27f6b83c-b60a-40da-a8c8-e33aa9184edd · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-230/2014                                                                                                     Proceso Nr. 2-58-3-00450-2012-2                                           Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.17; 121.21 (S)                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                             N U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2014 m. sausio 13 d.                                                                     Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1219-368/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

R. , trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Juvara“, dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                    I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iÅ¡ juridinio asmens organo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo, atlyginimo.IeÅ¡kovas UAB „Ardena“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo J.

R. 46 584,95 Lt dydžio žalos atlyginimÄ , 1 398 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Juvara“ nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigijo 51 182,95 Lt vertės prekes. Å alys sutarė, kad už Å¡ias prekes trečiasis asmuo atsiskaitys sÄ skaitose numatytais terminais. Savo įsipareigojimų trečiasis asmuo neįvykdė, atsiskaitė tik iÅ¡ dalies ir už prekes ieÅ¡kovui liko skolingas 46 584,95 Lt.

Å iaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Juvara“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu ir žinodamas trečiojo asmens finansinę padėtį, nesikreipęs į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas bei ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, interesus.Å iaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo J. R. 46 584,95 Lt žalos atlyginimÄ , 1 398 Lt dydžio žyminį mokestį ir 2 000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Atsakovas J.

R. , nesutikdamas su teismo sprendimu už akių, 2012 m. spalio 2 d. padavė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame prašė šį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ .Å iaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi patenkino atsakovo pareiÅ¡kimÄ , panaikino jį ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.                             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

IÅ¡ bendrovės balanse nurodytos įsipareigojimų sumos nenustatęs, kokiÄ Ä¯sipareigojimų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai, konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai trečiojo asmens nemokumÄ grindžia 2011 m. finansinių metų mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais. Ä®vertinęs, kad aplinkybė, jog bendrovė vėlavo atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nesuponuoja iÅ¡vados, kad visi 2011 m. įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti; Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje nustatyta, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų suma 2012 m. sausio 27 d. sudarė 6 235 786,11 Lt; ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo jau 2011 m. buvo nemokus; prieÅ¡ingai, nustatęs, kad 2011 m.

UAB „Juvara“ turto vertė siekė 5 577 729 Lt, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 539 084,43 Lt, t. y. nevirÅ¡ijo pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, padarė iÅ¡vadÄ , kad 2010 m. UAB „Juvara“ buvo stiprus pelningai dirbantis juridinis asmuo, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, iki 2012 m. įmonei nebuvo inicijuojami bankroto bylos iÅ¡kėlimo procesai. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia UAB „Juvara“ neapmokėtomis 2011 m. rugpjūčio 12 d.–2011 m. lapkričio 10 d.

PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, o jame nurodė, jog UAB „Juvara“ iÅ¡ dalies padengė 2011 m. rugpjūčio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ARD 0187951; trečiasis asmuo vykdė atsiskaitymus ieÅ¡kovui ir pagal kitus sandorius: 2011 m. sausio 5 d. pervedė 150 000 Lt, 2011 m. sausio 12 d. – 100 000 Lt, 2011 m. sausio 18 d. – 100 000 Lt, 2011 m. sausio 21 d.– 100 000 Lt, 2011 m. kovo 23 d.– 190 801,48 Lt, 2011 m. kovo 31 d.– 266 024,55 Lt, 2011 m. liepos 15 d.– 293 614,41 Lt; trečiasis asmuo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras turėjo apmokėti per vienÄ mėnesį nuo jų iÅ¡raÅ¡ymo dienos, sprendė, kad ieÅ¡kovas, kaip patyręs verslo subjektas, žinojęs apie UAB „Juvara“ atsiskaitymų pagal sandorius vėlavimÄ , ir toliau tiekęs įmonei prekes, pats prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su tinkamu sandorių įvykdymu (sÄ skaitų apmokėjimu).

Nenustatęs, kad UAB „Juvara“ ir jos vadovas siekė iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, prieÅ¡ingai, nustatęs, jog bendrovė siekė plėtoti savo veiklÄ , nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. sudarė apie 4 830 968 Lt vertės subrangos sutartis ir papildomus susitarimus, mažino savo įsipareigojimus kreditoriams: 2011 m. liepos 1 d. įmonės skolos VSDFV siekė 1 266 713,60 Lt, o 2011 m. rugsėjo 30 d. sumažėjo iki 226 266,73 Lt, pagal kitus sandorius bendrovė atsiskaitinėdavo su ieÅ¡kovu, atsakovas (įmonės akcininkas) kreipėsi į bankÄ dėl kredito suteikimo apyvartinėms lėšoms papildyti, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas (įmonės akcininkas) siekė sumažinti įmonės įsipareigojimus kreditoriams ir iÅ¡vengti bankroto, kurį lėmė verslo nesėkmė.

Kartu pažymėjo, kad UAB „Juvara“ bankroto procesas nėra baigtas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, jog konkretus kreditorius į teismÄ dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tik su netiesioginiu ieÅ¡kiniu (CK 6.68 str.), pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų.

Patenkinus netiesioginį ieÅ¡kinį, iÅ¡reikalautas turtas bÅ«tų įskaitomas į skolininko turtÄ ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.). Visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė, o ne jos kreditoriai.                                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Juvara“ 2011 m. jau buvo nemoki, o byloje esantys finansiniai duomenys, nepatvirtina, kad įmonės 2011 m. turimi įsipareigojimai (7 265 632 Lt) buvo pradelsti. Bendrovė nuo 2010 m. pabaigos turėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių dydis virÅ¡ijo pusę turimo įmonės turto, Å¡ių įsipareigojimų bendrovei nepavyko įvykdyti ir jie liko iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Bankroto byla buvo inicijuota 2011m. gruodžio 20 d., t. y. po mėnesio kai buvo įsigytos paskutinės prekės iÅ¡ ieÅ¡kovo.Teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nepagrįstai nurodė, kad UAB „Juvara“ pradelstų įsipareigojimų dydis 2011 m. sudarė 2 539 084,43 Lt, taip pat netinkamai vertino atsakovo pateiktus duomenis, nes jie pateikti siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ir neatspindi realios bendrovės bÅ«klės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2010 m. UAB „Juvara“ buvo stiprus pelningai dirbantis juridinis asmuo, o 2011 m. mažino savo įsipareigojimus, atsiskaitinėjo su ieÅ¡kovu ir siekė plėtoti veiklÄ .

Atsakovas suprato sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, žinojo, kad veiklos nebetęs.Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Tiek pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , skolininko kaltė yra preziumuojama ir įmonės vadovas privalo įrodyti, kad nėra kaltas dėl kreditoriui padarytos žalos. Atsakovas atsiliepime su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismas pagrįstai ir objektyviai įvertino Å¡alių pateiktus argumentus, teisingai vadovavosi kasacinio ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuota teismų praktika, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Teismas pagrįstai konstatavo, kad su tokiu reikalavimu į teismÄ galėtų kreiptis tik bankroto administratorius arba kreditorius, reiÅ¡kiantis netiesioginį ieÅ¡kinį bankrutuojančios įmonės vardu.

Apeliantas pasirinko netinkamÄ savo tariamai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti apeliacinį skundÄ ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovas pats su bendrove visus metus intensyviai bendradarbiavo. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, nors ir suvokdamas įmonės finansinę padėtį, siekdamas pelno, veikė savo rizika ir sudarinėjo sandorius, todėl prisiėmė visÄ su žalos atsiradimo grėsme susijusiÄ rizikÄ .IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia naujais argumentais, nors įstatymas tai imperatyviai draudžia, t. y.

įrodinėja atsakovo kaltę ir tuo, kad jis, neva žinodamas sunkiÄ bendrovės padėtį ir suvokdamas, kad už įgytas prekes įmonė neatsiskaitys, neteisėtai sudarinėjo sandorius. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o jo civilinė atsakomybė negali bÅ«ti grindžiama vien aplinkybe, jog bendrovė negali padengti įsiskolinimų savo kreditoriams. Jokių atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neatitinkančių protingos verslo rizikos ir prieÅ¡taraujančių geriems verslo standartams, ginčo atveju nebuvo ir ieÅ¡kovas jų neįrodė.

Trečiasis asmuo atsiliepime su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas, kaip patyręs verslo subjektas, žinojęs apie bendrovės atsiskaitymų pagal sandorį vėlavimÄ , ir toliau tiekęs prekes, prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su tinkamu sandorių įvykdymu (sÄ skaitų apmokėjimu). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , pažeidžia kreditorių lygiateisiÅ¡kumo bankroto procese principÄ bei Ä®BÄ® kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo taisykles.

Priteisus praÅ¡omÄ sumÄ , apeliantas savo kreditorinį reikalavimÄ patenkintų be eilės, o tai draudžia imperatyvios Ä®BÄ® normos.      IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).Minėta, byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo (Ä®BÄ® 8 str. 4 d.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, visų pirma, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs subjektas turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ , kai įmonės vadovas pažeidžia pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Dėl subjekto, turinčio teisę reikalauti žalos atlyginimo, įmonės administracijos vadovui pažeidus pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ CPK 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å ioje teisės normoje nustatytas suinteresuotumas suprastinas kaip savarankiÅ¡kas teisinis interesas, poreikis jį ginti ir tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teisė kreiptis į teismÄ reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, jog bÅ«tų apginta subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Be kita ko, pažymėtina, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ , suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ taip pat tik įstatymų nustatyta tvarka. Taigi suinteresuotų asmenų galimybė įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ gali nustatyti ir kiti įstatymai (CPK 1 str. 2 d.). Jeigu asmenys neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį kaip pareikÅ¡tÄ netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, jog jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Juvara“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo atsakovas J.

R. , 2012 m. vasario 24 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla (B2-174-124/2014) ir 2012 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovo UAB „Ardena“ 46 584,95 Lt dydžio finansinis reikalavimas (CPK 179 str. 3 d.; b. l. 9-11, 25-28). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos nepateikiant pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , atlyginimo padavė UAB „Ardena“, esantis trečiosios eilės BUAB „Juvara“ kreditoriumi, ir šį padavė ne bankrutuojančios įmonės vardu, t. y. pareiÅ¡kė ne netiesioginį ieÅ¡kinį, o savo vardu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, iÅ¡plėtotoje teismų praktikoje nurodoma, jog kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p.), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Ä®monės naudai priteisus žalos atlyginimÄ , gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Konkretus kreditorius į teismÄ dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tik su netiesioginiu ieÅ¡kiniu (CK 6.68 str.), pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.). Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieÅ¡kinį, iÅ¡reikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtÄ ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.).

Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-692/2013; kt.). Taigi, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik bankrutuojančios įmonės administratorius (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.), o Å¡iam nesikreipus į teismÄ â€“ bankrutuojančios įmonės kreditorius (kreditoriai) (Ä®BÄ® 23, 25 str., 26 str.) – ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos pažeidus pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, gali pareikÅ¡ti bankrutuojančios įmonės vardu, tačiau visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė, o ne jos kreditoriai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (kreditorius), pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį savo vardu, laikytinas netinkamu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje (CPK 5 str. 1 d., CK 6.68 str.; Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p.) ir tai, kaip teisingai atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti apeliacinį skundÄ , o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (CPK 185 str., 263 str., 320 str., 327 str., 329–330 str.). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, grįsdamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai yra labai svarbÅ«s, jam žalÄ analogiÅ¡kai bÅ«dais yra padarę visa eilė asmenų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl nemažai svarbių aplinkybių nepasisakė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apelianto argumentus, taip pat bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobÅ«džio aplinkybių nenurodė, tik įrodinėja, jog tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o Å¡iuo aspektu argumentai yra iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 185 str., 321 str., 322 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiÅ¡kimo Nr. 28394/95; kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoNurodytais motyvais netenkinus apeliacinio skundo, atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto praÅ¡ymas priteisti 1 389 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (b. l. 125, 126) (CPK 79 str., 93 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Teisėjai                                               Alė Bukavinienė                                                                                                                                Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                Egidijus Žironas