2811eace-e5d3-4bcd-8e2e-b3b3e9c1bfed · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-2485-347/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01316-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 2.3.3.4; 2.3.5.2.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. D., jos atstovei advokatei R. Å ., atsakovo E. M. atstovui advokatui V. P., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D.

D., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. D. ieÅ¡kinį atsakovui E. M., dėl tėvystės vaikui nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos sutuoktinis nuo 2012 m. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir įkalintas penkeriems metams. Su atsakovu pradėjo gyventi 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje. 2014 m. ieÅ¡kovė pastojo. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus, atsakovas pripažino, kad vaikas jo.

Buvęs sutuoktinis kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, jo ieÅ¡kinys patenkintas. Atsakovas vėliau pakeitė pozicijÄ â€“ prašė nustatyti DNR ekspertizę (nors jos atsakovas neatliko) bei pareiÅ¡kė, kad nepripažins tėvystės. IeÅ¡kiniu praÅ¡o: nustatyti, kad N. G. gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra E. M.. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ E. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui N. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki N. G. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacija.

Å ia sumÄ sudaro: 140 Eur maisto produktai, 40 Eur rÅ«bai ir avalynė, 20 Eur vitaminai ir vaistai, 30 Eur higienos priemonės, 30 Eur ugdymo priemonėms, 10 Eur sveikatos priežiÅ«ra, 5 Eur skalbimo priemonės, 5 Eur rankÅ¡luosčiai ir patalynė, 20 Eur nenumatytos iÅ¡laidos (iÅ¡ viso 300 Eur, vienam iÅ¡ tėvų tenkanti dalis sudaro 150 Eur). Nustatyti N. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove R. D., nustatyti bendravimo tvarkÄ :

1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi N. pirmÄ ir trečia mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡eÅ¡tadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val. o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val.

2. E. M., užmezgus jam su N. artimus ryÅ¡ius, kai vaikas nebijos likti su savo tėvu, bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi N. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val., ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val., o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val. 3.1. Velykų 2 dienÄ (pirmadienį) sÅ«nus Å¡venčia su tėvu, kuris pasiimÄ jį iÅ¡ jo namų nuo 10 val., ir grÄ Å¾ina į jo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ iki 19 val. 3.2.

Kalėdų 2 dienÄ (gruodžio 26 d.) sÅ«nus Å¡venčia su tėvu, kuris paima N. iÅ¡ jo namų 10 val. ir grÄ Å¾ina sunų į jo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ iki 18 val. 3.3. Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio sekmadienį) sÅ«nus Å¡venčia su tėvu, kuris sÅ«nų pasiima iÅ¡ jo namų nuo 10 val. ir grÄ Å¾ina į jo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ iki 19 val. 3.4. Motinos dienÄ (gegužės pirmÄ sekmadienį) N. Å¡venčia su motina, todėl R. D. kompensuoja prarastÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo dienÄ kitÄ savaitgalį arba kitu Å¡alių suderintu laiku.

4. Kai N. pradės lankytis mokyklÄ , vaiko atostogų (rudens žiemos, pavasario ir vasaros) metu sÅ«nus bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretų bendravimo laikÄ Å¡alys suderina ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios.

5. Atsakovas privalo informuoti vaiko motinÄ apie neturėjimÄ galimybių paimti vaikÄ nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dienÄ iki jo numatyto jo susitikimo su sÅ«numi N.. IeÅ¡kove turi teisę atsisakyti leisti atsakovui susitikti su sÅ«numi ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga ir pan.).

6. Tėvas bendravimo su sÅ«numi metu užtikrina vaikui saugiÄ ir atitinkančiÄ nepilnamečio vaiko interesus aplinkÄ , rÅ«pinasi jo sveikata, auklėjimu ir lavinimu. Atsakovas E. M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu bendravo keletÄ kartų. Atsakovas nekontaktavo su atstovu. Atsakovo pozicija, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Priežasčių dėl kurių neatvyko į ekspertizę ir teismo posėdį nežino.

Kvestionuoja ar užtenka bylos duomenų tėvystei nustatyti. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje iÅ¡vadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas vaiko interesais, vaikui turi bÅ«ti nustatyta tėvystė. Atsakovas gyveno su ieÅ¡kove, vengė atvykti į teismo posėdį – Å¡ie veiksmai suponuoja atsakovo bandymÄ iÅ¡vengti tėvystės nustatymo. IeÅ¡kinio tenkinimui neprieÅ¡tarauja.

Liudytoja L. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad matydavo ieÅ¡kovę ir atsakovÄ kartu namuose. Nėštumo metu ieÅ¡kovė buvo pas atsakovÄ bute. Galimai ieÅ¡kovė dar gyvena pas atsakovÄ , kai jis atlikinėjo bausmę. IeÅ¡kinys tenkintinas. N. G., gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraÅ¡e tėvas nenurodytas. Motina nurodyta R. D. (I t., b. l. 7). VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2018 m. birželio 26 d. duomenimis ieÅ¡kovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11), VÄ® „Regitra“ 2018 m. birželio 26 d. duomenimis ieÅ¡kovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (I t., b. l. 12).

Å ioje byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė tėvystės nustatymui, nes atsakovas į laboratorijÄ neatvyko. IÅ¡ valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2018 m. lapkričio 20 d. informacinio raÅ¡to nustatyta, kad atsakovas dėl tėvystės nustatymo neatvyko (ieÅ¡kovė atvyko 2018 m. lapkričio 20 d., kraujo mėginiai nebuvo paimti) (I t., b. l. 43). IÅ¡ valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. gegužės 16 d. informacinio raÅ¡to nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl tėvystės nustatymo atvyko, atsakovas neatvyko (I t., b. l. 77).

IÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai atsakovui prisiskambinti negali, nuvažiavus pagal nurodytÄ gyvenamosios vietos adresÄ , durys atidarytos nebuvo.IÅ¡ socialinės rizikos Å¡eimų bendrųjų ir socialinės priežiÅ«ros paslaugų priežiÅ«ros 2013 m. gruodžio mėnesio informacijos; 2014 m. rugsėjo 7 d. asmens (Å¡eimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo; 2013 m. rugpjūčio 26 d. pirminio Å¡eimos aplankymo akto; pakartotinių Å¡eimos aplankymo aktų// nus tay nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyvena kartu su atsakovu (II t., b. l. 2, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 24).

Taigi, įvertinus aplinkybes, kad atsakovas sistemingai neatvykdavo į tėvystės nustatymo procedÅ«ras ir teismo posėdžius, laikotarpiu prieÅ¡ vaiko gimimÄ gyveno su ieÅ¡kove, teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovas yra vaiko tėvas. PareigÄ apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ Ä¯tvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iÅ¡ saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste Å¡is interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.

Ä®statymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas E. M. yra N. G. biologinis tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės iÅ¡vada) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodinėjimo priemonės. Dėl Å¡ios priežasties, teismas turi pagrindÄ ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymas priteisiamas ir iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiÅ¡kai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius.

IndividualÅ«s vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis. Tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku.

PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties.

Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ , minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie sÅ«naus iÅ¡laikymo neprisideda, tai nurodė ieÅ¡kovė, ir Å¡ios aplinkybės nepaneigė atsakovas, praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo sumos atsakovas neginčijo, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko iÅ¡laikymo. Teismas įvertinęs byloje iÅ¡tirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, ieÅ¡kovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rÅ«pesčių naÅ¡ta, atsakovo pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį sÅ«nų, pareigÄ gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, sprendžia, kad iÅ¡ atsakovo jo nepilnamečio sÅ«naus N. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį turi bÅ«ti priteisiama ieÅ¡kovės praÅ¡oma 150 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Nepilnamečio N. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. D.. Å iam ieÅ¡kinio reikalavimui byloje nepareikÅ¡ta prieÅ¡taravimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku pažeistų jo interesus.

Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaiku. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ä®vertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadÄ duodančios institucijos nuomonę, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiÅ«lė, teismas mano, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pasiÅ«lyta bendravimo tvarka atitinka Å¡alių ir vaiko interesus, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimas per vienÄ darbo dienÄ po įsiteisėjimo iÅ¡siųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui, nes bÅ«tent Å¡ioje įstaigoje įregistruotas N. G. gimimas (CPK 392 straipsnis). Å alys Å¡ioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais atleistos 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei neatlyginamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. G. yra E. M. sÅ«nus. Priteisti iÅ¡ E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui N. G. gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur (viena Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t.y. 2018 m. birželio 29 d. iki N. G., gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteistų N. G. iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motinÄ R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti N. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo motina R. D.. Nustatyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1. E. M. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi N. pirmÄ ir trečia mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡eÅ¡tadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val. o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val.

2. E. M., užmezgus su sÅ«numi N. artimus ryÅ¡ius, kai vaikas nebijos likti su savo tėvu, bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi N. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį, paimdamas jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val., ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį kovo – spalio mėn. iki 18 val., o lapkričio – vasario mėnesiais – iki 16 val. 3.1. Velykų 2 dienÄ (pirmadienį) sÅ«nus Å¡venčia su tėvu, kuris pasiimÄ jį iÅ¡ jo namų nuo 10 val., ir grÄ Å¾ina į jo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ iki 19 val. 3.2.

Kalėdų 2 dienÄ (gruodžio 26 d.) sÅ«nus Å¡venčia su tėvu, kuris paima N. iÅ¡ jo namų 10 val. ir grÄ Å¾ina sunų į jo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ iki 18 val. 3.3. Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio sekmadienį) sÅ«nus Å¡venčia su tėvu, kuris sÅ«nų pasiima iÅ¡ jo namų nuo 10 val. ir grÄ Å¾ina į jo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ iki 19 val. 3.4. Motinos dienÄ (gegužės pirmÄ sekmadienį) N. Å¡venčia su motina, todėl R. D. kompensuoja prarastÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo dienÄ kitÄ savaitgalį arba kitu Å¡alių suderintu laiku.

4. Kai N. pradės lankytis mokyklÄ , vaiko atostogų (rudens žiemos, pavasario ir vasaros) metu sÅ«nus bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretų bendravimo laikÄ Å¡alys suderina ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios.

5. Atsakovas privalo informuoti vaiko motinÄ apie neturėjimÄ galimybių paimti vaikÄ nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dienÄ iki jo numatyto jo susitikimo su sÅ«numi N.. IeÅ¡kove turi teisę atsisakyti leisti atsakovui susitikti su sÅ«numi ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga ir pan.).

6. Tėvas bendravimo su sÅ«numi metu užtikrina vaikui saugiÄ ir atitinkančiÄ nepilnamečio vaiko interesus aplinkÄ , rÅ«pinasi jo sveikata, auklėjimu ir lavinimu. Šį teismo sprendimÄ per vienÄ darbo dienÄ po įsiteisėjimo iÅ¡siųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėja Aurelija Ozolinia