280fbf0e-7577-40bc-bbc5-10d4e2d33080 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-12553-587/ 2012m.Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08790-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 34.4.8.; 113.1.; 99.7.; 116.; (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.spalio 30 d.Kaunas             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant atsakovui A. K., jo advokatei Kristinai Mikolaitei, trečiojo asmens atstovei A. A., nedalyvaujant ieškovei R. K., trečiajam asmeniui K.

J. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui K.J. M., Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir  n u s t a t ė :            IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti 1994 m. rugsėjo 6 d. testamentÄ , registro numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo J. R. savo butÄ Nr. duomenys neskelbtini), paliko A. K.. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo K.

J. M. ir J. R. buvo brolis ir seserys. 2007 m. sesuo J. R. buvo nužudyta, Kauno apygardos teismas pripažino atsakovÄ A. K. nepakaltinamu, jam paskirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje. Sesuo J. R. 1994 m. rugsėjo 6 d. testamentu, patvirtintu Kauno 2-ojo notaro notarės R. V., savo butÄ Nr. duomenys neskelbtini), paliko A. K.. Velionė J. R. vaikų ir kitų pirmesnės eilės paveldėtojų neturėjo. Todėl palikimÄ priėmėmė jos broliai ir sesuo.

Vienas brolių, N. M., savo paveldėjimo teises 2009 m. gruodžio 10 d. padovanojo ieÅ¡kovei ir K. J. M., todėl paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo velionė savo butÄ yra palikusi A. K., pažeidžia ieÅ¡kovės teisę paveldėti ir ji turi teisę kreiptis į teismÄ dėl 1994 m. rugsėjo 6 d. sudaryto testamento panaikinimo (b.l. 3-4).           Atsakovas A. K. savo atsiliepime (b.l.

35) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad kai jo motina mirė jam buvo tik devyni mėnesiai, jį užaugino J. R.. Jų santykiai buvo visada normalÅ«s ir iki testamento suraÅ¡ymo ir po testamento suraÅ¡ymo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 1994 m. rugsėjo 6 d. J. R. sudarydama testamentÄ bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi ne savo valiÄ , nepateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo suformuluoti testamente iÅ¡sakytos valios.

Atsakovas nurodo, kad dėl ligos poveikio buvusio įvykio metu yra pripažintas nepakaltinamu, dėl ko negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų.           Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildė, kad testamentÄ sudarė J. R. 1994 m. rugsėjo 6 d. nuo testamento sudarymo iki J. R. mirties praėjo 13 metų, tai pakankamas laikas, kad testatorė galėtų pakeisti savo valiÄ , jeigu bÅ«tų norėjusi. J. R. valia nurodyta 1994 metų testamente buvo tikroji jos valia, kitų pagrindų naikinti šį testamentÄ ieÅ¡kovė nenurodė.

IeÅ¡kovė remiasi CK 5.6 straipsniu numatančiu sÄ raÅ¡Ä Â atvejų kada asmuo netenka teisės paveldėti. Viena iÅ¡ sÄ lygų yra kai įpėdinis tyčia atėmė gyvybę palikėjai, tačiau atsakovas A. K. Kauno apygardos teismo nutartimi yra pripažintas nepakaltinamu. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad J. R. gyvybė atimta esant A. K. tyčiai.           IeÅ¡kovė R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota teismo Å¡aukimu (b.l. 52). Gautas praÅ¡ymas ieÅ¡kovės bylos nagrinėjimÄ atidėti, tačiau neatvykimo priežastys praÅ¡yme nenurodytos (b.l. 58).          Trečiasis asmuo K.

J. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas teismo Å¡aukimu (b.l. 53). Atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.           IeÅ¡kinys atmestinas.          Nustatyta, jog 1994 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto 2-jame notarų biure buvo sudarytas testamentas, registro numeris duomenys neskelbtini), kuriuo J. R. savo butÄ Nr. duomenys neskelbtini), paliko A. K. (b.l. 7). 2007 m. kovo 18 d. A. K. nužudė J. R., jis teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu (b.l. 9-11).

IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti 1994-09-06 testatorės sudarytÄ testamentÄ CK 5.6 str. 1 d. 1 p. pagrindu – kad atsakovas A. K. neturi teisės paveldėti pagal ntestamentÄ , nes tyčia atėmė J. R. gyvybę (b. l.3). IeÅ¡kovė nurodo, kad kitų paveldėtojų nėra, o palikimÄ priėmė velionės broliai ir sesuo.            Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ar kitų įstatymų numatytais atvejais: iš šeimos ir darbo santykių kylančiose, taip pat ypatingosios teisenos bylose (CPK 179 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismo vaidmuo nėra aktyvus. Įstatymas suteikia asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15 - 5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ . Ä®statymu taip pat numatyta testamento negaliojimo pagrindai, kurie įtvirtinti CK 5.16 str. 1 d. ir 2 d. t.y. negalioja kai sudarytas testamentas neveiksnaus asmens; sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas bei testamentas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų.

Mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).IeÅ¡kovė praÅ¡ydama panaikinti testamentÄ privalėjo įrodyti bent vienÄ iÅ¡ testamento negaliojimų pagrindų numatytų CK 5.16 str. 1 d. ir 2 d., tačiau tokių pagrindų nenurodė.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti testamentÄ tuo pagrindu, kad testamente nurodytas įpėdinis A. K. negali paveldėti, nes jis tyčia atėmė gyvybę J. R.. Tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas panaikinti testamentÄ , kadangi Å¡i įstatymo nuostata gali tik atimti galimybę paveldėti. CK 5.6 str. 1 d. numatyti atvejai, kada pagal įstatymÄ ar testamentÄ asmuo negali paveldėti, jei nustatomos Å¡ios aplinkybės: tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į Å¡ių asmenų gyvybę; tyčia sudarė tokias sÄ lygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti; apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėjÄ sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytÄ testamentÄ , privertė įpėdinį atsisakyti palikimo; slėpė, klastojo ar sunaikino testamentÄ (CK 5.6 str. 1 d), tačiau tai nėra pagrindas panaikinti testamento.Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad įpėdinis A.

K. negali paveldėti, nes jis tyčia atėmė gyvybę J. R. yra įrodyta teismine tvarka Kauno apygardos teismo nutartimi 2012 m. vasario 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. M1-9-245/2012, kurioje pažymima, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakovas A. K. teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu ir jam paskirtas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė nei vieno iÅ¡ testamento negaliojimų pagrindų numatytų CK 5.16 str. 1 d. ir 2 d., be to, byloje nėra pateikta duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad testamento sudarymo metu testatorius bÅ«tų buvęs neveiksnus, nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, (testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-06-30 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-303/2010 pažymėjo, kad testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamÄ testatoriaus teisės palikti testamentu turtÄ savo nuožiÅ«ra įgyvendinimÄ , gero elgesio (moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valiÄ .

Pažymėtina ir tai, kad J. R. turėjo visas galimybes pakeisti ar panaikinti suraÅ¡ytÄ testamentÄ , tačiau ji to nepadarė. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tvirtinant ginčijamÄ testamentÄ , imperatyviosios CK 5.29 str. normos nebuvo pažeistos, testatorė savo laisva valia sudarė ginčijamÄ testamentÄ , ji suprato testamento reikÅ¡mę ir jo turinį, Å¡is atitiko tikrÄ jÄ testatorės valiÄ , kuri testamente iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, todėl pagrindo pripažinti testamentÄ negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms nėra (CK 1.80 str.).

Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.           Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 240 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidos pagal pateiktÄ pažymÄ (b.l. 62), bei 13,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p. 96, 98 str.).           Vadovaudamasi LR CPK 259, 260,263-270 str. teismas n u s p r e n d ž i a :            IeÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nr. duomenys neskelbtini)„Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 240 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nr. duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

           Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno mieto apylinkės teismÄ . TeisėjaLina Žemaitienė