2016-05-13 Nr. CB-4836-2-45-3-00047-2013-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-284-219/2016

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00047-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovui Č. K. (Č. K.) dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – T. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos taikymą, kai savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, aiškinimo bei taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 9877,16 Lt (2860,62 Eur) mokėtinų įmokų, 26,64 Lt (7,72 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 1 d. finansavimo sandorį Nr. 2, netaikyti restitucijos ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 19 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) finansavimo sandorį Nr. 1, o 2012 m. rugpjūčio 1 d. – finansavimo sandorį Nr. 2. Pagal Sutartį atsakovui buvo suteiktas 8627,55 Lt (2498,71 Eur) vartojimo kreditas, kurį jis įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.

5. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, tinkamai ir laiku nemokėjo įmokų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl visų pagal Sutartį mokėtinų įmokų priteisimo.

6. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad Sutartį sudarė būdamas tokios būsenos, dėl kurios nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, nuo 2005 metų jam diagnozuota metabolinė smegenėlių degeneracija, jis buvo gydomas ne vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – pripažino vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 2 negaliojančiu nuo sudarymo momento; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, byloje esančius sveikatos priežiūros įstaigų dokumentus ir kitus duomenis, nustatė, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas sirgo (serga ir bylą nagrinėjant teisme) mišrios kilmės (neurosifilinės, alkoholinės, kraujagyslinės) demencija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas finansavimo sandorį Nr. 2 pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

9. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog atsakovas sandorius sudarė būdamas tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o tokios būsenos tapo ne dėl savo kaltės, bet dėl psichikos sutrikimo (CK 6.268 straipsnio 1 dalis), restitucijos taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovė teikia paskolas fiziniams asmenims, o tai susiję su finansine rizika, todėl ji turi būti pasirengusi patirti nuostolių.

10. Atsakovo sutuoktinė T. K. buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau į ieškinį neatsiliepė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl teismas nepasisakė dėl kartu su atsakovu gyvenusio sutuoktinio įpareigojimo atlyginti žalą (CK 6.268 straipsnio 4 dalis), tačiau išaiškino ieškovei, kad ji dėl tokio įpareigojimo gali kreiptis į teismą ir išnagrinėjus šią bylą.

11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 12 d. nutartimi paliko Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą.

12. Kolegija, sistemiškai aiškindama CK 6.145 straipsnio 2 dalį, 1.5 straipsnį, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisinį reglamentavimą ir leidžia maksimaliai apsaugoti abiejų sandorio šalių interesus, išlaikyti jų pusiausvyrą.

13. Ekspertizės akte pažymėta, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas sirgo demencija (įgyta silpnaprotyste), dėl kurios nesugebėjo visapusiškai įvertinti ir suprasti sandorio esmės, apsvarstyti argumentų „už“ ir „prieš“, įvertinti savo sprendimo socialinių ir teisinių pasekmių, t. y. laisvai išreikšti tikrosios savo valios. Posėdžio metu apklausta teismo ekspertė patvirtino pirmiau nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovas negalėjo adekvačiai atsakyti į tiksliai ir kryptingai jam užduodamus klausimus dėl sandorio esmės.

14. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė, sudarydama finansinius sandorius, veikia kaip šios srities profesionalė, jai tenka pareiga supažindinti sandorį prisijungimo būdu sudarantį vartotoją su jo esme ir pasekmėmis. Tačiau prieš sudarant ginčo sandorį raštu užpildytame klausimyne nėra nė vieno klausimo, susijusio su sandorio esme. Ieškovė nepateikė duomenų, susijusių su sandorio sudarymu – kokiomis aplinkybėmis jis buvo sudarytas, kokie asmenys dalyvavo jį sudarant, kokių veiksmų ėmėsi ieškovė, siekdama įsitikinti sandorį sudarančio asmens valia. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovė (profesionalė) neįrodė, jog sudarydama sandorį buvo apdairi.

15. Kolegija konstatavo, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas buvo sąžiningas. Asmuo, negalintis suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali atsakyti už tokių veiksmų pasekmes. Dėl to pritaikius restituciją, atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovės – pagerėtų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti arba panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo ir (arba) Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta taikyti restituciją, ir priimti naują sprendimą – taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą grąžinti tai, ką gavo pagal kredito sutartį (5539,16 Lt (1604,25 Eur); perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakymą taikyti restituciją grindęs CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir 1.5 straipsniu, nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame taikytas CK 6.268 straipsnis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Skirtingai aiškindamas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas.

16.2. Kasatorei kyla pareiga supažindinti vartotoją, sudarantį sandorį, su jo esme ir pasekmėmis, tačiau jai nekilo įrodinėjimo našta tai įrodyti šioje byloje – reikalaudama priteisti skolą, ji turėjo įrodyti jos faktą ir dydį. Aplinkybę, kad kasatorė nevykdė savo pareigų, privalėjo įrodyti atsakovas, reikalaujantis pripažinti sandorį negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorė neįrodė aplinkybių, nurodytų šios nutarties 14 punkte, nes jai nekilo pareiga tai padaryti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Be to, nei teismas, nei atsakovas nereikalavo kasatorės pateikti duomenis, kokių veiksmų ji ėmėsi, siekdama patikrinti sandorį sudarysiančio asmens valią. Kasatorė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas nebuvo įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, atliko visus Vartojimo kredito įstatyme nurodytus privalomus, taip pat papildomus veiksmus (vertindama mokumą, uždavė kontrolinius klausimus). Be to, iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas buvo sudaręs Sutartį ir tinkamai ją vykdė. Atsakovas pateikė įrodymus, susijusius tik su jo sveikatos būkle; nors teigė, kad kasatorė buvo nesąžininga, neatliko kredito davėjo pareigų, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė.

16.3. Nors byloje įrodinėjo, kad serga psichikos liga, kuri progresuoja, atsakovas išdavė įgaliojimą savo atstovei N. P., jį patvirtino notaras, kuris neįžvelgė atsakovo negebėjimo suprasti savo veiksmų ir jų reikšmės. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad notaras nepastebėjo atsakovo ligos, jiems nekilo abejonių dėl įgaliojimo tinkamumo.

16.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas (CK 1.89 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Teismas nepagrįstai sprendė, kad pritaikius restituciją atsakovo padėtis nesąžiningai ir nepagrįstai pablogėtų, o kasatorės – pagerėtų. Sutarties pagrindu tik atsakovas gavo finansinę naudą; grąžinus jam pervestas lėšas, atsakovo padėtis nepablogėtų ir, atitinkamai, kasatorės padėtis nepagerėtų, nes ji būtų grąžinta į iki Sutarties sudarymo buvusią padėtį, tačiau patirtų nuostolių dėl laiku negrąžinto kredito, negautų vartojimo kredito kainos. Restitucijos netaikymas iš esmės pablogintų kasatorės padėtį, nes ji neatgautų jai iki Sutarties sudarymo priklausiusių lėšų.

16.5. Siekiant sandorio šalių interesų pusiausvyros, svarbus sąžiningumo principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. P. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2012; kt.). Teismas, atsisakydamas taikyti restituciją, iš esmės pablogino kasatorės padėtį ir nepagrįstai pagerino atsakovo padėtį; nepasiekė restitucijos esmės – atkurti pažeistą šalių turtinės padėties pusiausvyrą.

17. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Nepagrįsti kasatorės argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo – atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė netinkamai atliko pareigas neapdairiai išduodama paskolą, todėl ji, atsikirsdama į nurodytus argumentus, turėjo įrodyti, kad ėmėsi visų priemonių, laikėsi profesionalumo ir apdairumo standartų. Tačiau kasatorė nepateikė duomenų, kokiomis aplinkybėmis sudarytas ginčo sandoris, kokie asmenys dalyvavo jį sudarant, kokiomis priemonėmis ieškovė nustatė sandorį sudarančio asmens valią; taip pat nepateikė kitų savo neapdairumą paneigiančių įrodymų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Kasatorė turi prisiimti dėl pasyvaus elgesio procese kilusius padarinius.

17.2. Restitucija taikoma ne mechaniškai, tačiau atsižvelgus į konkrečias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, be to, jis buvo sąžiningas. Dėl to teismai pagrįstai netaikė restitucijos. Ją pritaikius, būtų paneigtas principas, kad atsakovas neatsako už padarytą žalą (CK 6.268 straipsnio 1 dalis); būtų suvaržytos jo turtinės teisės ir interesai, o jo būkle galbūt pasinaudoję asmenys liktų nepagrįstai praturtėję. Atsakovas iš sandorio negavo ekonominės naudos (lėšų nevaldė, jomis nedisponavo), nes, kaip nustatė ekspertai, nesuvokė galimybės ir būtinybės pasinaudoti gautomis lėšomis.

17.3. Asmens, galbūt pasinaudojusio atsakovo padėtimi (valios trūkumais), atsakomybės klausimas CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu gali būti keliamas kitu kasatorės ieškiniu. Tokią teisę jai išaiškino pirmosios instancijos teismas.

17.4. Argumentai dėl atsakovo atstovavimo pateikti tik kasaciniam teismui, nors pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Byloje nėra duomenų, kad išduodamas įgaliojimą atsakovas negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; notaras perskaitė įgaliojimo tekstą, išaiškino jo teisines pasekmes.

17.5. Kasatorės nurodoma kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 16.5 punktą) suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, ja negalima remtis kaip teisės precedentu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, negaliojimo teisinių padarinių

18. Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

19. Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkūrimas reiškia tai, kad nė viena iš šalių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma. Kad ji būtų tinkamai pritaikyta, reikia įvertinti, kokie faktinio ar teisinio pobūdžio veiksmai atlikti pagal negaliojantį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. ir V. Š. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-530/2009).

20. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir S. J. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-124-701/2016; kt.).

21. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

22. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

23. Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2009).

24. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

25. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę CK 1.89 straipsnyje nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą, konstatavo, kad šalių sudarytas vartojimo kredito sutarties finansavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu (dėl to ginčo byloje nekilo), tačiau atsisakė taikyti restituciją (šios nutarties 9, 15 punktai), nurodydami, kad priešingu atveju atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovės – pagerėtų. Kasatorė skundžia šiuos teismų procesinius sprendimus, teigdama, kad juos priimant pažeistos restituciją reglamentuojančios teisės normos, nepasiekta restitucijos esmė – atkurti pažeistą šalių turtinės padėties pusiausvyrą. Tokie kasatorės argumentai pripažintini pagrįstais.

26. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, restitucija gali būti netaikoma esant išimtinėms situacijoms, dėl kurių vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Aplinkybė, kad konkrečiu atveju susiklostė situacija, pašalinanti galimybę taikyti restituciją, teismo turi būti išsamiai argumentuota, pagrindžiant, dėl kokių priežasčių restitucijos taikymas pažeis vienos iš negaliojančiu pripažinto sandorio šalių interesus.

27. Vien ta aplinkybė, kad taikant restituciją asmuo turės grąžinti iš kitos sandorio šalies gautą pinigų sumą, jei neįrodyta, jog dėl tokio grąžinimo jis patirs papildomų reikšmingų (sunkių) turtinių praradimų, nepatvirtina tokio nepagrįsto ir nesąžiningo jo padėties pablogėjimo, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti taikyti restituciją, nes, minėta, sandorį pripažinus negaliojančiu asmuo negali įgyti daugiau teisių, palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydamas sandorį.

28. Šiame kontekste aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Adolfas ir Ko“ v. BUAB „Raidaja“ ir UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį.

29. Kolegijos vertinimu, teismų nurodyti argumentai, kuriais remdamiesi jie atsisakė taikyti restituciją byloje, nepagrindžia, kad nagrinėjamu atveju egzistavo šios nutarties 26–28 punktuose aprašytos išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu galima atsisakyti taikyti restituciją.

30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vykdant finansavimo sandorį atsakovui buvo pervesta Sutartyje nurodyta suma. Šį sandorį pripažinus negaliojančiu, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, išnyko atsakovo teisė į ieškovės jam pervestas lėšas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamais sprendimais pripažinus, kad restitucija byloje netaikytina, susiklostė priešinga, nei nurodė teismai, situacija – atsakovas nepagrįstai praturtėjo jam nepriklausančiomis lėšomis, o ieškovė neteko teisės susigrąžinti lėšas, kurių pervedimo atsakovui teisinis pagrindas išnyko. Ieškovė pateko į nelygiavertę atsakovui padėtį, o tai prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

31. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra reikšminga sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nedaro įtakos šiuo pagrindu pripažinto negaliojančiu sandorio padariniams, kurie, remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, yra restitucijos taikymas. Dėl nurodyto argumento ir šios nutarties 28 punkte pateikto išaiškinimo pripažintinas nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo atsisakymas taikyti restituciją motyvuojant tuo, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas buvo sąžiningas, nes negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl negali už juos atsakyti.

32. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nepagrindė ir teismai nenustatė, kokių konkrečių sunkumų atsakovui kiltų (ar jų kiltų) byloje įvykdžius restituciją – įpareigojus grąžinti ieškovei jos atsakovui perduotas lėšas, ir kaip jie pablogintų atsakovo padėtį, atitinkamai pagerindami ieškovės padėtį (CPK 178 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija, skundžiamus procesinius teismų sprendimus įvertinusi teisės taikymo ir aiškinimo aspektu, konstatuoja, kad jie priimti netinkamai aiškinant ir taikant restituciją reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kasacinis skundas tenkintinas ir skundžiamų sprendimų dalis, kuria atsisakyta taikyti restituciją, naikintina.

34. Kadangi byloje teismai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas restitucijai taikyti, tai jas įvertinus ir nenustačius pagrindo netaikyti restitucijos bei nesant pagrindo keisti jos būdą, dėl bylos dalies priimtinas naujas sprendimas – taikytina restitucija, ieškovei iš atsakovo priteistina 1604,25 Eur (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su kasatorės pareigų supažindinti sandorį sudarantį vartotoją su jo esme ir pasekmėmis vykdymu bei atsakovo savo atstovei išduoto įgaliojimo vertinimu, nes jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo sprendimo vykdymo atgręžimo

36. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalį ir dėl jos priėmus naują sprendimą – taikyti restituciją, atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atgręžtas teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo įvykdymas (CPK 760 straipsnio 1 dalis, 762 straipsnio 1 dalis).

37. Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose reikštus reikalavimus, jais siektą tikslą ir kasacinio teismo priimta nutartimi nustatytu bylos rezultatu šalims sukeliamus turtinius padarinius, pripažintina, kad šia nutartimi išsprendus ginčą buvo patenkinta 56 proc. ieškinio ir 44 proc. priešieškinio reikalavimų, visiškai patenkinti ieškovės apeliacinis ir kasacinis skundai. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai iš naujo paskirstytinos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos.

38. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 297 Lt (86,02 Eur) žyminio mokesčio, pateikdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 50 Lt (14,48 Eur) žyminio mokesčio ir buvo atleistas nuo 236 Lt (68,35 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 48,17 Eur žyminio mokesčio (86,02 Eur x 56 / 100), atsakovui iš ieškovės – 6,37 Eur tokio mokesčio (14,48 Eur x 44 / 100) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš ieškovės priteistina 30,07 Eur atsakovo mokėtino žyminio mokesčio dalis (68,35 Eur x 44 / 100) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patirta 34,45 Lt (9,98 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 4,39 Eur (9,98 Eur x 44 / 100), o iš atsakovo – 5,59 Eur (9,98 Eur x 56 / 100) šių išlaidų atlyginimo.

40. Bylos duomenimis, ieškovė 2015 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – sumokėjo valstybei 68,35 Eur žyminio mokesčio ir 9,98 Eur pašto išlaidų atlyginimą. Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalį ir pakeitus ieškovės mokėtino žyminio mokesčio bei pašto išlaidų atlyginimo dydį, atgręžtinas pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas ir iš valstybės ieškovės naudai priteistina jos sumokėto žyminio mokesčio ir pašto išlaidų atlyginimo dalis, viršijanti ieškovės mokėtinas sumas, atitinkamai 38,28 Eur (68,35–30,07) ir 5,59 Eur (9,98–4,39), iš viso – 43,87 Eur.

41. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 1100 Lt (318,58 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 820 Lt (237,49 Eur) už byloje paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę. Prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimas neviršija jas suteikiant galiojusios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, redakcijos 8.2, 8.17, 8.18 punktuose nustatytų dydžių. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (44 proc.) atsakovui iš ieškovės priteistinas 140,18 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (318,58 Eur x 44 / 100) ir 104,50 Eur už teismo ekspertizę sumokėtos sumos dalis (237,49 Eur x 44 / 100).

42. Atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinas 202,88 Eur (6,37–48,17+140,18+104,50) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

43. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas turėjo 1100 Lt (318,58 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai, atsakovo prašymas netenkintinas ir jo turėtų išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriteistinas.

44. Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą, šios ieškovės išlaidos jai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

45. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovas turėjo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą, kuriuo kasacinis skundas patenkintas, atsakovo prašymas atmestinas ir jo turėtų išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriteistinas.

46. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 4,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalis tenkinti priešieškinį (atsisakyti taikyti restituciją), ir teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą.

Taikyti restituciją, priteisti UAB „General Financing“ (j. a. k. 300515252) iš Č. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1604,25 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturis Eur 25 ct).

Priteisti Č. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „General Financing“ (j. a. k. 300515252) 202,88 Eur (du šimtus du Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Priteisti valstybei iš Č. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,59 Eur (penkis Eur 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atgręžti panaikintos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalies vykdymą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (j. a. k. 188659752) grąžinti UAB „General Financing“ (j. a. k. 300515252) 43,87 Eur (keturiasdešimt tris Eur 87 ct).

Priteisti UAB „General Financing“ (j. a. k. 300515252) iš Č. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36 (trisdešimt šešis) Eur už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš Č. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,73 Eur (keturis Eur 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Sigitas Gurevičius

Vincas Verseckas