2016-08-24 Nr. AB-16159-3-61-3-01300-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-576-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01300-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) patenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti valstybinės žemės sklypo šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2016 m. balandžio 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad skundai (prašymai) administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Pareiškėjui buvo pasiūlyta prašyti panaikinti Administracijos 2016 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. A256-84/16(2.14.2.12-MP8 (toliau – ir Sprendimas), taip pat buvo išaiškinta, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundas teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę teikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, prašyme nurodydamas termino praleidimo priežastis ir pateikdamas jas patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas. Pareiškėjas nurodė, kad teisinio išsilavinimo neturi, Administracijos Sprendime nebuvo nurodytas apskundimo terminas, tik smulkiu šriftu parašytas tekstas, kurio jis nepastebėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas pateikė duomenis, jog 2016 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. A256-84/16(2.14.2.12-MP8 gavo 2016 m. vasario 3 d., o skundą teismui pateikė 2016 m. balandžio 1 d., t. y. po beveik 2 mėnesių. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Sprendime nurodyta, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo teigti, kad minėto rašto apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, nes yra išaiškinimas, nukreipiantis į Administracinių bylų teisenos įstatymą. Teismas taip pat nurodė, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime paprastai nelaikytini aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių; tokiu atveju vertinama, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis.

Atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką ir pareiškėjo prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas konstatavo, kad senyvas amžius, teisinių žinių trūkumas, teksto nepastebėjimas nelaikytini svarbiomis priežastimis, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino.

III. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo manymu, teismas, atmesdamas jo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovavosi tik formaliais motyvais, neatsižvelgė į jo paaiškinimus dėl pavėlavimo priežasčių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas neatsižvelgė, kad Administracija pateikė savo atsakymą į jo 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą tik 2016 m. vasario 3 d., t. y. žymiai praleisdama nustatytą 30 dienų terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjo A. B. praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Ginčijama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. A256-84/16(2.14.2.12-MP8 (b. l. 4) panaikinimo, ir atsisakė praleistą terminą atnaujinti, nustatęs, kad pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino, pareiškėjo teigimu, dėl svarbių priežasčių praleisto skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisėms (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1155-261/2015). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Reikia pabrėžti, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį, be kita ko, suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija, vertindama priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia įstatymo nustatyto termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, kadangi pažymima, jog asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS-858-329/2010, AS-556-359/2010, AS-822-87/2011, AS-63-171/2011, AS-669-146/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl pavėluoto atsakovo rašto parengimo nagrinėjamu atveju nėra niekaip susijusi ir neturi reikšmės tokio rašto apskundimo teismui termino skaičiavimui.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė