Legislator Case Law & Legislation
2807595f-e9a0-4791-a843-ee417e9bfaca AI generated

2807595f-e9a0-4791-a843-ee417e9bfaca · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 2807595f-e9a0-4791-a843-ee417e9bfaca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „NEO Finance“(toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės I. B.(toliau – ir atsakovė) 2921,36 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos; 25 proc. dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ , 2921,367 Eur, nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį; 8,17 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019m.vasario 26d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos; 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 354,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2807595f-e9a0-4791-a843-ee417e9bfaca · Panevėžio apygardos teismas: Taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4815,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2019m. liepos 29d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas – 108,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-479-739/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21646-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-631/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „NEO Finance“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

B. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „NEO Finance“(toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės I. B.(toliau – ir atsakovė) 2921,36 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos; 25 proc. dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ , 2921,367 Eur, nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį; 8,17 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019m.vasario 26d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos; 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 354,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog tarp Å¡alių 2018m. liepos 25d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3200,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palÅ«kanas, 453,25 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2019m. birželio 26d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį.

3. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies – pripažino turimÄ 2921,36 Eur įsiskolinimÄ , tuo tarpu kitus ieÅ¡kininius reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, prašė atmesti, ieÅ¡kovei netinkamai įvertinus atsakovės kreditingumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. vasario 14d. sprendimu ieÅ¡kovės AB „NEO Finance“ ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai bei iÅ¡ atsakovės I.

B. ieÅ¡kovės naudai priteistas 2921,36 Eur negrÄ Å¾intas kreditas, 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanos, paskaičiuotos iki 2019-07-19, 25 proc. mokėjimo palÅ«kanos už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 2921,36 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestis, 8,17 Eur sutartinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d., 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 4815,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019m.liepos 29d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei 354,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė 2018m. liepos 25d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 3200 Eur vartojimo kreditÄ 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma: 25 proc.), 453,25 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022m. liepos 25d. Atsakovei sutartyje nustatytais terminais nesumokėjus numatytų įmokų, ieÅ¡kovė 2019m. gegužės 29d. iÅ¡siuntė raginimÄ dėl skolos sumokėjimo, įspėjo atsakovę dėl kredito sutarties nevykdyto teisinių pasekmių ir pareikalavo per 14 dienų nuo įspėjimo gavimo dienos sumokėti 483,12 Eur skolÄ .

Atsakovei nepaÅ¡alinus sutarties pažeidimų per kreditoriaus nustatytÄ papildomÄ terminÄ , 2019m.birželio 29d. ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliu praneÅ¡imu nutraukė Å¡alių sudarytÄ vartojimo kredito sutartį.

6. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog tarp Å¡alių nekilo ginčas dėl 2921,36 Eur negrÄ Å¾intos kredito dalies, šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino.

7. Ä®vertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovė, spręsdama dėl kredito suteikimo galimybės atsakovei, paprašė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jos gaunamas pajamas, taip pat įvertino atsakovės turimus įsipareigojimus, SODROS duomenų bazės ir UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktus duomenis, sprendė nesant pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieÅ¡kovė netinkamai įvertino atsakovės kreditingumÄ .

8. Teismas sprendė nesant pagrindo atsakovės iÅ¡ vykdytos pagal verslo liudijimÄ veiklos gautų pajamų, kuriomis pastaroji grindė savo tinkamÄ kreditingumÄ , nelaikyti faktinėmis atsakovės pajamomis. Pažymėjo, jog atsakovė, gaudama pajamas iÅ¡ individualios veiklos ir jų nelaikydama pastoviomis pajamomis, taip pat žinodama, jog turi ne vienÄ kreditorinį įsipareigojimÄ , turėjo įvertinti savo finansines galimybes dėl naujos paskolos paėmimo bei grÄ Å¾inimo ir skolintis atsakingai. Dėl Å¡ių priežasčių atmetė atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai jai suteikė vartojimo kreditÄ .

9. Atsižvelgęs į teismų praktikÄ , aplinkybę, jog Å¡alys sudaryta Sutartimi sutarė dėl 25 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už naudojimÄ si suteiktu kreditu iki tol, kol bus grÄ Å¾inta visa kredito suma, taip pat, jog atsakovė sulygtas palÅ«kanas mokėjo 6 mėnesius bei dėl jų dydžio neprieÅ¡taravo, iÅ¡ atsakovės priteisė 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanas, taip pat 25 proc. metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ 2921,36 Eur, nuo 2019m. liepos 19d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 8,17 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismÄ dienos.

10. Vadovaudamasis teismų praktika bei Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygomis (bendrųjų sÄ lygų 1.28 punktas), teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Pažymėjo, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog kuomet kredito davėjas sudarydamas sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformÄ (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), jis turi teisę gauti atlyginimÄ už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

11. Taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4815,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2019m. liepos 29d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas – 108,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. vasario 14d. sprendimÄ , panaikinant sprendimo dalį dėl 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanų, priskaičiuotų iki 2019m. liepos 19d., 25 proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 2921,36 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,17 Eur sutartinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2019m. vasario  26d. iki 2019m. liepos 19d., 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 4815,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019m. liepos 29d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 12.1.

Nurodo, kad neginčija priteistos 2921,36 Eur negrÄ Å¾into kredito dalies, tačiau vadovaudamasi CK 6.886 straipsnio 2 dalimi ir Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, nesutinka su palÅ«kanų, netesybų ir kitų mokesčių priteisimu. 12.2. Tvirtina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovę netinkamai įvertinus vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . O bÅ«tent, pagal Sodros duomenis atsakovė 2016 metais turėjo 7264,34 Eur pajamų, per Å¡eÅ¡is 2017 metų mėnesius – 3920,79 Eur pajamų.

Tuo tarpu 2018m. liepos 25d. atsakovės įsipareigojimų kredito įstaigoms suma sudarė 36599 Eur ir kreditų dengimui minimaliai reikėjo 610 Eur kas mėnesį. Su darbo santykiais susijusios pajamos, atsižvelgiant į asmens pragyvenimui reikalingas sumas, buvo nepakankamos kreditavimui. Pajamų iÅ¡ individualios veiklos ieÅ¡kovė nevertino. Vertinimui naudojo įsipareigojimų mėnesinę sumÄ 936,56 Eur. Pagal verslo liudijimÄ gaunamas pajamas 3204,58 Eur per mėnesį, ieÅ¡kovė vertino kaip pagrindžiančias atsakovės mokumÄ ir iÅ¡ viso mėnesines atsakovės pajamas įvertino kaip sudarančias 3714,34 Eur.

IeÅ¡kovė ignoravo atsakovės duomenis, kad pajamos pagal verslo liudijimÄ per mėnesį sudaro tik 1500 Eur. Atsakovės pateikti įrodymai apie ne darbines pajamas kredito įstaigoje negalėjo bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti. 12.3. Tvirtina, jog atsakovei piniginės lėšos buvo reikalingos gautų kreditų refinansavimui, kas rodė atsakovės mokumo nepatikimumÄ , bei apie kitus prisiimtus kreditinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti nežinoma. 12.4. Mano, jog net jei teismas nuspręstų, jog ieÅ¡kovė tinkamai atliko savo pareigÄ Ä¯vertinti atsakovės mokumÄ , 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestis neturėjo bÅ«ti priteistas.

Tvirtina, jog tarpininkavimo mokestis yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis turi bÅ«ti laikomas tam tikra netesybų forma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „NEO Finance“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. 13.1. Nurodo, jog vertino atsakovės pajamas kredito suteikimo metu, tai yra pajamos buvo vertinamos atsakovės pateiktais bei Sodra duomenų bazės duomenimis. Atsakovė kredito suteikimo metu neturėjo 4 mėnesius iÅ¡ eilės gaunamų tvarių pajamų, tokios pajamos nebuvo vertinamos nustatant jos kreditingumÄ . Atsakovė nurodė bei pateikė duomenis, kad jos gaunamos tvarios pajamos pagal veiklÄ pagal individualiÄ veiklÄ â€“ 2500 Eur.

Bendrovė prieš sudarydama kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiavo atsakovės gaunamų pajamų vidurkį pagal pasirašytus pinigų priėmimo kvitų duomenis, vertindama paskutinių keturių (2018 m. 3 mėn. – 2018 m. 6 mėn.) mėnesių pajamas. Matematiškai apskaičiuota, kad šių 4 mėnesių pajamų suma yra 14779 Eur, vieno mėnesio pajamų vidurkis 3694,88 Eur. Su apeliante sudaryta Sutartis, kurios mėnesinė įmoka buvo 111,22 Eur ir tai sudarė 28,47 proc. gaunamų pajamų.

Teigia, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad kreditingumas prieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas netinkamai. 13.2. Nurodo, jog Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatos (1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2, 5.4 ir 5.14 punktai) numatė tarpininkavimo mokesčio mokėjimÄ , atvejus kuomet kredito gavėjas yra atleidžiamas nuo Å¡io mokesčio mokėjimo bei kuomet nuolaida nebėra taikoma. Pažymi, jog prieÅ¡ suteikiant atsakovei kreditÄ , jai buvo suteikta visa reikalinga informacija, kuri buvo aptarta ir individualiai, tai yra ieÅ¡kovė atliko informavimo pareigÄ bei atsakovė iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su ieÅ¡kovės siÅ«lomomis vartojimo kredito sÄ lygomis. 13.3.

Pažymi, jog Å¡alių sudarytoje Sutartyje numatyta vartojimo kredito kaina atitinka Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, apeliantė sudarydama vartojimo kredito sutartį sutiko su vartojimo kredito sÄ lygomis, žinojo, kokio dydžio palÅ«kanos bus taikomos, tam neprieÅ¡taravo, taip pat visÄ laikotarpį mokėjo 25 proc. metines palÅ«kanas bei kitus pagal Sutartį priklausančius mokesčius. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikia jokių argumentų, kodėl turėtų bÅ«ti nepriteisiamos palÅ«kanos, toks reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas ir neturi jokio teisinio pagrindo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 15. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi informavo bylos Å¡alis, kad, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.  e3K- 7-4-611/2020, kurioje sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant paskolos sutarties bendrÄ sias nuostatas ir sutarties nutraukimÄ bei sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, suformuluota teismų praktikÄ keičianti ir vartojimo kredito sutarčių aiÅ¡kinimui taikytinas taisykles, nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieÅ¡kovės AB „NEO Finance“ ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės I. B. priteisiant 2921,36 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotos iki 2019m.liepos 19d., 25 proc. mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 2921,36 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį, 8,17 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d., 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ 4815,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019m. liepos 29d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidos.

17. Atsakovė I. B. apeliacinio skundu atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos negrÄ Å¾into kredito sumos. Ji ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palÅ«kanų, netesybų ir kitų mokesčių priteisimo, praÅ¡ydama sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikinti ir ieÅ¡kinį dėl Å¡ios dalies atmesti tuo pagrindu, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovę netinkamai įvertinus vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . Atsakovė taip pat nurodo, kad net jei teismas nuspręstų, jog ieÅ¡kovė tinkamai atliko savo pareigÄ Ä¯vertinti atsakovės mokumÄ , 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestis neturėtų bÅ«ti priteisiamas, kadangi jis yra tam tikra netesybų forma.

Dėl kreditingumo vertinimo 18. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė 2018m. liepos 25d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 3200 Eur vartojimo kreditÄ 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma: 25 proc.), 453,25 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022m. liepos 25d.

19. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovei buvo suteikta paskola ir atsakovė turėjo pareigÄ vykdyti savo įsipareigojimus dėl skolos grÄ Å¾inimo. Kaip jau minėta, atsakovė ginčija skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl palÅ«kanų, netesybų ir kitų mokesčių priteisimo tuo pagrindu, kad, pasak apeliantės, ieÅ¡kovė, prieÅ¡ suteikdama atsakovei kreditÄ , netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . Atsakovė teigia, kad jai piniginės lėšos buvo reikalingos gautų kreditų refinansavimui, kas rodė atsakovės mokumo nepatikimumÄ , o apie kitus prisiimtus kreditinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti nežinoma.

20. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ vartojimo kredito sutarties sampratÄ , vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai. Vartojimo kreditų teikimo sÄ lygas ir informavimo apie Å¡ias sÄ lygas reikalavimus reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKÄ®).

21. VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje (vartojimo sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais.

22.  VKÄ® 8 straipsnio 4 dalis nustato reikalavimus, pagal kuriuos turi bÅ«ti rengiamos kreditingumo vertinimo taisyklės. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimÄ , kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas bÅ«tų pajėgus įvykdyti (VKÄ® 8 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikÅ¡mingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ Â ir iÅ¡ kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautÄ informacijÄ ir kitÄ vartojimo kredito davėjui prieinamÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius veiksnius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas (VKÄ® 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliÅ¡kumÄ ) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu (VKÄ® 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi bÅ«ti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visÄ vartojimo kredito sutarties laikotarpį (VKÄ® 8 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

23. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (akto redakcija nuo 2018m. balandžio 28d.) įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

24. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai) (akto redakcija nuo 2017m. sausio 26d.) III skyriuje reglamentuotas kredito gavėjo įmokų ir pajamų santykio nustatymas. 9 punkte nustatyta, jog sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Pagal Nuostatų 92, vidutinės mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas atskirai apskaičiuojant kiekvieno įsipareigojimo finansų įstaigai dydį, gautÄ atitinkamo įsipareigojimo likusiÄ kredito grÄ Å¾inimo ir kredito kainos sumÄ dalijant iÅ¡ likusios kredito trukmės mėnesiais, ir gautus dydžius susumuojant.

25. Nuostatų 10 punkte numatyta, kad priimant sprendimÄ dėl vartojimo kredito teikimo turi bÅ«ti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grÄ Å¾inimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkis gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo pajamos gali bÅ«ti laikomos tvariomis ir atitinkamo laikotarpio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.

Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamÄ Ä¯mokÄ , vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grÄ Å¾inimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms, ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamÄ Ä¯mokÄ .

Tolesniuose Nuostatų punktuose (V skyrius „Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas“ nustatyti reikalavimai renkamai informacijai apie kredito gavėjÄ , nustatyti reikalavimai jo pajamų vertinimui (Nuostatų 14–20 punktai).

26. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė, spręsdama dėl kredito suteikimo galimybės atsakovei, paprašė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jos gaunamas pajamas, taip pat įvertino atsakovės turimus įsipareigojimus, SODROS duomenų bazės ir UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktus duomenis, o teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose detaliai nurodė mėnesinio finansinių įsipareigojimų dydžio apskaičiavimo metodus. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pati teikė kredito davėjui papildomus paaiškinimus ir duomenis, patvirtinančius jos gaunamas pajamas (el. b. 2 t. , 109–111, 114–138 l.), ieškovė naudojosi duomenimis iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų (el. b. 2 t., 112–113, 117, 137, 139 l.).

27. Atsakovė apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad kredito davėjas neatsižvelgė į iki tol turėtus jos finansinius įsipareigojimus, nes, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2019-11-28 paaiÅ¡kinimų teismui (el. b. 2 t., 104 l.), vertinant atsakovės kreditingumÄ ieÅ¡kovė įvertino atsakovės turimus visus finansinius įsipareigojimus ir nustatė, kad jų dydis – 889,40 Eur, pagal aÅ¡tuonias vartojimo kredito sutartis. Be to, ieÅ¡kovė į bendrÄ visų turimų finansinių įsipareigojimų sumÄ nusprendė įtraukti ir įsipareigojimus pagal kreditinę kortelę, todėl laikė, kad įsipareigojimų bendra mėnesinių įmokų suma yra 936,56 Eur. Nei Å¡ie paskaičiavimai, nei byloje esanti informacija apie atsakovės pajamas nėra paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais nesiremti.

28. Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė visapusiÅ¡kai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasi pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, t. y. atsakovės, bei duomenimis, gautais atlikus patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose, surinko Nuostatų 17 punkte nurodytÄ informacijÄ (el. b. ApyraÅ¡as, 41 l.), be to, nepažeisdama Nuostatų 19 punkto ieÅ¡kovės pajamas įvertino konservatyviau, todėl nepažeidė VKÄ® reikalavimų ar Lietuvos banko valdybos patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų (CPK 178 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimu atmetami kaip nepagrįsti.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atmetus atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovės kreditingumo įvertinimo, negali bÅ«ti taikoma atsakovės nurodoma VKÄ® 8 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kuriÄ palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi. Dėl sutarties 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio vertinimo 30. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo dalimi dėl 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Mano, kad tarpininkavimo mokestis yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis turi bÅ«ti laikomas tam tikra netesybų forma.

31. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį, nurodė, kad vadovaujasi teismų praktika bei Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygomis (bendrųjų sÄ lygų 1.28 punktas). Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog kuomet kredito davėjas sudarydamas sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformÄ , jis turi teisę gauti atlyginimÄ už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka tik iÅ¡ dalies.

32. Å alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra nustatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3 punkte, pagal kurį minėtas mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka:

1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palÅ«kanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (bendrųjų sÄ lygų 5.3.1 punktas); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotÄ sumÄ . Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punktas).

33. Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.4 punkte Å¡alys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palÅ«kanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip iÅ¡skirtiniai riboto galiojimo pasiÅ«lymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vienÄ mėnesinę įmokÄ daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

34. Å ios aptartos Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovė netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokios sÄ lygos, kai sutartyje numatyta kredito davėjo teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytÄ nuolaidÄ netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, turėtų skatinti skolininkÄ tinkamai ir laiku vykdyti iÅ¡ kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti neigiamų finansinio pobÅ«džio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2 punkte nurodytÄ Â tarpininkavimo mokesčio dalį.

Taigi 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ , minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiÅ¡kia baudinio pobÅ«džio sankcijų taikymÄ atsakovei, o tai iÅ¡ esmės atitinka baudos, kaip vienos iÅ¡ netesybų rūšies, sampratÄ pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Šia linkme formuojama ir teismų praktika eilėje bylų, kuriose ieÅ¡kovė siekė visiÅ¡ko vartojimo kredito sutartyse numatyto tarpininkavimo mokesčio priteisimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1484-933/2020;

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1458-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-796/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-870-826/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-439-372/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020 ir kt.).

35. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių sudarytÄ vartojimo kredito sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, tačiau sÄ Å¾iningumo aspektu Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų nevertino. 36.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skiriami du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektai: procedÅ«rinis, t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas reiÅ¡kia sutarties sÄ lygų vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . CK 6.2284 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, jog sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

38. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 1118,51 Eur (1606,25-487,74 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalį vertintinas kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo, vertinant Å¡ia sumÄ materialiuoju sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektu, spręstina, kad reikalaujama suma akivaizdžiai virÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ maksimalų netesybų dydį, todėl Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi bÅ«ti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiÅ¡kia neproporcingai didelę ir imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančiÄ atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡i sÄ lyga vertintina kaip nesÄ Å¾ininga vartojo atžvilgiu (CK 6.2284  straipsnio 2 dalies 5 punktas).

39. ProcedÅ«riniu sÄ Å¾iningumo aspektu atliekant Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygos dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimÄ aktuali CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos taip pat laikomos nesÄ Å¾iningomis.

40. Å alių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 453,25 Eur. Tačiau bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3.1 punktÄ , dydžiu (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatytas 8,9 proc. dydis nuo kiekvienos įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palÅ«kanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). 41.

Ginčo Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sÄ lygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruoÅ¡imu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės iÅ¡laidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiÅ«ra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sÄ lygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiÅ«ra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau paminėtoms bendrovėms iÅ¡laidoms padengti yra skirta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra įtraukta į bendrÄ vartojimo kredito sumÄ ir kuri yra nekintama, tvirta, aiÅ¡kiai apibrėžta ir žinoma kredito gavėjui. Tačiau tarpininkavimo mokesčio kintama dalis, kai mokestis padidinimas dėl aplinkybių, susijusių su prievolės įvykdymo termino pažeidimu, iÅ¡ esmės yra siekis iÅ¡vengti įstatyme nustatyto netesybų dydžio ribojimo, o netesybos tokiu bÅ«du yra paslepiamos po tarpininkavimo mokesčiu.

Teismo vertinimu, tokia sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali bÅ«ti pripažįstama kaip aiÅ¡ki ir suprantama vartotojui, todėl minėta sutarties sÄ lyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo pripažintina nesÄ Å¾ininga vartotojui (CK 6.2284  str. 6 d.).

42. Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Nagrinėjamu atveju Å¡alys dėl netesybų sutarė kredito sutarties 6.1 punkte, todėl už prievolės nevykdymÄ sutartyje negali bÅ«ti nustatytos kitos netesybos ir kiti mokesčiai, ypač juos paslepiant po kitais mokesčiais, tokiais kaip tarpininkavimo mokestis, todėl vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3.2 sÄ lyga, kurioje numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymÄ , yra prieÅ¡taraujanti nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Å¡alių sudarytos kredito sutarties nuostatas, sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobÅ«dį ir apskaičiavimo bÅ«dÄ , sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3.2 punkte, laikytina netesybomis, ji nėra sÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu tiek procedÅ«riniu, tiek materialiniu aspektu, todėl pripažintina negaliojančia ab initio.

Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei visÄ reikalautÄ tarpininkavimo mokesčio sumÄ , todėl yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, sumažinant priteisto tarpininkavimo mokesčio sumÄ iki 453,25 Eur, t. y. iki tos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, kuri yra aiÅ¡kiai apibrėžta ir nurodyta sutartyje ir kuriÄ ieÅ¡kovė turi teisę pagrįstai gauti kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Dėl mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimo 44.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki 2019m. liepos 19d. bei 25 proc. mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 2921,36 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

45. Nagrinėjamoje byloje atsakovė I. B. ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl, pasak ieÅ¡kovės, netinkamai įvertinto vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, bei sprendimo dalį dėl 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

46. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi informavo bylos Å¡alis, kad nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos (žr. nutarties 15 punktÄ ). Teismo nutartimi taip pat suteikta teisė Å¡alims pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. 47. 2020 m. rugpjūčio 28 d. teisme gauti atsakovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose praÅ¡oma apeliacinį skundÄ tenkinti, remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai nurodoma, kad prieÅ¡ingai nei yra suformuota teismų praktika, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir mokėjimo palÅ«kanas, ir kompensuojamÄ sias palÅ«kanas. 48. 2020 m. rugsėjo 9 d. papildomus paaiÅ¡kinimus pateikė ieÅ¡kovė UAB „NEO Finance“.

Juose nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo bei turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad priskaičiuotos, bet iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos t. y. 2019m. liepos 2d. nesumokėtos mokėjimo (pelno) palÅ«kanos sudaro 249,59 Eur. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad nesumokėtos palÅ«kanos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2022m. liepos 25d. sudaro 1194,44 Eur. Papildomuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-1071-631/2020, atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

49. Nagrinėjamu ginčo klausimu aktualÅ«s yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kurie taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palÅ«kanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikÅ¡tų sutarties vykdymÄ natÅ«ra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palÅ«kanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tai Å¡ių nuostolių dydį, virÅ¡ijantį sutartines kompensacines palÅ«kanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ .

50. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , mokėjimo (pelno) palÅ«kanos atsakovei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d.) nebegali bÅ«ti skaičiuojamos.

51. Pagal bylos duomenis, mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 2 d.), dydis yra 249,59 Eur.

52. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 279,79 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki 2019m. liepos 19d. bei 25 proc. mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 2921,36 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 249,59 Eur pelno palÅ«kanų. Dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų 53. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 8,17 Eur sutartinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismÄ 2019m. liepos 19d.  Remiantis bylos medžiaga, ieÅ¡kovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal 25 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ , pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų 6.1 p.

54. Pažymėtina, kad Å¡is palÅ«kanų dydis virÅ¡ija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkto sÄ lyga, kuria Å¡alys susitarė dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, minėta sutarties sÄ lyga (6.1. punktas), pažeidžianti Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis).

55. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palÅ«kanų) dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

56. Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti 8,17 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų turėjo atmesti. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡spręstas kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo klausimas, keistina, pripažįstant vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų 6.1. punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kuria nustatytas kompensuojamųjų palÅ«kanų, apskaičiuojamų pagal 25 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ , taikymas negaliojančia ab initio, ir tuo pagrindu atmetant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 8,17 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas 57. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimÄ , keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

58. Kadangi keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovei priteistina suma sudaro 75 proc. jos ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodytos ieÅ¡kinio sumos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 265,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkina atsakovės apeliacinį skundÄ dėl dalies tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo nepagrįstumo, atsižvelgus į apeliaciniu skundu reikÅ¡tų reikalavimų kiekį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : atsakovės I. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir iÅ¡dėstyti jÄ taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iÅ¡ atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2921,36 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 36 ct) negrÄ Å¾into kredito.

Pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų nuostatÄ , susijusiÄ su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2. punktas). Pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų 6.1. punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kuria nustatytas kompensuojamųjų palÅ«kanų, apskaičiuojamų pagal 25 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ , taikymas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 249,59 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 59 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. liepos 2 d. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 453,25 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 25 ct) tarpininkavimo mokesčio. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3624,20 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iÅ¡ atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 265,51 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Priteisti atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Pranckienė