28115096-7987-4cd4-a35c-67031fb7ea7a · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1145-494/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03696-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.7.;3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Argusos prekyba“ atstovui bankroto administratoriaus Viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras įgaliotam asmeniui Žydrūnui Anilioniui, atsakovui G.

R., jo atstovams advokatui RamÅ«nui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei, atsakovei I. P., jos atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „Argusos prekyba“ ieÅ¡kinį atsakovams G. R. ir I. P. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas BUAB „Argusos prekyba“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų G. R. ir I. P. 35230,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui BUAB „Argusos prekyba“.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3456-864/2017, iÅ¡kėlė bankroto bylÄ Ä¯monei UAB "ARGUSOS PREKYBA", įmonės administratoriumi paskyrė VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Nacionalinis teisės centras. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. Pagal 2017 m. kovo 21 d. balansÄ Ä¯monė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai, tačiau Å¡is įmonės turtas bankroto administratoriui nėra perduotas iki Å¡iol. 2017 m. gegužės 18 d. raÅ¡tu G.

R. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio 21 d. bankrutuojančios UAB „ARGUSOS PREKYBA“ balanse nurodyta, kad įmonė turi grynųjų pinigų - 35230 eurų, tačiau tie pinigai liko pas buvusiÄ vadovę I. P., ir jam jie nebuvo perduoti, kuomet buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Jis kreipėsi 2015 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu į I. P., su praÅ¡ymu perduoti nurodytus pinigus, tačiau pinigai neperduoti iki Å¡iol. 2017 m. birželio 28 d. raÅ¡tu I. P. paaiÅ¡kino, kad naujos įmonės (t.y., UAB „ARGUSOS PREKYBA“) steigimo iniciatorius buvo G.

R.. Tuo metu vyko UAB „GINRUTAS LT“ bankroto bylos nagrinėjimas, kurios vadovas buvo G. R., todėl įsteigti įmonę paprašė jos. Visus reikiamus dokumentus parengė G. R., įstatinį kapitalÄ suformavo G. R. ir davė pinigus, kurie buvo įneÅ¡ti į įmonės sÄ skaitÄ . Ji buvo pardavėja – kasininkė, užsakinėdavo ir priimdavo prekes, aptarnavo klientus, buvo atsakinga už tvarkÄ parduotuvėje. Prekių tiekimÄ ir pardavimÄ kontroliavo pats G. R., jis bendravo su įmonių vadybininkais ir buhalteriais dėl sÄ skaitų apmokėjimo ir prekių tiekimo.

Buhalterinę apskaitÄ vedė G. R., jis pateikdavo visus dokumentus įmonės buhalteriams. 2015 m. kovo mėn. ji paprašė atleisti jÄ iÅ¡ darbo - įmonės vadovės pareigų, G. R. parengė visus reikiamus dokumentus susijusius su jos atleidimu. Apie įmonės finansinę veiklÄ ji nieko nežinojo, o pasiraÅ¡ant atleidimo ir perdavimo dokumentus apie jokias finansines lėšas ar kitÄ Ä¯monės turtÄ G. R. nekalbėjo, jokių pinigų iÅ¡ jos nereikalavo. Tuo pačiu metu jie pasirašė ir kitÄ sutartį, kuria 2015 m. gruodžio 31 d.

G. R. atitenka ir įmonė. Jai iÅ¡vykus G. R. toliau vykdė veiklÄ , priėmė naujus darbuotojus ir dirbo įmonėje. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog iÅ¡ surinktų duomenų nėra galimybės atsakomybę iÅ¡skirti į atskiras dalis, ir (arba) priskirti vienam iÅ¡ vadovų, todėl praÅ¡oma priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovų solidariai. Atsakovas G. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ BUAB „Argusos prekyba“.

Nurodė, kad jis UAB „ARGUSOS PREKYBA“ vadovo pareigas ėjau nuo 2015-03-02 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau iki tol bendrovės vadove buvo I. P. (nuo 2012-10-08 iki 2015-03-02). Pažymėjo, jog minėtų lėšų trÅ«kumas egzistavo dar iki jam tampant įmonės akcininku ir direktoriumi. Dar 2015-11-17 su pretenzija kreipėsi į buvusiÄ Ä¯monės direktorę ir akcininkę I. P. dėl piniginių lėšų, kurių trÅ«ko įmonės kasoje, grÄ Å¾inimo, tačiau pinigai įmonei negrÄ Å¾inti iki Å¡iol.

Atsakovė prieÅ¡ palikdama įmonės veiklÄ , neteisėtai iÅ¡sigrynino įmonės kasoje buvusius pinigus ir iÅ¡važiavo gyventi į kitÄ miestÄ . Atsakovė nesÄ Å¾iningai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog nedalyvavo įmonės veikloje ir apie lėšų trÅ«kumÄ Ä¯monėje nieko nežinanti. Atsakovės verslas buvo smulkus, parduotuvė nedidelė (kaimo vietovėje, kurioje daugiausiai įsikÅ«rusios sodininkų bendrijos), pardavimų apyvarta buvo nedidelė, atsižvelgiant į tai, kad su atsakove tuo metu kartu gyveno, todėl padėdavo atsakovei tvarkytis parduotuvėje.

Jis dirbo kaip pagalbinis darbuotojas: padėdavo atvežti tam tikras prekes, jas sukrauti, susitikti su tiekėjais ir kt., tačiau jokių finansinių klausimų nederindavo, įmonės piniginių lėšų netvarkė. Už visus Å¡iuos klausimus (įskaitant ir įmonės kasÄ ) buvo atsakinga tuometinė bendrovės direktorė I. P.. NutrÅ«kus jo ir atsakovės asmeniniams santykiams, atsakovė nutarė iÅ¡važiuoti ir pasiÅ«lė jam įsigyti UAB „ARGUSOS PREKYBĄ“. Ä®sigijus Å¡iÄ bendrovę paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė paprasčiausiai siekė jį apgauti, kadangi įmonės kasoje trÅ«ko nemenkos pinigų sumos, kuriÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, atsakovė iÅ¡sigrynino iÅ¡ įmonės kasos, todėl už atsiradusį piniginių lėšų trÅ«kumÄ yra atsakinga atsakovė I.

P., kadangi jos vadovavimo įmonei laikotarpiu Å¡ių lėšų trÅ«kumas ir atsirado. IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, neįrodė, kad minėtas turtas, o bÅ«tent 35230 Eur bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar jo vadovavimo įmonei metu (2015-03-02 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) egzistavo. Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ BUAB „Argusos prekyba“.

Nurodė, kad naujos įmonės (t.y., UAB „ARGUSOS PREKYBA“) steigimo iniciatorius buvo G. R.. Tuo metu vyko UAB „GINRUTAS LT“ bankroto bylos nagrinėjimas, kurios vadovas buvo G. R., todėl įsteigti įmonę paprašė jos. Ji nenorėjo sutikti, bet jis pažadėjo pasibaigus UAB „GINRUTAS LT“ bankroto bylai įmonę persiraÅ¡yti savo vardu, nes žinojo, jog ji apie įmonės valdymÄ neiÅ¡mano, nėra dirbusi Å¡ioje srityje. Kadangi tuo metu gyveno kartu bei vedė bendrÄ Å«kį, ji su tokia sÄ lyga sutiko.

Visus reikiamus dokumentus parengė G. R., ji savo asmeninių lėšų neturėjo, įstatinį kapitalÄ suformavo G. R. ir davė pinigus, kurie buvo įneÅ¡ti į įmonės sÄ skaitÄ . I. P. dirbo maisto prekių parduotuvėje Rastinėnų kaime, Vilniaus rajone, buvo pardavėja - kasininkė. Ji užsakinėdavo ir priimdavo prekes, aptarnavo klientus, buvo atsakinga už tvarkÄ parduotuvėje. Prekių tiekimÄ ir pardavimÄ kontroliavo pats G. R., jis bendravo su įmonių vadybininkais, ir buhalteriais dėl sÄ skaitų apmokėjimo ir prekių tiekimo.

Nurodydavo, kokiÄ sumÄ ir kam reikia sumokėti bei už kokiÄ sumÄ galima užsakyti prekių. Jei jo nebÅ«davo darbe, be jo žinios negalėjo nei ji (I. P.) nei kita parduotuvėje dirbanti pardavėja mokėti vadybininkams pinigų, vadybininkai skambindavo pačiam G. R.. Buhalterinę apskaitÄ vedė G. R., jis pateikdavo visus dokumentus įmonės buhalteriams. G. R. veždavo pinigus į bankÄ ir įneÅ¡davo į įmonės sÄ skaitÄ , grįžęs apmokėdavo sÄ skaitas, nes jis kontroliavo visÄ Ä¯monės finansinę veiklÄ , jis turėjo visus prisijungimo kodus prie įmonės sÄ skaitos.

G. R. dirbo įmonėje, tikslių jo pareigų I. P. negali įvardinti. Jis priimdavo sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, parengdavo jų dokumentus. 2015 m. kovo mėn. I. P. paprašė atleisti jÄ iÅ¡ darbo - įmonės vadovės pareigų, G. R. parengė visus reikiamus dokumentus susijusius su jos atleidimu. Jos atleidimo dienÄ G. R. buvo paskirtas direktoriumi ir pasiraÅ¡yti du egzemplioriai Priėmimo- perdavimo-akto, kurių vienas liko pas jį, kitÄ gavo ji. Apie įmonės finansinę veiklÄ ji nieko nežinojo, o pasiraÅ¡ant atleidimo ir perdavimo dokumentus apie jokias finansines lėšas ar kitÄ Ä¯monės turtÄ G.

R. nekalbėjo, jokių pinigų iÅ¡jos nereikalavo. Jei bÅ«tų žinojusi, jog yra įmonės turtas, ir jis turi bÅ«ti įraÅ¡ytas į Priėmimo - perdavimo aktÄ tikrai bÅ«tų to pareikalavus. Tikėjosi, kad G. R. viskÄ daro sÄ Å¾iningai jos atžvilgiu. Tuo pačiu metu jie pasirašė ir kitÄ sutartį, kuria 2015 m. gruodžio 31 d. G. R. atitenka ir įmonė. Jai iÅ¡vykus G. R. toliau vykdė veiklÄ , priėmė naujus darbuotojus ir dirbo įmonėje. Jos nuomone bÅ«tų neteisinga reikalauti iÅ¡jos sugrÄ Å¾inti įmonei 35230 eurų lėšas, apie kurias ji nieko nežinojo ir negalėjo pasisavinti.

Pažymėjo, kad jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai ieÅ¡kovui (bankroto administratoriui) buvo perduoti, tai ieÅ¡kovas turi visas galimybes atriboti atsakingÄ už žalÄ asmenį, pateikdamas konkrečius buhalterinius dokumentus, iÅ¡ kurių matytųsi atsakingas asmuo, kuris yra paėmęs ieÅ¡kovo nurodomas pinigines lėšas (pvz. kasos iÅ¡laidų orderiai), ar nustatyti konkretų laikotarpį, kada konkrečiai piniginės lėšos buvo paimtos, nes kaip minėta, buvę vadovai atsako tuo atveju, jeigu nebuvo teikta finansinė atskaitomybė ir dėl to negalima nustatyti kaltųjų asmenų ir (arba), kai turtas buvo neperduotas ne dėl įmonės kaltės. Å iuo atveju, kai iÅ¡ pačio ieÅ¡kovo pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ juridinių asmenų registro matyti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2012 m., 2013 m., 2014 metus buvo pateikti, kalbėti apie ne paskutinio vadovo atsakomybę negalima.

Be to, pareiga saugoti dokumentus priklauso įmonei, o ne fiziniam asmeniui, todėl tik paskutinis vadovas turėjo iÅ¡saugoti visus finansinius dokumentus ir juos pateikti administratoriui. Nesant konkrečių jos atsakomybę pagrindžiančių dokumentų, kyla tik paskutiniojo vadovo atsakomybė, nes Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis contra spoliatorem prezumpcija Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo BUAB „Argusos prekyba“ atstovas bankroto administratoriaus VieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis teisės centras įgaliotas asmuo Ž.Anilionis palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodė, kad 2017-03-09 UAB „Argusos prekyba“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovas kreipėsi į buvusį vadovÄ G. R. dėl dokumentų perdavimo, dokumentus jis pateikė. Pateikė ir įmonės balansÄ 2017-03-20, kuriame nurodyta, kad įmonė turi turto – 35230 Eur sumai piniginių lėšų. Dėl jų perdavimo G.R. nurodė, kad minėtos lėšos yra pas I. P.. Dėl solidarios atsakomybės nėra galimybės nustatyti kurio atsakovo žinioje yra tas turtas, todėl ir reikalauja solidariai iÅ¡ abiejų.

Paskutinis atsakovas G. R. turi pareigÄ , bet jis nurodė I. P.. I. P. pateikti įrodymai nieko papildomai neįrodo. I. P. ir G. R. neteisėti veiksmai yra turto neperdavimas, neiÅ¡saugojimas. Žala atsirado pagal 2017-03-21 balansÄ . Bankroto administratoriui buvo pateikti 2014-2015 m. balansai. 2017-03-20 balansÄ pateikė G. R., kuriame nurodytos pinigų lėšos. 2015-11-30 pagal TFS pažymÄ nurodytas likutis. 2015-03-02 yra kasos likutis – 35143,34 Eur, kai I. P. perleidžia G. R., o Å¡iai dienai, kai yra įsiteisėjusi nutartis, G.

R. 2017-03-21 pateikė balansÄ , kurioje suma likučio praktiÅ¡kai analogiÅ¡ka. 2014-12-31 kasos likutis įmonės buvo 121001,49 = 35044 Eur. Kad įmonėje buvo vykdoma buhalterinė apskaita aplaidžiai patvirtina kasos iÅ¡laidų orderiai, nes jie pasiraÅ¡yti tik pinigų gavėjų, bet ne vadovo. Atsakovo G. R. neteisėti veiksmai - neiÅ¡saugojo turto, neperdavė turto administratoriui pagal 2017-03-09 Vilniaus apygardos nutartį. Tai pagrindžia 2017-03-21 balansas ir 2015-11-30 TFS pažyma apie likutį, kad tai piniginės sumos.

Atsakovas pasirašė 2014 m. balansÄ , kur ta pati suma. ReiÅ¡kia atsakovas patvirtina, kad ta pinigų suma buvo, bet jis jų neturi, nes jie yra pas I. P.. Nebuvo tiriama įmonės veikla 2014-2015 m. 2015-03-02 pagal perdavimo aktÄ G. R. nebuvo perduota kasa, kaip nurodyta Å¡iame akte. Dėl to kad nėra galimybės atriboti, kuris padarė neteisėtus veiksmus – pinigų trÅ«kumÄ , nes nei vienas iÅ¡ atsakovų nepripažįsta, kad pasisavino lėšas. 2015-03-02 perdavimo aktas apie perdavimÄ G. R., o G.

R. pretenzija I. P. 2015-11-17, t.y. tik po pusės metų. Nebuvo atlikta jokio audito dėl faktinio pinigų trÅ«kumo. 2015-11-30 TFS pažyma atsakovui, o atsakovo pretenzija P. 2015-11-17 datos, t.y. anksčiau. PaaiÅ¡kėjo žalos padarymo faktas, kai G. R. pateikė 2017-05-18 savo paaiÅ¡kinimÄ , kad įmonė turi pajamų, bet tie pinigai pas atsakovę I. P.. Tikėtina, kad G. R. disponavo įmonės pinigais, nes iki 2015-03-22 G. R. pasiraÅ¡inėjo pinigų priėmimo kvitus. Žala atsirado įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonės bankroto bylÄ 2017-03-21, nuo tada atsirado pareiga perduoti įmonės turtÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Argusos prekyba“. Å i nutartis įsiteisėjo 2017-03-21. Paskutinis įmonės vadovas G. R. pateikė 2017-03-01 balansÄ , kad įmonė turi 35230 Eur piniginių lėšų, bet atsakovai nepateikė ieÅ¡kovui Å¡ių lėšų. Atsakovai yra solidariai atsakingi už balanse nurodytÄ turtÄ . Dar 2018-04-04 ieÅ¡kovas kreipėsi į abu atsakovus dėl to turto vertės atitikimo balanse, tačiau atsakovai neatsiliepė.

Paneigti savo kaltės buvimÄ turi atsakovai. Buhalterinės įmonės atsakyme irgi nurodyta, kad neįmanoma atskirti, kas pasisavino, todėl praÅ¡oma solidariai. G. R. labiau yra atsakingas. Jis yra vadovas nuo 2015 m. kovo mėn., bet pasirašė balansus, kad yra tokios lėšos. G. R. įmonės vardu atliko mokėjimus, kÄ patvirtina kasos operacijų žurnalas, kasos pajamų kvitai. Atsakovas posėdyje patvirtino, kad disponavo įmonės pinigais, juos veždavo į bankÄ . Atsakovo G. R. atstovai pripažįsta, kad balanse nurodyta piniginių lėšų suma yra tokia.

Dėl to, kad nėra galimybės nustatyti, kada buvo perduotos piniginės lėšos Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1785-864/2018 pasisakė. Apeliacinis teismas irgi pasakė, kad ieÅ¡kovas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo. Atsakovas G. R. palaikė atsiliepimÄ ir papildomai parodė, kad jis įmonės vadovu dirbo nuo 2015-03-02 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PrieÅ¡ tai įmonės vadovu buvo atsakovė I. P.. Jam kaip vadovui I. P. perdavė įmonės pirkimo sÄ skaitas faktÅ«ras ir kaip nurodyta 2015-03-02 perdavimo priėmimo akte.

IÅ¡ pateiktų faktÅ«rų jis nežinojo pilnai įmonės finansinės padėties ir kreipėsi į UAB „Teisės ir finansų sprendimai“, jie pateikė 2015-11-30 raÅ¡tÄ . Pinigų jam niekas neperdavė. Jis 2015-04-30 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pasirašė, nes jam pateikė pasiraÅ¡yti buhalterio įmonės paruoÅ¡tus dokumentus ir 2014-12-31 balansÄ . 2017-03-21 balansÄ irgi jis pasirašė, kad yra sumos, bet tai nereiÅ¡kia, kad tie pinigai yra. Ä®rodymai, kad atsakovė jam neperdavė, patvirtina jo pretenzija atsakovei.

Ä® ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl neperduotų pinigų jis nesikreipė, nes neturėjo tam lėšų, nes įmonė nevykdė veiklos. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jis nesikreipė, nes tikėjosi atgaivinti įmonę, bet trÅ«ko lėšų įmonėje. Jis galėjo ir nepasiraÅ¡yti tų balansų. Paslaugų sutartį su buhalterinės apskaitos įmone sudarė I. P.. Apie kasÄ , likutį minėta įmonė jam pateikė atsakymÄ pagal apskaitos dokumentus. Jis pasirašė 2017 m. balansÄ suvokdamas, kad trÅ«ksta pinigų tik gavęs 2015 m. balansÄ .

UAB „Argusos prekyba“ nėra jo pirmoji įmonė, jis buvo UAB Ginrutas.Lt vadovas nuo 2009-2010 m. UAB Ginrutas.Lt Å¡iai dienai yra bankrutavusi, iÅ¡ jo buvo priteista žala įmonei, kurios dydžio jis nepamena. 2015-03-02 perdavimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas parduotuvės patalpose. Atsakovė jam perdavė visus dokumentus. Iki tol kaip vadybininkas jis kartais atsiskaitinėjo už prekes, iÅ¡važiuodavo pirkti prekių, jas atveždavo. 2015-04-30 pasiraÅ¡ydamas aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , jį pasirašė, bet ten nurodytų pinigų 121739,00 Lt nebuvo.

P. į jo pretenzijÄ neatsakė, ji jam žodžiu atsakė, bet nepamena, kÄ ji jam atsakė. 2014 m. balanse nurodytas ilgalaikis turtas galėjo bÅ«ti parduotuvės įranga, o 2017 m. balanse ilgalaikio turto nėra. 2015-01-02 P. sirgo. Su kasos operacijomis jis neužsiiminėjo, bet jis neneigia, kad 2015-01-07 pinigų priėmimo kvite jis pasirašė. I. P. jam buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ , kad jis gali įneÅ¡ti į įmonės kasÄ pinigus. 2017 m. balansÄ jis tik pasirašė, nes jis buvo parengtas pagal buhalterinius dokumentus.

Už 2015 ir 2016 m. balansai nebuvo sudaryti. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis parengė jis kartu su atsakove. Buvo parengtos dvi pirkimo – pardavimo sutartys, nes atsakovė ketino išvažiuoti, todėl, kad jos nereikėtų ieškoti, buvo du variantai pirkimo – pardavimo sutarties. Prekių likutį parduotuvėje jam P. perdavė, bet pinigų neperdavė. Parduotuvė veikė iki 2015 m. gruodžio mėn. 2015-03-02 jis gavo prisijungimus prie banko. Nežino, kokia suma buvo banke. Jis nežinojo, kiek parduotuvėje buvo pinigų.

Jam tapus direktoriumi, vidutiniÅ¡kai per metus galėjo bÅ«ti kasoje 500 Eur. Su tiekėjais atsiskaitydavo iÅ¡ apyvartinių lėšų. Jo vadovavimo metu darbo dienos pabaigoje iÅ¡ kasos pinigai buvo paimami ir padedami į tam tikrÄ vietÄ â€“ nedidelį seifÄ . Atsakovo G. R. atstovė advokato padėjėja J.Antanaitė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas žalÄ praÅ¡o priteisti už neperduotÄ turtÄ . PraÅ¡o priteisti solidariai, bet Å¡iuo atveju neaiÅ¡ku, kokiu laikotarpiu žala atsirado. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai balanse nurodyta 35230,00 Eur.

Iš 2014 m. balanso matyti, kad ta pinigų suma nurodyta. Ta pati suma nurodyta ir 2015 m. balandžio mėn. buhalterinės apskaitos įmonės pažymoje. Turto perdavimo akte nenurodyta, kad perduodamas ir koks perduodamas turtas. Pati I. P. parodė, kad fiziškai jokių pinigų G. R. neperdavė. Tai akivaizdu, kad tie pinigai buvo I. P. žinioje, todėl ji ir turėtų atsakyti. Tai, kad G. R. pasirašė 2015, 2017 m. balansus nereiškia, kad toks turtas realiai buvo. Ginčo nėra, kad įmonėje G. R. dirbo vadybininku ir disponavo piniginėmis lėšomis.

Todėl žalÄ turi atlyginti I. P.. G. R. parodė, kad, I. P. išėjus iÅ¡ darbo, buvo likusios tik prekės, kurias pardavus buvo atsiskaitoma su darbuotojais. Ä®monės balansas sudaromas apskaitos dokumentų pagrindu, tuo tarpu I. P. parodė, kad pinigų G. R. neperdavė. I. P. ilgiau vadovavo įmonei. Atsakovo G. R. atstovas advokatas R.Mikulskas parodė, jog I. P. patvirtino, kad tų pinigų nematė ir jų G. R. neperdavė. Tai nurodyta Vilniaus apygardos teismo eB2-1785-864/2018 13 p. bei Apeliacinio teismo e2-1406-798/2018 nutartis 9.2 p. Atsakovė I.

P. palaikė atsiliepimÄ ir parodė, kad 2015-03-02 aktÄ paruošė atsakovas ir sutartis. Akto perdavimo dienai jis nežinojo, ar buvo pinigų, nes ji buvo tik formali direktorė. ViskÄ tvarkė atsakovas. Ji pasitikėjo atsakovu, nes atsakovo įmonė tuo metu bankrutavo, o jie gyveno kartu, todėl buvo pasitikėjimas tarp jų. Jai nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Nepamena, kad bÅ«tų gavusi iÅ¡ atsakovo raÅ¡tiÅ¡kÄ pretenzijÄ dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Atsakovas dėl pinigų grÄ Å¾inimo į jÄ nesikreipė.

KÄ atsakovas davė jai pasiraÅ¡yti, tÄ ji pasirašė. PasiraÅ¡ydavo prie parduotuvės esančiame kambariuke. Dvi akcijų pirkimo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos tÄ pačiÄ 2015-03-02 akto pasiraÅ¡ymo dienÄ atsakovo iniciatyva, nes atsakovas sakė, kad tai jo įmonė. Jokių pinigų pagal Å¡ias sutartis iÅ¡ jo ji negavo. Ji jokių mokėjimų grynaisiais pinigais nedarydavo. Kiekvienos dienos pabaigoje atsakovas pasiimdavo iÅ¡ parduotuvės pinigus ir juos įneÅ¡davo į bankÄ kitÄ dienÄ , o vėliau darydavo pavedimus tiekėjams. 2015-03-02 akto suraÅ¡ymo metu nebuvo daroma jokių dokumentų apyrašų, grynųjų pinigų ji nėra mačiusi.

Atsakovas teigia, kad ji pasisavino pinigus, nes buvo atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas, t.y. tyrimas dėl smurto jos atžvilgiu. Ä®monės valdyme ji nieko nesuprato. UAB „Argusos prekyba“ ji dirbo kasininke, aptarnavo klientus, dirbo su kasa. Kasos operacijų žurnalas buvo pildomas. Ji negali pasakyti, kokia buvo apyvarta per dienÄ . Ji daugiau buvo atsakinga už prekių užsakymus. Negali pasakyti, ar galėjo bÅ«ti parduotuvės apyvarta 35000,00 Eur. Prekių likutį – inventorizacija buvo vykdoma 1 kartÄ per mėnesį.

Dėl mokėjimų ir atsiskaitymų atsakovas bendravo su tiekėjais ir su jais atsiskaitydavo. 2015-03-02 akte nurodyta apie generatorių, banko kortelę bei jų perdavimÄ , bet jų ji niekad neturėjo, juos turėjo atsakovas ir jais naudojosi. Ä® Alytų ji iÅ¡vyko gyventi 2015 m. kovo mėn. ir nuo tada jokių santykių nepalaikė su atsakovu. FiziÅ¡kai jokių pinigų ji atsakovui neperdavė, nei generatoriaus neperdavė. Atsakovės I. P. atstovas advokatas V.Klimavičius praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį I.

P. atžvilgiu. Atsakovas pripažino, kad tvarkė įmonės lėšas – tai patvirtina kasos aparato žurnalas, kasos pajamų orderiai. Atsakovas dar anksčiau irgi turėjo įmonę, kuri bankrutavo. 2014 m. balansÄ atsakovas pats pasirašė, po to dar pasirašė balansÄ ir tai patvirtino. Balansas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, jis nenuginčytas. 2014 m. buvo nurodytos piniginės lėšos. Eilutėje A nurodyta, kad yra turto, o 2017 m. balanse turtas jau nenurodytas, bet piniginės lėšos.

G. R. pats patvirtino, kad įmonės turtÄ pardavė. Ä®monė po 2014-2015 m. balanso dar veikė. I. P. jau nebuvo vadovė. Atsakovė I. P. jokių pinigų neturėjo. Kasos žurnalas patvirtina G. R. disponavimÄ pinigais. Pats G. R. pripažino, kad 2015-11-30 buhalterinės apskaitos pažyma parengta pagal dokumentus. Kasos operacijos žurnale 23, 24 eilutės „pinigus priėmiau, paėmiau“ – G. R. imdavo pinigus pagal kasos iÅ¡laidų kvitus. Visus balansus G. R. pasirašė. Sprendimais dėl baudos skyrimo, dėl tyčinio bankroto nereikia vadovautis, nes ten buvo nagrinėjami kiti klausimai.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3456-864/2017, iÅ¡kėlė bankroto bylÄ Ä¯monei UAB "ARGUSOS PREKYBA", įmonės administratoriumi paskyrė VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Nacionalinis teisės centras. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. Pagal 2017 m. kovo 21 d. balansÄ Ä¯monė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai, tačiau Å¡is įmonės turtas bankroto administratoriui nėra perduotas iki Å¡iol. 2017-08-24 VÄ® Registrų centro LR Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog UAB "ARGUSOS PREKYBA" I.

P. registruota direktore nuo 2012-10-15 iki 2015-03-31, o G. R. – nuo 2015-03-31 iki 2017-04-07. 2015-11-30 UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ (toliau - TFS) pažymoje „Dėl UAB „Argusos prekyba“ kasos likučio 2015-03-02 d.“, nurodyta, kad TFS tvarko įmonės UAB „Argusos prekyba“ apskaitÄ pradedant nuo 2014-01-01 d.; remiantis iÅ¡ ankstesnės buhalterijos gautais likučiais, įvertinę UAB „Argusos prekyba“ papildomÄ kasos aparato operacijų žurnalÄ , kuriame pateikiama informacija yra apie įmonės gaunamas lėšas iÅ¡ prekybos parduotuvėje, atsižvelgiant į UAB „Argusos prekyba“ grynaisiais pinigais patiriamas iÅ¡laidas atsiskaitant su įmonės tiekėjais bei atsiskaitymÄ su darbuotojais jiems iÅ¡mokant darbo užmokestį, iÅ¡ apskaitos duomenų matoma, kad UAB „Argusos prekyba“ grynųjų pinigų likutis 2015-03-02 yra 35 143,34 Eur; remiantis analogiÅ¡komis prielaidomis, kaip iÅ¡vardinta aukščiau, apskaitos duomenimis UAB „Argusos prekyba“ kasos likutis 2014-12-31 yra lygus 121 001,49 Lt.

Kasacinio teismo nutartyse ne sykį pasisakyta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieÅ¡kovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktÄ ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ (CPK 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Å ių teisminės praktikos taisyklių kontekste teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad ir nagrinėjamu atveju apelianto pareiga yra įrodyti ne tik atsakovų neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį.

Tos pareigos neeliminuoja ir aplinkybė, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, nes, nepaisant vieÅ¡ojo intereso Å¡ios kategorijos bylose faktoriaus, privilegijų administratoriui dėl žemesnio įrodinėjimo standarto taikymo iÅ¡ esmės įstatymai nenumato, kaip ir teismui nenumato iÅ¡ esmės kitokių nei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklių. Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 str.), todėl jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.) ir jeigu byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , pirmiausia turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis.

Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. IeÅ¡kovas žalos faktÄ ir dydį įrodinėja pateikto bendrovės balanso duomenimis. Kaip minėta, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas remiantis įmonės balanso už 2017 m. kovo 21 d. duomenimis. IÅ¡ jo matyti, kad įmonė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai. Ä®monės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie raÅ¡ytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį sudariusių asmenų. Å ie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumÄ bei teisingumÄ . Kaip minėta, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas remiantis įmonės balanso už 2017 m. kovo 21 d. duomenimis. IÅ¡ jo matyti, kad įmonė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai, ir jis patirtintas direktoriaus G.

R. paraÅ¡u. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog įmonė turėjo 35 230,00 eurų pinigų, todėl ieÅ¡kovui padaryta tokio dydžio žala. PareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iÅ¡kėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamÄ Ä¯monės dokumentų ir turto neperdavimÄ bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Å i pareiga kildintina iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir (arba) kitiems asmenims.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiÅ¡kais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ ir 7 dalies 2 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Atsakovas G. R., atsikirsdamas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad ginčo turto jam neperdavė ankstesnė įmonės vadovė I. P.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė I. P. teigė, jog 2015-03-02 akto suraÅ¡ymo metu nebuvo daroma jokių dokumentų apyrašų, o minėtame akte nurodyta apie generatorių banko kortelę bei jų perdavimÄ , bet jų ji niekad neturėjo ir grynųjų pinigų ji nėra mačiusi. Pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, jog I. P. perdavė G. R. įmonės antspaudÄ , banko korteles, prisijungimo duomenis ir generatorių bei visus buhalterinės apskaitos dokumentus.

Atsakovas G. R. nurodė, kad pinigai liko pas buvusiÄ vadovę I. P. ir jam jie nebuvo perduoti, kuomet buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Teisės aktai nereglamentuoja, kokia tvarka ir forma įmonės turtas perduodamas keičiantis vadovams, ne tik pasitraukiantis iÅ¡ pareigų vadovas turi pasirÅ«pinti, kad jo vadovavimo metu įmonėje buvęs turtas bÅ«tų iÅ¡saugotas iki jo perdavimo naujam vadovui, bet ir naujai pradėjęs eiti pareigas vadovas (juo labiau, tapęs ir vieninteliu akcininku) turėtų aiÅ¡kintis, kokį turtÄ Ä¯monė turėjo, jį perimti, o paaiÅ¡kėjus, kad turto, kuris įmonėje turėjo bÅ«ti, nėra, aiÅ¡kintis turto buvimo vietÄ ir neperdavimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-943-178/2015).

Atsakovas G. R. teigia, jog 2015-11-17 raÅ¡tu kreipėsi su pretenzija į I. P. dėl pinigų perdavimo, tačiau į bylÄ nepateikta jokių iÅ¡siuntimÄ / įteikimÄ patvirtinančių įrodymų. Todėl minėtas atsakovo G. R. argumentas kelia abejonių, nes atsakovė I. P. teigia, jog negavo jokios pretenzijos. Atsižvelgiant į atsakovo G. R. veiksmus, t.y. pretenzijos siuntimas praėjus daugiau kaip pusmečiui, jei iÅ¡ vis tokia pretenzija buvo iÅ¡siųsta, nesikreipimas į ikiteisminio tyrimo institucijas, nebuvo atlikta jokio audito dėl faktinio pinigų trÅ«kumo, juo labiau, atsakovui turint duomenis, nurodytus 2015-11-30 UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ (toliau - TFS) pažymoje „Dėl UAB „Argusos prekyba“ kasos likučio 2015-03-02 d.“, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas G.

R. nesielgė rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, t.y. vos tik pradėjęs eiti direktoriaus pareigas ir negavęs iÅ¡ buvusio vadovo turto (pinigų), nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti apie tokio turto buvimÄ ar nebuvimÄ . Be to, atsakovas G. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog už 2015 ir 2016 m. balansai nebuvo sudaryti, kas patvirtina, jog atsakovas kaip įmonės vadovas (nuo 2015-03-31), nevykdė pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui.

Atsakovas G. R. 2017 m. spalio 17 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad „<…> jokių finansinių klausimų nederindavau, įmonės piniginių lėšų netvarkiau. <…>”, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų – kasos aparato kasos operacijų žurnalo iÅ¡traukos 2015-01-03 – 2015-01-31 laikotarpyje, pinigų priėmimo kvitų (2015 m. sausio mėn.), bÅ«tent atsakovas G. R. įmonės vardu atliko mokėjimus grynaisiais pinigais, nors tuo metu įmonės vadovės pareigas dar ėjo atsakovė I.

P.. Ä® bylÄ pateikti 2015-03-03, 2015-03-20, 2015-04-13, 2017-01-25 kasos iÅ¡laidų orderiai patvirtina, jog iÅ¡ karto po 2015 m. kovo 2 d. dokumentų (turto) perėmimo buvo vykdomi mokėjimai iÅ¡ įmonės kasos, kas paneigia atsakovo G. R. teiginius, jog įmonės kasoje buvusios lėšos visiÅ¡kai nebuvo perduotos, o iÅ¡ paskutinių kasos iÅ¡laidų orderių matyti, kad bÅ«tent atsakovas G. R. aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitÄ , nes tokiu pačiu bÅ«du iÅ¡simokėdavo lėšas sau, t.y., pasiraÅ¡ydamas tik už gavėjÄ , be to Å¡ios lėšos iÅ¡simokėtos įmonei esant nemokiai.

Minėti atsakovo veiksmai patvirtina imperatyvių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių įmonės apskaitos organizavimÄ , pažeidimÄ . Atsakovo G. R. atstovas advokatas R.Mikulskas teismo posėdžio metu prašė teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo eB2-1785-864/2018 nutartyje konstatuotu faktu, kad I. P. neperdavė piniginių lėšų naujajam vadovui G. R.. Vadovaujantis CPK nuostatomis nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.).

Pažymėtina, jog vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis, prejudiciniai faktai yra nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. kai teismas iÅ¡nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 259 str. 1 d.). Atsakovo atstovo nurodytoje nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl baudos skyrimo, todėl minėtas faktas nelaikytinas prejudiciniu, atsižvelgiant į Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos pagrindÄ ir dalykÄ . Kaip jau pasisakyta aukščiau, tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiÅ¡kais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ ir 7 dalies 2 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Atsakovė I. P. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji buvo tik formali direktorė, o viskÄ tvarkė atsakovas. Apie įmonės finansinę veiklÄ ji nieko nežinojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra ne kartÄ pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų.

Kaip minėta, vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė I. P. imonės vadove buvo apie 2,5 m., gyveno kartu su atsakovu G. R., pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog įmonės buhalterinė apskaita jos vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo tvarkoma aplaidžiai (kasos išlaidų orderiai nenumeruoti, juose nėra pasirašęs įmonės vadovas, kasininkas, o pasirašyta tik pinigus gavusio asmens), jos vadovavimo įmonei laikotarpiu, t.y. 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog UAB „Argusos prekyba“ turi pinigų – 121739 Lt (35258,05 Eur), 2015-11-30 UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ (toliau - TFS) pažymoje „Dėl UAB „Argusos prekyba“ kasos likučio 2015-03-02 d.“ nurodyta, kad kasos likutis 2014-12-31 yra lygus 121 001,49 Lt.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovės teiginį, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes ji buvo tik formali įmonės vadovė, ir darytina iÅ¡vada, jog atsakovė I. P. buvus vadove pakankamai ilgÄ laikÄ turėjo bÅ«ti žinoma įmonės finansinė padėtis, ir ji kaip vadovė turėjo dirbti rÅ«pestingai, jog jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalÄ ), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrÄ Å¾alÄ , t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Žala Å¡iame kontekste aiÅ¡kintina kaip materialaus ar nematerialaus pobÅ«džio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima iÅ¡skirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tÄ patį interesÄ negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iÅ¡ jų, t.y. nėra galimybės nustatyti kurio atsakovo žinioje yra tas turtas (35230,00 Eur), todėl žalÄ turi atlyginti abu atsakovai solidariai. Teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ka žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ .

Pažymėtina, kad priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės:

1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė rizikÄ , kuri teisiÅ¡kai gali bÅ«ti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimÄ ;

2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų;

3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas patencialiai žalÄ padariusių asmenų gali iÅ¡vengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-429-313/2015). Nagrinėjamu atveju, atsakovams elgiantis neprotingai ir neatidžiai ir neiÅ¡saugojus bei neperdavus bendrovės turto, bendrovei buvo padaryta 35230,00 Eur žala, todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir bendrovei atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovai nebÅ«dami tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ir neperduodami bankroto administratoriui bendrovės turto, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ ir padarė ieÅ¡kovei žalos už 35230,00 Eur. Ä®rodymų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti nurodytÄ Å¾alos dydį, arba atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės, nėra, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas ir solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 35230,00 Eur žalos atlyginimo.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ Ä¯statymas numato 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). IeÅ¡kinys teisme priimtas 2017 m. rugpjūčio 28 d., todėl nuo Å¡ios dienos iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ 35230,00 Eur sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieÅ¡kinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 753,00 Eur žyminis mokestis iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 376,50 Eur.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti jo patirtas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pažymėtina, kad Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas yra sÄ lygotas bÅ«tinumu Å¡aliai, kuri pretenduoja į tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ , pateikti teismui praÅ¡ymÄ dėl jų priteisimo bei turėtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo, nepateikė, todėl ieškovui kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,20 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos priteisiamos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (t.y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 4,10 Eur) valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Å ioje byloje 2018-07-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ solidariai iÅ¡ atsakovų G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui BUAB „ARGUSOS PREKYBA“, juridinio asmens kodas 302890500, 35230,00 Eur (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų 00 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 35230,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovų G.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ iÅ¡ kiekvieno po 380,60 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, įrodymÄ pateikiant teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018-07-16 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Dalia Zeniauskaitė