2018-01-04 Nr. AB-446-3-65-3-00351-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-6-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00351-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K., G. R., A. K. ir kitų atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., G. R., A. K., R. M., M. M., I. P., V. K., V. K., K. Ž. skundą atsakovui Molėtų rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. K., G. R., A. K., R. M., M. M., I. P., V. K., V. K., K. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) ištirti, ar Molėtų miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. B1-65 (toliau – ir Taisyklės), VIII dalies „Nuotekų tvarkymo reikalavimai“ 75.1, 75.1.1, 75.1.2, 75.2, 75.2.1, 75.3, 75.3.1, 75.3.2, 75.4 punktai atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 patvirtintą Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą; 2) įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 patvirtiną Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą, t. y. neteisėtus Taisyklių 75.1, 75.1.1, 75.1.2, 75.2, 75.2.1, 75.3, 75.3.1, 75.3.2, 75.4 punktus išdėstyti nauja redakcija, nustatant nuotekų tvarkymo taisykles lygiai taip, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija): atskirai nurodyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnyje išdėstytas asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas; naujai nustatyti atsiskaitymo už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas taisykles taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnyje; atskirai nurodyti asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas, atsiskaitymo už nuotekų transportavimo paslaugas tvarką bei paimamų transportuoti nuotekų kiekio nustatymo tvarką taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 18–25 punktuose.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalyje pateiktas individualaus administracinio akto ir norminio administracinio akto sąvokas bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinančią kaip nustatyti teisės aktų pobūdį bei kaip atskirti norminius administracinius teisės aktus nuo individualių administracinių teisės aktų.

Teismas nustatė, kad Taisyklės, dėl kurių atitikimo aukštesnės teisinės galios teisės aktams kreipėsi pareiškėjai, yra norminis administracinis teisės aktas, ir šios aplinkybės pareiškėjai neginčija. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 112, 113 straipsniais, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendė, kad pareiškėjai nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, taip pat teisme nėra nagrinėjama individuali byla, susijusi su pareiškėjų teisėmis ir teisėtais interesais, todėl atsisakė priimti skundą ir nusprendė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai nurodo, kad jie pirmosios instancijos teismui pateikė ne abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o kreipėsi prašydami įpareigoti atsakovą, t. y. savivaldybės administravimo subjektą, atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.) – įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 patvirtintą Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Pirmosios instancijos teismas dėl šio savarankiško reikalavimo nepasisakė ir nepagrįstai jo nepriėmė nagrinėti.

Dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad teisme nėra nagrinėjama individuali byla, susijusi su pareiškėjų teisėmis ir teisėtais interesais, pareiškėjai nurodo, kad teismas iš anksto neteisėtai nepriėmęs nagrinėti pareiškėjų reikalavimo dėl valstybinio administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, neteisėtai iš anksto atsisakė tirti norminio administracinio akto teisėtumą individualioje byloje. Pareiškėjų teigimu, kol skundas dėl pažeistų pareiškėjų teisių nėra priimtas nagrinėti teisme, nėra ir individualios administracinės bylos, kurioje būtų sprendžiamas norminio administracinio akto teisėtumas, tačiau tai nereiškia, kad toks prašymas negali būti suformuluotas tame pačiame skunde, kuriame prašoma įpareigoti savivaldybės administravimo subjektą atlikti veiksmus.

Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1341-575/2015, kurioje teismas konstatavo, kad skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, turi pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą, ir tik pareiškėjui juos patikslinus ar atsisakius tai padaryti, gali spręsti skundo priėmimo klausimą. Be to, pareiškėjai pabrėžia, kad jų skundas atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjų reikalavimai pradėti tyrimą, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas atitinka aukštesnės galios teisės aktus ir įpareigoti savivaldybės administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą ir Vyriausybės nutarimą naujai išdėstant teisės normas, nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, įvertinant skundo faktinį ir teisinį pagrindą, leidžia teigti, kad norima pasiekti rezultatą, tapatų bylose dėl abstrakčių pareiškimų ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą (ABTĮ 112, 117 straipsniai). Tačiau šia tvarka turi teisę naudotis tik ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai. Pareiškėjai tokiais subjektais nėra, tačiau jie, vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu, gali tokį prašymą pareikšti individualioje byloje.

Antrasis pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas reikalavimas negali būti pripažįstamas individualaus pobūdžio reikalavimu ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, nes šioje teisės normoje įtvirtintos asmenų teisės į teisminę gynybą, kai siekiama ginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, kai jie pažeidžiami administravimo subjektų priimtais individualiais teisės aktais, veiksmais (neveikimu) ar vilkinimu atlikti tokius veiksmus. Įstatymai fiziniams asmenims nenustato teisės reikalauti iš administravimo subjektų nustatyti tam tikrą norminį teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad asmenų dalyvavimo teisėkūroje formas apibrėžia specialūs įstatymai (žr. pvz., Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnį).

Šių argumentų pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjų argumentai, jog antruoju reikalavimu jie prašo įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.) – įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 patvirtintą Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą, o tai yra ne abstraktus prašymas dėl norminio akto tyrimo, yra atmestini kaip nepagrįsti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. K., G. R., A. K., R. M., M. M., I. P., V. K., V. K., K. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas