Legislator Case Law & Legislation
28008ff4-613d-48b8-b82a-b7f28e6217db AI generated

28008ff4-613d-48b8-b82a-b7f28e6217db · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 28008ff4-613d-48b8-b82a-b7f28e6217db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I.- Baniulienei, dalyvaujant prokurorei V. K.,gynėjams advokatams Juozui Ančiukaičiui, Mirandai Kunickienei, Galinai Koroliovai, Aliui Galminui, V. R., Kristupui AÅ¡miui, civilinio ieÅ¡kovo „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus atstovei advokatei E. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turi 6 metų vaikÄ , pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,,Vilnius Parties“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d.,V.

Legislator headnote

AI generated

28008ff4-613d-48b8-b82a-b7f28e6217db · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad jis dokumentų neklastojo, neturėjo tikslo suklaidinti banko. Parodė, kad prieÅ¡ 3 metus, tai galėjo bÅ«ti 2009-2010 metais, nelegaliai dirbo pagalbinius darbus R. D. priklausančiame bare (duomenys neskelbtini) esančiame Smiltynės g. VienÄ dienÄ , pavasarį, R. D. pasakė, kad „geram žmogui“, kaip vėliau sužinojo ? S. K., reikia padėti gauti paskolÄ banke. R. D. teigė, kad S. K. yra patikimas ir paskolÄ grÄ Å¾ins, tai yra vykdys visus kreditorinius įsipareigijimus tinkamai.

Keywords

AI generated
banking documents fraudulent bankruptcy forgery proceedings fictitious invoices legal fiction documentary credit
AI generated
5464d5db-12de-49c8-ba33-e2a31da86820
UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis, V.
76ce006e-0172-460f-9501-c7911d968728
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m.
b0fd01e7-fb34-44ce-9668-52c775d32e2a
Baudžiamoji byla Nr. 1-890-659/2013Proceso Nr. 1-06-1-02019-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.2.29.1.; 2.10.1.4.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAST E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta BalčiÅ«nienė, iÅ¡nagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kuriojeL.
d39045c2-ac37-4534-a506-9f57c11f32ef
J., N. Č. ir I. B.,dalyvaujant prokurorams L. P. ir J. V., T. B., J. Å .,gynėjams R. Å ., V. J., J. Å ., R. J., O. K., K. S., J. V., Č. Ž., J. G. V., A. V. P. ir G. G., vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:2011-02-25 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 metams laisvės atėmimu. 2013-06-06 paleistas lygtinai 9 mėnesių 29 dienų laikotarpiui.Turintis teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje.
b32ac00e-e146-44df-b2a8-30ffbbb60773
S. K. suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo, t. y. iÅ¡ anksto suvokdamas ir žinodamas, kad jis nebus realus UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kad Å¡ios bendrovės vardu jokios realios veiklos nevykdys, prekių ir paslaugų nepirks ir neparduos, pinigų nemokės ir jų negaus, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, praÅ¡ymu, už piniginį atlygį nuo 2016 metų gegužės mėn. 2 dienos (pagal Registrų centro registravimo įraÅ¡Ä ) sutikęs tapti UAB „S“ fiktyviu direktoriumi bei akcininku, S. K. savo paraÅ¡u patvirtino dokumentuose pateiktus objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, t. y. suklastojo tikrus dokumentus ir juos pateikė: - 2016-05-23 dienÄ (duomenys neskelbtini) pasirašė elektroninių paslaugų teikimo sutartį bei patvirtinimÄ dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės iÅ¡davimo, nurodydamas tiesos neatitinkančius duomenis, kad jis yra UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktorius, atstovauja Å¡iÄ Ä¯monę, tuo metu žinodamas, kad UAB „S“ akcijų nepirko, nėra Å¡ios bendrovės akcininku ir negali priiminėti bendrovės vardu sprendimų, suvokdamas, kad Å¡i bendrovė jokios realios veiklos nevykdys, o kito asmens bus naudojama nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, savo paraÅ¡u patvirtino tikrovės neatitinkančiais duomenis, pasiraÅ¡ydamas eilutėje „naudotojas“ ir Å¡iuos suklastotus dokumentus panaudojo asmeniÅ¡kai pateikdamas banko darbuotojui, to pasekoje gaudamas identifikavimo kodų generatorių ir perduodamas jį naudotis kitiems asmenims; - 2016-05-23 dienÄ (duomenys neskelbtini) pasirašė banko sÄ skaitos sutartį ir jos valdymo sutartį su priedais, nurodydamas tiesos neatitinkančius duomenis, kad jis yra UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktorius, atstovauja Å¡iÄ Ä¯monę, tuo metu žinodamas, kad UAB „S“ akcijų nepirko, nėra Å¡ios bendrovės akcininku ir negali priiminėti bendrovės vardu sprendimų, suvokdamas, kad Å¡i bendrovė jokios realios veiklos nevykdys, o kito asmens bus naudojama nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, savo paraÅ¡u patvirtino tikrovės neatitinkančiais duomenis, kad jis yra vienintelis UAB „S“ akcininkas ir vadovas, ir Å¡iuos suklastotus dokumentus panaudojo asmeniÅ¡kai pateikdamas (duomenys neskelbtini) darbuotojai, to pasekoje atidarydamas sÄ skaitÄ , gaudamas identifikavimo kodų generatorių ir perduodamas jį naudotis kitiems asmenims.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-48-718/2014Proceso Nr. 1-30-2-00372-2010-1                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.8; 1.2.29.1., 2.3. (S)                                                                 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 28 d.Klaipėda                                                    Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Renatai Safinai, R.

I.- Baniulienei, dalyvaujant prokurorei V. K.,gynėjams advokatams Juozui Ančiukaičiui, Mirandai Kunickienei, Galinai Koroliovai, Aliui Galminui, V. R., Kristupui AÅ¡miui, civilinio ieÅ¡kovo „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus atstovei advokatei E. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turi 6 metų vaikÄ , pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,,Vilnius Parties“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d.,V.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sargu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2002-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 278 str. 1 d., 2 d. (redakcija iki 2003-05-01) – 10 MGL (1250 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2003-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. l d.- 32 MGL dydžio bauda; 2) 2004-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 221 str. l d. 40 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 4 d. subendrinus su 2003-10-22 baudžiamuoju įsakymu, skirta galutinė bausmė - 50 MGL dydžio bauda; 2007-01-23 bauda išieškota; 3) 2007-03-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 300 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas l m. 2008-05-15 nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; 4) 2010-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d. 20 MGL bauda, 5) 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6d., 183 str. 1d., 24 str. 6d., 182 str. 1d. 30 MGL dydžio ( 3900 litų bauda).Vadovaujantis BK 64 str. bausmę subendrinus su 2010-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL dydžio ( 6500 litų) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,R.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) komersijos direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. 35 MGL bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neiÅ¡nykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti pagal verslo liudijimÄ , gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista; kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas, n u s t a t o :

Kaltinamasis A. K. laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus: A. K. surašė, iÅ¡spausdino ir pasirašė UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis, kaip darbdavys, priima dirbti UAB „Artratus“ projektų vadovu V. A., įsipareigoja jam mokėti 6300 Lt priskaičiuotÄ darbo užmokestį kiekvienÄ kalendorinį mėnesį, V.

A. vardu pasiraÅ¡ant tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pat pagamino netikrÄ dokumentÄ - 1-SD praneÅ¡imÄ apie V. A., a/k (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2009-07-01 ir šį netikrÄ dokumentÄ kartu su 2009-12-31 praÅ¡ymu dėl pavėluotai pateiktų duomenų įraÅ¡ymo 2009-12-31 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilnius. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. K. laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-02-09, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Apkasų g. 29-41, Vilniuje, surašė, iÅ¡spausdino ir pasirašė žinomai netikrÄ dokumentÄ - UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymÄ Nordea Bankui „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2“, nurodydamas joje žinomai netikrus duomenis, kad projektų vadovui V.

A. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. kas mėnesį priskaičiuota po 6300 Lt darbo užmokesčio, kas mėnesį iÅ¡mokėta po 4788 Lt darbo užmokesčio, iÅ¡skaičiuotus pajamų bei socialinio draudimo mokesčius, bei laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-02-05 tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu bÅ«du žinomai netikrus dokumentus - UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001 ir UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymÄ Nordea Bankui - perdavė S. K. bei V.

A..Be to, A. K. laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2009-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ ir žinomai netikrÄ dokumentÄ laikė bei panaudojo, t.y. A. K., žinodamas, kad jis nesudarė su V. A. UAB „Artratus“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, surašė ir iÅ¡spausdino 2009-11-06 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad A. K. parduoda, o V. A. perka nuosavybės teise UAB ,,Artratus“ 100 vnt. paprastÄ sias vardines akcijas 100 Lt nominalios vertės, mokant po 100 Lt už kiekvienÄ , bendra sandorio suma 10 000 Lt, kur grafoje „Pardavėjas“ ir ties spausdintu tekstu „AÅ¡, A.

K., 2009-11-06 d. gavau iÅ¡ V. A. 10 000 Lt“ pasirašė A. K., ir šį žinomai netikrÄ dokumentÄ A. K. laikė savo žinioje iki 2011-01-06, kol panaudojo, savo iniciatyva pateikdamas policijos pareigÅ«nams Tilžės g. 34, Klaipėdoje, įrodinėdamas, kad V. A. nupirko UAB „Artratus“ akcijas. Kaltinamieji S. K. ir V. A. padarė kreditinį sukčiavimÄ : turėdami tikslÄ tyčia, apgaule iš banko „Nordea Bank Finland Plc“ paimti 216 000 Lt kreditÄ , susitarė, kad V. A. paims savo vardu buto pirkimui banko kreditÄ , už kurį mokės ir butu naudosis S. K., laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-23 banko poskyryje, esančiame Taikos pr. 14/Sausio 15-osios g. 9, Klaipėda, kreipėsi dėl 216 000 Lt kredito suteikimo bÅ«sto pirkimui, pateikdami 2010-02-05 V.

A. vardu suraÅ¡ytÄ paraiÅ¡kÄ kreditui gauti, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. A. nuo 2009 m. liepos mėn. dirba UAB „Artratus“ projektų vadovu ir jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 4788 Lt, bei pateikė žinomai netikrus dokumentus: V. A. 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymÄ â€žApie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02“, taip suklaidindami banko darbuotojus, kad V. A. yra dirbantis ir mokus asmuo.

Remiantis Å¡iais tiesos neatitinkančiais duomenimis, tarp banko „Nordea Bank Finland Plc“ ir V. A. 2010-02-23 buvo pasiraÅ¡yta BÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. BK 10/02/13S, pagal kuriÄ V. A. į sÄ skaitÄ 2010-03-03 buvo pervestos kredito lėšos 62 557,92 eurai, kas atitinka 216 000 litų, iÅ¡ kurių 16 000 Lt buto remontui, o 199 200 Lt 2010-03-03 pervesta buto pardavėjai J. A. pagal 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu bÅ«du V. A. ir S. K., veikdami bendrininkų grupe, pateikę žinomai netikrus dokumentus apgaule gavo 216 000 Lt dydžio banko „Nordea Bank Finland Plc“ kreditÄ .

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad jis dokumentų neklastojo, neturėjo tikslo suklaidinti banko. Parodė, kad prieÅ¡ 3 metus, tai galėjo bÅ«ti 2009-2010 metais, nelegaliai dirbo pagalbinius darbus R. D. priklausančiame bare (duomenys neskelbtini) esančiame Smiltynės g. VienÄ dienÄ , pavasarį, R. D. pasakė, kad „geram žmogui“, kaip vėliau sužinojo ? S. K., reikia padėti gauti paskolÄ banke. R. D. teigė, kad S. K. yra patikimas ir paskolÄ grÄ Å¾ins, tai yra vykdys visus kreditorinius įsipareigijimus tinkamai.

Už tai R. D. pažadėjo atlygį ? 5000 Lt. Jis, V. A., su tokiu pasiÅ«lymu sutiko, nes tuo metu turėjo skolų apie 4000 Lt sumai, be to, R. D. pasitikėjo. R. D. perdavė savo asmens dokumentus ? asmens tapatybės kortelę ir SODROS pažymėjimÄ , o pastarasis juos perdavė S. K.. S. K. anksčiau nepažinojo, su juo nebendravo. Kadangi tuo metu oficialiai nedirbo, jam buvo pasakyta, kad bus įdarbintas UAB „Artratus“. Po savaitės S. K. pranešė, kad jį įdarbino vadybininko pareigose UAB „Artratus“, esančioje Vilniuje, asmens dokumentÄ grÄ Å¾ino, o SODROS pažymėjimas liko pas S. K..

Po įdarbinimo faktiÅ¡kai jis nedirbo, jo mėnesinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti apie 4000 ? 6000 Lt, tačiau realiai jokio darbo užmokesčio negavo. Su S. K. bendraudavo per R. D.. Po 3 mėnesių R. D. pasakė, kad reikia susitikti su S. K.. SekančiÄ dienÄ susitiko su S. K. senamiestyje, kartu važiavo į bankus, R. D. su jais kartu nevažiavo. R. D. toliau tvarkant bankinius reikalus nebedalyvavo. Visus reikalus, susijusius su banku, tvarkė su S. K.. Bankuose jis, V. A., pasiraÅ¡ydavo dokumentus, kuriuos jam duodavo S. K..

Su S. K. buvo 2-3 bankuose, bankų pavadinimų nepamena, buvo nuvažiavę į bankÄ prie „Žemaitijos“ prekybos centro, o po to važiavo į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ , esantį Sausio 15-osios g. Bankuose pasiraÅ¡ydavo visus dokumentus, kuriuos jam duodavo, su jų turiniu nesusipažindavo, nepamena, kÄ aiÅ¡kindavo banko darbuotojai, į tai nesigilino. Su banko darbuotojais bendravo S. K., jis sakė kur pasiraÅ¡yti ir kÄ raÅ¡yti. S. K. bankuose sakė, kad jis, V. A., savo vardu nori sudaryti kredito sutartį.

Nesidomėjo, kokios kredito sumos S. K. prašė. „Nordea Bank Finland Plc“ banke, esančiame Sausio 15-osios g., užpildė paraiÅ¡kÄ kreditui gauti, banko darbuotojai buvo pateikęs savo asmens tapatybės kortelę. Po mėnesio R. D. paskambino jo, V. A., sugyventinei, paskyrė susitikimÄ . Jis su S. K. nuvažiavo į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ , esantį Sausio 15-osios g., Klaipėdoje. Sužinojo, kad galima pasiimti kredito dalį, skirtÄ remonto darbams ? 16 000 Lt. R. D. banke nebuvo.

Pinigai buvo pervesti jo vardu. Už tos pinigus banke jis pasirašė, juos paėmė, ir tik išėjęs iÅ¡ banko iÅ¡ karto atidavė S. K.. S. K. jam davė 200 Lt. Kredito didžiÄ jÄ dalį gavo po 1-2 mėn. Su S. K. važiavo pas notarÄ pasiraÅ¡yti buto pirkimo ? pardavimo sutarties. Ten buvo J. A., suprato, kad perkamas butas. Visas sÄ lygas notarei diktavo S. K., buto kainos nepamena. Pas notarÄ R. D. nebuvo. Po sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ su R. D. draugu, kurio asmens duomenų negali nurodyti, buvo nuvykęs pas J.

A. į jos butÄ pasikalbėti dėl baldų. J. A. jį sutiko kaip naujÄ jį buto Å¡eimininkÄ . Su J. A. bendravo R. D. draugas. Iki pasiraÅ¡ant buto pirkimo-pardavimo sutartį notaro kontoroje, pas J. A. į jos butÄ nuvykęs nebuvo, derybose dėl buto pirkimo sÄ lygų nedalyvavo, nežino, kas tarėsi dėl buto kainos. Po buto pirkimo ? pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo jis, S. K., J. A. nuvyko į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ , esantį Å aulių g., kur J. A. buvo pervesti pinigai. J. A. perdavė S. K. pinigų sumÄ .

Jis, V. A., pasirašė dokumentus, su S. K. sėdo į jo automobilį, nuvažiavus toliau, S. K. padavė jam 5000 Lt. Su R. D. buvo nuvykęs į VĮ “Nekilnojamojo turto registras”, kur su darbuotojais bendravo R. D., sumokėjo 100 Lt. Po 2 mėnesių, tai galėjo būti 2010 m. rugpjūtį, pradėjo gauti iš banko laiškus apie tai, kad jis vėluoja mokėti paskolos įmokas su palūkanomis. Apie tai pranešė R. D., pas kurį tuo metu dar dirbo. R. D. laiškus perduodavo S. K.. Jis, V.

A., su broliu pradėjo reikalauti, kad S. K. perimtų jo skolÄ bankui ir tai patvirtintų pas notarÄ . S. K. ranka parašė raÅ¡telį, kuriuo įsipareigojo mokėti jo, V. A., skolÄ bankui. TÄ raÅ¡telį jis nunešė tyrėjui. S. K. jokių paskolos įmokų bankui nepadarė, 3000 litų įsiskolinimo padengimui nedavė. A. K. ir S. A. jis nepažįsta. PirmÄ kartÄ pamatė J. A., kai važiavo į nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ , to susitikimo metu galėjo su ja pasiraÅ¡yti sutartį. VienÄ kartÄ Ä¯ bankÄ , esantį Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, buvo atvykęs ir R.

D., bet kitu, nesusijusiu su kreditu, klausimu. R. D. nurodė bankui savo telefono numerį kaip kontaktinį, nes su juo, V. A., buvo sunku susisiekti. Su S. K. į turto vertinimo agentÅ«rÄ nevažiavo, turto vertinimo akto, darbo sutarties nepasirašė, tyrėjos rodytuose dokumentuose ne jo paraÅ¡as. Nebuvo jokio susitarimo, kad pirks UAB „Artratus“ akcijas, niekas jam nepranešė, kad bus paskirtas bendrovės vadovu. Nežino, kas naudojosi butu. PrieÅ¡ tvarkant dokumentus Å¡iai paskolai gauti, S. K. paaiÅ¡kino, kad jam reikia pinigų ir reikia jo vardu paimti vartojimo kreditÄ 5000 Lt sumai.

Dėl Å¡io kredito vienÄ kartÄ vyko į “Big Bank” skyrių su S. K., antrÄ kartÄ ? su R. D.. Paėmė banko iÅ¡mokėtus pinigus, juos perdavė R. D., pastarasis jam davė 500 Lt. Tvirtina, kad jis neturėjo jokio ketinimo imti paskolÄ ir pirkti butÄ , pasitikėjo S. K., R. D., nesuprato kÄ daro, sutiko padėti, nes turėjo skolų. Su S. K. jokios sutarties dėl tarpininkavimo nepasirašė. Už tai gavo 5500 Lt. Nesuprato, kad kiti asmenys apgaule gauna paskolÄ , manė, kad padeda S. K. ir kad viskas yra teisėtai, tikėjosi, kad S. K. mokės kreditÄ .Tikėjosi, kad jį patį priims į darbÄ .

S. K. sako netiesÄ . Su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka, žada jį atlyginti.Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad 2009 metais, tiksliai datos nepamena, S. A. paprašė jo laikinai tapti Vilniaus įmonės “Artratus” direktoriumi, kadangi jis gyvena Vilniuje, Sodros skyrius taip pat yra Vilniuje, o keisti bendrovės buveinės adresÄ Ä¯ Klaipėdos miestÄ ilgai užtruktų. Kadangi S. A. pažinojo ilgÄ laikÄ , turėjo bendrų verslo planų, planavo kartu atidaryti barÄ , pasiÅ«lymas įtarimų nesukėlė ir jis sutiko. 2009 m. gruodžio 28 d. tapo UAB „Artratus“ direktoriumi ir akcininku.

S. A. jokių funkcijų bendrovėje neatliko. S. A. paprašė bendrovėje fiktyviai įdarbinti V. A., kurio visus asmens duomenis perdavė jam, nes V. A. norėjo gauti banko kreditÄ . Tuo metu V. A. asmenybe nesidomėjo. Mano, kad S. K. paprašė S. A. įdarbinti V. A., o S. A. paprašė jo. Tuo metu buhalterės pareigas einanti J. T. padėjo užpildyti reikiamus dokumentus dėl V. A. įdarbinimo, kuriuos jis pasirašė ir perdavė Sodrai. Žinojo, kad V. A. realiai bendrovėje nedirbs, S. A. sakė, kad visi bÅ«tini mokesčiai sumokėti ir nieko blogo nebus.

V. A. vėliau turėjo tapti bendrovės direktoriumi ir akcininku. Su S. K. kelis kartus bendravo dėl dokumentų pasiraÅ¡ymo, kelis kartus siuntė jam dokumentus elektroniniu paÅ¡tu arba per kurjerių tarnybÄ , neminėjo, kad V. A. dirbs fiktyviai. Manė, kad S. K. tarpininkauja, padeda V. A. gauti banko paskolÄ . Su S. K. jį supažindino S. A.. S. A. liepė dokumentus siųsti S. K.. Bendrovės akcijų pirkimo ? pardavimo sutartį, darbo sutartį, kuriÄ pats pasirašė, nusiuntė į KlaipėdÄ S. K., Å¡iuos dokumentus po kurio laiko gavo, kaip buvo įsitikinęs, su V.

A. parašu. Nežino, kas šiuos dokumentus jam atsiuntė atgal į Vilnių. Tuo metu jis, tai yra A. K., ėjo bendrovės “Artratus” direktoriaus pareigas, jam priklausė 100 proc. bendrovės akcijų. Su S. A. tarėsi, kad jis bendrovės direktoriumi ir akcininku bus laikinai, tai yra kol įdarbins V. A.. V. A. už akcijas nemokėjo, jis, A. K., taip pat už jas nemokėjo. Suprato, kad pasielgė neteisėtai, kai pas jį atėjo policijos pareigūnai ir paprašė pateikti apie V. A. dokumentus.

Tai buvo 2010 m. vasarÄ . V. A. UAB “Artratus” pagal dokumentus dirbo 2009 m. pabaigoje ? 2010 m. pirmÄ ketvirtį. V. A. buvo įdarbintas atgaline data, Sodra informavo, kad taip daryti galima, jeigu sumokami visi bÅ«tini mokesčiai. S. A. nurodė jam, A. K., kokiu laikotarpiu įdarbinti V. A., koks turi bÅ«ti jo atlyginimas. Paruošė pažymÄ apie V. A. darbo užmokestį, konkrečiÄ sumÄ nurodė S. A.. Prisipažįsta kaltu fiktyviai įdarbinęs V. A., pateikęs praÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus Sodrai.

Nežino, kas pasirašė darbo sutartį, akcijų pirkimo ? pardavimo sutartį, buvo įsitikinęs, kad pasirašė V. A.. Dokumentai buvo pasiraÅ¡yti atgaline data. Nesukčiavo, nesitarė sukčiauti, jokio atlygio negavo. Manė, kad padeda V. A. įsigyti butÄ . Žinojo, kad klastojami dokumentai, kurie gali bÅ«ti pateikti bankui. Nežino, ar R. D. dalyvavo tvarkant bankinius reikalus, su juo nebendravo. V. A. įmonės neperėmė, direktoriumi netapo. Parodė, kad iÅ¡ UAB „Artratus“ darbo užmokesčio negavo, apie butÄ Klaipėdoje nieko nežinojo.

UAB “Artratus” direktoriumi buvo 2009-2010 metais. V. A. atgaline data neatleido iÅ¡ užimamų pareigų, į SodrÄ Å¡iuo klausimu nesikreipė. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai neturėjo gynėjo, yra neteisingi. Nesitikėjo, kad gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, gailisi taip pasielgęs, su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes banko kredito negavo, J. A. ir V. A. nepažinojo, jų nematė. Kaltinamoji J. A. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. davė skelbimÄ dėl dviejų kambarių buto, esančio Tomo g. 8-2, Klaipėda, pardavimo.

Buto kaina buvo 200 000 Lt. ApžiÅ«rėti buto atėjo vienos nekilnojamojo turto agentÅ«ros, kurios pavadinimo nepamena, atstovė ir S. K.. Po savaitės S. K. atėjo dar kartÄ apžiÅ«rėti butÄ , su juo kartu atėjo V. A.. S. K. visÄ laikÄ akcentavo, kad butas yra apleistas ir reikia daryti remontÄ . Vėliau S. K. buvo atėjęs dar kelis kartus, su juo vienÄ kartÄ buvo atėjęs ir R. D.. Ji galvojo, kad buto pirkėjas yra S. K., nes visas sÄ lygas derino jis. V. A. visÄ laikÄ tylėjo. S. K. buvo atsivedęs kažkokius asmenis, tai galėjo bÅ«ti turto vertintojai.

Nekilnojamojo turto agentÅ«roje sudarė preliminariÄ buto pirkimo ? pardavimo sutartį, tuo metu agentÅ«roje buvo S. K. ir V. A.. Tik tada suprato, kad buto pirkėjas yra V. A.. Su S. K. sutarė, kad butÄ parduos už 199 200 Lt. V. A. nė žodžio nepasakė. Butas buvo su baldais. AgentÅ«rai už suteiktas paslaugas reikėjo sumokėti 2000 Lt. Nežino, kas iÅ¡ kaltinamųjų kreipėsi į nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ . Manė, kad S. K. arba V. A. sumokės mokestį agentÅ«rai, bet iÅ¡ tikrųjų po 2000 Lt turėjo sumokėti kiekviena sutarties Å¡alis.

Preliminarioje buto pirkimo ? pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad jai jau yra perduota 49 000 Lt. Po 3 dienų po preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo susitiko pas notarÄ , notaro biure buvo S. K. su V. A.. Nekilnojamojo turto agentÅ«ros atstovų tuo metu nebuvo. Pamačiusi, kad notarinėje sutartyje buto kaina nurodyta 249 000 Lt, iÅ¡sigando, tačiau S. K. paaiÅ¡kino, kad tokia kaina nurodyta, nes reikia daugiau pinigų remontui, o kainų skirtumas ir bus skirtas Å¡iam tikslui, ir ji ir neįsigilino, sutartį pasiraÅ¡yti sutiko, nes sutartyje pamatė nurodytÄ 199 200 Lt sumÄ .

Nežino, kieno iniciatyva buvo nurodyta didesnė buto kaina. Tokia kaina jai buvo netikėta. Notarų biure V. A. nieko nesakė. Suprato, kad S. K. tarpininkauja V. A.. Notarui jokių dokumentų nebuvo pateikusi, manė, kad viskÄ sutvarkė nekilnojamojo turto agentÅ«ra.Vėliau, po notarinės sutarties pasiraÅ¡ymo, 2010-03-03 paskambino S. K. ir pranešė, kad pinigai jau pervesti ir pasiÅ«lė susitikti “Nordea” banke Å aulių g. Ä® jos vardu atidarytÄ â€œNordea” banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 199 200 lt. Nežino, kas pervedė pinigus už butÄ ir iÅ¡ kokio banko buvo atlikta operacija. 2010-03-04 jai nuvažiavus į “Nordea” bankÄ , ten jau buvo S. K. su V.

A.. R. D. matė gal tik vienÄ kartÄ , negali tvirtinti, kad jis buvo jos bute. S. K. pasakė, kad ji turi jam atiduoti 30 000 Lt buto remontui iÅ¡ savo pinigų. Sutiko atiduoti tuos pinigus, nes remontas brangiai kainuoja, o butui remonto tikrai reikėjo. Be to, S. K. grasino, kad prieÅ¡ingu atveju kreipsis į teismÄ , o ji bijojo, kad su ja gali nutraukti sutartį. Nuo savo banko sÄ skaitos nuėmė 30 000 Lt ir juos perdavė V. A., nes buto pirkėjas buvo jis. Žinojo, kad jie taip pat gavo 50 000 Lt remontui iÅ¡ banko, o remonto sÄ mata, kuriÄ jai anksčiau rodė S. K., buvo apie 80 000 lt.

IÅ¡ pradžių nežinojo, kad butui pirkti bus imamas banko kreditas, tai suprato nekilnojamojo turto agentÅ«roje pasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį, apie kreditavimo sÄ lygas nieko nežinojo. Neturėjo ketinimo apgauti banko, pati nukentėjo, už butÄ gavo mažesnę pinigų sumÄ negu planavo, nes atidavė 30 000 Lt buto remontui, ir dar 2000 Lt sumokėjo nekilnojamojo turto agentÅ«rai už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pardavus butÄ gavo tik 167 200 Lt. Mano, kad viso to organizatorius yra S. K.. Visas derybas dėl buto pardavimo sÄ lygų vedė jis.

Manė, kad jeigu buto pardavimui tarpininkauja agentÅ«ra, viskas daroma teisėtai. VienÄ kartÄ tartis dėl baldų buvo atėjęs V. A. su draugu, V. A. tylėjo, o draugas šūkavo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Po buto pardavimo norėjo susitikti su R. D. ir V. A. ir sutvarkyti dokumentus dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, bet jie atsakė, kad viskÄ patys padarys. V. A. visÄ laikÄ buvo pasyvus. Negalvojo, kad ji padeda gauti didesnio dydžio kreditÄ iÅ¡ banko. Iki skelbimo padavimo kaltinamųjų nepažinojo.

Su S. K. ir V. A. susipažino, kai jie atėjo apžiÅ«rėti buto. Pasirašė turto pardavimo sutartyje, kad 49 900 Lt gavo, bet ji nebesigilino, galvojo, kad tai pinigai remontui, galvojo, kad iÅ¡skirta jos pinigų suma, o kitos lėšos remontui, nes preliminarioje sutartyje nebuvo nurodyta, galvojo, kad ten nurodyta taip pat. Jokio lapelio, kad sumokėjo pinigus, prieÅ¡ einant pas notarÄ ji nepasirašė. Su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka.Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri vertėsi juodųjų metalų prekyba, jis palaikė ryÅ¡ius su Lietuvos metalurgais, vykdė užsakymus, rÅ«pinosi bendrovės finansais, tarpininkavo sudarant sutartis.

Tuo metu gyveno tarnybiniame bute Klaipėdoje. R. D. pažįsta seniai, bendrų verslo reikalų neturėjo. 2009 m. vasarÄ R. D. bare Smiltinėje susipažino su V. A.. Pasakojo R. D., kad tvarko bendrovės, kurios pavadinimo nepamena, didelį kreditÄ , kad tarpininkauja tarp klientų ir banko gaunat paskolas, nes kai kuriems klientams trÅ«ksta profesionalių žinių, o jis turi patirties dirbant su finansais. V. A. paklausė, ar galėtų padėti jam, jeigu jis norėtų pirkti butÄ . Rudenį susitiko su R.

D. ir V. A., nes V. A. ruošėsi pirkti butÄ . Susitiko V. A. iniciatyva, vietos nepamena, galėjo bÅ«ti R. D. priklausanti kavinė miesto centre, pokalbio metu V. A. pasakė, kad nori pirkti dviejų kambarių butÄ , kurį jau buvo iÅ¡sirinkęs. V. A. pasiteiravo, ar jis, S. K., sutinka tarpininkauti dėl banko kredito iÅ¡davimo. SekančiÄ dienÄ susitiko toje pačioje vietoje, R. D. nebuvo. IÅ¡ V. A. pateiktų dokumentų nustatė, kad ketinamas pirkti butas buvo įkeistas Danske bankui, V. A. tuo metu dirbo, įsiskolinimų neturėjo.

Ä®vertino V. A. kaip mokų klientÄ . Nuvyko į Danske bankÄ , esantį Sodo g. Lietuvininkų a., kur banko darbuotojai informavo, kad tikrai klientas parduoda tÄ butÄ ir bankas duoda leidimÄ perleisti turtÄ . Už tarpininkavimÄ iÅ¡ V. A. tikėjosi gauti apie 3000-4000 Lt. Po kelių dienų su V. A. nuvyko į Danske bankÄ , užpildė paraiÅ¡kÄ kredito iÅ¡davimui. V. A. sakė, kad dirba renginių organizatoriumi, o prieÅ¡ tai dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre. Po 14-15 d. pats paskambino į bankÄ , kur sužinojo buto pardavėjos telefono numerį, paskambinus jai sužinojo, kad butas jau parduotas kitam pirkėjui.

Tai buvo spalio-lapkričio mėn. Po tam tikro laiko susitiko su V. A. R. D. kavinėje ir sužinojo, kad V. A. surado pirkti kitÄ butÄ , perdavė buto duomenis, nekilnojamojo turto agentÅ«ros, kuri administravo to buto pardavimÄ , vadybininkės telefono numerį. R. D. buvo kelis kartus susitikęs su jais. V. A. minėjo, kad gyvena Smiltynėje. Susitikdavo su juo darbo dienomis, darbo valandomis, susitikimų laikÄ susiderindavo. Abejonių nekilo, kad V. A. dirba. Patikrino, kokie bankai tai dienai taiko akcijas, nusprendė dėl kredito iÅ¡davimo kreiptis į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ .

Po dviejų dienų su V. A. nuvyko į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ , esantį Sausio 15-osios g., Klaipėdoje. V. A. užpildė paraiÅ¡kÄ kreditui gauti. Su jais bendravo banko darbuotoja I. J., jis jÄ pažinojo, nes lankydavosi dažnai bankuose. V. A. taip pat bendravo su Å¡ia banko darbuotoja. Kai buvo pildoma paraiÅ¡ka kreditui gauti, į jÄ buvo įraÅ¡yta pinigų suma, skirta buto remontui, jÄ nurodė pats V. A., jis, S. K., remonto darbų sÄ matos neruošė, statybos darbais nesidomėjo.

Perkamas butas buvo neįkeistas, adresu Tomo g. 8-2, Klaipėda,buto savininkė buvo J. A., buto kaina virÅ¡ 200 000 Lt. Kadangi bankas finansavo iki 80 proc. turto vertės, paskaičiavo, kad optimalus paskolos laikotarpis yra 28 metai, prašė iÅ¡duoti kreditÄ 216 000 Lt sumai. Po kurio laiko sužinojo, kad priimtas teigiamas sprendimas dėl V. A. paraiÅ¡kos. Kadangi reikėjo turto vertinimo pažymos, buvo kreiptasi į UAB „Turto spektras“, esančiÄ Vytauto g., Klaipėdoje. Po kelių dienų nuvyko su turto vertintojais į perkamÄ butÄ , ten buvo V.

A., J. A., nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadybininkė. Tada pirmÄ kartÄ jis pamatė J. A.. Turto vertintoja padarė nuotraukas, V. A. kalbėjosi su J. A. dėl buto nuomininkų, nes J. A. buvo sudariusi buto nuomos sutartį. Butas buvo su baldais, jo kaina apie 280 000 Lt. Bankas informavo, kad suteiks kreditÄ 62 557,99 eurų sumai. Už turto vertinimo pažymÄ mokėjo V. A.. Gavęs turto vertinimo pažymÄ bankas per kelias dienas paruošė bÅ«sto paskolos sutartį, kuriÄ pasirašė V. A.. Banko iÅ¡duotÄ garantinį raÅ¡tÄ su kitų dokumentų paketu nuvežė notarui, kurio biuras yra Å imkaus g.

Klaipėdoje. Visos sutarties sÄ lygos buvo iÅ¡dėstytos banko pateiktuose dokumentuose. PasiraÅ¡ant buto pirkimo ? pardavimo sutartį notaro biure dalyvavo jis, J. A., V. A., nekilnojamojo turto agentÅ«ros darbuotoja. V. A. pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ . IÅ¡ banko pinigus gavo buto savininkė. Pinigų perdavimo fakto jis nematė. Paprastai bankas perveda pinigus kliento vardu turto pardavėjui. Buvo iÅ¡vykęs kelioms dienoms, grįžęs paskambino V. A., pastarasis pranešė, kad viskas gerai. Su V. A. susitiko toje pačioje kavinėje, V.

A. pažadėjo atsiskaityti už tarpininkavimÄ sekančiÄ dienÄ , buvo iÅ¡gėręs, paprašė paskambinti J. A. ir pasakyti, kad tarp jos ir V. A. yra piniginis susitarimas. SekančiÄ dienÄ su V. A. nuvažiavo į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ Å aulių g., kur J. A. perdavė V. A. pinigus, sumos negali nurodyti. Jo, S. K., automobilyje V. A. padavė jam 10 000 Lt už tarpininkavimÄ , jis nustebo, kad taip daug. Praėjus 2 mėnesiams, viena banko darbuotoja jam pranešė, kad V. A. nemoka įmokų.

Vėliau R. D. pasakė, kad V. A. kredito nemoka, ieÅ¡ko asmens, kuriam galėtų butÄ parduoti ar perleisti kreditorinius įpareigojimus. Kadangi tuo metu neturėjo nuosavo bÅ«sto, pasiÅ«lė V. A. pasiraÅ¡yti sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigotų mokėti bankinius įsiskolinimus už V. A., o V. A. įsipareigotų perleisti nuosavybės teises į butÄ . Parašė ranka raÅ¡tÄ , kad sutinka mokėti paskolÄ â€žNordea Bank Finland Plc“ bankui, davė V. A. pinigų ? 3000 Lt, kad padengtų įsiskolinimus.

Notaras tokiÄ sutartį paruošė, bet V. A. atsisakė jÄ pasiraÅ¡yti, nes surado buto pirkėjÄ . Savo vardu tuo metu imti paskolÄ jam buvo per brangu, o V. A. paskolos sÄ lygos buvo palankios. A. K. pažįsta, skambino jam gruodžio mėnesį, prašė pateikti duomenis apie V. A. pajamas, darbo sutartį. Su S. A. jokių reikalų, susijusių su bankiniu kreditu, neturėjo, S. A. neprašė, kad tarpininkautų dėl V. A. įdarbinimo. Su J. A. dėl pinigų perdavimo nesitarė. Bankuose, kur lankydavosi su V.

A., kaip kontaktinius nurodydavo savo telefono numerį ir elektroninio paÅ¡to adresÄ . RaÅ¡tų savo vardu bankui nerašė, tik bendravo telefonu. RaÅ¡tus bankui rašė R. D., jis norėjo perimti tÄ patį butÄ . Neprašė, kad V. A. imtų banko kreditÄ jo naudai, tuo metu galėjo tai padaryti pats, jo pajamos buvo pakankamos vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Su J. A. dėl buto kainos nesiderėjo. V. A. nepadėjo ruoÅ¡ti dokumentus greitajam kreditui gauti iÅ¡ „Big Bank“. Kaltinamasis S. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dokumentų neklastojo, neturėjo tikslo suklaidinti banko, buto nepirko, banke nesilankė, jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo, apie banko paskolÄ nieko nežinojo.

V. A. ir J. A. nepažinojo. S. K. jam jokių duomenų ir dokumentų neperdavė. 2009 metais gyveno Vilniuje, turėjo laisvas patalpas, kurias iÅ¡sinuomavo A. K. su draugais, jie norėjo įrengti ten kavinę, bet jiems nepavyko. Taip jis susipažino su A. K.. Su S. K. supažindino bendras draugas prieÅ¡ 6 metus. 2009 metais buvo UAB „Kanabi group“ direktoriumi, Å¡iÄ bendrovę jam perleido A. K.. 2009-2010 metais UAB „Artratus“ vadovu nebuvo. Tuo metu J. T. pildė jam Sodros ataskaitas, kartais jis važiuodavo kartu su ja į SodrÄ .

J. T. V. A. duomenų nepateikė. Neprašė jos, kad padėtų A. K. įforminti V. A. priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Nežino, kas perdavė V. A. duomenis Sodrai. Kai A. K. jam perdavė UAB „Kanabi group“, paprašė, kad jis papraÅ¡ytų jo bendrovėje dirbančios buhalterės J. T. padėti A. K. tvarkyti Sodroje dokumentus. S. K. siuntė jam dokumentus, bet jie nėra susiję su Å¡ia byla, tai galėjo bÅ«ti komunalinių mokesčių apmokėjimo sÄ skaitos, automobilio dokumentai ir pan. Su A.

K. buvo susipykę, juos iki Å¡iol sieja finansiniai reikalai. Neprašė A. K., kad taptų UAB „Artratus“ direktoriumi ir akcininku. UAB „Artratus“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2011 m. J. T. pažįsta seniai, su ja yra buvę kaimynai, ji pažįsta jo Å¡eimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu A. K. prašė jo prisiimti kaltę, kad nebÅ«tų vienas. Jokios naudos neturėjo, su byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jokių pinigų negavo. Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad V.

A. yra jo kaimynas. Jo, R. D., žmonai priklausė kavinė senamiestyje, V. A. ten dažnai lankydavosi. S. K. pažinojo seniai. Kitų kaltinamųjų nepažinojo. 2009 m. S. K. ketino nusipirkti butÄ , manė, kad nekilnojamojo turto kainos ateityje kils, jau buvo iÅ¡sirinkęs jam tinkantį bÅ«stÄ , tačiau bankas bÅ«sto kredito jam nesuteikė, todėl tam tikslui supažindino jį su V. A.. S. K. pats prašė surasti jam patikimÄ Å¾mogį. Kaip suprato, V. A. buvo įdarbintas ir jo, tai yra V. A., vardu buvo iÅ¡duotas banko kreditas.

Toliau tvarkant banko reikalus jis nedalyvavo, įvykio eiga nesidomėjo, kredito sÄ lygos jam nerÅ«pėjo, į bankÄ su V. A. nėjo. Žino, kad buto kaina buvo apie 270 000 Lt, o bankas suteikė kreditÄ 216 000 Lt sumai. Paskolos terminas buvo 25 metai, bet tiksliai nežino. V. A. iÅ¡ S. K. gavo 5000 Lt atlygį. Po kurio laiko V. A. pasakė, kad gauna praneÅ¡imus iÅ¡ banko apie tai, kad nėra mokamos kredito įmokos. Norėjo padėti V. A., be to, ir pats V. A. prašė, todėl nuėjo su juo į bankÄ , bet su juo niekas nekalbėjo, klausė kas tu toks.

Tada V. A. surašė įgaliojimÄ , kuriuo jis įgaliojo jį, R. D., atstovauti banke bei kitose institucijose atnaujinant sutartį su banku. Jis siÅ«lė bankui sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ ? 10 000 Lt, prašė atnaujinti kredito sutartį, kuri tuo momentu banko buvo nutraukta, bet bankas nesutiko. S. K. taip pat buvo nuvažiavęs į Nordea bankÄ , esantį Vilniuje Rotušės a., bet ir ten atsisakė su juo bendrauti. Nežino, kas tada gyveno bute ir mokėjo mokesčius, ar jis buvo nuomojamas.

Mano, kad S. K. finansinė padėtis pablogėjo, todėl jis nemokėjo įmokų. Buto reikėjo S. K., o ne V. A.. S. K. nenorėjo nieko apgauti. Jis, R. D., dokumentų neklastojo. Su J. A. buvo susitikęs tik viena kartÄ â€žIKI“ parduotuvėje, kai su V. A. turėjo perraÅ¡yti skaitiklių parodymus. Tai buvo po buto pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Kol nebuvo nutraukta kredito sutartis, jokios derybos su banku vedamos nebuvo. Nežino, kur ir kuo dirbo V. A., ar jis dirbo realiai, kokios jo pajamos.

Nežino, kiek buvo sumokėta J. A. už butÄ , nematė pinigų perdavimo fakto. V. A. jam pasakojo, kad į bankus ėjo kartu su S. K.. Nieko nežino apie pinigus, skirtus buto remonto darbams. Kredito paraiÅ¡koje nurodytas jo telefono numeris, nes V. A. neturėjo telefono, o jis V. A. sutikdavo beveik kiekvienÄ dienÄ . Jis pats kredito, buto pirkimo sÄ lygų nederino. Jo žiniomis, S. K. parašė V. A. raÅ¡telį, kuriuo įsipareigojo padengti visus įsiskolinimus bankui „Nordea Bank Finland Plc“, nes kitaip užtikrinti, kad viskas bus gerai, S. K. negalėjo.

Neprašė A. K., kad įdarbintų V. A.. Buvo nuvažiavęs į VÄ® „Nekilnojamojo turto registras“, bet nepamena kieno praÅ¡ymu. S. K. reikėjo buto, o ne pinigų. Mano, kad banko kreditas iÅ¡duotas teisėtai. Nežino, ar J. A. buvo perdavusi 30 000 Lt S. K. arba V. A.. Žinojo, kad ankščiau S. K. su V. A. važiavo į kredito įstaigÄ â€žBig Bank“, esančiÄ prekybos centre „Akropolis“, dėl 5000 Lt kredito. Su banko pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jokios naudos neturėjo.

Vėliau, kai V. A. pranešė, kad S. K. nemoka paskolos, padėjo V. A. iÅ¡ draugiÅ¡kumo. Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 metais dirbo konsultante banke „Nordea Bank Finland Plc“, dirbo su bÅ«sto paskolomis. S. K. atvedė į bankÄ klientÄ V. A., kuriam tarpininkavo gaunant bÅ«sto paskolÄ , padėjo V. A. ruoÅ¡ti bÅ«tinus dokumentus. S. K. dažnai matydavo banke. R. D. su jais nebuvo. PraÅ¡omos paskolos sumos ji nepamena. V. A. su S. K. užpildė paraiÅ¡kÄ , pateikė reikalingus dokumentus.

Su V. A. sunku buvo bendrauti. Vėliau reikiamus dokumentus atneÅ¡davo S. K.. Visa kredito iÅ¡davimo procedÅ«ra trunka apie vienÄ mėnesį. Perkamas butas buvo 2-jų kambarių, Manto g., Klaipėdoje. Tuo metu V. A. dirbo, dėl to jokių abejonių nekilo. Buvo atliekamas perkamo buto vertinimas, S. K. buvo pateikęs remonto darbų sÄ matÄ . V. A. į bankÄ vienas atėjęs nebuvo. Parodė, kad priimant sprendimÄ dėl paskolos iÅ¡davimo, nedalyvavo. Matė, kaip S. K. bendravo su jos banko padalinio vadove, jie buvo pažįstami.

Paskola buvo skirta buto pirkimui ir remontui.Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 metais dirbo UAB “Turto spektras”. Kaltinamųjų nepažįsta, dirba su klientais, kurių yra labai daug. 2010-02-21 turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo ataskaitoje Nr. 10-02-3-36-1 pasirašė F. N., kuri ir apžiÅ«rėjo butÄ , esantį Tomo g. 8-2, Klaipėda. Liudytoja J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo buhaltere S. A. priklausančioje UAB „K. G.“. S. A. paparašė jos padėti A.

K. ir jo įmonei užpildyti Sodros praneÅ¡imus. Žinojo, kad Sodroje atsirado naujos formos blankai ir juos sunku pildyti, todėl sutiko. Vėliau UAB „K. G.“ direktoriumi tapo A. K.. UAB „Artratus“ direktoriumi buvo A. K., vėliau Å¡ios bendrovės direktoriaus pareigas ėjo S. A.. V. A. nepažįsta. Mano, kad V. A. duomenis jai perdavė A. K.. Surašė praÅ¡ymÄ Ä¯darbinti V. A. atgaline data kaip juodraÅ¡tį, jo nepasirašė, bet A. K. juo pasinaudojo ir pateikė Sodros skyriui. Pažįsta S. A. ir jo Å¡eimÄ seniai.

Kai Sodros Vilniaus skyriuje pildė dokumentus dėl V. A. įdarbinimo, ten buvo S. A. su A. K..Liudytojas V. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba skolų išieškojimo specialistu „Nordea Bank Finland Plc“ banko Vilniaus skyriuje. 2009 metais ėjo tas pačias pareigas. Kaltinamojo R. D. nepamena, asmeniškai su juo nebendravo, telefonu galėjo bendrauti. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Nepamena, ar buvo pateiktas prašymas dėl V. A. kredito sutarties atnaujinimo, nes tokių prašymų teikiama daug.

V. A. skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo byla yra jo žinioje. Tokiose bylose iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstoliai. Butas, adresu Tomo g. 8-2, Klaipėda, parduotas iÅ¡ varžytinių. Jeigu su klientais vyksta susiraÅ¡inėjimas, visi dokumentai saugomi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo byloje. Nepamena, kiek buvo sumokėta pagal V. A. BÅ«sto kreditavimo sutartį. Å i sutartis buvo nutraukta nemokant kredito įmokų. Nepamena, ar kaltinamieji kreipėsi dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų pakeitimo. Civilinio ieÅ¡kovo AB “Nordea Bank Finland Plc”, veikiančio per “Nordea Bank Finland Plc” Lietuvos skyrių, atstovė advokatė E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinis ieÅ¡kovas “Nordea Bank Finland Plc”, veikiantis per “Nordea Bank Finland Plc” Lietuvos skyrių, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo tikslinamas, galutinis civilinis ieÅ¡kinys 2013-09-27, kuriame praÅ¡oma solidariai priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 118 732, 99 negrÄ Å¾intos skolos dalies, kuriÄ sudaro 64 790,79 Lt negrÄ Å¾intas kreditas ir 53 942, 20 Lt įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos už laikotarpį nuo mokėjimo termino pažeidimo iki ieÅ¡kinio pateikimo 2012-05-21, ir 16 proc. dydžio metinės sutartines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos ( 64 790, 79 Lt ) nuo 2012-05-21 ieÅ¡kinio pateikimo iki visiÅ¡ko skolos padengimo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Butas parduotas iÅ¡ varžytinių už 166 000 Lt, iÅ¡ jų 8 951,72 Lt sumokėta antstoliui, 157048,28 Lt gavo bankas.

Nežino apie kredito iÅ¡davimo aplinkybes V. A.. Žino, kad V. A. į bankÄ ateidavo su R. D., taip jai pasakojo banko darbuotojai. Ji pati skambino kredito paraiÅ¡koje nurodytu R. D. telefono numeriu, bet niekas neatsiliepė, todėl buvo nutraukta sutartis ir kreiptasi į teismÄ , o butas parduotas iÅ¡ varžytinių. Jeigų bankui bÅ«tų žinoma apie fiktyvų V. A. įdarbinimÄ , apie tai bÅ«tų pranešę teisėsaugos institucijoms. Jeigu kreditas mokamas laiku, bankas jokių duomenų savo iniciatyva netikrina.

Pardavus šį butÄ iÅ¡ varžytinių, gautos sumos nepakako visai skolai atlyginti. 2011 m. vasarį gautas V. A. praÅ¡ymas dėl sutarties atnaujinimo, jį pagal įgaliojimÄ pateikė R. D.. Bankas į šį praÅ¡ymÄ atsakė. Priimdamas kredito sprendimÄ bankas tikrina kredito gavėjo finansinę padėtį. V. A. paskola skirta bÅ«sto įsigijimui ir remontui, V. A. galėjo laisvai disponuoti tik 16 000 Lt suma, skirta remonto darbams, likusiÄ sumÄ bankas pervedė turto pardavėjui. Bankas neturi duomenų, ar butas buvo remontuojamas ir kaip V.

A. panaudojo Å¡iuos pinigus. Buto pardavėjai buvo pervesta 199 000 Lt suma. Å ioje byloje apgaule įgytas turtas yra 216 000 Lt, nes bankas suteikė tokio dydžio paskolÄ . Butas buvo V. A. nuosavybė, tik įkeistas. Kaltinamieji galėjo patys pasiÅ«lyti buto pirkėjus, bet to nepadarė. R. D. nurodo, kad galėjo toliau mokėti kreditÄ , tačiau nepranešė bankui apie savo pajamas ir jų nepagrindė. Bankas negavo jokių praÅ¡ymų perimti kreditorinius įsipareigojimus pagal V. A. BÅ«sto kreditavimo sutartį.IÅ¡ „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus Prevencijos skyriaus vadovo D.

U. 2010-08-17 praneÅ¡imo Nr. 8940 matyti, kad buvo praneÅ¡ta, kad banko klientas V. A. ir su juo susiję asmenys galimai panaudojo suklastotus dokumentus ir apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ (lėšos, gautos iÅ¡ Banko suteiktos paskolos) bei iÅ¡vengė turtinės prievolės. PraneÅ¡ta, kad V. A. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje 2010-02-09 pateikė paraiÅ¡kÄ kreditui gauti. Kredito suma buto pirkimui 57692,30 EUR ir remontui 4865,62 EUR, terminas 28 metai, kredito paskirtis - buto, esančio Tomo g. 8-2, Klaipėda, pirkimui. 2010-02-23 buvo sudaryta BÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. BK10/02/S. K. lėšos 62557,92 EUR klientui iÅ¡mokėtos 2010-03-03, kurių dalis-199 200 Lt pervesti pardavėjai J.

A. pagal 2010-02-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-445, likusius 16 000 Lt, kurie buvo skirti buto remontui, klientas pasiėmė grynais pinigais banko kasoje. Teikdamas paraiÅ¡kÄ , V. A. nurodė, kad nuo 2009-07-01 dirba projektų vadovu UAB „Artratus“ ir pateikė darbo sutartį Nr. 09-001 bei pažymÄ apie iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31. Po kredito iÅ¡mokėjimo klientas kreditinių įsipareigojimų nevykdė, nebuvo sumokėta nei viena įmoka už suteiktÄ paskolÄ .

Taip pat bankas pastebėjo, kad bÅ«sto kreditavimo sutarties sudarymo dienÄ , t.y. 2010-02-23 V. A. jau negavo jokių pajamų (1 t., b.l. 31-32).IÅ¡ 2010-02-23 bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. BK10/02/13S specialiosios dalies ir bendrųjų sÄ lygų matyti, kad sutartis sudaryta tarp ,,Nordea Bank Finland Plc“ ir V. A. dėl 62 557,92 EUR kredito buto, esančio Tomo g. 8-2, Klaipėda, pirkimui ir remontui, marža 2,50 procentų, bazinė palÅ«kanų norma (mėnesių) 6, metinės įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos 16 procentų, kredito grÄ Å¾inimo terminas 28 metai (1 t., b.l. 33-44).IÅ¡ 2010-02-05 V.

A. paraiÅ¡kos kreditui gauti „Nordea Bank Finland Plc“, matyti, kad praÅ¡oma kredito suma 216 000 Lt, įsigyjamo bÅ«sto kaina 249 000 Lt, nurodyta darbovietė UAB „Artratus“, pareigos projektų vadovas nuo 2009 m. liepos mėn., V. A. vidutinės grynosios mėnesio pajamos yra 4788 Lt (1 t., b.l. 45-49).IÅ¡ V. A. 2010-02-23 praÅ¡ymo Nordea Bank Finland Plc iÅ¡duoti kreditÄ pagal 2010-02-23 bÅ«sto kreditavimo sutartį matyti, kad praÅ¡omo kredito suma yra 62 557,92 eurai (1 t., b.l. 54).IÅ¡ 2010-02-23 praÅ¡ymo-sutarties Nr. 250523 iÅ¡duoti „BalticMiles“ MasterCard kortelę, sudarytos tarp Nordea Bank Finland Plc ir V.

A., matyti, kad V. A. dirba UAB „Artratus“ projektų vadovu, jo mėnesio pajamos atskaičius mokesčius 4788 Lt, kad mėnesio įmoka grÄ Å¾inant kreditÄ 1072,74 Lt, kontaktinis V. A. elektroninio paÅ¡to adresas nurodytas: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefonas nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 55-56).IÅ¡ 2010-02-10 „Nordea Bank Finland Plc“ pažymos apie kredito suteikimÄ matyti, kad 2010-02-09 Nordea Bank Finland Plc priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti 62557,92 EUR kretitÄ 28 metų terminui V.

A., kreditas suteiktas buto pirkimui 57 692, 30 eurų ir remontui 4 865,62 eurų (1 t., b.l. 57).IÅ¡ 2010-02-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. MV7-445, patvirtintos Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės V.O. M., sudarytos tarp buto, esančio Tomo g. 8-2, Klaipėdoje, pardavėjos J. A. ir pirkėjo V. A., matyti, kad butas parduodamas už 249 000 Lt, kad 49 800 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjai prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , o 199 200 Lt įsipareigoja pervesti į pardavėjos J.

A. sÄ skaitÄ per 30 kalendorinių dienų po Å¡ios sutarties sudarymo (1 t., b.l. 58-62).IÅ¡ 2009-07-01 darbo sutarties Nr. 09-001, matyti, kad V. A. priimamas dirbti UAB „Artratus“ projektų vadovu nuo 2009-07-01 (1 t., b.l. 63-66).IÅ¡ 2010 m. Mokėjimo nurodymo matyti, kad į gavėjo J. A. Nordeo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 199 200,00 Lt pagal pirkimo sutartį Nr. MV7-445, mokėtojas V. A. (1 t., b.l. 67).IÅ¡ 2010-02-23 buto, esančio Tomo g. 8-2, Klaipėda, remonto darbų sÄ matos, sudarytos ir pasiraÅ¡ytos V.

A. vardu, matyti, kad atlikti remonto darbų paskaičiavimai, kurių bendra suma 23200 Lt (1 t., b.l. 72).IÅ¡ UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. 02, pasiraÅ¡ytos direktoriaus A. K., matyti, kad V. A. pareigos yra projektų vadovas, dirba pagal neterminuotÄ darbo sutartį, kad jam laikotarpiu nuo 2009m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. kas mėnesį iÅ¡mokėta po 4788 Lt darbo užmokesčio, iÅ¡ viso 28 728 Lt (1 t., b.l. 76).IÅ¡ UAB „Turto spektras“ pažymos Nr. 10-02-3-36-1 apie turto vertės nustatymÄ bei Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos (1 t., b.l. 109-115) bei 2010-02-21 turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akto Nr. 10-02-3-36-1, pasiraÅ¡yto turto vertintojos asistentės F.

N. ir užsakovo V. A., matyti, kad vertinamo buto rinkos vertė yra 270 000 Lt, objekto likvidacinė vertė yra 189 000 Lt (1 t., b.l. 116-118).IÅ¡ „Nordea Bank Finland Plc“ banko 2010-09-13 pareiÅ¡kimo Hipotekos skyriui prie Klaipėdos m. apylinkės teismo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. A. matyti, kad bankas praÅ¡o areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ -butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 140-141). IÅ¡ 2010-09-09 pažymos apie V. A. skolÄ â€žNordea Bank Finland Plc“ banko Lietuvos skyriui pagal 2010-02-23 kreditavimo sutartį matyti, kad V.

A. bendras įsiskolinimas 2010-09-09 yra 64 450,43 EUR (1 t., b.l. 142).IÅ¡ 2010-09-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutarties Nr. 405-1N/2010 matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), areÅ¡tuotas(1 t., b.l. 169-170).IÅ¡ 2010-12-20 Nordea Bank Finland Plc pakartotinio pareiÅ¡kimo Hipotekos skyriui prie Klaipėdos m. apylinkės teismo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo matyti, kad praÅ¡oma parduoti butÄ , eantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ varžytinių (1 t., b.l. 171-172), 2011-01-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi Nr. 405-2N/2010 nuspręsta už skolÄ Ä¯keistÄ butÄ parduoti iÅ¡ varžytinių (1 t., b.l. 173-174).Iš 2011-05-16 praÅ¡ymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui matyti, kad Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-01-12 nutartis perduota vykdymui antstoliui J.

P. (1 t., b.l. 175).IÅ¡ 2011-09-26 antstolio J. P. patvarkymo matyti, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas Nr. 0172/11/00608 perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui patvirtinti (1 t., b.l. 176).IÅ¡ Klaipėdos m. apylinkės teismo 2011-12-06 nutarties matyti, kad pardavus turtÄ iÅ¡ antrų varžytinių gautos lėšos-166 000 Lt, paskirstytos : kreditoriui Nordea Bank Finland Plc 157048,28 Lt ir antstoliui J. P. 8951, 72 Lt (1 t., b.l. 177-178).IÅ¡ 2012-05-10 ‚Nordea Bank Finland Plc“ banko pažymos matyti, kad V.

A. skolingas panaudoto kredito 18764,71 EUR, įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų dydis 15622,74 EUR, iÅ¡ viso 34387,45 EUR (1 t., b.l. 179).IÅ¡ 2012-01-09 specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-439 (11), matyti, kad atlikus raÅ¡ysenos tyrimÄ padarytos iÅ¡vados, kad nustatyti, ar tirti pateiktoje 2009-07-01 darbo sutartyje Nr. 09-004, paskutiniame lape, skiltyje ,,Darbuotojas: V. A.“, eilutėje ,,ParaÅ¡as“, V. A. vardu pasirašė V. A., S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamoji sutartis yra spalvota kopija, parašų kopijos netiriamos.

Tirti pateiktoje 2010-02-23 buto, Tomo g. 8-2, Klaipėda, remonto darbų sÄ matoje, skiltyje ,,V. A. ParaÅ¡as“, V. A. vardu pasirašė ne V. A.. Nustatyti, ar šį paraÅ¡Ä V. A. vardu pasirašė S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, negalima. 2010-02-21 turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akte Nr. 10-02-3-36-1, kuris yra tirti pateiktoje UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto (dviejų kambarių buto) vertinimo ataskaitoje (9-as lapas), skiltyje ,,UŽSAKOVAS V. A.“, V. A. vardu pasirašė ne V.

A.. Nustatyti, ar šį paraÅ¡Ä V. A. vardu pasirašė S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, negalima. Nustatyti, ar tirti pateiktoje 2009-11-06 akcijų – pirkimo pardavimo sutartyje, skiltyje ,,Pirkėjas“, V. A. vardu pasirašė V. A., S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamoji sutartis yra spalvota kopija, parašų kopijos netiriamos (2 t., b.l. 47-51).IÅ¡ 2010-11-09 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB “Artratus” direktoriaus pareigas nuo 2009-12-29 ėjo A.

K., nuo 2011-05-19 ? S. A. (2 t., b.l. 82-84).IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-09-01 raÅ¡to Nr. (8.31)3-52942 matyti kad UAB „Artratus“ 1-SD praneÅ¡imÄ apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ 2009-07-01 pateikė 2009-12-31 kartu su 2009-12-31 praÅ¡ymu dėl pavėluotai pateiktų duomenų įraÅ¡ymo (2 t., b.l. 94).IÅ¡ UAB „Artratus“ direktoriaus A. K. suraÅ¡yto ir pasiraÅ¡yto 2009-12-31 praÅ¡ymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priimti pavėluotai praneÅ¡imÄ apie darbo pradžiÄ V.

A., matyti, kad soc.draudimo įmokos sumokėtos, pridedamas kvitas (2 t., b.l. 135). IÅ¡ 2009-12-31 PraneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ matyti, kad V. A. darbo pradžia yra 2009-07-01 (2 t., b.l. 136).IÅ¡ 2009-12-31 tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. 2326534 matyti, kad UAB “Artratus” sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo findo valdybos Vilniaus skyriui 4300 Lt (2 t., b.l. 137).IÅ¡ UAB „Artratus“ direktoriaus A. K. suraÅ¡yto ir pasiraÅ¡yto 2011-01-17 praÅ¡ymo VSDFV, matyti, kad praÅ¡oma priimti pavėluotai praneÅ¡imÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo V.

A. nuo 2010-12-31 (2 t., b.l. 158).IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „Artratus“ nuo 2010-02-01 V. A. jokių įmokų nemoka (2 t., b.l. 181).IÅ¡ “Nordea Bank Finland Plc” 2012-04-11 raÅ¡to Nr. OUT-9703, matyti, kad bankui V. A. paraiÅ¡ka kreditui gauti pateikta 2010-02-05, tai patvirtina banko darbuotojo, priėmusio paraÅ¡kÄ , įraÅ¡as. Pagal banko nustatytÄ tvarkÄ tam tikrus dokumentus, reikalingus kredito sprendimui priimti, bankui turi pateikti kredito paraiÅ¡kos teikėjas.

PraÅ¡oma pateikti duomenis apie pajamas, gautas per 6 paskutinius mėnesius. Bankas kreipėsi į SODRĄ dėl duomenų apie V. A. gaunamas pajamas, ir jie buvo pateikti už laikotarpį iki 2009 m. pabaigos, kadangi duomenys sistemoje atnaujinami kas ketvirtį (2 t., b.l. 184).IÅ¡ 2011-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, kad J. A. iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų atpažino S. K. kaip vyriÅ¡kį vardu Saulius, su kuriuo ji bendravo, kai pardavinėjo butÄ , esantį Tomo g. 8-2, Klaipėda (3 t., b.l. 17-19).IÅ¡ 2011-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, kad J.

A. iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų atpažino V. A. kaip asmenį, kuris iÅ¡ jos nupirko butÄ Tomo g. 8-2, Klaipėda (3 t., b.l. 20-22).IÅ¡ 2011-05-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, kad I. J. iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų atpažino S. K., nurodė, kad jis yra S. K., ateidavo į bankÄ kartu su V. A., tarpininkavo gaunant kreditÄ , domėjosi V. A. paskolos byla, pateikdavo dokumentus (3 t., b.l. 30-34).IÅ¡ 2011-05-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, kad I.

J. iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų atpažino V. A., nurodė, kad jis yra banko klientas V. A., kurio bylÄ I. J. ruošė kreditui gauti (3 t., b.l. 35-39).IÅ¡ 2009-12-28 darbo sutarties Nr. 09-001 matyti, kad A. K. priimtas dirbti UAB „Artratus“ direktoriumi (4 t., b.l. 9-12).IÅ¡ 2009-07-01 darbo sutarties Nr. 09-004, sudarytos tarp darbdavio UAB „Artratus“ direktoriaus A. K. ir V. A., matyti, kad V. A. priimamas dirbti UAB „Artratus“ direktoriaus pavaduotoju nuo 2009-07-01 (4 t., b.l. 14-17).IÅ¡ 2009-11-06 pirkimo- pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo A.

K. ir pirkėjo V. A., matyti, kad V. A. už 10 000 Lt nupirko 100 vnt. paprastÄ sias vardines UAB „Artratus“ akcijas (4 t., b.l. 18).IÅ¡ UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ 2012-08-08 raÅ¡to Nr. 05-02/312 matyti, kad 2009-11-06 siuntos Nr. 297316, adresuotos A. K., siuntėjas S. K.. Kitos siuntos yra po 2010-02-23 buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir 2010-03-03 kredito lėšų pervedimo, vėlesnės siuntos yra ir tarp S. A. ir S. K. (4 t., b.l. 128-155).IÅ¡ 2011-03-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V.

A. prie bylos pateikė 2010-03-30 raÅ¡telio originalÄ (5 t., b.l. 69-70), vokas su raÅ¡telio originalu (5 t., b.l. 71).IÅ¡ 2011-03-25 apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiÅ«rėtas V. A. pateiktas 2010-03-30 S. K. vardu suraÅ¡ytas ir S. K. pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis, kuriame nurodyta, kad S. K. įsipareigoja dengti visus V. A. įsipareigojimus prieÅ¡ „Nordea “ bankÄ (5 t., b.l. 72-73), raÅ¡telio kopija prijungta prie apžiÅ«ros protokolo (5 t., b.l. 74).IÅ¡ 2011-04-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, kad V.

A. atpažino iÅ¡ jam pateiktų asmenų nuotraukų S. K., nurodė, kad Å¡is asmuo buvo neva jo atstovas tvarkant dokumentus paskolai gauti, su juo bendravo apie metus laiko (5 t., b.l. 77-81).IÅ¡ 2012-10-10 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp V. A. ir S. K. metu V. A. patvirtino savo parodymus (6 t., b.l. 70-71).IÅ¡ „Nordea Bank Finland Plc“ banko 2013-01-14 pateikto J. A. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04, matyti, kad į J. A. sÄ skaitÄ 2010-03-03 iÅ¡ V. A. sÄ skaitos pagal pirkimo sutartį 2010-02-12 Nr. MV7-445 pervesta 199 200 Lt suma, kad 2010-03-04 J.

A. iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡grynino 32 900 Lt (7 t., b.l. 42).IÅ¡ „Nordea Bank Finland Plc“ banko raÅ¡to Nr. OUT-1070 nustatyta, kad bÅ«sto kredito sutarties Nr. BK 10/02/13S draudimo sutartis sudaryta nebuvo (7 t., b.l. 44).IÅ¡ AS „BIGBANK“ raÅ¡to Nr. 6.1.5/114-1, sutarties Nr. 1000102/35 nustatyta, kad V. A. 2010-02-24 sudarė su AS „BIGBANK“ vartojimo kredito sutartį 5000 Lt dydžio sumai ir gavo 5000 Lt kreditÄ (7 t., b.l. 64, 65-66).IÅ¡ UAB „Artratus“ praÅ¡ymo, pasiraÅ¡yto direktoriaus A.

K., rašyto UAB „Bitė Lietuva“ matyti, kad buvo prašoma telefonų numerius (duomenys neskelbtini) laikinai suspenduoti (7 t., b.l. 99).Iš UAB „Tele2“ pateikta informacijos apie abonentinio Nr. 867021951 priklausomybę matyti, kad šis abonentinis numeris iki 2010-05-04 priklausė R. D. individualiai įmonei, nuo 2010-05-04 iki 2010-09-11 UAB „Artratus“ (7 t., b.l. 101-105).Iš 2010-12-14 įgaliojimo kopijos matyti, kad V. A. įgaliojo R. D. dviem metams atstovauti jo interesams Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, susijusius su suteikta paskola ( 12 t., b.l. 44-45).

IÅ¡ 2011-02-07 V. A., kurį pagal įgaliojimÄ atstovauja R. D., praÅ¡ymo Nordea Bank Finland Plc matyti, kad praÅ¡oma atnaujinti kreditavimo sutartį, parengti mokėjimo grafikus( 12 t., b.l. 43). IÅ¡ 2010-08-18 Nordea Bank praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ A. A. matyti, kad už skolas bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia kreditavimo sutartį nuo 2010-09-02 ( 12 t., b.l. 65). Kaltinamųjų V. A. ir S. K. kaltė padarius kreditinį sukčiavimÄ Ä¯rodyta byloje surintais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais: iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų parodymais, liudytojų parodymais, parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, „Nordea Bank Finland Plc“ banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, BÅ«sto kreditavimo sutartimi BK10/02/13S, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-445, UAB „Artratus“ pateiktais dokumentais.

IÅ¡ aptartų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamieji V. A. ir S. K., veikdami bendrininkų grupe, susitarę, kad V. A. kreipsis į bankÄ Â ir savo vardu buto pirkimui paims banko kreditÄ , tačiau kreditÄ mokės ir butu naudosis S. K.,  o V. A. gaus iÅ¡ S. K. 5000 litų, taip apgaule, pateikę bankui žinomai netikrus dokumentus: V. A. 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymÄ â€žApie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02“, taip suklaidindami banko darbuotojus, kad V.

A. yra dirbantis ir mokus asmuo. Remiantis Å¡iais tiesos neatitinkančiais duomenimis, tarp banko „Nordea Bank Finland Plc“ ir V. A. 2010-02-23 buvo pasiraÅ¡yta BÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. BK 10/02/13S, pagal kuriÄ V. A. į sÄ skaitÄ 2010-03-03 buvo pervestos kredito lėšos 62 557,92 eurai, kas atitinka 216 000 litų, iÅ¡ kurių 16 000 Lt buto remontui, o 199 200 Lt 2010-03-03 pervesta buto pardavėjai J. A. pagal 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu bÅ«du V. A. ir S. K., veikdami bendrininkų grupe, pateikę žinomai netikrus dokumentus apgaule gavo 216 000 Lt dydžio banko „Nordea Bank Finland Plc“ kreditÄ ir taip padarė kreditinį sukčiavimÄ .

 Kaltinamasis V. A. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad R. D. paparaÅ¡ytas, veikdamas bendrai su S. K., „Nordea Bank Finland Plc“ banke užpildė paraiÅ¡kÄ bÅ«sto kreditui gauti, paraiÅ¡koje klaidingai nurodė, kad dirba UAB „Artratus, pasirašė BÅ«sto kredito sutartį, Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad jokios naudos neturėjo, iÅ¡skyrus pažadėtÄ 5000 Lt atlygį, apgauti bankÄ neturėjo tikslo, pirkti buto nesiruošė, buto reikėjo S. K..

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. A. kartu su S. K. apgaule gavo kreditÄ , ir padarė kreditinį sukčiavimÄ , tai yra nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje. Kreditinio sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas kreditui gauti. Kaltinamasis V. A. suvokė, kad pateikia bankui tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodė, kad eina pareigas UAB „Artratus“, pateikė UAB „Artratus“ pažymÄ apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį, ir ko pasekoje bankas su juo sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu už butÄ pervedė iÅ¡ viso 216000 litų, iÅ¡ jų buto pardavėjai 199 200 litų, ir 16 000 litų buto remontui V.

A.. Už bankui pateiktų duomenų teisingumÄ atsako kreditÄ gaunantis asmuo. Teismo posėdyje kaltinamasis V. A. pripažino, kad jis UAB „ Artratus“ nedirbo, pažymas apie jo įdarbinimÄ bendrovėje bankui pateikė. Kreditinio sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas kreditui gauti. Apgaulė kreditiniame sukčiavime panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto valdytojÄ , o pastarieji dėl suklydimo veikiami apgaulės patys perleidžia turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.

Apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Apgaulė sukčiaujant turi bÅ«ti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, ar skolininkas nustatytu laiku grÄ Å¾ino kreditÄ , taip pat ar dėl to kreditorius patyrė ar nepatyrė tiesioginės realios žalos.

Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, apgaulės bÅ«du suklaidindamas nukentėjusįjį, faktiÅ¡kai gauna kreditÄ . Nedirbančiam asmeniui, kokiu buvo nusikaltimo darymo metu V. A., kreditas nebÅ«tų buvęs suteiktas. Kadangi kaltinamasis pateikė bankui dokumentus apie tai, kad jis dirba, ir kad uždirba 4788 Lt per mėnesį, jam buvo suteiktas kreditas. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji S. K. ir V. A. pateikė bankui neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo darbÄ UAB „ Artritus“, netikrus dokumentus – 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, iÅ¡ kurios matyti, kad jis nuo 2009-07-01 dirba minėtoje bendrovėje projektų vadovu, 2010-01-13 pažymÄ â€žApie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02“.

Suklaidintas pateiktų dokumentų bankas leido suteikti V. A. 216000 Lt kreditÄ , po ko bankas sudarė su kaltinamuoju V. A. kredito sutartį, kurios pagrindu V. A. buvo suteiktas 216000 Lt kreditas.Kaltinamasis V. A. nurodė, kad visus dokumentus, susijusius su banko kreditu, tvarkė S. K., banke jis, V. A., tik pasiraÅ¡ydavo dokumentus, kuriuos jam duodavo S. K., su dokumentų turiniu nesusipažindavo, nesigilino į dokumentus, su banko darbuotojais bendravo S. K.. Jis, V. A., nesidomėjo, kokios kredito sumos S. K. prašė.

„Nordea Bank Finland Plc“ banke užpildė paraiÅ¡kÄ kreditui gauti, banko darbuotojai buvo pateikęs savo asmens tapatybės kortelę. Po mėnesio jis su S. K. gavo kredito dalį, skirtÄ remonto darbams ? 16 000 Lt. Pinigai buvo pervesti į jo sÄ skaitÄ . Už tos pinigus banke jis pasirašė, juos paėmė, ir išėjęs iÅ¡ banko iÅ¡ karto atidavė S. K.. S. K. jam davė 200 Lt. Po 1-2 mėn. Su S. K. važiavo pas notarÄ pasiraÅ¡yti buto pirkimo ? pardavimo sutarties. Derybose dėl buto pirkimo sÄ lygų nedalyvavo, nežino, kas tarėsi dėl buto kainos.

Po buto pirkimo ? pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo jis, S. K., J. A. nuvyko į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ , kur J. A. buvo pervesti pinigai. J. A. taip pat perdavė S. K. pinigų sumÄ . Jis, V. A., pasirašė, po to su S. K. sėdo į jo automobilį, pavažiavus S. K. padavė jam 5000 Lt. Po 2 mėnesių pradėjo gauti iÅ¡ banko laiÅ¡kus apie tai, kad jis vėluoja mokėti paskolos įmokas su palÅ«kanomis. Pareikalavus S. K. 2010-03-30 ranka parašė raÅ¡telį, kuriuo įsipareigojo mokėti jo, V.

A., skolÄ bankui. Nežino, kas naudojosi butu, ar jis buvo nuomojamas. Tvirtina, kad jis neketino imti paskolÄ ir pirkti buto, pasitikėjo S. K.,  sutiko padėti, nes pačiam reikėjo pinigų, jis turėjo skolų. IÅ¡ viso jis iÅ¡ S. K. gavo 5500 Lt. Nesuprato, kad apgaule gauna paskolÄ , manė, kad padeda S. K. ir kad viskas yra teisėtai, tikėjo, kad S. K. kreditÄ bankui mokės. Kaip matyti, kaltinamasis V. A. bendrininkų grupėje su S. K. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog pateikė bankui žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkačius duomenis apie jo darbÄ , žinomai netikrÄ darbo sutartį ir pažymÄ apie atlyginimÄ , kurioje nurodyta, kad jis dirba minėtoje bendrovėje, ir taip apgaule gavo kreditÄ ir to siekė.

Kaltinamųjų apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad V. A. su S. K., nurodydami melagingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad V. A. savo vardu ima kreditÄ , kurį ateityje mokėti ir nupirktu butu naudotis ketino S. K., kad V. A. yra dirbantis, gaunantis nemaÅ¾Ä atlyginimÄ , taip kaltinamieji suklaidino bankÄ ir V. A. vardu gavo kreditÄ . Banko suklaidinimo faktas, sprendžiant iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡nagrinėtų įrodymų, akivaizdus, nes tikrovę neatitinkantys duomenys turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę kreditoriaus sprendimui suteikti kreditÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji S. K. ir V. A. apgaule gavo kreditÄ . Kaltinamojo V. A. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str.1 d.Kaltinamasis S. K. savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis turėjo patirties dirbant su finansais. V. A. paklausė, ar galėtų padėti jam, jeigu jis norėtų pirkti butÄ . V. A. tuo metu dirbo, įsiskolinimų neturėjo. Ä®vertino V. A. kaip mokų klientÄ . V. A. patd susirado butÄ , kurį ruošėsi pirkti, perdavė buto duomenis, nekilnojamojo turto agentÅ«ros, kuri administravo to buto pardavimÄ , vadybininkės telefono numerį.

Nusprendė dėl kredito iÅ¡davimo kreiptis į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ . Su V. A. nuvyko į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ , V. A. užpildė paraiÅ¡kÄ kreditui gauti. Kai buvo pildoma paraiÅ¡ka kreditui gauti, į jÄ buvo įraÅ¡yta pinigų suma, skirta buto remontui, jÄ nurodė pats V. A., jis, S. K., remonto darbų sÄ matos neruošė, statybos darbais nesidomėjo. Perkamas butas buvo (duomenys neskelbtini), buto savininkė buvo J. A., buto kaina virÅ¡ 200 000 Lt. Kadangi bankas finansavo iki 80 proc. turto vertės, paskaičiavo, kad optimalus paskolos laikotarpis yra 28 metai, prašė iÅ¡duoti kreditÄ 216 000 Lt sumai.

Po kurio laiko sužinojo, kad bankas priėmė teigiamÄ sprendimÄ dėl V. A. paraiÅ¡kos. Kadangi reikėjo turto vertinimo pažymos, kreipėsi į UAB „Turto spektras“. Po kelių dienų nuvyko su turto vertintojais į perkamÄ butÄ , ten buvo V. A., J. A., nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadybininkė. Buto kaina apie 280 000 Lt. Bankas informavo, kad suteiks kreditÄ 62 557,99 eurų sumai. Bankas per kelias dienas paruošė bÅ«sto paskolos sutartį, kuriÄ pasirašė V. A.. Banko iÅ¡duotÄ garantinį raÅ¡tÄ su kitų dokumentų paketu nuvežė notarui, visos sutarties sÄ lygos buvo iÅ¡dėstytos banko pateiktuose dokumentuose.

PasiraÅ¡ant buto pirkimo ? pardavimo sutartį notaro biure dalyvavo jis, J. A., V. A. ir nekilnojamojo turto agentÅ«ros darbuotoja. V. A. pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ . IÅ¡ banko pinigus gavo buto savininkė. Pinigų perdavimo fakto jis nematė. SekančiÄ dienÄ su V. A. nuvažiavo į „Nordea Bank Finland Plc“ bankÄ , kur J. A. perdavė V. A. pinigus, sumos negali nurodyti. Jo, S. K., automobilyje V. A. padavė 10 000 Lt už tarpininkavimÄ . Praėjus 2 mėnesiams, viena banko darbuotoja jam pranešė, kad V.

A. nemoka įmokų. Vėliau R. D. pasakė, kad V. A. kredito nemoka, ieÅ¡ko asmens, kuriam galėtų butÄ parduoti ar perleisti kreditorinius įpareigojimus. Kadangi tuo metu neturėjo nuosavo bÅ«sto, pasiÅ«lė V. A. pasiraÅ¡yti sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigotų mokėti bankinius įsiskolinimus už V. A., o V. A. įsipareigotų perleisti nuosavybės teises į butÄ . Jis parašė raÅ¡tÄ , kad sutinka mokėti paskolÄ â€žNordea Bank Finland Plc“ bankui, davė V. A. 3000 Lt, kad padengtų įsiskolinimus.

Notaras tokiÄ sutartį paruošė, bet V. A. atsisakė jÄ pasiraÅ¡yti, nes surado buto pirkėjÄ . Savo vardu tuo metu imti paskolÄ jam buvo per brangu, o V. A. paskolos sÄ lygos buvo palankios. Banke, kuomet lankydavosi su V. A., kaip kontaktinius nurodydavo savo telefono numerį ir elektroninio paÅ¡to adresÄ . Neprašė, kad V. A. imtų banko kreditÄ jo naudai, tuo metu galėjo tai padaryti pats, jo pajamos buvo pakankamos vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Nors kaltinamasis S. K. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

S. K. neigia žinomai netikrus dokumentus panaudojęs, nurodė, kad nesuprato, kad kartu su V. A. teikia bankui netikrus dokumentus. S. K. parodymai vertinami kaip jo pasirinkta gynybos taktika siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. S. K. parodymai paneigti kitų kaltinamųjų parodymais, liudytojų parodymais. S. K. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad tik pakonsultavo V. A., kokius dokumentus pateikti banke imant kreditÄ butui pirkti, niekur kartu su V. A. nėjo, jokių dokumentų su juo neteikė, banke galėjo susitikti tik atsitiktinai, nes jis dažnai ten bÅ«davo, už konsultavimÄ iÅ¡ V.

A. gavo 1000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad jis V. A. papraÅ¡ytas tarpininkavo jam perkant butÄ ir gaunant kreditÄ banke buto pirkimui. Neigia su V. A. 2010-03-03 buvęs banke, kuomet V. A. nuėmė nuo sÄ skaitos 16 000 Lt, neigia 2010-03-04 gavęs 30 000 Lt iÅ¡ J. A. „Nordea" banke. Nustatyta, kad S. K. buvo kreditinio sukčiavimo sumanytojas ir iniciatorius, jis sugalvojo įvykdyti šį nusikaltimÄ , ir iÅ¡ tiesų jam labiausiai reikėjo banko kredito. Tai patvirtina kaltinamojo R. D. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad S. K. klausė, ar neturi patikimo žmogaus, kurio vardu jis galėtų nupirkti butÄ .

Taip pat kaltinamojo V. A. parodymais, kad bÅ«tent S. K. ėjo į visas institucijas, teikė dokumentus, o jis, V. A., tik pasiraÅ¡inėjo dokumentuose, nesigilino į jų esmę. Nurodė, kad butÄ surado ir derėjosi su pardavėja dėl buto kainos, baldų, remonto S. K.. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kaltinamoji J. A..Taip pat V. A. parodė, kad jis neturėjo lėšų pragyvenimui, turėjo skolų, ir net neplanavo įgyti butÄ , neturėjo galimybių gauti banko paskolÄ bÅ«sto pirkimui. V. A. nepažinojo A.

K., kuris pasirÅ«pino fiktyviu V. A. įdarbinimu, A. K. yra S. K. pažįstamas. V. A. parodė, kad jis nesikreipė ir nėjo į jokias įstaigas dėl turto vertinimo, nesudarinėjo remonto darbų sÄ matos, neieÅ¡kojo darbo ir nesitarė dėl įdarbinimo, nepasirašė darbo sutartyje. IÅ¡ 2012-01-09 specialisto iÅ¡vados matyti, kad turto vertinimo akte, remonto darbų sÄ matoje yra ne V. A. paraÅ¡ai. Kai bankas pradėjo siųsti praneÅ¡imus V. A. apie tai, kad nemokamas kreditas ir palÅ«kanos, S. K.

V. A. 2010-03-30 surašė raÅ¡telį, kad jis sumokės banko kreditÄ .Tai tik patvirtina V. A. ir R. D. parodymus, kad buto pirkimo iniciatorius buvo S. K.. V. A. parodė, kad iÅ¡ karto po pinigų pervedimo jis pinigus banke nuėmė nuo sÄ skaitos, juos iÅ¡ karto perdavė S. K.. Taip pat V. A. parodė, kad J. A. banke nuimta didelė pinigų suma po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo perduota S. K., iÅ¡ kurių S. K. 5000 Lt atidavė V. A., kaip atlygį už jo pagalbÄ apgaule gaunant kreditÄ . Kad iÅ¡ tiesų S. K. buvo buto pirkėjas, patvirtina ir liudytojos banko darbuotojos I.

J. parodymai, kad V. A. sunkiai susigaudė banko reikaluose, sunkiai bendravo, už jį kalbėjo ir dėl paskolos tarėsi S. K., S. K. pateikė bankui visus dokumentus, V. A. niekada vienas į bankÄ nebuvo atėjęs. Taip pat S. K. kaltę patvirtina J. A. parodymai, kad butÄ apžiÅ«rėjo, derėjosi dėl kainos, dėl baldų, dėl remonto bÅ«tent S. K., kad jis atsivedė turto vertintojÄ , kalbėjo apie buto remontÄ , J. A. iÅ¡ viso S. K. ir V. A. elgesio suprato, kad butÄ perka S. K., tik vėliau, pasiraÅ¡ant preliminariÄ jÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, pamačiusi, kad pasiraÅ¡o dokumentus V.

A., suprato, kad buto pirkėjas yra V. A.. Kaltinamoji J. A. parodė, kad dėl 30 000 Lt atidavimo po buto pardavimo ir pinigų pervedimo su ja tarėsi bÅ«tent S. K.. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad S. K. prašė, kad jis pateiktų netikrus duomenis apie V. A. pajamas. IÅ¡ V. A. „Nordea" banko kreditinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡ karto po kredito lėšų pervedimo 2010-03-03 į V. A. sÄ skaitÄ , tÄ pačiÄ dienÄ nuo sÄ skaitos nuimami 16 000 Lt, skirti buto remontui. IÅ¡ J. A. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad į jos sÄ skaitÄ 2010-03-03 pervesti 199 200 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o 2010-03-04 nuo Å¡ios sÄ skaitos jau iÅ¡gryninami 32 900 Lt, iÅ¡ kurių J.

A. teigimu, ji atidavė banke 30 000 Lt V. A. ir S. K.. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo S. K. veiksmų, S. K. siekė ne padėti gauti kreditÄ ir padėti sutvarkyti dokumentus V. A. kaip tarpininkas, o kartu bendrininkaudami su V. A. siekė apgaule gauti kreditÄ .Tai rodo ta aplinkybė, kad V. A. niekur nedirbo, neturėjo net lėšų pragyvenimui, mokėti kreditÄ bankui neturėjo jokių finasinių galimybių, įdarbintas buvo fiktyviai, atgaline data, atgaline data sumokant įmokas Sodrai, siekiant įrodyti, kad V.

A. yra dirbantis ir mokus asmuo, parodant didelį atlyginimÄ , nurodant tokį įdarbinimo laikotarpį, kuris reikalingas siekiant apgauti bankÄ ir gauti paskolÄ . Sandorį sudarė žmogus, faktiÅ¡kai neturintis jokių realių pajamų grÄ Å¾inti kreditÄ , realiai nedirbantis ir negaunantis tokių pajamų, kurios jam leistų pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , neturintis jokio nekilnojamojo turto. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji V. A. ir S. K. veikdami bedrininkų grupėje padarė kreditinį sukčiavimÄ , nes jie susitarė, kad V.

A. vardu, pateikę suklastotas pažymas apie jo darbo užmokestį, gaus banko kreditÄ , kurį, pagal kaltinamųjų susitarimÄ , mokės ir butu naudosis S. K., o V. A. gaus 5000 litų. Kaltinamojo S. K. veika kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 1d. Kaltinamojo A. K. kaltė vykdžius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. l d., įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad suklastojo dokumentus apie V. A. darbÄ UAB  “Artratus”, suprato, kad tie netikri dokumentai gali bÅ«ti panaudoti siekiant gauti kreditÄ iÅ¡ banko.

Taip pat pripažino, kad klastodamas V. A. įdarbinimo duomenis jis atgaline data surašė ir pasirašė netikrÄ dokumentÄ - 2009-07-01 darbo sutartį, kurioje nurodė, kad jis kaip UAB „Artratus" direktorius priima dirbti V. A. projektų vadovu, taip pat nurodė, kad nežinojo, kas pasirašė sutartį V. A. vardu, parodė, kad su V. A. nebendravo,V. A. UAB “Artratus” nedirbo, darbo sutartis buvo suraÅ¡yta atgaline data ir pateikta 2009-12-31 Sodrai kartu su praÅ¡ymu priimti pavėluotai praneÅ¡imÄ .

Taip pat pripažino, kad jis surašė ir pasirašė netikrÄ dokumentÄ - 2010-01-13 pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį V. A.. Kaltinamasis V. A. nurodė, kad jis UAB “ Artratus” nedirbo, darbos sutarties nepasirašė. A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1d., nes jis pagamino netikrus dokumentus- UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis, kaip darbdavys, priima dirbti UAB „Artratus“ projektų vadovu V.

A., taip pat 1-SD praneÅ¡imÄ apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2009-07-01 ir šį netikrÄ dokumentÄ kartu su 2009-12-31 praÅ¡ymu dėl pavėluotai pateiktų duomenų įraÅ¡ymo 2009-12-31 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymÄ Nordea Bankui „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2“, nurodydamas joje žinomai netikrus duomenis, kad projektų vadovui V. A. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. kas mėnesį iÅ¡mokėta po 4788 Lt darbo užmokesčio, Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus - UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001 ir UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymÄ Nordea Bankui perdavė S. K. bei V.

A.. IÅ¡ 2012-01-09 specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-439 (11), matyti, kad atlikus raÅ¡ysenos tyrimÄ padarytos iÅ¡vados, kad nustatyti, ar tirti pateiktoje 2009-07-01 darbo sutartyje Nr. 09-004, paskutiniame lape, skiltyje ,,Darbuotojas: V. A.“, eilutėje ,,ParaÅ¡as“, V. A. vardu pasirašė V. A., S. K., R. D., A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamoji sutartis yra spalvota kopija, parašų kopijos netiriamos (2 t., b.l. 47-51). Taip pat A. K. parodė, kad jis surašė 2009-11-06 UAB „Artratus" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jÄ pasirašė, parengė Å¡iÄ sutartį tokiÄ pačiÄ , kaip ir sudarytÄ su juo, kai jis tapo Å¡ios įmonės akcininku, kad buvo įsitikinęs, kad sutartį pasirašė jÄ iÅ¡siuntus per vežėjus V.

A.. Tačiau iÅ¡ V. A., A. K., R. D. parodymų matyti, kad dėl V. A. įdarbinimo A. K. tarėsi ir bendravo ne su V. A., nes su juo nebuvo niekada susitikęs, V. A. buvo įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbo, atlyginimo jam A. K. nemokėjo, taip pat ir dėl akcijų pirkimo jis su pačiu V. A. nesitarė, toks sandoris realiai tarp V. A. ir A. K. neįvyko, pinigai už akcijas nebuvo perduoti, todėl akivaizdu, kad jis surašė tiesos neatitinkantį netikrÄ dokumentÄ laikė, pateikė policijos pareigÅ«nams norėdamas pateisinti V.

A. įdarbinimÄ . Tokie duomenys rodo, kad A. K. suprato, kad jis surašė netikrÄ dokumentÄ - t.y. dokumentÄ , kuriuo įtvirtino neegzistuojantį faktÄ , ir žinodamas, kad Å¡is dokumentas yra netikras, jį laikė bei pateikė policijos pareigÅ«nams, įrodinėdamas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad nustatyti, ar tirti pateiktoje 2009-11-06 akcijų – pirkimo pardavimo sutartyje, skiltyje ,,Pirkėjas“, V. A. vardu pasirašė V. A., S. K., R. D., A.

K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamoji sutartis yra spalvota kopija, parašų kopijos netiriamos (2 t., b.l. 47-51). Kaltinamasis V. A. nurodė, kad akcijų pirkimo –pardavimo sutarties nepasirašė.Nenustatyta, kas pasirašė už V. A., tačiau iÅ¡ nustytų aplinkybių matyti, kad A. K. V. A. nepažinojo, V. A. nedalyvavo sutarties pasiraÅ¡yme, jis UAB „ Artratus“ nedirbo, pinigų už parduotas akcijas nemokėjo, o A. K. pinigų negavo.Tokiu bÅ«du A. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. l d., įrodyta, nes jis tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ , laikė jį ir panaudojo.

Kaltinamieji A. K., V. A., S. K., R. D., J. A. ir S. A. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tyčiÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ banko kreditÄ ir iÅ¡ankstinę tyčiÄ kredito negrÄ Å¾inti bankui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje S. K. ir R. D. sugalvojo planÄ fiktyviai kito asmens vardu gauti kreditÄ iÅ¡ banko ir kito asmens vardu nupirkti butÄ , R. D., vykdydamas šį susitarimÄ , laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bare (duomenys neskelbtini), įkalbėjo V.

A. už 5000 Lt atlygį fiktyviai savo vardu įsigyti butÄ bei sudaryti su banku kredito sutartį, V. A. sutikus, tęsdami nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bare Smiltynės g. 14, Klaipėdoje, R. D. ir V. A. perdavė S. K. V. A. asmens tapatybės kortelę ir socialinio draudimo pažymėjimÄ , po to S. K. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu bÅ«du perdavė V. A. anketinius duomenis S. A. ir A. K. bei susitarė dėl fiktyvaus V.

A. įdarbinimo. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , S. A. tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė S. K. pateiktus V. A. duomenis A. K., taip pat pateikė, kokius fiktyvius duomenis apie įdarbinimo laikotarpį ir gaunamo darbo užmokesčio dydį apie V. A. fiktyvų įdarbinimÄ Valstybiniam socialiniam draudimui turi nurodyti A. K.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-02-12 S. K., R. D. ir V. A. susitarė su J. A. dėl buto Tomo g. 8-2, Klaipėda, pirkimo- pardavimo sutarties suklastojimo.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2010-02-12, tiksli valanda tyrimo metu nenustatyta, J. A. ir V. A., vykdydami iÅ¡ankstinį susitarimÄ su S. K. ir R. D., Klaipėdos m. 7 notarų biure, Å imkaus g. 17, Klaipėdoje, sudarant buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė tiesos neatitinkančius duomenis, kad butas parduodamas V. A. už 249 000 Lt, kad J. A. gavo 49 800 Lt grynais prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , Å¡iÄ sutartį patvirtindami pasirašė, taip suklastodami tikrÄ dokumentÄ - 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. MV7-445).

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , S. K. ir V. A. laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-23 banko poskyryje, esančiame Taikos pr. 14/Sausio 15-osios g. 9, Klaipėda, kreipėsi dėl 216 000 Lt kredito suteikimo bÅ«sto pirkimui, pateikdami 2010-02-05 V. A. vardu suraÅ¡ytÄ paraiÅ¡kÄ kreditui gauti, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. A. nuo 2009 m. liepos mėn. dirba UAB „Artratus“ projektų vadovu ir jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 4788 Lt, bei pateikė žinomai netikrus dokumentus:

V. A. 2009-07-01 darbo sutartį Nr. 09-001, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymÄ â€žApie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 02“, 2010-02-23 buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų sÄ matÄ , taip pat ir UAB ,,Turto spektras“ 2010-02-21 turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktÄ bei žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ - 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. MV7-445), taip suklaidindami banko darbuotojus, kad V. A. yra dirbantis ir mokus asmuo bei kad butas perkamas už 249 000 Lt.

Remiantis Å¡iais tiesos neatitinkančiais duomenimis, tarp banko „Nordea Bank Finland Plc“ ir V. A. 2010-02-23 buvo pasiraÅ¡yta BÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. BK 10/02/13S, pagal kuriÄ V. A. į sÄ skaitÄ 2010-03-03 buvo pervestos kredito lėšos 62 557,92 eurai, kas atitinka 216 000 litų, iÅ¡ kurių 16 000 Lt buto remontui, o 199 200 Lt 2010-03-03 pervesta J. A. pagal 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartį. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2010-03-04 J. A. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos iÅ¡grynino 32 900 Lt ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ ten pat perdavė Å¡iuos pinigus S. K., V.

A. ir R. D.. Tokiu bÅ«du A. K., V. A., S. K., R. D., J. A. ir S. A., kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrÄ dokumentÄ , žinomai netikrus dokumentus ir suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - 216 000 Lt dydžio banko „Nordea Bank Finland Plc“ kreditÄ . Tai yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2d. ir 300 str. 1d.  1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 8 „ Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iÅ¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ 18 punktas nustato, kad jeigu paskolos gavėjas bankui ar kitai įstaigai pateikė tikrovės neatitikančius faktus ar juos nutylėjo, nors privalėjo praneÅ¡ti ir imdamas paskolÄ jau turėjo tikslÄ jos negrÄ Å¾inti, paskolos gavėjo veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas ( BK 182 str.) Jeigu kaltininkas apgaule gauna paskolÄ ( kreditÄ ) nesant tyčios netlygintinai įgyti, o turint tikslÄ panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 str.

Sukčiavimo dalykas atliekant bankų įstaigų operacijas yra banko paskolų lėšos, jas siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju nusikalstamos veikos dalykas yra paskolų suteikimo tvarka ir sÄ lygos( kasacinė nutartis Nr. 2K-35/2009). Nors kaltinamasis S. K. kaltę dėl apgaule įgyto kredito bendrininkaujant kartu su V. A., neigia, iÅ¡ byloje apklaustų kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis S. K. norėjo įsigyti butÄ , V.

A. vardu paėmus banko kreditÄ butui pirkti, tačiau iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apgaule gaudami kreditÄ abu kaltinamieji neturėjo tyčios negrÄ Å¾inti banko paskolos. Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jie turėjo tikslÄ panaudoti V. A. vardu gautÄ kreditÄ pagal paskirtį, tik pasikeitusios tam tikros aplinkybės nulėmė tai, kad banko kreditas nebuvo grÄ Å¾intas, todėl S. K. ir V. A. veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o jų veika kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 str.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios pažymos apie teistumÄ , 2010-12-23 S. K. buvo suimtas, po to 2011-10-11 paleistas, 2012-08-17 vėl S. K. suimtas iki 2012-11-17 (12 t., b.l. 105-113). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad S. K. neturėjo ne tik finansinių galimybių, bet ir fiziÅ¡kai negalėjo mokėti banko kredito. Nors pats kaltinamasis neigia apgaule įgijęs banko kreditÄ , nenurodė teismui, kad jo finansinė padėtis po kredito sutarties sudarymo buvo sunki, todėl 2010-03-30 jis surašė raÅ¡telį, kad dengs V.

A. įsipareigojimus bankui, tačiau iÅ¡ kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad S. K. neturėjo finansinių galimybių mokėti banko kredito. Kaltinamieji V. A. ir S. K., apart netikrų dokumentų bankui apie V. A. įdarbinimÄ Â pateikimo, kitų suklastotų dokumentų bankui nepateikė, savo tapatybių ir kontaktinių duomenų sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo nuo banko nenuslėpė. S. K. 2010-03-30 parašė V. A. raÅ¡tÄ , kad prisiima V.

A. skolÄ bankui. Kaltinamasis R. D. parodė, kad S. K. finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis nemokėjo bankui kredito, tačiau, pasak R. D., S. K. kreipėsi į Nordea banko Vilniaus filialÄ pasiaiÅ¡kinti dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, bet su juo bankas atsisakė bendrauti. Dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo į bankÄ V. A. 2010-12-14 įgaliotas kreipėsi ir kaltinamasis R. D.. Kaltinamieji nepateikė nei apie save, nei apie kredito gavėjÄ V. A., kitų neteisingų duomenų, taip savo veiksmais nepasunkino asmens, įgijusio turtÄ , nustatymÄ , nepadarė problematiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ .

Priešingai, V. A. prašyme išduoti Master Card kortelę buvo nurodytas S. K. elektroninio pašt adresas ir telefonas, kredito paraiškoje buvo nurodytas R. D. telefono numeris, Kaltinamųjų V. A. ir S. K. veika iš BK 182 str. 2d perkvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 207 str. 1d. Kaltinamųjų V. A. ir S. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal LR BK 182 str.2d. ir 300 str. 1d. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, ir kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia.

Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 str. nekvalifikuojamas, nes tikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti, suklastotų dokumentų panaudojimas sudaro sukčiavimo objektyviÄ jÄ pusę kaip nusikaltimo padarymo bÅ«das. Kaltinamiesiems pareikÅ¡tas kaltinimas pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl žinomai netikrų ir suklastotų dokumentų panaudojimo yra veikos, kvalifikuotos pagal LR BK 207 str. 1 d. sudėtinė dalis.

Å iuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra LR BK 207 straipsnio 1 dalis, o dalis – LR BK 300 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. LR BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytas kreditinis sukčiavimas yra tokia pat veika pagal pavojingumÄ , kaip ir LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas netikro ar suklastoto tikro dokumento panaudojimas (dalis), todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina tik pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį yra perteklinis.

Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-659/2004, Teismų praktika Nr. 23, p.196-200, ir 2007 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, Teismų praktika Nr.28, p. 216-222). Dėl šios priežasties V. A. ir S. K. veika perkvalifikuotina iš LR BK 207 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies į LR BK 207 straipsnio 1 dalį.

Niekuo nepagrįsti kaltinimai V. A. ir S. K. pagal BK 300 str. 1d., nes kaltinamieji V. A. ir S. K. tyčia buto pirkimo- pardavimo sutarties neklastojo ir jos nenaudojo, negamino netikrų dokumentų apie V. A. įdarbinimÄ UAB „ Artratus“, žinomai netikrų dokumentų – turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sÄ matos nepateikė.Nenustačius tyčios jų veiksmuose pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1d. už bendrininkavimÄ Â pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimÄ , suklastojant tikrus dokumentus-buto pirkimo- pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų- turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sÄ matos panaudojimÄ , ir suklastoto tikro dokumento- pirkimo- pardavimo sutarties panaudojimÄ iÅ¡teisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.  Kaltinamieji R.

D., J. A. ir S. A. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrÄ dokumentÄ , žinomai netikrus dokumentus ir suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ panaudojo bei apgaule, veikdami su A. K., savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - 216 000 Lt dydžio banko „Nordea Bank Finland Plc“ kreditÄ . Tai yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2d. ir 300 str. 1d.  Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrinkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ( BK 24 str. 1 dalis). Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

BendrinkavimÄ , kaip nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusiklastamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nuikalstamÄ Â veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ( ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstÄ veikÄ atsakytų ne vien tas asmuo, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius ( vykdytojai), bet ir tie, kurie organizavo, kurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius ( bendravykdytojas).

Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia ( BK 26 straipsnio 1 dalis).    Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika apibudinama keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro suklastoto dokumento panaudojimu, realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš šių veiksmų. Dokumento suklastojimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji V. A., S. K., J. A., R. D. ir S. A. veikdami bendrininkų grupėje suklastojo buto pirkimo- pardavimo sutartį ir jÄ panaudojo, pagamino netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimÄ UAB „ Artratus“, pateikė žinomai netikrus dokumentus – turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktÄ , remonto darbų sÄ matÄ , taip suklaidindami banko darbuotojus, kad butas perkamas už 249 000 Lt, ir kad J. A. gavo grynais 49800 Lt prieÅ¡ sutarties sudarymÄ . Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad remonto darbų sÄ matÄ ir UAB ,,Turto spektras“ 2010-02-21 turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktÄ suklastojo kaltinamieji.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad Å¡iuose dokumentuose pasirašė ne V. A., kas pasirašė nenustatyta. 2010-02-12 pirkimo-pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. MV7-445) nurodyta, kad butas perkamas už 249 000 Lt. Kaltinamoji J. A. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad ji pardavinėjo savo dviejų kambarių butÄ už 200 000 Lt. S. K. visÄ laikÄ akcentavo, kad butas yra apleistas ir reikia daryti remontÄ . Nekilnojamojo turto agentÅ«roje sudarė preliminariÄ buto pirkimo ? pardavimo sutartį, tuo metu agentÅ«roje buvo S. K. ir V.

A.. Su S. K. sutarė, kad butÄ parduos už 199 200 Lt. Manė, kad S. K. arba V. A. sumokės mokestį agentÅ«rai, bet iÅ¡ tikrųjų po 2000 Lt turėjo sumokėti kiekviena sutarties Å¡alis. Preliminarioje buto pirkimo ? pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad jai jau yra perduota 49 000 Lt. Po 3 dienų po preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo susitiko pas notarÄ su S. K. ir V. A.. Nekilnojamojo turto agentÅ«ros atstovų tuo metu nebuvo. Pamačiusi, kad notarinėje sutartyje buto kaina nurodyta 249 000 Lt, iÅ¡sigando, tačiau S. K. paaiÅ¡kino, kad tokia kaina nurodyta, nes reikia daugiau pinigų remontui, o kainų skirtumas ir bus skirtas tam tikslui, todėl ji ir nesigilino, sutartį pasiraÅ¡yti sutiko, nes sutartyje pamatė parduodamo buto kainÄ 199 200 Lt sumÄ .

Kaltinamoji J. A. nurodė, kad nežino, kieno iniciatyva buvo nurodyta didesnė buto kaina. Tokia kaina jai buvo netikėta. Manė, kad nekilnojamojo turto agentÅ«ra viskÄ tvarko pagal įstatymus. Vėliau, po notarinės sutarties pasiraÅ¡ymo, 2010-03-03 paskambino S. K., pranešė, kad pinigai jau pervesti ir pasiÅ«lė susitikti “Nordea” banke. Ä® jos “Nordea” banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 199 200 lt. 2010-03-04 jai nuvažiavus į “Nordea” bankÄ , S. K. pasakė, kad ji turi jam atiduoti 30 000 Lt buto remontui iÅ¡ savo pinigų.

Sutiko atiduoti tuos pinigus, nes remontas brangiai kainuoja, o butui remonto tikrai reikėjo. Be to, S. K. grasino, kad prieÅ¡ingu atveju kreipsis į teismÄ , o ji bijojo, kad su ja gali nutraukti sutartį. Nuo savo banko sÄ skaitos nuėmė 30 000 Lt ir juos perdavė V. A., nes buto pirkėjas buvo jis. Žinojo, kad jie taip pat gavo remontui 50 000 lt iÅ¡ banko, o remonto sÄ mata, kuriÄ jai anksčiau rodė S. K., buvo apie 80 000 lt. Neturėjo ketinimo apgauti banko ir klastoti dokumentų, pati nukentėjo, už butÄ gavo mažesnę pinigų sumÄ negu planavo, nes atidavė 30 000 Lt buto remontui, ir dar 2000 Lt sumokėjo nekilnojamojo turto agentÅ«rai už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

Pardavus butÄ gavo tik 167 200 Lt. Manė, kad jeigu buto pardavimui tarpininkauja agentÅ«ra, viskas vykdoma teisėtai. Negalvojo, kad padeda V. A. ir S. K. gauti didesnį kreditÄ . Kaltinamųjų nepažinojo, nesitarė su jais padaryti sukčiavimÄ . Su S. K. ir V. A. susipažino, kai jie atėjo apžiÅ«rėti buto. S. A. ir A. K. nematė. Nekilnojamojo turto pardavimo sutartyje pasirašė, kad gavo 49 900 Lt, bet to nežinojo, neįsigilino, galvojo, kad ten pinigai remontui, kad iÅ¡skirta jos pinigų suma, o kitos lėšos remontui, nes preliminarioje sutartyje nebuvo nurodyta.

Kaltinamieji S. K., V. A., R. D. nenurodė, kad J. A. žinojo apie kredito gavimo sÄ lygas, kad bankui yra pateikti fiktyvÅ«s duomenys apie V. A. darbÄ bei gaunamas pajamas, kad V. A. yra tik fiktyvus jos buto pirkėjasi. Nenustatyta, kad dėl buto įvertinimo į agentÅ«rÄ kreipėsi buto pardavėja J. A., kad ji sudarė remonto darbų sÄ matÄ . Bankui duomenis pateikė taip pat ne ji. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia.

Ä®vertinus byloje surintus įrodymus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad J. A. veikė iÅ¡ anksto susitarusi su V. A., S. K., R. D., A. K. ir S. A. ir savo veiksmais padėjo realizuoti vieningÄ tyčiÄ - apgaule gauti banko lėšas, kad ji žinojo ar suprato, kad kreditas iÅ¡ banko gautas panaudojant apgaulę, t.y. kad V. A. yra tik fiktyvus kredito gavėjas ir fiktyvus buto pirkėjas, kad jis fiktyviai įdarbintas ir iÅ¡ tiesų pajamų negauna. Be to, niekuo nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas kaltinimas dėl viso turto 216 000 litų kredito įgijimo apgaule, kai kaltinamasis V.

A. pinigų negavo, nes pinigus bankas pervedė buto pardavėjai. Nenustatyta, kad V. A. ir S. K. susitarimas su J. A. dėl 30 000 Lt perdavimo įvyko iki kredito sutarties sudarymo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o ne po pinigų pervedimo į jos sÄ skaitÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat nenustatyta, kad J. A. perdavė S. K. ir V. A. visus 32 900 Lt, kuriuos iÅ¡grynino 2010-03-04. IÅ¡ jos parodymų matyti, kad S. K. reikalavo perduoti 30 000 Lt, ji iÅ¡gryninusi pinigus Å¡iÄ sumÄ ir perdavė S. K. ir V.

A., kitus pinigus pasiliko savo reikmėms. Nepaneigti J. A. parodymai, kad buto pardavimo kaina buvo sutarta 199 200 Lt, o 49 800 Lt, nurodytus buto pirkimo-pardavimo sutartyje, ji suprato, kaip lėšas, banko skirtas buto remontui, kurias pasilieka S. K. ir V. A., todėl pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį nekeisdama jos turinio, nes suprato, kad mokama jai už butÄ suma yra 199 200 Lt, kaip ir buvo sutarta. Buto pirkimo- pardavimo sutartis atitiko sandorio Å¡alių valiÄ , nepadarė jokios žalos Å¡alių interesams, o nežymÅ«s netikslumai, kurie nurodyti pačios J.

A. parodymuose, nesudaro dokumento klastojimo požymių. Nenustatyta, kad kaltinamoji J. A. tyrėjo tyčiÄ suklastoti dokumentus ir juos panaudoti, taip apgaule įgyti svetimÄ turtÄ . Prielaidomis nuosprendis grindžiamas negali bÅ«ti, ir visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. J. A. dėl kaltinimų pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. l d. iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamosios J.

A. veiksmuose nebuvo tyčios apgaule, bendrininkaujant su kitais kaltinamaisiais, kurių ji nepažinojo, o S. A. ir A. K. nebuvo mačiusi, įgyti banko turtÄ , klastoti dokumentus. Nesant pagrindo teigti, kad J. A. pasiraÅ¡ydama dokumentuose, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , jos veikoje nėra tyčios, bÅ«tinos atsakomybei už dokumentų klastojimÄ , sukčiavimÄ ar kreditinį sukčiavimÄ kilti.Kaltinamasis A. K. kaltu dėl sukčiavimo neprisipažino ir parodė teismui, kad prisipažįsta kaltu fiktyviai įdarbinęs V.

A., pateikęs praÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus Sodrai, tačiau jis nesukčiavo, jokio atlygio negavo. Manė, kad padeda V. A. įsigyti butÄ . Numanė, kad klastojami dokumentai, kurie bus pateikti bankui, apie butÄ Klaipėdoje nieko nežinojo, banko kredito negavo, J. A. ir V. A. nepažinojo, gyvena Vilniuje. Tai, kad A. K. su S. K. ir R. D. buvo pažįstami, bendravo tarpusavyje, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad A. K. suprato, kad V. A. vardu bus sudaroma fiktyvi kredito sutartis, kad už šį asmenį realiai veikia kitas suinteresuotas asmuo- S. K., ir kreditas nebus grÄ Å¾intas.

Byloje nustatyta, kad tiesiogiai su V. A. A. K. nebendravo, jo nepažinojo. Daryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. suprato, kad jis apgaule kito asmens vardu padeda gauti didelės vertės svetimÄ turtÄ - banko kreditÄ S. K. bei su juo bendrai veikiančiam V. A., taip pat kad naudojama apgaulė gaunant iÅ¡ banko kreditÄ , nėra pagrindo. Nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis A. K. žinojo, kad perkamas butas, kokia jo vertė, kiek pinigų bus skirta buto remontui. Kaltinamasis A. K. nedalyvavo kitų kaltinamųjų pokalbiuose, ir negalėjo žinoti apie jų planus.

A. K. nematė V. A., A. K. ir V. A. vienas kito nepažinojo. IÅ¡duodamas pažymÄ apie V. A. įdarbinimÄ , A. K. žinojo, kad V. A. nedirba, bet nėra jokių įrodymų, kad jis žinojo, kad panaudojant tuos dokumentus bus imamas kreditas. Pats kaltinamasis A. K. nurodė, kad numanė, kad gali bÅ«ti imamas kreditas, tačiau to neužtenka apkaltinti jį dalyvavus bendrininkų grupės sukčiavime ar kreditiniame sukčiavime. Tai yra tik prielaida, o prielaidomis nuoprendis negali bÅ«ti grindžiamas. Nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad A.

K. suraÅ¡ydamas pažymas apie V. A. pajamas, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , jo veikoje nenustatyta tyčia, bÅ«tina atsakomybei už sukčiavimÄ ar kreditinį sukčiavimÄ kilti. Nors kaltinamasis A. K. numanė, kad dokumentai klastojami tam, kad A. A. gautų paskolÄ , tačiau iÅ¡ kitų kaltinamųjų, paties A. K. parodymų matyti, kad jis nežinojo nei kredito dydžio, jo gavimo aplinkybių, todėl nenustatyta jo tyčia bendrinkaujant padaryti sukčiavimÄ ar kreditinį sukčiavimÄ . Todėl A.

K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. iÅ¡teisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. IÅ¡ kaltinimo pagal baudžiamojo kodekso 300 str. 1d. Å¡alintinas žinomai netikrų dokumentų- remonto darbų sÄ matos ir turto vertinimo akto panaudojimas, tikro dokumento- buto pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimas, nes nenustatyta, kad A. K. Å¡iuos dokumentus suklastojo ir panaudojo. Kaltitinamsis R. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m.

S. K. ketino nusipirkti butÄ , nes manė, kad nekilnojamojo turto kainos ateityje kils, jau buvo iÅ¡sirinkęs jam tinkantį bÅ«stÄ , tačiau bankas bÅ«sto kredito jam nesuteikė, todėl tam tikslui supažindino jį su V. A.. S. K. prašė surasti jam patikimÄ Å¾mogį. Kaip suprato, V. A. buvo įdarbintas ir jo, tai yra V. A., vardu buvo iÅ¡duotas banko kreditas. Toliau tvarkant banko reikalus jis nedalyvavo, įvykio eiga nesidomėjo, kredito sÄ lygos jam nerÅ«pėjo, į bankÄ su V. A. nėjo. Jam žinoma, kad V.

A. iÅ¡ S. K. gavo už tai 5000 Lt atlygį. Po kurio laiko V. A. pasakė, kad gauna praneÅ¡imus iÅ¡ banko apie tai, kad nėra mokamos kredito įmokos. V. A. prašė padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti ir jis padėjo- nuėjo su juo į bankÄ , bet bankas atsisakė su juo bendrauti. Tada, 2010-12-14, V. A. surašė įgaliojimÄ , kuriuo jis įgaliojo jį, R. D., atstovauti banke bei kitose institucijose atnaujinant sutartį su banku. Jis siÅ«lė bankui sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ ? 10 000 Lt, prašė atnaujinti kredito sutartį, kuri tuo momentu banko buvo nutraukta, bet bankas nesutiko.

S. K. taip pat buvo nuvažiavęs į Nordea bankÄ , esantį Vilniuje Rotušės a., bet ten atsisakė su juo bendrauti. Mano, kad S. K. finansinė padėtis pablogėjo, todėl jis nemokėjo įmokų. Jis, R. D., jokių dokumentų neklastojo. Su J. A. buvo susitikęs tik viena kartÄ â€žIKI“ parduotuvėje po buto pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Iki kredito sutarties nutraukimo jie jokiuose derybose su banku nedalyvavo. Nežino, kur ir kuo dirbo V. A., ar jis dirbo realiai, kokias pajamas jis gavo.

Nežino, kiek buvo sumokėta J. A. už butÄ , nematė pinigų perdavimo fakto. V. A. jam pasakojo, kad į bankus ėjo kartu su S. K.. Nieko nežino apie pinigus, skirtus buto remonto darbams. Kredito paraiÅ¡koje nurodytas jo telefono numeris, nes V. A. neturėjo telefono, o jis V. A. sutikdavo beveik kiekvienÄ dienÄ . Jis pats kredito, buto pirkimo sÄ lygų nederino. Neprašė A. K., kad įdarbintų V. A.. Nežino, ar J. A. perdavė 30 000 Lt S. K. arba V. A.. Jokių pinigų iÅ¡ banko negavo, tik vėliau, kai V.

A. pranešė, kad S. K. nemoka paskolos, padėjo V. A. iÅ¡ draugiÅ¡kumo. Kad kaltinamasis R. D. savo pažįstamam V. A. pasiÅ«lė padėti S. K. sudarant fiktyvų sandorį banke V. A. vardu kaltinamasis R. D. neneigia. Jis žinojo, kad V. A. gavo  5000 Lt iÅ¡ S. K. „už pagalbÄ " gaunant banko kreditÄ , žinojo, kad sandoris fiktyvus, kad realiai V. A. nėra buto pirkėjas, tačiau tai neįrodo, kad jis suprato, jog kreditui gauti iÅ¡ banko buto pirkimui yra naudojama apgaulė, klastojami dokumentai, kad S. K. paskolos nemokės. Kai bankas jau 2010 m. rugsėjo mėn. vienaÅ¡aliÅ¡kai dėl įsiskolinimų nutraukė sutartį, jis, R.

D., V. A. praÅ¡omas 2011 m. vasario mėnesį bandė Å¡iÄ sutartį atnaujinti V. A. vardu. Tokie R. D. veiksmai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jis bendrininkų grupėje tyčia pagamino netikrus, suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus. R. D. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. iÅ¡teisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. D. supažindino V.

A. su S. K., žinojo apie kredito sutartį, tačiau byloje neįrodyta, kad jis dalyvavo bendrininkų grupės sukčiavime. Neįrodyta, kad jam buvo žinoma apie konkrečius sandorio veiksmus. R. D. kaltinamas įkalbėjęs V. A. už 5000 litų atlygį fiktyviai savo vardu įsigyti butÄ ir sudaryti su banku kredito sutartį. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jam buvo žinomos kai kurios bÅ«simo fiktyvaus sandorio aplinkybės, tačiau to neužtenka, kad pripažinti jį bendrininkavus sukčiavime.

Liudytoja A. J., banko darbuotoja, nurodė, kad R. D. banke nematė. Kaltinamoji J. A. nurodė, kad R. D. matė galimai tik vienÄ kartÄ , negali tvirtinti, kad jis buvo jos bute.   Kaltinamsis V. A. nurodė, kad R. D. tik supažindino jį su S. K., banke, pas notarÄ tvarkant kredito dokumentus R. D. nedalyvavo, gaunant pinigus R. D. nedalyvavo, kredito pinigų negavo. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis.

IÅ¡ to seka, teismas iÅ¡ visumos įrodymų, surinktų byloje ir iÅ¡nagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. D. dalyvavo padarant jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , todėl jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. iÅ¡teisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Kaltinamassi S. A. neprisipažino padaręs sukčiavimÄ , gaminęs netikrus dokumentus, klastojęs ir panaudojęs žinomai netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus.

Kaltinamasis nurodė, kad jis dokumentų neklastojo, neturėjo tikslo suklaidinti banko, buto nepirko, banke nesilankė, jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo, apie banko paskolÄ nieko nežinojo. V. A. ir J. A. nepažinojo ir iki teismo jų nematė. S. K. jam jokių duomenų ir dokumentų neperdavė. 2009 metais gyveno Vilniuje, susipažino su A. K., su S. K. supažindino prieÅ¡ 6 metus. 2009 metais buvo UAB „Kanabi group“ direktoriumi, Å¡iÄ bendrovę jam perleido A. K.. 2009-2010 metais UAB „Artratus“ vadovu nebuvo.

Tuo metu J. T. pildė jam Sodros ataskaitas, kartais jis važiuodavo kartu su ja į SodrÄ . Jis J. T. V. A. duomenų nepateikė, neprašė jos, kad padėtų A. K. įforminti V. A. priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Nežino, kas perdavė V. A. duomenis Sodrai. S. K. siuntė jam dokumentus, bet jie nėra susiję su Å¡ia byla. Su A. K. buvo susipykę, juos iki Å¡iol sieja finansiniai reikalai. Kaip matyti, S. A. kaltinamas tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavęs S. K. pateiktus V. A. duomenis A. K., taip pat pateikęs, kokius fiktyvius duomenis apie įdarbinimo laikotarpį ir gaunamo darbo užmokesčio dydį apie V.

A. fiktyvų įdarbinimÄ Valstybiniam socialiniam draudimui turi nurodyti A. K.. Kaltinimas yra nekonkretus, remiamasi tik prielaidomis ir kaltinamojo A. K. parodymais apie tai, kad S. A. paprašė bendrovėje fiktyviai įdarbinti V. A., kurio visus asmens duomenis perdavė jam, nes V. A. norėjo gauti banko kreditÄ . Kaltinamasis S. A. nepripažįsta prašęs A. K. įdarbinti V. A.. Nenustatyta, kad S. A. žinojo apie bendrininkų grupės narių susitarimÄ daryti nusikaltimÄ , sumanymÄ , siekiamÄ rezultatÄ .

Kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų S. A. ir A. K. parodymų, tarp jų, kaip buvusių verslo partnerių, yra likusios nuoskaudos, jie sprendžia finansinius klausimus. Neįtikėtina, kad S. A. visiÅ¡kai nepažinodamas V. A., bÅ«tų padėjęs fiktyviai įsidarbinti nepažįstamÄ asmenį ir taip padėjęs apgauti bankÄ . Nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad S. A., papraÅ¡ytas S. K. ir R. D., susitaręs su A. K. dėl fiktyvaus V. A. įdarbinimo bei žinodamas, kad toks duomenų klastojimas yra reikalingas S. K. siekiant gauti kreditÄ iÅ¡ banko kito asmens, t.y.

V. A. vardu perkant butÄ , pateikė S. K. perduotus V. A. anketinius duomenis bei duomenis, kuriuos reikia įraÅ¡yti klastojant V. A. įdarbinimo duomenis, taip pat paprašė savo darbuotojos J. T., kad ji padėtų užpildyti A. K. Sodrai teikiamus dokumentus, pateikė jai aukščiau paminėtus duomenis, reikalingus įraÅ¡yti apie V. A. įdarbinimÄ ir tokiu bÅ«du S. A. suprato, kad teikia duomenis, kurių pagalba bus apgautas bankas, siekiant padėti S. K. ir kitiems jo bendrininkams apgaule gauti kreditÄ buto pirkimui, ir kad sutartis bus sudaryta V.

A. vardu fiktyviai, siekiant negrÄ Å¾inti kredito bankui. S. A. dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. l d. iÅ¡teisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes iÅ¡ teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo S. A. veiksmuose nebuvo tyčios, konkretaus tikslo bendrinkaujant apgaule gauti banko kreditÄ .   Kaltinamųjų S. K. ir V. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo A. K. sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. A. ir A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimus. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei – motyvus ir tikslus, kaltininų asmenybesKaltinamasis A.

K. padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, dirba, turi 6 metų vaikÄ . Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus 300 str. 1d. sankcijoje numatytas baudas, nustatant jų dydį žymiai mažesnį nei Å¡ios bausmės rūšies sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d.,paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du. A. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis V. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau vienÄ kartÄ teistas, dirba. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. A. paskyrus LR BK 207 str. sankcijose numatytÄ baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2d., 65 str. 2d., paskirta bausmė bendrintina visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2002-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi. V. A. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamasis S. K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , yra teistas, nusikalto bÅ«damas 4 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmės neatlikęs. Po Å¡ios veikos padarymo nuteistas, bausmės neatlikęs. Kaltinamasis buvo aktyvus bendrininkų grupės dalyvis. IÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, žalos neatlygino ir nesistengė tai padaryti. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. K. paskyrus LR BK 207 straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei Å¡ios bausmės sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3d., 9d. 65 str. 2d., paskirta bausmė bendrintina visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas ir bausmė, atlikta pagal 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei.

 Civilinio ieÅ¡kovo ‚Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus atstovė advokatė E. B. praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 118 732, 99 negrÄ Å¾intos skolos dalies, kuriÄ sudaro 64 790,79 Lt negrÄ Å¾intas kreditas ir 53 942, 20 Lt įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos už laikotarpį nuo mokėjimo termino pažeidimo iki ieÅ¡kinio pateikimo 2012-05-21, ir 16 proc. dydžio metinės sutartines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos ( 64 790, 79 Lt ) nuo 2012-05-21 ieÅ¡kinio pateikimo iki visiÅ¡ko skolos padengimo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas 4 719 Lt, kas sudaro 1730, 30 Lt teisinko paslaugos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2012-06-05 advokatui S. A. už dokumentų teisinį įvertinimÄ ir civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , 1573 Lt pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2013-09-17 už teisines paslaugas advokatui L.

M., 1415, 70 Lt teisinės paslaugos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2013-10-10 advokatui S. A. ( 10 t.b.l. 131-138). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieÅ¡kinio dalyku pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį gali bÅ«ti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Turtine žala laikoma tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Ä® turtinės žalos sÄ vokÄ Ä¯eina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; iÅ¡laidos, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieÅ¡kinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys 2K-254/2009, 2K-7-35/2011, 2K–173/2013).

Iš šioje byloje kredito sutarties turinio matyti, kad joje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl finansuojamo kredito sumos, bet ir dėl palūkanų normos, taikomos sutarties galiojimo metu, taip pat numatytas delspinigių dydis netesybų atveju. Taigi civilinio ieškovo prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai buvo iš anksto numatytos ir realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl jos pripažintinos civilinio ieškovo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) ir priteistinos iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ kaltinamųjų S. K. ir V. A. priteistina ‚Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui turtinė žala ir civilinio ieÅ¡kovo negautos pajamos (pradelstos palÅ«kanos ir delspinigiai). Civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 4 719 Lt iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. IÅ¡ byloje esančių PVM sÄ skaitų -faktÅ«rų matyti, kad banko iÅ¡laidos advokatams, teikusiems teisines paslaugas, ruoÅ¡iusiems civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 4719 litų.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, gali civilinio ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų advokatui, dalyvavusiam byloje kaip jų atstovui, nepriteisti ar jų dydį sumažinti ( BPK 106 str. 2 dalis). Teismo nuomone civiliniams ieÅ¡kovui Å¡ios paslaugos nebuvo bÅ«tinos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jo kontrolę vykdė, valstybinį kaltinimÄ teisme palaikė prokuroras, todėl bankui nebuvo bÅ«tinumo kreiptis į advokatus dėl teisinių paslaugų suteikimo, tačiau tai buvo banko pasirinkimas.

Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau visos šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad S. K. šiuo metu nedirba, V. A. tik dabar pradėjo dirbti, nėra duomenų, kad kaltinamieji turėtų turto, šios išlaidos mažintinos, priteisiant 1000 litų. Kitoje dalyje prašymas netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.– 307 str., teismas, n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už netikrų dokumentų -UAB „Artratus“ 2009-07-01 darbo sutarties, 1-SD praneÅ¡imo apie V. A. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ pagaminimÄ ir Å¡io dokumento pateikimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „Artratus“ 2010-01-13 pažymos „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal tabelį Nr. 2“ pagaminimÄ , darbo sutarties ir pažymos perdavimÄ ir paskirti 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudÄ ; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už 2009-11-06 akcijų pirkimo- pardavimo sutarties pagaminimÄ , laikymÄ ir panaudojimÄ Â Â ir paskirti 12 MGL dydžio ( 1560 Lt) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du– prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir galutinę bausmę A. K. paskirti 15 MGL dydžio (1950 Lt) baudÄ . Nustatyti, kad paskirtÄ baudÄ nuteistasis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminÄ nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raÅ¡tinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.

A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kaltinamajam A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d. už kreditinį sukčiavimÄ ir paskirti 15 MGL dydžio (1950 Lt) baudÄ . Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2d., 65 str. 2d., paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2002-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi ir paskirti V.

A. galutinę subendrintÄ bausmę 25 MGL dydžio (3250 litų) baudÄ . Nustatyti, kad paskirtÄ baudÄ nuteistasis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminÄ nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raÅ¡tinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Kaltinamajai V. A. paskirtas kardomÄ sais priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ Â periodiÅ¡kai registruots policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už bendrininkavimÄ Â pagaminant netikrus dokumentus apie V. A. įdarbinimÄ , suklastojant tikrus dokumentus-buto pirkimo- pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų- turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sÄ matos panaudojimÄ , ir suklastoto tikro dokumento- pirkimo- pardavimo sutarties panaudojimÄ iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d. už kreditinį sukčiavimÄ Â ir paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3d., 9d., 65 str. 2d., paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme ir paskirti S. K. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ Â vieneriems metams ir 50 MGL dydžio (6500 litų) baudÄ . Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nustatyti, kad paskirtÄ baudÄ nuteistasis turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam per šį terminÄ nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raÅ¡tinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisės nuosprendis S. K. palikti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-12-02 iki nuosprendžio paskelbimo, ir bausmę, atliktÄ pagal 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.   S. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. už bendrininkavimÄ Â pagaminant netikrus dokumentus apie V.

A. įdarbinimÄ , suklastojant tikrus dokumentus-buto pirkimo- pardavimo sutartį, žinomai netikrų dokumentų- turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akto, remonto darbų sÄ matos panaudojimÄ , ir suklastoto tikro dokumento- pirkimo- pardavimo sutarties panaudojimÄ iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

R. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.  Kaltinamajam R. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.  J. A. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamajai J.

A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.  S. A. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamajam S. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.  Priteisti solidariai iÅ¡ V.

A. ir S. K. 118 732, 99 litų negrÄ Å¾intÄ skolos dalį ir 16 proc. dydžio metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, skaičiuojant nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos ( 64 790, 79 Lt ) nuo 2012-05-21 ieÅ¡kinio pateikimo iki visiÅ¡ko skolos padengimo dienos „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui.  Priteisti solidariai iÅ¡ V. A. ir S. K. „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui 1000 litų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje praÅ¡ymo netenkinti.

 Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant nuosprendį priėmusiam teismui. Teisėja                                                                                         Laimutė Venckuvienė