280abce2-b1bb-40ab-9b88-b3ef9322c44d · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-277-1037/2021 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01675-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2; 2.5.4.1; 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.7; 3.2.6.1 (S) TELŠIŲAPYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 23 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Visockienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovams A. B., K. N., N. N., Ž. N. ir jų atstovui advokatui Alvydui Krištupui, atsakovui G.

L. ir jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui, trečiajam asmeniui notarui Gediminui Perminui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K. N., N. N., A. B., Ž. N. ieÅ¡kinį atsakovei G. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarė Loreta Beresnevičienė, TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas. Teismas nustatė: ieÅ¡kovai teismo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu M.

N., (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biure sudarytÄ ir patvirtintÄ testamentÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų ir atsakovės mama M. N. Santuokos metu, ieÅ¡kovų ir atsakovės, tėvai buvo įgiję butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), kurį bendru sutarimu buvo sutarę, padalinti visiems penkiems vaikams, lygiomis dalimis. IeÅ¡kovams po motinos mirties nuvykus pas notarÄ paaiÅ¡kėjo, kad (duomenys neskelbtini) M. N., visÄ savo turtÄ paliko atsakovei G.

L. IeÅ¡kovams paklausus atsakovės, kaip bus padalintas paveldėtas turtas, atsakovė nurodė, kad testamentÄ rado mamos namuose ir testamentu paliktu turtu dalintis neketina. Atsakovei testamentu paliktas visas turtas pažeidžia kitų ieÅ¡kovų interesus, nes turtÄ sudaro ir B. N. palikimo dalis, kuriuo taip pat rÅ«pinosi visi ieÅ¡kovai, kÄ pripažįsta ir pati atsakovė. IeÅ¡kovai pažymi, kad jų motina apie (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ niekam neužsiminė, nurodė, kad ji buvo labai jautrus žmogus ir tikrai nebÅ«tų savo valia Å¡itaip pasielgusi, nes daugiau nei 15 metų kentė galimai depresijos simptomus.

Nuo 2014 m. balandžio 28 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) psichikos centre dėl pasikartojančių depresinių sutrikimų, vidutinio sunkumo depresijos epizodo. Iš pateiktų VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktų sveikatos istorijos dokumentų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. M. N. konstatuoti ryškūs nerimo požymiai. Greta kitų sveikatos sutrikimų, M. N. taip pat sirgo hipertenzine širdies liga, jai buvo skiriami pailginto atpalaidavimo vaistai. 2019 m. rudenį M.

N. sveikata ėmė blogėti, jai nustatytas prikurtimas, nusilpusi klausa, ūžimas ausyse, galvos svaigimas, trumparegystė, kitos senatvinės kataraktos, jÄ nuolat kamavo galvos skausmai ir nusilpęs regėjimas. Ji taip pat nereguliariai lankėsi pas psichiatrus ir vartojo psichikÄ veikiančius vaistus. M. N. hospitalizavimo laikotarpiu, visi ieÅ¡kovai lankėsi VÅ¡Ä® Regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, lankė mamÄ ir rÅ«pinosi jos gydymu, bendravo su gydytojais, kurie diagnozavo M. N. visiÅ¡kÄ iÅ¡sekimÄ , buvo stipriai sumažėjęs svoris.

IeÅ¡kovai nurodo, kad M. N. sudarydama testamentÄ , galėjo bÅ«ti tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų, atsakovė pasinaudodama tokia mamos bÅ«sena, inicijavo testamento sudarymÄ prieÅ¡ jos valiÄ ir testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia neatitinka tikrosios jos valios, nes vaikai su mirusia mama sutarė gerai ir bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad turtas bus padalintas lygiomis dalimis. Dar 2020 m. liepos mėn. N. N. bendravo su savo mama ir ji nieko neužsiminė apie testamentÄ , užsiminė, tik apie tai, kad po mirties nori bÅ«ti kremuota ir, kai sveikata pagerės su visais savo vaikais spręs turto padalijimo klausimÄ .

Prasidėjus pandemijai, ieÅ¡kovai su savo mama nuolat bendravo telefonu, mamai padėdavo finansiÅ¡kai. IeÅ¡kovai taip pat pažymi, kad jų tėvas B. N. prieÅ¡ savo mirtį buvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ , t. y. santuokoje įgyto turto – savo buto dalį, padalinti visiems vaikams lygiomis dalimis. PrieÅ¡taraujama atsakovės nurodytai aplinkybei, kad ji mamÄ palaidojo iÅ¡imtinai savo lėšomis, nes mamos laidotuvėmis rÅ«pinosi ir prisidėjo visi penki vaikai, taip pat abejotina ir atsakovės skirtos lėšos laidojimui, nes jos galėjo bÅ«ti mamai priklausančios lėšos, paimtos iÅ¡ banko sÄ skaitos jai po mirties.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad tarp bylos Å¡alių ir mirusių jų tėvų susitarimo turtÄ palikti visiems vaikams lygiomis dalimis nėra buvę, prieÅ¡ingai, buvo nuspręsta, kad turtas atiteks tam, kas rÅ«pinsis tėvais. Dėl to, K. N., kartu gyvenančiam su tėvais, 2013 m. vasario 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perraÅ¡ytas butas. Mirus B. N., K. N. nuolat dirbo užsienyje ir nesirÅ«pino savo mama M.

N. Prasidėjus daugiabučio namo renovacijai, K. N. 2017 m. gegužės 29 d. butÄ perrašė M. N., atsakovė pažymi, kad jo nuosavybėn buvo perleistas garažas ir 30 000 litų, kaip jam priklausančio palikimo dalis. Nuo 2015 m. pradžios iki pat M. N. mirties ja rÅ«pinosi atsakovė, nes kiti vaikai (ieÅ¡kovai) nesirÅ«pino ir nelankė, nepasveikino jubiliejaus proga. Visi atsakovės broliai dirba užsienyje, o sesuo A. B. kartas nuo karto pabendraudavo telefonu, iÅ¡ esmės tik tada, kai kažko reikėdavo.

M. N. hospitalizavimo Regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu nė vienas iÅ¡ atsakovų nebuvo nuvykęs aplankyti savo mamos. Atsakovė nurodo, kad ji nuolat lankydavo savo mamÄ , jai padėdavo buityje, apmokėti mokesčius, veždavo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir atostogų prie jÅ«ros. Mamai jos hospitalizavimo metu ligoninėje beveik kasdienÄ veždavo namie pagamintÄ maistÄ , rÅ«pinosi jos gydymu. Mirus mamai, suorganizavo laidotuves ir mamos paskutinę valiÄ Ä¯gyvendino iÅ¡imtinai savo lėšomis.

Atsakovė pažymi, kad mamÄ kamavo ne psichologiniai, o fiziniai sveikatos sutrikimai dėl suprastėjusios Å¡irdies veiklos ji nuolat lankydavosi pas medikus ir gerdavo vaistus skirtus Å¡irdies veiklÄ gerinančius vaistus, tik pablogėjus fizinei sveikatai, kartais pasireikÅ¡davo nerimas. Pasak atsakovės, jos mama buvo savarankiÅ¡ka, beveik visada pati pildydavo mokesčių apskaitos knygeles, eidavo į parduotuvę apsipirkti, bendraudavo su kaimynais, lankydavosi pas gydytojus, o pablogėjus fizinei sveikatai M.

N. savo valia 2020 m. liepos 9 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovę tvarkyti juridinius klausimus, nuo 2020 m. balandžio mėn. atsakovė mokėjo mokesčius už butÄ iki mamos mirties, nes mamai mirus bute iÅ¡kart apsigyveno K. N. ir jos į butÄ neįsileidžia. Atsakovė pažymi, tvirtinant M. N. 2020 m. liepos 9 d. įgaliojimÄ ir (duomenys neskelbtini) testamentÄ , notarams nekilo abejonių dėl M. N. sveikatos bÅ«klės. PrieÅ¡ingai, t. y. sekančiÄ dienÄ po testamento sudarymo (duomenys neskelbtini) M.

N. ligos istorijoje pažymėta apie ypatingai gerÄ tiek fizinę, tiek emocinę bÅ«senÄ . Trečiasis asmuo TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymi, kad testamento sudarymas yra vienaÅ¡alis veiksnaus asmens sandoris, kuriuo asmuo iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ . Notaras prieÅ¡ tvirtindamas bet kokio pobÅ«džio sandorį, visų pirma, įsitikina ar asmuo yra veiksnus, patikrindamas jo veiksnumÄ neveiksnių asmenų registre, antra, atsižvelgiama į psichinę ir emocinę bÅ«klę, jeigu ji kelia abejonę, notaras sandorį atsisako tvirtinti.

Notaras nurodo, kad notaro biure yra sudaroma daug sandorių, Å¡is atvejis, taip pat nebuvo iÅ¡skirtinis, tik atsimena, jį nes testatorė M. N. turėjo daug vaikų, todėl prieÅ¡ tvirtinant testamentÄ , jos buvo paklausta kodėl visas turtas paliekamas tik G. L., atsakė, kad kiti gavo, daugiau nedetalizuodama. M. N. notarui nurodė, kad turtÄ nori palikti tik G. L., nes gyvena Å¡alia ir ja rÅ«pinasi. Tvirtinant testamentÄ , notarui M. N. psichinė ar emocinė bÅ«klė abejonių nekėlė, testamentÄ pasirašė tarsi dailyraščiu, kas taip pat pagrindžia, jog testamento sudarymo metu asmuo buvo apsisprendęs, tai, kad turtÄ paliko vienai dukrai abejonių nesukėlė, nes notaro darbo praktikoje asmenys turtÄ testamentu palieka bet kam.

Notaras teismo posėdžio metu, taip pat pagarsino testamento sudarymo procedÅ«ra ir nurodė, kad yra patikrinami duomenys iÅ¡ neveiksnių asmenų registro, testamento tekstas yra balsiai perskaitomas ir testatorės pasiraÅ¡oma. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad M. N. mirė (duomenys neskelbtini) ji yra, ieÅ¡kovų K. N., N. N., A. B., Ž. N. ir atsakovės G. L., mama. IeÅ¡kovai ginčija mirusios M. N. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro notaro Gedimino Permino, kuriuo testatorė atsakovei G.

L. paliko visÄ savo turtÄ , kuris priklausys M. N. mirties dienÄ ir turtÄ , į kurį atsirastų teisė po M. N. mirties. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai ginčija testamentÄ tuo pagrindu, kad testamento sudarymo metu jų mama M. N. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti dėl sveikatos bÅ«klės, taip pat tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas dėl apgaulės, t. y. atsakovei, pasinaudojant M. N. patiklumu, sveikatos bÅ«kle ir įtikinus sudaryti testamentÄ atsakovės naudai. Testamentas – tai asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalį testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali bÅ«ti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens ieÅ¡kinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ asmens bÅ«senÄ . Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti ir dėl iÅ¡sivysčiusios ar Å«minės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31d. nutartis Nr. 3K-3-453/2012).

Taigi asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismo iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta tik tuo atveju, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad testatorė M. N. ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje. Jos ligos istorijoje, testamento sudarymo laikotarpiu, nėra pažymėta apie sunkiÄ jos sveikatos bÅ«klę, taip pat notarui Gediminui Perminui, testamento tvirtinimo metu, nekėlė abejonių nei jos iÅ¡reikÅ¡ta valia, nei jos psichinė ar emocinė bÅ«klė. Sprendžiant dėl asmens bÅ«senos sudarant sandorį, turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

IeÅ¡kovų praÅ¡ymu, siekiant nustatyti, ar testatorė M. N. testamente, iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ , nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-308-248/2016).

Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) akto išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad testatorė M. N., testamento pasirašymo metu (duomenys neskelbtini), testamento pasirašymo metu būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu dėl kurio būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, kad ekspertas išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus.

Abejoti ekspertizės aktu teismas neturi pagrindo, todėl eksperto iÅ¡vadÄ laiko iÅ¡samia, pagrįsta ir teismui nekeliančia abejonių. Teismo vertinimu kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir trečiojo asmens, liudytojos paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina ekspertizės akto iÅ¡vadas. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, kad M. N. pirmÄ kartÄ psichiatro ambulatoriÅ¡kai konsultuota 2014 m. balandžio 28 d., skundėsi nerimu, kÅ«no drebuliu, nemiga, nuotaikų kaita. Lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , psichikos bÅ«senoje orientacijos, kontakto, mÄ stymo, suvokimo sutrikimų nebuvo pastebėta.

Dėl Å¡ios bÅ«klės buvo gydoma ambulatoriÅ¡kai iki 2015 m. lapkričio 16 d., gydymo metu savijauta tapo geresnė, dėl nerimo buvo tęstas simptominis gydymas. Pakartotinai pas psichiatrÄ M. N. kreipėsi 2018 m. spalio 3 d., nustatyta diagnozė – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2018 m. lapkričio 2 d. apsilankymo metu koreguotas gydymas dėl vaistų netoleravimo, daugiau M. N. pas psichiatrÄ ambulatoriÅ¡kai nesilankė, duomenų, kad bÅ«tų tęsusi paskirtų psichotropinių vaistų vartojimÄ nėra, lankėsi tik pas Å¡eimos gydytojÄ .

VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, M. N. gana reguliariai konsultuota šeimos gydytojo dėl lėtinių somatinių ligų, pastoviai tęstas gydymas dėl lėtinių somatinių susirgimų, būtent hipertenzinės širdies ligos be širdies nepakankamo. Nei viename šeimos gydytojo įraše psichikos būsena nevertinta, aprašoma tik somatinė būsena. 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. N. buvo nustatytas prikurtimas, 2019 m. rugsėjo 16 d. trumparegystė ir kitos senatvinės kataraktos. 2020 m. vasario 4 d.

M. N. Å¡eimos gydytoja buvo konsultuota telefonu, nusiskundimų dėl savo sveikatos bÅ«klės neturėjo, gerai toleruoja skirtÄ gydymÄ nuo lėtinių ligų. Tiek paskutinės konsultacijos iki testamento pasiraÅ¡ymo metu 2019 m. rugsėjo 16 d., tiek iÅ¡ karto po testamento pasiraÅ¡ymo 2020 m. vasario 4 d. M. N. jokios psichikos sveikatos problemos nenurodytos, psichikos bÅ«senos sutrikimai neapraÅ¡yti, psichotropiniai vaistai neiÅ¡raÅ¡yti. 2020 m. rugpjūčio 4 d. M. N. Å¡eimos gydytojo konsultuota, nurodoma, kad bÅ«klė stabili, pratęsti vaistai dėl somatinių ligų.

IÅ¡ gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) žinoma, kad M. N. 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo greitosios medicinos pagalbos atvežta į Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jos bendra bÅ«klė įvertinta kaip sunki, buvo sulėtėjusio mÄ stymo. Byloje taip pat nustatyta, kad M. N. testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biure. Trečiasis asmuo notaras Gediminas Perminas parodė, kad sandorių notarų biure įvyksta labai daug ir tiksliai negali pasakyti M.

N. testamento sudarymo aplinkybių, tačiau paaiÅ¡kino, kad sudarant tokius sandorius yra įsitikinama asmens veiksnumu ir jo valia, visų pirma, patikrinant asmens veiksnumÄ , neveiksnių asmenų registre, antra, užduodant klausimus apie testamentÄ ir jo sudarymÄ , trečia, testamentas yra balsiai perskaitomas. Atsižvelgiant į notaro nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad notaras Å¡iuo atveju testamento patvirtinimo veiksmus atliko nesilaikant atidumo ir rÅ«pestingumo pareigos. Teismas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovų nurodyta aplinkybė, kad visi gerai sutarė su mama ir ja rÅ«pinosi, Å¡ioje byloje neturi esminės įrodomosios reikÅ¡mės, nes geri santykiai tarp ieÅ¡kovų, atsakovės ir M.

N. savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad turtas turėjo bÅ«ti paliktas visiems vaikams lygiomis dalimis, nes M. N. turėjo teisę palikti turtÄ po mirties savo nuožiÅ«ra bei apie tokiÄ savo valiÄ niekam neinformuoti. Ä®vertinus surinktus įrodymus – teismo ekspertizės aktÄ , Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus bei liudytojos parodymus, akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog testatorė M. N. testamento sudarymo metu, (duomenys neskelbtini), buvo tokios bÅ«senos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

IeÅ¡kovai (duomenys neskelbtini) M. N. sudaryto testamento negaliojimÄ taip pat ginčija, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, ir nurodo, kad M. N. buvo silpna ir labai įtaigi, o G. L. pasinaudodama tokia bÅ«kle darė M. N. poveikį ir įtikino testamentu visÄ turtÄ palikti jai. Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu.

Taikant minėtÄ teisės normÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytÄ sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymÄ , smurtu paprastai laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudarančiam sandorį, pripažintinas negaliojančiu tik sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiÅ¡kiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 3K-3-329-916/2015). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. N. buvo siekiama palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorė buvo apgauta, jai darytas poveikis siekiant, kad bÅ«tų sudarytas testamentas.

IeÅ¡kovų nurodytos aplinkybės dėl galimo M. N. visiÅ¡ko priklausymo nuo atsakovės, nes ji gyveno Å¡alia M. N., nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais, todėl laikytinos neįrodytomis. Vien tik ieÅ¡kovų iÅ¡reikÅ¡tos abejonės ir deklaratyvÅ«s teiginiai negali patvirtinti, kad M. N. valiÄ sudaryti testamentÄ lėmė aplinkybės, kurias kaip galimai buvusias nurodo ieÅ¡kovai. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Å alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir įvertinus byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog (duomenys neskelbtini) M. N. sudarytas testamentas neturi jokių esminių testatoriaus valios trÅ«kumų, nėra prieÅ¡taravimų tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad testamentas buvo priverstinai sudarytas dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sÄ lygomis, todėl ieÅ¡kinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.89 straipsnis, 1.91 straipsniai, 5.16 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Atmetus ieškinį, atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 93 straipsnio l dalis). Atsakovė patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ä®siteisėjus teismo sprendimui, panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėjas Tomas PukÅ¡mys