2026-01-28 Nr. AB-2329-3-61-3-05978-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1590-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01077-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 25S222576 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išspręsti pareiškėjo M. A. A. prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, nurodytas tik formalus tekstas. Pareiškėjas jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų. Migracijos departamentas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį tiksliai nenurodant kokiu pagrindu.

2.2. Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatoms ir viešajai tvarkai, yra per griežtas. Pateikti dokumentai patvirtino, jog pareiškėjas negali gauti vizos ar leidimo laikinai gyventi kitoje Europos valstybėje, o tai nėra susiję su piktnaudžiavimu, todėl tokie Migracijos departamento argumentai yra nesusiję su piktnaudžiavimu, o tik patvirtina pareiškėjo norą dirbti kitoje šalyje.

2.3. Sprendimo turinys neatitinka UTPĮ 981 straipsnio 1 ir 2 dalių, 133 straipsnio 21 dalies, 140 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jame jokie faktai, pagrindžiantys išvadą, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nebuvo nurodyti.

2.4. Pareiškėjas tikėjo, jog vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublika laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Per MIGRIS sistemą 2025 m. spalio 7 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2510-DA-0025 atšaukti SIS perspėjimą. Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, 2025 m. spalio 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Įvertinęs kartu su prašymu pareiškėjo pateikto kelionės dokumento visų lapų kopijas, leidimo laikinai gyventi kopiją bei pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad po 2024 m. spalio 9 d., panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui nebuvo išduota kitos valstybės viza ar leidimas gyventi. Pareiškėjas jam išduoto ir panaikinto leidimo laikinai gyventi negrąžino ir toliau juo naudojosi, t. y. atsiėmęs Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi per (duomenys neskelbtini), pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. spalio 16 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tai, kad gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas neatvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau atvyko į Šengeno erdvę ir naudojosi leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sudarė pagrindą vertinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, todėl atsakovas vertino, jog nebuvo nustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

4.2. Pareiškėjo skunde nurodomų pirmosios instancijos teismo bylų faktinės aplinkybės ir skundo reikalavimas visais atvejais skiriasi nuo pareiškėjo atveju nustatytų konkrečių aplinkybių ir skundo reikalavimo, todėl nebuvo pagrindo šia teismo praktika vadovautis pareiškėjo atveju.

4.3. Pareiškėjas išduotą leidimą laikinai gyventi atsiėmė 2024 m. rugsėjo 10 d. per (duomenys neskelbtini). Taip pat, kiek buvo galima vertinti pagal pateiktus dokumentus, būtent šiuo leidimu laikinai gyventi, išduotu darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, neteisėtai naudojosi tam, kad atvyktų ir apsigyventų (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei su skundu teismui nebuvo pateikęs duomenų, kad turėjo teisę atvykti į Šengeno zoną suteikiantį dokumentą). Pareiškėjas neteisėtai naudojo Lietuvos Respublikoje išduotą leidimą laikinai gyventi tam, kad atvyktų į Šengeno erdvę ir apsigyventų joje, siekdamas gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), o ne dirbti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas vertino, kad savo veiksmais pareiškėjas apėjo teisę ir pažeidė migracijos procedūras.

4.4. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad pateikti dokumentai tik patvirtino jo norą dirbti kitoje šalyje, šie argumentai nepadarė pareiškėjo elgesio teisėtu: pareiškėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudodamas Lietuvoje išduotą leidimą laikinai gyventi. Nors šis leidimas Migracijos departamento buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau fiziniame dokumente nurodyta galiojimo data 2026 m. rugsėjo 3 d., todėl pareiškėjas vis dar neteisėtai naudoja Lietuvoje išduotą leidimą gyventi tam, kad gyventų (duomenys neskelbtini), kur siekia gauti leidimą gyventi.

4.5. Pareiškėjui buvo žinoma apie Migracijos departamento priimtą jo atžvilgiu sprendimą dėl draudimo atvykti bei perspėjimo įvedimo į SIS, nes būtent šį perspėjimą pareiškėjas ir prašė panaikinti. Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 24S248407 pareiškėjas neginčijo, todėl reikalavimą paaiškinti šiuo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes atsakovas laikė nepagrįstu.

4.6. Ginčijamame Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, išdėstyti Migracijos departamento atlikti veiksmai ir pateiktas su Sprendimu susijusių faktinių aplinkybių vertinimas, faktinės aplinkybės susietos su teisės normomis, aiškiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai. Sprendime įvertintos individualios su pareiškėju susiję aplinkybės. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

II

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 28 d priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kadangi pareiškėjas ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ramrenta“ (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760383107, galiojantis iki 2026 m. rugsėjo 3 d., pareiškėjui įteiktas 2024 m. rugsėjo 10 d. per (duomenys neskelbtini).

6.2. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 23 d. gavo Bendrovės, tarpininkavusios dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, pranešimą Nr. 2409-PRNŠ-4554, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, pranešime Bendrovė nurodė, kad užsieniečio leidimas laikinai gyventi yra gautas (duomenys neskelbtini), tačiau jis negali atvykti į (duomenys neskelbtini) dėl naujų šios šalies įstatymų ir atsiimti leidimą laikinai gyventi, todėl prašė panaikinti leidimą laikinai gyventi.

6.3. Migracijos departamentas, 2024 m. spalio 9 d. nustatęs, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. per Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, į Lietuvos Respubliką neatvyko, darbo sutarties nesudarė, priėmė sprendimą Nr. 24S227433 panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais.

6.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui), 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 24S248407 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).

6.5. Pareiškėjas 2025 m. spalio 7 d. per MIGRIS sistemą Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2510-DA-0025 atšaukti SIS perspėjimą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad, kai atvyko į Lietuvą ieškoti darbo, jį priėmė, bet iš karto atleido logistikos įmonė. Tačiau pirmąjį vairavimo egzaminą jis nedaug suklydo, dėl šios klaidos jam nebuvo leista dirbti. Pripažįsta savo klaidą ir nuo to laiko ėmėsi priemonių tobulinti savo įgūdžius ir užtikrinti, kad toks incidentas nepasikartotų. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu legaliai gyvena (duomenys neskelbtini) ir siekia gauti čia leidimą laikinai gyventi ir dirbti legaliai, tačiau negali to padaryti dėl SIS draudimo ir įrašo. Siunčia visus duomenis ir dokumentus, kurie patvirtina faktą, kad gyvena (duomenys neskelbtini) legaliai (prašymo prieduose tik du kartus pridėtas gyvenamosios vietos patvirtinimas); pareiškėjas nurodo, kad turi sveikatos draudimo kortelę; atsidarė banko sąskaitą; nori dirbti sunkvežimio vairuotoju ir rado darbdavį ir teikia tai patvirtinančius dokumentus (su prašymu tokių dokumentų nepateikta). Pareiškėjas nurodo, kad laukia, kol bus panaikintas SIS draudimas, tam, kad galėtų įsidarbinti.

6.6. Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, 2025 m. spalio 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

7. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgė aktualias, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias, UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalių, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1–4 dalių, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 32 punkto, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 49 punkto nuostatas, bei pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktu.

8. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nes nebuvo nustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Tačiau 2024 m. rugsėjo 23 d. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2409-PRNŠ-4554, kuriuo Bendrovė prašė anuliuoti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatvyko dirbti. Pranešime Bendrovė nurodė, kad užsieniečio leidimas laikinai gyventi yra gautas (duomenys neskelbtini), tačiau jis negali atvykti į (duomenys neskelbtini) dėl naujų šios šalies įstatymų ir atsiimti leidimą laikinai gyventi, todėl prašoma panaikinti leidimą laikinai gyventi.

9. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S227433 panaikinti pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 28 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760383107, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesudarė), tai, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 24S248407, vadovaudamasis pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, pareiškėjui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu, Migracijos departamentui pateikė prašymą atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

10. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju, iš pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos išrašo buvo matyti, jog nėra duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą Bendrovėje. Taip pat remiantis byloje pateikta pareiškėjo paso patvirtinta kopija, buvo matyti, jog nėra duomenų apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką bei išvykimą iš Lietuvos Respublikos leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, nesudarė su Bendrove darbo sutarties ir neatvyko į Lietuvos Respubliką dirbti Bendrovėje. Taip pat iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų buvo matyti, jog pareiškėjas nėra įsidarbinęs kitoje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, kas, teismo vertinimu, suponuoja, jog pareiškėjas neturi ekonominių bei socialinių santykių su Lietuvos Respublika.

11. Teismas akcentavo, kad be kita ko, Migracijos departamentas nustatė, jog nesant duomenų apie pareiškėjui išduotą kitos valstybės vizą ar leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten 2024 m. spalio 16 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Remiantis nustatytais duomenimis, buvo galima daryti išvadą, jog pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties su Bendrove, toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, t. y., atsiėmęs Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi per (duomenys neskelbtini), pareiškėjas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) bei ten 2024 m. spalio 16 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, kas suponavo, jog pareiškėjas neišvyko iš Šengeno erdvės ir naudojasi panaikintu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

12. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, nesudarė su Bendrove darbo sutarties ir neatvyko dirbti, tačiau išvyko į kitą Šengeno valstybę, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, patvirtino, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, nesudaręs su Bendrove darbo sutarties, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo. Be to, pareiškėjas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 24S248407 ir 2024 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 24S227433 neskundė, jie yra įsitesėję, juose nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos, todėl teismas laikė, jog Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą.

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo paneigtos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, nesudarė su Bendrove darbo sutarties ir neatvyko dirbti, tačiau išvyko į kitą Šengeno valstybę, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti neprašė, duomenų, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno zonos, nebuvo, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šiuo metu neteisėtai yra Šengeno zonoje, dėl ko kelia nelegalios migracijos grėsmę.

15. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas būtų nurodęs naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS sistemoje, t. y. prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad išnyko pagrindas pareiškėjui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS sistemoje. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, jog Bendrovė darbo sutarties su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesudarė, taip pat aplinkybių, jog pareiškėjas nedirba jokioje kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje bei, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką, o išvyko į kitą Šengeno valstybę, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos išduotu leidimu gyventi, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu atsisakė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Sprendimą.

17. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutiko su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškė, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, padarė išvadą, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Teismas nenustatęs kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str.), .pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

III

19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento Sprendimą; 2) patenkinus pirmąjį reikalavimą – įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; 3) netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo ir klausimą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Nesant jokio pagrindo atsakovas privalo išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS ir pareiškėjui negali būti užkertamas kelias gauti kitos valstybės leidimą laikinai gyventi arba vizą. Pareiškėjas jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų, o atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu.

20.2. Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis UTPĮ, viešajai tvarkai ir per griežtas pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nebuvo nustatyta jokios grėsmės nei Lietuvos Respublikai, nei kitai Šengeno šaliai, o atvirkščiai – pateikiama visa susijusi informacija su pareiškėjo asmeniu konkrečiai nurodant jo gyvenamąją vietą ir siekius gauti (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir faktą, kad jis dabar to negali padaryti dėl galiojančio Lietuvos valstybės įvesto SIS draudimo, vien dėl to, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su priimančia jį dirbti įmone.

20.3. Sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas iš esmės vadovaujantis Migracijos departamento sprendimu dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, į Lietuvos Respubliką atvyko, bet darbo sutarties su Bendrove, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesudarė. Nors šie sprendimai nebuvo apskųsti, tačiau juose nurodyti pagrindai yra pakartojami ginčijamame Sprendime, todėl teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, turi vertinti ir jų pagrįstumą. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad turi visus dokumentus apie jo legalų gyvenimą (duomenys neskelbtini), tačiau nei atsakovas nei teismas į tai nesigilino. Atvirkščiai atsakovas aiškinosi dėl pareiškėjo statuso (duomenys neskelbtini) ir buvo tik patvirtinta apie pareiškėjo statusą ir buvimo vietą. Pareiškėjui panaikinus SIS draudimą, jis galėtų nevaržomai gauti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė visą informaciją ir dokumentus, nesiekdamas nieko suklaidinti, tačiau atsakovui pasirodė kitaip. Taigi, buvo priimti per griežti ir neteisingi sprendimai, neįvertinus visų įstatymo normų ir pagrindų.

20.4. Pareiškėjas siūlo teismui ir atsakovui atkreipti dėmesį į įsiteisėjusius teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025, Nr. eI2-16583-816/2024 ir Nr. eI2-11938-743/2025 kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti, nurodo, kad gausioje ir išplėtotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog užsienietis nesudarė darbo sutarties, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

20.5. Pareiškėjo duomenys į SIS sistemą buvo įtraukti vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a puntu ir 2 dalies c punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Kaip matyti iš Sprendimo, jame nėra motyvų dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokie Migracijos departamento sprendimai analogiškose bylose ne kartą buvo pripažinti neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus. Taigi, Sprendimas nėra pagrįstas ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos detalizavimo, todėl privalo būti panaikintas.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi analogiški motyvai, kaip ir teikiant skundą pirmosios instancijos teismui. Nors pareiškėjas ir teikia apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo, tačiau šiame skunde nenurodo pagrįstų argumentų, dėl kurių skundžiamas sprendimas galėtų būti vertinamas kaip priimtas netinkamai įvertinus byloje esančią medžiagą, neatsižvelgus į byloje esančius įrodymus bei padarius aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisingas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

22.2. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į tai, kad pareiškėjas „negali ir negalės gauti leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), tol, kol jam galioja įvestas SIS draudimas iš Lietuvos Respublikos pusės“, su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Jokia kita valstybė narė nėra saistoma Lietuvoje priimto sprendimo dėl perspėjimo įvedimo į SIS. Tokios pat nuomonės laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2025 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-2055-575/2025).

22.3. Pareiškėjas kartoja skundo argumentus, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Kaip jau buvo nurodyta Sprendime, atsiliepime į skundą ir skundžiamame teismo sprendime, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas būtų nurodęs naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS, t. y. prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad išnyko pagrindas pareiškėjui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS.

22.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai dėsto argumentus dėl sprendimo įvesti perspėjimą į SIS bei vadovaujasi teismų praktika, susijusia su sprendimais uždrausti atvykti ir įvesti perspėjimą į SIS, nes pareiškėjas ginčija ne sprendimą uždrausti atvykti, bet sprendimą atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, pagrįstumas ir teisėtumas, bei įpareigojimas iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą.

24. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, padarė išvadą, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis UTPĮ, viešajai tvarkai ir per griežtas pareiškėjo atžvilgiu, be to jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Pareiškėjo teigimu, byloje nebuvo nustatyta jokios grėsmės nei Lietuvos Respublikai, nei kitai Šengeno šaliai. Nors pareiškėjas pateikė visą informaciją ir dokumentus, nesiekdamas nieko suklaidinti, tačiau tiek atsakovas, tiek teismas neteisingai vertino įrodymus.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir detaliai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kuriais jis grindžia Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos skundžiamam Sprendimui priimti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

30. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nes, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. jame nurodytas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos priimant ginčijamą Sprendimą.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, NAS taisyklių 30 ir 32 punktais bei Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

33. UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

34. Pagal NAS taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

35. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1. motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2. draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3. valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4. aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2. sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3. išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1. nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2. nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3. nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4. nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

36. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. spalio 7 d. per MIGRIS sistemą Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2510-DA-0025 atšaukti SIS perspėjimą, kuris nustatytas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. 24S248407, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), nes Migracijos departamentas, 2024 m. spalio 9 d. nustatęs, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. per Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, į Lietuvos Respubliką neatvyko, darbo sutarties nesudarė, priėmė sprendimą Nr. 24S227433 panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad asmuo, nesudaręs su Bendrove darbo sutarties, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko. Įvertinęs kartu su prašymu asmens pateikto kelionės dokumento visų lapų kopijas, leidimo laikinai gyventi kopiją bei pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas nustatė, kad po 2024 m. spalio 9 d., panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmeniui nebuvo išduota kitos valstybės viza ar leidimas gyventi. Asmuo jam išduoto ir panaikinto leidimo laikinai gyventi negrąžino ir toliau juo naudojosi, t. y., atsiėmęs Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi per (duomenys neskelbtini), asmuo išvyko į (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. spalio 16 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tai įvertinęs Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau atvyko Šengeno erdvę ir naudojosi leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o tai kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad asmuo piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Taigi, Migracijos departamentas Sprendime įvertinęs, kad pareiškėjas apėjo nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę, nes turėdamas leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, o išvyko į (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad asmuo piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, bei tai, kad nagrinėjant asmens prašymą, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, sprendė, kad nenustatyta teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami.

38. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas Sprendime išdėstytai pozicijai, pagrįstai įvertino, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, nesudarė su Bendrove darbo sutarties ir neatvyko dirbti, tačiau išvyko į kitą Šengeno valstybę, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti neprašė, duomenų, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno zonos, nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šiuo metu neteisėtai yra Šengeno zonoje, dėl ko kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybės, jog Bendrovė darbo sutarties su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesudarė, taip pat aplinkybių, jog pareiškėjas nedirba jokioje kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje bei, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką, o išvyko į kitą Šengeno valstybę, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos išduotu leidimu gyventi, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu atsisakė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė Migracijos departamento ginčijamame Sprendime išdėstytai pozicijai, taip pat nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas būtų nurodęs naujas aplinkybes, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS sistemoje, t. y. prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad išnyko pagrindas pareiškėjui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS sistemoje.

40. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, kad jis negali ir negalės gauti leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), tol, kol jam galioja Lietuvos Respublikos įvestas perspėjimas SIS sistemoje, pažymi, kad UTPĮ 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ištrinamas iš SIS.

41. Kaip nurodyta SIS reglamento 27 straipsnio e dalyje, išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f dalyje – kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi SIS reglamento 27 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą – ar išduoti leidimą gyventi, ar ilgalaikę vizą – trečiosios šalies piliečiui priima išduodančioji valstybė narė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia Migracijos departamentui reikalavimą dėl išbraukimo iš SIS nesant tam pagrindo, nes (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, (duomenys neskelbtini) priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025; 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025, Nr. eI2-16583-816/2024 ir Nr. eI2-11938-743/2025 pateiktų išaiškinimų, pažymi, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjo nurodyti pirmosios instancijos teismo priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai nevertintini kaip įpareigojantys Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą vadovautis juose pateiktu teisės aiškinimu. Akcentuotina, kad pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose buvo ginčijami Migracijos departamento sprendimai, kuriais uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas SIS perspėjimas, todėl nurodytų bylų ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, skiriasi ginčo dalykas, faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės normos, dėl to nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytomis administracinėmis bylomis. Be to, kiekvienas atvejis ginčui aktualiais klausimais vertinamas individualiai.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei perspėjimą jo atžvilgiu SIS sistemoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas aiškiai nenurodo kokias faktines aplinkybes netinkamai nustatė (nenustatė) bei teisės normas netinkamai taikė (netaikė) Migracijos departamentas, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo aptartos situacijos vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, bei Migracijos departamentas.

44. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

45. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė