280ffb08-a90e-430e-9cef-c10a33d70ca6 · Alytaus apylinkės teismas

Baudžiamojoje byloje NrBaudžiamoji byla Nr. 1-33-878/2017Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00913-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.28.5.2; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.(S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Daivai Benedikienei, Inai Bencevičei,dalyvaujant prokurorams Gabijai Večerinskienei, Mariui Venskūnui,kaltinamajam R.

Å . ir jo gynėjui advokatui V. S.,kaltinamajam A. V. ir jo gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R. B. ir jo atstovui advokatui E. V.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T. A.,nukentėjusiesiems G. A., G. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, VRM pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , neteistas, A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, laidavimo terminas nustatytas vienerių metų laikotarpiui,kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamieji R. Å . ir A. V. 2013 m. liepos 31 d. nuo 00.20 val. iki 3.30 val. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) Alytuje, nuosavybės teise priklausančiame G. S., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ A. V. ir R. Å . tariamÄ teisę gauti iÅ¡ T. A. žalos atlyginimÄ dėl esÄ jo su bendrininkais įvykdytos vagystės ar turto sugadinimo, penktajame Å¡io pastato aukÅ¡te A.

V. panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į pilvÄ T. A., Å¡iam nugriuvus, du kartus įspyrė jam į kairį Å¡onÄ , po to A. V. antrankiais už nugaros surakino jam rankas, tada A. V. ir R. Å . nuvedė T. A. į pastato pirmÄ aukÅ¡tÄ , kur A. V. metaliniu vamzdžiu sudavė smÅ«gius T. A. į galvÄ , rankas alkÅ«nių srityje, kojas, tokiu bÅ«du padarė T. A. kairės alkÅ«nės, galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imus, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, rankose ir krÅ«tinės lÄ stos srityje, t. y. nežymiai sutrikdė T.

A. sveikatÄ , A. V. ir R. Å . reikalavo pasakyti, kur T. A. bendrininkai, po to, tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , A. V. iÅ¡sitraukė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nukreipė jį T. A. į kojas ir grasino perÅ¡auti bei, siekdamas įbauginti nukentėjusįjį, vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė į orÄ , po to A. V. ir R. Å . antrankiais surakintomis rankomis T. A. nuvedė prie nenustatytos markės visureigio, kur A. V. atidarė jo bagažinę, liepė T. A. lipti vidun, o pats atsisėdo Å¡alia ir, įrėmęs T.

A. į galvÄ ginklÄ , pagrasino nuÅ¡auti, jeigu pajudės, tokiu bÅ«du R. Å . ir A. V. T. A. prieÅ¡ jo valiÄ nuvežė į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) , kur bute Nr. 227, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. V. sudavė Å¡iame bute buvusiam tariamam T. A. bendrininkui G. A. metaliniu vamzdžiu smÅ«gį per galvÄ , tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ , o R. Å . kaltino T. A. ir G. A. brangaus įrengimo, esančio pastate (duomenys neskelbtini) Alytuje, sugadinimu bei pareikalavo juos vesti pas neva trečiÄ jų bendrininkÄ G.

K., esantį tame pat bendrabutyje, bute Nr. 517, kur nuėjus, R. Å . toliau kaltino Å¡iuos asmenis brangaus įrengimo sugadinimu, reikalavo žalos atlyginimo, nurodė tÄ pačiÄ dienÄ atvykti pasikalbėti prie parduotuvės „IKI“, tačiau susitikimui neįvykus, nurodė kitÄ susitikimo laikÄ , po to A. V. ir R. Å . kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. liepos 31 d. apie 17 val. prieÅ¡ais parduotuvę (duomenys neskelbtini) , esančiÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje, į susitikimÄ atėjus T.

A., G. A. ir G. K., reikalavo už neva sugadintÄ Ä¯renginį per mėnesį laiko sumokėti 100 000 Lt kaip tariamos turtinės žalos atlyginimÄ , grasindami prieÅ¡ingu atveju juos iÅ¡vežti į Vilnių parduoti kaip prostitutes teikti lytines paslaugas, bei liepė ant lapelio suraÅ¡yti savo asmens duomenis ir telefonų numerius, tokiu bÅ«du ketindami juos susirasti dėl tariamos žalos atlyginimo, taip panaudodami fizinę ir psichinę prievartÄ padarė nukentėjusiojo T. A., G. A. ir G. K. teisėms ir teisėtiems interesams didelę žalÄ .Be to, kaltinamieji R.

Å . ir A. V. 2013 m. rugpjūčio 8 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Å¡alia apleistų pastatų komplekso, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ savo - A. V. ir R. Å . - tariamÄ teisę gauti iÅ¡ R. B. žalos atlyginimÄ dėl neva jo įvykdytos vagystės ir turto sugadinimo bei E. Å . tariamÄ teisę gauti žalos atlyginimÄ dėl sužalojimo, tariamai patirto dėl R. B. kaltės, A. V. sudavė smÅ«gį metaliniu vamzdžiu R.

B. į pilvÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ , po to R. Å . reikalavo atlyginti tariamai padarytÄ Å¾alÄ 100 000 litų dėl vagystės ir turto sugadinimo bei 10 000 litų dėl įvykio metu susižalojusio E. Å ., o R. B. nurodžius, kad neturi tiek pinigų, R. Å . pagriebė R. B. už kelnių gumos ir jėga nutempė prie visureigio „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stÅ«mė į bagažinę, grasindamas, kad nuveÅ¡ į Vilnių ir parduos į klubÄ ar vieÅ¡namį gėjams, kur jis padirbs ir tokiu bÅ«du atiduos pinigus, o A.

V. tuo metu vienÄ kartÄ alkÅ«ne sudavė nukentėjusiajam į kaklÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ , įstÅ«mė į automobilį, atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo telefonÄ , kurį vėliau perdavė R. Å ., po to R. Å . vežiojo R. B. automobiliu „M. P.“ Alytaus mieste, tokiu bÅ«du neteisėtai atėmęs jam laisvę, bei atvežęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Naujojoje g. Alytuje, R. Å . liepė užpildyti R. B. vekselių blankus dėl tariamos skolos, tačiau pastarajam kelis kartus suklydus, R.

Å . sudavė nukentėjusiajam du kartus kumščiu į veidÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į pilvÄ bei nuvežė prie žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) , Alytuje, kur A. V. ir R. Å . tęsė nusikalstamÄ veikÄ , R. Å . toliau reikalavo iÅ¡ R. B. užpildyti vekselius, A. V., stovėdamas už nugaros ir rankoje laikydamas metalinį strypÄ , grasino sulaužyti kojas, tokiu bÅ«du vertė nukentėjusįjį paraÅ¡yti du vekselius 10 000 Lt ir 40 000 Lt sumai, o nukentėjusiajam nepabaigus raÅ¡yti antro vekselio ir bandant bėgti, R.

Å . jį pagriovė ant žemės, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , o A. V. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius jam į kojas, tuo bendrais veiksmais A. V. ir R. Å . padarė nukentėjusiajam kraujosruvas odoje ir poodyje abiejose Å¡launyse ir abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje ir kairėje blauzdoje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , po to, R. B. laikydami už rankų nusivedė į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, kur panaudojant psichinę prievartÄ privertė jį pasiraÅ¡yti vekselį, tuo padarė nukentėjusiojo R.

B. teisėms ir teisėtiems interesams didelę žalÄ . Kaltinamasis R. Å . savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų neigė, teisme duoti parodymus atsisakė.Kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad jis ir R. Å . su G. S. 2013 m. sausį sudarė sutartį dėl patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos, sutarties niekur neįregistravo. Sutartyje neužfiksavo pastate esančių baldų. Ä®sivedė į pastatÄ elektrÄ . Pastate visi kabinetai buvo tvarkingi, pirmame aukÅ¡te buvo laboratorija su brangia technika, skeneriu, stacionariu dideliu fotoaparatu, braižymo stalais, apÅ¡vietimu.

A. V. internete buvo radęs skenerio vertę, ieÅ¡kojo, kam jį ir fotoaparatÄ parduoti. Pastato įėjimo durų raktas buvo pas R. Å ., visų kitų durų raktus jie laikė paslėpę vietoje. Visas duris, nuo kurių turėjo raktus, rakino. Pastate nebuvo įrengta signalizacija. Iki tol pastate nebuvo vagysčių, įsibrovimų. Ä® pastatÄ užvažiuodavo gana dažnai, kartais kasdien. Jam su R. Å . grįžtant iÅ¡ Kauno, paskambino S, norėjo kažkÄ pasiimti iÅ¡ pastato. Nepamena, ar jie tada su Å . važiavo vienu, ar atskirais automobiliais.

Tariantis su S, buvo pasakyta, kad jie grįžta ir už 15-20 min. susitiks. Prie pastato jau sutemus A. V. atvyko savo sidabrinės spalvos automobiliu „M. B.“, R. Å . atvažiavo savo automobiliu. A. V. automobilį pasistatė prie įėjimo. G. S. su vyru jau buvo lyg atvažiavę tamsios spalvos „Nissan“ visureigiu, jį pasistatė Å¡alia kaltinamųjų automobilių. Ten dar buvo kaimynas, Å¡is prieÅ¡ įvykį su R. B. yra sakęs, kad matė stogais į kaltinamųjų pastatÄ einant tris žmones.

Tada jie, gal likus savaitei iki R. B. apsilankymo pastate radę iÅ¡daužtÄ langÄ , jį prisuko. Visi, iÅ¡skyrus šį kaimynÄ , užėjo į patalpas. Buvo tamsu, per langus Å¡vietė iÅ¡ gatvės. R. S. turėjo prožektorių, ir jie visi kartu užlipo laiptais į viršų. Įėję į koridorių, iÅ¡girdo lyg durų trenksmÄ ir žmogaus bėgimÄ . R. Å . pasiėmė iÅ¡ R. S. prožektorių, ir kaltinamieji nuėjo vieni į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , kur tarp trečio ir ketvirto ar tarp trečio ir antro aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telėje rado gulintį T.

A.. Jiems priėjus, Å¡is pasivertė ant deÅ¡inio Å¡ono, po to nuleidęs galvÄ sėdėjo, atrodė, kad apsimetinėja. Bandė jį pakelti, bet Å¡is aimanavo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis niekaip nereagavo. Sužalojimų ant T. A. nematė. Kaltinamieji jį prikėlė, paÅ¡vietė į veidÄ . Paskui palypėjo pusę aukÅ¡to į viršų, ten rado tuščiÄ plastikinį sidro ir dar vienÄ butelį. Prie T. A. buvo nupjautas telefono laidas, dar kažkas. Pradėjo klausinėti, iÅ¡ kur T.

A. čia atsirado. Å is pasakė, kad yra nevietinis, čia nakvojo, prisipažino, kad čia jo gėrimas, sakė esÄ s pastate vienas, patekęs per langÄ , o apie Å¡iÄ vietÄ jam pasakęs G. iÅ¡ bendrabučio, kuris sakė, kad čia galima pernakvoti, kad yra gerų daiktų. Su R. Å . T. A. pakėlė už alkÅ«nių ir nusileido su juo laiptais žemyn. IÅ¡ pradžių T. A. bandė rodyti, kad nelabai paeina, bet paskui įsiėjo ir pamirÅ¡o viskÄ . Einant pirmame aukÅ¡te, jis jau nesilaikė už rankos, dejavo tik dar jų keliamas, kad jam skauda, tačiau paskui jau nesiskundė, pats ėjo, nereikėjo jo vesti.

Jis atrodė girtas, bet ne tiek, kad negalėtų paeiti, lydimas iÅ¡ patalpų nesiprieÅ¡ino. R. Å . siÅ«lė kviesti policijÄ , tačiau T. A. prašė nekviesti, nes jis buvęs teistas, sakė, kad paskambins G., ir Å¡is atvažiuos jo paimti. T. A. paskambinus, G. iÅ¡ pradžių sakė, kad atvažiuos, bet paskui pasirodė, kad neatvažiuoja. Tuo metu S. buvo hole pirmame aukÅ¡te, G. S. paklausė T. A., ar jis gerai jaučiasi, užsiminė, kad gal reikia nuvežti į ligoninę ar greitÄ jÄ iÅ¡kviesti.

T. A. atsisakė, bandė jai pasakoti tÄ patį, kÄ ir jiems. Jiems buvo įdomu, kas T. A. pasiuntė į jų patalpas ir iÅ¡ kur gali žinoti, ko čia yra. T. A. sakė, kad žino G.o adresÄ . Jie išėjo iÅ¡ pastato per pagrindinį išėjimÄ . S. tuo metu jau buvo nuėję prie automobilio. Dėl tamsos kaltinamieji tada nematė, ar kas padaryta patalpose. Pirmame pastato aukÅ¡te buvo iÅ¡daužtas ir pravertas pirmas nuo holo įeinant nuo kairės pusės langas, per kurį į pastatÄ pateko A., R.

Å . jį uždarė. Å io kabineto langai yra maždaug 1,5 aukÅ¡tyje, jie vieninteliai pastate, pro kuriuos galima patekti be kopėčių. A. atsitiktinai pateko į patalpÄ , kurios durys nebuvo užrakintos. A. V. su R. Å . užrakino pastato duris. Kaimynas atėjo prie kaltinamųjų, stovėjo per 2-3 žingsnius nuo jų. R. Å . jam pasakė, kad rado „svečiÄ â€œ. A. V. rakino duris, o jam už nugaros stovėjo T. A.. Å is turėjo telefonÄ , laisvai galėjo kviesti policijÄ ar pabėgti, bet buvo girtas.

Jis nuolat rašė žinutes, o to nebūtų galėjęs daryti, jei būtų buvęs už nugaros surakintomis rankomis. Pastato teritorija nebuvo apšviesta, bet ji buvo matoma nuo miesto apšvietimo. Užrakinę duris, jie su T. A. nuėjo link S. automobilio. R. S. vairavo, šalia sėdėjo G. S., gale sėdėjo kaltinamieji, tarp jų - A.. S. automobilyje buvo atviras 1,5 metro ilgio kėbulas, 4 sėdimos vietos, bagažinės nebuvo. A. V. automobilis yra sedanas, ne vienatūris, o R. Š. automobilis - visureigis, sėdynės yra priekyje ir gale, bagažinė nuo salono neatskirta.

T. A., prieÅ¡ važiuojant pas G. A., pasakė gatvę ir namo numerį, tik nežinojo buto numerio. Važiuojant jis sakė, kad iÅ¡ pastato tikrai nieko neėmė, buvo atėjęs pirmÄ kartÄ . Nuvykę visi nuėjo į bendrabutį pas G., pabeldė į buto duris. Kai G. jas atidarė, R. Å . dar koridoriuje atpažino G. A.. Bute dar buvo girta jo žmona. G. S. liko stovėti tarpduryje, T. A. įėjo vidun, kaltinamieji iÅ¡ paskos. R. Å . pasikalbėjo. Pokalbio metu R. S. išėjo. G. A., juos pamatęs, suprato, dėl ko jie čia, pradėjo priekaiÅ¡tauti T.

A., kad jį iÅ¡davė. G. A. jie klausė, ar jis siuntė T. A. į pastatÄ ir iÅ¡ kur jis apie pastatÄ Å¾ino. G. A. neigė siuntęs T. A., jį keikė, rėkė ant jo. Bute nebuvo pagrindo kalbėti apie kokius nors sugadintus daiktus, nes jie dar nieko sugadinto nematė, tik T. A. klausė, ar Å¡is nelindo prie skenerio, kadangi tas kainuoja ne mažiau kaip 100 000 Lt. Nežino, kodėl jie buvo dar ir pas G. K.. Juos ten nuvedė G. A., ėjo gal daugiau Å¡io iniciatyva. K. ir dar kažkas miegojo, bute buvo tamsu.

G. A. ir T. A. įėjo pirmi, jie - iÅ¡ paskos, paskui G. S. įkiÅ¡o galvÄ . Ten G. A. su T. A. daugiau pasiÅ¡nekėjo, sakė, kad T. A. pas jį atvedė. G. K. ir G. A. kaltino T. A., sakė, kad jie niekuo dėti. Kambaryje smirdėjo, todėl A. V. iÅ¡ karto išėjo atgal į koridorių. Nežino, ar G. S. ir R. Å . buvo įėję. T. A. tiesiog išėjo per laiptinės kitÄ galÄ . Jie G. A. pasakė, kad kol tamsu, negalėjo apžiÅ«rėti, ar pastate nieko nepadaryta, todėl vėliau apžiÅ«rės, ar jie ten nieko nepadarė.

Nepamena, gal G. A. užsirašė R. Å . telefonÄ . Jie žadėjo kitÄ dienÄ apžiÅ«rėti patalpas ir susiskambinti. I. A., G. A., T. A. ir G. K. tada buvo neblaivÅ«s. Niekas nemušė nukentėjusiųjų, kaltinamieji ir S. neturėjo lazdų, vamzdžių ar ginklų, antrankių, negrasino nukentėjusiesiems. Nuo bendrabučio R. S. juos parvežė prie jų automobilių, su R. Å . sutarė, kad atvažiuos pasiimti spintelių kitÄ dienÄ , nes jau buvo vėlu. Nuo pastato namo jie su R. Å . grįžo atskirais automobiliais.

A. V. automobilio padanga buvo nuleidusi orÄ , todėl jis dar jÄ pripÅ«tė. KitÄ dienÄ G. A. skambino R. Å ., sakė, kad nori susitikti, bet kaltinamieji dar nebuvo apžiÅ«rėję patalpų. VisÄ pastatÄ kartu su R. Å . apžiÅ«rėjo ne rytojaus, o antrÄ dienÄ po įvykio, nematė jokios žalos. KitÄ dienÄ , kai susiskambino su nukentėjusiaisiais, jis ir R. Å . jau buvo apžiÅ«rėję patalpas ir po pietų su G. K., T. A. bei G. A. susitiko prie žvejų parduotuvės tarp „Lietuvos draudimo“ pastato ir parduotuvės „IKI“ (duomenys neskelbtini) , Alytuje.

Nukentėjusieji jau laukė. Susitikimas vyko daugiau G. A. iniciatyva, Å¡is nuo pat pradžių žadėjo nesislapstyti, nebėgti, bet kaltinamieji netikėjo, kad patalpose nieko padaryta, todėl norėjo patalpas apžiÅ«rėti. Susitikę paklausė, ar nukentėjusieji daugiau kÄ ten darė, tie atsakė, kad ne. Be kalbos apie skenerio vertę nebuvo daugiau kalbama apie pinigus. G. K. ir T. A. ant lapelio kaltinamiesiems Å¡ių praÅ¡ymu užrašė savo telefonų numerius, nes jie neturėjo gyvenamosios vietos.

Kaltinamieji telefono numerius pasiėmė dėl apsidraudimo, jei dar kÄ nors ras, nes pastatas didelis, visko smulkiai iÅ¡ karto neapžiÅ«rėjo. Neprašė jų nurodyti savo anketinius duomenis. Gal pats T. A. pasisiÅ«lė, kad gali padaryti asmens kortelės ar paso kopijÄ , bet adresų jie neužrašė, tik asmens kodus ir telefonų numerius. TÄ dienÄ T. A. atėjo apsibintavęs rankÄ , bet neÅ¡lubavo. Klausė, kas jam nutiko, bet G. A. pasakė, kad viskas su juo gerai. Paskui su nukentėjusiaisiais iÅ¡siskyrė.

Vėliau vieni kitiems nebeskambino ir nebendravo. Tuo metu A. V. žvejų parduotuvės nuomininkų ir darbuotojų nepažinojo, su jais nebendravo, tik vėliau su parduotuvės savininku, gyvenančiu Vilniuje, sutarė, kad A. V. parduotuvę nupirks, ir ruošė dokumentus pirkimui. Tame pačiame pastate buvo A. V. kavinė. (duomenys neskelbtini) direktorė yra A. V. žmona, o dukra yra vienintelė tos įmonės akcininkė. Bendrovė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. A. V. toje kavinėje nedirbo, suklydo, sakydamas, kad kavinė jam priklauso.

Nebendravo telefonu su A. S., šis A. V. neskambino, jokių reikalų neturėjo. Dėl žvejų prekių parduotuvės nuomininkų išsikraustymo su kažkuo A. V. yra kalbėjęs. A. V. jau buvo sudaręs sutartį su bendrasavininku dėl patalpų perėmimo. Jau buvo nupirkęs tas patalpas, ir nuomininkai buvo raginami išsikraustyti, savininkas juos jau buvo apie tai perspėjęs, davęs telefono numerį asmens, su kuriuo A. V. turėjo bendrauti. Tai buvo prieš metus laiko, gerokai prieš įvykį su T.

A., G. A. ir G. K.. A. V. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , tuo metu turėjo tik šį telefono numerį. G. K., T. A., G. A. kreipėsi į policijÄ praėjus 5-6 mėn. po A. V. pareiÅ¡kimo. Iki tol jam nebuvo žinoma, kad Å¡ie asmenys kuo nors skundžiasi. G. K., G. A. ir T. A. buvo kaltinami dėl vagystės iÅ¡ to pastato, tačiau ta byla nutraukta, nes jie nieko tokio nepadarė. Byla buvo pradėta policijos iniciatyva, A. V. nerašė pareiÅ¡kimo dėl vagystės. Jis toje byloje apklausoje sakė viena, tačiau pareigÅ«nai rašė visai kÄ kita, tÄ matė ir jo gynėjas.

PareigÅ«nai pateikė sÄ raÅ¡Ä su visomis pavogtomis medžiagomis, norėjo, kad kaltinamieji sutiktų, jog tuos daiktus iÅ¡ jų pavogė G. A., G. K. ir T. A.. A. V., duodamas parodymus, pasakė, kad jie nerado, jog bÅ«tų jiems padaryta žala ar iÅ¡spardytos durys iki to epizodo su R. B., nes tik tada atsirado žala. R. B. buvo iÅ¡kelta byla dėl vagystės, bet ir Å¡i byla buvo nutraukta. Kaltinamieji skundė šį nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau jų skundas atmestas. A. V. nė vienos iÅ¡ tų dviejų baudžiamųjų bylų dėl vagystės iÅ¡ jų patalpų neinicijavo.

Apie tai, kad A. V. turi 2 pistoletus savigynai ir medžioklinį vinčesterį, žinojo tik policija, nukentėjusieji apie jo ginklus nežinojo. Ginklus laiko namuose seife, nėra iÅ¡ jų Å¡audęs. Kaltinamasis A. V. dėl epizodo su R. B. paaiÅ¡kino, kad vienÄ dienÄ prieÅ¡ pietus jam paskambino R. Å ., pasakė, kad yra prie pastato Pramonės gatvėje ir mato iÅ¡daužytus pastato langus, pastate girdėti daužymas. A. V. greitai automobiliu „M. B.“ privažiavo prie pastato nuo Pramonės gatvės, automobilį paliko apie 100 metrų iki pastato.

Palikęs automobilį prie pastato kampo, priėjo prie pastato vidinio kampo, kur stovėjo R. Å .. Å is parodė, kur iÅ¡daužtas pirmo aukÅ¡to langas, ant žemės tiesiai po langu primėtyta kabelių. Å . pasakė, kad pastate kažkas yra, girdėjo daužantis. A. V. įlipo per atidarytÄ kitÄ pirmo aukÅ¡to kampinį langÄ , o R. Å . liko stovėti lauke. Langai buvo ties krÅ«tinės aukščiu, kopėčių nereikėjo. Prie patalpų ir lipdamas pro langÄ , girdėjo pastate garsus, lyg kas stipriai daužytų į sienÄ ar metalÄ .

ApžiÅ«rėjo pirmÄ aukÅ¡tÄ , beveik visos durys buvo iÅ¡spardytos, elektros spintos buvo praviros, iÅ¡lupinėtos, suniokotas visas pastatas. Koridoriuje rado susuktÄ storÄ laidÄ , lauke buvo 3 ar 4 babinos. Gal R. Å . jas paskui sumetė į vidų. PrieÅ¡ tai paskutinį kartÄ patalpose buvo prieÅ¡ kelias dienas ar savaitę. Po T. A., G. A. ir G. K. apsilankymo A. V. dar daug kartų buvo patalpose, ne kiekvienÄ dienÄ , bet kartais ir kelis kartus per dienÄ . Užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , praėjo koridorių, užėjo į porÄ kabinetų, bet nieko nepamatė.

IÅ¡girdo lyg kažkÄ pastumiant, surėkiant, pro langÄ pamatė R. B., iÅ¡ gretimo kabineto antrame aukÅ¡te Å¡okantį per langÄ . R. B. gal iÅ¡ 7 metrų aukščio nuÅ¡oko ant kojų ir ant kelių, lyg prisilaikydamas, lyg pasviro į Å¡onÄ , darydamas kÅ«lverstį. Jis buvo tamsiai apsirengęs ir su baltom darbinėm pirÅ¡tinėmis, rankose nieko neturėjo. Jis iÅ¡Å¡okęs nukrito ant kojų, kaip reikiant prisitrenkė. Prie pastato kampo stovėjo R. Å . sÅ«nus, kurio prieÅ¡ įlipdamas į pastatÄ nematė.

Vidinio kiemo deÅ¡inėje pusėje matė dar vienÄ Å¾mogų gal iÅ¡ ten dirbančių darbuotojų. IÅ¡Å¡okęs R. B. galėjo bėgti į kitÄ pusę ir bÅ«tų pabėgęs, bet pasidavė link E. Å .. Å is lyg pasidavė link R. B. apie 5 metrus, rankose tada nieko neturėjo. IÅ¡ virÅ¡aus matė, kad R. B. E. Å . sudavė keletÄ smÅ«gių į kaklÄ , gal į krÅ«tinę, per Å¡onÄ lyg vertė jį, ir abu nukrito. Toje teritorijoje buvo nupjautų medžių, todėl E. Å . stojosi, pasiėmė iÅ¡ po kojų 1-1,5 m ilgio Å¡akÄ ir su ja bandė eiti link R.

B., mojavo ja tiesiai prieÅ¡ais R. B., atsimuÅ¡inėdamas. E. Å . buvo metro atstumu prieÅ¡ R. B., Å¡aka pataikė tam per kojas, žemiau juosmens, dar žengė kelis žingsnius atgal. A. V. tuo metu prabėgo visÄ antro aukÅ¡to koridorių, po to grįžo pirmo aukÅ¡to koridoriumi, ir, iÅ¡lipęs pro langÄ , jau R. B. nematė. Tik E. Å . sėdėjo po iÅ¡daužtu langu ant stiklų įstrižai sienos, atsirėmęs į pastatÄ , iÅ¡balęs, susiėmęs už nuogos kojos, už kulno, tarp pirÅ¡tų matėsi kraujas.

E. Å . žiÅ«rėjo į Pramonės gatvės pusę. IÅ¡ tos vietos buvo matyti gatvelė, einanti palei pastato Å¡onÄ tarp Naujosios ir Pramonės gatvių. E. Å . sėdėjo ties pastato kampu, jis galėjo matyti, kas yra už nugaros. Sakė, kad persipjovė kojÄ , kad R. B. nubėgo į (duomenys neskelbtini) atvės pusę. Nepamena, kaip E. Å . vilkėjo ir kuo avėjo, bet ranka jis buvo susiėmęs už nuogos kojos. A. V. nubėgo nurodyta kryptimi link (duomenys neskelbtini)   atvės pusės, bet R.

B. jau nematė. R. Å . sÅ«nus parodė, kad R. B. nubėgo link to pro langÄ matyto žmogaus, link Pramonės gatvės. Tuo metu, žmogus, kurį anksčiau matė per langÄ , stovėjo toli link paties pastato galo, 100 metrų ar didesniu atstumu. Tai buvo jaunas Å¡viesus vyrukas, jį A. V. matė ir prie tų durų, pro kurias įėjo R. B.. Å is vaikinas, kuris paskui irgi davė parodymus teisme, pasakojo, kad dirbdamas matydavo, kaip trys tamsiai apsirengę darbuotojai eidavo stogu. Jis irgi davė parodymus teisme.

Nemano, kad R. Å . pažinojo tÄ vyrukÄ . To vyruko daugiau nematė, tik teisme, jis tik sakė, kad jie Å¡alia dirba. A. V., bėgdamas vidiniu kiemu, apibėgo savo pastatÄ , iÅ¡bėgo į gatvelę. Už vieno pastato gretimai dirbo trys dažytojai, už kurių pastato buvo R. B. darbovietė. Tuo metu jie nieko nedažė, buvo priėję prie tų durų. Jie pasakė, kad taip pat vijosi B., parodė, pro kurias duris jis įbėgo, sakė, kad R. B. sutiko dar du asmenis ir su jais prabėgdamas spėjo pakalbėti.

Bėgdamas ieÅ¡koti R. B., matė tik tuos vyrukus, daugiau nieko, kas galėtų matyti situacijÄ , nė iÅ¡ vienos pastato pusės. A. V. gal dar R. Å . skambino, klausė, kur jis yra. Nežino, už kiek laiko R. Å . atėjo, jį pamatė prie pastato durų, kur dirbo R. B.. Per tÄ laikÄ A. V. dar kalbėjo su tais vyrukais. Jie pasakojo, kad matydavo tris asmenis einant balkonu link kaltinamųjų pastato. Tuo metu nėjo pro pastato duris, laukė R. Å .. Nepamena, ar tas privažiavo su automobiliu, ar ten jau jo automobilis stovėjo.

To pastato, kur dirbo R. B., durys nebuvo užrakintos, jos buvo išlaužtos. Jie įėjo per nurodytas duris, ir tuo metu iš tamsios patalpos atvažiavo du asmenys su autokaru. Paklausė šiuos, kur yra trečias asmuo. Šie atsakė, kad nežino, kad jis išėjęs pietauti. Kaltinamieji paprašė jam paskambinti, paklausti, kur jis. Vienas iš darbuotojų paskambino R. B.. Kaltinamieji su juo telefonu pakalbėjo, pakvietė ateiti. Šis sutiko, atėjo gal per 5 min. Kaltinamieji jam pasakė, kad atėjo dėl pastato.

R. B. paprašė nekviesti policijos. Tie kiti du darbuotojai buvo sunerimę dėl policijos. Jie pradėjo raminti kaltinamuosius, kad viskas bus gerai. R. Å . klausė, ko R. B. buvo pastate. Å is sakė norėjęs rasti žalvario pardavimui, paklaustas, kas jų direktorius, nurodė D. V. numerį. A. V. klausė, kÄ R. B. sakė tie asmenys, su kuriais jis prasilenkė. R. B. sakė, kad jie prašė sakyti, jog yra nepažįstami. Kaltinamieji klausė, gal čia yra virÅ¡ininkas, ar jie gali paskambinti virÅ¡ininkui ir pasakyti.

D. V. telefonÄ jiems davė kažkuris iÅ¡ jo darbuotojų, taip pat kažkuris iÅ¡ tų darbuotojų ir paskambino D. V. pirmÄ kartÄ , pasakė, kad kaltinamieji nori kviesti policijÄ . Tada kaltinamieji paskambino D. V., pasakė, kad jo darbuotojas įlindo į kaltinamųjų patalpas. D. V. pažadėjo atvažiuoti apie 15.30 val., prašė nekviesti policijos. Nebuvo jokių konfliktų su tais kitais darbuotojais, jų atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Tie asmenys stovėjo už kokių 8 metrų nuo kaltinamųjų, patys suprato, kad įsivėlė į Å¡iÄ situacijÄ , nes A.

V. jiems pasakė, kad žmonės matė ir juos čia vaikščiojant. Kaimynai įvardijo, kad šie darbuotojai, kurie čia dirba, kurie įeina pro šias duris, eina ir kaltinamųjų stogu. A. V. nuėjo link savo automobilio ir išvažiavo, o R. Š. iš karto nuėjo į visai netoli kelio stovėjusį savo automobilį, kur nuėjęs savo noru atsisėdo ir R. B., niekas jo netempė. D. V. paskambinus, kad jis jau Alytuje, A. V. paskambino R. Š. ir susitarė susitikti prie medvilnės kombinato pastato.

A. V. atvykus, R. Å . jau buvo atvažiavęs, R. B. sėdėjo ant kalniuko po medžiu. Jau atvykus ir D. V., prie buvusio medvilnės kombinato administracinio pastato su maÅ¡ina privažiavo E. Å ., jis neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tik R. Å . buvo prie jo priėjęs pasikalbėti. Kaltinamieji D. V. viskÄ papasakojo, pasiÅ«lė apžiÅ«rėti pastatÄ . D. V. matė iÅ¡laužtas spintas. Viskas buvo iÅ¡daužyta su kÅ«ju. D. V. R. B. pasakė, kad atleis jį iÅ¡ darbo ir nutrauks buto jam nuomÄ . R. Å . iÅ¡važiavo kartu su R.

B. į butÄ , o A. V. liko padėti D. V. užvesti automobilį, atvežė jam baterijÄ , paskui iÅ¡važiavo ir jie. Gerokai po pietų R. Å . paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) Alytuje. A. V. ten nuvykus, iÅ¡ R. Å . automobilio iÅ¡lipo R. B., sakė, kad jį atleido iÅ¡ darbo, kad neturi kur gyventi, klausė, ar negalėtų įsidarbinti A. V. įmonėje. Jis neneigė padarytos vagystės, sakė, kad niekur nesislapstys, pasisiÅ«lė paraÅ¡yti, kad buvo įlipęs į patalpas, kad padarė žalÄ .

Tada jie visi trys užėjo į žvejybos prekių parduotuvę (duomenys neskelbtini) , A. V. paprašė darbuotojÄ popieriaus lapo, ir R. B. parašė, kad buvo užėjęs į pastatÄ , norėjo žalvario, lyg dar užrašė telefono numerį. R. B. nebuvo duodami vekseliai pasiraÅ¡inėti. A. V. nepažinojo to darbuotojo, iÅ¡ kurio skolinosi popieriaus lapÄ , žinojo jį tik iÅ¡ matymo. Kaltinamieji pasiėmė vienÄ R. B. paraÅ¡ytÄ lapÄ ir iÅ¡siskirstė. Šį nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimÄ vėliau atidavė gynėjui V.

K., kuris jį pateikė policijai. Dar tÄ pačiÄ dienÄ R. Å . paskambino ir pasakė atvykti į policijos komisariatÄ ir turėti asmens dokumentÄ . Nuvykus į policijos komisariatÄ , budėtojas jį palydėjo į kabinetÄ , kur buvo dvi policijos pareigÅ«nės. Kabinete sėdėjo R. B. ir kažkÄ rašė ant lapo. Po to atėjo R. Å ., G. S., Å¡i R. B. gražiai klausė, kodėl jis ėjo į tas patalpas. Kaltinamieji norėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , kad į jų patalpas įlindo. Tada pareigÅ«nės paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kimÄ turi raÅ¡yti patalpų savininkė.

PareigÅ«nės klausinėjo R. B., ko Å¡is ten buvo nuėjęs. R. B. sakė, kad galvojo, kad pastatas niekam nepriklauso, ir kad buvo iÅ¡silupti žalvario. Pokalbis policijos kabinete buvo normalus, niekas nerėkė, jų raminti niekas nebuvo atėjęs. A. V. policijoje buvo labai trumpai, iÅ¡ kabineto išėjo su R. Å .. Policijos komisariate pirmame aukÅ¡te iÅ¡eidamas matė E. Å ., Å¡is sakė atvažiavęs raÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl sužalotos kojos. Kaip suprato iÅ¡ kalbos, E. Å . buvo kÄ tik atvykęs. Kai gaudė R.

B., A. V. neturėjo jokių daiktų, buvo su Å¡ortais, mėlynais marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis, buvo karÅ¡ta diena. Nematė, kad tÄ dienÄ iÅ¡ jų kas nors turėtų ginklų, lazdų. Å alia pastato nebuvo vamzdžių, metalinių daiktų nei lazdų. Ten teritorija yra apaugusi žole. Tuo metu R. Å . naudojosi sidabrinės spalvos džipu, lyg „M.“. Tai nestandartinis automobilis - atidarius automobilio bagažinę, atsidaro salonas. Vėliau nepastebėjo, kad R. B. bÅ«tų sužalotas, jiems bendraujant, Å¡is niekuo nesiskundė, tik daug kartų prašė ir dėkojo, kad jam nekvietė policijos, žadėjo atsilyginti.

R. B. negrasino, nekalbėjo su juo apie žalos atlyginimo sumas nei apie tai, kad buvo sužalotas E. Å ., dėl jo sužalojimo žalos atlyginimo. Nepamena, ar iÅ¡ kaltinamųjų buvo paėmęs R. B. telefonÄ . R. B. turėjo telefonÄ rankose, visÄ laikÄ skambino telefonu, rašė žinutes. Dėl savavaldžiavimo T. A., G. K. ir G. A. atžvilgiu Nukentėjusysis T. A. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį, tamsiu paros metu, jis buvo vienas pastate (duomenys neskelbtini) , Alytuje. Jis buvo atvažiavęs iÅ¡ Marijampolės pas draugÄ G.

Alytuje buvo pirmÄ kartÄ . TÄ vakarÄ girtas ėjo parke, ir kažkas jį sumušė galvÄ , kojas, rankas, buvo skilęs rankos kaulas, buvo kruvina kažkur virÅ¡ akies. Mušė gal trys asmenys rankomis, kojomis, su pagaliu 5-10 minučių. Tada jis jau sutemus iÅ¡kart atėjo į Pramonės gatvę iki pastato, ten apie pusė kilometro atstumas. Pamatė, kad pastatas apleistas, eidamas pastato Å¡onu iÅ¡ kiemo pusės, pamatė iÅ¡daužtÄ langÄ , galvojo pernakvoti ten. Å is buvo maždaug jo akių aukÅ¡tyje, jame dar buvo stiklų, bet jie nekliudė įlipti.

Judesių koordinacija buvo nelabai normali, bet kažkaip rankomis pasiremdamas, kojomis atsispirdamas įlipo. Ranka buvo aptirpusi, didelio skausmo gal nebuvo. Atvažiavo kaltinamieji, kažkokia moteris, juos sutiko pirmame aukÅ¡te. Å ie klausinėjo, kaip jis ten atsirado, kÄ veikia. Kaltinamieji pamatė, kad jis kruvinas, ir pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet neiÅ¡kvietė. Buvo tamsu patalpose, bet A. V. turėjo prožektorių ir juo Å¡vietė. Paskambino G, nes T. A. iÅ¡ jo jau buvo išėjęs prieÅ¡ valandÄ ar dvi, klausė, kur jis dingęs. R.

Å . paklausė, kas skambina. Atsakius, kad draugas, sakė duoti telefonÄ pakalbėti. R. Å . klausė G, kur jiems dėti T. A., paskui nuvežė jį į bendrabutį. G. A. tikriausiai R. Å . pasakė, kur vežti. Paklausė, kur draugas gyvena, ir A. V. su R. Å . nuvežė T. A. pas G į Vilties g. T. A. turėjo telefonÄ . IÅ¡ pastato išėjo pro duris visi kartu – R. Å ., A. V. ir ta moteris. Važiuojant pas G. A., T. A. vienas sėdėjo automobilio gale, vairavo, atrodo, A. V.. Su kitu automobiliu moteris irgi vyko į bendrabutį.

Automobiliai buvo tamsÅ«s, lyg visureigiai. Namuose buvo G. A., jo žmona ir dukra. Ä® kambarį buvo užėjęs R. Å ., A. V. ir ta moteris. R. Å . kalbėjo su G žmona I, nes jie buvo pažįstami. A. V. buvo tame kambaryje ir gal kalbėjo su G. Nežino, ko jiems reikėjo. Užtruko kambaryje gal 20-15 minučių. Paskui pas G. K. buvo nuėję G ir kaltinamieji. Moteris pas K. nėjo. T. A. su G buvo koridoriuje, o jie kažkÄ kalbėjo užėję į butÄ gal 5 minutes. Paskui sužinojo, kad buvo pavogę kažkÄ iÅ¡ kaltinamųjų, ir tie paklausė, ar žino kÄ nors.

Bendrabutyje pas G. A. grasinimų ir smurto nebuvo. Kaltinamieji paskui nuėjo į laiptinę, o T. A. nuėjo su G. A. parÅ«kyti, o kaltinamiesiems iÅ¡važiavus, išėjo iÅ¡ bendrabučio, prie kažkokios parduotuvės gal po 20 min. iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes ranka buvo nutirpus ir galvÄ skaudėjo, pagalbÄ papraÅ¡ytas iÅ¡kvietė taksistas. Anksčiau iÅ¡sikviesti greitosios nebuvo galimybės. SkausmÄ pradėjo jausti tik pas G. Nuvažiavo į ligoninę, ten jį perÅ¡vietė, sugipsavo.

Medikams sakė, kad buvo sumuÅ¡tas parke. Ryte gal 8.00 val. pats išėjo iÅ¡ ligoninės. Skaudėjo dar visur. Gydymas nebuvo paskirtas. Ėjo pas G. A.. Paskui G. A. minėjo, kad skambino R. Å . ir norėjo su juo ir T. A. susitikti, prašė ateiti prie „IKI“ parduotuvės. Jie tÄ dienÄ nuėjo, bet R. Å . neatvažiavo. KitÄ dienÄ vėl skambino R. Å ., kad jie ateitų. Jie visi trys gal 13-14 val. nuėjo, susitiko Å¡alia „IKI“ parduotuvės, kur yra žvejybos reikmenų parduotuvė.

Ten buvo R. Å . ir A. V., pasakė, kad sugadintas kažkoks turtas už 100 000 Lt, paklausė, ar jie sugadino, gal kÄ nors žino. T. A. pasakė, kad nieko nežino. Jiems pasakė eiti namo. Kaltinamieji nereikalavo atlyginti žalÄ . Po įvykio buvo gavęs laiÅ¡kÄ iÅ¡ Alytaus policijos, klausė, ar jis turi pretenzijų. Parašė, kad niekam neturi pretenzijų, gavo atsakymÄ , kad nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai paskui Marijampolėje buvo sulaikytas dėl kitos bylos, atvyko du kriminalistai iÅ¡ Alytaus ir pasakė jam paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl to sumuÅ¡imo Alytuje.

Spaudimo jam nedarė, už parodymų davimÄ jam nieko nežadėjo. Anksčiau apklausų metu aplinkybių buvo priverstas kalbėti kitaip, turėjo duoti parodymus prieÅ¡ kaltinamuosius. Jam sakė, kad yra surinkta visa medžiaga, tik jo parodymų reikia apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas. Tada jis ir papasakojo, nusprendė pasakyti, kad buvo sumuÅ¡tas tame pastate. Bet jo ten niekas nemušė, smurto ir prievartos nenaudojo. TÄ dienÄ pas kaltinamuosius rankose nematė jokių įrankių, ginklų, antrankių, jie turėjo tik prožektorių.

Jo akivaizdoje kitų asmenų atžvilgiu Š. nenaudojo smurto, nebuvo jam grasinama išvežti atidirbti, parduoti. Kaltinamųjų pavardžių nežinojo, jas pasakė kriminalistai. Iš nuotraukų jis atpažino kaltinamuosius, juos nurodė, nes R. Š. yra buvęs pareigūnas, o jam pareigūnai ne „prie širdies“, A. V. nurodė, nes jie buvo kartu. ir V.. Tai, kad jis duodant parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, jam nieko nereiškia. Davė neteisingus parodymus tiek policijos tyrėjams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teisiamajame posėdyje anksčiau, bet nežino, kodėl.

Anksčiau duotus parodymus iÅ¡galvojo. Atsiminė visas parodymų detales. Jis nenorėjo jokio pareiÅ¡kimo raÅ¡yti, bet policininkai įkyrėjo - raÅ¡inėjo visokius laiÅ¡kus, kad T. A. raÅ¡ytų tÄ pareiÅ¡kimÄ . Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ viskÄ pasakojo pats. IeÅ¡kinį parašė kriminalistai. Gal jis ko paklausė dėl ieÅ¡kinio, dėl žalos atlyginimo, ir kriminalistai parašė. Tada jis manė, kad jei byla užvesta, tai ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti. Ä®tarimai jam dėl vagystės buvo pareikÅ¡ti, atrodo, vėliau, nei jį apklausė Å¡ioje byloje.

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį jis su T. A. gėrė pas kaimynÄ E. P. bendrabutyje su dar trimis draugais. T. A. pirmÄ kartÄ tada buvo Alytuje, atvyko jau prieÅ¡ kelias dienas su G. K.. T. A. jau po 22 val. pasakė, kad eina pasivaikščioti, ir išėjo. Tuo metu jis buvo sveikas, bet apgirtęs. Jis žinojo daugiausia Jaunimo parkÄ , kaip iÅ¡ ten grįžti į bendrabutį. Gal po valandos ar pusantros paskambino T. A., paklausė, kur Å¡is. T. A. pasakė, kad jis kažkur Pramonės rajone, kad ateitų pasitikti.

Atstumas iki ten nuo jo namų 2-3 km. G. A. atsakė neturintis laiko, tada T. A. pasakė, kad pareis po kokių 10 minučių. Daugiau su niekuo G. A. telefonu nekalbėjo, iÅ¡kart grįžo namo. Po kokių 10 minučių įėjo T. A., abu kaltinamieji ir kažkokia tamsiaplaukė moteris, jie neturėjo jokių įrankių. Buvo jau naktis, žmona su dukra miegojo. Žmona Irina atsikėlė, pasisveikino su R. Å ., nes žinojo, kad jis buvęs pareigÅ«nas, kažkÄ pakalbėjo, o tÄ moterį iÅ¡vijo.

T. A. buvo sumuÅ¡tas, jis laikėsi lyg už deÅ¡inės rankos, kruvinas buvo veidas, buvo matyti, kad jam skauda, jis vos neaimanavo, iÅ¡ pradžių jis nieko nesakė. Tuo metu, kai pamatė T. A., gal G. A. bijojo R. Å ., pagalvojo, kad tikrai jie sumušė T. A.. Nuomonė pasikeitė, kai T. A. jam paminėjo, kad buvo sumuÅ¡tas parke. Kaltinamieji buvo kambaryje apie 10 minučių, pasakė, kad reikia pakalbėti, kad eitų pas G. K., šį vadino lyg „k“, klausė, kur jis yra. G. A. pasakė parodysiÄ s. Jis, T.

A. ir kaltinamieji nuėjo pas G. K. į kambarį. Šis atidarė duris. G. K. buvo su tuo žmogumi, pas kurį gyveno. Į kambarį įėjo G. A. ir R. Š., A. V. lyg liko koridoriuje, o T. A. pabėgo. Kambary buvo tamsu, nebuvo elektros. Jie kelias minutes pakalbėjo, kažkuris užsirašė G. K. telefono numerį ir pasakė, kad rytoj jie susitiks prie centrinės „IKI“. Nebuvo jokių incidentų. Nesakė T. A., kas šie asmenys, jų pats nepažinojo, tik paskui žmona pasakė, kad R. Š. yra ar buvo pareigūnas.

KitÄ dienÄ paskambino G. K., pasakė, kad ateina iki G. A.. Å is išėjo į laukÄ , pamatė T. A. sugipsuota ranka, buvo dar Å¡io sesuo ir G. K.. T. A. sakė, kad jį parke keliese užpuolė ir sumušė tÄ naktį, kai jis kažkur „blÅ«dijo“. Su T. A. ir G. K. nuėjo į sutartÄ vietÄ , bet kaltinamųjų nebuvo. Grįžo namo. T. A. sesuo iÅ¡ kažkur gavo R. Å . telefono numerį, G. A. paskambino R. Å ., galvojo, gal tas jam pasiÅ«lys kokį darbÄ . R. Å . buvo iÅ¡ vakaro pasiėmęs Aistės telefonÄ , ji T.

A. sesuo, iÅ¡ jos G. A. ir skambino, sakė, kad jie buvo atėję. R. Å . pasakė, kad dar tÄ pačiÄ dienÄ pirmÄ valandÄ visi susitiktų toje pačioje vietoje. Jie nuėjo antrÄ kartÄ . Atvyko R. Å . ir A. V. prie „IKI“ parduotuvės, sakė, kad jie T. A. pagavo, matė, kad ten kažkas laidus lupinėja, sakė, kad neapžiÅ«rėjo, bet gali bÅ«ti padaryta daug žalos, žadėjo apžiÅ«rėti ir paskambinti. Pasakė, kad stalas ten kažkoks, kuris gali kainuoti apie 100 000 Lt. Tiek sumokėti neliepė.

Apie tai pokalbio iÅ¡ vakaro pas G. K. nebuvo. Kaltinamieji užsirašė numerį, nukentėjusieji jiems padiktavo ir savo vardus, pavardes, tada iÅ¡siskyrė. Kaltinamieji daugiau jiems taip ir neskambino. R. Å . nenaudojo smurto nei jo, nei jo draugų atžvilgiu, nebuvo grasinama juos iÅ¡vežti dirbti ar parduoti. Po trijų ar keturių mėnesių pas jį atvyko pareigÅ«nas T., pasikvietė į maÅ¡inÄ ir pasakė, kad kaltinamieji parašė pareiÅ¡kimÄ dėl to pastato. Paklausė, ar jis duos prieÅ¡ juos kokius nors parodymus, nes T.

A. su G. K. jau davė. Kokius parodymus reikia duoti, nesakė, automobilyje protokolo nerašė, paprašė atvykti į skyrių. Jis nuvažiavo apie 19-20 val., tyrėja viskÄ surašė, pas jį nieko neklausinėjo, jis pasirašė neskaitęs. Nedarė niekas poveikio, duodant policijoje parodymus. Policijoje iÅ¡ nuotraukų atpažino abu kaltinamuosius, kad buvo pas jį į namus atėję. Jis pats nesikreipė į policijÄ dėl R. Å . ir A. V. veiksmų. Jam pasirodė, kad ONTT pareigÅ«nai ant R.

Å . pikti. Kriminalistai jam liepė taip kalbėti. Ankstesniame teisme laikėsi tų pirminių parodymų, juos žinojo, nes buvo skaitęs kaltinamÄ jį aktÄ ir atsiminė parodymus. Nežino, kodėl apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad atvykusių ONTT pareigÅ«nų pavardžių nežino. Apie baudžiamÄ jÄ bylÄ jo paties atžvilgiu sužinojo po trijų mėnesių. Nežino, kuo kaltinamas, kas kitoje byloje yra parašęs pareiÅ¡kimÄ . Kažkokių vekselių, skolos lapelių nerašė. 2013 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡vyko į IspanijÄ , bet ne dėl kaltinamųjų, o dėl to, kad draugas pasiÅ«lė darbÄ .

IÅ¡buvo ten 3-4 mėnesius. Savęs nukentėjusiuoju nelaiko, pretenzijų niekam neturi.Nukentėjusysis G. K. parodė, kad prieÅ¡ dvejus metus, vasarÄ , naktį, jam bÅ«nant pas A. V. (duomenys neskelbtini) -517, Alytuje, kaltinamieji buvo užėję į svečius – G. A. su T. A. atsivedė R. Å . ir A. V.. G. K. jau miegojo, namuose buvo ir A. V., draugė A. A., T sesuo. Kaltinamieji į kambarį užėjo tuščiomis rankomis, buvo ramÅ«s. Nepamena, kad kas nors turėtų ginklÄ . T. A. tuo metu stovėjo koridoriuje, dar ten buvo lyg moteris.

G. A. buvo užėjęs į vidų, sėdėjo ant fotelio. G. K. tuo metu taip pat sėdėjo ant fotelio. G. A. pasakė, kad yra kažkas sugadinta. Neatsimena, kas tada vyko. Tuo metu kasdien vartojo marihuanÄ ir haÅ¡iÅ¡Ä , tÄ dienÄ irgi buvo parÅ«kęs, bet iki įvykio jau buvo ir numigęs. Kaltinamieji sakė rytojaus dienÄ susitikti prie „IKI“ parduotuvės pakalbėti. Kambaryje pokalbis vyko ramiai, jis nebuvo žalojamas, jam nebuvo sukeltas skausmas, nepadaryta turtinė žala. G. K. rytojaus dienÄ su T.

A. ir G. A. nuėjo prie parduotuvės „IKI“ centre. T. A. atrodė normaliai, sakė, kad buvo sužalotas, jo ranka buvo sugipsuota, sakė, kad gavo nuo kaltinamųjų „lieti“ (muÅ¡ti) dėl to, kad kažkÄ sugadino. Tai jam pasakė ne pats T. A., o G. A.. T. A. dažnai prisidirbdavo, todėl bÅ«davo dažnai primuÅ¡amas. Jis dar pats sakė, kad galva jo guzuota, bet neaiÅ¡kino, dėl ko. T. A. sakė, kad pastate gavo muÅ¡ti nuo kaltinamųjų. Kai T. A. grįžo iÅ¡ ligoninės, sakė, kad skauda kojas.

Susitikę su kaltinamaisiais, žodžiu susitarė, kad G. K., T. A. ir G. A. jiems bendrai atlygins už tuos kažkokius sugadintus daiktus. Kaltinamieji prašė atlyginti 100 000 Lt per mėnesį. Prie „IKI“ savo asmens duomenų kaltinamiesiems nesuteikė, o kiti kažkÄ rašė –gal vardÄ rašė, bet irgi ne savo. Lyg nespėjo paraÅ¡yti savo vardo, gal ir rašė. Tuo metu G. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) uždirbdavo 3500 Lt, santaupų neturėjo. Buvo nerealu jam tokiÄ sumÄ atlyginti per vienÄ mėnesį.

Niekas nekalbėjo su juo, kas bus, jei jie netesės pažado. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant, tyrėja užrašė neteisingai jo parodymus, iÅ¡ tiesų niekas netrenkė į galvÄ nei G. A., nei jam. Niekas iÅ¡ atėjusių į kambarį asmenų neturėjo pistoleto. G. A. sakė, kad kažkuris turėjo, bet prie G. K. niekas asmeniÅ¡kai neturėjo ginklo. Savo parodymų protokole neperskaitė, bet pasirašė, pasitikėdamas tyrėja. Nežino, iÅ¡ kur tyrėjui 2013 m. rugpjūčio 28 d. apklausoje gali bÅ«ti žinomi duomenys apie tai, kas vyko bute.

Apklausai buvo atvežtas iÅ¡ Vilniaus, pasakė tyrėjai R. J., kad neturi niekam pretenzijų, kalbėjo mažai, sakė tik tai, kÄ jam buvo pasakojęs G. A.. Apklausos protokole jo parodymai iÅ¡galvoti. Apklausos metu buvo blaivus. Nepamena, kad bÅ«tų apklaustas vyro tyrėjo. Nežino, kiek apklausos protokolų pasirašė, buvo apklausiamas tik vienÄ kartÄ . Jį policija tada apklausai pasiėmė iÅ¡ ryto, tai narkotinių medžiagų vartojo tik po apklausos. Gumbas ant galvos jam neatsirado, jam niekas nesudavė, jokių lazdų nebuvo.

Apklausos pas tyrėjÄ metu nebuvo gÄ sdinamas, jį atvežę pareigÅ«nai nuvedė pas tyrėjÄ R. J. ir sakė kalbėti teisingai. Tai buvo vienintelė apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Nebuvo jam siunčiami Å¡aukimai gyvenamosios vietos adresu. Liudytoja G. S. parodė, kad ji turėjo įsigijusi administracinį pastatÄ (duomenys neskelbtini) norėjo plėsti verslÄ . Nepamena, kuriais metais sudarė pastato panaudos sutartį su R. Å . ir A. V., leido jiems naudotis patalpomis, o jie įsipareigojo pastatÄ sutvarkyti, iÅ¡valyti.

Savo investicijų jie nepadarė, iÅ¡valė pastatÄ . Ä®rangos nebuvo atvežta. BÅ«klė buvo normali - buvo langai, durys, elektra. Ji nekontroliavo, kas ten vyksta, vienintelius raktus buvo davusi R. Å .. Pastate buvo daug baldų. Jai reikėjo spintelių, ji kalbėjo su R. Å . ir prašė jį raktų. R. Å . paskambino vėlai vakare ir pasakė, kad atvažiuoja prie pastato ir jį atrakins. Ji su vyru nuvažiavo visureigiu „N“ apie 22 val. Prie pastato rado R. Å . ir A. V., dar buvo priėjęs kažkoks žmogus.

Jie atsirakino pastatÄ , garsiai kalbėdamiesi įėjo ir iÅ¡girdo garsÄ lyg griÅ«vant. ApÅ¡vietimo nebuvo. Vyras buvo pasiėmęs prožektorių. Kaltinamieji paėmė iÅ¡ jos vyro žiebtuvėlį ir nubėgo į viršų pažiÅ«rėti. Ji su vyru liko pirmame aukÅ¡te, iÅ¡sigando. Ga po 10 min. kaltinamieji iÅ¡ kito aukÅ¡to už parankių atsivedė jaunuolį, visÄ iÅ¡balusį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis labai dejavo, turbÅ«t susimušęs, gal susilaužęs rankÄ buvo. Jis buvo apsibrozdinęs alkÅ«nę, laikėsi už rankos, vos paėjo.

Sakė, kad jis iÅ¡ Marijampolės, įlipo per langÄ , norėjo pernakvoti. Ji pasakė, kad reikia gydytojÄ kviesti. Vaikinas nei policijos ar greitosios vaikinas prašė nekviesti. Vaikinas pradėjo skambinti, kad jį tuoj paims, bet jam ilgai niekas neatsakė. Tada jie vis tiek sakė, kad kažkÄ daro, nes žmogus aimanuoja, iÅ¡balęs, asocialus, nei jis pats pareis. Paskui jam G. perskambino. Jie nežinojo, kur vaikinÄ dėti, nes G. jo neatvyko pasiimti. Tada parÅ«po, kas čia per G., ko tas vaikinas čia atėjęs. Kaltinamieji sakė, kad pasižiÅ«rės, kas čia per G., ir važiuos atgal.

Visi susėdo į liudytojos automobilį vykti į bendrabutį, pažiÅ«rėti, kas tas G., ir nuvežti vaikinÄ . Visi tilpo į vienÄ automobilį, nebuvo verta varyti du automobilius. Vyras sėdėjo priekyje, o kaltinamieji ir vaikinas sėdėjo gale. Ginklų niekas neturėjo. Pas niekÄ lazdų nematė, patalpose nebuvo Å¡audoma. Nuvyko prie parduotuvės „Ž“, visi užėjo į bendrabutį. Tuo metu vidurnakčio tikrai dar nebuvo, buvo tamsu. KeliÄ rodė vaikinukas. Duris atidarė girta moteris.

Matėsi, kad G. yra asocialus, gal labai girtas jis nebuvo. R. Å . įėjo į kambarį, gal įėjo ir A. V.. Liudytoja nebuvo įėjusi, negirdėjo, kas kÄ kalbėjo bute. Jie išėjo į koridorių, liudytoja sakė, kad reikia kviesti policijÄ , jog iÅ¡siaiÅ¡kintų, bet ta moteris pradėjo visaip keiktis. Ji su vyru išėjo į koridorių ir nusileido žemyn. Grįžo atgal, po kiek laiko ir kaltinamieji atėjo, jie nuvežė kaltinamuosius iki jų automobilio, parÅ«kė lauke ir iÅ¡siskyrė.

Nežino, ar prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato kaltinamieji atvyko vienu automobiliu. Atrodo, kalbėjo, kad R. Å . automobilio padangÄ nuleido. TÄ dienÄ spintelių taip ir nepasiėmė, nes jau nenorėjo, vaizdas bendrabutyje Å¡okiravo, ji vyrui sakė, kad jau tamsu, nieko pastate nematys, kad pasiimtų kitÄ kartÄ . KitÄ dienÄ vyras nuvažiavęs spinteles parvežė. Kaltinamieji tame bendrabutyje užtruko gal 10 minučių. Kai ji su vyru išėjo iÅ¡ bendrabučio, vaikinukas ten liko. Kaltinamieji išėjo paskui juos.

G. dar vedė kažkur, atsidarė durys, ten buvo dar baisiau, liudytoja išėjo į laukÄ . Jie leidosi laiptais žemyn kartu su G.. Ji nebuvo kitame kambaryje užėjusi, tik prie durų. Nežino, ar kaltinamieji užėjo į tÄ butÄ . Jos vyras į tÄ kitÄ aukÅ¡tÄ nėjo, sužalotas vaikinukas irgi nėjo.Liudytojas R. S. parodė, kad prieÅ¡ kokius trejus metus jo žmonos pastatu naudojosi A. V. ir R. Å ., jie norėjo pastatÄ pirkti, turėjo jo raktus. Liudytojui ir jo žmonai reikėjo spintelių.

Jie susisiekė su R. Å ., kad Å¡is atrakintų pastatÄ . Vakare su žmona atvyko automobiliu apie 22.30 apie 23.00 val. Jiems privažiavus prie pastato, kaltinamieji jau laukė, jie buvo atvažiavę su vienu automobiliu. Tada dar priėjo kaimynas iÅ¡ gretimo pastato, kaltinamųjų pažįstamas, jie visi pasikalbėjo, parÅ«kė. Tas žmogus grįžo atgal, o jie keturiese užėjo į pastatÄ . Patalpos buvo užrakintos, durys nebuvo iÅ¡laužtos. Elektros pastate nebuvo. Jau buvo prietema, bet R. S. turėjo prožektorių.

Ėjo ieÅ¡koti spintelių, juo pasiÅ¡viesdami. Užlipo į antrÄ ar trečiÄ aukÅ¡tÄ , gale pastato iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , lyg kažkas kristų. R. Å . pasiėmė prožektorių ir su A. V. nuėjo į pastato galÄ , o liudytojas su žmona lėtai laiptais nusileido atgal, sugrįžo į stiklinį tamburÄ . Lipdami žemyn negirdėjo jokio triukÅ¡mo. Po kokių 20 ar 15 minučių grįžo kaltinamieji ir dar vienas jaunas vaikinas. Å is dejavo, buvo susiėmęs už rankos, Å¡lubavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Norėjo vaikinui greitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kviesti, bet Å¡is kategoriÅ¡kai atsisakė, neriÅ¡liai aiÅ¡kino, kad krito. Kraujo, kokių nors sužalojimo žymių nesimatė. Paklaustas, kÄ Äia veikia, atsakė, kad jam kažkoks G. nurodė patalpas. Bandė skambinti G., iÅ¡ pradžių Å¡is neatsakė, po to jau susisiekė. G. pasakė, kad vaikino neatvažiuos ir neparveÅ¡. Jie visi penkiese sėdo į R. S. juodos spalvos maÅ¡inÄ ir nutarė nuvažiuoti patys, nes pasidarė įdomu, kas vaikinukÄ Äia siuntė, kokiais tikslais tÄ pastatÄ nurodė.

Vaikinukas taip ir nepaaiÅ¡kino, ko ten buvo, bet jis buvo vietinis. Pastate jie iÅ¡ viso užtruko ne daugiau kaip valandÄ . Liudytojas vairavo, jo žmona sėdėjo Å¡alia priekyje, kiti sėdėjo gale, vaikinukas – per vidurį. Važiavo vienu automobiliu, nes nebuvo reikalo varyti du automobilius, be to, tai buvo saugiau dėl vaikinuko veiksmų, nes tas buvo iÅ¡gėręs, galėjo ir iÅ¡Å¡okti iÅ¡ automobilio. Jis nebuvo agresyvus, daugiau kėlė gailestį. Bet liudytojÄ ir kitus domino tas G., todėl vaikinukÄ jie ir vežėsi.

Nuvažiavo prie buvusios parduotuvės „Ž“, nuėjo į vienÄ iÅ¡ bendrabučių, į antrÄ aukÅ¡tÄ . G. S. ėjo su R. Å ., liudytojas su A. V., o tas vaikinas ėjo pirmas. Jo niekas nevedė, jis pats rodė, kur eiti, bendrabutyje nurodė kambario duris, kurias atidarė moteris, ir jie kalbėjosi. R. S. iÅ¡kart nuėjo į laiptinę parÅ«kyti ir paskui nuėjo į maÅ¡inÄ . Jie užtruko apie pusvalandį. Po to jis kaltinamuosius parvežė atgal prie (duomenys neskelbtini) pastato gal jau 1 ar 2 val.

Kiek žino, tÄ dienÄ jie nebuvo su G. susitikę. Vaikinas liko bendrabutyje. Kaltinamieji sėdo į maÅ¡inÄ ir visi iÅ¡siskirstė namo. Liudytojas su darbuotoju paėmė keturias spinteles kitÄ dienÄ , nes tada jau buvo vėlu, ne tas rÅ«pėjo. KitÄ dienÄ kaltinamieji apžiÅ«rėjo pastatÄ . R. Å . pasakė, kad žala nepadaryta, liudytojas, rinkdamasis spinteles, irgi jokios žalos nepastebėjo. Su kaltinamaisiais kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto skambinosi, naktį neskambino, nebent kai jie dar buvo bendrabutyje, jis skambino pasakyti, kad yra maÅ¡inoje.

Nematė, kad kažkas tÄ vakarÄ turėtų ginklų ar lazdų, antrankių. Ä®einant į bendrabutį nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų jokių daiktų neturėjo. Tas vaikinukas nebuvo surakintas antrankiais. Negirdėjo ir nematė jokių smÅ«gių jam suduodant. Jo automobilyje lazdų nebuvo. Nemano, kad tame pastate buvo įrangos ar įrengimų, turinčių didelės turtinės vertės. Liudytojas J. J. parodė, kad jo ir kaltinamųjų naudojami pastatai (duomenys neskelbtini) , yra kaimynystėje.

Kaltinamiesiems priklausė penkių aukÅ¡tų pastatas, jis yra 12 metrų nuo liudytojo pastato. Tame pastate buvo laikoma baldai, ventiliacijos kameros, laboratorija, apsaugos stebėjimo pultas. Pastatai, kuriuose buvo audimo, verpimo ir taurinimo cechai, yra sujunti, stovi vienoje eilėje, iÅ¡ jų, einant stogu, balkonu, galima patekti į kaltinamųjų pastatÄ . Buvusiame audimo ceche dirbo vaikinai, kuriuos pastato savininkai samdė pjaustyti metalams. Tie vaikinai vaikščiojo ten vaikščiodavo, matė juos kelis kartus vakare einant stogu, ir tris, ir keturis asmenis.

Tarp antro ir trečio aukÅ¡to buvo iÅ¡daužtas langas, taip pat buvo iÅ¡daužti langai pirmame aukÅ¡te. R. Å . yra skambinęs ir pranešęs, kad jie žiÅ«rėtų savo pastatÄ , nes ten lankosi asmenys. Vėliau kaip 24 val. nėra skambinęs. Kaltinamieji sutvarkydavo langus, bet po kiek laiko vėl juos iÅ¡dauždavo. BÅ«davo, kad po skambučio R. Å . atvažiuodavo, kartÄ buvo ir A. V. atvykęs. 2013 m. vasarÄ kažkokie vaikinai buvo įėję į vidų. R. Å . paskambino J. J. ir paklausė, gal jis ten yra, ar nematė, kad kas iÅ¡Å¡oktų per langÄ , kad pažiÅ«rėtų, ar neiÅ¡Å¡oks.

Liudytojas išėjo iÅ¡ savo patalpų ir pažiÅ«rėjo į kaltinamųjų pastatÄ . R. Å . tada lauke nematė. TÄ kartÄ jis kaltinamųjų nekvietė. Atvažiavę kaltinamieji apėjo pastatus ir rado pasislėpusį vienÄ vaikinÄ . Liudytojas tada buvo lauke, matė, kaip kaltinamieji pro duris iÅ¡ pastato išėjo trise, jie iÅ¡sivedė liesÄ vaikinÄ . Kaip R. Å . ir A. V. tada įėjo į pastatÄ , nematė. Buvo vakaras, visur buvo tamsu, nežino, ar dar kas nors su jais buvo. Tuo metu daugiau asmenų, G.

S. nematė. Jie išėjo normaliai, kalbėjosi, atrodo, R. Å . užrakino duris ir nuėjo link maÅ¡inos. Niekas nieko nevedė, nelaikė. Nepamena, kad jie turėtų kažkÄ rankose. Jie maÅ¡inas buvo palikę lauke, ant gatvės, netoli pastato. Tas vaikinas vizualiai atrodė sveikas, jis nulipo nuo laiptų, išėjo normaliai, jokių nusiskundimų negirdėjo. VaikinukÄ iÅ¡ eisenos pažino, jis buvo iÅ¡ tų, kurie dirbo kaip metalo pjaustytojai. TÄ vakarÄ Å¡Å«vių ar triukÅ¡mo patalpose negirdėjo.

Liudytojas prie vaikinuko buvo priėjęs gal 1,5–2 metrų atstumu, atėjo nuo savo pastato, visÄ tÄ laikÄ , kol jis ėjo, vaikinukas ir kaltinamieji stovėjo ir kalbėjosi. Nežino, ar pastate buvo signalizacija. Liudytoja I. A. parodė, kad ji jau anksčiau pažinojo R. Å . kaip policijos pareigÅ«nÄ . VienÄ vėlų vakarÄ pas juos atėjo R. Å ., dar vienas žmogus ir moteris, T. A.. Liudytoja tuo metu buvo stipriai girta. Namuose tuo metu buvo jos mažametis vaikas. Pabeldė į duris, paklausus, kas, atsakė, kad policija.

Ji atidarė. R. Å . įėjo į kambarį, moteris liko koridoriuje, ji nieko nekalbėjo. Kaltinamieji neturėjo jokių lazdų ar ginklų. R. Å . prikėlė G. A., paklausė jį, kur gyvena „S.“. G. A. pasakė, kad penktame aukÅ¡te. Tada R. Å . liepė eiti pas „S.“ į penktÄ aukÅ¡tÄ , ir jie visi išėjo į penktÄ aukÅ¡tÄ . G. A. namo grįžo greitai. Jis tada buvo blaivus. Pas „S“ tada buvo apsistojęs G. K.. KitÄ dienÄ matė T. A., buvo lūžusi jo ranka.

G. A. sakė, kad kaltinamieji T. A. sumušė, jam sulaužė rankÄ . Kitų sužalojimų ji nematė. DienÄ prieÅ¡ tai T. A. buvo sveikas. Ji dar girdėjo, kad kažkokie stalai buvo sulaužyti, kad kažkas iÅ¡ kaltinamųjų už tai uždėjo 100 000 Lt baudÄ G. K., T. A. ir G. A.. G. A. neturėjo galimybės sumokėti tokiÄ sumÄ , jis nebandė užsidirbti, rinkti pinigų, nemokėjo jokių pinigų. Ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tokius pačius parodymus. Policijoje duodama parodymus, buvo blaivi, jÄ Ä¯ policijos komisariatÄ nuvežė, savo parodymų protokolo neperskaitė, nes pasitiki policija.Liudytojas A.

V. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Turi pravardę „S“. Gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini) , penktame aukÅ¡te. Kaltinamųjų neatsimena, nebuvo pas jį naktį atėjusi grupė nepažįstamų žmonių. Nežino, iÅ¡ kur jis kaltinamuosius prisiminė ankstesnio teismo posėdžio metu. Nepamena, ar pas jį, kai nakvojo G. K., buvo dar kas atėję. Parodymus policijoje davė bÅ«damas blaivus.Liudytoja R. J. parodė, kad ji byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ kartu su tyrimo grupe.

Ikiteisminio tyrimo grupė tuo metu buvo sudaroma skyriaus virÅ¡ininko viza, tyrimo grupėje buvo ir G. N.. Ji apklausė nukentėjusįjį T. A., gal ir G. K., G. A., A. V., A. M.. Apklausų metu jokio spaudimo nedarė, Å¡ie asmenys patys pasakojo įvykio aplinkybes. Nebuvo taip, kad ji raÅ¡ytų protokolÄ jiems nieko nepasakojant ir duotų jiems neskaičius pasiraÅ¡yti. Nežino, kas T. A. surašė civilinį ieÅ¡kinį, ji tokio dokumento nerašė. Kažkada anksčiau buvo prokurorų reikalavimas, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas civilinis ieÅ¡kinys, tai tyrėjai nukentėjusiajam arba duodavo pavyzdį, ar, jei žmogus bÅ«davo neraÅ¡tingas, tai kartais ir suraÅ¡ydavo civilinį ieÅ¡kinį.

T. A. pirminė apklausa buvo raÅ¡oma ranka, jis buvo apklaustas Marijampolėje areÅ¡tinėje. Dėl neteisingos datos protokole, mano, kad padaryta techninė klaida. Dėl daugiau apklausų neprisimena. Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Alytaus apskrities VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos II poskyryje, vyresniuoju tyrėju. R. Å . yra jo buvęs kolega, su juo nekonfliktavo. Buvo paskirtas į ikiteisminio tyrimo grupę su R. J. ir G. N., atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus – iÅ¡klotinių, daiktų apžiÅ«rÄ , dalyvavo atliekant kratas ir pan.

Pats apklausų neatlikinėjo, bet galėjo dalyvauti, kitiems vykdant apklausas. Buvo praneÅ¡imas iÅ¡ ligoninės, kad T. A. buvo papuolęs į ligoninę, sužalotos ar sulaužytos rankos, bet jis, nebaigęs gydymo, pabėgo. Kartu su tyrėja dalyvavo T. A. apklausoje Marijampolės areÅ¡tinėje, tada aplinkybes pasakojo pats T. A., jam buvo R. J. užduodami klausimai. Spaudimo nedarė, parodymus jis davė noriai, nereikėjo įkalbinėti. Dėl T. A. civilinio ieÅ¡kinio neatsimena. Liudytojas G. N. parodė, kad Å¡ioje byloje neteko apklausinėti asmenų bendrabutyje, teko iÅ¡ bendrabučio atvežti į policijos komisariatÄ G.

A.. Galėjo bÅ«ti Å¡aukimas G. A. siųstas paÅ¡tu, bet pagal Å¡aukimÄ jis neatvyko, teko važiuoti į bendrabutį jo ieÅ¡koti. Galvojo, kad G. A. gali neatvykti, todėl jam pasiÅ«lė važiuoti, ir jis buvo pristatytas pareigÅ«nų automobiliu. G. A. nenurodė, dėl kokių aplinkybių bus apklausa. Jis turėjo galimybę nevažiuoti, iÅ¡aiÅ¡kino jam jo teises, nuvykę į bendrabutį. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyresniojo postinio L.

C. 2013 m. liepos 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus 8.45 val. gautas praneÅ¡imas, jog į priėmimo skyrių buvo pristatytas T. A., kurį 2013 m. liepos 31 d. apie 3.00 val. Vilties g. sumušė nepažįstami asmenys. Nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, girtumas, iÅ¡ priėmimo skyriaus asmuo pasiÅ¡alino savavaliÅ¡kai (2 t., b. l. 151). Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. A13-18183 ir paciento apžiÅ«ros lape, kituose medicininės apžiÅ«ros dokumentuose užfiksuota, kad 2013 m. liepos 31 d. 3 val. 41 min.

VÅ Ä® Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų į priėmimo skyrių pristatytas T. A., kuris atvežtas sumuÅ¡tas, diagnozuotas alkÅ«nės sumuÅ¡imas. Gydytojas chirurgas apraÅ¡yme nurodė, kad buvo pakviestas dėl krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo, pacientas teigė, jog jį neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis sumušė nepažįstami asmenys, trenkė metaliniu strypu, spardė kojomis, mušė rankomis. Veide, rankose ir krÅ«tinės lÄ stoje stebimi daugybiniai pavirÅ¡iniai nubrozdinimai, pavirÅ¡inės hematomos.

Diagnozės: kairės alkÅ«nės, krÅ«tinės lÄ stos, galvos sumuÅ¡imas (2 t., b. l. 166-179).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto L. U. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. A. nustatyta kairės alkÅ«nės, galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imas, daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, rankose ir krÅ«tinės lÄ stos srityje, padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių apraÅ¡ymo, nėra galimybės nustatyti, kokiais įrankiais buvo padaryti sužalojimai, ir nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 182-183).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2013 m. rugsėjo 26 d. užfiksuota, kad T. A. atpažino A. V. ir nurodė, kad Å¡is vyras jį mušė kumščiu, spardė kojomis, po to mušė geležiniu vamzdžiu, gÄ sdino pistoletu, tuo pačiu vamzdžiu sudavė smÅ«gį G per galvÄ .

Taip pat nurodė, kad A. V. ant kaklo buvo stora aukso spalvos grandinėlė (3 t., b. l. 7-8).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2013 m. rugsėjo 26 d. užfiksuota, kad T. A. iÅ¡ jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino G. S., nurodė, kad Å¡i moteris buvo apleistame pastate su jį pagavusiais vyrais, kaip suprato, ji yra to pastato savininkė (3 t., b. l. 9-10).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2013 m. gruodžio 11 d. užfiksuota, kad T. A. atpažino R.

Å ., nurodė, kad apklausoje jį įvardino kaip inspektorių. Å is vyras kartu su kitu 2013 m. liepos mėnesį jį pagavo apleistame pastate. R. Å . smÅ«gių T. A. nesudavė, tik buvo Å¡alia, kai jį mušė kitas. R. Å . iniciatyva jie važiavo į bendrabutį pas G, R. Å . buvo pažįstamas su Irina. R. Å . sakė, kad jie turės atlyginti 160 000 Lt žalÄ dėl kažkokių įrenginių, trise per mėnesį turės sumokėti 100 000 Lt, užsirašė jų duomenis, gÄ sdino, kad jeigu nesumokės, bus blogai, iÅ¡veÅ¡ juos kažkur dirbti (3 t, b. l. 7-8).Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje 2014 m. balandžio 14 d. protokole užfiksuota, kad T.

A. parodė pastatÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje, nurodydamas, jog į jį buvo patekęs kelis kartus, parodė pirmÄ nuo vakarinio pastato galo langÄ pirmame aukÅ¡te Å¡iaurinėje pusėje ir paaiÅ¡kino, kad šį langÄ iÅ¡daužė ir per jį įlipo vidun tÄ dienÄ , kai buvo užkluptas kaltinamųjų, pastato viduje parodė kitame pastato gale laiptų aikÅ¡telę penktame aukÅ¡te, kur jis buvo pasislėpęs už durų, kai jį rado kaltinamieji, paaiÅ¡kino, kad ten buvo atėjusi ir moteris, toje vietoje jam buvo suduoti keli smÅ«giai į pilvÄ , nugriuvusiam kelis kartus įspirta, rankos surakintos antrankiais, parodė, kad paskui vyrai jį nusivedė į pirmÄ aukÅ¡tÄ , atvedė prie įėjimo į pastatÄ .

T. A. parodė vietÄ laiptinėje, kur tarp pirmo ir antro aukÅ¡tų jis pastebėjo įrenginį, kaip suprato, galimai judesio daviklį, pirmame aukÅ¡te prieangyje prie lauko durų parodė vietÄ kampe, kur jis buvo suklupęs po suduotų smÅ«gių, kur buvo muÅ¡amas metaliniu strypu, jam buvo grasinama perÅ¡auti kojas, parodė kryptį, kuria buvo nukreiptas ginklas Å¡Å«vio metu, parodė, kad iÅ¡ pastato jį vyrai nuvedė į ir įsodino į ant keliuko stovėjusio visureigio bagažinę, kur lipti jam liepė jį mušęs vyriÅ¡kis, parodė vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) , prie parduotuvės „IKI“, kur kitÄ dienÄ susitikus kaltinamieji iÅ¡ jo ir dviejų jo draugų reikalavo per mėnesį surinkti 100 000 Lt žalai atlyginti ir gÄ sdino juos parduoti (3 t., b. l. 18-26).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2014 m. sausio 21 d. užfiksuota, kad G.

A. atpažino G. S., nurodė, kad Å¡i moteris buvo su R. Å . ir dar dviem vyriÅ¡kiais bei T atvykusi pas jį į bendrabutį, o po to ėjo iki penkto aukÅ¡to pas G. K., į pokalbius nesikiÅ¡o (3 t., b. l. 40-41).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2014 m. sausio 21 d. užfiksuota, kad G. A. atpažino R. Å ., kurį apklausoje įvardino vardu ir pavarde, policijos pareigÅ«nu (3 t., b. l. 42-43).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2014 m. sausio 21 d. užfiksuota, kad G.

A. atpažino A. V. ir nurodė, kad Å¡is vyras jam sudavė vienÄ smÅ«gį metaliniu vamzdžiu per galvÄ , o kitÄ dienÄ buvo susitikime prie žvejų parduotuvės ir kartu su R. Å . reikalavo per mėnesį laiko sumokėti 100 000 Lt, gÄ sdino iÅ¡vežti į užsienį, parduoti (3 t., b. l. 44-45).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2014 m. sausio 20 d. užfiksuota, kad G. K. atpažino A. V., kurį apklausose buvo įvardinęs kaip „k“, „k“, nurodė, kad bÅ«tent Å¡is, atėjęs į bendrabutį, turėjo ginklÄ , A.

V. kambaryje metaline lazda sudavė G. K. ir G. A. po smÅ«gį į galvÄ , o susitikus prie parduotuvės „IKI“, kartu su kitais dviem vyrais reikalavo pinigų, gÄ sdino iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , parduoti (3 t., b. l. 53-54).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2014 m. sausio 20 d. užfiksuota, kad G. K. atpažino R. Å ., kurį apklausose įvardino kaip „storÄ vyriÅ¡kį“, bÅ«tent jis buvo atėjęs į bendrabutį, A. V. kambarį, kaltino vagyste, o susitikus prie parduotuvės „IKI“, liepė per mėnesį surinkti 100 000 Lt.

Šis vyras jam smūgių nesudavė, negrasino (3 t., b. l. 55-56).Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2014 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 28-29) nurodyta, kad, susipažinus su R. Š. naudojamų mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. išklotinėmis, jog: 2013 m. liepos 30 d. 23:50, 23:51, 23:54 val. gaunamos SMS iš tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) (GSM saugos sistemos pranešimai) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ; 23:57, 23:59 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S.; 23:59 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V.;2013 m. liepos 31 d. 00:04 val. gaunama SMS iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (GSM saugos sistemos pranešimas) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ; iš R. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 00:04, 00:08, 00:10, 00:12, 00:20 val. paskambinta į tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) A. V.; 00:05, 00:11, 00:29, 00:35 val. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) J. J., 00:14 val. paskambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) G. S., 00:22, 00:31 val. paskambinta į tel. (duomenys neskelbtini) R. S., o į R. Å . telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 00:41, 00:56, 00:59, 01:01, 01:07, 01:28, 01:30 val. gaunamos SMS iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (GSM saugos sistemos praneÅ¡imai), 13:43 val. iÅ¡ R. Å . telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinta į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) G.

A./I. A., o 15:29, 15:31, 17:01 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. (Lietuvos darbo biržos duomenys) paskambina į R. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ;2013 m. rugpjūčio 5 d. 14:03, 14:04, 14:07, 15:20, 19:57 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) G. A./I. A. paskambina ir atsiunčia SMS į R. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , 15:16, 15:17 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. atsiunčia sms į R. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-29). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R.

Å . 2013 m. rugpjūčio 28 d. pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nokia 3110C su sim kortele, apžiÅ«rėjus šį telefonÄ , 2013 m. rugpjūčio 29 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad į šį telefonÄ 2013 m. rugpjūčio 5 d. 14:04:24 val., 14:04:41 val., 14:07:48 val., 15:20:04 val. atsiųstos sms iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai „Garsiakalbis mano parėjęs“, „Kas čia skambino“, „Jus manęs negirdėsit nes mano mikrafas parejes kas esat“, „Pasuk į Å¡itÄ nr. (duomenys neskelbtini) “, o iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 15:16:14 val., 15:17:50 val. atsiųstos sms „Pasuk“, „Pasuk čia aiste“, Å¡is telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T.

A. (1 t., b. l. 131, 151-152).Nukentėjusieji T. A., G. A. ir G. K. teisiamajame posėdyje bylÄ nagrinėjant kitos sudėties teismo sudėčiai, iÅ¡ esmės pakeitė savo anksčiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.T. A. teismo posėdyje 2015 m. kovo 26 d. parodė, kad jis įsibrovė į apleistÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje, ėjo vogti. IÅ¡girdęs, kad pastate kažkas vaikÅ¡to, pradėjo rėkti, tada atbėgo A. V., kumščiu sudavė jam į pilvÄ porÄ kartų. T.

A. tada nukrito, o A. V. pradėjo jį spardyti, spyrė porÄ sykių į Å¡onÄ . Kartu su A. V. buvo R. Å . ir moteris. R. Å . liepė uždėti A. V. uždėti T. A. antrankius. Å is antrankiais už nugaros surakino rankas, iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to nuvedė į pirmÄ . R. Å . su moterimi kitoje patalpoje kalbėjosi, o A. V. buvo su T. A., grasino perÅ¡auti jam kojas, jei bandys bėgti, iÅ¡ už diržo iÅ¡siėmė ginklÄ , lyg juodos spalvos pistoletÄ , liepė R. Å . pasitraukti ir Å¡ovė tiesiai per atidarytas duris į sienÄ , kaip suprato, norėdamas pagÄ sdinti T.

A.. A. V. iÅ¡ kitos patalpos atsinešė apvalų apie 1 m ilgio metalinį strypÄ ir juo pradėjo daužyti T. A. per galvÄ , alkÅ«nes ir kelius, sudavė apie 20 smÅ«gių, klausinėjo, keliese jie atėję. T. A. antrankiai buvo du kartus atsisegę, kai jį daužė. Tuo metu R. Å . kalbėjosi su ta moterimi. T. A. paskambino G. A., tada priėjęs R. Å . liepė Å¡iam pasakyti, kad ateitų. G. A. nėjo, tada R. Å . liepė jam paskambinti ir pasakyti, kad T. A. ateis pas G. A.. R. Å . paėmė T.

A. telefonÄ . T. A. įsodino į tamsios spalvos visureigio bagažinę, A. V. sėdėjo kartu su juo, įrėmė jam į galvÄ ginklÄ , sakė nuÅ¡ausiÄ s, jei bėgs. Moteris irgi vyko kartu, vairuotojo jis nežinojo. R. Å . vyko kitu automobiliu. Tas kitas asmuo T. A. sakė, kad juos lapėms suÅ¡ers. Atvykus iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jam nuėmė antrankius, A. V. užsikiÅ¡o ginklÄ už diržo. Visiems kartu nuvykus pas G. A., kaltinamieji pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad sugadintas skaneris, kurio vertė 160000 Lt, reikės už jį atsiskaityti, sumokėti 100000 Lt.

A. V. dar ir G. A. per galvÄ porÄ kartų sudavė tuo metaliniu strypu. R. Å . buvo pažįstamas su I. A.. R. Å . pasiÅ«lė nueiti pas G. K.. Ėjo visi – T. A., R. Å ., A. V., G. A., ta moteris ir dar vienas vyras, jie užėjo į butÄ , T. A. liko koridoriuje. Durys liko atidarytos, todėl girdėjo, kad jie aiÅ¡kino tÄ patį apie atsiskaitymÄ , liepė susitikti rytojaus dienÄ . Tada T. A. pabėgo, nubėgęs prie parduotuvės, taksistÄ paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , nes jautė, kad lūžusi ranka.

Ligoninėje jam perÅ¡vietė galvÄ , sugipsavo rankÄ . IÅ¡ ligoninės paskui pabėgo, nes iÅ¡ pokalbio su G. A. suprato, kad kaltinamieji buvę policijos pareigÅ«nai, bijojo, kad jie gali atvykti ir į ligoninę. KitÄ dienÄ G. K. jam pasakojo, kad atidavė telefonÄ ir liepė kitÄ dienÄ 13 ar 14 val. ateiti susitikti prie parduotuvės „IKI“. Tačiau kaltinamieji neatėjo, paskui R. Å . paskambino G. A. ir pasakė ateiti kitÄ dienÄ . Jie su G. A. ir G. K. nuėjo, ten buvo R. Å ., A. V., dar kažkoks nepažįstamas asmuo, jie liepė sumokėti per mėnesį 100000 Lt, nes bus blogai, liepė nesikreipti į policijÄ .

R. Å . grasino, kad jeigu nebus pinigų, juos parduos į vieÅ¡namį, sakė, kad visur juos suras, jie nepasislėps. T. A. nebuvo padaręs tokios žalos, bet sutiko sumokėti. R. Å . liepė suraÅ¡yti ant lapuko nukentėjusiųjų vardus, pavardes ir gimimo metus. Prie parduotuvės kaltinamieji fizinio smurto nenaudojo, tik grasino. Nuo sužalojimų T. A. nepaėjo dvi savaites, jį kas nors turėdavo pakelti, nes pats neatsistodavo, ranka gijo mėnesį, paskui pats nusiėmė gipsÄ . Anksčiau kaltinamųjų nepažinojo, į Alytų jis pirmÄ kartÄ atvyko 2013 m. liepos 12 d.

Ä® policijÄ nesikreipė, nes nenorėjo problemų. Nenorėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kai paskambino jam tyrėjai ir pasakė, kad jis turi atvykti į Alytų, jis atsisakė, nes bijojo ten vykti, sakė neturintis niekam pretenzijų. Jau buvo praėjęs mėnuo, kai jie turėjo sumokėti kaltinamiesiems pinigus, bijojo, kad Å¡ie gali kerÅ¡tauti. Jis nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas nepažįstamų asmenų parke kažkur Alytuje. Tokį praÅ¡ymÄ iÅ¡siuntė paÅ¡tu, gavo atsakymÄ , kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.

Paskui tyrėjai atvyko pas jį į Marijampolės areÅ¡tinę, kur jis buvo sulaikytas dviems paroms, sakė, kad kiti davė parodymus, tik jis vienas dar ne, klausė, ar sutinka duoti parodymus. Jis sutiko. Niekas jo nevertė raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Pats paklausė, ar galima paraÅ¡yti civilinį ieÅ¡kinį. Tyrėja atsakė teigiamai, tada jis ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, o tyrėja jam jį surašė.IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus T. A. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai 2013 m. rugsėjo 26 d. (3 t., b. l. 1-6), taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjui 2013 m. gruodžio 12 d. (3 t., b. l. 16-17), tas pačias aplinkybes jis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2014 m. balandžio 14 d. (3 t., b. l. 18-26), ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (3 t., b. l. 7-8, 9-10).

Visi Å¡ie T. A. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylÄ pradedant nagrinėti kitam teisėjui (I. Liubinienei), buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Specialisto iÅ¡vada apie T. A. konstatuotus sužalojimus, kurie padaryti paveikus kietu buku daiktu, patvirtina T. A. parodymus apie tai, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į pilvÄ , spirta į kairį Å¡onÄ Å¡onkaulių srityje (pagal medicininius dokumentus, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje užfiksuota 8x6 cm dydžio hematoma, pagal dydį atitinkanti T.

A. parodymus apie spyrius į kairį Å¡onÄ ), suduoti smÅ«giai metaliniu strypu per galvÄ , per alkÅ«nes, kojas, teismo vertinimu, T. A. parodymus apie jam uždėtus antrankius patvirtina ir specialisto nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai ant rankų. Jau pirminiuose duomenyse apie T. A. sužalojimÄ užfiksuota, jog 2013 m. liepos 31 d. medikų apžiÅ«rimas T. A. nurodė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, trankė metaliniu strypu, spardė kojomis, mušė rankomis (2 t., b. l. 172) – tai atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme duotus parodymus apie muÅ¡imo bÅ«dÄ , įrankius.

Nukentėjusysis G. A. teismo posėdyje 2015 m. kovo 26 d. parodė, kad jam T. A. parašė sms žinutę. G. A. jam paskambino, bet Å¡is neatsakė, tada parašė sms, tačiau T. A. vėl neatrašė, o dar porÄ kitų G. A. skambučių atmetė. Po kiek laiko pats T. A. jam paskambino, pasakė tame pastate „pasidaręs“ vario, liepė ateiti. Buvo girdėti, kad prie T. A. kažkas kalba, T. A. sakė, kad susitiko draugÄ ir geria vynÄ , kvietė ateiti ir G. A., bet Å¡is atsisakė, sakė ateiti pačiam.

T. A. pasakė atlėksiÄ s už 5 minučių. Tačiau G. A. suabejojo ir atsigulė miegoti. Kai kažkas pabeldė į duris, jis atidarė, įėjo abu kaltinamieji, T. A., moteris ir dar kažkoks vyras. T. A. buvo visas sulaužytas, sumuÅ¡tas, sutinęs, susiėmęs už rankos, buvo be antrankių, jis nieko nesakė, stovėjo akis nuleidęs. Atsikėlė žmona Irina, pasisveikino su R. Å ., trumpai pakalbėjo. IÅ¡ žmonos sužinojo, kad R. Å . yra kriminalistas, A. V. nežinojo. R. Å . sakė, kad jie „papuolė“, tad suprato, dėl ko jie atėjo.

G. A. jam sakė, kad jis niekuo dėtas, tačiau R. Å . sakė, kad juos kelis kartus matė. Kaltinamieji klausė, kÄ prisidirbęs, kur „k“ G. K.. G. A. pasakė, kad Å¡is lyg yra penktame aukÅ¡te. Visi nuėjo pas G. K., į kambarį įėjo G. A. su R. Å . ir lyg užėjo A. V.. Kambaryje buvo tamsu, nebuvo elektros. Pakalbėjo, daugiausia dėl kopijavimo stalo, kaltinamieji sakė, kad Å¡is kainuoja 160 000 Lt. G. A. iÅ¡ jo buvo išėmęs variklį, nupjaustęs laidus. Tuo metu, kai apie tai kalbėjo, T.

A. jau buvo pabėgęs, buvo tik G. A. ir G. K.. TÄ vakarÄ A. V. vienÄ kartÄ stuktelėjo storu metaliniu apie 1 m ilgio vamzdžiu per galvÄ G. A.. R. Å . liepė ateiti kitÄ dienÄ iki „IKI“, sakė, kad viskÄ konkrečiai susitars, užsirašė T. A. sesers Aistės telefono numerį ir iÅ¡važiavo. Po įvykio kitÄ rytÄ pamatė T. A. jau sugipsuota ranka, Å¡is jam papasakojo, kaip jį mušė, sakė, jog Å¡audė, laužė, daužė su vamzdžiu. KitÄ dienÄ G. A. ir jo draugai nuėjo prie „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) , bet kaltinamųjų ten nebuvo.

Grįžo atgal prie bendrabučio ir G. A. iÅ¡ T. A. sesers Aistės telefono paskambino kaltinamiesiems, tie liepė ateiti vėliau. Atėjus kitÄ kartÄ , su kaltinamaisiais buvo dar ir kažkoks vaikinas, Å¡ie kalbėjo apie 160 000 Lt žalÄ . Nukentėjusieji sutiko, nes nebuvo kur jiems dingti, nors galimybės tiek sumokėti neturėjo, bet iÅ¡sigando galimų pasekmių. Paskui kaltinamieji suapvalino atlygintinÄ Å¾alÄ iki 100 000 Lt, kuriuos liepė atiduoti per 3 mėnesius. G. A. ir jo draugai kaltinamiesiems surašė savo vardus, pavardes, gimimo metus.

Negirdėjo, kad bÅ«tų grasinama, jei neatlygins žalos. Atrodo, sakė, kad reiks per tris mėnesius jiems atidirbti. Skolos raÅ¡telių nepasirašė. Tyrėjai nesakė apie grasinimus iÅ¡vežti juos į užsienį, parduoti, neskaitė savo apklausos protokolo, bet jį pasirašė. Buvo iÅ¡vykęs į IspanijÄ užsidirbti, bet tokios sumos neužsidirbo ir kaltinamųjų neieÅ¡kojo. Kai pamatė taip sumuÅ¡tÄ T. A., jam pasidarė baisu, todėl ir parašė duomenis, kad grasinimai atrodė realÅ«s. Gal po pusantro ar dviejų mėnesių nuo įvykio, jam esant namuose, atvyko ONTS pareigÅ«nai.

Å ie buvo atvykę du ar tris kartus. PirmÄ kartÄ VPK pareigÅ«nai atvyko prieÅ¡ G. A. iÅ¡vykstant į IspanijÄ . Jie sakė, kad turi informacijos, paklausė, ar G. A. sutinka duoti parodymus. Å is sutiko, nuėjo į jų automobilį, pareigÅ«nai jam viskÄ papasakojo, sakė, kad R. Å . yra parašęs ant jų pareiÅ¡kimÄ dėl to pastato, klausė, ar G. A. duos parodymus. Å iam sutikus, sakė, kad jis turės atvykti į policijÄ . Automobilyje parodymų nedavė, pareigÅ«nai tada jo neprašė.

Apie 19.00 val. ar 20.00 val. jį nusivežė į komisariatÄ ir budinti tyrėja jį apklausė. Niekas jo nevertė duoti parodymų, R. Å . pareiÅ¡kimo jam irgi nerodė. Apklausiamas buvo gal tris ar keturis kartus, vienÄ kartÄ jam esant laisvėje, ir du ar tris kartus esant sulaikytam. Kaltinamojo akto nėra skaitęs, pretenzijų niekam neturi. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2013 m. rugpjūčio 26 d., G. A. parodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, tik dar parodė, kad jo kambaryje A. V. turėtu vamzdžiu kelis kartus trenkė jam per galvÄ , liepė viskÄ pasakoti, liepė rodyti, kur yra G.

K., nuėjus pas šį, R. Å . pradėjo kalbėti, kad jiems reikės atlyginti kažkokiÄ Å¾alÄ , kad reikės atidirbti. G. K. sakė, kad važiuos į užsienį užsidirbti ir atiduos pinigus. Nukentėjusiesiems kitÄ dienÄ atėjus prie „IKI“ parduotuvės, R. Å . draugas pradėjo gÄ sdinti, kad juos iÅ¡veÅ¡ prie stoties į Vilnių ar į užsienį ir reikės atidirbti, suprato, kad reikės parsidavinėti, teikti seksualines paslaugas. Paklausus, kiek reikės sumokėti, pasakė, kad 100000 Lt per mėnesį, liepė ant lapelio užraÅ¡yti savo duomenis, nukentėjusieji tÄ ir padarė, nes buvo iÅ¡sigandę. 2013 m. rugpjūčio 23 d. jam atsitiktinai einant prie žvejybos reikmenų parduotuvės, sustojo R.

Å . su visureigiu „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klausė, kur jo draugai. Pasakius, kad nežino, R. Å . pasakė, kad jam reiks atiduoti pinigus ir už juos (3 t., b. l. 33-35). Apklausiamas 2014 m. sausio 21 d., G. A. nurodė, jog laikosi savo ankstesnių parodymų, nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad T. A. jam įvykio vakarÄ pasiÅ«lė eiti į medvilnės kombinato patalpas lupti vario laidų. Jis T. A. palydėjo per Jaunimo parkÄ ir grįžo namo, vogti nėjo.

Dar nemiegojo, kai T. A. parašė žinutę, kad „papuolė“. Jis skambino paklausti, kas atsitiko, bet T. A. nepaaiÅ¡kino, sakė, kad geria vynÄ su draugais, kvietė jį ateiti. Jis atsisakė, pasakė, kad grįžtų. Atėjus kaltinamiesiems, A. V. metaliniu vamzdžiu jam, sėdinčiam ant lovos, trenkė per virÅ¡ugalvį, nesužalojo, bet skaudėjo. Nepastebėjo, kad G. K. bÅ«tų suduotas smÅ«gis, kambaryje ten buvo tamsu. Taip pat parodė, kad R. Å . užsirašė A. A. ir I. A. telefono numerius.

Patvirtino, jog T. A. pasakojo, jog jį iki bendrabučio vežė automobilio bagažinėje, į galvÄ jam buvo įremtas ginklas, parodė, kad kitÄ dienÄ kaltinamiesiems jie visi užrašė savo vardÄ , pavardę, gimimo metus, jis užrašė ir savo žmonos telefono numerį. Parodė, kad 2013 . rugsėjo 1 d. jis iÅ¡vyko į IspanijÄ tikėdamasis užsidirbti pinigų, grįžo 2013 m. gruodžio 4 d. Ä® policijÄ su pareiÅ¡kimu nesikreipė, nes tuo metu galvojo, kad R. Å . yra policijos pareigÅ«nas, be to, jautėsi kaltas dėl laidų vagystės. Pretenzijų niekam neturi, tačiau įvykio metu, tiek bendrabutyje, tiek ir susitikimo metu jam buvo baisu, kad gali bÅ«ti sužalotas ar suluoÅ¡intas, grasinimai atrodė realÅ«s (3 t., b. l. 36-38).Nukentėjusysis G.

K. teismo posėdyje, jį apklausiant kitos sudėties teismui, 2015 m. spalio 7 d. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, nurodė jau nelabai kÄ atsimenantis. Parodė, kad T. A. ir G. A. vėlai vakare į jo draugo A. V. kambarį bendrabutyje Vilties gatvėje atvedė kaltinamuosius ir moterį, kurie pagavo T. A. vagiant. G. K. tada buvo parÅ«kęs „žolės“. IÅ¡ pradžių jis nesuprato, ko Å¡ie atėjo, įsileido juos į butÄ , draugiÅ¡kai pakalbėjo, kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų sakė, kad reikės atlyginti padarytÄ 100 000 Lt žalÄ už sugadintus kaltinamųjų daiktus.

Fizinio smurto G. K. atžvilgiu nenaudojo, jam asmeniÅ¡kai niekas negrasino. Kaltinamieji turėjo su savimi pagalį ir dar kažkÄ . T. A. ranka buvo lūžusi, visa galva gumbuota, Å¡is sakė, kad jį mušė. Su kaltinamaisiais jis, T. A. ir G. A. buvo po vienos ar dviejų dienų susitikę prie „IKI“ parduotuvės, jiems G. A. žmona pasakė, kad reikia nueiti į ten. Pokalbio su kaltinamaisiais metu jie žadėjo atlyginti žalÄ , jokių sutarčių nepasirašė, jam niekas negrasino.

G. K. sakė G. A., kad jam grasino. G. K. nesijaučia nukentėjęs, nerašė pareiÅ¡kimo policijai. Jį tyrėjai iÅ¡ Vilniaus atsivežė į Alytų duoti parodymus, tuo metu tyrėjai jau buvo apklausę T. A. ir G. A., todėl kvietėsi apklausai ir G. K.. Apklausė tyrėja. Apie ginklÄ jis sužinojo iÅ¡ G. A.. Å is sakė, kad jam davė lazda. G. K. trenkė lazda tik per „bambalį“, jo tikrai niekas nežalojo. Ikiteisminio tyrimo metu savo apklausos protokolo neskaitė, tik pasirašė.

AntrÄ kartÄ apklausai atvyko pats. PrieÅ¡ apklausÄ vartojo marihuanÄ . Parodymus duoti jo niekas neįkalbinėjo, pagrindo apkalbėti kaltinamuosius neturi. Mano, kad tik vėliau, jau davęs parodymus, sužinojo apie jam pareikÅ¡tus įtarimus dėl vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas greitu laiku po įvykio, 2013 m. rugpjūčio 28 d. G. K. tvirtino, jog į jo kambarį naktį atėję kaltinamieji jo pažįstamų klausė, ar Å¡itas, G. A. patvirtino, kad Å¡itas. Tada kaltinamieji G.

K. liepė rengtis, nes važiuos. Vienas iÅ¡ kaltinamųjų, liesesnio kÅ«no sudėjimo, aukÅ¡to Å«gio rankose turėjo antrankius, Å¡viesios spalvos metalinį vamzdį, pistoletÄ , kurį vėliau kažkur pasidėjo. PistoletÄ turint matė dar vyriÅ¡kiui stovint koridoriuje. Kaltinamiesiems užėjus į kambarį, T. A. jau buvo pabėgęs. Nesuprato kas vyksta, kol kambaryje kaltinamieji pasakė, kad atėjo dėl laidų, pavogtų iÅ¡ buvusio medvilnės kombinato patalpų. Kambaryje liesesnio kÅ«no sudėjimo vyriÅ¡kis metaliniu vamzdžiu trenkė į galvÄ G.

A., po to trenkė G. K. per galvos virÅ¡utinę dalį. Dėl to G. K. jautė skausmÄ , vėliau atsirado patinimas. Kitas virÅ¡ 40 metų amžiaus, stambaus kÅ«no sudėjimo, trumpai kirptų plaukų vyriÅ¡kis pasakė kitÄ dienÄ 14.00 val. jiems ateiti prie centrinės „IKI“ parduotuvės, sakėsi esÄ s tų patalpų savininkas. Jie su G. sutiko, nes gal savaitė prieÅ¡ tai buvo įlindę į buvusio medvilnės kombinato patalpas. Kaip suprato, T. A. buvo pagautas tose patalpose. KitÄ dienÄ susitiko su T.

A. ir tada pamatė, kad jis buvo sumuÅ¡tas, matėsi muÅ¡imo žymių ant veido, kojų, rankų, viena ranka buvo sugipsuota, sakė, kad ties alkÅ«ne yra lūžis. T. A. papasakojo, kad buvo pagautas tose medvilnės patalpose, ten į jį Å¡audė, vežant į bendrabutį, jam į galvÄ buvo įstatytas pistoletas, grasinama Å¡auti, jei pasakys nors žodį. Jie sutartu laiku nuėjo prie ,,IKI“ parduotuvės, tačiau kaltinamųjų nebuvo. Grįžus atgal į bendrabutį, I. A. pasakė, kad reikės eiti 17.00 val.

Jiems vėl atėjus prie parduotuvės. G. A. vienam iš kaltinamųjų paskambino, paklausė, kur ateiti, o tie pasakė, kad prie ,,kebabinės“. Jiems atėjus, buvo tie patys du vyriškiai, vėliau prie jų prisijungė dar vienas nepažįstamas vyriškis. Vyriškiai visi pradėjo kalbėti, kad išveš G. A. į Vilnių, kad visus veš pas ,,piderastus“. Tas trečiasis vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, sakė, kad veža iš karto. G. K. išsigandęs paklausė, ko jie nori, kad susitartų.

Tada stambaus kÅ«no sudėjimo vyriÅ¡kis pasakė, kad dėl padarytų vagysčių jie per mėnesį turės atiduoti 100 000 litų. G. K. pasakė, kad nerealu ir neįmanoma. Tada kaltinamieji nuėjo į Å¡alia esančiÄ Å¾vejų parduotuvę, atsinešė popieriaus lapÄ ir liepė suraÅ¡yti savo duomenis. Jie su T. užrašė, nežino, ar G rašė, nes lyg jie paėmė G. A. pasÄ . VyriÅ¡kiai dar kartÄ užtvirtino, kad jiems skolingi 100 000 litų ir turi atiduoti per mėnesį laiko, liepė skirstytis.

G. K. žinojo, kad tikrai pinigų neturės. Bijojo, kad gali bÅ«ti su juo susidorota, manė, kad jie taip nepaliks. Ä® policijÄ nesikreipė, nes kitÄ dienÄ iÅ¡ G. A. sužinojo, kad vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių yra ar tai buvo policijos pareigÅ«nas (3 t., b. l. 46-48). Apklausiamas 2014 m. sausio 20 d., G. K. papildomai parodė, kad jo draugÄ A. V. vadina „S“, kad atidaręs duris G. A. praÅ¡ymu, pamatė prieÅ¡ais duris stovintį ir į sienÄ atsirėmusį T. A., Å¡alia jo nepažįstamÄ moterį, nepažįstamÄ vaikinukÄ , į kairę nuo durų stovėjo G.

A., Å¡alia jo stambus vyras su metaline lazda rankoje, o prie dar vienas, jaunesnis ir „kÅ«desnis“ vyras, kuris rankoje turėjo pistoletÄ . Moters ir to vaikinuko neįsidėmėjo ir atpažinti jų negalėtų, o kitus du, kurie turėjo lazdÄ ir ginklÄ , gali atpažinti pagal veido bruožus. Pastebėjo, kad T. A. sumuÅ¡tas, veidas buvo patinęs, galva guzuota. Stambesnis vyras pas G. A. paklausė „ar Å¡itas“, jis patvirtino, kad taip. Tas stambesnis vyras aiÅ¡kino, kad jie, vogdami laidus, sugadino kažkokį skanerį, kuris yra vienintelis Baltijos Å¡alyse, kad jis kainuoja apie 200 000 Lt.

BÅ«nant kambaryje, tas „kÅ«desnis“ pasiėmė iÅ¡ to storo geležinę lazdÄ , kuria sudavė per ant stalo stovėjusį sidro „bambalį“, o po to G. K., sėdinčiam ant fotelio, trenkė per virÅ¡ugalvį be jokios priežasties, nieko nesakydamas, tas pats vyras. sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir G. A.. Kai vyriÅ¡kis trenkė per sidro butelį, pasakė, kad ir ten pilna tokių butelių, kad neva ten jie gėrė ir vogė. G. K. suprato, kad suduodamas smÅ«gį norėjo pagÄ sdinti, nes jis vyriÅ¡kiams sakė, kad nevogė.

Tas „kÅ«desnis“ vyriÅ¡kis siÅ«lė juos su G kažkur vežtis, o tas storas pasakė, kad ne, ir liepė ateiti dienÄ 14 val. prie parduotuvės „IKI“ pasiÅ¡nekėti. DienÄ G. A. žmona jiems pasakė, kad tas storas vyriÅ¡kis yra policijos pareigÅ«nas. T. A. pasakojo, kad jį tie vyrai pasigavo „medvilnės“ patalpose, sumušė geležine lazda, kad net sutrupėjo, sulūžo kelnių kiÅ¡enėje buvę daiktai – telefonas, žiebtuvėlis, grasino ginklu, net Å¡audė, o po to, grasindami ginklu bagažinėje atsivežė į bendrabutį pas G.

Nurodytu laiku prie parduotuvės vyrai nepasirodė, Irina paskambino G. A. ir pasakė, kad tie vyrai atvažiuos 17 val. Nurodytu laiku susitiko prie pastato, esančio Å¡alia parduotuvės „Iki“, kur yra kebabų kioskas, kalbėjosi prie tame pastate esančios žvejų parduotuvės. Tas stambesnis vyriÅ¡kis pasakė, kad iki rugpjūčio 30 d. jie surinktų ir sumokėtų 100 000 Lt. G. K. nenorėjo ginčytis, bijojo, kad nesumuÅ¡tų, nesužalotų, todėl sutiko, sakė, kad ketina važiuoti dirbti į IspanijÄ .

Kiti du vyrai tuo metu gÄ sdino, kad juos iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kad G. iÅ¡veÅ¡ į Vilnių ir parduos kaip prostitutę. Sakė, kad po mėnesio juos susiras patys. Apie pareiÅ¡kimo dėl vagystės ar kokių nors įrengimų sugadinimÄ raÅ¡ymÄ policijai jokios kalbos nebuvo. Tas storas sakė, kad G pasas ar kortelė yra pas jį, o kai klausė jų su T. dokumentų, pasakė, kad neturi. Tas storas iÅ¡ žvejų parduotuvės atsinešė popieriaus lapÄ , ant kurio liepė jiems su T. užraÅ¡yti telefonų numerius ir asmens kodus.

Po Å¡io įvykio iÅ¡vyko į Vilnių. Kadangi kaltinamiesiems užrašė nenaudojamÄ numerį, tai jam niekas dėl tų pinigų ir neskambino. Kiek žino, kažkuris iÅ¡ tų vyrų skambino I. A. ir jo draugei, T. A. sesei Aistei, kaip suprato, ieÅ¡kojo G. ir T.. Niekam pretenzijų neturi, nors įvykio metu buvo baisu, kad nesužalotų, nesuluoÅ¡intų (3 t., b. l. 49-51).Å ie pirminiai, iki parodymų pakeitimo duoti, nukentėjusiųjų G. A. ir G. K. parodymai patvirtino ir visus ankstesnius T. A. parodymus apie kaltinamųjų T.

A., taip pat G. A., G. K. atžvilgiu vartotÄ fizinę ir psichinę prievartÄ . Pastebėtina, kad netgi vėliausi G. K. parodymai teisme irgi patvirtino kaltinamųjų prievartÄ bent jau T. A. atžvilgiu - jis parodė, kad kitÄ dienÄ po įvykio T. A. pasakojo, kad kaltinamieji jį mušė, nes jis kažkÄ sugadino, jÄ jam sakė ir G. A., taip pat G. K. patvirtino, jog kaltinamieji reikalavo iÅ¡ jų trijų atlyginti 100000 Lt žalÄ , taip pat parodė, kad prie „IKI“ parduotuvės jie kaltinamiesiems rašė savo asmens duomenis – vardus, dar kažkÄ .

Nors Å¡ie nukentėjusieji, pasikeitus bylÄ nagrinėjančio teismo sudėčiai, pakeitė savo parodymus, jie visi parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems policija jokio spaudimo nedarė. Tik visi sutartinai teigė, kad neskaitė savo parodymų, tačiau apklausti liudytojai, tyrėjai R. J., A. M., G. N. patvirtino, jog parodymus Å¡ie asmenys davė savo noru, buvo užfiksuoti tokie parodymai, kokius jie ir davė. Be to, Å¡ių nukentėjusiųjų, liudytojų I. A., A. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant bylÄ pirmos sudėties teismui buvo pakankamai nuoseklÅ«s, detalÅ«s ir logiÅ¡ki.

Kaltinamųjų gynėjai teigė, kad T. A. nuo pat tyrimo pradžios aiÅ¡kino, jog susižalojo pats bÅ«damas neblaivus, tik vėliau buvo įkalbėtas tyrėjų pakeisti savo pozicijÄ ir tyčia melagingai apkaltino R. Å . ir A. V.. Juo labiau, kad paties T. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iÅ¡ pastato (duomenys neskelbtini) ir turto sugadinimo, ir tik nutraukus šį ikiteisminį tyrimÄ , jis vėl pripažino, kad kaltinamieji jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. IÅ¡ tiesų T.

A. 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡yme nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal telefoninį praneÅ¡imÄ iÅ¡ ligoninės nurodė, kad susižalojo pats, bÅ«damas neblaivus, atsisako raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ir pretenzijų niekam neturi (2 t., b. l. 152), dėl to ir buvo 2013 m. rugpjūčio 6 d. priimtas tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau T. A. vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir taip pat teisme visiÅ¡kai logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad nenorėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes bijojo kaltinamųjų kerÅ¡tavimo, nenorėjo vykti į Alytų, tuo metu jis manė, kad vienas iÅ¡ kaltinamųjų yra policijos pareigÅ«nas, o pats T.

A. buvo anksčiau teistas, todėl galvojo, kad niekas juo nepatikės. Pažymėtina ir tai, kad netgi T. A. 2013 m. rugpjūčio 6 d. prašyme nurodyta aplinkybė, jog jis susižalojo pats, neatitinka jo paaiškinimams ligoninės medikams, jog jis buvo sužalotas nepažįstamų asmenų. T. A. vėliausiuose parodymuose teigė, kad jam, atvykę tyrėjai pasakė, jog jau surinkta visa medžiaga, tik jo parodymų trūksta. Iš tiesų, G. A. buvo jau apklaustas 2013 m. rugpjūčio 26 d., o G. K.

– 2013 m. rugpjūčio 28 d., jie Å¡ių apklausų metu parodė, kad T. A. jiems pasakojo buvęs sumuÅ¡tas kaltinamųjų, buvo sugipsuota ranka, matėsi mėlynės, nubrozdinimai ant veido, G. K. nurodė, jog T. A. pasakojo, jog į jį buvusio Medvilnės kombinato patalpose Å¡audė, kad vežant į bendrabutį jam buvo į galvÄ Ä¯statytas pistoletas, grasinama nuÅ¡auti. Taigi, T. A. buvo pagrįstai ir be jokios tyrėjų apgaulės apklausiamas 2013 m. rugsėjo 26 d., siekiant iki galo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes, ir jis detaliai ir nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurias pagal ankstesnį jo pasakojimÄ tyrėjams jau prieÅ¡ mėnesį laiko buvo parodė G.

A. ir G. K.. Be to, Å¡ie duomenys paneigia ir vėlesnę G. A. versijÄ , kad tyrėjai jį apklausė praėjus po įvykių 3-4 mėnesiams, pasakę, kad kaltinamieji parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl pastato, esÄ tada jį paprašė duoti parodymus. Pažymėtina, kad tyrėjams iki G. K. apklausos negalėjo iÅ¡ kokių nors kitų duomenų bÅ«ti žinoma informacija apie tai, kad T. A. buvo gÄ sdinamas ginklu, o bÅ«tent tokius G. K. parodymus patvirtino ir vėliau už kitus du nukentėjusiuosius apklaustas T.

A.. Pastebėtina, kad Å¡ių nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s ir detalÅ«s, nors jie apklausiami buvo ne vienÄ kartÄ , jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitiko ir pradinius parodymus pradėjus bylÄ nagrinėti teisme. Å iems nukentėjusiems nebuvo iÅ¡duotos bylos dokumentų kopijos, jiems nepateiktas kaltinamasis aktas, taigi, jie neturėjo galimybės įsidėmėti nei savo visų apklausų metu duotų parodymų, nei kitų nukentėjusiųjų ar liudytojų duotų parodymų, juo labiau juos iÅ¡mokti ir nuosekliai pakartoti.

PrieÅ¡ingai, kaltinamieji gavo kaltinamojo akto nuoraÅ¡us, o A. V. dar gavo ir visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas 2014 m. liepos 15 d. ir 2014 m. spalio 14 d. (4 t., b. l. 38, 146). Taigi, visiÅ¡kai neįtikinama tiek kaltinamųjų gynėjų versija, tiek T. A., G. A. ir G. K. pakeisti parodymai, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai Å¡ių nukentėjusiųjų apklausų metu jų parodymus iÅ¡galvojo, o nukentėjusieji tik pasirašė apklausų protokolus. Be to, nagrinėjant bylÄ , nepaaiÅ¡kėjo joks policijos pareigÅ«nų, atlikusių ikiteisminį tyrimÄ , suinteresuotumas kaip nors pakenkti R.

Å . ar A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. ir R. Å . prašė nuÅ¡alinti ikiteisminį tyrimÄ atliekančiÄ Ä¯staigÄ Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , teigdami, kad R. Å . konfliktuoja su Å¡io policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nu R. Ž., o bÅ«tent Å¡io skyriaus pareigÅ«nų iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuo pat tyrimo pradžios bylos dalyviams pareigÅ«nai daro spaudimÄ , jie tiesiogiai suinteresuoti Å¡io ikiteisminio tyrimo baigtimi.

Å is nuÅ¡alinimas buvo atmestas, konstatavus, kad A. V. ir R. Å . teiginiai dėl ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo nepagrįsti, subjektyvÅ«s, deklaratyvÅ«s. Teisme R. Å ., tardamas paskutinį žodį, teigė, kad jo vykdoma komercinė veikla nepatinka netgi asmenims iÅ¡ policijos komisariato ir prokuratÅ«ros vadovybės, tačiau jis net nepateikė duomenų apie iÅ¡vis jo vykdomÄ kokiÄ nors komercinę veiklÄ , juo labiau, apie kokį nors kieno nors suinteresuotumÄ pakenkti R.

Å .. Taigi, tokie teiginiai apie policijos pareigÅ«nų susimokymÄ prieÅ¡ kaltinamuosius, siekiant jiems pakenkti, yra niekuo nepagrįsti ir tik deklaratyvÅ«s. Kaltinamųjų gynėjai prašė T. A., G. A. ir G. K. parodymus, duotus bylÄ nagrinėjant kitos sudėties teismui, vertinti itin kritiÅ¡kai, nes tuo metu Å¡ie nukentėjusieji buvo ir kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl vagystės iÅ¡ pastato (duomenys neskelbtini) Alytuje ir Å¡iame pastate buvusio turto sugadinimo, todėl jie siekė apsiginti nuo jiems kitoje byloje reikÅ¡tų kaltinimų, turėdami pakankamÄ motyvÄ apkalbėti R.

Å . ir A. V., ir tik nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , atitinkamai pakeitė į teisingus savo parodymus Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. T. A., G. A. ir G. K. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00023-15 dėl įsibrovimo į pramonines patalpas Alytuje, (duomenys neskelbtini) ir turto iÅ¡ Å¡ių patalpų pagrobimo bei sugadinimo nutrauktas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės N. K. 2016 m. rugsėjo 21 d. (10 t., b. l. 15-23).

Nutarime nurodyta, kad baudžiamoji byla Nr. 03-2-00023-15 su kaltinamuoju aktu 2015 m. vasario 4 d. perduota Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 22 d. priėmė nutartį baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. IÅ¡ nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu T. A., G. A., G. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę pagal pareikÅ¡tus įtarimus, davė iÅ¡samius parodymus. Tačiau pradėjus bylÄ nagrinėti teisme, juos iÅ¡ esmės pakeitė, nurodydami kad nepripažįsta savo kaltės, jų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu surašė tyrėjai taip, kaip jiems reikėjo.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiaisiais pripažinti A. V. ir R. Š. taip pat parodė, kad patalpose sulaikius T. A., niekas nebuvo sugadinta, jokių pretenzijų T. A., G. A. ir G. K. neturi. Analogiškai A. V. ir R. Š. parodė ir po bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Todėl, kaltinamiesiems pakeitus savo parodymus, o nukentėjusiesiems juos tokius patvirtinus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinktus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. A., G. A. ir G. K. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-878/2017 nukentėjusysis G. K. buvo apklausiamas teisiamajame posėdyje 2016 m. vasario 17 d., T. A. ir G. A. - 2016 m. balandžio 5 d., taigi, savo parodymus kaltinamųjų A. V. ir R. Å . naudai jie pakeitė žymiai anksčiau, nei buvo priimta Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-2-00023-15 papildyti ir, juo labiau, žymiai anksčiau, nei Å¡is tyrimas buvo iÅ¡vis nutrauktas.

Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų prieÅ¡iÅ¡kumas kaltinamųjų atžvilgiu dingo, nutraukus minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . PrieÅ¡ingai, tokios aplinkybės leidžia manyti, kad bÅ«tent nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl savavaldžiavimo nukentėjusiesiems pakeitus savo parodymus kaltinamųjų naudai, kitoje baudžiamojoje byloje A. V. ir R. Å . irgi atsisakė pretenzijų jų atžvilgiu. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmos sudėties teismui ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, juo labiau, kad jų vėliau pakeisti parodymai buvo labai prieÅ¡taringi, o ankstesniuosius patvirtino ir kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad T. A., G. A. ir G. K. žinojo turintys kitoje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų procesinį statusÄ , tačiau jie sutiko duoti parodymus apie Å¡ios nagrinėjamos baudžiamosios bylos reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, o apklausos teisme metu nukentėjusiesiems nebuvo užduodami klausimai, verčiantys duoti parodymus prieÅ¡ save.Tik, atsižvelgiant į nukentėjusiojo G. K. parodymus, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintina aplinkybė, kad A. V. kambaryje sudavė G. K. metaliniu vamzdžiu smÅ«gį per galvÄ , tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ , nes G.

K. tÄ paneigė, o daugiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra.Kaltinamojo A. V. parodymai dėl nusikalstamos veikos T. A., G. A. ir G. K. atžvilgiu buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. A. V. teigė, kad jis nerašė pareiÅ¡kimo policijai dėl vagystės iÅ¡ naudojamų patalpų, tačiau vėlgi pats sau prieÅ¡taravo, parodydamas, kad G. K., T. A., G. A. į policijÄ kreipėsi praėjus 5-6 mėnesiams po A. V. pareiÅ¡kimo. Atitinkamai tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja ir bylos duomenims, kad G.

A. ir G. K. apie kaltinamųjų pavartotÄ jų atžvilgių smurtÄ , reikalavimÄ atlyginti žalÄ policijai parodė atitinkamai jau 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir 28 d., o T. A. – 2013 m. rugsėjo 26 d.Kaltinamasis A. V. prieÅ¡taringai aiÅ¡kino ir dėl laiko, kada susitiko su nukentėjusiaisiais prie žvejų parduotuvės – teigė, kad tai įvyko ne kitÄ dienÄ po įvykio, o dar po dienos, be to, nukentėjusiųjų iniciatyva. Tačiau visi nukentėjusieji patvirtino prieÅ¡ingai, o iÅ¡ R.

Å . telefono Nr. 8-610-8677 iÅ¡klotinės matyti, kad R. Å . skambino G. A. 2013 m. liepos 31 d. 13.43 val., vėliau jam skambino A. A. 15.29 val., 15.31 val., 17.01 val., vėliau bendravimas tarp Å¡ių asmenų vyko jau tik po 5 dienų, t. y. 2013 m. rugpjūčio 5 d. Jokių ryÅ¡ių tarp G. A./I. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , taip pat A. A. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su A. V. ar R. Å . kitomis dienomis iÅ¡vis nėra. Aplinkybė, kad tai R. Å . dienÄ po įvykio skambino nukentėjusiesiems, paneigia A.

V. teiginius, jog susitikimas vyko nukentėjusiųjų iniciatyva. Be to, ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00023-15 pats A. V. parodė, kad su nukentėjusiaisiais jie susitiko 2013 m. liepos 31 d. prie (duomenys neskelbtini)   2 parduotuvės (10 t., b. l. 19). PrieÅ¡taringi ir nukentėjusiųjų parodymų neatitinkantys yra A. V. parodymai ir apie nukentėjusiųjų asmens duomenų užsiraÅ¡ymÄ â€“ A. V. teigė, kad neprašė jų nurodyti anketinius duomenis, tačiau vis tik užsirašė asmens kodus ir telefonų numerius, juos pasiėmė dėl apsidraudimo.

Tačiau visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas toks jo paaiÅ¡kinimas, tuo pačiu metu teigiant, kad nukentėjusieji jokios žalos jiems nebuvo padarę, jie su R. Å . jau buvo apžiÅ«rėję tada visÄ pastatÄ .Liudytoja I. A. teismo posėdyje 2016 m. rugsėjo 19 d. patvirtino, jog kitÄ dienÄ po įvykio T. A. pas juos atėjo lūžusia ranka, o G. A. jai sakė, kad T. A. sumušė kaltinamieji, sulaužė jam rankÄ , taip pat ji patvirtino, kad kaltinamieji T. A., G. A. ir G. K. liepė per mėnesį atiduoti 100000 Lt (9 t., b. l. 100-101).

Å i liudytoja, apklausiama kitos sudėties teismo 2015 m. birželio 2 d., teismo posėdyje parodė, kad jai T. A. sakė, jog jam rankÄ sulaužė kaltinamieji. I. A. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama 2013 m. rugsėjo 20 d., parodė, kad pas juos 2013 m. vasarÄ , liepos pabaigoje apie 23 val. atėjo T. A., kaltinamieji, kažkokia moteris, ieÅ¡kojo G, šį pažadinęs, R. Å . pasakė eiti kartu pas G. K., kitÄ dienÄ pas juos buvo atėjęs T. A. sugipsuota ranka, skundėsi, kad skauda Å¡onus, iÅ¡ T.

A. ji sužinojo, kad Å¡is buvo įlindęs į kažkokį pastatÄ Pramonės rajone, kur kaltinamieji jį pagavo ir sumušė, kad kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų turėjo „beisbolkę“. Žino, kad kitÄ dienÄ G, G. ir T. ėjo susitikti su R. Å . ir jo draugu, T. A., G. A. ir G. K. kaltinamieji kaltino metalo vagyste, ir „uždėjo“ jiems baudÄ â€“ 100000 Lt, kuriuos jie turėjo atiduoti per mėnesį. Po Å¡io įvykio G. A. labai skubiai iÅ¡vyko dirbti į užsienį. I. A. parodė, kad vyras jai buvo sakęs, jog R.

Å . grasino iÅ¡vežti juos dirbti į Vilnių prie stoties, jeigu jie per mėnesį nesumokės 100 000 Lt (3 t., b. l. 57-58).Nors liudytojas A. V., įvykio naktį buvęs kambaryje su G. K., kai atėjo kaltinamieji ir G. S., teismo posėdyje 2016 m. rugsėjo 6 d. parodė jau nieko nebeprisimenantis, teigė patvirtinantis savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (9 t., b. l. 67-68). Jis teismo posėdyje 2015 m. birželio 19 d., bylÄ nagrinėjant kitos sudėties teismui, parodė, kad pas jį moteris ir kaltinamieji buvo naktį užėję, kažkuris iÅ¡ Å¡ių buvo su apie 70 cm ilgio lazda, R.

Å . paÅ¡vietė prožektoriumi į akis A. V., liepė toliau miegoti, kaltinamieji kalbėjosi su G. A. ir G. K., kad Å¡ie už kažkÄ turi atlyginti, tarėsi kitÄ dienÄ susitikti prie „IKI“ parduotuvės. Taip pat jis parodė, kad ryte T. A. grįžo sugipsuota ranka, Å¡i buvo sulaužyta, sakėsi gavęs nuo kaltinamųjų. A. V. patvirtino, kad jam niekas ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kÄ jis turės sakyti apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2014 m. sausio 9 d., A. V. parodė, kad 2013 m. vasarÄ , nakties metu į jo kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini) -517 užėjo du nepažįstami vyrai ir moteris, kurie kalbėjosi su G.

A. ir G. K., abu nepažįstami vyrai buvo stamboki, turėjo kažkokias lazdas, aiÅ¡kinosi apie kažkokias vagystes ir žalos atlyginimÄ . Jam pabudus, kambaryje jokių muÅ¡tynių nebuvo, bet matėsi, kad G. ir G. buvo iÅ¡sigandę, su vyrais nesiginčijo, viskam pritarė, žadėjo atlyginti žalÄ . Po to visi iÅ¡siskirstė. Ryte buvo atėjęs T. A. sugipsuota ranka, iÅ¡ Å¡io kalbų suprato, kad tie vyrai jį pagavo buvusio Alytaus medvilnės kombinato patalpose, jį pagavę sumušė, sulaužė rankÄ .

Kaip suprato, T. tuos vyrus nusivedė pas G., o po to visi atėjo pas A. V., ieÅ¡kodami G. K.. Po Å¡io įvykio jie visi kažkur iÅ¡ Alytaus iÅ¡važiavo (3 t., b. l. 59-60). Taigi, A. V., apklausiamas tiek pakankamai greitu laiku po įvykio, tiek vėliau teisme, patvirtino, jog kaltinamieji atvyko į bendrabutį ieÅ¡koti G. A., G. K., reikalavo atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ , taip pat jis patvirtino iÅ¡ T. A. girdėjęs, kad bÅ«tent kaltinamieji šį sumušė, sulaužė jam rankÄ . Tai paneigia vėliausius T.

A. parodymus, kad jį sumušė kažkokie nepažįstami asmenys Jaunimo parke, ir patvirtina ankstesnius T. A. parodymus, kad jis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) pastate būtent kaltinamojo A. V..Paties T. A. 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje duoti jau pakeisti parodymai nebuvo nei nuoseklūs, nei logiški, juose atsirado daug prieštaravimų, todėl teismas jais netiki. Visiškai nelogiški jo parodymai apie tai, kad jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų Jaunimo parke, kuris yra šaliai bendrabučio Vilties g., kur gyvena G.

A., kur buvo tuo metu ir G. K., tačiau negrįžo po užpuolimo į šį bendrabutį, o pėsčias tamsiu paros metu kažkodėl nuėjo pakankamai tolimÄ atstumÄ Ä¯ miesto pakraÅ¡tyje esantį Pramonės rajonÄ , ten apleistÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini) kad galėtų jame pernakvoti, rado atsitiktinai, nors buvo tamsu, o iÅ¡daužtas langas Å¡iame pastate buvo iÅ¡ vidinio kiemo pusės, nepastebimas iÅ¡ gatvelės. Neįtikimi ir T. A. parodymai, kad jis sužalota ranka sugebėjo įlipti į šį pastatÄ per langÄ , nors, kaip pats parodė, turėjo prisitraukti prie lango rankomis, taip pat nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡taringas aiÅ¡kinimas, kad jis turėjo telefonÄ , turėjo galimybė iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet tuo metu nekvietė, tik vėliau, kai jau kaltinamieji pasiÅ¡alino iÅ¡ bendrabučio, prie parduotuvės nuėjęs paprašė taksistÄ iÅ¡kviesti medikus.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, jog kitÄ dienÄ po įvykio T. A. pasakojo, kad kaltinamųjų buvo taip muÅ¡amas metaline lazda, kad sutrupėjo, sulūžo kelnių kiÅ¡enėje buvę daiktai, telefonas, žiebtuvėlis. Taigi, yra pagrindo iÅ¡vadai, jog bÅ«tent po sumuÅ¡imo kaltinamųjų naudojamose patalpose T. A. dėl Å¡ios priežasties, kad nebeturėjo telefono, nebegalėjo iÅ¡sikviesti pats greitosios pagalbos, todėl ir kreipėsi į taksistÄ , kad Å¡is jÄ iÅ¡kviestų.

Pažymėtina, kad T. A. jau pirminiuose parodymuose nurodė bÅ«tent A. V. įvykio metu turėjus ginklÄ â€“ pistoletÄ , iÅ¡ jo Å¡ovus. Apie ginklo turėjimÄ pirminiuose parodymuose patvirtino ir kiti du nukentėjusieji. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bylÄ nagrinėjant pirmos sudėties teismui duoti T. A. parodymai apie tai, kad jis buvo muÅ¡amas A. V. turėtu metaliniu vamzdžiu atitiko ir G. A., G. K. parodymus apie tai, kad A. V. į bendrabutį atsinešė metalinę lazdÄ , ja sudavė ir kitiems nukentėjusiesiems.

IÅ¡ esmės ir liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme 2015 m. birželio 19 d. nurodė, kad vienas iÅ¡ kaltinamųjų turėjo lazdÄ .Pažymėtina, kad T. A. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė pastato (duomenys neskelbtini) laiptinėje vietÄ , kur jis buvo pastebėjęs įrenginį, panašų į judesio fiksatorių. Judesio daviklius matęs Å¡iame pastate ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 1 d. parodė ir liudytojas D. V. (2 t., b. l. 143), be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J.

J. taip pat parodė, kad „savo pastate R. Å . buvo pasidaręs kažkokiÄ signalizacijÄ , nes jis į telefonÄ gaudavo žinutes apie pažeidimus“ (3 t., b. l. 61-62). TÄ patvirtina ir R. Å . telefonų iÅ¡klotinių duomenys. Tokie duomenys duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog R. Å . su A. V. atvyko į šį pastatÄ bÅ«tent Å¡iam signalizacijos įrenginiui užfiksavus judėjimÄ pastate ir apie tai sms praneÅ¡us R. Å . į jo mobilųjį telefonÄ , o tai paneigia atitinkamai ir A. V. parodymus apie signalizacijos pastate nebuvimÄ ir kaltinamųjų atsitiktinį atvykimÄ Ä¯ pastatÄ tuo metu, kai jame buvo T.

A.. Teismas atmeta liudytojų G. S. ir R. S. parodymus apie tai, kad jie vyko į pastatÄ (duomenys neskelbtini) spintelių, dėl to buvo telefonu susitarę su R. Å ., kaip ir A. V. aiÅ¡kinimÄ , kad S. paskambino jiems, kai jiedu su R. Å . važiavo iÅ¡ Kauno, nes tiek Å¡ių liudytojų, tiek kaltinamojo A. V. parodymai apie tokį susitarimÄ yra objektyviai paneigti tiek A. V., tiek R. Å . telefonų pokalbių iÅ¡klotinėmis – 2013 m. liepos 30 d. jokių pokalbių tarp Å¡ių asmenų iÅ¡vis nebuvo, R.

Å . iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. skambino tik 2013 m. liepos 23 d., liepos 24 d., po to jau tik 2013 m. liepos 31 d. 00.22 val., 00.31 val., kai pats gavo GSM saugos sistemos praneÅ¡imus į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai 2013 m. liepos 30 d. 23.50 val., 23.51 val., 23.54 val., 2013 m. liepos 31 d. 00.04 val., o tarp R. Å . ir G. S. telefono skambučiai buvo 2013 m. liepos 24 d., po to – tik liepos 31 d. 00.14 val. Pagrindo netikėti A. V., G. S. ir R. S. parodymais, kad jie į pastatÄ vyko pasiimti spintelių, duoda ir tos G.

S. ir R. S. nurodomos aplinkybės, kad spintelių jie tÄ kartÄ taip ir nepasiėmė, nors, nuo bendrabučio Vilties g. vėl buvo grįžę atgal prie pastato (duomenys neskelbtini) . G. S. aiÅ¡kino, kad nepasiėmė, nes jau buvo tamsu (9 t., b. l. 69), tačiau tokie jos parodymai prieÅ¡tarauja jos pačios teiginiams, kad spintelių pagal susitarimÄ ji su vyru atvyko irgi jau sutemus, tačiau dėl to nebuvo jokių problemų. G. S. parodymai teisme iÅ¡vis buvo nenuoseklÅ«s, ji nežinojo, nei kiek spintelių tÄ vakarÄ ruošėsi pasiimti, nei kur jos stovėjo, neprisiminė, nei keliais automobiliais atvyko kaltinamieji tÄ vakarÄ prie pastato (duomenys neskelbtini) nei kurio automobilio buvo nuleista padanga (sakė, kad lyg R.

Å ., kai A. V. aiÅ¡kino, kad jo) (9 t., b. l. 70). Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja aiÅ¡kino, kad dėl susitikimo su R. Å . tÄ vakarÄ susitarė telefonu apie 22 val., kai R. Å . jai paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (3 t., b. l. 68), o apie jokiÄ nuleistÄ kaltinamųjų automobilio padangÄ ji tada net neužsiminė. Atitinkamai prieÅ¡taringai G. S. teisme teigė iÅ¡ karto po apsilankymo G. A. bute su vyru nulipusi žemyn ir išėjusi, paskui vėl pripažino lipusi į penktÄ aukÅ¡tÄ pažiÅ«rėti į butÄ , kur buvo G.

K.. Liudytojo R. S. parodymų laikyti objektyviais taip pat nėra pagrindo – jie prieÅ¡taravo kitai bylos medžiagai dėl Å¡io liudytojo nurodomo atvykimo prie pastato (duomenys neskelbtini) laiko, dėl susitarimo telefonu su R. Å ., kad Å¡is atrakintų pastatÄ . Be to, R. S. teigė, kad jiems su G. S. atvykus prie pastato, R. Å . ir A. V. jų jau laukė, priėjo dar ir kaimynas iÅ¡ gretimo pastato, visi pasikalbėjo, parÅ«kė. Tuo tarpu J. J. Å¡iuos parodymus paneigė. R. S. teigė, kad jie su kaltinamaisiais ir G.

S., atvykę spintelių vėlai vakare, pastate (duomenys neskelbtini) užlipo laiptais į antrÄ ar trečiÄ aukÅ¡tÄ , paskui, kaltinamiesiems nubėgus iÅ¡girsto triukÅ¡mo link, lėtai nulipo atgal. Tuo tarpu G. S. teisme parodė, kad pasigirdus garsui, kad kažkas griÅ«va, ji su vyru iÅ¡vis liko pirmame aukÅ¡te, o kaltinamieji nubėgo į viršų pažiÅ«rėti. G. S. teigė, kad kaltinamieji už parankių atsivedė T. A., kuris vos paėjo, labai dejavo, gal buvo susilaužęs rankÄ , R. S. parodė, kad kaltinamieji grįžo su T.

A., kuris šlubavo, dejavo, buvo susiėmęs už rankos. Tuo tarpu kaltinamasis A. V. teisme teigė, kad T. A. dejavo tik jų surastas, kol jie su R. Š. jį pakėlė, paskui jau ėjo pats ir niekuo nesiskundė. Tiek kaltinamojo A. V., tiek liudytojų G. S. ir R. S. parodymai apie priežastį, kodėl vežė T. A. į bendrabutį, visiškai nelogiški, juo labiau, vertinant jų teiginius, kad T. A. buvo girtas, pasak R. S., jį reikėjo vežti pasodinus tarp kaltinamųjų, nes jis galėjo iššokti.

NelogiÅ¡ki ir jų aiÅ¡kinimai, kad vyko iÅ¡ smalsumo, pažiÅ«rėti, kas tas G., nors pastate nebuvo padaryta jokia žala, taip pat, tikint Å¡ia jų versija, nelogiÅ¡ki ir tolesni kaltinamųjų ir G. S. veiksmai, reikalaujant G. A. juos vesti dar ir pas G. K.. Pastebėtina, kad liudytojas J. J. teismo posėdyje 2016 m. rugsėjo 28 d. (9 t., b. l. 125-128) teigė, kad jam paskambino R. Å . vakare, klausė, ar jis nematė, kad kas iÅ¡Å¡oktų iÅ¡ pastato per langÄ . Matė, kaip tada atvykę kaltinamieji iÅ¡sivedė iÅ¡ pastato vaikinÄ , Å¡is vizualiai atrodė sveikas, nulipo laiptais ir ėjo normaliai.

R. Å . užrakino duris, nuėjo prie automobilio, atsidarę duris, kalbėjosi. Jis teigė tÄ vakarÄ iÅ¡vis nematęs G. S., juo labiau net neužsiminė apie esÄ ten buvusį ir R. S.. Tačiau Å¡is liudytojas nurodė, kad vaikinukas, kurį tada kaltinamieji iÅ¡sivedė iÅ¡ pastato, buvo apsirengęs spec. drabužiais, jis buvo samdomas metalo pjaustytojas, anksčiau liudytojo matytas kaip dirbantis netoliese, taigi, tuo atveju, jei jis matė iÅ¡vedant T. A., painiojo jį su kitais asmenimis. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu J.

J. parodė nieko nežinantis apie 2013 m. vasarÄ Ä¯vykusias vagystes R. Å . priklausančiame pastate, nedalyvavo sulaikant kokius nors vagis nei dienos, nei nakties metu, prisiminė, jog R. Å . jam buvo paskambinęs naktį, prašė atvažiuoti, pažiÅ«rėti, ar kas neiÅ¡Å¡oks per langÄ , tada J. J. buvo atvykęs prie pastato, stebėjo iÅ¡ Å¡alies, bet nežino ir nematė, ar jie kÄ nors sulaikė. Parodė, kad tada R. Å . buvo atvykęs su kitais asmenimis, trise ar keturiese (3 t., b. l. 61-62).

Taigi, šio liudytojo teisme duoti parodymai prieštarauja jo ankstesniems parodymams, taip pat kitiems bylos duomenims, todėl taip pat laikytini nepatikimais ir jais visiškai nesiremtina, kaip ir prieštaringais, nenuosekliais, kitų bylos duomenų objektyviai paneigtais R. S. ir G. S. parodymais.Liudytojas R. S. teigė, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) R. Š. ir A. V. buvo atvykę vienu automobiliu (9 t., b. l. 72), t. y. parodė priešingai, nei teigė G. S.. Pats A. V. teisme teigė, kad prie pastato jie su R.

Å . atvyko atskirais automobiliais (9 t., b. l. 183). R. S. aiÅ¡kino tÄ naktį su kaltinamaisiais nesiskambinęs, tačiau tÄ paneigia bÅ«tent telefono pokalbių iÅ¡klotinės. Kaltinamasis A. V. aiÅ¡kino, kad jie tÄ vakarÄ su R. Å . buvo Kaune, paskui kartu grįžo ir užsuko į pastatÄ , kad į jį įleistų spintelių pasiimti atvykusius S., tačiau iÅ¡ abiejų kaltinamųjų telefonų iÅ¡klotinių matyti, kad 2013 m. liepos 30 d. vakare ir iÅ¡kart po vidurnakčio, t. y. jau 2013 m. liepos 31 d. kaltinamieji pakankamai intensyviai skambino vienas kitam, todėl teismas netiki, kad kaltinamieji tuo metu buvo kartu, todėl abu ir atvyko prie pastato (duomenys neskelbtini) S. praÅ¡ymu.

A. V. teigė nepamenÄ s, ar iÅ¡ Kauno su R. Å . vyko vienu, ar atskirais automobiliais, vėliau vėlgi sakė, kad prie pastato jie su R. Å . atvyko atskirais automobiliais. Kaip minėta, tokius parodymus paneigė R. S., nurodęs, kad kaltinamieji atvyko vienu automobiliu. Be to, visiÅ¡kai bÅ«tų nelogiÅ¡ka, jei vyko dviem automobiliais, abiems kaltinamiesiems užsukti S. praÅ¡ymu prie pastato (duomenys neskelbtini) atrakinti įėjimo durų, nes pats A. V. teigė, kad raktus nuo Å¡ių durų turėjo tik R.

Å .. Be to, jei vyko atskirais automobiliais, nesuprantama, iÅ¡ kur tada A. V. žinoma, jog R. Å . skambino S., kad jiems buvo paminėta, jog kaltinamieji grįžta iÅ¡ Kauno ir netgi už kiek laiko grįš. GSM saugos sistemos sms praneÅ¡imai į R. Å . telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. liepos 31 d. 1.30 val. rodo, kad bÅ«tent tuo laiku kaltinamieji ir T. A. tikrai buvo pastate (duomenys neskelbtini) . Esant tokiems prieÅ¡taringiems paties kaltinamojo A. V., taip pat jo naudai liudijusių G. S., R. S., J.

J. parodymams, taip pat esant pakeistiems vėliausiems nukentėjusiųjų parodymams, teismas, konstatuodamas kaltinamųjų kaltę dėl savavaldžiavimo T. A., G. A. ir G. K. atžvilgiu, remiasi pirminiais nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo T. A., pakankamai nuosekliais ir detaliais pirminiais nukentėjusiųjų G. A., G. K., liudytojos I. A., pirminiais liudytojo A. V. parodymais, specialisto išvadoje, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotais duomenimis.

Surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamųjų R. Å . ir A. V. veika T. A., G. A. atžvilgiu naudojant fizinį ir psichinį smurtÄ , G. K. atžvilgiu naudojant psichinę prievartÄ , reikalaujant atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ dėl vagystės ir turto sugadinimo tinkamai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Iš surinktų duomenų matyti, kad A. V. ir R. Š. neturėjo tikros teisės reikalauti iš T. A., G. K. ir G. A. žalos, padarytos kaltinamiesiems dėl turto vagystės ar jo sugadinimo. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nors T. A., G. A., G. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį dėl vagystės į G.

S. priklausančių patalpų, kuriomis naudojosi kaltinamieji, ir turto Å¡iose patalpose sugadinimo, Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikaltimų padarymo. Patys kaltinamieji, atliekant minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ po jo grÄ Å¾inimo papildyti nurodė neturintys jokių pretenzijų T. A., G. A. ir G. K.. Taigi, jokios tikros teisės į žalos atlyginimÄ kaltinamieji neturėjo, tačiau pagal įvykio aplinkybes, kaltinamiesiems radus pastate T.

A., Å¡alia jo nupjautÄ laidÄ , telefono ragelį, jie, reikÅ¡dami prievartines turtines pretenzijas, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, manydami, kad toks pagrindas egzistuoja, taigi, įgyvendino savo tariamÄ teisę. Visi trys nukentėjusieji iÅ¡ pradžių pripažino vogę iÅ¡ kaltinamųjų naudojamo pastato, tačiau vėliau teismui tvirtino, kad nepadarė jokios žalos kaltinamųjų turtui, todėl laikytina, kad jie nepripažino kaltinamųjų teisės į tokios žalos atlyginimÄ ir jÄ ginčijo.

T. A. pripažino neteisėtai įsibrovęs į pastatÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje, bet kaltinamieji akivaizdžiai pasirinko tokį savo teisės į pastatÄ gynimo bÅ«dÄ , kuris neatitiko geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų. R. Å . ir A. V. ėmėsi patys vykdyti teisingumÄ â€“ A. V. sudavė smÅ«gius T. A. ranka, kojomis, lazdomis, surakino jį antrankiais, Å¡ovė jam pro Å¡onÄ , grasino ginklu, kartu su R. Å . paėmę vedė, įsodino į automobilio bagažinę, reikalavo nuvesti pas jo esÄ bendrininkus, atėmę laisvę, vežė į bendrabutį, A.

V. sudavė smÅ«gį lazda per galvÄ G. A., kartu su R. Å . reikalavo iÅ¡ T. A., G. A., G. K. žalos atlyginimo, juos gÄ sdino, grasino parduoti, liepė jiems užraÅ¡yti savo asmens duomenis ir telefono numerius, taip fizinę ir psichinę prievartÄ naudodami kaip priemonę priversti nukentėjusiuosius įvykdyti tariamÄ prievolę – atlyginti esÄ jų padarytÄ Å¾alÄ . Teismui nekyla abejonių dėl to, kad abu kaltinamieji suvokė savo veiksmų savavaliÅ¡kÄ ir neteisėtÄ pobÅ«dį, juo labiau, įvertinus tai, kad R.

Å . yra buvęs policijos pareigÅ«nas, turintis aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , taigi, visiÅ¡kai suvokiantis, kokia tvarka ir kur reikia kreiptis teisių ar teisėtų interesų pažeidimo atveju, kas atlieka ikiteisminį tyrimÄ vagystės atveju ar kokios teisinės procedÅ«ros yra kreipiantis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka ar civilinio proceso tvarka. A. V. taip pat tiek pagal savo iÅ¡silavinimÄ , tiek pagal turimÄ verslininko patirtį neabejotinai suvokė, kad T. A., G. A. ir G. K. atžvilgiu elgiasi savavaliÅ¡kai ir neteisėtai.

Akivaizdu, kad naudodami intensyviÄ fizinę ir psichinę prievartÄ T. A. atžvilgiu, suduodami smÅ«gį G. A., naudodami psichinę prievartÄ jo ir G. K. atžvilgiu, reikalaudami didelės vertės tariamos žalos atlyginimo, kaltinamieji numatė, kad tokiu bÅ«du bus padaryta didelė žala nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams ir tokių padarinių norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.Kaltinamųjų vartojamas intensyvus fizinis smurtas ir psichinis spaudimas nukentėjusiesiems, grasinimai, neteisėtas laisvės atėmimas T.

A. rodo apie bauginančios situacijos sukÅ«rimÄ ir jų siekį padaryti nukentėjusiųjų teisėms didelę žalÄ , t. y. sukurti tokiÄ situacijÄ , kurioje nukentėjusieji prarastų saugumo jausmÄ ir patirtų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . Byloje nustatytos fizinės prievartos panaudojimo T. A. atžvilgiu pasekmės. Taip pat yra pakankamai duomenų, kad nukentėjusieji buvo įbauginti – iÅ¡vyko iÅ¡ Alytaus, G. A. vyko netgi į užsienį uždarbiauti. Akivaizdu, kad nukentėjusieji buvo kaltinamųjų įbauginti, jautėsi nesaugÅ«s, nurodė, kad bijojo netgi kreiptis į policijÄ , paaiÅ¡kėjus, kad R.

Å . yra ar buvo policijos pareigÅ«nas, todėl bijojo jo kerÅ¡tavimo. Nukentėjusieji pirminiuose parodymuose pripažino, kad kaltinamųjų grasinimai jiems atrodė realÅ«s. Kaltinamieji R. Å . ir A. V. veikė sutartinai kaip bendrininkai, kartu siekė bendro rezultato, kiekvienas žinojo bei suprato savo vaidmenį. Net jei dėl konkrečių veiksmų iÅ¡ anksto nebuvo susitarta, kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, abu bendrai tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas.

Dėl savavaldžiavimo R. B. atžvilgiu Nukentėjusysis R. B. parodė, kad jis 2013 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kartu su S. P. ir V. N.. TÄ dienÄ apie 11.00 val. buvo pietÅ«s, bet jis nebuvo įsidėjęs maisto, todėl nuėjo pavaikščioti aplink apleistÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini) Å¡alia jo darbovietės. Buvo darbiniais rÅ«bais, nepamena, ar su pirÅ¡tinėmis. Prisitraukęs rankomis, įlipo pro iÅ¡daužtÄ pirmo aukÅ¡to langÄ Ä¯ pastatÄ ir ten pavaikščiojo.

Jau norėjo iÅ¡eiti, bet, bÅ«damas antrame ar trečiame aukÅ¡te, lauke pamatė besikalbant du asmenis. Vienas buvo geltonos spalvos apranga, vėliau sužinojo, kad tai E. Å ., kitas – raudonais marÅ¡kinėliais – R. Å ., jie turėjo geltonas lazdas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, metalines. IÅ¡sigandęs pasislėpė po stalu, pabuvo gal 15 min. Kai jau negirdėjo triukÅ¡mo, per antro aukÅ¡to langÄ iÅ¡Å¡oko iÅ¡ pastato ant žolės, suklupo, bet nepargriuvo, atsistojo ir bėgo parduotuvės „Moki-Veži“ kryptimi, palei pastato kampÄ .

Vaikinukas geltonos spalvos apranga stovėjo arčiausiai jo, gal 100-200 m atstumu palei pastato kampÄ iÅ¡ vidinio kiemelio, jį vijosi ir rėkė stoti, nes užmuÅ¡, papjaus, stabdė jį ties pastato kampu. R. B. pro pastato kampÄ bėgo nuo jo link „Moki-Veži“ parduotuvės ir priekyje pamatė atbėgantį R. Å . iÅ¡ deÅ¡inės pusės, bandė nuo jo bėgti pro Å¡alį, bet Å¡is vis tiek lazda sudavė vienÄ smÅ«gį R. B. į krÅ«tinę ties petimi. R. B. toliau bėgo link savo darbovietės, nesustojo.

Matė, kad jį bandė vytis R. Å ., bet nepasivijo, dar vijosi vaikinas su geltona apranga su lazdomis, bet R. B. toliau bėgo neatsisukdamas. Neturėjo fizinio kontakto su E. Å .. Kai pabėgo iÅ¡ pastato, matė jo bendradarbiai, Å¡ie buvo gal 100 m atstumu nuo to pastato, iÅ¡ kurio jis iÅ¡bėgo. Ä®bėgo į darbovietės patalpas, nusimetė darbinę aprangÄ ir iÅ¡bėgo per kitÄ pusę. Ėjo link buto. Gavo skambutį iÅ¡ nežinomo numerio, jam pasakė, kad grįžtų, nes prisidirbo, liepė jam ateiti gražiuoju.

Jo paties telefono numeris (duomenys neskelbtini) . R. B. atsakė, kad ateis, jei jam nieko nedarys, jis žinojo, kad nieko nepadarė, ir grįžo. Matė, kad R. Š. stovi prie jo darbovietės durų. Vaikino su geltona apranga jau nebuvo. Toliau prie pat durų stovėjo jo bendradarbiai V. N. ir S. P.. Matė, kad įėjimo durys atplėštos nuo vyrių, jų nebuvo vietoje, o durys sunkios, paprastai jų neiškelsi. Priėjęs arčiau, pamatė, kad iš krūmų išėjo vyras violetiniais marškinėliais – A.

V. ir geltona lazda trenkė R. B. į pilvÄ , paklausęs, kÄ Å¡is pridirbo. R. Å . pradėjo kaltinti jį vagyste, skenerio ir pulto sugadinimu, sakė, kad R. B. turės atlyginti 100 000 Lt žalÄ , padarytÄ pastate, ir žalÄ , nes per jį vydamasis susižalojo R. Å . sÅ«nus. A. V. stovėjo Å¡one, jis turėjo tÄ geltonÄ lazdÄ ir pistoletÄ , kurį buvo prispaudęs po deÅ¡ine pažastimi, matė tamsiai rudos spalvos ginklo rankenÄ . R. B. sakė, kad nieko nepadarė nei pastate, nei E. Å ., tik įlindo į pastatÄ , pavaikščiojo, iÅ¡Å¡oko ir pabėgo, negali atlyginti žalos, nes neturi tiek pinigų.

Bet R. Å . pasakė, kad jam neįdomu, siÅ«lė atidirbti, sakė, kad veÅ¡ jį į Vilnių parduoti gėjams. Tada R. Å . R. B. paėmė už kelnių iÅ¡ už nugaros ir tempė į sidabrinio visureigio bagažinę. Neatsimena, ar bagažinė buvo tuo metu atidaryta. Visureigis stovėjo prie pat įvažiavimo. Tada S. P. jį užstojo, pasakė, kad kviestų policijÄ . R. Å . R. B. paleido, o kaltinamieji priÅ¡oko prie S. P., klausė, ko jis gina R. B.. Å is pasakė jiems nelįsti prie bendradarbių, tada A.

V. sudavė R. B. smÅ«gį lyg kaire alkÅ«ne per kaklÄ , o lazdÄ jis lazdÄ tuo metu buvo perdavęs R. Å .. Jie nusivedė R. B. atskirai ir pradėjo kamantinėti, kÄ jis ten veikė. R. Å . pasakė R. B. jiems duoti savo telefonÄ , tada tikrino jo telefone žinutes, skambučius, telefonÄ jie pasiliko, ir visÄ likusį laikÄ telefono R. B. neturėjo. R. Å . susisiekė su jo darbdaviu D. V., Å¡is sakė, kad atvyks po poros valandų. Tada R. B., paėmę už nugaros, įsisodino į sidabrinės spalvos automobilį keleivio pusėje priekyje, ir ten laukė D.

V.. Paskui tik R. Å . buvo maÅ¡inoje, o R. B. buvo iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡laipintas, stovėjo prie medžio. Kai R. B. sodino į automobilį, jis matė, kaip A. V. per tvorÄ prie pat R. B. darbovietės iÅ¡metė dvi geltonas lazdas. IÅ¡ pradžių D. V. laukė aikÅ¡telėje prie „Moki-Veži“, po to prie pat įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) nuo kelio pusės. Kol laukė, matė R. Å . sÅ«nų, Å¡is tamsiu automobiliu prie R. Å . maÅ¡inos privažiavo E. Å ., vairavo jo draugas, sėdėjo ir kažkokia mergina.

Jie padavė vandens ir iÅ¡važiavo. Sulaukę D. V., su juo ir R. Å . nuvyko į tÄ patį pastatÄ (duomenys neskelbtini) ten R. Å . parodė iÅ¡lupinėtus laidus, skenerį, pultÄ , Å¡ios žalos padarymu kaltino R. B., sakė, kad Å¡is turės jÄ atlyginti. D. V. pasakė, kad tai ne jo bėdos, kad R. B. pridirbo, tai jis ir atsakys. Atvykus D. V., apie policijos kvietimÄ nebuvo kalbama. Tuomet su D. V. ir R. Å . nukentėjusysis važiavo į namÄ (duomenys neskelbtini) , kur nuomojo butÄ , ten buvo jo dokumentai, nes D.

V. jam liepė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Nukentėjusįjį nuvežė R. Å . savo automobiliu, o D. V. važiavo kita maÅ¡ina. R. B. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Jam pasakė R. Å . sėsti į maÅ¡inÄ , ir jis pakluso. R. B. galėjo pasiprieÅ¡inti, bet jam buvę bÅ«tų žymiai blogiau, nes kaltinamieji žinojo jo vardÄ , pavardę. Bute jam padavė popieriaus lapÄ praÅ¡ymui suraÅ¡yti. Pats savo noru iÅ¡ darbo nebÅ«tų išėjęs. Iki nurodymo raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, darbdavys neturėjo jam pretenzijų dėl blogo darbo, apie atleidimÄ kalbos nebuvo.

Neatsimena, ar A. V. buvo pas jį bute, tai tiksliau užfiksuota jo ankstesniuose parodymuose. R. Å . bute apžiÅ«rėjo spinteles, ar R. B. neturi ko pavogto. D. V. R. B. pasakė eiti su R. Å ., Å¡iam padavė ir buto raktus. R. B. su R. Å . nuėjo į Å¡io maÅ¡inÄ aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten automobilyje R. Å . nuo galinės sėdynės pasiėmė portfelį ir lapus, davė vekselio blankÄ R. B. užpildyti ir paraÅ¡yti už turto sugadinimÄ , reikalavo 100 000 Lt. R. B., raÅ¡ydamas vekselius, klydo, nes buvo keičiamos sumos, iÅ¡ pradžių R.

Å . reikalavo 100 000 Lt, po to 60 000 Lt, paskui 40 000 Lt. R. B. suklydo vienÄ skaičių, raÅ¡ydamas savo asmens kodÄ , nes jo mintinai nežinojo, o R. Å . laikė jo dokumentus. Dar suklydo E. Å . vardÄ , dar nulis gavosi panaÅ¡us į Å¡eÅ¡etÄ . R. B. vis perraÅ¡inėjant, R. Å . pritrÅ«ko vekselio blankų, pasakė, kad R. B. jį „užkniso“, kad jie važiuoja į Vilnių. Nuvežė R. B. link miesto centro, sustojo prie „IKI“ parduotuvės, aikÅ¡telėje prie „Lietuvos draudimo“ pastato.

Po to važiavo į kitÄ aikÅ¡telę už „Lietuvos draudimo“ pastato prie žvejybos prekių parduotuvės. R. Å . R. B. paliko užrakintÄ maÅ¡inoje priekyje, keleivio pusėje, ir nuėjo pasiimti kažkokių popierių. Tuo metu buvo Å¡viesu, bet stovėjo tik automobiliai, žmonių nebuvo, toliau, „IKI“ parduotuvės automobilių aikÅ¡telėje vaikščiojo žmonės. Neatsimena, ar turėjo tuo metu telefonÄ . R. Å . grįžo, ir R. B. turėjo raÅ¡yti vekselius. Ten jam davė raÅ¡yti 10 000 Lt vekselį dėl E. Å . sužalojimo.

R. B. suklydo ir R. Å . jam trenkė kelis smÅ«gius į galvÄ . Jį iÅ¡laipino, jis turėjo raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ ant maÅ¡inos kapoto. Sakė raÅ¡yti dėl 100 000 Lt atlyginimo. Atėjo A. V., rankose laikė jau kitokį metalinį strypÄ . R. Å . stovėjo už nugaros, o A. V. stovėjo Å¡alia ir žiÅ«rėjo, kaip R. B. raÅ¡o, sakė, kad jei Å¡is suklys, sulaužys jam kojas. R. B. sakė, kad jis neturi tiek pinigų. Tada jie sumažino kainÄ iki 60 000 Lt. Buvo du vekseliai, vienas už turto sugadinimÄ , kitame vekselyje pinigų gavėju buvo nurodytas E. Å ..

R. B. dar nebuvo vekselių pasirašęs, bandė pabėgti, pačiupti savo piniginę, nes A. V. laikė dokumentÄ su pinigine ir žiÅ«rėjo, ar R. B. gerai raÅ¡o. Piniginę R. Å . kartu su asmens dokumentu iÅ¡ nukentėjusiojo paėmė dar aikÅ¡telėje A. J. gatvėje, kai reikėjo paraÅ¡yti pirmÄ vekselį. Pabėgti nepavyko, R. Å ., sučiupęs už drabužių, jį pargriovė ir laikė prispaudęs, o A. V. daužė metaline lazda nukentėjusiajam per kojas gal daugiau nei 10 kartų.

Ši lazda buvo metro ilgio, pilkos spalvos, su varžtu ant galo, tvirtesnė, ilgesnė ir storesnė nei ankstesnės geltonos, ji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta. R. B. mušamas nešaukė pagalbos, nes būtų gavęs dar daugiau smūgių. Paskui jie pakėlė R. B. nuo žemės už žastų ir, laikydami jį už rankų, beveik nešdami, nes R. B. nelabai pastovėjo, įsivedė jį į žvejybos prekių parduotuvę, kur ant stalo padėjo du vekselius, vienas 60 000 Lt, kitas 10 000 Lt.

Nugirdo, kaip A. V. kasininko paklausė, ar Å¡is turi ledo kirtiklių, tÄ suprato kaip bauginimÄ , nes vasarÄ toks daiktas nereikalingas. R. B. dar turėjo suraÅ¡yti vienÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , jame prisipažinti, kad jis sugadino pultÄ , skenerį, pavogė varį, sužalojo R. Å . sÅ«nų, dar kažkÄ . Šį tekstÄ diktavo R. Å .. R. B. jau negalėjo pabėgti, nes buvo sužalotos kojos, jis vos pastovėjo, todėl teko pasiraÅ¡yti visus tris lapus. Visa tai matė parduotuvės kasininkas, jis stovėjo prie kasos.

Kasininkas buvo išėjęs ir į laukÄ , kai R. B. buvo pargriautas ir daužomas, tuo metu rÅ«kė, stovėjo nuo jų apie 10 m atstumu, juos matė, bet nieko nesakė. Tik tada, kai jau buvo parduotuvėje, R. Å . ar A. V. jį paklausė, ar jis kÄ nors matė. Kasininkas pasakė, kad nieko nematė, nieko negirdėjo. PasiraÅ¡yti buvo du vekseliai. Kiti buvo užpildyti, bet nepasiraÅ¡yti. Tuos nepasiraÅ¡ytus užpildė maÅ¡inoje, tai vienoje, tai kitoje aikÅ¡telėse. Dar prie darbovietės R. Å . klausė, gal kviesti policijÄ dėl R.

B. įsibrovimo į pastatÄ , bet tada R. B. galvojo, kad viskas bus gražiuoju, nes vis tik jis buvo įlindęs į tÄ pastatÄ , todėl parašė nekviesti. Lyg ir D. V. nenorėjo policijos. Bet kai R. B. buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ vidinėje „Lietuvos draudimo“ aikÅ¡telėje, jis pasakė, kad nesiraÅ¡ys, tegu kviečia policijÄ . Tada kaltinamieji pasakė, kad jau po laiko, ir policijos nekvietė. Kai pasirašė popierius, jį R. Å . parvežė namo (duomenys neskelbtini) ir paleido, atidavė jam telefonÄ , piniginę, raktus, kad iÅ¡ buto susirinktų savo daiktus.

Namie persirengė, pajungė krauti telefonÄ , pradėjo ieÅ¡koti piniginės. Paskambino R. Å ., pasakė, kad paliko pas jį piniginę, klausė, ar Å¡is negali grÄ Å¾inti. R. Å . pasakė, kad dabar yra užsiėmęs, atveÅ¡ jÄ tik rytoj. R. B. perspėjo, kad kreipsis į policijÄ , tas pasakė, kad nesikreiptų, grÄ Å¾ins. R. B. paskambino S. P., pasakė, kad jį sudaužė, kad liko automobilyje piniginė, sakė, kad nežino, kÄ daryti, ar kreiptis į policijÄ . S. P. pasakė kreiptis į policijÄ , bet palaukti jo, ir su žmona gal už 20-30 minučių atvažiavo.

Pamatė, kad R. B. sužalotas, ir patarė kreiptis į policijÄ . Tada jie S. P. automobiliu nuvyko į policijos komisariatÄ . Budinčioje dalyje R. B. pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas ir palikta piniginė. Jį nusiuntė į kabinetÄ pas pareigÅ«nę. Budėtojas S. P. budėtojas neįleido, ir Å¡is nuvažiavo namo. IÅ¡ pradžių tyrėja buvo viena, po kiek laiko atvyko dar viena tyrėja, užrašė R. B. parodymus. R. B. buvo su Å¡ortais, tyrėja matė, kad jo kojos buvo raudonos nuo smÅ«gių, buvo prakirsta lÅ«pa.

Skambino tuo numeriu, kuriuo R. Å . jam buvo skambinęs, kai prašė jį grįžti. Atsiliepė R. Å .. R. B. jam pasakė, kad jis jau policijoje. R. Å . pasakė, kad jis jau netoli, piniginę atiduos. Tuo metu kabinete buvo viena tyrėja, kita atėjo, vėl išėjo, paskui Å¡i tyrėja grįžo jau su R. Å ., G. S. ir A. V.. Visi jie atėjo į kabinetÄ , matė, kad B. raÅ¡o pasiaiÅ¡kinimÄ , kažkuris iÅ¡ jų net ir skaitė. G. S. sakė, kad jis prisidirbo ir dar skundus raÅ¡o, kaltino jį vagyste.

Å ie asmenys kalbėjo piktai, kaltino R. B., kad jis viskÄ sugadino. Ta antroji tyrėja jam sakė, kad jis prisidirbo ir dar kažko nori. Piniginę R. Å . jam atidavė pas tyrėjÄ kabinete. Pokalbis su visais atėjusiais žmonėmis truko gal 10-15 minučių, vyko kivirčas, nepamena, juos iÅ¡vedė ar jie patys išėjo. R. B. liko vienas su tyrėja, baigė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ . Policijoje pats savo ranka rašė vienÄ protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kitÄ rašė tyrėja. Ji ruošėsi namo, todėl R.

B. rašė paskubomis. Tyrėja sakė pasakoti nuo pradžių. Gali bÅ«ti, kad raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , dėl streso rašė ir apie žalvario, vario vagystę, nes galėjo susipainioti dėl R. Å . reikalauto raÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, kad jis ėjo į pastatÄ vogti metalų. IÅ¡ tiesų nenorėjo vogti žalvario. Kai jį iÅ¡leido, paskambino S. P., Å¡is atvažiavo pasiimti, nuvežė į ligoninę, kur R. B. perÅ¡vietė kojas, užfiksavo, kad padarytas kojų sužalojimas. IÅ¡ ligoninės važiavo namo, kur susirinko daiktus ir nakvojo pas S. P., nes bijojo, kad kaltinamieji grįš, Å¡ie žinojo, kur R.

B. gyvena. Gal keturias dienas Å¡lubavo, paskui po truputį pradėjo gerėti, tik matėsi mėlynės ir patinimai. R. B. per apklausÄ pas tyrėjÄ R. J. pasakė, kad tos geltonos lazdos buvo iÅ¡mestos ir maždaug kur, tada R. J. tÄ pačiÄ dienÄ su tyrėjais nuvažiavo ir lazdas rado. Matė, kaip padarytas poėmis ir paimtos lazdos. Policijos pareigÅ«nai, B. apklausdami, jam poveikio nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu pradžioje parodymus davė be advokato, vėliau sužinojo, kad R. Å . yra buvęs policininkas, todėl bijojo duoti parodymus be advokato, kad jam nebÅ«tų ko nors blogiau.

Jam dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nutrauktas, jam nereikėjo atlyginti kokiÄ nors žalÄ dėl pastato (duomenys neskelbtini) . Tvirtina savo anksčiau teisme duotus parodymus, jie teisingi, viskÄ tada atsiminė geriau. Liudytojas S. P. parodė, kad jis, R. B. ir V. N. įvykio dienÄ dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) . Atėjus pietų metui, R. B. pasakė, kad eina pietauti, ir išėjo. R. B. buvo su darbiniais drabužiais – lyg su sportinėmis kelnėmis ir megztiniu, jis specialios aprangos neturėjo, nes dirbo su pakrovėju.

Liudytojas su V. N. papietavę ėjo į parduotuvę „Moki-Veži“ nusipirkti gerti. Eidami matė, kad netoli parduotuvės dešinėje pusėje esančiam pastatui iš galų stovi ir dairosi žmonės: du jaunuoliai iš vienos pusės pastato, vienas vyras - iš kitos pusės. Liudytojui su V. N. grįžtant iš parduotuvės, tie žmonės dar ten buvo. Eidami išgirdo rėkiant stoti, nes užmuš, papjaus. Atsisukęs matė, kad suklupdamas keliu pro šone buvusius krūmus į juos bėgo R.

B., jį vijosi du jaunuoliai. S. P. ir V. N. pasitraukė į Å¡onÄ . Jaunuoliai prabėgdami jų paklausė, kodėl jie nelaikė R. B.. Jiems prabėgus, vienam kažkas atsitiko kojai, jis buvo su Å¡liurėmis, suÅ¡lubavo ir sustojęs pasakė kitam vytis toliau. Tarp R. B. ir tų jaunuolių fizinio kontakto nematė. Privažiavo Å¡viesios spalvos visureigis, vairavo R. Å ., susižalojęs jaunuolis pats įlipo į automobilį ir nuvažiavo į tÄ pusę, kur nubėgo R. B.. Å is bėgo į darbovietę.

S. P. manė, kad bus problemų, todėl su V. N. į darbovietę nuėjo iš kitos pusės, ir dirbo toliau. R. B. jau buvo spėjęs atbėgti, persirengti ir vėl išbėgti. Pamatę, kad iš kitos pusės atsirado šviesa, nuvažiavo ten su pakrovėju. Į patalpas įėjo R. Š. ir A. V., jie buvo pikti, kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo klausinėti, kur trečias. S. P. pasakė, kad nežino, paklausė, kaip jie įėjo. Tie pasakė, kad durys buvo atidarytos. Nuėję pamatė, kad darbovietės durys iš tos pusės, kur nubėgo R.

B., iÅ¡laužtos, prie jų mėtėsi trosas, buvo iÅ¡laužtas virÅ¡utinis kairės pusės vyris. IÅ¡ iÅ¡orės darbovietės durys rakinamos, o iÅ¡ vidaus užsitraukia sklÄ stis. Kai jie išėjo į parduotuvę, spyna nebuvo užrakinta, durys tik uždarytos. R. B., prabėgęs pro juos, pateko į darbovietę pro tas pačias duris. Kaltinamieji tikrai iÅ¡laužė duris, nes prieÅ¡ jiems pasirodant, S. P. matė, kad durys buvo uždarytos ir užsklęstos iÅ¡ vidaus. Paskambino direktoriui D.

V. ir pasakė situacijÄ . Po to kaltinamieji paprašė duoti jiems kalbėti, jie kalbėjo su direktoriumi, paskui direktorius S. P. pasakė, kad jis atvažiuoja. Kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų pasakė, kad S. P. paskambintų tam trečiam, bet Å¡is atsisakė, davė R. B. telefono numerį. Kaltinamieji patys skambino R. B., pasakė jam ateiti, kad jis nieko nepadarė, už langÄ atlygins, ir viskas. Po kiek laiko R. B. atėjo, kaltinamieji su juo stovėjo prie maÅ¡inos. S. P. stovėjo nuo jų 6-7 m atstumu.

Kaltinamieji prieidavo tai prie R. B., tai prie S. P. ir V. N.. Jie sakė, kad R. B. iÅ¡daužė langÄ , sulaužė kažkokį aparatÄ . Matė, kad A. V. po kaire ranka, prispaudęs po pažastimi turėjo juodÄ rudais kraÅ¡tais pistoletÄ , laikė jį ne dėkle, matėsi tik rankena. Kaltinamieji turėjo geltonÄ vamzdį ar pagalį, prie darbovietės nuo jo galo buvo nusukę kažkokį daiktÄ . Nematė, kur jie paskui tÄ vamzdį padėjo. Pas A. V. rankoje matė tÄ lazdÄ . Jie prie kelio su R.

B. kalbėjo, po to jį vedėsi ir A. V. ranka jį iÅ¡ nugaros stÅ«mė į atidarytÄ visureigio bagažinę. S. P. priėjęs paklausė, kÄ jie daro. Tie pasakė, kad kur jį tokį dės, nors R. B. buvo apsirengęs Å¡variai, jis buvo persirengęs lyg džinsinėmis kelnėmis. R. B. spyriojosi, nenorėjo sėsti į bagažinę. Kaltinamieji liovėsi jį stumti į bagažinę po S. P. žodžių. Jie visi stovėjo ir kalbėjosi, o R. B. vaikščiojo toliau, prie maÅ¡inos. Tie vyrai sakė, kad vaikas kojÄ susižalojo.

S. P. pasakė, kad nereikėjo vytis, tada kaltinamieji pripuolė prie jo, A. V. trenkė į veidÄ , o R. Å . trenkė į pilvÄ . A. V. pistoletÄ dar prieÅ¡ tÄ smÅ«gį nunešė ir padėjo į maÅ¡inÄ . Po to jie priėjo prie V. N., paklausė, kur gyvena, pasakė, kad suras, jei reikės. Kaltinamieji pasakė, jei reikės, tai tuoj ir S. P. su V. N. bus apkaltinti. Viskas vyko pakeltu tonu ir piktai. S. P. buvo baisu, jis iÅ¡sigando. Ä® policijÄ pats nesikreipė, nes jam buvo trenkta nestipriai. Sakė kaltinamiesiems kviesti policijÄ , bet Å¡ie pasakė, kad patys iÅ¡siaiÅ¡kins.

R. B. nesiūlė kviesti policijos, pats irgi nekvietė, nes išsigando. Pokalbio prie darbovietės metu R. B. atžvilgiu nebuvo fizinio smurto. Po to R. B. išsivežė su baltu ar sidabriniu visureigiu. Kitas kaltinamųjų automobilis buvo tamsus. S. P. ir V. N. nuėjo dirbti, o 17.00 val. ėjo namo ir matė, kad netoli (duomenys neskelbtini) stovėjo direktorius, kaltinamieji ir R. B., visi kalbėjosi. Jam vakare R. B. parašė žinutę, kad liko be darbo, be pinigų, pasirašė ant vekselių ir yra primuštas.

S. P. su žmona nuvažiavo pas jį. R. B. vos paėjo, sakė, kad kojas skauda, kad atidaužė, per kojas vamzdžiu trankė, kad nepabėgtų, į Å¡onÄ ar kur gavo, kad jį visur vežiojosi, privertė pasiraÅ¡yti ant kažkokių įsiskolinimo popierių, negrÄ Å¾ina dokumentų. Mėlynių R. B. ant veido nesimatė, bet jo ir neapžiÅ«rinėjo. S. P. jam pasakė važiuoti į policijÄ ir kartu su žmona nuvežė. R. B. nusivedė apklausti, o jie su žmona grįžo namo. Vėliau R.

B. paskambino, jie paėmė jį iÅ¡ policijos ir nuvežė į ligoninę, paskui į jo nuomojamÄ butÄ . R. B. pasakė, kad jam direktorius liepė iÅ¡sikraustyti, kad jis ir taip bijo bute bÅ«ti. Tada surinko daiktus ir parsivežė R. B. nakvoti į savo namus, nes Å¡is bijojo, kad neatvažiuotų kaltinamieji. Po įvykio R. B. nedirbo bendrovėje, nes jį atleido. Iki tol nebuvo ketinama jį atleisti, R. B. nebuvo sulaukęs pretenzijų. S. P. buvo apklaustas vėliau policijoje, duodant parodymus, jam niekas spaudimo nedarė, tada viskÄ atsiminė geriau.

Po įvykio buvo darbovietėje patyręs galvos traumÄ , buvo atminties sutrikimų, bet gėrė vaistus, jau atsimena viskÄ . IÅ¡ nuotraukų policijoje atpažino A. V..Liudytojas V. N. parodė, kad su S. P., R. B. dirbo (duomenys neskelbtini) . Ä®vykio dienÄ papietavęs su S. P. ėjo į parduotuvę „Moki-Veži“, kur pirko gerti, gal alaus ir cigarečių. Grįždami matė, kad du žmonės nuo buvusio medvilnės kombinato pradžios vijosi R. B., rėkė, kad užmuÅ¡, kažkÄ panaÅ¡iai.

Abu tie žmonės turėjo lazdas, greitai bėgo, vienas buvo su Å¡lepetėmis, jam nelabai sekėsi. R. B. pro V. N. ir S. P. prabėgo, vieni kitiems nieko nesakė. Nežino, ar vaikinai pavijo R. B.. Nepastebėjo, kad kažkuriam iÅ¡ bėgančių jaunuolių kas nors bÅ«tų atsitikę su koja. Nepamena, ar R. Å . bėgte vijosi R. B.. Po to dar maÅ¡inos nuvažiavo. IÅ¡ viso keturi asmenys buvo. Vijosi jaunesni. Liudytojas su S. P. kitu keliu nuėjo į darbo vietÄ ir dirbo. Išėjęs parÅ«kyti, pamatė Å¡viesÄ , o duris jie visad uždaro su sklende, iÅ¡ vidaus visada užsirakindavo.

Tada su S. P. nuvažiavo pasižiÅ«rėti, pamatė, kad durys iÅ¡laužtos, iÅ¡laužti vyriai, pamatė kaltinamuosius, jie klausė, kur tas, kuris bėgo. Liudytojas su S. P. atsakė, kad nežino, paskui S. P. jiems davė R. B. telefono numerį. Tie jam paskambino, pasakė, kad ateitų, kad susitars gražiuoju. Atėjusį R. B. kaltinamieji apstumdė, kalbėjo su juo pakeltu tonu. S. P. pasakė, kam tas smurtas, galima policijÄ iÅ¡kviesti. Jie nieko neatsakė. Tada vienas priėjo prie V. N., kitas prie S. P., paklausė, ar liudytojas gyvena Alytuje, kai Å¡is atsakė, kad taip, tada A.

V. jam pasakė, kad jei kas ko – jį ras. TÄ suprato kaip grasinimÄ . Matė, kaip R. Å ., o gal A. V. sudavė smÅ«gį S. P. per veidÄ . SmÅ«gį tikrai matė. R. Å . V. N. atžvilgiu nevartojo smurto. R. B. įsigrÅ«do į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. IÅ¡ viso buvo du automobiliai. NepanaÅ¡u buvo, kad R. B. savo noru ėjo sėsti į automobilį, nes jį stumdė. Nepastebėjo, ar R. B. buvo patalpintas į bagažinę. Nematė, kad bÅ«tų momentas, kad R. B. butų atsitraukęs nuo kaltinamųjų bent per deÅ¡imt metrų.

Ä®vykio metu visi stovėjo truputį padrikai, nelabai toli vienas nuo kito - 5-6 m atstumu. Visko įvykyje nepastebėjo, dairėsi į Å¡alis. Atrodo, kad tik vienas žmogus sudavė smÅ«gius. Matė, kad A. V. dėtuvėje kairėje pusėje po pažastimi laikė pistoletÄ , matė jo rankenÄ . Jie paskambino savo vadovui, papasakojo. Po darbo ėjo namo, matė, kad stovėjo R. B., D. V., kalbėjosi su kaltinamaisiais. A. V. buvo jau be pistoleto. Nežino, ar R. B. turėjo galimybę pabėgti, ar jis norėjo pabėgti.

Gal jei bÅ«tų norėjęs, bÅ«tų pabėgęs, bet mano, kad jį bÅ«tų pagavę. Nepastebėjo smÅ«gių R. B. kojomis, rankomis ar lazdomis. Gal tada buvo gėręs alaus, bet nedaug. Policijoje atpažino R. Å .. Duodant parodymus, jam niekas spaudimo nedarė, davė teisingus parodymus, tada viskÄ atsiminė geriau. Liudytojas E. Å . parodė, kad jam paskambinęs tėvas R. Å . paprašė atvykti prie medvilnės kombinato pastato prie „Moki-Veži“ parduotuvės. E. Å . tuo metu su draugu Ž.

A. buvo Miklusėnuose. Tuo metu jis avėjo kedais, vilkėjo marÅ¡kinėliais ir kelnėmis ar Å¡ortais. Atvažiavo į nurodytÄ vietÄ , nepamena, kieno automobiliu. Automobilį jis pasistatė prie pastato. Tėtis buvo lauke prie pastato kampo, prie iÅ¡daužto lango, kuris buvo pastato prieÅ¡ingoje pusėje nei parduotuvė „Moki-Veži“, paprašė juos pabÅ«ti lauke, o jis eis į vidų, nes gal kažkas įsibrovęs. E. Å . su Ž. A. atsistojo skirtinguose pastato kampuose, kad vienas kitÄ matytų, E. Å . stovėjo netoli iÅ¡daužto lango, o draugas – nuo „Moki-Veži“ pusės, netoli gatvelės, tarp jų buvo gal 40 m atstumas.

Tik atvažiavę ir jau vėliau laukdami girdėjo, kad kažkas daužosi, lyg mėtytų metalÄ , buvo didelis garsas. Po 10 minučių pamatė, kaip atsidarė antrojo aukÅ¡to langas, iÅ¡lindo žmogus visiÅ¡kai juodais specialiais rÅ«bais, dėvėjo pirÅ¡tines, dar kažkÄ rankoje laikė, iÅ¡Å¡oko per langÄ , padarė kelis kÅ«lversčius. E. Å . paėjo link jo kelis žingsnius ir riktelėjo, kad stotų. Žmogus iÅ¡kart puolė jį, trenkė ranka jam į galvÄ , bet E. Å . iÅ¡sisuko, pasitraukė atgal, todėl žmogus pataikė jam į krÅ«tinę.

E. Å . nuo smÅ«gio nukrito, jam po ranka pasitaikė medžio Å¡aka, jų ten visur buvo pridėta, todėl pasiėmė Å¡akÄ , iÅ¡kart atsistojo ir gynėsi – mosikavo kokius 8 kartus, pataikė tam žmogui per kojas, per Å¡onus, o tas ėjo iÅ¡vien ir bandė jį pulti. Nežino, kur žmogus padėjo tÄ rankoje laikytÄ daiktÄ . Tas žmogus pranėrė pro Å¡akÄ , sučiupo E. Å . už krÅ«tinės ir Å¡onu permetė ir pats ant jo nukrito. Tik nukritęs, E. Å . pajuto stiprų skausmÄ kojoje, o tas žmogus atsistojo ir pabėgo link „Moki-Veži“ parduotuvės pro pat pastatÄ gal 20 m atstumu nuo Ž.

A. ir toliau ilga gatvele. Pamatė stipriai kraujuojančiÄ kojÄ , buvo nukritęs ant stiklų. Matė, kad atbėga į pagalbÄ draugas, R. B. dar buvo susidÅ«ręs su Ž. A., jie buvo nukritę. E. Å . jautė labai stiprų skausmÄ , jam prie Achilo sausgyslės perpjovė kojÄ palei sportinio batelio aulÄ . Pabandė stotis, bet realiai neatsistojo. R. B. nubėgo į kitÄ pusę nei yra „Moki-Veži“, o Ž. A. jį nusivijo. Nekreipė dėmesio, ar tuomet, kai jie gaudė R. B., buvo dar kokių nors žmonių.

Ä®vykio metu niekas iÅ¡ jų lazdų neturėjo. Gal minutės iÅ¡ pastato pro tÄ iÅ¡daužtÄ langÄ iÅ¡lipo A. V., paklausė, kas atsitiko. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jį permetė, kad sužalojo kojÄ , A. V. parodė, į kuriÄ pusę nubėgo R. B. ir šį nusivijo draugas. A. V. irgi nubėgo į tÄ pusę. Dar po kelių sekundžių irgi per tÄ langÄ iÅ¡lipo tėtis, paklausė, kas atsitiko, liudytojas papasakojo. Prie jų privažiavo žmogus su balta maÅ¡ina „M“ ar „N“, paklausė, ar viskas gerai.

Pamatė bėgantį kraujÄ . Tėtis paprašė ar tas žmogus pats pasisiÅ«lė nuvežti į ligoninę. Å io žmogaus nepažinojo, tik kartÄ iÅ¡ jo pirko dalių automobiliui. Tas žmogus tėtės pažįstamas, tėtė su juo pasisveikino, jie pirkti dalių tada vyko su tėte. Tėtė su tuo žmogumi nunešė E. Å . į maÅ¡inÄ , ir tas žmogus jį nuvežė į ligoninę. Jo kojos veždamas nesutvarstė, bet patiesė maÅ¡inoje antklodę. Pro kur vežė, nepamena, pristatė į priėmimo skyrių, padėjo nueiti.

Jį paliko, nes E. Å . paskambino mamai, kad Å¡i atvažiuotų. Ligoninėje jam buvo Å¡okas, todėl nežino, kokiÄ traumos priežastį nurodė ir kodėl nenurodė, kad jį sužalojo kitas asmuo. Matė, kad neteisingai buvo užraÅ¡yta, jog trauma buitinė. Jo pasiimti atvyko Ž. A. E. Å . automobiliu „M“. Išėję iÅ¡ ligoninės, buvo namuose, iÅ¡gėrė vaistų, nuvyko su Ž. A. į miestÄ , užsuko į degalinę nusipirkti atsigerti, tada paskambino tėtis, prašė atvažiuoti į aikÅ¡telę prie „medvilnės“ dvylikaaukščio pastato.

Jie nuvažiavę matė tėtę, sėdintį savo visureigyje, o už 15-20 m po medžiu sėdintį E. Å . sužalojusį asmenį. Å is buvo jau be tų juodų specialių virÅ¡utinių rÅ«bų, be pirÅ¡tinių, tik su specialiomis kelnėmis ir megztiniu, jis nebuvo sužalotas. A. V. nebuvo. Tėtė priėjęs paklausė, ar čia tas pats asmuo, kuris jį sužalojo, liudytojas patvirtino, kad tas, ir iÅ¡važiavo. TÄ patį vakarÄ kreipėsi į policijÄ dėl sužalojimo, bet jam pasakė, kad nėra kam priimti pareiÅ¡kimo.

Jis paliko savo telefono numerį. Nesulaukęs skambučio, vėl kitÄ dienÄ nuvažiavo dar kartÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Liudytojas Ž. A. parodė, kad su E. Å . buvo naudotų detalių parduotuvėje Miklusėnuose, kai E. Å . paskambino tėtė, prašė pagalbos. Jiedu Ž. A. automobiliu „M. B.“ už 5-10 minučių nuvažiavo prie pastato, automobilį pasistatė prie „Moki-Veži“. Juos prie pastato pasitiko R. Å ., pasakė, kad pastate yra paÅ¡alinis asmuo, paprašė pažiÅ«rėti, o jei kas, Å¡aukti.

Jie su E. Å . atsistojo prie pastato kampų, kad vienas kitÄ matytų. Ž. A. stovėjo 2-3 m atstumu nuo pastato deÅ¡iniame kampe, o E. Å . - kairiame kampe, vienas kitÄ matė. R. Å . kažkur nuėjo. Nė vienas iÅ¡ jų rankose nieko neturėjo. Liudytojas buvo su Å¡ortais, Å¡lepetėmis, o E. Å . buvo su kedais ir lyg su džemperiu su kapiÅ¡onu. Kai atvyko, jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Po kokių 5 minučių iÅ¡girdo kažkokį grumtynių garsÄ . E. Å . visaip Å¡aukė. Atsisuko ir pamatė, kad E. Å . ties kampu pradėjo grumtis su R.

B.. Å is vilkėjo specialiais rÅ«bais, lyg tamsiai žalsvais, su golfu, su darbiniais batais. Pamatė, kad trenkė lyg į krÅ«tinę E. Å ., Å¡is pargriuvo, tada vos paÅ¡liaužė, pasičiupo kažkokiÄ Å¡akÄ ir atsistojęs pradėjo mosikuotis, nes į E. Å . ėjo B.. E. Å . Å¡iam dar į kojas sudavė su ta Å¡aka, daugiausia per Å¡launis. E. Å . norėjo užsimoti, R. B. iÅ¡vengė smÅ«gio ir čiupo E. Å . už megztinio, metė į žemę. NeiÅ¡kėlė, bet labai stipriai į žemę metė.

E. Å . po to sėdėjo susiėmęs už kojos. Ž. A. iÅ¡sigando, lyg norėjo pas juos eiti, gal porÄ Å¾ingsnių paėjo, bet daugiau nėjo. R. B. bėgo į Ž. A., jiedu susidÅ«rė, abu nukrito, bet vienas kitam smÅ«gių nesudavė. Ž. A. nukrito Å¡lepetės, kol jis atsistojo ir pasitaisė, R. B. pradėjo bėgti pastato Å¡onu. Ž. A. jį vijosi, bėgo tuo metu vienas. Du asmenys ėjo keliuku jiems prieÅ¡prieÅ¡iais. Jis pasakė laikyti R. B., bet tie nesulaikė, jie tiesiog prasilenkė.

R. B. užbėgo už pastato ir įėjo į kažkokias kito pastato duris. Ž. A. paklibino tas duris, bet jos neatsidarė, todėl stovėjo prie durų. Po kiek laiko pėsčiomis atėjo A. V., paskui ir R. Š., paklausė, kur tas žmogus. Jis pasakė, kad čia įbėgo. Tada jam pasakė, kad jis laisvas, patys liko prie durų. Jie jokių lazdų neturėjo. Ž. A. sėdo į automobilį, kurį buvo palikęs prie „Moki-Veži“, ir išvažiavo. E. Š. jam paskui paskambino ir paprašė jį pasiimti iš ligoninės, todėl nuvažiavo.

E. Å . mama lyg buvo ligoninėje, nepamena. Tik po įvykio E. Å . pasakojo, kad jo tėvo draugas prie „Moki-Veži“ matė ir jį pavežė į ligoninę. Su E. Å . jie nuvyko prie degalinės, nusipirko atsigerti ir tada gal 17-18 val. nuvežė E. Å . namo ilsėtis. Nebuvo kalba apie tai, kad reikia į policijÄ važiuoti. PrieÅ¡ tai dar paskambino R. Å ., pasakė atvažiuoti iki medvilnės kombinato pastato. R. Å . ten sėdėjo automobilyje, o po medžiu už kokių 15 m ramiai sėdėjo R.

B., jis neatrodė sumuÅ¡tas. Daugiau žmonių nebuvo. R. Å . paklausė, kaip sveikata, apžiÅ«rėjo kojÄ , paskui paklausė, ar vijosi tÄ asmenį, kuris sėdi. Jie patvirtino ir iÅ¡važiavo. Liudytojas E. K. parodė, kad jis nuvažiavo į baldų parduotuvę prie buvusio medvilnės kombinato, pardavėjai ar vedėjai atidavė kažkokius dokumentus. Išėjęs iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ , tarsi kas bÅ«tų iÅ¡kritęs, ir riksmÄ â€žStok, pagausim!“. Pamatė, kad iÅ¡ trečio aukÅ¡to iÅ¡Å¡oko žmogus.

Žmogui nukritus ant žemės, jį užstojo tvora ir medžiai. Priėjęs arčiau tvoros, pamatė, kad iÅ¡Å¡okusį asmenį gaudo kažkokie du vaikinai, jie bėgo prie iÅ¡Å¡okusio iÅ¡ skirtingų pusių. Pirmiausia vienas vaikinas jį prisivijo, buvo kartÄ pagavęs, jie susigrÅ«mė, ritosi visaip kÅ«lversčiais. TÄ vietÄ liudytojas gerai matė, nes iÅ¡Å¡okęs vyras spėjo kažkiek pabėgėti. Negali pasakyti, ar matė suduodant smÅ«gius, tik jie ten griuvo, vienas per kitÄ susivartė, vaikinas laikė, o tas kitas asmuo bėgo, norėjo iÅ¡trÅ«kti.

Negali pasakyti, ar matė Å¡io vaikino rankose pagalį. Vaikinas mosikavosi rankomis labai stipriai, gali bÅ«ti, kad sudavė kokius nors smÅ«gius. Jie grÅ«mėsi kokias tris minutes, per tÄ laikÄ niekas prie jų nepribėgo. Paskui tas iÅ¡Å¡okęs asmuo iÅ¡trÅ«ko ir bėgo toliau, o prie kito kampo jo laukė kitas vaikinas. IÅ¡ karto Å¡ito antrojo vaikino nematė, nežino, ar jis atbėgo, ar atėjo. Jiedu ten susigrÅ«mė, paskui vėl tas iÅ¡trÅ«ko ir nubėgo, o vaikinas jį nusivijo. Tas pirmas vaikinas taip ir liko gulėti prie pastato kampo.

Kai grÅ«mėsi pirmasis su tuo, kuris iÅ¡Å¡oko, antrojo vaikino dar nebuvo. Kai tas iÅ¡trÅ«ko ir buvo nubėgęs kokius 30-40 m, tik tada atsirado tas antras vaikinas. Daugiau bėgančių iÅ¡ paskos nebuvo, buvo tuščia, niekas nėjo pro Å¡alį. Antras vaikinas tikrai turėjo lazdÄ , su ja ir nusivijo, gal ir uždavė. Dar kokio žmogaus vejantis nematė, buvo tik Å¡ie du jaunuoliai. Liudytojas sėdo į automobilį, norėjo pro ten pravažiuoti ir pažiÅ«rėti. Tikrai praėjo apie 10 min. nuo tada, kai vaikinas nukrito, o liudytojas įsėdo į savo automobilį.

Liudytojas rudos spalvos automobiliu „Mazda“ keliu privažiavo, nes jam ten buvo pakeliui iš parduotuvės, sustojo prie kelio, kuris yra apie 30 m nuo tos vietos, kur vyko grumtynės. Jam važiuojant, iš to pastato išėjo kaip policijos pareigūnas pažįstamas R. Š., jis jokio įrankio neturėjo. E. K. priėjo prie jo, R. Š. atėjo prie liudytojo, prie mašinos, atėjo ir vaikinas. R. Š. pasakė, kad tai jo sūnus, kad E. K. pavežtų jį į ligoninę. Kai liudytojas privažiavo, R.

Å . jau paėmęs vaikinÄ vedė. Liudytojas iÅ¡lipo, nes vaikinui iÅ¡ kojos ties kulkÅ¡nimi labai kraujavo, paėmė iÅ¡ bagažinės patiesalÄ , patiesė, kad maÅ¡inoje neprikruvintų, neaptvarstė. Nuvežė vaikinÄ Ä¯ ligoninės priėmimÄ , sulaukė ten, kol atvyko vaikino motina, Å¡i atvažiavo gal už dviejų minučių. Vaikinas sakė, kad grÅ«mėsi, gaudė vagis. Nesakė, kokiu bÅ«du susižalojo. Jis vienas be pagalbos nebÅ«tų galėjęs paeiti, nebent ant vienos kojos Å¡okinėti, jį ir ligoninėje reikėjo vesti.

Å is vaikinas mÅ«vėjo sportinėmis kelnėmis, avėjo lyg Å¡lepetėmis. Daugiau žmonių prie pat pastato nematė, veždamas vaikinÄ , važiavo į prieÅ¡ingÄ pusę nei parduotuvė „Moki-Veži“, bet nematė pakeliui einančių darbininkų darbiniais drabužiais nei A. V.. Vėliau policijoje vienÄ kartÄ davė parodymus. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo pas E. K. į namus, jis jokio Å¡aukimo į apklausÄ negavo. Ä® policijos komisariatÄ apklausti jį vežė beveik surakintÄ , maÅ¡inoj gÄ sdino, sakė, kad jis „per kitÄ pusę kepenim iÅ¡eis“.

Buvo du policijos pareigÅ«nai, vienas buvo įėjęs ir kalbėjo tokiomis frazėmis. Per apklausÄ pareigÅ«nai nenurodė, kÄ sakyti, kodėl jie liudytojÄ gÄ sdino, nežino. Dėl to niekur nesikreipė. Apklausė jį moteris, o kiti pareigÅ«nai rodė kompiuteryje vaizdÄ , tikslindavosi. Tyrėja užfiksavo tokius parodymus, kokius jis davė. Apklausos metu bÅ«davo, kad kažkas ateina ir iÅ¡eina. Nežino, kodėl jis buvo Å¡aukiamas liudyti. Bijojo pareigÅ«nų. Jautė jų prieÅ¡iÅ¡kumÄ , Å¡ie klausinėjo, iÅ¡ kur jis čia, kas jis per vienas, smurto prieÅ¡ jį nenaudojo.

Su E. Å . nebuvo pažįstamas, bet turi individualiÄ Ä¯monę taksi, gal yra jį kada pavežęs, tikrai nėra anksčiau bendravę. Automobilių nepardavinėdavo.Liudytojas D. V. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Tuo metu Alytaus patalpose dirbo trys darbuotojai: R. B., S. P. ir trečias. S. P. ar A. V. apie 12-13 val. jam paskambino, sakė, kad jie pagavo R. B., nes tas ėjo į kažkokias patalpas, kažkokį langÄ iÅ¡daužė. Pasakė, kad atvažiuos, kai tik galės, galvojo sumokėti už tÄ iÅ¡daužtÄ langÄ .

Privažiavus gal 15-16 val. prie administracinio buvusios bendrovės (duomenys neskelbtini) pastato, R. Å . ir R. B. sėdėjo ant bordiÅ«ro, gal vienas ir stovėjo. R. B. buvo iÅ¡sigandęs. A. V. nebuvo. Kai atvažiavo, jo patalpų durys buvo tvarkingos. Negali atsakyti, ar jam darbuotojai pasakojo, kad buvo sugadintos patalpų durys. IÅ¡ kalbos išėjo, kad reikia R. B. vežti į policijÄ . A. V. ar pats D. V. gal siÅ«lė kviesti policijÄ . R. B. labai prašė, kad nekviestų. Policijos niekas nekvietė.

Paskui atvažiavo A. V., ir jie visi nuvyko pasižiÅ«rėti. Važiavo link pastato, į kurį įsibrauta, kelias ten duobėtas. Buvo tik pirmame pastato aukÅ¡te, vaizdas buvo kaip po karo, kabeliai iÅ¡lukÅ¡tenti, tai buvo ne per vienÄ kartÄ ir ne vieno padaryta. Stovėjo elektros spintos, didelis kopijavimo aparatas. Kai vaikščiojo patalpose, pats R. B. sakė, kad buvo įlindęs į patalpas. Jis nepasakojo, kÄ jis ten darė, kÄ iÅ¡ardė, kÄ pavogė. Nematė, kad R. Å . ar A. V. turėtų rankose kokių nors ginklų, lazdų, kad R.

B. atžvilgiu bÅ«tų naudojamas smurtas. Nematė ant R. B. sužalojimų, jis niekuo nesiskundė, buvo pasimetęs, pasakojo, kad įlindo pasižiÅ«rėti metalų, kabelių ar daugiau ko, kad kažkas atvažiavo, jis Å¡oko per langÄ , bėgo, jį vijosi. R. Å . lyg sakė, kad jo brolis ar koks giminaitis R. B. vijosi, kažkas Å¡oko, kažkur bėgo, kojÄ susižalojo, kažkas į ligoninę iÅ¡vežtas. R. B. sakė atidirbsiÄ s, sutvarkysiÄ s. R. B. turėjo telefonÄ , galėjo iÅ¡sikviesti pagalbÄ , jei jam bÅ«tų pavojus, jei grasintų.

Jis už trijų metrų buvo, galėjo ir pabėgti, jei norėjo. R. B. nebuvo konkrečiai grasinama. Atskirais automobiliais nuvažiavo į D. V. nuomojamÄ R. B. butÄ pažiÅ«rėti, ar liudytojo televizorius vietoje ir ar kabelių nepritempta. Bute jokių kabelių nebuvo. Neužsivedė liudytojo automobilis, tai A. V. nuvažiavęs nupirko pultelio baterijÄ , todėl jis į butÄ nuvyko vėliau. Nepamena, kas vežė R. B., Å¡is kartu su R. Å . galėjo nuvykti į butÄ . R. Å . buvo užėjęs į butÄ , o A.

V. kažkur iÅ¡važiavo. R. B. bute pats parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nes jis jau kelis mėnesius norėjo iÅ¡važiuoti į užsienį. Pas liudytojÄ jis dirbo jau pusmetį. Nebuvo kalbos apie kokius nors R. B. dokumentus. Buvo kalba, kad R. B. turi atlyginti, kad staklės labai brangiai kainuoja. R. V. jam pasakė, kad vagies nelaikys, liepė raktus perduoti kitiems darbuotojams, ir iÅ¡važiavo. R. B., atrodo, išėjo su R. Å . į laukÄ . Liudytojas A. S. parodė, kad 2013 m. dirbo pardavėju žūklės reikmenų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Å¡alia „IKI“ parduotuvės, nuo 6 val. iki 18 val.

Dienos metu atėjo abu kaltinamieji ir dar vienas vyras, A. V. paprašė balto popieriaus lapo, kažkÄ parduotuvėje pasirašė ir išėjo, popierių iÅ¡sinešė. Užtruko parduotuvėje apie 15 min. Rašė tas kitas asmuo, kaltinamieji tuo metu stovėjo prie jo, tarp jų vyko kažkoks pokalbis. Neatsimena, ar buvo kalbama, kÄ tam asmeniui raÅ¡yti. Nepastebėjo, kad jam bÅ«tų kažkas diktuojama. Jokių pretenzijų ir nusiskundimų tas trečiasis asmuo neiÅ¡sakė, nepastebėjo kad jis bÅ«tų sumuÅ¡tas, kruvinas ar Å¡lubuotų.

Nepastebėjo jokių daiktų, įrankių jų rankose. Kaltinamieji buvo jam iÅ¡ matymo pažįstami, juos matydavo netoli savo darbovietės, prie greitojo maisto užkandinės. Nematė, kad kaltinamieji rankose turėtų kokius nors ginklus. Buvo girdėjęs iÅ¡ anksčiau buvusių virÅ¡ininkų, kad parduotuvės savininkas patalpas nuomojosi iÅ¡ A. V.. Gal Å¡is yra (duomenys neskelbtini) direktorius. TÄ dienÄ lauke rÅ«kydamas kaltinamųjų ar to trečiojo asmens nematė. Neatsimena, ar užėjus Å¡iems asmenims, buvo kokia kalba apie ledo kirtiklius.

Vienas policijos pareigÅ«nas buvo atėjęs į parduotuvės patalpas, liudytojas jam papasakojo apie įvykį. PareigÅ«nas jam davė Å¡aukimÄ , Å¡is pagal tÄ Å¡aukimÄ nuvyko į policijÄ , papasakojo tas pačias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus, jį kvietė į komisariatÄ , klausinėjo tyrėja, kabinete buvo dar du ar trys vyrai, jam darė spaudimÄ , puolė, kad esÄ s bendrininkas, grasino užtampyti apklausom, kad jis neturės ramybės. Kažkuris iÅ¡ vyrų paėmė telefonÄ , kol buvo kabinete, gal 10-15 min., pasižiÅ«rėjo kažkÄ telefone, atidavė, kai baigė apklausÄ .

Nebuvo forminamas joks dokumentas apie telefono paėmimÄ . AntrÄ kartÄ kviečiamas ėjo su advokatu, tada spaudimo nedarė. Policijoje teisingai užrašė parodymus. Juose nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis buvo išėjęs parÅ«kyti ir matė A. V., R. Å . ir trečiÄ asmenį praeinantį, yra teisingos. Jie visi atėjo nuo (duomenys neskelbtini)   atvės. Pačioje pirmoje apklausoje jo buvo klausiama, ar jie liudytojo draugai, ar jis su jais bendrauja. Atsakė, kad asmenų nepažįsta, nes jų asmeniÅ¡kai ir nepažįsta, nes taip suprato klausimÄ .

Nežino, iš kur frazė apklausoje: “Vyrai, aš nieko nemačiau ir nieko negirdėjau“. Jam kokių nors kitų asmenų apklausų protokolų skaityti nedavė. Liudytojo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) . Nebendravo su A. V. telefonu, neturėjo jo telefono numerio. Pats neskambino A. V., šis neskambino jam. Galbūt kažkas galėjo paskambinti A. V. iš jo telefono, gal jo buvęs viršininkas M. L. galėjo paskambinti. Galėjo būti, kad jis paprašė leisti paskambinti. Liudytojas nebuvo įsivedęs A.

V. telefono numerio.Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2013 m. rugpjūčio 20 d. apklausoje teigė, kad jis nepažįsta asmenų, kurie 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo užėję į parduotuvę, kur jis dirbo, ir paprašė balto popieriaus lapo, kažkÄ pasiraÅ¡inėjo (2 t., b. l. 108-109). Apklausiamas 2013 m. rugpjūčio 23 d. jis teigė, kad iÅ¡ matymo pažinojo į parduotuvę užėjusį AlvydÄ , iÅ¡ kurio jų parduotuvė nuomoja patalpas, ir taip pat iÅ¡ matymo žinojo vyriÅ¡kį, kurį vadina Å ., parodė, kad parduotuvė dirba nuo 6 val. iki 18 val., teigė, kad 15-20 min. prieÅ¡ vyriÅ¡kiams su R.

B. užeinant į parduotuvę, jis rÅ«kė lauke ir matė nuo (duomenys neskelbtini)   . link pirmos vidurinės mokyklos praeinant AlvydÄ , Å . ir trečiÄ vyriÅ¡kį, bet nežino, kur jie nuėjo, nes pats grįžo į parduotuvę. Po kiek laiko jie visi trys užėjo į parduotuvę, Alvydas paprašė popieriaus lapo. Nematė vyriÅ¡kio lauke muÅ¡ant ar nugriuvus ant žemės, ar Å¡aukiantis pagalbos (2 t., b. l. 110-111). Apklausiamas 2014 m. balandžio 7 d., A. S. nurodė, kad apie metus laiko naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , nežino, kam priklauso telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , Å¡io numerio neturi iÅ¡saugojęs savo telefono atmintyje, nežino, kokiu reikalu galėjo bendrauti su Å¡iuo abonentu 2013 m. rugpjūčio 1 ir 5 d., A., iÅ¡ kurio jų parduotuvė nuomoja patalpas, telefono numerio nežino ir neprisimena, kad jiems bÅ«tų tekę bendrauti telefonu (2 t., 116-117).Liudytoja G.

S. parodė, kad jai vienÄ dienÄ apie 16.00 val. paskambino R. Å ., pasakė, sakė, kad apvogtas pastatas, policija praÅ¡o pastato dokumentų, neminėjo, kas pavogta. Ji suprato, kad R. Å . kreipėsi į policijÄ dėl vagystės. Ji pati dėl vagystės nesikreipė, nes turtas pastato viduje buvo kaltinamųjų. Pastatas, langai, įrenginiai, radiatoriai – viskas priklausė liudytojai, bet jos turtui nebuvo padaryta žala. Pastate jokios apsaugos sistemos nebuvo. Ji į policijÄ nuvežė visÄ pastato bylÄ .

Panaudos sutartis nebuvo patvirtinta notariÅ¡kai, neįregistruota Registrų centre. Atvykusi į policijÄ , E. Å . nematė. Jai atvykus į komisariatÄ , neprisistatė joks pareigÅ«nas, nebuvo aiÅ¡ku, kam paduoti dokumentus, jos niekas iÅ¡ priimamojo nepalydėjo iki kabineto. JÄ komisariato antrame ar trečiame aukÅ¡te pasitiko R. Å .. Ä® kabinetÄ , kur sėdėjo R. B., ji atėjo viena. Liudytoja paklausė, ar čia tas vagis, pasakė, kad jis už tokius darbus gaus nuo jos per užpakalį, jam priekaiÅ¡tavo dėl įsilaužimo, vagystės. Jis kažkaip įdomiai reagavo, jo akys buvo tokios gal iÅ¡sigandusio, gal nusistačiusio agresyviai kalbėti.

Vaikinukas kažkÄ labai daug rašė. Atrodo, kad R. Å . buvo įėjęs ir A. V. buvo. Piniginę kažkuris atidavė. IÅ¡ pareigÅ«nų buvo viena moteris. Kabinete nebuvo triukÅ¡mo. Liudytoja policijoje nebuvo labai rami, nes apvogtas pastatas, bet ji nerėkė, tik auklėjo vaikinÄ . Jos balsas bÅ«na visada griežtas. Nebuvo atėjęs joks pareigÅ«nas iÅ¡ budinčios dalies raminti triukÅ¡mo. Liudytojai liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kad apvogtas jos pastatas. Ji taip ir parašė, tik neparašė, kas pavogta, nebuvo apžiÅ«rėjusi, nenurodė jokios žalos.

Nežino, kÄ darė kaltinamieji kabinete ir kÄ rašė tas vaikinukas. Ji su pareigÅ«ne ėjo į kitÄ kabinetÄ , ten rašė pareiÅ¡kimÄ . Liudytoja skaitė R. B. pareiÅ¡kimÄ , atsimena, kad jis nurodė, jog ji R. B. grasino, tai, matyt, kad per užpakalį duos. Å iaip neskaitė R. B. pareiÅ¡kimo, pažiÅ«rėjo gal iÅ¡ smalsumo ir klausė jį, kÄ jis raÅ¡o. R. Å . ir A. V. elgėsi normaliai. Buvo pokalbis apie R. Å . sÅ«naus sumuÅ¡imÄ . Jau iÅ¡eidama iÅ¡ tyrėjų, komisariate priimamajame ant palangės pamatė sėdint R.

Å . sÅ«nų subintuota koja, jis norėjo raÅ¡yti praÅ¡ymÄ . E. Å . minėjo, kad jis tiesiai iÅ¡ ligoninės, sakė, kad skauda. Jai iÅ¡ policijos iÅ¡vykus, R. Å . ten dar pasiliko. A. V. policijoje nesikiÅ¡o, nerašė pareiÅ¡kimo nei dokumentus vežė. Neatsimena, ar A. V. buvo policijos komisariate. Nebuvo raÅ¡omi dokumentų pateikimo protokolai. Jos niekas neapklausinėjo. Buvo nustatyta, kad R. B. iÅ¡daužė langÄ , bet jis neatlygino žalos, nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ar kaip nors kitaip dėl to nubaustas.

Lyg kitÄ dienÄ paskambino R. B. mama iÅ¡ Marijampolės, klausė, ar galėtų su ja susitarti, ar gali susitikti, norėjo atlyginti žalÄ . Liudytoja atsisakė, nes moteris jai nieko nepadarė ir nėra ko tartis. Jai buvo R. B. padaryta žala – visi instaliacijos laidai iÅ¡kapoti, visos spintos, nežino, kada tai padaryta. Ji pastate lankėsi žiemÄ , tada jokių įsilaužimų, iÅ¡daužymų nepastebėjo, vyko dėl vandens tekėjimo per stogÄ . Pastatas buvo suniokotas, nerado visos elektros instaliacijos.

ŽalÄ bendru susitarimu įvertino 50 000 Lt, kvietė vertintojÄ . Å . ir V. jai geranoriÅ¡kai atlygino žalÄ , vienas pirmiau, kitas vėliau. Žalos atlyginimas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji pastatÄ pardavė norvegų įmonei, nuleisdama kainÄ . Liudytojas A. M. parodė, kad anksčiau yra dirbęs policijoje, buvo kolegos su R. Å .. 2013 m. dirbo „Ekskomisarų biure“ apsaugos darbuotoju, saugojo centrinę parduotuvę „IKI“. Prie parduotuvės „IKI“ buvo trys kameros lauke. Ä®vykio metu jis atostogavo.

RugpjÅ«tį ar rugsėjį pas jį į darbÄ atvyko policijos pareigÅ«nai T., N., Č., klausinėjo apie kamerÄ , ar jis mato kiemÄ , ar kamera daugiau kiemo aprėpia, nurodė juos dominusiÄ datÄ â€“ lyg rugpjūčio 15 d. Prie jų M. pažiÅ«rėjo įraÅ¡us. Jis pats nematė muÅ¡tynių ir apie jas nieko negirdėjo iÅ¡ kolegų. PareigÅ«nai nekalbėjo, koks įvykis domina, tik pasakojo, kad buvo muÅ¡tynės ir sužalotas kažkoks jaunuolis, kuris guli reanimacijoje, neįvardijo muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų.

Bet kamerų atmintyje vaizdai jau buvo iÅ¡trinti, nes saugomi tik 2-3 savaites. Jis pasakė, kad yra žmogus, kuris įraÅ¡o, bet reikia raÅ¡tiÅ¡ko vadovo sutikimo gauti įraÅ¡ams, pasiÅ«lė kreiptis į kitus apsaugos darbuotojus, kitas tarnybas, kurie saugo parduotuvės antrÄ aukÅ¡tÄ ir kitÄ kiemo pusę. PareigÅ«nai paprašė jį paklausinėti personalÄ , sandėlio darbuotojus, gal kas girdėjo ar matė muÅ¡tynes, ir iÅ¡vyko. Po pietų atvyko keturiese ar trise, paklausė, ar liudytojas domėjosi pas kitus darbuotojus, bet Å¡is atsakė neturėjęs nei laiko, nei noro, ir palydėjo juos iki kitos apsaugos tarnybos.

PrieÅ¡ iÅ¡važiuodami pareigÅ«nai vėl užsuko pas jį ir paprašė laisvÄ dienÄ atvykti į policijos komisariatÄ pakalbėti. Liudytojas dar klausė, dėl ko, bet jie pasakė nebijoti, reikia tik pasikalbėti. Liudytojas per laisvas dienas nenuvyko, nes neturėjo noro ir galimybės, yra užimtas, turi Å¡eimÄ , asmeninį gyvenimÄ , nenorėjo veltis. KitÄ jo darbo dienÄ vėl atvyko pareigÅ«nai, koridoriuje vienas iÅ¡ jų griebė liudytojÄ už rankų ir prie paÅ¡alinių asmenų pasakė kolegai dėti antrankius ir „vežamės“, bet viskÄ nuleido juokais ir paklausė, kaip rasti parduotuvės vadovę.

Jis diskutavo dėl to įraÅ¡o, kad jo atgaminti negalima, kadangi atmintis praėjusi, kalbėjo su tuo aptarnaujančiu personalu. TÄ girdėjo ir pareigÅ«nai. TÄ pačiÄ dienÄ po pietų, buvo gal 15 ar 16 val., per pertraukėlę rÅ«kė. Privažiavo pareigÅ«nas, berods, N. ir įteikė Å¡aukimÄ . A. M. paklausė, dėl ko. Pasakė, kad čia tik formalumas, kad kitaip jie A. M. neiÅ¡sikvies ir nepabendraus. Å aukime nurodyta diena jam buvo netinkama dėl darbo, todėl susisiekė su tyrėju. IÅ¡ karto iÅ¡girdo, kad A.

M. esÄ s žulikas, kad slepia buvusį pareigÅ«nÄ Å¾ulikÄ . Sutarė nurodytÄ dienÄ susitikti. Atėjusį pasodino viduryje kabineto, jam už nugaros sėdėjo vienas pareigÅ«nas, pareigÅ«nė sėdėjo jam deÅ¡inėje pusėje. Atėjo pareigÅ«nas G. T., paklausinėjo, kaip sekasi, kur gyvena. Liepė papasakoti, kÄ jis matė, girdėjo, gal jam kažkas pasakojo, gal jis filmukÄ matė. A. M. pasakė, kad nieko nematė, ramiai gyvena, nesikiÅ¡a niekur. R. J., užpildžiusi anketinius duomenis, jam davė pasiraÅ¡yti apklausos protokole dėl atsakomybės už melagingus parodymus, bet vos ne grasindama, kad nubaus – „tas bus, tas bus“, o jei ne, tai patrauks jį baudžiamojon atsakomybėn už bylos trukdymÄ .

Pradėjo pildyti apklausos protokolÄ . Po kelių minučių atėjo G. N., sakė pasakoti, ko jis bijantis. A. M. pasakė, kad nori ramiai gyventi, niekur nesikiÅ¡a, nieko negirdėjo ir nežino. Jam sakė nebijoti, papasakoti. Jis primygtinai kaip ir prašė, kaip ir norėjo, kad A. M. bendradarbiautų ar bÅ«tų kaip ir pagrindinis liudytojas kažkokioje byloje. Po kiek laiko atėjo kitas pareigÅ«nas, lyg M., paklausė, kaip sekasi, kas gero. G. T. pasakė, kad M. nieko nežino ir nieko negirdėjo. Tada tas M. ar M.

A. M. suėmė už sprando, keletÄ kartų paspaudė, galvÄ palenkė tarp kojų, pasakė dėti jam maiÅ¡Ä , kiek esÄ Äia galima su juo žaisti. Gal juokais jis taip griebė, gal jam taip atrodė, jis išėjo po tų pasisakymų. R. J. sėdėjo deÅ¡inėje pusėje, priekyje – N., T., o už nugaros buvo Č., jie visi matė, kad prieÅ¡ A. M. naudojo fizinį smurtÄ , bet niekaip nereagavo. Buvo su juo kalbama tai griežčiau, tai maloniau. Tyrėja liudytojÄ vadino „mižniumi“.

Apklausoje jam klausimus uždavinėjo ne tik R. J.. Ji uždavė tik du klausimus, rašė protokolÄ . M. bendravo su G. T. ir G. N.. Jis nieko jiems apie kokias nors aplinkybes ar apie vaizdo medžiagÄ nepasakojo, nes nematė ir negirdėjo. Liko G. N. ir R. J., Å¡i užpildė protokolÄ ir davė A. M. su juo susipažinti. Protokole kiti pareigÅ«nai nebuvo nurodyti, kad jie dalyvavo apklausoje. Liudytojas perskaitė protokolÄ ir parašė pastabÄ , kad jis su niekuo nesusijęs ir su jokiais pareigÅ«nais nekalbėjo.

Tada protokolÄ iÅ¡ jo rankų pagriebė G. T., pasakė žiÅ«rėti, kÄ jis čia raÅ¡o. Liudytojas nerašė, kad protokolas suraÅ¡ytas teisingai, tik pasirašė. Tada G. T. jau negriežtu tonu paklausė, ar jei ne protokolui jis galėtų kÄ nors papasakoti. A. M. atsakė nieko nežinantis, paklausė, ar gali bÅ«ti laisvas. R. J. jam pasakė, kad jis Å¡itoj tarnyboj draugų neturi, kad žino jų darbo metodus ir galimybes. Grįžęs namo galvojo skųstis dėl tokios apklausos, dėl pareigÅ«nų veiksmų, bet nesiskundė, pats dirbo kelių policijoje, žino, kad naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, užsitrauktų pareigÅ«nų nemalonę.

Liudytoja R. J. parodė, kad A. M. apklausoje be R. J. niekas su byla susijusių klausimų jam neuždavė. Kabinete ji sėdi ne viena, todėl gali bÅ«ti, kad kas nors apklausos metu buvo dar užėjęs į kabinetÄ . Tada kabinete buvo kalbama, nes buvo žmonių, galbÅ«t buvo užėjęs G. T., kartu sėdi G. R. J. uždavinėjo liudytojui klausimus ir rašė jo atsakymus. Apklausiant A. M., jam nebuvo daroma jokio spaudimo, užrašė tÄ , kÄ jis pasakė. Ikiteisminiame tyrime ji pasinaudojo kitų ikiteisminių tyrimų medžiaga, prašė prokurorÄ leisti susipažinti su apklausų protokolais, gal prašė ir leisti juos pridėti į bylÄ , nes norėjo žinoti, ar tas pats asmuo davė vienodus parodymus abiejuose tyrimuose.

Buvo vienas tyrimas dėl vagystės, kitas - dėl sveikatos sutrikdymo. Nežino, kas buvo įtariamieji ikiteisminiame tyrime dėl vagystės. Ji kitų ikiteisminių tyrimų, kur Å¡ie asmenys bÅ«tų skirtingose procesinėse padėtyse, neatliko. Buvo girdėjusi, jog R. B. buvo apklausiamas kitoje byloje dėl vagystės. Byloje kaip charakterizuojančiÄ medžiagÄ ji įdėjo duomenis iÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registro, nes reikalaujama surinkti asmens duomenis apie visus teistumus.

Nepamena, kad bÅ«tų atsisakiusi apklausti R. Å . sÅ«nų, tokio raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo tikrai nebuvo gavę. Ji nemanė, kad reikia apklausti Å¡eimos narį, kuris turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Ji apklausė tuos liudytojus, kurie, jos manymu, buvo neutralÅ«s asmenys, dalyvavę tuose įvykiuose, juos matę, galintys kažkÄ Å¾inoti apie tuos įvykius. Buvo į apklausÄ policijos pristatytų asmenų, nes kai kurie nereaguoja į Å¡aukimus. Kai policijos pareigÅ«nai nuvyksta atvežti asmenų, Å¡ie turi galimybę nevažiuoti į policijos komisariatÄ , nes per prievartÄ jų niekas į automobilį netempia, antrankių nededa.

Jeigu žmogui nuveža Å¡aukimÄ , ir tas sako, kad tÄ dienÄ negalės atvykti, jam pasiÅ«loma važiuoti iÅ¡ karto. Niekada nekėlė klausinėjamų asmenų blaivumas jokio įtarimo. Žino, kad parduotuvėje „IKI“ pareigÅ«nai ieÅ¡kojo vaizdo medžiagos, apie tai jie surašė tarnybinius praneÅ¡imus. Tarnybinis praneÅ¡imas visiÅ¡kai neatitiko A. M. apklausos protokolo, kadangi Å¡is viskÄ neigė. A. M. nebuvo užgauliai vadinamas, nebuvo prie jo liečiamasi ar jo atžvilgiu smurtaujama.

Gal kas su juo pasisveikino, kolegos jam kaip buvusiam jų komisariato pareigÅ«nui uždavinėjo bendro pobÅ«džio klausimus, kaip jis gyvena, kÄ veikia, išėjęs į pensijÄ ir pan. A. M. perskaitė protokolÄ ir parašė pastabÄ . Buvo jam užduotas klausimas, kodėl jis vienaip kalbėjo atvykusiems kolegoms, o apklausoje kalba kitaip. A. M. atsakė, kad kolegoms nieko jis neaiÅ¡kino, tai ir buvo užfiksuota. Ji su R. Å . neturėjo jokių konfliktų nei jokių asmeninių reikalų. Ikiteisminio tyrimo metu jai niekas spaudimo nedarė ir jos darbo neįtakojo.Liudytojas G.

T. parodė, kad vadovas jam pavedė organizuoti ikiteisminį tyrimÄ . Tyrimas buvo perduotas per 10 dienų ar per dvi savaites nuo jo pradėjimo, dėl to jie jau negalėjo atlikti daug procesinių veiksmų. Todėl G. T. buvo surašęs tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl tyrimo užvilkinimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pavestas atlikti R. J., G. N., gal buvo įtrauktas A. M.. Pats G. T. Å¡iame ikiteisminiame tyrime dalyvavo epizodiÅ¡kai. Jis ir G. N. važiavo į „IKI“ parduotuvę (duomenys neskelbtini) pas apsaugos darbuotojus dėl vaizdo įrašų.

PaaiÅ¡kėjo, kad apsaugos darbuotojas A. M. - buvęs kolega. Jo paklausė apie dominančiÄ datÄ , ar yra įraÅ¡ai. A. M. paaiÅ¡kino, kad žino apie tÄ Ä¯vykį, kad ten kažkas kažkÄ gaudė, vežiojo, kad girdėjo, jog buvo kažkoks triukÅ¡mas. Suprato, kad A. M. tÄ incidentÄ matė iÅ¡ įrašų, nes Å¡is sakė, kad matė, jog ten buvo kažkoks konfliktas, stumdymasis. Minėjo kažkÄ , kad žmogus atvažiavo su „m“, turtingas, Å¡vaistosi pinigais, gal net įvardijo A.

V.. A. M. negalėjo atsukti tų vaizdo kamerų įrašų, todėl jie paprašė, kad A. M. susisiektų su tuo, kas gali padėti. Jis iÅ¡kvietė administratorę, tačiau tų įrašų jau nebuvo, buvo praėję per daug laiko. Daugiau detalių neprisimena, nepamena, ar rašė dėl to tarnybinį praneÅ¡imÄ . Dėl vizito į parduotuvę G. N. turėjo suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ . Su A. M. jis vyko vėliau į „IKI“ ne pas A. M., norėjo gauti parduotuvės aplinkos vaizdo įraÅ¡Ä , buvo kitame apsaugos poste antrame aukÅ¡te, bet jiems paaiÅ¡kino, kad įrašų neturi.

Gal, vykdamas į „IKI“, jis pasakojo A. M., kÄ buvo girdėjęs iÅ¡ A. M.. Grįžę į policijos komisariatÄ , jie paaiÅ¡kino tyrėjai, kÄ A. M. papasakojo, dėl to Å¡is buvo kviečiamas į komisariatÄ ir apklaustas. Jo apklausoje G. T. nedalyvavo, bet buvo užėjęs į kabinetÄ . Apklausinėjo R. J.. Su ja kabinete sėdi G., bet neprisimena, ar jis buvo apklausos metu. Gal galėjo bÅ«ti A. M., G. N.. Mano, kad per A. M. apklausÄ jis pats neuždavinėjo klausimų, paprastai tik užeina pažiÅ«rėti, kaip sekasi, apklausose nedalyvauja.

Ä® apklausos protokolÄ Ä¯raÅ¡omas asmuo, jei jis dalyvauja apklausoje, užduoda klausimus. Su A. M. jis tada nekalbėjo, į kabinetÄ buvo užėjęs trumpam. Nieko nežino apie A. M. prieraÅ¡us apklausos protokole, neprisimena, ar tÄ protokolÄ skaitė, ar tyrėja pasakojo apie kokius nors neatitikimus tarp tarnybinio praneÅ¡imo ir A. M. parodymų. A. M. nesiskundė netinkamai atliekama apklausa. Neteko matyti, kad naudojami netinkami veiksmai, spaudimas A. M. atžvilgiu. Pats neturėjo jokio motyvo ar suinteresuotumo Å¡ioje byloje susidoroti su R.

Å .. Neteko Å¡ioje byloje matyti iÅ¡ tyrėjų pusės psichologinio spaudimo, grasinimų ar fizinio kontakto liudytojų ar nukentėjusių atžvilgiu. Å iuo metu policijos komisariate R. Ž. nebedirba. Apie konfliktinius santykius tarp Å¡io asmens ir R. Å . nežinojo. PrieÅ¡ šį ikiteisminį tyrimÄ R. Ž. liudytojui asmeniÅ¡kai nerašė tarnybinio praneÅ¡imo dėl jų konflikto. Mano, kad prie Å¡io ikiteisminio tyrimo R. Ž. neprisidėjo, tačiau gal ir galėjo dalyvauti kratoje, nes Å¡ių buvo daug.

Liudytojas G. N. parodė, kad jų skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis dalyvavo kaip tyrėjas, atliko procesinius veiksmus, pildė procesinius dokumentus, atliko apklausas, dalyvavo kratose, rašė tarnybinius pranešimus, užklausas, atliko liudytojų S. P., V. N., G. A., G. K. apklausas. Liudytojo A. M. apklausoje nedalyvavo, tik matė, kad šis liudytojas buvo atėjęs. A. M. dirbo „IKI“ prekybos centre apsaugos darbuotoju, pas jį G. N. su G. T. važiavo pas A. M. dėl filmuotos medžiagos, su juo kalbėjosi, užsiminė, kad ieško tam tikrų įrašų, sakė, kad reikalingas į rampos pusę filmuojamas vaizdas.

A. M. pradėjo pasakoti, kad žino apie tÄ Ä¯vykį, nors jie apie įvykį jam tiesiogiai nepasakė. A. M. sakė, kad jam kažkas iÅ¡ kitų apsaugos darbuotojų apie tai pasakojo. Jis neįvardijo, kas ten dalyvavo, bet pasakė, kad tai buvo vienas verslininkas, jis dažnai užeina, važinėja „Mercedes“ automobiliu, jis įvardijo R. Å . draugÄ A. V.. Tuo metu pareigÅ«nai žinojo, kad A. V. yra R. Å . pažįstamas. Pavardę tarnybiniame praneÅ¡ime įrašė iÅ¡ bylos duomenų, nes jau buvo žinoma, kad galimai tuose įvykiuose dalyvavo A.

V.. Vaizdo kamerų įraÅ¡ai jau nebuvo iÅ¡saugoti. Dėl to kalbėjosi ir su parduotuvės administratore. A. M. kvietė atvykti į apklausÄ , bet iÅ¡ pradžių Å¡is neatvyko, po to atvyko ir pakeitė parodymus. Gal dar važiavo su A. M. į parduotuvę įteikti Å¡aukimo A. M., tačiau trise į parduotuvę nevyko. A. M. spaudimo jie nedarė. Parduotuvėje neatliko A. M. apklausos, dėl melagingų parodymų davimo jį įspėjo prieÅ¡ apklausÄ komisariate. Pamena, kad A. M. neatvyko jų sutartu laiku į apklausÄ , nes „IKI“ parduotuvėje jie jį tik žodžiu prašė atvykti apklauson pas G.

N. ar R. J.. Jam neatvykus, buvo suraÅ¡ytas Å¡aukimas. Ä® apklausas tenka asmenis kviesti ne tik Å¡aukimu, bet ir telefonu, žodžiu. Žino, kad apklausoje A. M. paneigė savo ankstesnį pasakojimÄ . Tada apklausinėjo tyrėja R. J., jis Å¡ioje apklausoje nedalyvavo. Jokio asmeninio suinteresuotumo Å¡iame tyrime neturėjo. Nenaudojo jokio psichologinio spaudimo, fizinio kontakto liudytojų ar nukentėjusiųjų atžvilgiu, neteko to matyti darant ir kolegų. Tyrimas dėl vagysčių iÅ¡ pastato (duomenys neskelbtini) vyko kitame skyriuje.

G. N. 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniam pranešimui nebuvo suteiktas numeris, kadangi tuo metu nebuvo registruojami tarnybiniai pranešimai, gal buvo likęs kito dokumento šablonas. Tarnybinius pranešimus adresuoja paprastai komisariato viršininkui Č. M.. Visi tarnybiniai pranešimai lieka byloje, nes viršininkas tarnybinių pranešimų nekaupia. Liudytojas A. M. parodė, kad jis su kolegomis, gal su G. T. ar G. N. lyg dviese vyko į parduotuvę „IKI“ dėl kažkokio apsaugos darbuotojo, gal tai buvo susiję su aplinkos stebėjimu kameromis, nepamena smulkmenų.

Jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos teisingos aplinkybės. Vykdami į parduotuvę „IKI“ ar nuvykę į ten, nustatė saugos darbuotojÄ , nežino, ar tas asmuo - V. S. buvo klausinėjamas procese. A. M. yra buvęs kolega. Pas jį liudytojas nevažiavo, jo nekvietė, parduotuvėje „IKI“ jo sutikęs nebuvo. Žino, kad jis turėjo bÅ«ti apklausiamas byloje, bet toje apklausoje liudytojas nedalyvavo. Å ioje byloje nenaudojo psichologinio spaudimo, jokio fizinio kontakto, neteko matyti, kad kolegos naudotų spaudimÄ , niekas nebuvo gÄ sdinamas.Liudytoja E. T.

į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, todėl buvo pagarsinti jos anksčiau duoti parodymai. Å i liudytoja 2015 m. birželio 2 d. teismo posėdyje patvirtino, kad policijos komisariate 2013 m. rugpjūčio 8 d. ji matė paraudimus ant R. B. kÅ«no, kad nukentėjusysis skundėsi sužalojimais, nurodė, kad jį sužalojo A. V., minėjo, kad jis pasirašęs kažkokį dokumentÄ . Atėjus kaltinamiesiems ir G. S., kabinete kilo triukÅ¡mas, budėtojas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to buvo atėjęs raminti.

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja nurodė, kad R. B. pasakojo, jog kažkoks vyras jį sumušė su lazda, kad atėmė iÅ¡ jo piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, kad jį privertė pasiraÅ¡yti kažkokius popierius, jis rodė savo kojas, pilvÄ , Å¡onus, skundėsi skausmu, ji matė paraudimus. Taip pat ji nurodė, kad į kabinetÄ Ä¯siveržę R. Å . ir G. S. buvo labai pikti, rėkė ant R. B., kad Å¡is viskÄ iÅ¡sigalvoja, G. S. tvirtino, kad padaryta žala apie 100 000 Lt, R.

Å . nukentėjusiajam rėkė, kad Å¡is sužalojęs jo sÅ«nų, kad sÅ«nus ligoninėje operuojamas, kad R. B. neiÅ¡simokėsiÄ s. R. B. tvirtino, kad jis buvo A. V. sumuÅ¡tas, neigė kÄ nors pavogęs, prisipažino tik buvęs tame pastate, ieÅ¡kojęs metalų. E. T. besiaiÅ¡kindama suprato, kad vaikinas buvo įsodintas pas R. Å . į maÅ¡inÄ . Dėl keliamo triukÅ¡mo užėjo budėtojas V. B., liepė visiems ramintis, iÅ¡sivedė A. V. ir R. Å .. TÄ patį gal apie 24 val. R. Å . su sÅ«numi buvo atvykę į policijÄ , R.

Å . norėjo, kad ji priimtų pareiÅ¡kimÄ dėl jo sÅ«naus sužalojimo. Å is turėjo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ligoninės, kur buvo pažymėta grafa „trauma buityje“. Telefoninio praneÅ¡imo iÅ¡ ligoninės jie nebuvo gavę. (2 t., b. l. 146-148).Kaltinamasis R. Å . nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme parodymų nedavė, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 18 d. pateikė raÅ¡tiÅ¡kus parodymus (3 t., b. l. 136-139). Parodė, kad pagal jo skambučius į pagalbÄ pirmas atvyko A.

V., o R. Å . stovint prie iÅ¡daužto lango, privažiavo E. Å . su draugu, kurie liko stovėti prie iÅ¡daužto lango, pro kurį į patalpas pateko A. V.. Tada R. Å . pro tÄ iÅ¡daužtÄ langÄ irgi įėjo į patalpas, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , iÅ¡lipo į laukÄ pro tÄ patį langÄ . SÅ«nus jam pasakė, kad nepažįstamas asmuo su baltomis pirÅ¡tinėmis ir spec. drabužiais iÅ¡Å¡oko iÅ¡ antro aukÅ¡to lango, sudavė E. Å . stiprų smÅ«gį į galvÄ , bet Å¡is spėjo pasilenkti ir gavo smÅ«gį į krÅ«tinę, pargriuvo ant žemės, atsistojo, bet tas žmogus sÅ«nų pradėjo muÅ¡ti, Tada E. Å . paėmė pagalį ir gindamasis sudavė kelis kartus į kojas ir kitas kÅ«no dalis.

Nepažįstamas asmuo E. Š. čiupo už drabužių ir trenkė į žemę. R. Š. parodė matęs, kad sūnaus koja sužalota. Sūnus jam parodė, kur nubėgo nepažįstamas vaikinas, kurį nusivijo Ž. A.. Tuo metu privažiavo iš matymo pažįstamas E. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Alytuje, paklausė, kad atsitiko E. Š., ir paprašytas R. Š., išvežė sūnų į ligoninę, o R. Š. tuo metu automobiliu nuvažiavo ta kryptimi, kuria nubėgo nepažįstamas vaikinas.

Pavažiavęs apie 200 m, pamatė Ž. A. stovintį su keliais vyriškiais, jie nurodė, kad asmuo pasislėpė buvusiose audimo patalpose. Tuo metu pribėgo A. V., su kuriuo kartu jie pateko į patalpas. Šiuose parodymuose R. Š. taip pat teigė, kad po telefono skambučio atėjus R. B., žinodamas, kad pas jį gali būti pašalinių daiktų, kuriais R. B. gali sužaloti R. Š. ar kitus asmenis, R. Š. jį nusivedė prie savo automobilio „M. P.“ galo ir jį apieškojo. Jis taip pat teigė, kad kol jie kalbėjosi su R.

B., prie jų buvo priėję šio bendradarbiai S. ir dar vienas, prašė nekviesti policijos. R. Š. teigė, kad iki atvykstant D. V., jis su R. B. sėdo į automobilį ir nuvažiavo iki administracinio pastato, kur buvo susitarę susitikti su D. V., teigė jokio smurto R. B. atžvilgiu nevartojęs. A. V. ir D. V. atvyko vienu metu, D. V., priėjęs prie R. B., pasakė šiam, kad nuo tos pat dienos šis bus atleistas iš darbo. R. B. sėdo į D. V. automobilį, o R. Š. ir A. V. į savo automobilius ir nuvyko apžiūrėti patalpų, D.

V. pats pamatė, kad padaryta žala, klausė, kaip R. B. atsiskaitys už jÄ . Å is pasakė, kad gali pasiraÅ¡yti pasižadėjimÄ ir įsipareigojimÄ atlyginti padarytÄ materialinę žalÄ dėl patalpų suniokojimo ir žalÄ R. Å . sÅ«nui dėl kÅ«no sužalojimų. D. V. iniciatyva jie vyko į butÄ , kad R. B. galėtų kaltinamiesiems pateikti asmens dokumentÄ jo tapatybei patikrinti. A. V. tuo metu iÅ¡vyko darbo reikalais, o D. V. liepė R. Å . ir R. B. važiuoti prie (duomenys neskelbtini) namo, ten jo laukti, pats iÅ¡vyko atsivežti raktų nuo buto.

R. B. įsėdo į R. Å . automobilį, ir jie nuvyko prie namo, kur laukė D. V.. Bute Å¡is iÅ¡siėmė iÅ¡ segtuvo baltÄ popieriaus lapÄ , liepė R. B. paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , kaip viskas buvo. Žalos dydis dar nebuvo nustatytas, reikėjo pasitarti su A. V.. R. B. tuo metu surašė tik praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo. R. Å . susiskambino su A. V., kalbėjosi, kÄ daryti dėl žalos, sutarė susitikti prie „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini)   , prie žvejų parduotuvės. IÅ¡eidamas D.

V. užrakino butÄ , raktus perdavė R. Å .. Å is su R. B. nuvažiavo prie žvejų parduotuvės, kur jų jau laukė A. V.. Užėjo į parduotuvę, pas pardavėjÄ paprašė balto popieriaus lapo. Pardavėjas jį davė, tada ant prekystalio R. B. surašė paaiÅ¡kinimÄ , kurį padavė A. V., o Å¡is paskui perdavė advokatui V. K.. R. B. nemušė ir jokio dokumento raÅ¡yti nevertė. R. Å . paskui R. B. pavežė iki jo nuomoto buto, davė raktus, kad Å¡is galėtų pernakvoti. R.

B. įsivedė į savo telefonÄ R. Å . telefono Nr., kad kitÄ dienÄ galėtų grÄ Å¾inti raktus. Vėliau, jau R. B. nuvykus į policijÄ dėl pas R. Å . automobilyje paliktos piniginės, jis irgi buvo atvykęs į policijÄ , kur jo praÅ¡ymu atvyko ir A. V., G. S.. Po to, kai tyrėja E. T. jį ir A. V. paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto, jis nuvažiavo namo, pasiėmė sÅ«nų E. Å . ir atvyko į komisariatÄ , E. Å . norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl jo sužalojimo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyresniojo postinio L.

B. 2013 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 00.15 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupėje iÅ¡ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis praneÅ¡imas, kad į priėmimo skyrių apie 23.29 val. kreipėsi R. B., kuris buvo sumuÅ¡tas, jam nustatytas abiejų kojų sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 13). R. B. 2013 m. rugpjūčio 8 d. pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. apie 12 val. per pietų pertraukÄ užsuko į apleistÄ pastatÄ , kur pabuvęs kelias minutes pamatė, kad atvyko savininkai, jie apėjo apie pastatÄ , rankose laikydami lazdas.

Pamatę jį, grasino, kad užmuÅ¡, bet jis iÅ¡Å¡oko per langÄ ir pabėgo. Po to jam paskambino telefonu, sakė ateiti susitarti. Jam atėjus, klausė, kÄ jis pridirbo, sudavė vienÄ smÅ«gį į pilvÄ , sakė, kad jį iÅ¡veÅ¡ į Vilnių atidirbti žalÄ . Jie iÅ¡kvietė jo direktorių D. V., kuriam atvykus, važiavo į jo namus adresu (duomenys neskelbtini) -14, pasiimti dokumentų, ten jis pasirašė, kad jį atleistų iÅ¡ darbo. Tada atsisėdo į maÅ¡inÄ , ten jie iÅ¡ jo pasiėmė dokumentus, nusivežė prie kažkokios parduotuvės, kur jam liepė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus, kažkokiÄ sutartį.

Jis atsisakė, liepė jiems kviesti policijÄ , o jie atsisakė, ėmė jį muÅ¡ti, sudavė tris smÅ«gius į galvÄ , pilvÄ ir lÅ«pÄ . Tų asmenų nepažįsta, girdėjo, kad vienÄ vadino RamÅ«nu. Kai jis atsisakė pildyti popierius, jie trenkė jam 3-4 kartus į galvÄ . Jam liepė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos. R. B. iÅ¡lipus, prie jo priėjo kitas vyras, rankose laikydamas metalinę lazdÄ , pasakė, kad jeigu padarys dar vienÄ klaidÄ , jam sulaužys kojas. R. B. pasakė, kad nepasiraÅ¡ys, norėjo nuo jų pabėgti, bet jį pargriovė, R.

Å . jį prispaudė prie žemės, o kitas vyras jam apie 6-10 kartų sudavė per kojas. Po to jį nusivedė į parduotuvę, liepė pasiraÅ¡yti dokumentus, R. B. juos pasirašė (1 t., b. l. 15-16).R. B. 2013 m. rugpjūčio 8 d. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad jis įsilaužė į pastatÄ , norėdamas pažiÅ«rėti, kas jame yra, bet po kelių minučių atvažiavo savininkai su lazdomis. Jam teko bėgti, nes jie grasino užmuÅ¡ti. Pabėgęs gavo skambutį, kad ateitų gražiuoju atlyginti žalÄ , bet kai atėjo, jį čiupo už rankos ir trenkė į pilvÄ .

Vienas turėjo ginklÄ , jie sakė, kad nuveÅ¡ jį į Vilnių ir parduos. IÅ¡ R. B. reikalavo 100 000 Lt už padarytÄ kažkokiÄ Å¾alÄ . R. B. sakė, kad tiek pinigų neturi, tada tie du savininkai iÅ¡sikvietė jo direktorių D. V., kuris, apžiÅ«rėjęs pastatÄ , nutarė R. B. atleisti. Jie nuvažiavo į R. B. nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini) -14 ir pasirašė atleidimo popierius, tada jį įsodino į maÅ¡inÄ , paėmė dokumentus, telefonÄ ir nuvežė į kažkokiÄ aikÅ¡telę prie žvejybos prekių parduotuvės. Tada vertė R.

B. pasiraÅ¡yti dokumentus, kad jis kaltas už visas vagystes ir sveikatos sutrikdymÄ . Jis atsisakė, sakė kviesti policijÄ , nes jam atrodė, kad jie nori iÅ¡ įvykio pasipelnyti, tada gavo tris smÅ«gius į galvÄ , pilvÄ , lÅ«pÄ . Jam davė popierius, ant kurių R. B. turėjo pasiraÅ¡yti, kad kaltas, su viskuo sutinka ir sumokės 10 000 Lt, tačiau jis atsisakė ir sugadino kelis R. Å . duotus blankus, tada vėl gavo 3-4 smÅ«gius į galvÄ . IÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, atėjo R. draugas su metaline lazda, pasakė, kad jei dar kartÄ sugadins duotus popierius, jam kojas sulaužys.

R. B. iÅ¡sigando, bandė pabėgti, bet R. jį pargriovė ir prispaudė prie žemės, o jo draugas su metaline lazda davė 6-10 kartų per kojas. R. B. kvietė pagalbos, bet jį įsivedė į žvejybos prekių parduotuvę, kad pasiraÅ¡ytų popierius, nes kitaip po „pelkes jį paplukdys“. Jis pasirašė, tada jį paleido namo. Po kelių valandų nuvažiavo į policijÄ , ir tik tada jam atvežė į komisariatÄ piniginę (1 t., b. l. 17).Ikiteisminis tyrimas pagal R. B. 2013 m. rugpjūčio 8 d. pareiÅ¡kimÄ pradėtas 2013 m. rugpjūčio 22 d., jį atlikti pavesta R.

J., G. N. ir A. M. (1 t., b. l. 1).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad R. B. 2013 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡ jam atpažinimui pateiktų fotonuotraukų pagal veido bruožus atpažino R. Å ., nurodydamas, kad tai R., kuris kartu su savo draugu jį apkaltino vagyste, mušė, gÄ sdino ir privertė pasiraÅ¡yti skolos dokumentus (2 t., b. l. 68-69).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad R. B. 2013 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡ jam atpažinimui pateiktų fotonuotraukų pagal veido bruožus atpažino A.

V., nurodydamas, kad tai R. draugas, kuris jam sudavė smÅ«gį metaliniu vamzdžiu į pilvÄ , po to paėmė jo telefonÄ , vėliau tÄ pačiÄ dienÄ kartu su RamÅ«nu privertė pasiraÅ¡yti skolos dokumentus, mušė per kojas metaliniu strypu (2 t., b. l. 70-71).Nukentėjusiojo R. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole 2013 m. rugpjūčio 22 d. užfiksuota, kad R. B. parodė vietas, susijusias su įvykiu: iÅ¡ pažiÅ«ros apleistÄ penkių aukÅ¡tų pastatÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje su užraÅ¡u „T.“, į kurį jis pateko per iÅ¡daužtÄ pirmo aukÅ¡to langÄ ; pastatÄ to paties AB (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso teritorijoje, į rytus nuo pirmojo, kur pabėgęs pasislėpė nuo jį besivijusių vyrų ir kur atėjo su jais susitikti, kur A.

V. jam stuktelėjo vamzdžiu į pilvÄ , kur kaltino vagyste, gÄ sdino, grasino, reikalavo sumokėti 10 000 Lt už kažkokio žmogaus sužalojimÄ , 100 000 Lt už sugadintÄ skenerį, vietÄ , kur ant keliuko stovėjo visureigis, į kurį buvo R. Å . tempiamas už kelnių gumos ir bandytas įstumti į visureigio bagažinę; parodė, kad po to A. V. jį nustÅ«mė prie to visureigio keleivio pusės durelių, liepė sėsti vidun ir, R. B. ten sėdint, atėmė iÅ¡ jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , parodė vietÄ , kur stovėjo jo bendradarbiai S. ir V., vietÄ Å¡alia to paties pastato kitoje keliuko pusėje, kur matė A.

V. per aukÅ¡tÄ tinklinę tvorÄ metant dvi A. V. ir R. Å . turėtas geltonas lazdas, kuriomis jam buvo suduoti smÅ«giai – bÅ«tent toje vietoje buvo rasti dvi lazdos (tuščiaviduriai vamzdžiai su geltonos spalvos apvalkalu iÅ¡orėje); parodė vietÄ prie (duomenys neskelbtini) -o namo aikÅ¡telėje, kur visureigyje R. Å . jam liepė užpildyti vekselio blankÄ 2013 m. gruodžio 30 d. data 10 000 Lt sumai, nurodydamas, kad čia jis sugadino du vekselius, o dėl to supykęs R. Å . grasino jį iÅ¡vežti į Vilnių ir parduoti, vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini)   2 ir Tvirtovės g. kieme, kur R.

Å . automobilyje jam padavė trečiÄ vekselio blankÄ ir liepė raÅ¡ytis 10000 Lt sumai, o R. B. vėl suklydus, sudavė kumščiu jam du smÅ«gius į galvÄ ir vienÄ Ä¯ pilvÄ , vietÄ kitoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje tarp parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini) , ir pastato (duomenys neskelbtini) kur R. Å . jį nusivežė, pasistatė visureigį ir R. B. kelioms minutėms vienÄ užrakino automobilyje, paskui grįžo su A. V., liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir raÅ¡ytis padėtus ant visureigio variklio dangčio vekselių lapus, paaiÅ¡kindamas, kad tuo metu A.

V. stovėjo jam už nugaros, laikydamas metalinio vamzdžio gabalÄ , ir grasino, kad jei R. B. padarys nors vienÄ klaidÄ , jis sulaužys kojas, taip pat paaiÅ¡kindamas, kad toje vietoje R. B. pasirašė du vekselius: vienÄ dėl sužalojimo 10 000 Lt sumai, antrÄ dėl vagyste padarytos žalos 40 000 Lt sumai, ir paaiÅ¡kinimÄ , kad parašęs antrÄ jį vekselį, bet jo nepasirašęs, bandė pabėgti, tačiau R. Å . jį pačiupo ir prieÅ¡ais automobilį pargriovė ant asfalto, sudavė kumščiu į galvÄ , o A.

V. metaliniu vamzdžiu mušė per kojas, po to R. B. buvo nuvestas į parduotuvę (duomenys neskelbtini) , kurioje jis pasirašė vekselį. Protokole užfiksuota, kad pastatas (duomenys neskelbtini) , į kurį buvo patekęs R. B., aptvertas tinkline tvora, aplinka neprižiūrima, netvarkingai apaugusi pavieniais krūmais, medeliais, žolė nešienauta (2 t., b. l. 72-86).Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje 2013 m. lapkričio 14 d.

Nr. 52-16-IS1-287 užfiksuota, kad tyrimui pateiktos dvi lazdos (tuščiaviduriai vamzdžiai su geltonos spalvos apvalkalu išorėje), ant kurių aptikti rankų pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 90). Lazdos buvo apžiūrėtos teisiamajame posėdyje, R. B. patvirtino, kad būtent jas turėjo E. Š. ir R. Š. prie pastato (duomenys neskelbtini) vėliau šias lazdas turėjo R. Š. ir A. V. prie R. B. darbovietės ir jomis sudavė smūgius R. B. (10 t., b. l. 83).Nukentėjusiojo R.

B. papildomo parodymų patikrinimo vietoje protokole 2013 m. lapkričio 13 d. užfiksuota, kad R. B. parodė vietas, susijusias su jo patekimu į pastatÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje ir pabėgimu iÅ¡ jo, - pastato (duomenys neskelbtini) langÄ , kuris yra pirmas nuo rytinio pastato galo, Å¡iaurinėje jo pusėje, 190 cm aukÅ¡tyje nuo žemės, matuojant iki palangės, paaiÅ¡kindamas, kad įvykio metu langas buvo iÅ¡daužtas, jis iÅ¡ jo išėmė stiklo Å¡ukes. PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu buvo ir daugiau iÅ¡daužtų langų pirmame aukÅ¡te, o vaikščiodamas po pastatÄ , pastebėjo, kad Å¡alia pastato ant žolės ties langu, per kurį jis įlipo, stovi visureigis, vaikÅ¡to du vyriÅ¡kiai su lazdomis rankose, parodė langus antrame aukÅ¡te Å¡iaurinėje pastato pusėje, tik kitame pastato gale, pro kurių vienÄ jis iÅ¡Å¡oko, Å¡ie langai yra 420 cm aukÅ¡tyje, ant žemės ties Å¡iais langais, tačiau arčiau pastato kampo, yra daug įvairaus dydžio stiklo Å¡ukių.

R. B. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ pastato, pamatė nuo pastato galo, kuriame yra langas, pro kurį jis pateko į pastatÄ , atbėgantį geltonais marÅ¡kinėliais vilkintį vyriÅ¡kį ar jaunuolį, turintį lazdÄ , kuris rėkė stoti, nes užmuÅ¡, papjaus. Pastato ilgis 61,10 m, atstumas nuo to lango iki pastato kampo yra 54,40 m. R. B. parodė, kad jis nuo to vyriÅ¡kio bėgo link pastato kampo Å¡iaurės-vakarų pusėje. Parodė vietÄ pietvakariniame pastato kampe, ties įėjimu į pastatÄ , kur yra užraÅ¡as (duomenys neskelbtini) kur jis bėgdamas ant Å¡aligatvio susidÅ«rė su R.

Å ., o Å¡is jam sudavė geltona lazda į krÅ«tinę, parodė vietÄ ant keliuko, kuriuo bėgdamas link darbo vietos patalpų, jis prasilenkė su ateinančiais bendradarbiais (maždaug ties viduriu to paties pastato), vietÄ prieÅ¡ais buvusį administracinį AB (duomenys neskelbtini) pastatÄ , kur kartu su R. Å . laukė D. V. (2 t., b. l. 98-106).Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. B. 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä ; specialisto iÅ¡vados Nr. G 808/13(06) kopijÄ (1 t., b. l. 29).Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad R.

B. 2013 m. rugpjūčio 8 d. 23.29 val. kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, išvyko 2013 m. rugpjūčio 9 d. 00.05 val. (1 t., b. l. 30).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto S. J. 2013 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. B. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose šlaunyse ir abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti, veikiant kairę rankÄ ir abi kojas kietais bukais bei kietais bukais, kontakto vietoje cilindrinį pavirÅ¡ių ar briaunÄ turinčiais, žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (2013 m. rugpjūčio 8 d.), mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 31-32).Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. B. 2014 m. sausio 6 d. pateikė drabužius, kuriais dėvėjo įvykio metu: rudos spalvos džemperį, užsegamÄ užtrauktuku, ir juodos spalvos sportinio stiliaus darbines kelnes, kuriomis dėvėjo, iki pabėgo į darbovietės patalpas nuo jį besivijusių vyriÅ¡kių, ir tamsiai pilkÄ džemperį (golfÄ ) ir tamsiai mėlynas darbines kelnes, kuriuos dėvėjo, kai atėjo susitikti su R.

Š. (1 t., b. l. 33).Daiktų (drabužių) apžiūros protokole 2014 m. sausio 7 d. užfiksuota, kad R. B. pateiktas nešvarus vyriškas rudos spalvos striukės stiliaus džemperis ir nešvarios juodos spalvos sportinio stiliaus trikotažinės kelnės su juosmenyje įverta juoda virvele, nešvarus tamsiai pilkos spalvos trikotažinis džemperis aukštu kaklu (golfas) ir švarios sportinio stiliaus pilkai melsvos spalvos kelnės, kuriais R. B. teigė vilkėjęs atėjęs susitikti su R. Š. (1 t., b. l. 34-38).

Å ie daiktai 2014 m. sausio 13 d. kvitu B serija BBB Nr. 0041229 vienoje dėžėje perduoti saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriui (1 t., b. l. 40).Pažyma iÅ¡ Licencijuojamos veiklos posistemio patvirtina, kad A. V. turi leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir tris ginklus (lygiavamzdį Å¡autuvÄ ir du pistoletus) (1 t., b. l. 42).ApžiÅ«ros protokole 2014 m. kovo 18 d. užfiksuota, kad apžiÅ«rėti iÅ¡ A. V. paimti pistoletai, nustatyta, kad pistoleto „PM“ rankena yra rudos spalvos, o pistoleto „CZ 92“ rankena yra plastikinė Å¡viesiai rudos spalvos su tamsiai rudos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 44-48).Kompaktinės plokÅ¡telės, pateiktos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryÅ¡ių poskyrio 2013 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu Nr. 52-1-14389, apžiÅ«ros protokole 2013 m. rugsėjo 30 d. užfiksuota, kad Å¡ioje plokÅ¡telėje yra 1 min. 40 s trukmės garso įraÅ¡as – 2013 m. rugpjūčio 9 d. 00.15 val. vykęs telefoninis pokalbis tarp Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus Budėtojų grupės specialisto ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos, priėmimo skyriaus darbuotoja informavo apie sumuÅ¡tÄ asmenį – R.

B., kuris kreipėsi į priėmimo skyrių. Pokalbis prasideda „Policija...“, baigiasi „gerai, ačiū“. Pokalbio metu pareigūnui paklausus „kas sumušė?“, medikė atsako, kad „nu sumušė..., aš nežinau iš tikrųjų, nei kas, nei ten kur, nes kažkoks, ty kažkokio pastato savininkas.“, taip pat ji praneša, kad nustatyti abiejų kojų sumušimai (1 t., b. l. 51-53).Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G.

N. 2013 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad jis su poskyrio virÅ¡ininku G. T. 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuvyko į parduotuvę „IKI“ (duomenys neskelbtini) , Alytuje dėl filmuotos medžiagos, kurioje bÅ«tų matoma nukentėjusiojo R. B. nurodyta įvykio vieta prie žvejų reikmenų parduotuvės, kreipėsi į apsaugos darbuotojÄ , buvusį kolegÄ A. M., jam paminėjo, kad reikalinga filmuota medžiaga, kurioje bÅ«tų užfiksuotas vaizdas “IKI“ parduotuvės dalyje netoli rampų, kur netoliese yra žvejybos reikmenų parduotuvė.

A. M. pradėjo sakyti, kad žino, kas ten įvyko, kad dalyviai buvo su lazda, vaizdas buvo žiaurus, apibÅ«dino R. Å . draugÄ A. V., jo neįvardindamas – paminėjo, kad Å¡is asmuo važinėja „M“ markės automobiliu, ateidamas apsipirkti, demonstruoja turintis daug pinigų. A. M. teigė, kad apie įvykį jam kažkas sakė, lyg apsaugos virÅ¡ininkas. Apsilankymo metu paaiÅ¡kėjo, kad filmuota medžiaga neiÅ¡saugota (1 t., b. l. 54).Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio virÅ¡ininko G.

T. 2013 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis su vyr. tyrėju G. N. 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuvyko į parduotuvę „IKI“ (duomenys neskelbtini) , Alytuje dėl filmuotos medžiagos, kurioje būtų matomos parduotuvės prieigos. Apsaugos darbuotoju parduotuvėje tuo metu dirbo A. M., jam paaiškino, kad domina 2013 m. rugpjūčio 8 d. parduotuvės apsaugos vaizdo kamerų įrašai. A. M. pats pradėjo kalbėti, kad žino, dėl kokio įvykio reikalingi įrašai, kalbėjo apie detales, kurių pareigūnai neminėjo, sakė, kad asmenys buvo su lazda, vyko konfliktas, apibūdino jame dalyvavusius asmenis, kaip G.

T. suprato, kalbėjo apie R. Š. ir A. V.. Paklaustas, iš kur žino apie įvykį, A. M. teigė, kad jam kažkas sakė, lyg apsaugos viršininkas. Buvo išsiaiškinta, kad įvykio vaizdo medžiaga neišliko dėl trumpo saugojimo termino (1 t., b. l. 55).Iš R. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. jam nuo 13.39 val. iki 13.51 val. keturis kartus skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (S. P.), paskui 14.06 val. skambino iš R.

Š. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , kalbėta 50 s, taip pat iš R. Š. to paties telefono numerio skambinta 14.11 val., kalbėta 5 s, paskui nesinaudota R. B. telefonu iki 18.15 val., kai iš jo išsiųsta sms žinutė numeriu (duomenys neskelbtini) , iš šio numerio gautos sms žinutės 18.17 val., 18.25 val., iš šio numerio R. B. skambinta 18.42 val., kalbėta 34 s, vėl skambinta 18.56 val., kalbėta 8 s. Iš R. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 19.55 val. skambinta R.

B., kalbėta 20 s, R. B. 19.57 val. išsiuntė sms žinutę R. Š., paskui jam skambino 20.15 val., kalbėjo 110 s, vėl skambino R. Š. 20.30 val., kalbėjo 78 s, R. Š. skambino R. B. 21.06 val. ir 21.19 val., kalbėjo atitinkamai 92 s ir 86 s, R. B. 21.23 val. skambino S. P. 21.23 val., o šis jam skambino 21.27 val., R. B. 21.30 val. vėl skambino R. Š., kalbėjo 90 s, vėliau nuo 21.43 val. užfiksuoti tik R. B. ir S. P. du pokalbiai 21.43 val. ir 23.03 val. ir sms žinutė 22.11 val. (1 t., b. l. 62-63).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2013 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡analizavus R. Å . ir A. V. naudojamų mobilaus ryÅ¡io telefonų numerių (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotines, telekomunikacijų operatoriaus UAB „Tele2“ informacijÄ apie numerių (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausomybę, nustatyta, kad SIM kortelės, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , buvo naudojamos GSM signalizacijos modemuose, prieÅ¡ tai jas aktyvavus mobilaus ryÅ¡io telefonu, pvz., R.

Å . telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl darytina iÅ¡vada, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) Alytuje buvo saugomas naudojantis GSM signalizacija, kuriai suveikus, užfiksavus pažeidimus, SMS praneÅ¡imais apie tai buvo informuojamas R. Å . ir A. V. (2 t., b. l. 26-27).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2014 m. kovo 19 d. užfiksuota, kad liudytojas S. P. iÅ¡ jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino A. V., nurodydamas, kad Å¡is vyriÅ¡kis Pramonės gatvėje vijosi jo buvusį bendradarbį R., vėliau trenkė ranka S. P. į veidÄ , kartu su kitu asmeniu vedėsi į savo automobilį R..

Å is asmuo turėjo metalinę geltonos spalvos lazdÄ bei po pažastimi turėjo pistoletÄ (2 t., b. l. 121-122).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole 2014 m. kovo 20 d. užfiksuota, kad liudytojas V. N. iÅ¡ jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino A. V., nurodydamas, kad jį matė pirmÄ kartÄ 2013 m. vasarÄ , kai nepažįstami vyriÅ¡kiai su pagaliais vijosi jo buvusį bendradarbį R., Å¡is vyriÅ¡kis nebuvo iÅ¡ tų besivijusių asmenų, jis buvo prie cecho, kuriame liudytojas dirbo, ir su dar vienu asmeniu iÅ¡laužė cecho duris, bÅ«tent Å¡is atpažintas vyriÅ¡kis turėjo ginklÄ (kažkokį pistoletÄ ) dėkle po pažastimi, su Å¡iuo vyriÅ¡kiu ir dar vienu jie išėjo į laukÄ , kur pakviestas telefonu, atėjo ir R..

Liudytojas nurodė, kad SvajÅ«nui smÅ«gį sudavė tas kitas su atpažintuoju asmeniu buvęs stambesnis vyras, o atpažintasis asmuo V. N. kalbino, klausė, kur Å¡is gyvena, tie vyrai apstumdė R. ir įsodino jį į visureigį, nusivežė į patalpas, kur, kaip sakė, R. iÅ¡daužė langÄ (2 t., b. l. 128-129).Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2014 m. kovo 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad, susipažinus su R.

Š. naudojamų mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. išklotinėmis, nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 8 d. 11:39, 11:51, 12:05 val. į R. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gaunamos SMS iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (GSM saugos sistemos pranešimai), 11:58 val. gaunama SMS iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (GSM saugos sistemos pranešimai), ir R.

Å . telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 11:41, 11:48, 11:51, 11:56, 11:59, 12:04, 12:16, 12:36, 13:12 val. skambinama į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojasi A. V., 11:49 val. iÅ¡ R. Å . telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinama į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. J., 11:54 val. iÅ¡ R. Å . telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinama į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) R. S., 12:20, 12:26, 13:07, 15:03 val. iÅ¡ R. Å . telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinama į telefonÄ (duomenys neskelbtini)  , kuriuo naudojasi E. Å ., 12:29, 12:33, 12:34 val. gaunamos SMS iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (GSM saugos sistemos praneÅ¡imai) į R.

Å . telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ; 14:06, 14:11, 19:55, 21:06, 21:19 val. iÅ¡ R. Å . telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinama į telefono Nr. (duomenys neskelbtini)   , kuriuo naudojasi R. B., R. B. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini)   19:57 (sms), 20:15, 20:30, 21:30 val. skambina į R. Å . telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ; 21:23 val. iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini)   (Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) skambinta į R. Å . telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ; 22:46 val. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) G.

S. paskambina į R. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su A. V. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. išklotinėmis, nustatyta, kad A. V. skambučiai analogiški R. Š. tarpusavio skambučiams, papildomai užfiksuoti skambučiai 2013 m. rugpjūčio 8 d. 14:24 val. iš A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į D. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)   , 15:51, 16:36, 16:38 val.

D. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)   skambino į A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) . Taip pat 2013 m. rugpjūčio 1 d. 11:20 val. užfiksuotas skambutis iš A. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)   į A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , o 2013 m. rugpjūčio 5 d. 20:00 val. užfiksuotas skambutis iš A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į A. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)   . Taip pat 2013 m. rugsėjo 18 d. 14:30 val., 15:49 val. užfiksuotas R. Š. bendravimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su liudytoju E. K., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)   – šis liudytojas buvo iškviestas tyrėjos R.

J. ir apklaustas liudytoju 2013 m. rugsėjo 19 d. (2 t., b. l. 28-29).Pagal UAB „Makveža“ pateiktÄ informacijÄ , 2013 m. rugpjūčio 8 d. 12.27 val. Å¡ios įmonės parduotuvėje „Moki-Veži“ (duomenys neskelbtini)   114D, Alytuje pirktas alus „T. T.“ (2 t., b. l. 32, 33).Ä®tariamojo A. V. gynėjo advokato V. K. policijai ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00861-13 pateiktame R. B. 2013 m. rugpjūčio 8 d. paaiÅ¡kinime (2 t., b. l. 53, 55) nurodyta, kad R. B. atėjo į darbÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje. 11.30 val. sugalvojo eiti apžiÅ«rėti pastato, kadangi norėjo pavogti žalvario.

IÅ¡daužė pirmo aukÅ¡to langÄ , pro jį įlindęs, vaikščiojo po pastatÄ , pamatęs maÅ¡inÄ , pasislėpė antrame aukÅ¡te už stalo, tada iÅ¡Å¡oko iÅ¡ antro aukÅ¡to lango. Buvo iÅ¡vartyti stalai, iÅ¡ardytos elektros skydinės, iÅ¡draskyti variniai laidai. Jis nubėgo į darbo patalpas ir pasislėpė, po kelių minučių jam paskambino, kad ateitų prie tos vietos, kur jis įėjo į patalpas. Prisipažino, kad buvo patalpose.G. S. policijai 2013 m. rugpjūčio 8 d. 22.30 val. pateikė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kur nurodė, kad jai priklausančio pastato Alytuje, (duomenys neskelbtini) viduje iÅ¡ardyti skaneriai, nupjaustyti elektros laidai (įvadai), nepataisomai sugadintos elektros spintos, o pastato antrame aukÅ¡te rastas R.

B. (2 t., b. l. 36-37). Tyrėja E. T. 2013 m. rugpjūčio 8 d. 22.30 val. apklausė G. S. (2 t., b. l. 38-39).Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų grupėje 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai netinkamų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų priimant R. B. pareiÅ¡kimÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir galimai neatliktų pirminių neatidėliotinų veiksmų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ .

Å io patikrinimo iÅ¡vadoje 2013 m. rugsėjo 23 d. Nr. 52-6-IS-40 buvo nurodyta, jog pagal policijos registruojamų įvykių registrÄ R. B. į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.30 val. (1 t., b. l. 24-28).IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad R. Å . nuo 2012 m. vasario 14 d. įsigijo pilkos spalvos automobilį „M. P. S“ (4 t., b. l. 24, 25).Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas R. Å . ir A. V. savavaldžiavus R. B. atžvilgiu yra pagrįstas ir įrodytas, t. y. kad R. Å . ir A. V., neteisėtai, veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę ir fizinę prievartÄ , savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę dėl jų naudojamame pastate (duomenys neskelbtini) Alytuje padarytų vagysčių ir turto sugadinimo bei R. Å . sÅ«naus E. Å . sužalojimo iÅ¡ nukentėjusiojo R.

B. gauti žalos atlyginimÄ , kurį R. B. ginčijo, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kaltinamieji reikalavo patenkinti jų ir E. Å . turtines pretenzijas, pažeisdami tokios teisės įgyvendinimo teisinę tvarkÄ : jie veikė pavartodami psichinę prievartÄ ir grasinimus, pavartodami fizinę prievartÄ , laikinai atimdami nukentėjusiajam laisvę, paimdami jo telefonÄ . Dėl jų veiksmų R. B. padaryti kÅ«no sužalojimai, jis patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, baimę, didelį nesaugumo jausmÄ .

Nė vienas iš kaltinamųjų neprisipažįsta, atlikę neteisėtus veiksmus. R. Š. teisme parodymų nedavė, ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus pateikė raštu. A. V. teigė, kad jis jokių smūgių R. B. nesudavė ir negrasino, taip pat jo akivaizdoje nukentėjusiajam negrasino, jokios privartos jo atžvilgiu nenaudojo ir R. Š., nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo nei lazdų ar vamzdžių, nei kokio nors ginklo, nebuvo paėmę jo telefono, nereikalavo pasirašyti jokių vekselių.

Tačiau tokie kaltinamojo A. V. parodymai, taip pat R. Š. raštiški parodymai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir vertinami kaip neteisingi, duoti siekiant palengvinti savo ir bendrininko padėtį. Pažymėtina, kad A. V. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nenuoširdūs, nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirmuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 27 d. (3 t., b. l.

76) jis teigė, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ pastato (duomenys neskelbtini) iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ ir pamatęs žmones toje pusėje, kur nubėgo R. B., nuėjęs ten rado R. Å . ir dar du vyriÅ¡kius, kurie aiÅ¡kino dirbantys gretimame pastate, remontuojantys automobilius. Tuo tarpu teisme A. V. jau teigė, kad jam kryptį, kur nubėgo R. B., nurodė E. Å ., nubėgęs ta kryptimi, A. V. iÅ¡bėgus į gatvelę, prie gretimo pastato dirbę trys dažytojai pasakė, kad jie taip pat vijosi R. B., ir parodė duris, pro kurias R.

B. įbėgo, dažytojai patys buvo priėję prie durų, jie visi kalbėjosi, o R. Å . atėjo jau vėliau, A. V. parodė dar jo laukęs, skambinęs klausti, kur jis yra, per laikÄ , kol R. Å . atvyko, kalbėjęsis su tais vyrukais. Kaltinamasis, prieÅ¡ingai liudytojo Ž. A. parodymams, nurodė tarp Å¡ių dažytojų buvus ir liudytojÄ E. Å . draugÄ Å½. A., teigė, kad bÅ«tent Å¡is vaikinas jam tada pasakojo, jog ten dirbdamas matydavo, kaip trys tamsiai apsirengę darbuotojai eidavo stogu į kaltinamųjų naudojamÄ pastatÄ .

Vėlgi A. V. teisme teigė ir tai, kad bÅ«tent kaimynas (J. J.) jiems sakęs, kad trys darbuotojai eidavo stogu į kaltinamųjų pastatÄ . Tačiau duodamas parodymus epizode dėl savavaldžiavimo T. A., G. A. ir G. K. atžvilgiu, A. V. iÅ¡vis neigė iki tol buvus vagystes ar įsibrovimus į šį pastatÄ . A. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vienÄ kartÄ R. Å . dėl vagystės iÅ¡ jų naudojamų patalpų buvo iÅ¡kvietęs policijÄ , buvo sulaikyti kažkokie asmenys, tačiau daugiau Å¡ių aplinkybių nežino, o apie jokius kitus vagysčių ar įsibrovimo į Å¡ias patalpas faktus jis nežino.

Tačiau teisme A. V. paaiÅ¡kino apie tÄ faktÄ , kai į jų naudojamÄ pastatÄ buvo įsibrovęs T. A., o bÅ«tent Å¡is įsibrovimas įvyko vos savaitė laiko iki R. B. įsibrovimo į tas pačias patalpas. Taigi, tokie A. V. parodymai yra labai prieÅ¡taringi. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00993-13 2013 m. spalio 15 d., A. V. iÅ¡vis apie jokius kitų įmonių darbuotojus, dažytojus, laukusius prie R. B. darbovietės durų, neparodė. Atitinkamai ir R. Å . raÅ¡tiÅ¡kuose parodymuose nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja A.

V. parodymams – Å¡is kaltinamasis, nurodydamas, kad E. K. iÅ¡vežus į ligoninę E. Å ., jis pat automobiliu nuvažiavo ta kryptimi, kuria nubėgo R. B., tačiau net neužsiminė matęs besivejantį ir A. V., taip pat nurodė, kad pavažiavęs apie 200 m, pamatė stovinį su keliais vyriÅ¡kiais Ž. A., jie nurodė R. B. pasislėpus tose patalpose, o tada pribėgo ir A. V. – tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ir A. V. parodymams, ir Ž. A. parodymams apie Å¡iÄ aplinkybę – tiek vienas, tiek kitas parodė R.

Å . atėjus pėsčiÄ vėliau, be to, Ž. A. iÅ¡vis neparodė buvus ten kokius nors kitus vyriÅ¡kius/dažytojus, be to, neatitinka ir liudytojo E. Å . nupasakotos A. V. ir R. Å . iÅ¡lipimo iÅ¡ pastato ir vėlesnių veiksmų sekos. Nors A. V. teigė, kad jo apklausos policijoje metu pareigÅ«nai parodymus rašė visai kitokius, nei jis pasakojo, kaltinamasis nurodė pastabų pareigÅ«nams dėl užfiksuotų jo parodymų neteikęs, o pačiame apklausos protokole jis savo ranka įrašė, jog protokolas pagal jo žodžius suraÅ¡ytas teisingai, papildymų, patikslinimų jis neturi (3 t., b. l. 78).

Neįtikinami ir A. V. aiÅ¡kinimai, kad tie dažytojai galėjo matyti gatvele bėgantį ir pasikalbantį su S. P. ir V. N. R. B. – R. B. nurodė, kad su bendradarbiais jis prasilenkė maždaug ties pastato viduriu, o pagal bylos duomenis, Å¡io pastato ilgis yra 61,10 m, plotis 54,40 m, taigi, pastatas neabejotinai turėjo užstoti nuo prie savo darbovietės esančių asmenų akių tÄ gatvelės dalį. NelogiÅ¡ki ir A. V. teiginiai, kad tie dažytojai irgi vijosi R. B., kaltinamasis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ie esÄ taip darę.

NelogiÅ¡kas ir A. V. teiginys, esÄ B. sakė, kad jam prasilenkiant su kolegomis, Å¡ie prašę sakyti, kad jie yra nepažįstami – nesuprantamas nei tokio praÅ¡ymo tikslas, nei suprantama, iÅ¡ kur iÅ¡ parduotuvės grįžtantys S. P. ir V. N. galėjo žinoti, kodėl R. B. bėga ir ar kas nors jį vejasi, jeigu, pasak A. V., jis jokių kitų asmenų, galėjusių matyti situacijÄ , nematė, o E. Å . liko sėdėti kitoje pastato pusėje prie sienos. Teismas netiki ir nelogiÅ¡kais A. V. paaiÅ¡kinimais, kad R.

B. nubėgimo kryptį jam nurodė E. Å ., kuris sėdėjo po langu, atsirėmęs į sienÄ , tačiau, kaip visiÅ¡kai prieÅ¡taringai teigė A. V., esÄ galėjo matyti, kas jam už nugaros. Taigi, akivaizdu, kad A. V. neteisingai nupasakojo R. B. vijimosi aplinkybes, savo parodymus akivaizdžiai derindamas prie versijos, kad R. B. vidiniame pastato kieme sužalojo E. Å .. A. V. teisme prieÅ¡taringai pasakojo ir apie tai, kur jis atvykęs pastatė savo automobilį – tai 100 m iki pastato, tai prie pastato kampo.

Be to, jis tai aiškino, kad E. Š. jam parodęs R. B. nubėgimo kryptį link (duomenys neskelbtini)   ., tai kad link (duomenys neskelbtini) , t. y. priešingon pusėn, ir painiojosi aiškindamas, kurion pusėn jis pats bėgo.Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad R. B. įsėdo į R. Š. automobilį ir jie kažkur išvažiavo, o pats A. V. išvyko savo reikalais, vėliau, apie 15.30 val. jam paskambino D. V. ir jie sutarė susitikti prie buvusio „Alytaus tekstilės“ administracinio pastato, kur atvykus A.

V., jau buvo atvažiavę ir R. Å . su R. B.. Teisme A. V. parodė, kad R. Å . su R. B. laukė D. V. prie to paties administracinio pastato, niekur juos važiavus nebenurodė. Skyrėsi ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti Å¡io kaltinamojo parodymai apie jų iÅ¡siskirstymÄ po pokalbio su D. V. – ikiteisminio tyrimo metu V. nepasakojo, kad jie su D. V., R. Å . ir R. B. vyko apžiÅ«rėti kaltinamųjų naudojamo pastato, jis teigė, kad D. V. aprėkė R. B., pasakė, kad atleidžia jį iÅ¡ darbo, o R.

B. V. akivaizdoje sakė atlyginsiÄ s žalÄ , po Å¡io trumpo pokalbio D. V., pasakęs, kad skuba, kažkur iÅ¡važiavo, V. irgi iÅ¡vyko darbo reikalais. Teisme Å¡ias aplinkybes A. V. nupasakojo kitaip – teigė, kad pastatÄ (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rėjo kartu su atvykusiu D. V., Å¡is pasakė R. B., kad atleis jį iÅ¡ darbo ir nutrauks buto jam nuomÄ , tada R. Å . su R. B. iÅ¡važiavo į tÄ butÄ , o V. dar atvežė D. V. baterijÄ , padėjo jam užvesti automobilį, tik tada ir jie iÅ¡vyko.

Ikiteisminiame tyrime Nr.52-1-00993-13 A. V. 2013 m. spalio 15 d. parodė, kad keturiese su D. V., R. Å . ir R. B. vyko apžiÅ«rėti, kokia žala padaryta pastatui (2 t., b. l. 44). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. V. kaip liudytojo 2013 m spalio 15 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00993-13 parodymų protokole užfiksuoti parodymai, jog žvejų prekių parduotuvėje R. B. savo ranka parašė pasiaiÅ¡kinimÄ ir pasižadėjimÄ atlyginti žalÄ , R. B. paaiÅ¡kinimas apklausos metu yra pas A. V. advokatÄ V.

K., jo kopijÄ nurodė pateiksiÄ artimiausiu metu (2 t., b. l. 44). Ikiteisminiam tyrimui buvo pateikta advokato V. K. patvirtinta R. B. 2013 m. rugpjūčio 8 d. paaiÅ¡kinimo kopija (2 t., b. l. 55), tačiau Å¡iame paaiÅ¡kinime apie jokį žalos atlyginimÄ nėra net užsimenama. Taigi, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog paties A. V. parodymai patvirtina R. B. parodymus, jog Å¡is nukentėjusysis iÅ¡ tiesų buvo parašęs tokį pasižadėjimÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kaip nurodė pats R. B., vekselius dėl žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. 2013 m. rugpjūčio 27 d. parodė, kad į pastatÄ Ä¯lipo per tÄ iÅ¡daužtÄ langÄ (3 t., b. l. 76), teisme jau teigė įlipęs per atidarytÄ kitÄ pirmo aukÅ¡to kampinį langÄ , ikiteisminio tyrimo metu sakė pastate tik girdėjęs vaikÅ¡tant, o teisme jau aiÅ¡kino, kad jis pats ir prie patalpų, ir lipdamas per langÄ , girdėjo stiprius dūžius, lyg kas stipriai daužytų į sienÄ ar metalÄ . A. V. aiÅ¡kinimai apie iÅ¡daužtÄ pastato langÄ ne tik prieÅ¡taringi, bet neatitinka ir nei R.

B., nei E. Å ., nei R. Å . parodymų. Tokios aplinkybės apie atidarytÄ kitÄ langÄ nenurodė nei E. Å ., nei savo raÅ¡ytiniuose parodymuose R. Å ., kuris netgi teigė prieÅ¡ingai – kad A. V. į pastatÄ Ä¯lipo per bÅ«tent tÄ iÅ¡daužtÄ langÄ , per jį paskui įlipo į pats R. Å ., o E. Å . liko prie Å¡io lango stovėti. Atitinkamai teisme parodė ir E. Å .. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00993-13 2013 m. spalio 15 d., jis teigė įėjęs į pastatÄ ir girdėjęs tris trenksmus (2 t., b. l. 43).

Nupasakodamas R. B. Å¡okimÄ per langÄ , A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 27 d. teigė, kad per langÄ matė, kad iÅ¡ antro aukÅ¡to iÅ¡Å¡okęs vaikinas nugriuvo ant žemės ir kurį laikÄ dar pagulėjo, o E. Å . priėjo prie jo. Ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00993-13 A. V. kaip liudytojas 2013 m. spalio 15 d. taip pat parodė, kad iÅ¡girdęs, kad kažkas kažkÄ pastÅ«mė, ir žvilgtelėjęs pro langÄ , pamatė pro langÄ Å¡okantį vyriÅ¡kį, priėjęs arčiau, lango, vyriÅ¡kį matė gulintį ant žemės ir link jo bėgantį E. Å ., kuris norėjo vyriÅ¡kį sulaikyti, o Å¡is, norėdamas iÅ¡silaisvinti, sudavė E. Å . keletÄ smÅ«gių (2 t., b. l. 43).

Duodamas parodymus kaip liudytojas Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015, A. V. jau teigė, kad iÅ¡Å¡okęs pro langÄ , R. B. prisitrenkė, sukniubo, atsistojo, tada pasidavė į E. Å ., stovėjusio prie pirmo aukÅ¡to kampo, pusę, sudavė Å¡iam keletÄ smÅ«gių į krÅ«tinę, galvÄ , tada E. Å . parkrito ant nugaros, o R. B. užkrito ant jo, ant stiklų vyko muÅ¡tynės, teigė, kad iÅ¡Å¡okęs pro langÄ , R. B. iÅ¡ karto kirto E. Å . į krÅ«tinę, veidÄ (6 t., b. l. 156).

Teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl savavaldžiavimo, kaltinamasis teigė, kad R. B. nuÅ¡oko ant kojų ir ant kelių, lyg pasviro į Å¡onÄ , darydamas kÅ«lverstį, kaip reikiant prisitrenkė, ir pasidavė link E. Å .. Ikiteisminio tyrimo metu sakė matęs, kad R. B. sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę E. Å . ir Å¡is nugriuvo ant stiklų, o teisme jau teigė, kad R. B. sudavė E. Å . keletÄ smÅ«gių į kaklÄ , gal į krÅ«tinę, per Å¡onÄ lyg jį vertė ir abu nukrito, E. Å . stojosi ir su lazda bandė eiti link R.

B., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apie jokiÄ E. Å . turėtÄ Å¡akÄ jis nenurodė, nors teisme teigė Å¡iÄ Å¡akÄ buvo apie 1-1,5 m ilgio, taigi, tikrai pastebimÄ daiktÄ .Neatitinka A. V. parodymai E. Å . ir D. V., taip pat R. B. parodymų ir apie tai, kad A. V. ir D. V. jau atvykus į sutartÄ susitikimo vietÄ prie buvusio AB (duomenys neskelbtini) administracinio pastato, atvažiavo E. Å ., prie kurio pasikalbėti priėjo R. Å ..Kaltinamojo A. V. parodymus, kad nebuvo jokios kalbos su R. B. apie žalos atlyginimÄ , savo parodymuose paneigė liudytojai S. P., V.

N., D. V.. Taip pat tiesos neatitinka ir A. V. parodymai, kad policijoje tÄ patį vakarÄ kaltinamieji ir G. S. elgėsi gražiai, mandagiai – tiek R. B., tiek liudytoja E. T. visiÅ¡kai tÄ paneigė, be to, prieÅ¡ingos aplinkybės nustatytos ir minėtoje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 52-6-IS-40 (1 t., b. l. 24-28).Kaltinamojo A. V. parodymus dėl jo ir R. Å . esÄ nevartoto smurto paneigė pats nukentėjusysis R. B., kurio parodymai buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, vienodi visų apklausų metu nuo pat Å¡io ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ pagal E. Å . skundÄ Nr. PK-1-448/2015.

R. B. tiek bylÄ nagrinėjant vienai teismo sudėčiai, tiek kitai, visas faktines aplinkybes nurodė detaliai ir vienodai (5 t., b. l. 117-121, 8 t., b. l. 47-58, 9 t., b. l. 106, 10 t., b. l. 9-10, 83-86), atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s, jis viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu apklausiamas ir tikrinant vietoje jo parodymus, netgi asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu vienodai nurodė apie jo atžvilgiu kaltinamųjų naudotÄ fizinį ir psichinį smurtÄ , reikalavimÄ pasiraÅ¡yti vekselius dėl žalos atlyginimo, nurodė tas pačias esmines faktines aplinkybes (2 t., b. l. 56-61, 62-66, 95-97).

Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu bÅ«tent R. B. nurodytoje vietoje už tvoros kitoje keliuko prieÅ¡ais jo darbovietę pusėje tyrėjai rado ir paėmė dvi metalines geltonas lazdas, kurias, kaip nuo pat tyrimo pradžios tvirtino R. B., turėjo jį prie pastato gaudę R. Å . ir E. Å ., vėliau prie darbovietės jas turėjo R. Å . ir A. V., jomis sudavė smÅ«gius. FaktÄ , kad kaltinamieji turėjo geltonas metalines lazdas, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat vėliau teisme nurodė ir liudytojas S. P., kurio parodymai taip pat buvo nuoseklÅ«s, pakankamai detalÅ«s, teismas nenustatė pagrindo jais netikėti.

AnalogiÅ¡kai iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojas V. N.. R. B. visų apklausų metu vienodai nurodė, kad Å¡ias lazdas iÅ¡metė bÅ«tent A. V..Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. Alytuje pro iÅ¡daužtÄ langÄ Ä¯lipo į pastatÄ (duomenys neskelbtini) pamatęs lauke besikalbančius du vyrus su geltonomis lazdomis, pasislėpė, paskui iÅ¡ prieÅ¡ingame pastato gale esančio antro aukÅ¡to per langÄ iÅ¡Å¡oko iÅ¡ pastato, suklupo, bet nepargriuvo, atsistojęs bėgo parduotuvės „Moki-Veži“ kryptimi palei pastato kampÄ , vaikinukas geltonais marÅ¡kinėliais jį vijo, Å¡aukdamas stoti, grasindamas, kad užmuÅ¡, papjaus, o iÅ¡ priekio, nuo deÅ¡inės pusės atbėgo R.

Š., kuris R. B. lazda sudavė smūgį į krūtinę. Tiek A. V., tiek E. Š., Ž. A., E. K. parodymai apie šias aplinkybes labai nenuoseklūs ir prieštaringi, tuo tarpu paties nukentėjusiojo parodymai buvo visiškai nuoseklūs ir vienodi, kaip minėta, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu.Nukentėjusysis parodė matęs, kad jį bandė vytis R. Š. ir vaikinukas geltonais marškinėliais (E. Š.), paskui bėgo neatsisukdamas. Liudytojai S. P. ir V. N. taip pat patvirtino matę, kad gatvele R.

B. vijosi du jaunuoliai su lazdomis, iÅ¡ paskos dideliu greičiu nuvažiavo visureigis, kurį vairavo R. Å ., Å¡is sustojęs, pagal S. P. parodymus, paėmė jaunuolį, kuriam kažkas atsitiko su koja. Be to, paties R. Å . parodymai patvirtina Å¡ių liudytojų parodymus, jog bėgančiam R. B. iÅ¡ paskos greitai važiavo visureigis. Liudytojai nurodė ir girdėję R. B. atžvilgiu Å¡aukiant tuos pačius žodžius. Jų parodymai, byloje esantis parduotuvės „Moki-Veži“ V. apie alaus pirkimo laikÄ â€“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. 12.27 val., taip pat R.

Å . telefonų skambučių iÅ¡klotinės, kur po GSM saugos praneÅ¡imų R. Å . užfiksuoti R. Å . skambučiai sÅ«nui E. Å . 12.20 val., 12.26 val., A. V. – 12.29 val., 12.36 val., patvirtina, kad Å¡ie liudytojai įvykio metu ėjo iÅ¡ parduotuvės „Moki-Veži“ pro pastatÄ (duomenys neskelbtini) link savo darbovietės ir matė R. B. gaudynes. Kaltinamasis R. Å ., apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime 2013 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., b. l. 45-48), parodė, kad su A. V. ieÅ¡kodamas pastate įsibrovusio asmens, iÅ¡girdo stiklo dūžių garsÄ , per langÄ sÅ«naus paklausė, kur jis (R.

B.) yra, sÅ«nus atsakė, kad nubėgo. R. Å . parodė, kad pamatė, jog „sÅ«naus koja kraujuoja, bet jis Å¡lubuodamas vijosi“. R. Å . taip pat parodė, kad jis tada įlipo į automobilį ir nuvažiavo ta kryptimi, kur nubėgo R. B., su maÅ¡ina užkirto keliÄ už sekančio pastato, o R. B. pasislėpė.Nukentėjusysis R. B. taip pat parodė, kad po kaltinamųjų skambučio grįžo prie savo darbovietės, kur prie durų stovėjo R. Å ., toliau buvo S. P. ir V. N., o iÅ¡ krÅ«mų išėjo ir A.

V., kuris geltona lazda trenkė R. B. į pilvÄ . R. B. taip pat parodė matęs, jog darbovietės pastato įėjimo sunkios durys atplėštos nuo vyrių. Å iÄ aplinkybę dėl durų iÅ¡laužimo patvirtino ir liudytojai S. P. bei V. N.. Kaltinamasis A. V. teigė, kad durys buvo neužrakintos, jos buvo iÅ¡laužtos. Tačiau tokie jo parodymai ne tik prieÅ¡tarauja S. P. ir V. N., bet ir Ž. A. parodymams – Å¡is teigė, kad bandė atidaryti duris, bet nepavyko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek pagal nukentėjusiojo, tiek pagal liudytojų S. P. ir V.

N. parodymus, kaltinamieji ne iÅ¡ karto įsibrovė į (duomenys neskelbtini) patalpas – nors R. B. nusivijo bėgdamas Ž. A., R. Å . su E. Å . automobiliu, A. V. taip pat automobiliu (V. N. parodė, kad iÅ¡ paskos nuvažiavo du automobiliai – Å¡viesus visureigis ir tamsus automobilis, tai atitinka A. V. automobilio apibÅ«dinimÄ ), o gaudynės vyko laiku apie 12.30 val., R. B. kaltinamieji pradėjo skambinti nuo jo darbovietės tik 14.06 val., be to, ir liudytojai S. P. ir V. N. parodė, kad jie, pamatę R.

B. gaudynes, aplinkiniu keliu grįžo į darbovietę ir vėl dirbo toliau. Taigi, prieÅ¡ingai A. V. parodymams, ne iÅ¡kart pribėgus Å¡iam prie (duomenys neskelbtini) patalpų, kaltinamieji be jokių kliūčių įėjo į jas ieÅ¡koti R. B.. Todėl teismas liudytojų S. P., V. N. ir nukentėjusiojo R. B. parodymus, kad kaltinamieji iÅ¡laužė patalpų duris, laiko visiÅ¡kai patikimais ir jais remiasi.Nors nei V. N., nei S. P. nepatvirtino matę A. V. smÅ«gio R. B. geltona metaline lazda į pilvÄ , R.

B. parodymai dėl Å¡io momento buvo vienodi ir nuoseklÅ«s, pagrindo jais netikėti nėra. Tuo labiau, kad tuo metu liudytojai nebuvo prie pat R. B., V. N. teisme parodė, kad kaltinamieji R. B. atėjusį apstumdė, abu Å¡ie liudytojai, kaip ir R. B., patvirtino, jog kaltinamieji turėjo geltonas metalines lazdas.Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis A. V. turėjo pistoletÄ ruda rankena, patvirtina ir apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys apie A. V. legaliai turimus du pistoletus, kurių rankenos yra bÅ«tent rudos spalvos.

Kaltinamasis A. V. teigė, kad jis ginklų nesineÅ¡ioja, juos laiko namie, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iki įvykio nei R. B., nei S. P. ir V. N. nebuvo su Å¡iuo kaltinamuoju pažįstami ir negalėjo žinoti, kad A. V. turi du pistoletus rudomis rankenomis, o jau iÅ¡kart po įvykio policijoje R. B. nurodė, kad vienas iÅ¡ jį muÅ¡usių asmenų turėjo ginklÄ (1 t., b. l. 17). Liudytojai S. P. ir V. N. taip pat nuo pat tyrimo pradžios tiek apklausų metu, tiek asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nuosekliai teigė, kad bÅ«tent A.

V. po pažastimi turėjo pistoletÄ , kurio matėsi, kaip teigė S. P., tik ruda rankena (2 t., b. l. 120, 126-127, 129, 6 t., b. l. 151, 97, 98). Nors liudytojas V. N. teigė, kad pistoletas buvo dėtuvėje, o R. B. ir S. P. neparodė matę dėtuvę, teismas tokio jų parodymų neatitikimo nelaiko esminiu, nes ir Å¡is liudytojas teigė matęs tik pistoleto rankenÄ . Taigi, Å¡ie bylos duomenys visiÅ¡kai paneigia kaltinamojo A. V. paaiÅ¡kinimus, kad jis įvykio metu ginklo neturėjo. Nukentėjusysis nuo pat pradžių vienodai teigė, kad R.

Å . jį kaltino vagyste, skenerio ir pulto sugadinimu, sakė, jog jis turės atlyginti Å¡iÄ padarytÄ 100 000 Lt žalÄ ir žalÄ dėl E. Å . susižalojimo besivejant R. B., o nukentėjusiajam sakant, kad neturi pinigų atlyginti tokiai žalai, siÅ«lė atidirbti, grasino iÅ¡veÅ¡iÄ s į Vilnių parduoti gėjams. S. P. patvirtino, kad jam iÅ¡kart po įvykio vakare R. B. pasakojo tokias aplinkybes, tai, kad buvo reikalaujama atlyginti didelė žalÄ už kažkokių staklių sugadinimÄ , už E. Å . sužalojimÄ , parodė ir E. T., ir D.

V., kuris tuo pačiu teigė ir tai, jog neatrodė, kad R. B. pastate galėjo padaryti tiek žalos vienas ir juo labiau per vienÄ kartÄ . Taip pat R. B. nuosekliai ir analogiÅ¡kai teigė, kad R. Å . jam paėmė už kelnių iÅ¡ nugaros pusės ir tempė į sidabrinio visureigio bagažinę, tačiau nukentėjusįjį užstojo S. P., tada kaltinamieji priÅ¡oko prie pastarojo, o R. B. pasakius nelįsti, A. V. sudavė smÅ«gį jam alkÅ«ne į kaklÄ S. P. ir V. N. patvirtino, kad kaltinamieji vedėsi R.

B. prie Å¡viesaus ar sidabrinio visureigio bagažinės ir bandė jį įstumti, liovėsi tik po S. P. įsikiÅ¡imo, tačiau tada, kaip parodė S. P., jam pačiam abu kaltinamieji sudavė smÅ«gius. Dėl Å¡ios aplinkybės teismas patikslina kaltinime nurodytÄ aplinkybę dėl R. B. įstÅ«mimo į visureigio „M. P.“ bagažinę, kad R. Å . stÅ«mė, o ne įstÅ«mė, R. B. į Å¡io automobilio bagažinę. Taip pat teismui nėra pagrindo netikėti vienodais ir nuosekliais R. B. parodymais dėl to, kad A.

V. alkÅ«ne jam sudavė smÅ«gį per kaklÄ . Nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamieji liepė jam duoti savo mobilųjį telefonÄ , R. Å . pasiliko šį telefonÄ ir jį grÄ Å¾ino tik tada, kai R. Å . jį nuo aikÅ¡telės prie žvejų prekių parduotuvės parvežė į A. J. g. Nors kaltinamieji teigė, kad telefonÄ R. B. visÄ laikÄ turėjo, iÅ¡ jo nuolat rašė žinutes, R. B. telefono pokalbių iÅ¡klotinė patvirtina, kad Å¡iuo telefonu nebuvo visiÅ¡kai jokių ryÅ¡ių nuo 14.11 val. iki 18.15 val., taigi, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys patvirtina R.

B. parodymus dėl telefono paėmimo ir tuo pačiu paneigia kaltinamųjų versijas.R. B. tvirtino, kad laukiant D. V., jis buvo įsodintas į sidabrinės spalvos automobilį, vėliau iÅ¡laipintas ir stovėjo prie medžio. Tai, kad R. B. prievarta įsodino į R. Å . automobilį, patvirtino ir liudytojai S. P., ir V. N.. R. B. parodymus, kad su R. Å . ir D. V. buvo nuvykę į pastatÄ (duomenys neskelbtini) kur R. Å . parodė iÅ¡lupinėtus laidus, skenerį, pultÄ ir sakė, kad R. B. turės atlyginti žalÄ , o paskui R.

Å . jam liepė sėsti į jo automobilį ir vyko į nuomojamÄ butÄ , nes D. V. jam liepė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, bute R. Å . apžiÅ«rėjo spinteles, ar nėra ko pavogta, paskui, paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, D. V. padavė buto raktus R. Å . ir R. B. pasakė eiti su pastaruoju, patvirtino ir liudytojas D. V.. Nors vėlesnių įvykių, kai R. B. buvo verčiamas pasiraÅ¡yti vekselius, nematė liudytojai, iÅ¡skyrus A. S., kurio parodymų patikimumas aptartas žemiau, R.

B. parodymai dėl Å¡ių vekselių pasiraÅ¡ymo aplinkybių taip pat buvo nuoseklÅ«s, apie tai jis pranešė ir policijai tÄ patį vakarÄ , ir papasakojo S. P., be to, kitame ikiteisminiame tyrime 2013 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., b. l. 45-48) R. Å . nurodė, kad R. B. jis sakė, ar Å¡is matė, kiek žalos padarė patalpose, ar žino, kad sužalojo žmogų, o R. B. sakė viskÄ atlyginsiÄ s, tada, atvykus D. V., jie kartu su R. B. buvo nuvykę į patalpas (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rėjo viskÄ , jie važiavo iki R.

B. nuomojamo buto, nes R. B. neturėjo su savimi dokumento pasiraÅ¡yti raÅ¡tui dėl žalos atlyginimo, paskui paskambino A. V., paklausė, kur Å¡is yra, tada su R. B. nuvyko prie „IKI“ parduotuvės Naujoji 2 c, ten jų laukė A. V., jie užėjo į žvejų parduotuvę ir pasirašė sutartį už sužalojimÄ 10000 Lt, už turto žalÄ pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti 30000 Lt. Å iuos parodymus R. Å . patvirtino savo paraÅ¡u, nurodydamas, kad protokolas suraÅ¡ytas teisingai ir yra jo perskaitytas.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų, matyti, kad dėl Å¡io apklausos protokolo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojas A. J. 2013 m. spalio 15 d. raÅ¡tu Nr. 52-S-15266 kreipėsi į ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-9-00861-13 kontroliavusiÄ prokurorę N. K. (2 t., b. l. 34), ir nusikalstamÄ veikÄ R. B. atžvilgiu tiriantys pareigÅ«nai gavo praÅ¡ytus apklausų protokolus (2 t., b. l. 35). Taigi, teismui nėra ir pagrindo netikėti R. B. parodymais dėl kaltinamųjų reikalavimo pasiraÅ¡yti vekselius.

Teismas taip pat remiasi ir nukentėjusiojo R. B. parodymais apie tai, kad jis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie AB „Lietuvos draudimas“ ir prie žvejų prekių parduotuvės buvo muÅ¡amas ranka R. Å . į galvÄ , pabandęs pabėgti, R. Å . pargriautas ir A. V. metaliniu strypu daužomas per kojas, į pilvÄ , R. Å . muÅ¡amas ranka į veidÄ , įtemptas į parduotuvę, kur buvo dar bauginamas ir jau galutinai priverstas pasiraÅ¡yti tiek vekselius, tiek pasiaiÅ¡kinimÄ . R. B. padarytus sužalojimus objektyviai patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad sužalojimai padaryti veikiant kairę rankÄ ir abi kojas kietais bukais ir kietais bukais, kontakto vietoje cilindrinį pavirÅ¡ių ar briaunÄ turinčiais žalojančiais daiktais.

BÅ«tent tokį specialisto pateiktÄ sužalojimus padariusio daikto apibÅ«dinimÄ atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymai, jog jį A. V. per kojas daužė metaline lazda. Specialisto iÅ¡vada, jog sužalojimai R. B. padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie jam kaltinamųjų suduotų smÅ«gių skaičių. Liudytojas S. P., tos dienos vakare vėl matęs R. B., patvirtino, kad nukentėjusysis pasakojo liudytojui tiek telefonu, tiek jam atvykus į butÄ , kad jam kaltinamieji daužė per kojas, jis vos paėjo.

Tai, kad R. B. sumuÅ¡tos abi kojos, patvirtina ir praneÅ¡ime iÅ¡ ligoninės Priėmimo skyriaus nurodyta informacija, o pats nukentėjusysis jau atvykęs į Å¡iÄ gydymo įstaigÄ teigė, kad buvo sumuÅ¡tas pastato savininko. E. T. taip pat parodė, kad policijoje R. B. nurodė, jog buvo sumuÅ¡tas, teigė, kad sumušė A. V., rodė kojas, pilvÄ , Å¡onus, ji matė paraudimus. Kaltinamųjų gynėjų versijÄ , kad E. B. galėjo kojas susižaloti, iÅ¡ didelio aukščio (apie 7 m) iÅ¡Å¡okdamas iÅ¡ pastato ant kieto grunto, teismas laiko visiÅ¡kai nepagrįsta – nustatyta, kad lango, pro kurį iÅ¡Å¡oko R.

B., aukÅ¡tis yra 4,20 m, po langais yra žolė, taigi, gruntas ne toks kietas, kad galėjo atsirasti specialisto nustatyti sužalojimai, padaryti kontakto vietoje cilindrinį pavirÅ¡ių ar briaunÄ turinčiais daiktais. Tai, kad D. V. nematė sužalojimų ant R. B., niekaip nepaneigia tokių sužalojimų buvimo – R. B. tuo metu, kai atvyko D. V., dėvėjo ilgas kelnes, todėl sumuÅ¡imai ant jo kojų ir negalėjo bÅ«ti matomi D. V. ar kitiems asmenis. SmÅ«giai R. B. į veidÄ buvo suduoti jau D.

V. iÅ¡vykus. Tuo pačiu pastebėtina, kad visiÅ¡kai nepagrįstos kaltinamųjų gynėjų abejonės R. B. parodymais apie jo muÅ¡imÄ prie žvejų parduotuvės, kad niekas tokioje judrioje, gausiai žmonių lankomoje vietoje dienos metu nepastebėjo įvykio ir nepranešė policijai. Vieta, kurioje R. B. buvo muÅ¡amas, yra prie faktiÅ¡kai galinės pastato sienos, toliau nuo „IKI“ parduotuvės ir netgi Å¡ios parduotuvės prekių atvežimo rampos pusėje, pro Å¡iÄ aikÅ¡telę yra tik pravažiuojama iki parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, viskas vyko jau po darbo valandų, tÄ patvirtina R.

Å . ir A. V. pokalbių iÅ¡klotinės, kur užfiksuotas jų bendravimas nuo 17.02 iki 17.21 val., taigi, bÅ«tent tokiu laiku, po 17.21 val. Å¡ie kaltinamieji vėl susitiko Naujojoje g. Be to, tuo metu buvo vasaros atostogų piko metas, daug dirbančių žmonių atostogauja, juo labiau, tuo metu neabejotinai vasaros atostogų metu nedirbo ir greta esanti mokykla. Todėl visiÅ¡kai nieko keisto, kad be A. S., įvykį mačiusių asmenų nenustatyta.R. B. nurodė, kad nesiprieÅ¡ino kaltinamiesiems, nes Å¡ie žinojo jo vardÄ , pavardę, todėl manė, kad pasiprieÅ¡inus jam bÅ«tų tik blogiau.

Tokie jo paaiÅ¡kinimai yra visiÅ¡kai logiÅ¡ki ir įtikinantys, juo labiau, kad jis buvo užpultas dviejų žymiai fiziÅ¡kai stipresnių vyriÅ¡kių, turinčių metalines lazdas, ginklÄ , kurie jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , grasinimus, atėmė jo telefonÄ , vyko į jo nuomojamÄ butÄ , tikrino jo daiktus, neabejotinai Å¡ių vyriÅ¡kių pozicija padarė įtakÄ ir D. V. sprendimui atleisti iÅ¡ darbo R. B.. Liudytojas S. P. patvirtino R. B. parodymus, kad Å¡is buvo iÅ¡sigandęs, bijojo kaltinamųjų tiek įvykio metu, tiek grįžęs iÅ¡ policijos vakare, taip pat Å¡is liudytojas patvirtino, kad kaltinamieji iÅ¡ R.

B. (duomenys neskelbtini) atėmė telefonÄ , patvirtino, kad R. B. praÅ¡ymu policijai pareikalavus, perdavė jam darbovietėje likusius jo darbinius rÅ«bus. Teismui Å¡ių liudytojų parodymais netikėti jokio pagrindo nėra, jie buvo nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jokių esminių prieÅ¡taravimų nei tarp jų po kelis kartus duotų parodymų, nei tarp Å¡ių liudytojų duotų parodymų, nei tarp jų ir nukentėjusiojo R. B. parodymų nenustatyta, taip pat nenustatyta ir jokio Å¡ių liudytojų suinteresuotumo siekti padėti R.

B. ar pakenkti kaltinamiesiems. Å ie liudytojai neturėjo nei kaltinamojo akto, nei ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų, todėl negalėtų taip nuosekliai ir detaliai nurodyti įvykio aplinkybes keliose pakankamai ilgÄ laikÄ viena nuo kitos nutolusiose jų apklausose. Todėl teismas S. P. ir V. N. parodymus vertina kaip patikimus ir objektyvius. Nors gynėjai teigė, kad Å¡ie liudytojai yra R. B. draugai, todėl suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, pažymėtina, kad R. B. iki įvykio su jais dirba pakankamai trumpÄ laikÄ â€“ apie 6-7 mėnesius, jis buvo iÅ¡ visai kito miesto, liudytojai pirminėse apklausose netgi nežinojo R.

B. pavardės, vėliau kartu nebedirbo ir nebebendravo. Taigi, jokių artimų ryÅ¡ių tarp Å¡ių asmenų nėra, ir S. P. bei V. N. suinteresuotumo savo parodymais padėti R. B. nenustatyta. Tai, kad Å¡ie liudytojai, taip pat ir D. V. nekvietė policijos, niekaip nepaneigia, kad kaltinamieji prieÅ¡ R. B. vartojo smurtÄ . S. P. ir V. N. parodė, kad jie patys buvo iÅ¡sigandę kaltinamųjų, ir nėra natÅ«ralu, kad Å¡iuo atveju, kai agresija buvo nukreipta ne tiesiogiai prieÅ¡ juos, juo labiau, R. B. pripažinus, jog jis savavaliÅ¡kai įlindo į kaltinamųjų naudojamas patalpas, praÅ¡ant nekviesti policijos, liudytojai į policijÄ ir nesikreipė.

Gynyba abejojo ir S. P. parodymų patikimumu, vertinant tai, jog jis patyręs galvos traumÄ , dėl kurios jam buvo sutrikusi atmintis, o V. N. parodymai nepatikimi esÄ dėl to, kad Å¡is įvykio metu buvo iÅ¡gėręs alaus, be to, yra anksčiau gydytas psichiatrijos ligoninėje. Teismas atkreipia dėmesį, kad S. P. pirminiai parodymai duoti dar iki jam patiriant galvos traumÄ , o vėlesni parodymai atitiko tiek Å¡iuo jo pirminius parodymus, tiek R. B., V. N. parodymus, buvo tiek nuoseklÅ«s, tiek logiÅ¡ki. Dėl V.

N. parodymų patikimumo teismui taip pat abejonių nekyla, duomenų, kad Å¡is liudytojas turėtų psichinių trÅ«kumų, dėl kurių nesugebėtų teisingai suvokti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus, nėra. NežymÅ«s neatitikimai liudytojų S. P. ir V. N. parodymuose (dėl to, kur laikė pistoletÄ A. V., kt.) nėra laikytini jų ir nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumu, kadangi tokio įvykio metu, kai vartojamas psichinis ir fizinis smurtas, asmenys yra linkę susijaudinti ir smulkių įvykio detalių neprisiminti, juo labiau įvertinant Å¡ios bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmę.Tuo tarpu kaltinamųjų naudai liudijusių E. Å ., Ž.

A., E. K.. A. M., A. S., G. S. parodymai vertintini kaip akivaizdus siekis padėti kaltinamiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie yra prieÅ¡taringi, nelogiÅ¡ki, paneigti kita bylos medžiaga.Liudytojo E. Å . parodymai apie įvykio aplinkybes neatitinka kitų kaltinamųjų naudai liudijusių asmenų, taip pat ir kaltinamojo A. V. parodymų, be to, yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Tiek Å¡iame teisminiame procese, tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015 E. Å . teigė, kad atvykęs jis atsistojo prie iÅ¡daužto lango, ir kai iÅ¡Å¡oko R.

B., jis paėjo žingsnį priekin, R. B. padarė kūlverstį ir tarp jų gavosi tik apie 3-4 m atstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu išdaužtas pirmo aukšto langas, pro kurį įlipo R. B., vėliau teigė įlipę ir kaltinamieji, yra kitame pastato gale, t. y. pirmas nuo rytinio pastato galo šiaurinėje pastato pusėje, nei tas langas, per kurį R. B. iššoko, o pastato ilgis, kaip buvo užfiksuota, yra 61,10 m. E. Š. taip pat parodė, kad išdaužtas langas buvo priešingame pastato gale nei parduotuvė „Moki-Veži“.

IÅ¡ E. Å . parodymų matyti, kad nuo parduotuvės „Moki-Veži“ pusės prie pastato galo stovėjo Ž. A.. BÅ«tent tokie E. Å . parodymai patvirtina R. B. parodymus, kad vaikinukas geltonais marÅ¡kinėliais (E. Å .) stovėjo nuo jo 100-200 m atstumu palei pastato kampÄ iÅ¡ vidinio kiemelio, o R. B., iÅ¡Å¡okęs per langÄ , bėgo nuo jo link toje pat pusėje esančios parduotuvės „Moki-Veži“, link (duomenys neskelbtini)., ir bÅ«tent dėl to, kad nuo (duomenys neskelbtini) patalpų pusės esančio pastato kampo jau bėgo E. Å .

į nukentėjusįjį, pastarasis bėgo į prieÅ¡ingÄ pusę, apibėgo pastatÄ gatvele iÅ¡ kitos pusės ir bėgo į darbovietę. Beje, E. Å . parodymai apie vietÄ , kurioje jis stovėjo iÅ¡Å¡okant per langÄ R. B., rodo ir A. V. parodymų prieÅ¡taringumÄ â€“ kaltinamasis teigė, kad jam E. Å . pasakė, kad R. B. nubėgo (duomenys neskelbtini) atvės pusėn, paskui pataisė, kad R. B. nubėgo Pramonės gatvės pusėn, t. y. prieÅ¡ingon nei yra (duomenys neskelbtini)   E. Å . teisme aiÅ¡kino, kad tiek atvykę su Ž.

A. prie pastato, tiek vėliau laukdami, girdėjo garsų daužymÄ si, lyg mėtytų metalÄ . Tuo tarpu A. V. aiÅ¡kino girdėjęs trenksmus, o Ž. A. iÅ¡vis nebuvus jokio triukÅ¡mo, tik po 5 min. iÅ¡girdęs grumtynių garsÄ E. Å . teisme teigė, kad per langÄ Å¡okdamas, R. B. kažkÄ laikė rankose, nors A. V. nurodė, kad R. B. nieko neturėjo. A. V. aiÅ¡kino, kad R. B. tuo metu buvo su baltom darbinėm pirÅ¡tinėm, E. Å ., nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015, teigė, kad Å¡is buvo su juodomis odinėmis darbinėmis pirÅ¡tinėmis su pirščiukais (6 t., b. l. 155).

Tame pačiame posėdyje A. V. parodė, kad R. B. buvo su baltomis pirÅ¡tinėmis, rankose nieko nelaikė. E. Å . aiÅ¡kino, kad iÅ¡Å¡okęs R. B. padarė kelis kÅ«lversčius, kai A. V. nurodė, kad Å¡is nuÅ¡oko ant kojų ir ant kelių, lyg pasviro į Å¡onÄ , darydamas kÅ«lverstį, o kitu atveju teigė, kad R. B. nugriuvo ant žemės ir kurį laikÄ dar pagulėjo. Teismas netiki ir Å¡io liudytojo versija, kad jis nugriuvęs pasiėmė nuo žemės Å¡akÄ , nes ten jų esÄ buvo visur primėtyta – įvykio fotonuotraukose užfiksuota, kad jokių toje vietoje augančių medžių ar netgi didelių krÅ«mų nėra, taigi, tokiu atveju visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad toje vietoje galėjo gulėti liudytojo nurodomo dydžio Å¡akų. 2015 m. spalio 7 d. teismo posėdyje E. Å . aiÅ¡kino, kad Å¡aka buvo pirÅ¡to storio, tačiau toks teiginys nelogiÅ¡kas, vertinant jo parodymus, kad tokia plona Å¡aka jis ilgai gynėsi nuo R.

B., netgi sudavė R. B. apie 6-8 smÅ«gius per kojas. Abejotina ir tai, kad smÅ«giai tokio storio Å¡aka bÅ«tų palikę teismo medicinos specialisto vėliau konstatuotus sužalojimus nukentėjusiajam, juo labiau, per Å¡io dėvėtas dvejas ilgas kelnes, kurių virÅ¡utinės buvo pakankamai storos. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir Å¡io liudytojo parodymai apie jo ir R. B. grumtynes, trukusias pagal jo pasakojimÄ pakankamai ilgÄ laikÄ , kai iÅ¡ visų kitų parodymų seka, jog vos už 60 m stovėjo E. Å . draugas Ž.

A., kuris jį turėjo matyti, tačiau R. B. grumiantis tiek laiko su E. Å ., neatbėgo prie jų ir nepadėjo sulaikyti R. B.. E. K. netgi aiÅ¡kino, kad E. Å . su R. B. grÅ«mėsi kokias 3 minutes. Tuo tarpu tiek nagrinėjant Å¡iÄ , tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK -1-448/2015, pats E. Å . teigė, kad kai jis nukrito su R. B. ant žemės, R. B. atsistojus, E. Å . matė, kad link jų tuo metu bėgo Ž. A. jam padėti. Liudytojas E. K., nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015, aiÅ¡kino, kad iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ pastato, R.

B. bėgo, bet jį pagavo prie kampo, susigrūmė (6 t., b. l. 158), taigi, tokie parodymai vėlgi prieštarauja Ž. A. ir E. Š. parodymams. Liudytojas E. K. teismo posėdyje tvirtino, kad iššokusį asmenį gaudė du vaikinai, kurie bėgo prie šio iš skirtingų pusių, paskui pats sau prieštaravo, teigdamas, kad kai pirmasis vaikinas grūmėsi su iššokusiuoju, antro vaikino dar nebuvo, šis atsirado tik tada, kai R. B. ištrūko ir nubėgo apie 30-40 m. Tokių parodymų nepatvirtino nei E. Š., nei A.

V., nei Ž. A., taigi, Å¡ių asmenų parodymai prieÅ¡taringi ir dėl Å¡ios aplinkybės.Kaip jau minėta, neįtikimi ir E. Å . bei atitinkamai A. V. parodymai, kad kitoje pastato pusėje buvęs E. Å . galėjo matyti, kur, apibėgdamas pastatÄ , toliau bėgo R. B., nes tokiu atveju E. Å . regėjimo laukÄ neabejotinai užstotų tas pats pastatas, kurio ilgis buvo iÅ¡matuotas R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu ir yra 60,10 m (2 t., b. l. 99). Tačiau pagal R. B. parodymus, duotus įvykio vietoje, jį vijęsis geltonais marÅ¡kinėliais vilkėjęs jaunuolis atbėgo iki vietos ties pastato kampu, esančiu prie gatvelės, vedančios Pramonės gatvės kryptimi (2 t., b. l. 104).

Tokiu atveju E. Å . jau turėjo galimybę iÅ¡ tos vietos matyti, kur toliau nubėgo R. B.. Nors ir E. Å ., ir jo draugas Ž. A. teigė, kad pastarasis buvo susidÅ«ręs su R. B. ir abu jie buvo nukritę, įvykį esÄ stebėjęs E. K. tokio jų nugriuvimo nepastebėjo. E. K. aiÅ¡kino, kad tai susigrÅ«mę E. Å . ir R. B. ritosi „visaip kÅ«lversčiais“, o pagalio E. Å . rankose jis nepastebėjęs, lazdÄ matęs kaip tik Ž. A. rankose. Tuo tarpu Ž. A. iÅ¡vis neigė turėjęs kokiÄ nors lazdÄ .

E. Å . aiÅ¡kino, kad jį permetęs ant žemės R. B. dar užkrito ir ant jo, tuo tarpu Ž. A. aiÅ¡kino, kad R. B. tik labai stipriai į žemę metė E. Å ., o Å¡is paskui jau tik sėdėjo, susiėmęs už kojos, taigi, apie jokį abiejų tų asmenų nugriuvimÄ neparodė. Beje, E. K. teigė, kad po to, kai R. B. iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ E. Å ., pastarasis liko gulėti, o tai prieÅ¡tarauja Ž. A. parodymams. Teismo posėdyje 2015 m. spalio 7 d. E. Å . irgi teigė likęs gulėti ant žemės, tačiau jis aiÅ¡kino, kad po kelių sekundžių prie jo pasirodė A.

V., klausė, ar viskas gerai, ir nusivijo R. B.. Tuo tarpu apie priėjusį A. V. neparodė nei visÄ esÄ gerai matęs E. K. ir esÄ tuo metu netoli buvęs Ž. A. Kaltinamasis R. Å . Å¡ioje baudžiamojoje byloje duoti parodymus atsisakė, tačiau apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime 2013 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., b. l. 45-48) apie Å¡ias aplinkybes, jis parodė bevaikščiodamas po naudojamÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdęs stiklo dūžių triukÅ¡mÄ , per langÄ paklausęs, kur jis (R.

B.) yra, sÅ«nus jam atsakė, kad Å¡is nubėgo, R. Å . matė, kad sÅ«naus koja kraujuoja, bet Å¡lubuodamas vijosi. R. Å . parodė, kad tada jis įlipo į automobilį ir nuvažiavo ta kryptimi, kur nubėgo R. B., su maÅ¡ina užkirto keliÄ už sekančio pastato, ir R. B. pasislėpė. Beje, liudytojas E. K., nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015 netgi aiÅ¡kino, kad R. B. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ trečio pastato aukÅ¡to (6 t., b. l. 158). VisiÅ¡kai neatitinka liudytojo E. Å . ir E. K. parodymai ir pastarojo vairuoto automobilio spalvÄ â€“ ar balta, kaip nurodė E. Å ., ar ruda, kaip teigė E. K..

E. Å . teigė, kad E. K. jo tėvo pažįstamas, iÅ¡ jo jie yra pirkę dalių automobiliui, o 2015 m. spalio 7 d. teismo posėdyje jis aiÅ¡kino jau iÅ¡ E. K. pirkęs automobilį. Tuo tarpu E. K. aiÅ¡kino, kad tikrai jie anksčiau nėra bendravę, nebent, turėdamas individualiÄ taksi įmonę, galėjęs jį kada nors pavežti. Pastebėtina, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015, Å¡is liudytojas teigė matęs E. Å . mieste, dirbdamas taksistu, todėl jį žinantis (6 t., b. l . 158).

E. K. teigė ir tai, kad gatvele niekas nėjo, tačiau tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvele, R. B. bėgant, nuo parduotuvės „Moki-Veži“, t. y. ta pačia kryptimi, kaip prie pastato privažiavo ir E. K., ėjo S. P. ir V. N.. Neatitinka ir Å¡ių liudytojų parodymai apie E. Å . įsodinimÄ Ä¯ E. K. automobilį – E. Å . teigė, kad jį tėvas su E. K. nunešė į automobilį, privažiavęs E. K. pamatė bėgantį kraujÄ , o E. K. tai aiÅ¡kino, kad jam privažiavus, iÅ¡ pastato išėjo R.

Å ., atėjo ir E. Å ., kaip, beje parodė ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015, kad matęs ateinantį E. Å . kruvina koja (6 t., b. l. 158), tai teigė, kad R. Å . jam privažiavus, vaikinÄ jau vedė, tada E. K. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, patiesė iÅ¡ bagažinės paėmęs patiesalÄ . E. Å . aiÅ¡kino, kad jo tėvas R. Å . iÅ¡ pastato iÅ¡lipo per langÄ vidiniame kieme, o ne išėjo iÅ¡ pastato, kaip parodė E. K.. NelogiÅ¡ki jų aiÅ¡kinimai ir dėl to, kad turėdamas automobilyje pirmosios pagalbos rinkinį, E. K. nemėgino sutvarstyti kraujuojančios E. Å . kojos, be to, jis nurodė E. Å .

į ligoninę vežęs gatvele tolyn, link (duomenys neskelbtini) , o ne (duomenys neskelbtini). pusėn, kuria nuvykimas į Alytaus ligoninę ir patogesnis, ir artimesnis. E. Å . negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti ir to, kodėl jis priėmimo skyriuje nurodė sužalojimÄ esant buitine trauma, o teigti, kad buvo sužalotas R. B., pradėjo tik vėliau, kai pastarasis kreipėsi į policijÄ dėl smurto veiksmų jo atžvilgiu. E. Å . teigė prie pat pastato (duomenys neskelbtini) atvykęs savo automobiliu, kuriuo paskui jo iÅ¡ ligoninės pasiimti atvažiavo Ž.

A., o Å¡is aiÅ¡kino, kad jie tada atvyko Ž. A. automobiliu, kurį pasistatė prie „Moki-Veži“ parduotuvės. Pastebėtina, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015, E. Å . irgi jau teigė atvykęs Ž. A. automobiliu (6 t., b. l. 154). Ž. A. aiÅ¡kino E. Å . įvykio metu buvus su džemperiu su kapiÅ¡onu, kai pats E. Å . parodė buvęs marÅ¡kinėliais. E. Å . nurodė, kad vėliau jam jau po ligoninės atvykus į (duomenys neskelbtini) , ten visureigyje sėdėjo R.

Š., o po medžiu – R. B., A. V. nebuvo, panašiai teigė, kad jokių kitų žmonių ne R. Š. ir R. B. ten nebuvo, ir Ž. A., tačiau A. V. teisme aiškino, kad jam ir D. V. atvykus prie buvusio medvilnės kombinato, kur laukė R. Š. ir R. B., automobiliu privažiavo E. Š., prie kurio R. Š. buvo nuėjęs pasikalbėti. E. K. teigė, kad įvykio metu E. Š. avėjo lyg šlepetėmis, tuo tarpu ir E. Š., ir Ž. A. aiškino, kad buvo apsiavęs sportiniais batais. E. Š., apklausiamas 2015 m. spalio 7 d. teisme teigė, kad šio įvykio metu A.

V. vilkėjo plonÄ striukę, nors pats kaltinamasis parodė, o ir patvirtino nukentėjusysis R. B., kad Å¡is vilkėjo tik marÅ¡kinėliais, nes buvo karÅ¡ta diena.E. Å . 2015 m. spalio 7 d. posėdyje teigė, kad jis priėmimo skyriuje buvo atvykęs vienas, todėl nelabai atsimena, kÄ pasakė dėl sužalojimo aplinkybių, nurodė, kad mama atvyko tik po kažkiek laiko, tačiau E. K. teisme aiÅ¡kino, kad jis nuvežęs į priėmimÄ E. Å ., sulaukė, kol gal už dviejų minučių atvyko Å¡io motina.Dėl R.

B. vilkėtų rūbų E. Š. irgi teigė, kad šis vilkėjęs visiškai juodais spec. rūbais, tuo tarpu A. V. teigė, kad R. B. vilkėjo tamsiais rūbais, Ž. A. aiškino nukentėjusįjį vilkėjus lyg tamsiai žalsvais rūbais, su golfu, pats R. B. teigė vilkėjęs tamsiai rudu džemperiu ir juodomis kelnėmis, būtent tokius rūbus jis ir pateikė ikiteisminio tyrimo metu ir tokie rūbai apžiūrėti teisiamajame posėdyje, liudytojas S. P. parodė šiuos rūbus perdavęs policijos pareigūnui.

Taigi, šiuo atveju sutampa tik paties nukentėjusiojo ir liudytojo S. P. parodymai, o policijai pateikti rūbai atitinka tokius, kokius nurodė pats R. B.. R. B. teigė pastate (duomenys neskelbtini) vilkėjęs būtent visus šiuos rūbus, t. y. vienus ant kitų, vėliau, parbėgęs į savo darbovietę, nusivilkęs viršutinius rūbus, likęs tik su plonesniu golfu ir plonesnėmis kelnėmis. Gynyba ir kaltinamieji rūbų apžiūros metu suabejojo, ar storesnės kelnės yra R. B. dydžio.

Tačiau teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo parodymai dėl rÅ«bų, nes pateiktos prie bylos medžiagos storesnės kelnės, nors ir platesnės nei kitos, yra sutraukiamu juosmeniu, ilgio, vizualiai tinkančio R. B. pagal jo Å«gį, nukentėjusiojo aiÅ¡kinimas, kad dvejas kelnes jis rengdavosi dėl to, kad jo darbo patalpose buvo vėsu, be to, ir dėl darbo pobÅ«džio, yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas, akivaizdu, kad dirbant tokį darbÄ , reikalingi storesni rÅ«bai, siekiant apsisaugoti nuo galimų sužeidimų, įdrėskimų ir pan.

Tuo pačiu R. B. pateikti rÅ«bai ir jo paaiÅ¡kinimai apie jų vilkėjimÄ Ä¯vykio prie (duomenys neskelbtini) pastato metu vėlgi duoda pagrindÄ netikėti kaltinamųjų ir jų gynėjų versija, kad R. B. nustatyti sumuÅ¡imai galėjo bÅ«ti padaryti E. Å . suduodant medžio Å¡aka. Kaip jau minėta, E. Å . teigė su gal pirÅ¡to storio Å¡aka sudavęs R. B. kelis smÅ«gius, tačiau neįtikėtina, kad tokio storio medžio Å¡akos smÅ«giai bÅ«tų palikę R. B. nustatytas kraujosruvas per dvejas kelnes.Dėl E. Å . parodymų atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis kitos sudėties teismui 2015 m. spalio 7 d. davė parodymus, jog Å¡aka sudavė R.

B. tai kokius 4-6 kartus, tai 6-8 kartus, tada teigė, kad R. B. iÅ¡Å¡okęs pro langÄ , sudavė jam į galvÄ , o vėliau to paties posėdžio metu, o ir kitos sudėties teismui aiÅ¡kino, kad jam sudavė į krÅ«tinę, nes nepataikė į galvÄ . E. Å . ankstesnės teismo apklausos metu teigė, kad po to, kai nukrito ant žemės, R. B. atsistojęs nubėgo, susidÅ«rė su jo draugu Ž. A., nukrito ir R. B. vėl atsistojęs nubėgo, tačiau kas vyko toliau, teigė nematęs, nes gulėjęs ant žemės, o po kelių sekundžių pasirodęs A.

V.. Kaltinamasis A. V., pastebėtina, teigė radęs E. Å . sėdintį prie pastato sienos, o Å¡is jam parodęs netgi, kad R. B. nubėgo link (duomenys neskelbtini) Ž. A. teisme teigė matęs, kaip muÅ¡asi E. Å . ir R. B., tačiau link jų nėjęs, iÅ¡sigandęs tuo tarpu E. Å . nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015 aiÅ¡kino, kad Ž. A. iÅ¡ karto, kai tik iÅ¡girdo, kad kažkas vyksta, pradėjo bėgti į E. Å . pusę jam į pagalbÄ (6 t., b. l. 155). Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-1-448/2015, Ž.

A. aiÅ¡kino, kad paskui jį bėgo A. V., kuris norėjo sugauti R. B., tuo tarpu A. V. nenurodė matęs kokius kitus R. B. besivejančius asmenis.Liudytojo A. S. parodymus teismas taip pat vertina kaip visiÅ¡kai nepatikimus, nes jie buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Jis ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino kaltinamÄ jį A. V. pažįstantis tik iÅ¡ matymo, tačiau žinojo jo vardÄ , taip pat žinojo ir kaltinamojo R. Å . pavardę (2 t., b. l. 110-111). Pačios pirmos apklausos metu 2013 m. rugpjūčio 20 d. jis iÅ¡vis teigė nepažįstantis asmenų, kurie 2013 m. rugpjūčio 8 d. parduotuvėje prašė balto popieriaus lapo ir kažkÄ pasiraÅ¡inėjo (2 t., b. l. 108-109).

Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu pripažino rūkęs prie pastato 15-20 min. iki kaltinamiesiems su R. B. užeinant į parduotuvę, tai atitinka nukentėjusiojo R. B. parodymus, ir matęs kaltinamuosius su R. B. nuo (duomenys neskelbtini). pareinant pro šalį link mokyklos, tačiau teisme jau neigė rūkydamas matęs kaltinamuosius ar R. B., bet pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti priešingi parodymai buvo užrašyti teisingai. Šis liudytojas teisme neigė telefonu bendravęs su A. V., sakė neturėjęs jo telefono numerio ir jie vienas kitam neskambinę, aiškino, kad galbūt jo viršininkas ar kas nors kitas galėjo skambinti A.

V. Kaltinamasis A. V. taip pat teisme neigė telefonu bendravęs su A. S., aiškino, kad buvo patalpų, kurias jis buvo nupirkęs, nuomininkai – žvejų parduotuvės savininkai buvo davę jam kažkieno telefono numerį asmens, su kuriuo jis turėjęs bendrauti dėl išsikraustymo. Tačiau tokius ir A. S., ir A. V. parodymus objektyviai paneigia šių asmenų pokalbių telefonu išklotinės, kur užfiksuota, jog pats A. S. dar 2013 m. rugpjūčio 1 d. 11.20 val. yra skambinęs A. V., pokalbis truko 53 s, o pastarasis jam yra skambinęs jau net ne parduotuvės darbo laiku 2013 m. rugpjūčio 5 d. 20 val., pokalbis truko 12 s, tai rodo, kad A.

V. ir A. S. dar iki įvykio buvo pažįstami ir bendravo. Paties A. V. parodymai apie patalpų, kuriose įvykio metu veikė žvejų prekių parduotuvė, įsigijimÄ taip pat buvo itin prieÅ¡taringi, jis painiojosi dėl Å¡ių patalpų įsigijimo laiko, netgi neigė dirbęs UAB (duomenys neskelbtini)   (9 t., b. l. 187), tačiau tÄ paneigia duomenys iÅ¡ „Sodros“, pagal kuriuos A. V. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. sausio 7 d. (3 t., b. l. 127). Liudytojas A. S. teigė nematęs, kad R.

B. kaltinamieji bÅ«tų mušę lauke, kad Å¡is bÅ«tų sužalotas ar nugriuvęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis R. B. nurodė, kad žvejų parduotuvės pardavėjas, A. V. prie jo priėjus ir kažkÄ pasakius, atsakė, jog jis nieko nematė ir negirdėjo. Ä®vertinus liudytojo A. S. parodymų prieÅ¡taringumÄ , analogiÅ¡kai ir prie jų derintus kaltinamojo A. V. parodymus, bandant paneigti jų pažintį ir bendravimÄ iki įvykių, teismas jais netiki ir atmeta kaip subjektyvius, duotus siekiant padėti A.

V. ir jo bendrininkui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo A. M. parodymai nėra labai reikÅ¡mingi bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes Å¡is asmuo tiesiogiai įvykių nematė. Tačiau vertinant juos, pažymėtina, kad Å¡is liudytojas labai atsainiai aiÅ¡kino savo nenorÄ geranoriÅ¡kai padėti policijos pareigÅ«nams – papraÅ¡ytas paklausinėti sandėlio darbuotojų, ar kas kÄ nors matė prie parduotuvės „IKI“, jis teigė to nepadaręs, nes neturėjęs nei noro, nei galimybių, vėlgi jis, pažadėjęs policijos pareigÅ«nams atvykti į komisariatÄ pasikalbėti, per laisvas dienas to nepadarė, kaip parodė, nes nieko apie įvykį nežinojo, jo nematė, negirdėjo ir jis jam nerÅ«pi, vėliau, net jau gavęs Å¡aukimÄ atvykti, jis vis tiek nenuvyko, kaip teigė, negalėjo dėl darbo, tačiau taip pat teisme parodė, kad nenuvyko, nes nenorėjo (9 t., b. l. 51).

Å is liudytojas teigė, kad jį vėl vertė atvykti į policijÄ , tačiau iÅ¡ jo paties parodymų akivaizdu, kad pats A. M. visaip vengė vykti ir pareigÅ«nų papraÅ¡ytas, ir netgi gavęs Å¡aukimÄ . Jokių to vertimo veiksmų, be paties deklaratyvaus pasakymo, jis neapibÅ«dino. Jo parodymai apie jam apklausos metu policijos pareigÅ«nų darytÄ spaudimÄ , netgi jo atžvilgiu naudotÄ fizinį smurtÄ , taip pat buvo nenuoseklÅ«s – tai jis teismo posėdyje 2015 m. spalio 7 d. aiÅ¡kino, kad pareigÅ«nas M. tai kelis kartus paglamžė, tai paspaudė du kartus jam kaklÄ (6 t., b. l. 142), tai kitame teismo posėdyje teigė, kad M. jį suėmė už sprando ir keletÄ kartų paspaudė, galvÄ palenkė tarp kojų.

Nors jis teigė, kad taip pareigÅ«nai darė jam spaudimÄ , vėlgi sakė, kad gal čia M. taip juokais padarė. Teisme A. M. teigė, kad jo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu buvo neatitikimų, todėl jis prirašė pastabas, tačiau nerašė, kad protokolas suraÅ¡ytas teisingai. Tačiau A. M. apklausos protokole yra jo ranka padaryti įraÅ¡ai, jog jis protokolÄ perskaitė, iÅ¡ jo žodžių suraÅ¡yta teisingai, P. S. pareigÅ«nams nieko nepasakojo (2 t., b. l. 144-145). Å is liudytojas visus pareigÅ«nų veiksmus vertino akivaizdžiai tendencingai neigiamai, netgi įspėjimas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ar atsisakymÄ juos duoti liudytojui pasirodė grasinimas.

Å io liudytojo teiginiai apie tai, kad jis nevyko į policijÄ , nes nori ramiai gyventi, niekur nenori lįsti, duoda pagrindo manyti, kad jis vengė duoti tikrai objektyvius parodymus, nes visai nelogiÅ¡ka, kad papasakodamas policijai tÄ patį, kÄ nurodė vėliau apklausose, jis bÅ«tų sukėlęs sau ar savo Å¡eimai kokiÄ nors grėsmę. Nors A. M. yra pats buvęs policijos pareigÅ«nas, jis parodė, kad jis policija nepasitiki, teigė, kad nusivylęs savo kolegomis, kad tekę bylinėtis. Be to, Å¡is liudytojas yra buvęs R.

Å . kolega, kaip parodė, jie kartu dirbę, netgi parodė, kad R. Å . pažįsta nuo 15 metų. Todėl teismui yra pagrindas manyti, kad Å¡is liudytojas yra nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai policijoje dirbančių asmenų atžvilgiu. Pastebėtina, kad Å¡is liudytojas, nors teigė, kad jam buvo daromas spaudimas, niekur po jo apklausų nesikreipė, pareigÅ«nų veiksmų neskundė. Teismas, vertindamas liudytojo asmenybę, atsižvelgia ir į tai, kad Å¡is liudytojas pats netgi parodė apie savo nesÄ Å¾iningumÄ dar jam dirbant policijos sistemoje – nurodė 2012 m. išėjęs iÅ¡ tarnybos dėl sveikatos, kuri jam dirbti neleido, o jis jau buvo pavargęs kiekvienais metais mokėti už komisijas.

Teismas apklausė liudytojais policijos pareigūnus – tyrėjus G. N., G. T., A. M., kurie buvo įtraukti į tyrimo grupę (1 t., b. l. 1). G. N. parodė, kad jis nedalyvavo A. M. apklausoje, tačiau jis su G. T. vyko pas A. M. į „IKI“ filmuotos medžiagos. Jis parodė, kad pats A. M. tada pradėjo pasakoti apie įvykį, sakė, kad jam apie tai kažkas iš kitų apsaugos darbuotojų pasakojo. Parodė, kad A. M. nupasakojo A. V., o vėliau pakeitė savo parodymus. Tas pačias aplinkybes dėl pokalbio su A.

M. teisme nurodė ir liudytojas G. T. Jų teisme nurodytos aplinkybės atitinka tarnybiniuose praneÅ¡imuose 2013 m. rugpjūčio 22 d. užfiksuotas aplinkybes dėl pokalbio su A. M.. Jokios A. M. kaip liudytojo apklausos parduotuvėje „IKI“ Å¡ie policijos pareigÅ«nai neatliko, kaip parodė, pareigÅ«nai vyko filmuotos medžiagos, o pats A. M. pradėjo kalbėti apie įvykį. BÅ«tent dėl to, paaiÅ¡kėjus, kad Å¡is asmuo gali kÄ nors žinoti apie nusikaltimo R. B. atžvilgiu aplinkybes, jis paskui buvo teisėtai ir pagrįstai kviečiamas į apklausÄ policijos komisariate pas tyrėjÄ .

Liudytojai G. N., G. T., A. M., R. J. paneigė, kad prieÅ¡ A. M. apklausos metu policijos komisariate buvo naudojamas bet koks smurtas. Tuo pačiu aspektu vertinant E. K. parodymus, pastebėtina, jog Å¡is irgi aiÅ¡kino nežinantis, kodėl buvo kviečiamas liudyti. Tačiau bÅ«tent kaltinamasis R. Å . savo raÅ¡tiÅ¡kuose parodymuose 2013 m. rugsėjo 18 d. nurodė, kad E. K. matė įvykio prie pastato (duomenys neskelbtini) aplinkybes, teigdamas, kad E. K. yra pažįstamas iÅ¡ matymo, tačiau nurodė tokio asmens tiksliÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , be to, dar tÄ pačiÄ dienÄ , kada R.

Å . pateikė raÅ¡tiÅ¡kus parodymus, telefonu du kartus kalbėjo su R. Å ., kuriam, pasirodo, žinomas ir Å¡io iÅ¡ matyto tepažinoto asmens mobiliojo telefono numeris. NelogiÅ¡ki ir niekuo nepagrįsti buvo ir Å¡io liudytojo parodymai, kad jis bijojo policijos pareigÅ«nų, kad Å¡ie esÄ jo atžvilgiu buvo nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai ir pan. Å io liudytojo versija apie policijos pareigÅ«nų prieÅ¡iÅ¡kumÄ atitinka ir kitų kaltinamųjų naudai liudijusių asmenų – A. S., A. M. versijas apie jiems darytÄ policijos spaudimÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje esančio Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro T.

S. 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimo atmesti R. Å . skundÄ matyti, jog savo skunde R. Å . teigė, kad ikiteisminį tyrimÄ atliekantys policijos pareigÅ«nai iÅ¡galvotais motyvais asmenis, kurie net nematė įvykio aplinkybių, kviečia į apklausas, liudytojams A. M., parduotuvės (duomenys neskelbtini) pardavėjui vardu A. daro psichologinį spaudimÄ , jiems grasina (3 t., b. l. 180). Å i aplinkybė rodo, kad R. Å . akivaizdžiai ikiteisminio tyrimo metu bendravo su liudytojais A. M., A. S., E. K., su jais kalbėjosi apie jų apklausas, jų duotus parodymus, todėl, atsižvelgiant ir į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl parodymų prieÅ¡taringumo, nenuoseklumo, yra pakankamas pagrindas Å¡ių liudytojų parodymus vertinti kaip subjektyvius ir duodamus, siekiant padėti kaltinamiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Liudytoja G.

S. taip pat nematė įvykių, susijusių su smurto R. B. atžvilgiu naudojimu. Ji tik R. Å . kvietimu atvyko į policijos komisariatÄ kartu su abiem kaltinamaisiais pas tyrėjas, kaip R. B. kreipėsi į policijÄ . Å i liudytoja irgi nebuvo nuosekli ir atvira, jos parodymai prieÅ¡taringi. Ji teigė, kad visas pastate (duomenys neskelbtini) buvęs turtas buvo kaltinamųjų, jai priklausė pats pastatas, langai, įrenginiai, radiatoriai, bet jos turtui jokia žala nebuvo padaryta, tačiau apklausos metu vėlgi aiÅ¡kino, kad R.

B. jai vis tik padarė žalÄ â€“ buvo iÅ¡kapoti visi elektros instaliacijos laidai, visos spintos, žalÄ vėliau netgi įvertino su kaltinamaisiais bendru susitarimu 50000 Lt. Taigi, nesuprantama, už kÄ jai tokiu atveju galimai atlygino kaltinamieji. Dėl Å¡ios žalos atlyginimo liudytojos parodymai teisme vėlgi buvo visiÅ¡kai nesuprantami – tai ji aiÅ¡kino, kad kaltinamieji jai geranoriÅ¡kai atlygino žalÄ , tai vėl teigė, kad žalos atlyginimas pasireiÅ¡kęs tuo, kad ji pastatÄ pardavė norvegų firmai, nuleisdama kainÄ , tokiu bÅ«du visiÅ¡kai nelogiÅ¡kai aiÅ¡kindama žalos atlyginimÄ .

Å i liudytoja taip pat neteisingai teigė, kad policijoje jos niekas neapklausinėjo, nors tÄ paneigia jos pačios apklausos 2013 m. rugpjūčio 8 d. protokolas (2 t., b. l. 38-39). G. S. teisme tai sakė, kad skaitė R. B. raÅ¡omÄ pareiÅ¡kimÄ , matė, jog jis rašė, kad jam buvo grasinama, bet vėlgi teigė, kad Å¡iaip tai neskaitė jo pareiÅ¡kimo, gal tik iÅ¡ smalsumo pažiÅ«rėjo. Ji teigė, kad neatsimena, ar A. V. buvo policijos komisariate, tačiau pati tos pačios apklausos metu parodė, kad A.

V. buvo, kad jis ir R. Å . komisariate elgėsi normaliai. Liudytoja aiÅ¡kino, kad pas tyrėjÄ kabinete esant jai, kaltinamiesiems ir R. B., triukÅ¡mo nebuvo, niekas iÅ¡ budinčios dalies nebuvo atėjęs jų raminti, tačiau Å¡i aplinkybė paneigta ir liudytojos E. T., ir nukentėjusiojo R. B. parodymais, ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 52-6-IS-40 (1 t., b. l. 24-28). Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai ne tik neturi jokios esminės reikÅ¡mės Å¡io epizodo faktinėms aplinkybėms nustatyti, bet jie ir akivaizdžiai visiÅ¡kai nepatikimi.Kaltinamieji neigė, kad jie iÅ¡ R.

B. buvo atėmę jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , R. Å . tvirtino, kad R. B. visÄ laikÄ , kol jie bendravo, važinėjo po miestÄ , kažkam rašė sms žinutes. Tačiau nukentėjusiojo telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinė patvirtina, jog Å¡iuo telefonu niekas nesinaudojo nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. 14.06 val., kai į R. B. telefonÄ paskambino R. Å ., iki tos pačios dienos 18.15 val., kaip R. B. iÅ¡ Å¡io telefono parašė sms žinutę numeriu (duomenys neskelbtini), kaip galima suprasti pagal tiek nukentėjusiojo ir S. P. parodymus, tiek pagal užfiksuotus telefoniniu ryÅ¡ius, S. P. (1 t., b. l. 62-63).Kaltinamųjų teiginius, jog patalpose (duomenys neskelbtini) nebuvo įrengta signalizacija, paneigia tiek R.

Å . telefono iÅ¡klotinėje užfiksuoti GSM apsaugos sistemos praneÅ¡imai, po kurių R. Å . kaskart reaguodavo, tiek D. V. parodymai, jog jis patalpose matęs judesio daviklius, analogiÅ¡ki nukentėjusiojo T. A. parodymai, taip pat ir J. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamieji buvo pastate įrengę signalizacijÄ , nes gaudavo praneÅ¡imus apie pažeidimus.Taigi, teismas esant prieÅ¡taringiems paties kaltinamojo A. V. parodymams, taip pat raÅ¡tu pateiktiems kaltinamojo R. Å . parodymams, konstatuodamas kaltinamųjų kaltę dėl savavaldžiavimo R.

B. atžvilgiu, remiasi nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo R. B., liudytojų S. P., V. N. parodymais. Å ių parodymų, specialisto iÅ¡vados, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos, daiktų apžiÅ«ros protokoluose, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėse užfiksuoti duomenys įrodo, kad A. V. ir R. Å . panaudojo tiek fizinę, tiek psichinę prievartÄ R. B. atžvilgiu. Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamųjų R. Å . ir A. V. veika R. B. atžvilgiu naudojant fizinį ir psichinį smurtÄ , reikalaujant atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ dėl vagystės ir turto sugadinimo bei E. Å . sužalojimo, kvalifikuota tinkamai pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Iš surinktų duomenų matyti, kad A. V. ir R. Š. neturėjo tikros teisės reikalauti iš R. B. žalos, padarytos kaltinamiesiems dėl turto vagystės ar jo sugadinimo bei dėl E. Š. sužalojimo. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). R. B. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2013 m. rugpjūčio 8 d. apie 11 val.

Alytuje, (duomenys neskelbtini) iÅ¡lauždamas langÄ , įsibrovė į G. S. priklausančias pramonines patalpas ir pasikėsino pagrobti jai priklausančius 172 m varinių elektros kabelių, kurių vertė 443,28 Lt, taip pat jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sugadino G. S. priklausantį turtÄ , padarydamas 26337,59 Lt turtinę žalÄ (5 t., b. l. 91). Tačiau Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo.

Taip pat įvykio metu bÅ«du nebuvo nustatyta, kad R. B. padarė kokiÄ nors žalÄ E. Å .. Taigi, jokios tikros teisės į žalos atlyginimÄ kaltinamieji neturėjo, tačiau pagal įvykio aplinkybes, kaltinamiesiems radus pastate R. B., taip pat pastate esant matomiems vagysčių ir turto gadinimo faktams, E. Å . R. B. gaudynių metu susižalojus kojÄ , kaltinamieji, reikÅ¡dami prievartines turtines pretenzijas, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, manydami, kad toks pagrindas egzistuoja, taigi, įgyvendino savo tariamÄ teisę.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad jis nebuvo padaręs jokios žalos nei kaltinamųjų turtui, nei E. Å ., taigi, jis nepripažino kaltinamųjų teisės į tokios žalos atlyginimÄ , jÄ ginčijo.Nors pats nukentėjusysis R. B. pripažino, jog jis neteisėtai, be savininkų ar teisėtų naudotojų sutikimo įsibrovė į pastatÄ (duomenys neskelbtini) Alytuje, kaltinamieji akivaizdžiai pasirinko tokį savo teisės į pastatÄ gynimo bÅ«dÄ , kuris neatitiko geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų.

R. Å . ir A. V. ėmėsi patys vykdyti teisingumÄ â€“Ä¯ pastatÄ Ä¯sibrovusį asmenį vijosi su lazdomis, R. Å . sudavė smÅ«gį lazda, vėliau, iÅ¡sikvietę telefonu, jo atžvilgiu naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ , gÄ sdino, grasino, neteisėtai suvaržė jam laisvę, fizinę ir psichinę prievartÄ naudodami kaip priemonę priversti nukentėjusįjį įvykdyti tariamÄ prievolę – atlyginti esÄ jo padarytÄ Å¾alÄ . Teismui nekyla abejonių dėl to, kad abu kaltinamieji suvokė savo veiksmų savavaliÅ¡kÄ ir neteisėtÄ pobÅ«dį, juo labiau, įvertinus tai, kad R.

Å . yra buvęs policijos pareigÅ«nas, turintis aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , taigi, visiÅ¡kai suvokiantis, kokia tvarka ir kur reikia kreiptis teisių ar teisėtų interesų pažeidimo atveju, kas atlieka ikiteisminį tyrimÄ vagystės atveju ar kokios teisinės procedÅ«ros yra kreipiantis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka ar civilinio proceso tvarka. A. V. taip pat tiek pagal savo iÅ¡silavinimÄ , tiek pagal turimÄ verslininko patirtį neabejotinai suvokė, kad R. B. atžvilgiu elgiasi savavaliÅ¡kai ir neteisėtai.

Akivaizdu, kad naudodami intensyviÄ fizinę ir psichinę prievartÄ R. B. atžvilgiu, priversdami jį pasiraÅ¡yti kaltinamųjų nurodytos didelės vertės vekselius už tariamai jo padarytÄ Å¾alÄ , kaltinamieji numatė, kad tokiu bÅ«du bus padaryta didelė žala nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams ir tokių padarinių norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.Kaltinamųjų vartojamas intensyvus fizinis smurtas ir psichinis spaudimas nukentėjusiajam, reikalaujant pasiraÅ¡yti didelės vertės vekselius, grasinimai „iÅ¡vežti ir parduoti gėjams“, fizinio skausmo sukėlimas (smÅ«giai į veidÄ , pilvÄ , kaklÄ , kojas, muÅ¡ant metaliniais strypais), neteisėtas laisvės atėmimas (įsodinimas prievarta į R.

Å . visureigį, vežiojimas po Alytų į nuomojamÄ butÄ , vėliau į automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, užrakinimas automobilyje, vedimas į žvejų prekių parduotuvę) rodo apie bauginančios situacijos sukÅ«rimÄ ir jų siekį padaryti nukentėjusiojo teisėms didelę žalÄ , t. y. sukurti tokiÄ situacijÄ , kurioje nukentėjusysis prarastų saugumo jausmÄ ir patirtų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . Fizinės prievartos panaudojimas (t. y. smÅ«gių į nukentėjusiojo pilvÄ , galvÄ , kojas) ir jos pasekmės (kairės rankos, abiejų kojų sumuÅ¡imas, sukeltas fizinis skausmas) byloje taip pat yra nustatytos.

Akivaizdu, kad R. B. buvo labai stipriai įbaugintas, praradęs saugumo jausmÄ , jautė įtampÄ ir bejėgiÅ¡kumÄ (pats nurodė nedrįsęs bandyti bėgti, kad nebÅ«tų jam dar blogiau, į policijÄ kreiptis nusprendė jau tik nebeatgaudamas piniginės), nes buvo muÅ¡amas, atimta jo laisvė, buvo nuvažiuota į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur kaltinamasis R. Å . apžiÅ«rinėjo jo daiktus, buvo atimtas jo telefonas, vėl R. B. buvo vežamas automobiliu į miesto centrÄ , jam buvo grasinama, jis buvo priverstas pasiraÅ¡yti labai didelės vertės finansinius įsipareigojimus, tokiu bÅ«du buvo siekiama jam padaryti didelę turtinę žalÄ , vėliau, remiantis vekseliais, pareiÅ¡kiant savo turtinius reikalavimus.

Kaltinamųjų veiksmai neabejotinai rodė nukentėjusiajam didelė tikimybę, jog jie gali įgyvendinti savo grasinimus, t. y. šiuos grasinimus R. B. suprato kaip realius, jis netgi nebenakvojo nuomotame bute, o nuvyko pas S. P.. Juo labiau, kad kaltinamieji netgi policijos komisariate, tyrėjų akivaizdoje, nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi agresyviai ir bauginančiai. Toks jų elgesys nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu neabejotinai yra neteisėtas ir baustinas. Kaltinamieji R. Š. ir A. V. veikė sutartinai kaip bendrininkai, kartu siekė bendro rezultato, kiekvienas žinojo bei suprato savo vaidmenį.

Net jei dėl konkrečių veiksmų iÅ¡ anksto nebuvo susitarta, kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, abu bendrai tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. Bausmės skyrimas Skiriant bausmę R. Å ., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, į jų pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytÄ asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkÄ , į asmens sveikatÄ , laisvę, turtines teises, į veikų baigtumo laipsnį – veikos baigtos.

R. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – R. Å . teisiamas pirmÄ kartÄ (3 t., b. l. 198), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 20-21), nedirba (4 t., b. l. 22, 23), gauna pensijÄ . Jis į VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpÄ neįraÅ¡ytas (4 t., b. l. 26).

Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, jÄ neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvimÄ , padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , jų pasekmių sunkumÄ , kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas terminui, mažesniam nei straipsnio sankcijoje numatytas jo vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos, jas iÅ¡ dalies sudedant. Kaip minėta, kaltinamasis R. Å . anksčiau nebuvo teistas, jis dirba, jo asmenybė nėra itin pavojinga. Todėl realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, taip pat jo galimybes atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ nukentėjusiajam.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. R. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 71 straipsnis).Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.Skiriant bausmę A.

V., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, į jų pavojingumo laipsnį – pasikėsinta įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytÄ asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkÄ , į asmens sveikatÄ , laisvę, turtines teises, į veikų baigtumo laipsnį – veikos baigtos. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – A. V. teisiamas antrÄ kartÄ (3 t., b. l. 115, 118-120), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 121-125), dirba (3 t., b. l. 127).

Jis į VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpÄ neįraÅ¡ytas (3 t., b. l. 130). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, jÄ neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvimÄ , padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , jų pasekmių sunkumÄ , jam skirtinas laisvės atėmimas terminui, mažesniam nei straipsnio sankcijoje numatytas jo vidurkis.Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-224/2013 nustatyta, kad A.

V. apgaulingai tvarkė apskaitÄ , taigi, padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡iuo nuosprendžiu A. V., remiantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir perduotas pagal laidavimÄ be užstato J. K., nustatytas vienerių metų laidavimo laikotarpis. A. V. laidavimo metu padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl ankstesnis Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl A.

V. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). A. V., įvertinus jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , paskirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Å¡ios bausmės dydžio vidurkis.A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintinos, skiriamas laisvės atėmimo bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir visiÅ¡kai pridedant kitÄ paskirtÄ bausmę – baudÄ (BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalys).Teismas taip pat įvertina tai, kad A.

V. laikytinas pirmÄ kartÄ teisiamu, ankščiau jokių smurtinių nusikaltimų nebuvo padaręs, jis dirba, jo asmenybė nėra itin pavojinga. Todėl laikytina, kad realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, jo galimybes atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 71 straipsnis).Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas Nukentėjusysis R. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2800 eurų neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 89-90). IeÅ¡kinyje ir teisme jis nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , iÅ¡gÄ stį, baimę, prarado darbÄ . Kaltinamųjų veiksmai jo atžvilgiu truko ilgÄ laikÄ , turėjo pasekmes, nes R. B. pasirašė jų naudai vekselius. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Tarp kaltinamųjų nusikalstamo veikimo ir Å¡ios atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad R. B. patyrė stiprų fizinį skausmÄ , nes buvo muÅ¡amas rankomis, spardomas, daužomas metalinėmis lazdomis, taip pat patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, nesaugumo jausmÄ , jam buvo atimta laisvė, grasinama, jis priverstas pasiraÅ¡yti didelės vertės finansinius įsipareigojimus kaltinamiesiems, taigi, jam neabejotinai padaryta neturtinė žala. Apie R. B. iÅ¡gÄ stį, baimę patvirtino liudytojai S. P., D. V., E. T.. Atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, jos baigtumÄ , kaltininkų amžių, darbingumÄ , gerÄ turtinę padėtį, taip pat į paties R.

B. veiksmus, be savininko leidimo patenkant į svetimÄ pastatÄ , teismas sprendžia, kad piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta, nustatant nukentėjusiajam R. B. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų R. Å . ir A. V. priteistinos neturtinės žalos dydį 2000 eurų (CK 6.250 straipsnis).Nukentėjusysis T. A. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 27). Teismo posėdžio metu jis civilinio ieÅ¡kinio atsisakė. T. A. atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio priimtinas, ir procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 14,28 Eur (49,31 Lt) žalos atlyginimo už R.

B. gydymo paslaugas (2 t., b. l. 187-188) ir civilinį ieškinį dėl 61,12 Eur (211,03 Lt) žalos atlyginimo už T. A. gydymo paslaugas (2 t., b. l. 194-195). Šių nukentėjusiųjų R. B. ir T. A. gydymo išlaidų dydis yra pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais (2 t., b. l. 190, 197). Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginus nukentėjusiųjų R. B. ir T. A. sveikatos priežiūros išlaidas, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Todėl iÅ¡ kaltinamųjų R. Å . ir A. V. solidariai priteistina 75,40 Eur turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusysis R. B. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų priteisti iÅ¡ viso 474 Eur jo atstovavimo iÅ¡laidų, pateikė pinigų priėmimo kvitus, iÅ¡ kurių matyti, jog advokatui E. V. 2014 m. spalio 1 d. už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ sumokėjo 600 Lt, ir dar 2016 m. vasario 9 d. bei 2016 m. lapkričio 16 d. sumokėjo už atstovavimÄ po 150 eurų (10 t., b. l. 12, 13, 14).Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovui, paslaugoms apmokėti.

Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis advokatui už jo atstovavimÄ yra sumokėjęs iÅ¡ viso 474 Eur. Å ios iÅ¡laidos, vertinant bylos sudėtingumÄ , apimtį, nėra aiÅ¡kiai per didelės, todėl priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų R. Å . ir A. V., t. y. po 237 Eur iÅ¡ kiekvieno (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomi iÅ¡ A.

V. paimti ginklai: lygiavamzdis šautuvas Nr. L2636561 Winchester modelis 1300, pistoletas Nr. IR3479 PM ir pistoletas Nr. A5471 CZ modelis 92, leidimai laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1176, išduotas 2013 m. birželio 3 d., leidimas įsigyti Nr. 12-0000068, išduotas 2012 m. vasario 21 d., leidimai įvežti (išvežti) ginklus Nr. 13-0000006, išduotas 2013 m. lapkričio 29 d., ir Nr. 14-0000003, išduotas 2014 m. balandžio 2 d. (1 t., b. l.

42) perduotini leidimÄ laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ iÅ¡davusiai institucijai – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyriui spręsti klausimÄ dėl leidimų panaikinimo.Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. pateikti rÅ«bai grÄ Å¾intini Å¡iam asmeniui, įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rastos metalinės geltonos lazdos sunaikintinos, CD laikmenos su mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinėmis, pokalbio garso (3 vnt.) paliktinos saugoti kartu su byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. Å . pripažinti kaltu:padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje dėl savavaldžiavimo T. A., G. A. ir G. K. atžvilgiu, ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams,padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje dėl savavaldžiavimo R. B. atžvilgiu, ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R.

Å . paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ trejiems metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. Å . paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigoti R. Å . per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL dydžių įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. V. pripažinti kaltu:padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje dėl savavaldžiavimo T. A., G. A. ir G. K. atžvilgiu, ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams,padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje dėl savavaldžiavimo R. B. atžvilgiu, ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams,už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti 100 MGL dydžių (3766 eurų) baudÄ .Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, A.

V. paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies ir visiÅ¡kai jas sudedant ir paskirti jam subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ trejiems metams ir 100 MGL dydžių (3765 eurų) baudÄ .Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigoti A. V. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL dydžių įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.R.

B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ R. Å . ir A. V. solidariai 2000 eurų (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.Priteisti R. B. iÅ¡ R. Å . ir A. V. po 237 (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis) Eur proceso iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ .Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius tenkinti ir priteisti solidariai iÅ¡ R. Å . ir A. V. 75,40 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo.Priimti T. A. atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio ir procesÄ dėl Å¡io ieÅ¡kinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. grÄ Å¾inti jo rÅ«bus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, dvi geltonas metalines lazdas sunaikinti, CD laikmenas su mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinėmis, pokalbio garso įraÅ¡u (3 vnt.) palikti saugoti kartu su byla.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                               Inga Liubinienė