28079bca-787b-4a62-9261-d50bcd9d696e · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3265-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00534-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 5 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 23). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir nurodė, jog laikotarpiais nuo 2017-10-18 iki 2017-10-20 ir nuo 2018-01-12 iki 2018-01-17 jis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad Ligoninės kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpos Nr. 204, plotas 20 kv. m., joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, dalį Å¡ios kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl valgė atsisėdęs ant lovos ir patyrė nepatogumų. Gyvenamosiose patalpose bei sanitariniame mazge nebuvo kabyklų asmeniniams drabužiams kabinti. Kameros apÅ¡vietimas buvo silpnas, o tai blogino regėjimÄ . Indų ploviklis neiÅ¡duodamas, o kameroje tiekiamas tik Å¡altas vanduo, dėl ko pareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai iÅ¡siplauti indų.

Pažymėjo, kad prausėsi po Å¡altu vandeniu. 2018-01-15 palatoje buvo iÅ¡jungtas Å¡ildymas, kol visi nuteistieji iÅ¡simaudė po karÅ¡tu vandeniu, todėl pareiÅ¡kėjas kameroje vaikščiojo su striuke ir patyrė nepatogumų. Tvirtino, kad Ligoninėje iÅ¡duodamos suplyÅ¡usios ir netinkamo dydžio pižamos. PareigÅ«nai neturi įgÅ«džių pirmai pagalbai teikti ir nėra pasitikrinę sveikatos, dėl to pareiÅ¡kėjas jautėsi nesaugiai. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , depresijÄ , orumo pažeminimÄ .

Skundo papildyme (b. l.

81) pareiÅ¡kėjas pakartotinai pažymėjo, kad Ligoninės gyvenamosiose patalpose ir sanitariniame mazge trÅ«ko pakabų, dėl to tarp nuteistųjų kilo konfliktų. Teigė, kad atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos foto nuotraukos buvo padarytos ne ginčo laikotarpiu, t. y. pareiÅ¡kėjui galimai jau iÅ¡vykus iÅ¡ Ligoninės. PaaiÅ¡kino, kad kameros sanitarinio mazgo tualetas buvo sulūžęs, muilo dozatorius prie praustuvės neįrengtas. Kameros Nr. 204 apÅ¡vietimas buvo nepakankamas - 82 lx. Be to, Ligoninė iÅ¡duoda netinkamo dydžio ir prastos bÅ«klės drabužius.

PareiÅ¡kėjo pižama buvo per trumpa.Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 7-12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2017-10-18 iki 2017-10-20 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 209 (plotas 19,40 m2, įrengtos dvi vietos), o laikotarpiu nuo 2018-01-12 iki 2018-01-18 - Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 204 (plotas 20,00 m2, įrengtos trys vietos). Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenustato, jog palatoje turi bÅ«ti įrengtas stalas. Kamerų tipo patalpoje Nr. 204 yra drabužių spinta, o sanitariniame mazge įrengta sieninė pakaba. Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normas, kurios suteikia teisę Å¡iai įstaigai teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir verstis Å«kine komercine veikla. Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai reguliariai atlieka patalpų techninę apžiÅ«rÄ , kurios metu rasti trÅ«kumai fiksuojami žurnale, o trÅ«kumai Å¡alinami.

Visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose patikrinimų neatliko. Ligoninėje yra įrengta karÅ¡to vandens sistema ir karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas centralizuotai. Ligoninės Å¡ildymo sistemoje įrengti automatiniai reguliavimo ir valdymo įtaisai, įgalintys sekti pagrindinius lauko oro temperatÅ«ros rodiklius. Pagal lauko oro temperatÅ«rÄ Å¡ildymas reguliuojamas automatiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpiu Å¡ildymo sistemoje sutrikimų nenustatyta. Ligoninės iÅ¡duodami drabužiai (pižamos) yra kokybiÅ¡ki, pasiÅ«ti iÅ¡ flanelės audinio, standartinių dydžių.

Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamÄ Ä¯ kitÄ dydį, ji pakeičiama. Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota netinkama pižama, nėra. PareigÅ«nai į tarnybÄ priimami įvertinus jų asmens gebėjimus, įgÅ«džius, kvalifikacijÄ ir sveikatos bÅ«klę. Laisvės atėmimo vietų, policijos areÅ¡tinių statutiniai valstybės tarnautojai turi bÅ«ti iÅ¡klausę privalomuosius pirmosios pagalbos kursus.

PareigÅ«nai taip pat reguliariai tikrinasi sveikatÄ . ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigÅ«nų) galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiais nuo 2017-10-18 iki 2017-10-20 ir nuo 2018-01-12 iki 2018-01-17 jam kalint Ligoninės kamerose netinkamomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose.Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose Ligoninės kamerose: nuo 2017-10-18 iki 2017-10-20 - Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 209, kurios plotas 19,40 kv. m., įrengtos 2 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 9,7 kv. m. (19,40/2) ploto, nuo 2018-01-12 iki 2018-01-18 - Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 204, kurios plotas 20,00 kv. m., įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 6,66 kv. m. (20/3) ploto.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros plotÄ dar labiau mažino sanitarinio mazgo, baldų užimamas plotas. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.4. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje ir sanitariniame mazge nebuvo kabyklų drabužiams kabinti ir stalo.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti įrengta spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenumato stalo įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kamerose yra įrengtos spintelės, ant kurių nuteistieji gali pasidėti valgį (b. l. 18-20).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 209 nebuvo pakabų ar spintos drabužiams kabinti, o kameroje Nr. 204 nebuvo pakabų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas 2018 m. kovo 2 d. raÅ¡tas Nr. 7-169, iÅ¡ kurio matyti, kad kiekvienoje Ligoninės gyvenamojoje patalpoje yra įrengta sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba, Å¡alia lovos spintelė su lentyna, sanitariniuose mazguose – pakabos rankÅ¡luosčiams (b. l. 18-20).

Teismo vertinimu, jei pareiÅ¡kėjui trÅ«ko vietos asmeniniams daiktams pasikabinti, jis Å¡iuos daiktus galėjo dėti į spintelę prie lovos. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, buvimo Ligoninėje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atsakovui jokių pretenzijų nereiÅ¡kė (b. l. 13). Teismas pažymi, kad nors atsakovo atstovas nepateikė į bylÄ konkrečių duomenų apie tai, kiek pakabų buvo įrengta kiekvienoje kameroje, spintoje ar sanitariniame mazge, tačiau sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl pakabų trÅ«kumo tarp nuteistųjų kilo konfliktai, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylÄ nepateikė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių (pakabų trÅ«kumo) bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. PareiÅ¡kėjas teigia, jog į kamerÄ nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo ir neiÅ¡duodamas indų plovimo skystis, dėl to negalėjo iÅ¡siplauti indų.

Be to, pažymėjo, kad 2018-01-15 palatoje buvo atjungtas Å¡ildymas, dėl ko pareiÅ¡kėjas palatoje turėjo bÅ«ti su striuke.Higienos normos HN 47:2011 punkte nurodyta, kad karÅ¡to ir Å¡alto vandens nuolatinis tiekimas užtikrinamas palatose, tualetuose ar tualeto tambÅ«ruose bei įstaigų palatose, kuriose atliekamos (arba vyksta pasirengimas atlikti) invazinės, diagnostikos ir kitos procedÅ«ros, kurių metu darbuotojai liečia pacientÄ , dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija.Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Ligoninėje yra įrengta karÅ¡to vandens sistema ir karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas.

Aplinkybę, kad Ligoninės kamerose yra įrengtos rankų plautuvės ir reguliuojama karÅ¡to vandens tiekimo sistema, patvirtina į bylÄ pateikti leidimai – higienos pasai, techninis projektas (b. l. 23-46). Duomenų apie Ligoninės Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos sutrikimus byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas iÅ¡vykęs iÅ¡ Ligoninės 2018-01-31 skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių nurodydamas, kad tuo metu, kai nuteistieji prausėsi palatoje, nebuvo Å¡ildymo.

Atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2018-01-31 skundÄ Ligoninė 2018-03-02 raÅ¡tu Nr. 7-169 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Ligoninės Å¡ildymo sistemoje įrengti automatiniai reguliavimo ir valdymo įtaisai, įgalinantys sekti pagrindinius lauko oro temperatÅ«ros rodiklius. Pagal lauko oro temperatÅ«rÄ , Å¡iluma automatiÅ¡kai reguliuojama į atskirus Å¡ildymo prietaisus. Laikotarpiu nuo 2018-01-12 iki 2018-01-18 Ligoninės Å¡ildymo sistemoje sutrikimų neužregistruota. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad Ligoninėje ginčo laikotarpiu buvo tiekiamas Å¡altas vanduo, ar, kad bÅ«tų sutrikusi Å¡ildymo sistema.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.Teismas pažymi, kad pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusį Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, laisvės atėmimo vietose laikomus asmenis aprÅ«pinti indų plovikliais nenumatyta.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktÄ , asmenims, kurių gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, higienos priemonių galima įsigyti patiems. PareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai nurodo, kad Ligoninėje jam teko praustis po Å¡altu vandeniu.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde pats sau prieÅ¡tarauja nurodydamas, jog prausėsi po Å¡altu vandeniu, tačiau tuo pačiu metu pažymi, kad duÅ¡e buvo karÅ¡tas vanduo ir dėl to, jo nuomone, palatoje buvo atjungtas Å¡ildymas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prausimosi po Å¡altu vandeniu laikomi deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ deklaratyviai pažymėjo, kad sanitariniame mazge prie kriauklės nebuvo muilo dozatoriaus.

Pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 10 punktÄ , prausiklio dozatoriai turi bÅ«ti įrengiami duÅ¡o patalpose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. Kaip jau buvo minėta, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktÄ , asmenys, kurių gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, turi galimybę higienos priemonių įsigyti patys.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog kameroje Nr. 204 dar iki jo atvykimo trÅ«ko apÅ¡vietimo.

PareiÅ¡kėjo nuomone, kameros apÅ¡vietimas siekė 82 lx, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas ar kiti asmenys į Ligoninės administracijÄ , dėl netinkamo apÅ¡vietimo nesikreipė. Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje Ūkio skyriaus darbuotojai reguliariai ir pagal nuteistųjų (suimtųjų) skundus ar personalo pastebėtus patalpų trÅ«kumus, atlieka patalpų techninę apžiÅ«rÄ , kurios metu rastus trÅ«kumus užfiksuoja Kamerų techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnale ir esant trÅ«kumams juos per minimalius terminus paÅ¡alina, tačiau Kamerų techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnale duomenų apie Å¡ių patalpų apÅ¡vietos trÅ«kumus nėra.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl nepakankamo kameros apÅ¡vietimo. Pats pareiÅ¡kėjas savo paaiÅ¡kinimų nedetalizavo ir nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tu galima spręsti, kad kameros Nr. 204 apÅ¡vietimas jo buvimo Ligoninėje laikotarpiu siekė bÅ«tent 84 lx. Byloje nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotas toks apÅ¡vietimas. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentai apie gyvenamosios patalpos nepakankamÄ apÅ¡vietimÄ yra pagrįsti tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, o jo argumentai dėl nepakankamo kameros apšvietimo laikytini deklaratyviais, todėl atmetami.Pareiškėjas teigė, kad Ligoninėje dirbantys pareigūnai nepasitikrinę sveikatos, neturi privalomųjų įgūdžių ir pirmos pagalbos mokymo kursų atestavimo pažymėjimų, tai kėlė dvejones dėl jų psichikos, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 5 punktas reikalauja, kad laisvės atėmimo vietų, policijos areštinių statutiniai valstybės tarnautojai būtų išklausę privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turėtų sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad iki 2017-10-27 pareigÅ«nų profilaktiniai sveikatos patikrinimai buvo atliekami kas dvejus metus, tačiau Kauno departamento visuomenės sveikatos centrui 2017-07-21 atlikus patikrinimÄ bei gavus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rekomendacijas, nuo 2017-10-27 pareigÅ«nų sveikata tikrinama periodiÅ¡kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-06-16 įsakymu Nr. 1V-230 patvirtintame Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie Lietuvos higienos normos HN 134:2015 5 punkto reikalavimų įgyvendinimÄ . Kita vertus, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas Ligoninėje, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam buvo iÅ¡duota susidėvėjusi pižama.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas iÅ¡vykęs iÅ¡ Ligoninės 2018-01-31 skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių nurodydamas, kad jam buvo iÅ¡duota per trumpa ir plona pižama bei per didelė striukė. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovo atstovas 2018-03-02 raÅ¡tu Nr. 7-169 pažymėjo, kad nuteistiesiems Ligoninėje iÅ¡duodamos kokybiÅ¡kos flanelinės pižamos, o striukės - žieminės (pagal techninę specifikacijÄ su prailginta nugara, o rankogalių galuose iÅ¡ vidinės pusės papildomi trikotažiniai rankogaliai).

Pižamos yra tvarkingos, nesuplyšusios, jas galima rinktis iš standartinių dydžių (b. l. 18-20, 21-22). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjui išduotų suplyšusių, netinkamų dėvėjimui drabužių. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ligoninė pacientus aprūpina kokybiškomis flanelinėmis pižamomis, kurios po susidėvėjimo yra nurašomos (b. l. 47, 48-49, 53, 55-58). Kaip matyti iš Pižamų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 57-80114102-202 techninės specifikacijos, Ligoninė įsigyja 4 standartinių dydžių flanelines pižamas (50, 52, 54, 56 dydžiai) (b. l. 55-58).

Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota per trumpa ar suplyÅ¡usi pižama, jis galėjo nedelsiant kreiptis į Ligoninės administracijÄ dėl pižamos pakeitimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių aplinkybių į atsakovo atstovÄ nesikreipė (b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie nuteistųjų aprÅ«pinimÄ kokybiÅ¡kais drabužiais, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais ir emociniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, depresija, orumo pažeminimu.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                        Audrius Grauželis