27fc2763-33dc-4fdb-aad8-e9fa2745ae4d · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-190-851/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50231-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 2.1.14.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R.

S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. S. 2 metų laidavimÄ be užstato, ir baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 281 straipsnio 1 dalį nutraukta, paskiriant R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ 1 (vienus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės M.

B. naudai priteista 93,39 Eur turtinei žalai ir 1100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 30,52 Eur turtinei žalai atlyginti; Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 25 d. apie 17.29 val. Vilniaus rajone vairuojamu automobiliu BMW 535, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. 172 (Raudondvaris – Giedraičiai – Molėtai) važiuojamosios dalies eismo juosta nuo Vilniaus miesto pusės link Paberžės kaimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.3. punkto reikalavimus, numatančius, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančioms transporto priemonėms, 117 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad jeigu yra iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos, ir taisyklių 3-io priedo 1.1. punkto reikalavimus, numatančius, kad siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, o taip pat, kad Å¡iÄ linijÄ kirsti draudžiama, tai yra, prieÅ¡ lenkdamas, jis neįsitikino, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis laisva, kelio atkarpoje ties 11,6 km.

įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir kelio ruože, kuriame prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus skiria siaura iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linija, lenkdamas ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones važiavo prieÅ¡ingos eismo krypties juosta kairiau nuo Å¡ios linijos, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – Å¡ia eismo juosta prieÅ¡inga kryptimi link Vilniaus miesto pusės važiavusiam M. B. vairuojamam automobiliui Å koda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis vairuojamu automobiliu nespėjęs aplenkti kitų transporto priemonių ir grįžti į savo judėjimo krypties eismo juostÄ , susidÅ«rė su automobiliu Å koda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Å io eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų M.

B. ir automobilio BMW 535, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui Z. (Z.) V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintos susidūrusios transporto priemonės.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu atleido R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. S. 2 metų laidavimÄ be užstato, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ R. S. atžvilgiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nutraukė, paskirdamas R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ 1 (vienus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ R.

S. M. B. naudai priteista 1200 eurų proceso ( atstovavimo ) iÅ¡laidoms atlyginti. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu R. S. (toliau tekste ir – apeliantas) praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį – vietoje paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 1 metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones – paskirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . 3.1. Skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad, atsižvelgiant į jo (apelianto) asmenybę (yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo, buvo blaivus, dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi), todėl yra tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ 1 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones.

Teigia, jog baudžiamasis įstatymas suteikia plačias galimybes teismams individualizuoti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus. Pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nurodo, jog baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad jis (apeliantas) privalo prisiimti neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes, pripažįsta, kad jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios yra iÅ¡vardintos BK 67 straipsnio 2 dalyje, ir kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kita vertus praÅ¡o, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės – vairuotojo pažymėjimo atėmimo 1 metų laikotarpiui. 3.2. Nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (pridėta pažyma apie jo (apelianto) deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ) kaimo vietovėje, dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra Vilniaus mieste ir jo darbo vieta statybose priklauso nuo aptarnaujamo objekto buveinės. Teigia, jog dažniausiai tenka važinėti į Vilnių, Vilniaus raj., Panevėžio ir kitus miestus (pridėta Google maps duomenys apie atstumÄ nuo darbo iki namų), kartu su juo važiuoja ir kolegos iÅ¡ gretimų gyvenviečių Å irvintų r., jis atveža juos į darbÄ (pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus praÅ¡ymas), todėl į aptarnaujamÄ objektÄ jam reikia kiekvienÄ dienÄ važinėti automobiliu, važiuojant vieÅ¡uoju transportu tai bÅ«tų tiesiog neįmanoma (pridėta Å irvintų autobusų stoties autobusų marÅ¡rutų ir grafikų lentelė).

Pasak apelianto, prarasti darbÄ Å¡iuo metu jam bÅ«tų itin skausminga finansiÅ¡kai bei moraliÅ¡kai. Pažymi, kad iki Å¡iol dengia pasiimtÄ kreditÄ automobiliui, kurį sudaužė patirto eismo įvykio metu. Nurodo, jog gyvena su tėvais, kurie gauna minimalų darbo užmokestį, patys turi skolinių įsipareigojimų, iÅ¡laiko jo seserį, namus, todėl jis negali tokios didelės finansinės naÅ¡tos užkrauti savo tėvams, juolab, kad privalės atlyginti ir nukentėjusiosios patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. 3.3.

Pasak apelianto, iÅ¡analizavus teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo bylose, konstatuota, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡i poveikio priemonė skiriama itin retai. Teigia, jog skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti aplinkybė ta, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs Å¡iÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė neatsargų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , apibÅ«dinamas teigiamai, neatsargų nusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivus, sudėtingomis eismo sÄ lygomis – buvo tamsu, lijo ir gatvės asfaltas buvo Å¡lapias, piktybiÅ¡kai Kelių eismo taisyklių nepažeidė, tiesiog nebuvo pakankamai atidus ir laiku nespėjo aplenkti lėtai priekyje važiuojančio automobilio, nuo Å¡io pažeidimo padarymo praėjo jau daugiau, nei vieneri metai.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba statybose ir jam bÅ«tina vairuoti automobilį, be to, jis kiekvienÄ dienÄ kolegas vežioja į darbÄ , todėl, uždraudus Å¡iÄ teisę, bÅ«tų pakenkta Å¡ių žmonių ir darbovietės interesams. Taip pat teigia, jog uždraudus Å¡iÄ teisę, jis bÅ«tų priverstas ieÅ¡koti kito darbo, ir dėl to galimai sumažėtų jo pajamos, vertinat ir tai, kad Å irvintų rajone, kur jis gyvena, itin sunku rasti darbÄ , ypač Å¡iuo sunkiu pandemijos laikotarpiu.

Pasak apelianto, pablogėjus jo turtinei padėčiai, kiltų daugiau problemų dėl civilinių ieÅ¡kinių padengimo ir nukentėjusiosios turtinių interesų patenkinimo. Apelianto vertinimu, dėl visų Å¡ių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metams vairuoti transporto priemonę – turėtų bÅ«ti panaikinta. 3.4. Apeliantas taip pat nesutinka su Å¡ioje byloje priteista 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Teigia, kad Å¡i byla nebuvo kažkuo sudėtinga, didelės apimties, reikalaujanti itin didelių atstovavimo kaÅ¡tų, o tai, kad nukentėjusioji nepagailėjo itin didelės pinigų sumos advokatui sumokėti, bei kreipėsi į vienÄ iÅ¡ brangiausiai apmokamų specialistų Lietuvoje, nesudaro loginio sprendimo priteisti tokio dydžio pinigų sumos dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, dėl kurio padarymo jis pats ypatingai iÅ¡gyveno, ir finansiÅ¡kai daug nukentėjo, ir iki Å¡iol itin gailisi bei vis dar patiria finansinių iÅ¡laidų.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į jo (apelianto) turtinę padėtį – gauna minimalų atlyginimÄ , paskolinių įsipareigojimų dydį ir tai, jog jis nevengia mokėti skolų, bei pripažįsta, kad privalo atlyginti tokias iÅ¡laidas, galėjo atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiajai iÅ¡ vis nepriteisti ar jų dydį ženkliai sumažinti. Pasak apelianto, nors pirmosios instancijos teismas ir sumažino nukentėjusios praÅ¡omÄ 2360,09 Eur sumÄ atstovavimo iÅ¡laidoms kompensuoti, tačiau nagrinėjamu atveju net ir sumažinta iki 1200 Eur suma, apelianto teigimu, jam yra itin didelė ir neadekvati finansinė naÅ¡ta.

4. Apeliacinės instancijos teisme gautas prokuroro atsiliepimas, kuriame praÅ¡o R. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė R. S. baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam laikotarpiui. Teigia, kad nors eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė sÄ lyginai nedidelius sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas), įvykių eiga leidžia manyti, kad tragiÅ¡kų negrįžtamų padarinių buvo iÅ¡vengta tik sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių dėka.

Net ir vienkartinis nustatytas R. S. elgesio atvejis byloja didelį pastarojo lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ir neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , o taip pat nesuvokimÄ galimų pasekmių ir atsakomybės vairuojant transporto priemonę, kaip didesnį pavojaus Å¡altinį. Asmens interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta netinkamai.

Å iuo atveju visuomenės saugumas, lyginant su galimais nuteistojo nepatogumais susirandant pragyvenimo Å¡altinį, yra akivaizdžiai didesnė, prioritetÄ turinti vertybė. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbiÄ prevencinę reikÅ¡mę, kad tokie atvejai nepasikartotų – lengvabÅ«diÅ¡ku elgesiu nebÅ«tų keliama grėsmė nei savo, nei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, transporto eismo saugumui. Vietoje aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės praÅ¡oma skirti įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ pasižymi kitokiais tikslais, neturi tokios prevencinės funkcijos, kaip specialiosios teisės atėmimas, todėl vien tik Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas neužtikrintų Å¡ioms priemonėms BK 67 straipsnio 1 dalyje keliamų tikslų. 4.1.

Prokuroras taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir dalyje dėl iÅ¡ R. S. nukentėjusiosios M. B. naudai priteistos 1 200 eurų sumos proceso (atstovavimo) iÅ¡laidoms atlyginti. Prokuroro teigimu apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad priteista nukentėjusiajai atstovavimo iÅ¡laidų suma nėra proporcinga jÄ atstovavusio advokato atliktiems veiksmams bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. M. B. iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių ir teisėtų interesų gynimÄ , procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusiosios turėtų ir praÅ¡omų atlyginti iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio klausimas teismo buvo sprendžiamas ne formaliai, o itin nuodugniai. Visi nukentėjusiosios atstovo proceso metu atlikti veiksmai nuosprendyje buvo įvardinti ir iki detalių iÅ¡analizuoti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir apeliaciniame skunde nurodytas, kaip bylos sudėtingumas ir apimtis, taip pat į teismų praktikÄ , nukentėjusiosios atstovo dalyvavimo procese metu teiktus praÅ¡ymus (kurie buvo patenkinti) ir parengtÄ civilinį ieÅ¡kinį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados R. S. apeliacinis skundas netenkinamas 5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. R. S. apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik ginčija jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, praÅ¡ydamas jÄ pakeisti į kitÄ , bei sumažinti priteistas proceso iÅ¡laidas.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio kaltininko teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. KokiÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai, nei asmeniui, nuteistam kriminaline bausme, baudžiamojo poveikio priemonė nesukelia teisinių padarinių – teistumo.

8. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad jam nepagrįstai paskirtas uždraudimas vieneriems metams vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), teisėjų kolegija pažymi, jog R. S. paskirtos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas, bÅ«damas mažesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ vidurkį, vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus. Naudodamasis minėta teise pareiÅ¡kėjas padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios dviem žmonėms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei sugadintas turtas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstama veika sÄ lygota apelianto veiksmų, Å¡iurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, o bÅ«tent, kad esant sudėtingoms eismo sÄ lygoms R. S. ėmėsi rizikingų ir nebÅ«tinų manevrų ( lenkė ne mažiau du automobilius, kurie judėjo apie 90 km/h greičiu, nors žiÅ«rint R. S. judėjimo kryptimi, prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas skirianti iÅ¡tisinė linija iki transporto priemonių susidÅ«rimo tęsėsi apie 130 metrų ).

Teismas vertino tiek Å¡iÄ aplinkybes, tiek ir kitas bausmės individualizavimÄ Ä¯takojančias aplinkybes, kurios vertintinos parenkant baudžiamojo poveikio priemonę. Å iuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinę atsakomybę tam, kas, pažeisdamas kelių eismo taisykles sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu atveju, vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalimi, asmenims už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų.

Å iame kontekste vertinama ir tai, kad ANK net už mažiau pavojingas veikas numatyta galimybė taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ . Å iuo atveju R. S. buvo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis jam bÅ«tų galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , savo griežtumu daugiau atitinkantį administracinę atsakomybę, arba iÅ¡vis jos neskirti, nenustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir apelianto nurodytos buitinės problemos, galimi suvaržymai, apribojimai ir pan.

Å iuo atveju pritartina prokuroro argumentams, jog visuomenės saugumas, lyginant su galimais R. S. nepatogumais susirandant pragyvenimo Å¡altinį, yra akivaizdžiai didesnė, prioritetÄ turinti vertybė. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbiÄ prevencinę reikÅ¡mę, kad tokie atvejai nepasikartotų – lengvabÅ«diÅ¡ku elgesiu nebÅ«tų keliama grėsmė nei savo, nei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, transporto eismo saugumui. 8.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise – tai terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teisėmis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis Å¡ia teise (teisėmis).

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiai baudžiamojo poveikio priemonei yra būdinga tai, jog:

1) uždraudžiama tik naudotis specialia teise;

2) draudžiama tam tikrÄ laikÄ ja naudotis;

3) pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, skirtingai nei administracinių nusižengimų bylose, asmeniui, kuriam buvo uždrausta naudotis specialia teise, jos turėtojas Å¡iÄ teisę atgauna automatiÅ¡kai (t. y. nereikia iÅ¡ naujo gauti leidimo, licencijos, laikyti pakartotinių egzaminų ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2AT-83-942-2015 ).

9. Dėl priteistos 1200 eurų dydžio sumos atstovavimo iÅ¡laidoms padengti apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iÅ¡ R. S. M. B. naudai priteisti 1200 eurų proceso ( atstovavimo ) iÅ¡laidoms atlyginti, BPK reikalavimų nepažeidė ir laikėsi teismų praktikos, sprendžiant tokio pobÅ«džio klausimus. 9.1. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant šį klausimÄ , atsižvelgtina taip pat į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. 9.2. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ne tik iÅ¡ nuteistojo, bet ir iÅ¡ kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ , proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteistos ir iÅ¡ asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. 9.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime itin iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiosios praÅ¡omų atlyginti iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio klausimÄ . Visi nukentėjusiosios atstovo proceso metu atlikti veiksmai nuosprendyje buvo nuodugniai iÅ¡analizuoti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, į teismų praktikÄ , nukentėjusiosios atstovo dalyvavimo procese metu teiktus praÅ¡ymus ir parengtÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nukentėjusiosios praÅ¡omas proceso iÅ¡laidas sumažino beveik dvigubai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistos nukentėjusiajai M. B. 1200 Eur iÅ¡laidos advokato paslaugoms yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ir nelaikytinos akivaizdžiai per didelėmis. 9.4 IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad advokatas L. Kuprusevičius nukentėjusiajai M. B. teisines paslaugas teikti pradėjo jau ikiteisminio tyrimo metu, 2020-01-16 dalyvavo jÄ apklausiant liudytoja, 2020-07-15 susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2020-07-21 parengė praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ , kuris buvo iÅ¡ dalies patenkintas, 2020-09-22 susipažino su papildomai surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2020-11-19 parengė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo bylÄ nagrinėjant teisme 2 posėdžiuose, teisminio nagrinėjimo metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų duomenų iÅ¡reikalavimo.

Taigi nukentėjusiajai priteista 1200 Eur suma advokato pagalbai atlyginti nelaikytina aiÅ¡kiai per didele, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje paprastai priteisiamų pinigų sumų proceso iÅ¡laidoms atlyginti dydžius, todėl apelianto praÅ¡ymas Å¡iÄ pinigų sumÄ sumažinti netenkinamas.

10. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : R. S. apeliacinį skundÄ atmesti Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Jurgita Mačionytė Aiva Survilienė Nida Vigelienė