280a846a-d43a-4054-bb6e-00087bf136ec · Vilniaus apygardos teismas

       Civilinė byla Nr. 2S-1575-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00534-2014-6         Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2.; 122.3.;122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Stanislav A. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. A.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas S.A. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. A. (tėvavardis- M.), gimusio 1890 metais, sudaryto 1973-11-15 testamento sÄ lygos buvo įvykdytos bei bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties testatoriaus anÅ«kui S.A. A. buvo neatlygintinai perleista 1983-03-04 sutarties pagrindu gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų ½ dalis, esantys (duomenys neskelbtini), kad pareiÅ¡kėjas, kaip senelio A.

A. (tėvavardis- M.) nacionalizavimo nekilnojamÄ jį turtÄ , nes pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , teisę į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ turi asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ .II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėŠalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo S. A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelio testamento sÄ lygos buvo įvykdytos ir atkreipė dėmesį į tai, jog Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. norma nereikalauja, kad testamentu paliktas turtas bÅ«tų perleistas įpėdiniui. Nurodė, kad atitiktų įstatymo sÄ lygas, bÅ«tinas tik pats turto palikimo testamentu faktas. Be to, pabrėžė, kad testamento sÄ lygų įvykdymÄ patvirtina ir 2014-03-18 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiApeliantas S.A. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas praÅ¡omas nustatyti dėl to, jog nėra tiesioginio dokumento, patvirtinančio, kad pareiÅ¡kėjas yra tiesioginis savo senelio testamento paveldėtojas bei, kad Å¡is testamentas buvo įvykdytas.

Tik teismas, pateikus eilę dokumentų, vadovaujantis jų seka galėtų Å¡ias aplinkybes patvirtinti. Pažymi, kad iÅ¡ nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, jog S. A. A. nuosavybės teisė į gyvenamojo namo bei Å«kinių pastatų dalis, įgyta 1983-03-04 Sutarties pagrindu, tačiau apie testatoriaus, t.y. pareiÅ¡kėjo senelio, testamentÄ bei jo pagrindÄ nieko nepasisakyto. Nuo Å¡io juridinio reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pareiÅ¡kėjui gali atsirasti turtinės teisės į jo seneliui iki nacionalizavimo priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , jei bus pateiktos atitinkamos šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančios iÅ¡vados.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo S. A.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nustačius, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų reikiamos galios dokumentas. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Remiantis įstatymo reikalavimais teismas gali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Faktai, iÅ¡vardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai.

Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. PareiÅ¡kėjo pareiga - aiÅ¡kiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas, bei aiÅ¡kiai suformuluoti teismui praÅ¡ymÄ , taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ (CPK 178 straipsnis). Taigi praÅ¡ymas nustatyti faktÄ reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Ä®rodinėjimo dalykÄ civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .Bylos duomenimis nustatyta, jog A. A., gimęs 1890 m. sudarė DaučiÅ«nų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, esančiame Å alčininkų rajone, 1973-11-15 testamentÄ , kuriuo po savo mirties palieka anÅ«kui S. A.

A., gimusiam 1961 metais, pusę gyvenamojo namo (rytinę dalį), pusę kluono (rytinę dalį), pirtį ir rÅ«sį, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Testamento 2 punkte nurodyta, kad Å¡iuo testamentu užraÅ¡yta gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų dalis pereina sÅ«naus S. A., gimusio 1929 metais, nuosavybės, vėliau jÄ perduodant anÅ«kui S. A. A., kai jis sukaks pilnametystės. Vykdant testatoriaus A. A. valiÄ , tarp S. A., gimusio 1929 metais ir S.A. A., gimusio 1961 metais, buvo sudaryta 1983-03-04 sutartis, kurios pagrindu S. A. dovanojo S.A.

A. 2/3 dalį medinio gyvenamojo namo, pusę tvarto, pirtį ir rÅ«sį, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas S. A. A. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog buvo įvykdytos A. A. testamento sudaryto 1973-11-15 sÄ lygos ir tuo pagrindu gyvenamojo namo bei Å«kinių pastatų dalys, esančios adresu (duomenys neskelbtini) perleisto 1983-03-04 Sutarties pagrindu testatoriaus anÅ«kui S. A. A.. Pažymi, jog 1983-03-04 sutartyje, kuria pareiÅ¡kėjo tėvas S. A. neatlygintinai perleido pareiÅ¡kėjui aukščiau minėtÄ turtÄ , nėra nurodyta, jog dovanojimo sandoris sudaromas bÅ«tent įvykdyti testamento sÄ lygÄ , o kitų dokumentų, patvirtinančių šį juridinį faktÄ , jog testamentas įvykdytas, reikÅ¡mingas atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį ikinacionalizavimo nekilnojamÄ jį turtÄ Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pareiÅ¡kėjas neturi.IÅ¡ į bylÄ pateikto 1973-11-15 testamento matyti, jog testatorius A.

A. po savo mirties paliko gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų dalis savo anÅ«kui (apeliantui) S. A. A., su sÄ lyga, jog testamentu užraÅ¡yta gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų dalis pereina testatoriaus sÅ«naus S. A., gimusio 1929 metais, nuosavybėn, vėliau jÄ perduodant anÅ«kui S. A. A., kai jis sukaks pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kas jau paminėta aukščiau, jog teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tik jeigu pareiÅ¡kėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tÄ faktÄ , arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylÄ nagrinėti, teismas turi jÄ nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Nagrinėjamu atveju faktÄ , jog testamente įraÅ¡yta sÄ lyga, t.y. turto perdavimas apeliantui, įvykdyta patvirtina tiek 1983-03-04 tarp S. A. ir apelianto S. A. A. sudaryta sutartis, kuria minėtas turtas buvo perduotas, tiek VÄ® „Registrų centras“ įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nustatinėti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, pagrindo nėra, kadangi jis yra patvirtintas minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikÅ¡mę, ar neturi, reikia iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl faktas turi bÅ«ti nustatytas. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai juos nustačius, pareiÅ¡kėjai įgys tam tikrÄ subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001).

Å iuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismui nėra žinoma kokiÄ subjektinę teisę, neginčijant apelianto nuosavybės teisių į minėtÄ turtÄ , jis įgytų. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kadangi jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje, be to atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo nutarties motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                    Romualda Janovičienė