27f5ab5a-dd8b-4a8d-bc38-34c0d82d1a4e · Å akių rajono apylinkės teismas

                                                                                                                             Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-8-630/2015Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00572-2014-2                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 39.3; 40.1.29(S)                                                                   ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                          N U T A R I M A S                                                          2015 m. vasario 17 d.                                                                      Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.

Å ., jos atstovui advokatui Ryčiui PaukÅ¡tei, administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovams VDI Marijampolės skyriaus vyr. darbo inspektoriams Gintarui Daubarai, Adui Baliukevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorės, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir                                                              n u s t a t ė:

             administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Å . suraÅ¡ytas už tai, kad tiriant VDI gautus praneÅ¡imus, 2014 m. spalio 23 d. inspektuojant (duomenys neskelbtini), registruotÄ ir veiklÄ vykdančiÄ (duomenys neskelbtini), atlikus kitus veiksmus vykdant administracinę procedÅ«rÄ , nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorė V. Å ., bÅ«dama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės administracijos vadove, žemiau iÅ¡vardintiems asmenims leido dirbti minėtoje įmonėje nelegaliai, kai nelegalus darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiÅ«rint, kai darbuotojai atlikdami darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžiÄ , o bÅ«tent : 2014 m. liepos 30 d.

D. M. darbininkės darbÄ , 2014 m. liepos 4 d. E. R. pakuotojo darbÄ , 2014 m. rugpjūčio 18 d. E. V. staliaus darbÄ , 2014 m. rugpjūčio 5 d. N. B. staliaus – staklininko darbÄ , 2014 m. rugpjūčio 25 d. A. B. staliaus darbÄ , 2014 m. rugsėjo 3 d. M. M. staliaus darbÄ , 2014 m. rugsėjo 23 d. A. V. staliaus darbÄ , 2014 m. rugsėjo 23 d. G. K. staliaus darbÄ ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d., bei galimai padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d.             Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V.

Å . nesutiko su jai inkriminuojamu teisės pažeidimu ir 2015-02-04 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2015-07-30 iki 2014-09-23 ėjo direktorės pareigas (duomenys neskelbtini). Negalinti tiksliai pasakyti, kuriomis dienomis protokole iÅ¡vardinti asmenys atvyko ieÅ¡koti darbo į įmonę, kadangi neprisimena, įmonėje darbinasi daug žmonių. Paprastai įmonėje yra tokia tvarka, jog norintis įsidarbinti žmogus atvyksta pas apsaugos darbuotojÄ , tada jis palydimas į buhalterijÄ , buhalterė atveda pas jÄ , vyksta pokalbis, kÄ Å¾mogus baigė, kur dirbo, kokius darbus atliko.

Tada žiÅ«rima, kokios laisvos darbo vietos yra įmonėje ir buhalterė nusiveda pas meistrÄ supažindinti su galimai bÅ«simu darbu. Susipažinimas vyksta dalyvaujant meistrui, jam prižiÅ«rint. Žmogui parodoma darbo vieta, koks bus atliekamas darbas, kaip reikės atlikti, jam duodami įrankiai, kad apčiuoptų, apsižiÅ«rėtų, duodamas kartais nereikalingas audinys, kad pažiÅ«rėti, ar tikrai moka siÅ«ti. Tiek pats žmogus, tiek meistras kartu apsprendžia, ar jis galės dirbti tÄ darbÄ , ar jis yra nealergiÅ¡kas, ar jis neturi problemų su sveikata.

Negalinti pasakyti kiek laiko tai užtrunka, kadangi ji nedalyvauja, bÅ«na įvairiai, bet tikrai ne visÄ darbo dienÄ . Visi eina susipažinti su bÅ«simu darbu savo noru ir iniciatyva, nei vienas neprašė už tai atlyginti. Tada jÄ meistras informuoja, kad jam žmogus tinka, pačiam žmogui patinka ir tuomet pasakoma, kokie dokumentai reikalingi, po to žmogus tvarkosi dokumentus ir pasiraÅ¡oma darbo sutartis. Visi darbuotojai priimami su bandomuoju laikotarpiu. Dėl D. M. neįdarbinimo nusprendė meistras, kad ji netinkama, nes jis tiesiogiai su ja bendravo.

Buvę labai daug atvejų, kada žmonės patys nenori dirbti, jie atvyksta iÅ¡ darbo biržos ir praÅ¡o tik įraÅ¡o, kad pasirinktas kitas kandidatas, jog neprarastų socialinių garantijų, tačiau realiai jie darbo neieÅ¡ko. Su M. A. buvę darbiniai santykiai, jis pats išėjo iÅ¡ įmonės į geriau apmokamÄ darbÄ , o su V. J. santykiai buvo normalÅ«s darbiniai iki atleidimo, galbÅ«t čia jo kerÅ¡tas, nes po jo atleidimo pasipylė skundai tiek Aplinkos ministerijai, tiek Darbo inspekcijai, Mokesčių inspekcijai.

Negalinti pasakyti dėl ko V. J. kreipėsi į M. A.. Å iuo metu priėmimo į darbÄ tvarka iÅ¡ esmės niekuo nepasikeitė, tik žmogus nevedamas į bÅ«simÄ darbo vietÄ , jam neduodama to darbo apsižiÅ«rėti. Ji nemananti, kad kažkÄ blogai darė, tiesiog dabar vyksta teismo procesas.              ProtokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovas G.Daubara 2015-02-04 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad administracinė procedÅ«ra buvo pradėta gavus praneÅ¡imus Valstybinėje darbo inspekcijoje apie nelegalaus darbo faktus, apie virÅ¡valandinį darbÄ , dėl kitų darbų saugos ir sveikatos klausimų.

Ä® įmonę buvo nuvykę 2014 m. spalio 14 d. ir 23 d., rinko įrodymus. Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nas turi teisę gauti asmenų parodymus tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. Dauguma asmenų atsisakė teikti paaiÅ¡kinimus, kadangi įmonėje dirba giminaičiai, todėl jų ir nenurodė, o kurie paaiÅ¡kino – tuos užfiksavo. Patys žmonės paaiÅ¡kino, kuriÄ dienÄ dirbo, parodymus davė žodžiu. IÅ¡ V. J., A. P., D. M. ir E. R. raÅ¡tu paėmė paaiÅ¡kinimus, o žodžiu apklausė visus likusius, kurie inkriminuoti protokole.

Tai užfiksuota nelegalaus darbo tyrimo akte. Kai žodžiu kalbėjo neįspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Administracinės procedÅ«ros pradžia kaip nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta yra 2014 m. spalio 10 d., o visos administracinės procedÅ«ros pabaiga lapkričio 4 d. Kaip minėjo, buvo tirti ir kiti galimi pažeidimai, darytos fotonuotraukos, bet jos nesusijusios su byla. Protokole inkriminuotas tik vienas nelegalaus darbo požymis, kai darbdavys nepraneÅ¡a prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios SODRAI.

Tokia jo pareiga numatyta Darbo kodekso 99 str. 6 d. Darbo kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o vienas iÅ¡ nelegalus darbo požymių yra tas, kai dirbama nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties. Kad buvo dirbama nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties, Å¡io nelegalaus darbo požymio jie nenustatė. Esant bent vienam iÅ¡ keturių Darbo kodekso 98 str. 1 d. nurodytų požymių, yra nelegalus darbus. Jie nustatė tik vienÄ nelegalaus darbo požymį – 98 str. 1 d. 2 p. numatytÄ , kai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nepraneÅ¡ta SODRAI.

Todėl čia nebūtinas darbo užmokesčio faktas, inkriminuota tik tai, kad atliko tam tikras darbo funkcijas paklusdami nustatytai vidaus darbo tvarkai. Darbo inspekcija prieina prie SODROS informacinės sistemos, iš ten gavo duomenis, bet ten nėra valandų ir minučių, kada tiksliai gautas pranešimas SODROJE, todėl vėliau teismui pateikė tikslesnius duomenis. Dėl kitų pažeidimų nebuvo niekas patrauktas administracinėn atsakomybėn, nurodytos tik rekomendacijos.              Liudytojas V.

J. parodė, jog bendrovėje dirbo 32 metus, 2014 m. rugsėjo 11 d. atleistas, mano, kad neteisėtai, kreipėsi į teismÄ . Jeigu įmonėje trÅ«kdavo darbuotojų, tada direktorė pasitardavo su buhaltere D. S., praneÅ¡davo Darbo biržai, kad atsiųstų darbuotojų. Darbuotojus, kurie ateina darbintis, sargas palydi pas direktorę. KÄ kalba pas direktorę jis nežino. Tada arba jis, arba meistras, arba buhalterė palydi žmogų į barÄ , kur jis dirbs, susipažįsta ir palieka. Pirmiausia atėjęs žmogus vienÄ â€“ dvi dienas padirba be sutarties, duoda pasibandyti žmogui, bÅ«na, kad žmogui pačiam nepatinka darbas, kitÄ kartÄ darbdaviui žmogus nepatinka.

Visi protokole nurodyti asmenys dirbo dienÄ ar dvi be sutarties, tačiau tiksliai negali nurodyti kada ir kÄ dirbo. D. M. jis pažįsta, žino, kad buvo atėjusi darbinti, bet dirbo lėtai, todėl jos nepriėmė, apie E. R. konkrečiai negali pasakyti, E. V. dirbo rėmų bare visÄ darbo dienÄ pas meistrÄ A. P., o po to tvarkėsi dokumentus. Å itame bare yra kontrolierius A. R., kuris skirsto darbus, jis apmoko kÄ ir kaip daryti. N. B. atsimena, jis pirmÄ dienÄ dirbo pakavimo bare, bet ten jo nepriėmė, todėl buvo permestas į kitÄ barÄ , mano, kad dirbo prieÅ¡ sudarant sutartį, bet tiksliai negali tvirtinti.

A. B. pirmÄ dienÄ dirbo rėmų surinkimo ir maÅ¡inų bare, mano, kad dirbo be sutarties. M. M. labai girdėtas, jis iÅ¡vežiodavo rėmus, A. V. ir G. K. nežino. Jis perduodavo meistro nuomonę apie darbuotojÄ direktorei, yra buvę, kad pats žmogus atsisako darbo, bet labai mažai. Apie darbo užmokestį su juo nekalbėdavo, gal buhalterė pasakydavo. Per 15 metų pasikeitė labai daug darbuotojų ir praktiÅ¡kai visi darbuotojai turėjo padirbti, pasibandyti, gal kokie 5 buvo priimti be pasibandymo.

Anksčiau dirbdavo 2 dienas, bet kažkas pasiskundė darbo biržai, po to karto pradėjo vienÄ dienÄ dirbti. Tie žmonės dirba kaip visi, juos prižiÅ«ri kontrolierius, bet reikalauja, kad pats žmogus prisimintų. Padirba, po to padirbimo vienÄ dienÄ duoda dokumentus susitvarkyti. Mano, kad ir Å¡itais protokole nurodytais 8 atvejais buvo taip pat.             Liudytojas A. P. parodė, jog įmonėje dirba nuo 1991 metų rėmų surinkimo ir maÅ¡inų baro meistru. Ä® darbÄ priima ir atleidžia direktorė V.

Å .. Apie D. M., E. R. negirdėjęs. E. V. dirbo labai trumpai jo bare staliumi, jos darbo pražios neatsimena. N. B., A. B., M. M., A. V., G. K. dirba iki Å¡iol. Jam reikėjo staklininko, pasakė apie tai direktorei. Po kiek laiko buhalterė D. S. atvedė N. B.. Sakė, kad vaikinas yra anksčiau dirbęs prie medžio apdirbimo staklių. Jis N. B. parodė, kÄ reikės daryti, su kokiomis staklėms dirbti. Dirbo Å¡alia kolega su tokiom pačiom staklėm, jis pasižiÅ«rėjo, jie pakalbėjo ar jam patiktų toks darbas, pasakė, kad viskas tvarkoj.

Liepė nueiti į buhalterijÄ , ten pasakys kokių dokumentų reikia, kad priimtų į darbÄ . Jis buvo gal kokiÄ valandÄ , gal nepilnai, kol apsižiÅ«rėjo, pirmÄ dienÄ jis nedirbo, tik apsižiÅ«rėjo. KitÄ dienÄ tvarkėsi dokumentus, o dar po dienos pradėjo dirbti, kai jau atėjo su sutartimi. A. B. jau buvo anksčiau dirbęs įmonėje prieÅ¡ kažkiek laiko, buvo atėjęs, norėjo pasižiÅ«rėti ar niekas nepasikeitė, parodė, kad reikės dirbti staliumi. TÄ dienÄ nedirbo. Visi kiti - M.

M., A. V., G. K. taip pat jo cecho darbuotojai, jų priėmimas į darbÄ buvo toks pat. Jie be sutarties nedirbo, juos atvedė į cechÄ buhalterė, jis paaiÅ¡kino, kÄ ir kaip reikės daryti. G. K. buvo anksčiau tokio įrankio nemačiusi, todėl parodė, davė palaikyti pistoletÄ Ä¯ rankÄ , davė “paÅ¡audyti“ į dėžutę pasibandymui, ar nebijos, ar galės dirbti. Viskas vyko apie valandÄ laiko, nei vienas darbuotojas nebuvo iki 15 val. 30 min. Yra autobusas apie 9 val., todėl stengiasi, kad žmonės spėtų juo parvažiuoti namo.

Apie darbo užmokestį su juo nebuvo kalbama. Atėjusio žmogaus paklausia, ar nori realiai dirbti, nes daugumÄ Darbo birža siunčia, iÅ¡ kurių daugiau kaip pusė nenori dirbti. Darbuotojas prieÅ¡ tai pasižiÅ«ri, ar jam pačiam tinkamas toks darbas, tada jeigu jis sutinka, pradeda dirbti tik po darbo sutarties pasiraÅ¡ymo. Jam tinka visi darbuotojai, jei patys sutinka dirbti, nes tuo metu reikia žmonių, staklės negali stovėti. Ar darbuotojas sugeba dirbti, gali pasakyti tik po kurio laiko, kai padirba, nes nustatomas bandomasis laikotarpis, jo klausia, kaip sekasi darbuotojui dirbti, jei nesiskundžia, tai darbuotojas dirba toliau, jei skųstųsi – atleistų.

V. J. vaikščiodavo po įmonę, bÅ«davo ir jo bare, V. J. taip kalba iÅ¡ piktumo, nes vykta konfliktas, žmonės iki darbo sutarties sudarymo nedirbo įmonėje. Įmonėje tvarka griežta, atmosfera normali.             Liudytoja D. M. parodė, jog internete susirado įmonės kontaktus ir pati telefonu pasisiÅ«lė dirbti. Liepė atvykti kitÄ dienÄ , buvo liepos mėn. pabaiga. Pirmiausiai nuėjo pas direktorę pasikalbėti dėl darbo, ji norėjo dirbti bet kokį darbÄ , apie darbo užmokestį nekalbėjo, pokalbis truko apie 10 min.

Liepė eiti, kur aprodys jai darbÄ , kÄ reikės daryti, supažindins. JÄ nuvedė kita darbuotoja, beeinant papasakojo, kada vyksta „parÅ«kymai“, kur galima į tualetÄ nueit. ApmuÅ¡imo ceche aprodė darbÄ , darbo įrankį, kur apÅ¡audo medžiagÄ su kabėmis, davė pasibandyti su tuščiu, kad nesusižalotų, kad jaustų įrankį, po to parodė, kaip įdėti kabes, kaip įtempt medžiagÄ , pasibandė ant kažkokios baldų detalės. ŽiÅ«rėjo, ar teisingai padarė, sakė, kad negerai, nes iÅ¡ karto nepavyko, parodė, kaip iÅ¡imti kabes, darė dar kartÄ . Po pietų nuvedė prie pagalvių.

Darbuotoja parodė kaip reikia kimÅ¡ti pagalves, kad kampai atitiktų, po to ji pati darė, parodydavo, ar gerai. Nežino, kiek padarė, jai buvo aktualu iÅ¡mokti darbÄ . Po 14 val. jÄ pasiÅ¡aukė direktorė, užsirašė telefono numerį, sakė, kad yra dar vienas norintis įsidarbinti žmogus, kuris ateis pasibandyti, todėl jeigu pasirinks jÄ , paskambins. Mano, kad ji dirbo tÄ dienÄ . M. A. yra jos kaimynas, ji nieko jam nesakiusi apie šį darbÄ , gal vyras užsiminė, su V. J. susipažino tik Å¡iandien.

Ji sulaukė darbo inspekcijos skambučio, pareigÅ«nai atvažiavo pas jÄ Ä¯ darbo vietÄ , ji surašė raÅ¡tu paaiÅ¡kinimus, nežino iÅ¡ kur sužinojo apie jÄ , ji niekam skundo nerašė.              Liudytojas N. B. parodė, kad įmonėje dirba nuo rugpjūčio 6 d. staliaus staklininko pareigose. Ä® darbo vietÄ buvo atvykę darbo inspektoriai, su juo žodžiu pasikalbėjo, klausė nuo kada dirba, bet nieko nerašė. Dėl įsidarbinimo susižinojo iÅ¡ įmonėje dirbančios žmonos pusseserės. Ä® įmonę jis atvyko rugpjūčio 5 d., paÅ¡nekėjo su direktore, po to jį buhalterė atvedė į cechÄ .

Klausė, ar dirbęs prie staklių, jis pasisakė, kad anksčiau yra dirbęs. Meistras parodė darbo vietÄ , paaiÅ¡kino kaip vyksta darbas, kokio pobÅ«džio, kÄ reikia daryti. Viskas vyko apie valandÄ , po to jis nuėjo pas buhalterę, pasakė kokie reikalingi dokumentai ir apie 9 val. iÅ¡vyko namo. Rugpjūčio 6 d. susitvarkė reikalingus dokumentus ir pasirašė darbo sutartį. Rugpjūčio 5 d. jokių darbų neatlikinėjo, jam tik aprodė darbo vietÄ , parodė, kaip vyksta darbas, apžiÅ«rėjo ir viskas.

Rugpjūčio 5 d. nebendravo su V. J., jo nematė, nes įmonėje buvo tik 1 val., M. A. nepažįsta. Ä®monėje jis nedirbo 1-2 dienas be atlyginimo.Liudytojas A. B. parodė, jog įmonėje dirba staliumi. Ä®sidarbinti jį siuntė Darbo birža, nuvyko rugpjūčio 25 d. 7 val. ryto autobusu. Nuėjo į kontorÄ , pakalbėjo su direktore, buhaltere, sakė, kad tikrai nori įsidarbinti. Su buhaltere nuėjo į stalių cechÄ , jį pristatė meistrui A. P.. Jis parodė, kaip reikės dirbti su įrankiai, davė pasibandyti dugnus „apÅ¡audyti“, priprasti prie didesnio, mažesnio pistoleto, parodė, kaip kabės dedasi, žiÅ«rėjo kaip priÅ¡audė.

Maždaug po valandos atėjo buhalterė, pasakė, kad jį priims bandomajam laikotarpiui, davė lapelį apie reikalingus dokumentus ir 9.15 val. autobusu jis iÅ¡važiavo namo. TÄ valandÄ jis mokėsi, susipažino, kad suprastų, kÄ reikės dirbti, pats norėjo pasibandyti. Matė, kad V. J. sėdėjo kabinete, bet tada bendravo tik su A. P.. KitÄ dienÄ atvažiavo su dokumentais pas direktorę, pasirašė darbo sutartį, buvo numatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis, minimalus atlyginimas, jam iÅ¡davė darbo pažymėjimÄ .

Dabar irgi dirba tokį patį darbÄ , kartais pasikeičia. Atsimena, kad buvo atvykusi Darbo inspekcija, trumpai paklausinėjo, viskÄ sakė taip pat, kaip ir dabar teisme.                 Liudytojas M. M. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) staliumi. Ä® įmonę ieÅ¡koti darbo atvažiavo rugsėjo 3 d. Pakalbėjo su direktore, po to pakvietė meistrÄ A. P.. Jį nusivedė į cechÄ , aprodė darbo technologijÄ â€“ Å¡audymai, baldų rėmų gamyba, kokius baldus gamina.

Jis tÄ darbÄ jau yra dirbęs, turi 13 m. stažo. Tai truko nuo pusvalandžio iki valandos, jokio produkto nesukÅ«rė. Po to sako važiuok tvarkykis dokumentus, kai atvyksi pasiraÅ¡ysim sutartį. Rugsėjo 3 d. nieko nedarė, tik apsižiÅ«rėjo, kitÄ dienÄ susitvarkė dokumentus, o dar kitÄ dienÄ pasirašė sutartį ir pradėjo dirbti normaliai. Atsimena, kad buvo atvykę Darbo inspekcijos atstovai, klausinėjo kaip įsidarbino, bet raÅ¡tu nieko nerašė. V. J. yra matęs ceche, bet bendrauti su juo neteko, M.

A. nepažįsta.              Liudytojas A. V. parodė, jog įmonėje dirba staliumi. Jis įsidarbino per Darbo birÅ¾Ä , rugsėjo 23 d. ar 24 d. nuvažiavo į įmonę, nuėjo pas sekretorę. Paskui nuvedė į cechÄ pas vadovÄ A. P.. Aprodė vietÄ , kur jis dirbs, įrankius, su kuo dirbs ir kÄ dirbs. Pabandė padaryti kažkokias dėžes, galbÅ«t baldo detales, meistras parodė kaip daryti, visÄ laikÄ buvo Å¡alia ir žiÅ«rėjo kaip jis daro, pataisė jo darbÄ .

Ceche pabuvo apie valandÄ laiko, jam sumokėti neturėjo, nes jis tik mokėsi. Buvo atvykę inspekcijos darbuotojai, su jais žodžiu kalbėjo tÄ patį, kÄ ir Å¡iandien. Nepažįsta ir nematęs V. J., M. A..              Liudytoja G. K. parodė, jog dirba įmonėje staliumi. JÄ siuntė Darbo birža. Kartu buvo ir A. V.. Nuvykus į įmonę, po kurio laiko buhalterė juos nuvedė į cechÄ . Pasitiko meistrai, vienas iÅ¡ jų A. P.. Nuvedė aprodyti, kur dirbs, supažindino, parodė vienÄ kitÄ pavyzdį ir ji pati bandė daryti.

Meistras prižiÅ«rėjo ir taisė. Užtruko gal valandÄ ar Å¡iek tiek daugiau, bet tikrai ne darbo dienÄ . Paskui buhalterė liepė rytojaus dienÄ susitvarkyti dokumentus, dar kitÄ dienÄ pasirašė sutartį. Tokį patį darbÄ dirba ir Å¡iuo metu. Nepažįsta M. A.. Su Darbo inspekcijos atstovais kalbėjo tÄ patį, kÄ ir dabar, pasiraÅ¡yti neprašė.             Liudytojas M. A. parodė, jog įmonėje dirbo 4 metus, prieÅ¡ pusantrų metų išėjo, nes įsidarbino kitoje įmonėje.

Santykiai su direktore prasti, nes kai norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pareikalavo atidirbti 2 savaites. IÅ¡ darbo išėjo su piktumais. Darbo inspekcijai praneÅ¡imus rašė jis, nors tuo metu jau nedirbo. Kad dirba nelegaliai jis gavo informacijos iÅ¡ V. J., tų žmonių (protokole nurodytų) jis asmeniÅ¡kai nepažįsta, jie jam nesiskundė. Tik D. M. vyras pasakė, nes su juo bendrauja. Nori, kad žmonės dirbtų legaliai, todėl ir pranešė.                        Liudytoja E. V. parodė, jog į įmonę jÄ siuntė Darbo birža.

Atvyko rugpjūčio 18 ar 19 d., su V. Å . susitiko labai trumpai, paklausinėjo, kÄ ji veikianti, ar pavyks suderinti darbÄ su studijomis. Tada pasakė, kad einam apsižiÅ«rėti darbo vietÄ ir pasibandyti, nes ji nieko nemokėjo. Pirmiausia nuvedė į apmuÅ¡imų cechÄ , bet ten jai nepatiko. Reikėjo užtraukti medžiagÄ ant rėmo, jai parodė kaip daryti, bet jai nesisekė, bÅ«davo negražiai, nelygiai, todėl ji paprašė, kad parodytų kitÄ darbÄ . Tada nuėjo į rėmų cechÄ . Ten pamokino, parodė ir pačiai davė pabandyti.

Å is darbas buvo lengvesnis. Negalinti pasakyti, kiek porankių sukÅ«rė, nes daug kÄ reikėjo taisyti, ji kreivai priÅ¡audydavo, Å¡alia buvo meistras ir dar vienas žmogus, kurie taisė, prižiÅ«rėjo. Ä®monėje buvo iki darbo pabaigos. PirmÄ dienÄ ji mokėsi, nes nieko panaÅ¡aus nedirbusi ir nemokėjo, nežino ar su ja atsiskaitė už tÄ dienÄ . Darbo sutartį sudarė kitÄ dienÄ , įmonėje padirbo tik savaitę laiko ir išėjo, nes prasidėjo mokslai. Kai jÄ darbo birža siuntė, sakė, kad galinti pasimokinti, negalvojo, kad kažkas negerai.

V. J. matė tik po sutarties pasiraÅ¡ymo, kai jÄ supažindino su darbų sauga.              Liudytojas E. R. parodė, jog į įmonę norėdamas įsidarbinti atėjo vienÄ dienÄ prieÅ¡ įmonės atostogas, neatsimena kuri tai diena. Nuėjo pas direktorę, jį nusiuntė į pakavimÄ , sako pasibandysi, matysi ar patiks ir pan. Jam paaiÅ¡kino, parodė, nes jis nedirbęs anksčiau tokio darbo. Ten pakavo baldus, jis padavinėjo, padėjo lankstyti. Pakavime padirbo 2 valandas ir nusiuntė pagalves kimÅ¡ti.

Jam parodė kaip, pamokino ir jis kimÅ¡o. Jis dirbo iki 15.30 val. Po įmonės 2 savaičių atostogų pirmadienį jis atėjo į įmonę, pasirašė darbo sutartį, sakė, kad tÄ dienÄ dirbti negalima, pradėjo dirbti nuo kitos dienos, nuo antradienio. Kai išėjo iÅ¡ darbo suprato, kad už tÄ pirmÄ dienÄ jam nesumokėjo. PirmÄ dienÄ tik su direktore kalbėjo, V. J. nematė, vėliau matydavo jį vaikščiojantį. Darbo inspekcijos atstovai buvo atvykę į namus, jis pats parašė paaiÅ¡kinimÄ .             Liudytojas R.

A. parodė, jog dirba rėmų bare kontrolieriumi. Neatsimena nei E. V., nei E. R., D. M. pas juos nedirbo. G. K., A. V., M. M. dirba, kitų pavardžių neatsimena. Žmogui atėjus įsidarbinti, cechuose aprodomos darbo vietos, supažindinama su darbu, su kokiais įrankiais reikės dirbti, duoda kabes paÅ¡audyti, kad neiÅ¡sigÄ stų. Paklausiama, ar tikrai nori dirbti, nes iÅ¡ darbo biržos siųstiems reikia tik pažymos, kad buvo. Jie nesukuria nei vieno produkto, nei vienos pilnos operacijos neatlieka, bandosi pusę valandos – valandÄ .

Apie V. J. negali pasakyti nieko blogo.              Liudytoja I. G. parodė, kad ji yra apmuÅ¡imo baro meistrė. Ji prisimena, kad D. M. buvo pas jÄ atėjusi į cechÄ . Ji aprodė patalpas, visÄ cechÄ , paaiÅ¡kino, kas pas jÄ ceche yra dirbama, parodė kaip elgtis su pneumatiniu Å¡autuvu, kaip su juo Å¡audyti. Buvo brokuota dėžutė, parodė kaip reikia Å¡audyti, davė jai pačiai pasibandyti. VienÄ kartÄ apÅ¡audė, atėjo kontrolierė, parodė, kad negerai, nuardė ir iÅ¡ naujo apÅ¡audė.

Matė, kad jai sunkiai sekasi, todėl nuvedė prie pagalvių. Parodė, kaip reikės jas kimÅ¡ti. Tačiau ten taip pat sunkiai sekėsi, įtraukė pÅ«kÄ , vargo, kol išėmė. D. M. įvilko pagalves, bet blogai tai padarė, ji turėjo iÅ¡traukti, paaiÅ¡kinti, kaip įkimÅ¡ti ir vėl ji kimÅ¡o. Gal valandÄ pabuvo, paskambino buhalterei ir jÄ iÅ¡vedė. Buhalterei pasakė, kad nebus gera darbuotoja, kad vilčių nesuteikti žmogui ir jo nevarginti. Jai niekas nesigavo, jei bÅ«tų gavęsi – bÅ«tų priėmę, nes reikėjo tuo tarpu darbuotojo.

Jei žmogui parodai kaip atkarpÄ medžiagos Å¡audyti ir jei niekaip nesiseka per 10-20 min., kaip gali bÅ«ti toks darbuotojas. Ji neprašė, kad baldÄ jai apÅ¡audytų. PraktiÅ¡kai D. M. jai nieko neįvilko ir gamyboj nepanaudojo, nes kita darbuotoja pertaisė ir panaudojo gamybai. D. M. tÄ dienÄ nedirbo, jokio naudingo darbo nepadarė, ji tik apsižiÅ«rėjo darbo vietÄ . Neprisimena, ar V. J. buvo tÄ dienÄ ceche.              Liudytoja D. S. parodė, jog dirba įmonėje buhaltere-kasininke.

Ji žino į kokius cechus reikia darbuotojo, apie tai informuoja direktorė. Ji nuveda žmogų į cechÄ , kartais ir pats meistras pasiima. KÄ jis ten veikia, ji nežinanti. Po valandos jai paskambina meistras arba pats žmogus ateina, meistras pasako savo nuomonę, kad tinka, direktorė su meistru bÅ«na jau aptarusi, ji tada suraÅ¡o medicininę rekomendacijÄ , kuo tas žmogus dirbs. NebÅ«na pavedimo, kad užmokėti už tÄ dienÄ , nes niekada niekas nesiteiravo ar bus už tÄ dienÄ mokama. Kartais bÅ«na paaiÅ¡kina, koks tai darbas, ir iÅ¡kart žmogus atsisako dirbti.

Jai pavesta užpildyti darbo sutartį, kuriÄ pasiraÅ¡o darbuotojas ir direktorė, tada darbuotojas supažindinamas su darbų sauga ir kt. Å iuo metu jau kitokia tvarka, žmogus nesibando, jeigu nesugebės dirbti, atleis, tokį sprendimÄ priėmė direktorė.              Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.             Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str., administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ATPK 248, 257, 284 str.).              DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

3) darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.             Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V.

Å . buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji bÅ«dama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės administracijos vadove, aÅ¡tuoniems asmenims leido dirbti (duomenys neskelbtini) nelegaliai, kai nelegalus darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiÅ«rint, kai darbuotojai atlikdami darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžiÄ , taigi jai buvo inkriminuotas tik vienas alternatyvusis nelegalaus darbo požymis, numatytas DK 98 str. 1 d. 2 p., tai yra kai dirbamas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nepraneÅ¡us teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniams skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Taigi byloje reikia nustatyti, ar protokole nurodytomis dienomis buvo dirbamas darbas, esant darbo sutarties požymiams, ir ar darbdavys privalėjo prieÅ¡ protokole nurodytų asmenų darbo pradžiÄ praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui, o bÅ«tent ar 2014 m. liepos 30 d. D. M. dirbo darbininkės darbÄ , ar 2014 m. liepos 4 d. E. R. dirbo pakuotojo darbÄ , ar 2014 m. rugpjūčio 18 d. E. V. dirbo staliaus darbÄ , ar 2014 m. rugpjūčio 5 d. N. B. dirbo staliaus – staklininko darbÄ , ar 2014 m. rugpjūčio 25 d.

A. B. dirbo staliaus darbÄ , ar 2014 m. rugsėjo 3 d. M. M. dirbo staliaus darbÄ , ar 2014 m. rugsėjo 23 d. A. V. dirbo staliaus darbÄ , ar 2014 m. rugsėjo 23 d. G. K. dirbo staliaus darbÄ .Byloje nustatyta, jog VDI pradėjo tyrimÄ dėl galimo nelegalaus darbo ir kitų darbo įstatymų pažeidimų gavusi M. A. praneÅ¡imus. IÅ¡ liudytojo M. A. parodymų matyti, jog protokole nurodytomis dienomis liudytojas M. A. įmonėje jau nedirbo, protokole nurodytų asmenų įdarbinimo aplinkybes sužinojo iÅ¡ V.

J. bei iÅ¡ D. M. vyro. Liudytojas V. J. nurodė, jog įmonėje dirbo iki 2014 m. rugsėjo 11 d., Å¡iuo metu yra užvedęs civilinę bylÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, nurodė matęs, jog E. V., N. B., A. B., D. M. dirbo vienÄ dienÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant darbo sutartį, E. R., M. M. neprisimena, A. V. ir G. K. nežino. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, jog tarp darbdavio ir darbuotojo V. J. kilęs ginčas sprendžiamas teisme, jų santykiai konfliktiÅ¡kai, kaip nurodė V. Å ., po V. J. atleidimo iÅ¡ darbo pasipylė skundai įvairioms institucijoms, todėl teismas liudytojo V.

J. parodymus vertina kaip neobjektyvius ir Å¡aliÅ¡kus ir remiasi jais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra kitų liudytojų parodymams. Vertinant kitų liudytojų parodymus, pirmiausia reikia nustatyti aplinkybę, ar protokole nurodytomis dienomis asmenys dirbo darbÄ darbdavio naudai, jam vadovaujant ir prižiÅ«rint. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) iÅ¡aiÅ¡kino, kad DK numatytas iÅ¡bandymo, sudarant darbo sutartį, institutas.

DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi iÅ¡bandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti sulygstamas iÅ¡bandymas; jis gali bÅ«ti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡bandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Å i taisyklė reiÅ¡kia, kad darbuotojas iÅ¡bandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytÄ darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytÄ darbo užmokestį (DK 186, 187 str.).

Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieÅ¡ priimdami asmenį į darbÄ organizuoti darbuotojų atrankÄ , vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikÅ¡ti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiÅ¡kė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi bÅ«ti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. (LVAT N261-1019/2012, N575-3287/2011).IIÅ¡analizavus darbo santykius reguliuojančius įstatymus ir teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje situacijoje bÅ«tina atskirti tris sÄ vokas: darbÄ , iÅ¡bandymÄ ir supažindinimÄ su darbo sÄ lygomis.

Asmuo, suradęs darbdavio, ieÅ¡kančio darbuotojo, skelbimÄ apie laisvÄ darbo vietÄ , ar siunčiamas Darbo biržos, kaip ir darbdavys, turi per mažai informacijos, kad iÅ¡ karto priimtų sprendimÄ dėl darbo sutarties sudarymo. Paprastai asmuo atvyksta pas darbdavį ir susipažįsta su darbo sÄ lygomis – kokia yra darbovietėje nustatyta darbo tvarka, kokios darbo funkcijos (profesija, specialybė, kvalifikacija, pareigos) bus vykdomos, darbo užmokestis ir t.t. Visam Å¡iam susipažinimui ar deryboms nelegalaus darbo teisės aktai nėra taikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneÅ¡a naudos darbdaviui, jam nemokamas atlyginimas ir nereikia mokėti jokių mokesčių.

Galima situacija, kuomet asmuo nori pasivaikščioti po įmonę, apžiÅ«rėti darbo vietÄ , susipažinti su įranga, pasikalbėti su ten dirbančiais darbuotojais, sužinoti, kokios yra darbo sÄ lygos. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį galima atskirti susipažinimÄ Â su darbo sÄ lygomis nuo darbo santykių yra tas, jog asmuo neturi atlikti veiksmų, kurie atneÅ¡ darbo įmonei naudos, nes tokiu atveju jau kyla darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimo klausimas. Å ioje byloje bÅ«tina atkreipti dėmesį į tokiÄ aplinkybę, jog į įmonę pirmÄ kartÄ atvykus VDI atstovams 2014 m. spalio 14 d., įmonei neturint duomenų apie pradėtÄ patikrinimÄ , nebuvo rastas nei vienas darbuotojas, realiai dirbantis be darbo sutarties.

Liudytojai N. B., A. B., M. M., G. K., A. V., E. V. duodami parodymus teisme patvirtino, jog prieÅ¡ pasiraÅ¡ant darbo sutartį pirmÄ dienÄ jie tik susipažino su darbo vieta, apžiÅ«rėjo darbo įrankius, kai kurie juos pabandė, tačiau jokio naudingo darbo nepadarė, tÄ patį jie žodžiu pasakė ir į įmonę atvykusiems VDI atstovams, tačiau jų niekas neprašė paraÅ¡yti raÅ¡tu. Tuo tarpu renkant įrodymus ir administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ , protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovai Å¡ių parodymų nefiksavo, tik 2014-11-04 Nelegalaus darbo tyrimo akte patys konstatavo spėjamo nelegalaus darbo faktus.

SvarbÅ«s duomenys gauti iÅ¡ liudytojos E. V. parodymų, jog apžiÅ«rėjusi jai siÅ«lomÄ darbo vietÄ apmuÅ¡imo ceche, ji nesutiko ten dirbti, kadangi jai nepatiko darbo pobÅ«dis ir darbo įrankiai, ji paprašė parodyti kitÄ laisvÄ darbo vietÄ , tada jai buvo parodytas darbas rėmų ceche, kuris jai tiko ir kitÄ dienÄ ji buvo įdarbinta bÅ«tent rėmų ceche. Nėra svarbi aplinkybė kiek laiko protokole nurodyti asmenys praleido įmonėje norėdami susipažinti su darbu, kai kurie apžiÅ«rėjo tik vienÄ darbo vietÄ , kitiems (E. V..

D. M., E. R.) buvo parodytos kelios laisvos darbo vietos, todėl jų buvimas užsitęsė, kiti asmenys (N. B., M. M.) buvo anksčiau dirbę panašų darbÄ , todėl jie tik trumpai apžiÅ«rėjo bÅ«simÄ darbo vietÄ . Tokiu bÅ«du protokole nurodyti asmens pasirinko laisvÄ darbo vietÄ , tos pareigos buvo įraÅ¡ytos į darbo sutartį, pagal jų darbines funkcijas ir darbų pavojingumÄ atitinkamai bÅ«simas darbuotojas pasitikrino sveikatÄ , kÄ ir nurodė liudytoja buhalterė G. S. Taigi asmens, suinteresuoto bÅ«simu darbu, domėjimasis darbo sÄ lygomis, bÅ«simomis darbo funkcijomis bei gebėjimu jas atlikti ir kt., vertinama, kaip visiÅ¡kai natÅ«ralÅ«s, asmens, siekiančio įsidarbinti įmonėje, veiksmai, pasidomint darbo sÄ lygų priimtinumu, savo gebėjimų galimybėmis ir kt. (Kauno apygardos teismo 2013-05-27 nutarimas byloje Nr. ATP -501-485/2013).

Liudytoja D. M. parodė, jog ji 2014 m. liepos 30 d. dirbo darbdavio naudai, su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, jai pasakė, kad paskambins, jeigu atsirinks jos kandidatÅ«rÄ . Vertinant liudytojos D. M. parodymus bÅ«tina juos patikrinti su liudytojos meistrės I. G. parodymais, kuri nurodė prieÅ¡ingai, kad D. M. buvo duota brokuota detalė pasibandyti paÅ¡audyti, jog jai nepavyko, todėl buvo parodyta kita laisva darbo vieta prie pagalvių kimÅ¡imo, ten jai taip pat nesisekė, jog D. M. įmonėje buvo apie valandÄ laiko ir per jÄ jokios naudos įmonei nedavė ir nieko nesukÅ«rė, ji mačiusi, kad nebus gera darbuotoja, todėl nenorėjo žmogui suteikti vilčių.

Tai, kad D. M. atžvilgiu buvo vykdoma atranka į darbÄ patvirtina ir jos pačios parodymai, jog įmonė turėjo du kandidatus į Å¡iÄ laisvÄ darbo vietÄ , ir dėl darbo sutarties sudarymo jai bÅ«tų paskambinę tik tuo atveju, jeigu jÄ bÅ«tų atsirinkę. Vertinant liudytojo E. R. parodymus, visų pirma reikia nustatyti, kaip administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. Å ., o ne protokole nurodytas asmuo, suvokė savo veiksmus ir pasekmes, tai yra bÅ«tent administracinėn atsakomybėn trauktino asmens intelektualinį kaltės momentÄ .

Tai, kad asmuo manė dirbantis darbdavio naudai, nors realiai jokios naudos nebuvo, nesuponuoja pagrindo manyti, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo kaltas, šias aplinkybes taip pat reikia įrodyti. Iš V. Š. parodymų nustatyta, jog visiems protokole nurodytiems asmenims ji tik pasiūlė susipažinti su darbo vieta ir įrankiais, nei su vienu ji nesitarė, jog iš pradžių darbuotojas dirbs nelegaliai, be darbo sutarties, tik vėliau bus sudaroma darbo sutartis. Šias aplinkybes patvirtino ir visi protokole įvardinti asmenys.

ATPK 413 str. patalpintas kodekso ypatingosios dalies 5 skirsnyje prie pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, tai yra darbdavys, leisdamas dirbti darbuotojui nelegaliai, siekia iÅ¡vengti ne tik socialinio draudimo mokesčių, bet ir žalos kompensavimo mechanizmo bei kitaip apriboja darbuotojo socialines garantijas. Tuo tarpu Å¡ioje byloje nustatytos visiÅ¡kai prieÅ¡ingos aplinkybės, pasirinkus darbuotojÄ kaip tinkamÄ , bei pačiam darbuotojui sutinkant sudaryti darbo sutartį, kitÄ dienÄ jis buvo siunčiamas pasitikrinti sveikatÄ , pristatyti dokumentus ir tÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis, jam buvo neleidžiama dirbti, jis pradėdavo dirbti tik kitÄ dienÄ po darbo sutarties sudarymo, kaip to reikalauja darbo santykius reglamentuojantys įstatymai.

Byloje nustatyta, jog įmonėje dažnai kildavo naujų darbuotojų poreikis, Darbo birža siųsdavo kandidatus, tačiau nemaža dalis tokių asmenų nenorėdavo realiai dirbti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, todėl tokia nusistovėjusi darbuotojų priėmimo tvarka padėdavo atrinkti norinčius dirbti asmenis. Be to bÅ«tina atsižvelgti ir į įmonėje dirbamo darbo specifikÄ â€“ baldų gamybÄ , todėl baldininko specialybės neturintys asmenys turėtų susipažinti su siÅ«lomu darbu, kuris nėra savaime suprantamas.

Tai tik dar kartÄ patvirtina, jog V. Å . nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d., tai yra ji neleido nelegaliai dirbti prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžiÄ , o bÅ«tent su E. R. 2014-07-21 pasirašė darbo sutartį, 12.48 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžiÄ ir leido dirbti nuo 2014-07-22, su E. V. 2014-08-19 pasirašė darbo sutartį, 15.14 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžiÄ ir leido dirbti nuo 2014-08-20, su N. B. 2014-08-06 pasirašė darbo sutartį, 12.01 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžiÄ ir leido dirbti nuo 2014-08-07, su A.

B. 2014-08-26 pasirašė darbo sutartį, 13.45 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžiÄ ir leido dirbti nuo 2014-08-27, su M. M. 2014-09-04 pasirašė darbo sutartį, 11.29 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžiÄ ir leido dirbti nuo 2014-09-05, su A. V. 2014-09-24 pasirašė darbo sutartį, 15.57 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžiÄ ir leido dirbti nuo 2014-09-25, su G. K. 2014-09-24 pasirašė darbo sutartį, 15.57 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžiÄ ir leido dirbti nuo 2014-09-25.

Tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – duomenys iÅ¡ VSDFV informacinės sistemos (b.l. 90, 109-111). Su D. M. darbo sutartis apskritai nebuvo pasiraÅ¡yta, ji nebuvo pasirinkta tinkama kandidate įmonėje esančiai laisvai darbo vietai užimti, todėl administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neturėjo pareigos praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui apie jos darbo pradžiÄ . ProtokolÄ suraÅ¡iusios institucijos pateiktÄ pirminę medžiagÄ prie protokolo, gautÄ per integracijÄ su VSDFV informacine sistema (b.l. 12-32) teismas laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kadangi joje nėra duomenų apie praneÅ¡imÄ VSDFV, nors bÅ«tent Å¡is nelegalaus darbo požymis inkriminuojamas V.

Å .. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. Å . atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas n u t a r i a :              Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 413 str. 1 d. str. bylos teisenÄ V. Å . nutraukti.             Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.             Teisėja                                                                                                                          Lina Antanaitienė