2023-02-22 Nr. AB-4116-3-62-3-00586-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-79-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00586-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. L. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2021 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 69-33 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2S-754 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jam Nutarimu buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Sprendimu pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu ir Sprendimu, paaiškino, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d., atlikdamas bausmę lengvos grupės sąlygomis, buvo perkeltas į 3-ią sektorių, (duomenys neskelbtini) būrį, kuriame buvo netinkamos sąlygos. Būryje kambaryje buvo rūkoma. Pareiškėjui buvo apribota teisė atlikti religines apeigas, nes nebuvo koplyčios. Vienoje patalpoje kalėjo 22 nuteistieji, pareiškėjas buvo kandžiojamas blakių, nebuvo laisvalaikio kambario. Būryje nei lauke, nei aplink būrio pastatą nebuvo kamerų, todėl jis jautėsi nesaugus. Šiame būryje bausmę atlieka telefoniniai sukčiai, asmenys, turintys priklausomybių, klesti kastos. Dėl to, kad nesukčiauja telefonu, buvo smerkiamas. Bausmę čia atliko jauno amžiaus asmenys ir dėl kitokio požiūrio į gyvenimą grasino pareiškėjui.

2.2. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta neatlikus išsamaus tyrimo, nebuvo siekiama išaiškinti atsisakymo eiti į būrį priežasties, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimą, nevertinama, ar atsisakymas buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis. Taip pat įstaigos administracija neatsižvelgė į pareiškėjo amžių, asmenines savybes. Pareiškėjas nebuvo pakviestas į drausmės komisijos posėdį. Pareiškėjas teigė, kad ne kartą buvo skatintas, galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirta nuobauda užkirto kelią jam išeiti į laisvę anksčiau laiko.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – kategoriškai atsisakė gyventi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini)-ame būryje. Savo atsisakymo motyvų pareiškėjas pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui nenurodė. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, todėl jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nuolat pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, bausmės atlikimo metu iš viso vidaus tvarkos taisyklių nustatytus režimo reikalavimus pažeidė 230 kartų, paskatintas buvo 2 kartus.

4.2. Pareiškėjo perkėlimai iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį (iš gyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą) yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas. Teisės aktai nenustatė, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas vyktų pagal jų pasirinkimą. Priskirti nuteistuosius į konkrečius būrius ir gyvenamąsias patalpas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės neteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos negatyvios pasekmės. Tokiu būdu yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, sudaryti sąlygas teisės aktams paklusniam elgesiui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 35 eurų žalos atlyginimo išskirtas į kitą bylą, todėl nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo klausimas nespręstinas, tik tikrinamas Nutarimo ir Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, byloje nenagrinėjamas pareiškėjo perkėlimo į (duomenys neskelbtini)-ą būrį teisėtumas, o pareiškėjo skundo ir nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl teismas nurodė, kad išsamiai nevertins, kokiais kriterijais vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini)-ą būrį.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2-2171 buvo perkeltas iš 1-ojo sektoriaus į 3-iojo sektoriaus (duomenys neskelbtini)-ą būrį.

7.2. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 69-33 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 paroms, nustačius, kad jis 2021 m. sausio 11 d. apie 16.30 val. kategoriškai atsisakė gyventi jam paskirtame būryje. Konkrečių priežasčių nenurodė ir taip padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, BVK 5,11-12, 110 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo paskyrimo į pataisos įstaigos parinktą būrį. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (duomenys neskelbtini)-ame būryje, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžė, kad nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė. Pravieniškių PN-AK teisės aktais nėra įpareigotas kartu laikyti tik tokius asmenis, kurių vertybės ar požiūriai įvairiais gyvenimo klausimais sutampa. Be to, teisės aktai nenumatė nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus. Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį pataisos įstaigos vadovui yra pakankamu pagrindu konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtą pataisos įstaigos vadovo reikalavimą, todėl jam pagrįstai buvo paskirta nuobauda.

10. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie asmenys gali panaudoti ar panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir diskriminacinio pobūdžio veiksmus. Byloje taip pat nustatyta, kad su pareiškėju bendravo pataisos įstaigos pareigūnas. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad jam yra netinkamos sąlygos gyventi, jam grasinama, jaučia psichologinį spaudimą, tačiau konkrečių asmenų ir aplinkybių neįvardijo. Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas nurodė, kad duomenų apie nuteistajam kilusį realų pavojų nėra, ir padarė išvadą, kad nuteistąjį tikslinga bausti pagal įstaigos numatytą tvarką. Todėl teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimus bausmę atlikti (duomenys neskelbtini)-ame būryje. Taigi, Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimas skirti pareiškėjui nuobaudą yra pagrįstas. Teismas taip pat sprendė, kad Nutarimas priimtas nepažeidžiant nustatytų procedūrų.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijamos nuobaudos paskyrimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Tačiau nuo 2010 m. pareiškėjas buvo baustas 195 kartus, paskatintas 4 kartus. Teismas nurodė, šie pažeidimai (jų skaičius) patvirtina pažeidimų sistemingumą. Teismas taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2021 m. sausio 12 d. (Nutarimo priėmimo dienos) pareiškėjui nuobaudos nebuvo skirtos, tuo laikotarpiu pareiškėjas skatintas, todėl darė išvadą, jog nuobaudos skyrimo metu sistemingo pažeidinėjimo nebuvo. Tačiau tai, kad pareiškėjas be konkrečių priežasčių atsisakė eiti gyventi į jam administracijos paskirtą būrį, teismo vertinimu, pagal savo pobūdį yra itin piktybiškas režimo pažeidimas. Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas priėjo prie išvados, kad, priimant Nutarimą, procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, į padaryto pažeidimo pobūdį, paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas neilgam laikotarpiui, t. y. 3 paroms, atsižvelgus ir į pareiškėjo elgesio pasikeitimus (į galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimą, paskatinimus). Todėl teismas konstatavo, kad paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui. Teismas darė išvadą, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (atsisakymas eiti gyventi į jam administracijos paskirtą būrį) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes.

12. Pripažinus, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo teigimu, nėra pagrindo naikinti Departamento Sprendimo. Teismas vertino, kad Departamentas pareiškėjo skundą nagrinėjo kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija. Jo priimtas sprendimas motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėto Sprendimo neteisėtumo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir netinkamai įvertino įrodymus, aktualias teisės aktų nuostatas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

14.2. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini)-ą būrį buvo paskirtas neatsižvelgiant į pareiškėjo savybes, į tai, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus. Be to, minėtame būryje buvo laikomi asmenys, turintys adaptacijos problemų ir priklausomi nuo narkotikų.

14.3. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė apsiginti, kadangi jis nebuvo pakviestas į drausmės komisijos posėdį.

15. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

16.1. Apeliantas nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs procesines ar materialiosios teisės normas.

16.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Ginčijamu Nutarimu Pravieniškių PN-AK skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 3 paroms, kadangi pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, nenurodydamas tokio elgesio priežasčių. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, ginčijamu Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Nutarimas ir Sprendimas yra teisėti bei pagrįsti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas buvo šališkas ir netinkamai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjas nebuvo pakviestas į drausmės komisijos posėdį.

22. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Nutarimo ir Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismas išsamiai nevertins, kokiais kriterijais vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini)-ą būrį ir gyvenimo sąlygų šiame būryje.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK, kuris nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d). BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

26. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013).

27. BVK 142 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

28. Nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi BVK 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019; kt.).

29. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-392-502/2021; ir kt.). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.).

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Pareiškėjas teismo šališkumą motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai įvertinta situacija ir pareiškėjo pateikti įrodymai bei argumentai. Pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Todėl aptariami pareiškėjo argumentai vertinami kritiškai kaip nepagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

31. Taip pat kritiškai vertintini argumentai, kad pareiškėjui buvo apribota teisė apsiginti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus drausmės komisijos posėdis įvyko 2021 m. sausio 12 d., šio posėdžio metu buvo nutarta skirti pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 3 paroms. Iš drausmės komisijos teikimo matyti, jog posėdžio metu buvo įvertinta, kad pareiškėjas nustatytus režimo reikalavimus pažeidė 230 kartus, buvo paskatintas 2 kartus. Byloje surinktų įrodymų (2021 m. sausio 12 d. teikimas Nr. 63-103 ir Nutarimas) pagrindu taip pat nustatyta, kad pareiškėjo pasiaiškinimas buvo vertinamas tiek atsakovo, tiek drausmės komisijos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą jį grindė išimtinai tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o pareiškėjo argumentų ir įrodymų nevertino, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino 2021 m. sausio 12 d. pareiškėjo paaiškinimus, 2021 m. sausio 11 d. Pravieniškių PN-AK vyriausiojo specialisto tarnybinį pranešimą Nr. 46-49, Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 12 d. pažymą Nr. LV(3)-180 ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nenurodė, kokie asmenys, atliekantys bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, gali panaudoti ar panaudojo prieš jį fizinio smurto veiksmus, tokiu būdu nepateikė konkrečios informacijos apie asmenis, kurių neteisėti veiksmai kelia realią grėsmę jo saugumui ar sveikatai.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad pareiškėjo argumentus, jog paskirtame būryje gyvenantys nuteistieji grasino su pareiškėju susidoroti, būryje yra netinkamos gyvenimo sąlygos, taip pat kad skirstant nuteistuosius nesivadovaujama teisės aktų reikalavimais, paneigė Departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 12 d. pažyma Nr. LV(3)-180. Iš šios pažymos matyti, kad apklausus pareiškėją buvo padaryta išvada, jog duomenų apie pavojų pareiškėjui nėra. Konstatuota, kad yra tikslinga nuteistąjį bausti pagal įstaigos nustatytą tvarką. Pažymoje taip pat nurodyta, kad yra duomenų, jog asmuo, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjui atsisakant eiti į jam paskirtą būrį, Pravieniškių PN-AK administracija aiškinosi tokių atsisakymų priežastis ir siekė įvertinti pareiškėjo nurodytą jam kilusią grėsmę. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas savo paaiškinime nurodė abstraktaus pobūdžio aplinkybes, nesusietas su jokia objektyviai iškilusia realia grėsme jo saugumui ar sveikatai, taip pat konkrečiai nenurodė asmenų, keliančių jam pavojų ar grasinančių susidorojimu. Šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos Departamento Nutarime, kuris yra motyvuotas ir pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

35. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija, paskirdama pareiškėją į konkretų būrį, pažeidė įstatymu nustatytus nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus bei paskirstymo procedūras, ar siekė kitų tikslų, nei numatyta BVK 70 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t. y. paduodant skundą (BVK 5, 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309-662/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-19-602/2021). Be to, Pravieniškių PN-AK nėra įpareigotas kartu laikyti tik tokius asmenis, kurių vertybės ar požiūriai įvairiais gyvenimo klausimais sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-457-1062/2021). Taip pat teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien tik subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad jo paskyrimas į kitą sektorių yra prieštaringas ir neteisėtas, neatsižvelgta į kriterijus, pagal kuriuos skiriama į būrius, nėra pagrindas byloje esančias faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-968-968/2021).

36. Byloje nustatytos aplinkybės ir administracinių teismų praktikoje pateikti išaiškinimai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje nebuvo tinkamai motyvuotas (pagrįstas realia grėsme jo sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais). Tai reiškia, jog pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad de facto (faktiškai) buvo kilusi reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai paskirtame gyventi būryje, o jo argumentai dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje vertintini kaip abstraktaus pobūdžio ir deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

37. Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą ir administracinių teismų praktiką (žr. nutarties 25–29 p.) ir byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atstovo pateiktais duomenimis. Be to, pareiškėjas, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad skundžiamame sprendime neteisingai konstatuoti tam tikri faktai, neišspręsti kai kurie klausimai, rėmėsi tik bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiais. Taip pat aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis arba jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas.

38. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė