2019-02-06 Nr. AB-3524-3-61-3-00866-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3190-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00866-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos apeliaciniam teismui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2016 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. P-22 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui nustatytas 14 m. 6 mėn. 1 d. darbo stažas priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti; 2) įpareigoti Lietuvos apeliacinį teismą pareiškėjui mokėti atlyginimą, priedą prie pareiginės algos apskaičiuojant vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. pažyma Nr. TR-39, ir į jį įskaityti laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) redakciją, galiojusią iki 2008 m. spalio 31 d., į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti buvo įskaitomas ir asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Ši įstatymo nuostata turi būti taikoma apskaičiuojant teisėjo darbo stažą atlyginimo priedams apskaičiuoti iki 2008 m. lapkričio mėnesio. Tuo tarpu, Lietuvos apeliacinis teismas teisiniams santykiams, susiklosčiusiems nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d. taiko 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) nuostatas, t. y. įstatymo nuostatas taiko atgal. Pareiškėjas tokius atsakovo veiksmus laikė neteisėtais ir nepagrįstais, manė, kad jo pedagoginio stažo laikotarpis nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d. turėjo būti įskaičiuotas į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti.

3. Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas pareiškėjui pradėjus eiti teisėjo pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme ir galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymui. Vertindamas analogišką atvejį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) konstatavo, kad stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagrįstai skaičiuojamas vadovaujantis galiojančiu įstatymu ir tai nelaikytina įstatymo taikymu atgal, o ta aplinkybė, kad ankstesni teisės aktai nustatė, jog atitinkamas darbas yra įskaičiuojamas į darbo stažą mokant priedus, nesudaro teisinio pagrindo šį laikotarpį įskaityti į darbo stažą mokant atlyginimą pagal 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusį Teisėjų atlyginimų įstatymą. Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko pareiškėjui mokėti priedą prie pareiginės algos už Lietuvos valstybei ištarnautus metus remdamasis Vilniaus apygardos teismo pažyma, nes joje pateikti neteisingi duomenys. Šį neatitikimą nustatė ir pats Vilniaus apygardos teismas, apie jį informavo pareiškėją. Lietuvos apeliacinio teismo manymu, Vilniaus apygardos teismas šioje byloje turėtų būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-690/2015 pateiktą išaiškinimą ir nustatęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas ginčijamą Įsakymą priėmė 2016 m. sausio 26 d., t. y. pareiškėjui pradėjus dirbti teisėju šiame teisme ir galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymui, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pareiškėjui pagrįstai buvo skaičiuojamas vadovaujantis galiojančiu įstatymu ir tai nelaikytina įstatymo taikymu atgal. Aplinkybė, kad ankstesni teisės aktai nustatė, jog atitinkamas darbas yra įskaičiuojamas į darbo stažą, mokant priedus, nesudaro teisinio pagrindo šį laikotarpį įskaityti į darbo stažą, mokant atlyginimą pagal 2008 m. lapkričio 15 d. naujai įsigaliojusį Teisėjų atlyginimų įstatymą. Teismas sprendė, kad į darbo stažą, mokant priedus, atsakovas pagrįstai neįskaičiavo pareiškėjo pedagoginio darbo stažo laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d., todėl naikinti šį Įsakymą bei tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

7. Pasisakydama dėl atsakovo prašymo byloje trečiuoju asmeniu įtraukti Vilniaus apygardos teismą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje yra sprendžiamas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir Lietuvos apeliacinio teismo dėl būtent šiame teisme pareiškėjui apskaičiuoto jo darbo stažo priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Vilniaus apygardos teisme apskaičiuotas pareiškėjo darbo stažas šio ginčo išsprendimui įtakos neturi, o Lietuvos apeliaciniame teisme pareiškėjui apskaičiuotas darbo stažas taip pat niekaip nėra susijęs su Vilniaus apygardos teismo teisėmis ir (arba) pareigomis.

III. 8. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad pareiškėją paskyrus į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus jis teisėju dirbo jau 8 metus ir turėjo sukauptą darbo stažą, jis nebuvo į valstybės tarnybą priimtas iš naujo. Kadangi pareiškėjas nuo 2007 m. dirbo teisėju Vilniaus apygardos teisme, jam tęsiant tarnybą jau kitame teisme toje pačioje valstybėje, priklausomai nuo dirbamo darbo pobūdžio valstybės tarnyboje stažas už tarnybą Lietuvos valstybei negali būti skaičiuojamas skirtingai, nes valstybės tarnybos santykiai susiklostė jau nuo 2007 m. Konstituciškai nėra pateisinama skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojui mokamo atlyginimo ir socialinių garantijų klausimus atsižvelgiant į priėmimo į valstybinę tarnybą datą.

8.2. Teismas nevertino, kad formalus Teisėjų atlyginimų įstatymo normų taikymas pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pareiškėjas teigia, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad pedagoginio darbo stažas, įgytas nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d., turi būti įtrauktas į jo darbo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, nes valstybė privalo vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus, kadangi dar 2007 m. Vilniaus apygardos teismas minėtą laikotarpį įskaičiavo į darbo stažą.

9. Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino valstybės tarnybos teisinių santykių tęstinumo aplinkybių, nes apeliantas buvo teisėjas, o teisėjo konstitucinis teisinis statusas jokiomis aplinkybėmis negali būti prilygintas valstybės tarnautojo teisiniam statusui.

9.2. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, kuris paneigia apelianto poziciją dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Įsakymu, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotas darbo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, teisėtai ir pagrįstai į stažą nebuvo įtrauktas laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d. pareiškėjo įgytas teisės krypties socialinių mokslų daktaro pedagoginis darbo stažas.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į darbo stažą, mokant priedus už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, atsakovas pagrįstai neįskaičiavo pareiškėjo pedagoginio darbo stažo laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d., kadangi stažas priedui pagrįstai buvo skaičiuojamas vadovaujantis skundžiamo Įsakymo priėmimo metu galiojusiu Teisėjų atlyginimų įstatymu, pagal kurį pedagoginio darbo stažas neįskaičiuojamas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus, ir tai nelaikytina įstatymo taikymu atgal.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, iš esmės teigia, jog kadangi jis nuo 2007 m. dirbo teisėju Vilniaus apygardos teisme, jam tęsiant tarnybą jau kitame teisme stažas už tarnybą Lietuvos valstybei negali būti skaičiuojamas skirtingai, ir kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

13. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie pareiškėjo darbo užmokestį nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir pareiškėjo teikiamų argumentų matyti, kad iš esmės ginčas kilo dėl pareiškėjo atlyginimo skaičiavimo, kiek tai susiję su teisėjo darbo stažo skaičiavimu.

14. Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d.) nustatė, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas. Asmenų, turinčių teisės krypties mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis stažas taip pat turėjo būti įskaitomas į tarnybos stažą priedui ir atostogų trukmei apskaičiuoti. Taigi, iki 2008 m. lapkričio 15 d. asmenų, turinčių teisės krypties mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis stažas turėjo būti įskaitomas į teisėjo tarnybos stažą atlyginimo priedui apskaičiuoti.

15. Tačiau 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. X-1772 buvo pakeista Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalis, nustatant, kad į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažas. Taigi, šioje Teismų įstatymo normoje liko tik atostogų trukmės skaičiavimo tvarka, bet ne priedų prie pareiginės algos apskaičiavimo tvarka.

16. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nuo 2008 m. lapkričio 15 d. nustato specialus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priedas už ištarnautus valstybei metus bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose nurodytos pareigos neapima asmenų, turinčių teisės krypties mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą asmenų, turinčių teisės krypties mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis stažas neįskaitomos nustatant ištarnautus Lietuvos valstybei metus, skaičiuojamus teisėjų pareiginės algos priedui nustatyti.

17. Lietuvos apeliacinis teismas apelianto ginčijamą Įsakymą priėmė 2016 m. sausio 26 d. t. y. pareiškėjui pradėjus dirbti teisėju šiame teisme ir galiojant Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymui. Dėl šios priežasties stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus buvo pagrįstai skaičiuojamas vadovaujantis galiojančiu įstatymu ir tai nelaikytina įstatymo taikymu atgal. Aplinkybė, kad ankstesni teisės aktai nustatė, jog atitinkamas darbas yra įskaičiuojamas į darbo stažą, mokant priedus, nesudaro teisinio pagrindo šį laikotarpį įskaityti į darbo stažą, mokant atlyginimą pagal 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusį Teisėjų atlyginimo įstatymą, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo šio įstatymo taikymo atmestini. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-690/2015 pateiktą išaiškinimą analogiškoje byloje.

18. Pažymėtina, kad, kaip minėta, teisėjų darbo stažo priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti skaičiavimo pokyčius lėmė ne pareiškėjo dirbamo darbo pobūdžio kaita ir ne priėmimo į teisėjo pareigas data, o pasikeitęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Teisėjų atlyginimų įstatyme, todėl atmestini apelianto argumentai dėl to, kad konstituciškai pateisinamas pagrindas skirtingai reguliuoti vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį ir socialines garantijas negali būti vien jų priėmimo į valstybinę tarnybą data. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėją paskyrus į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus jis teisėju dirbo jau 8 metus, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Kaip minėta, pareiškėjui pradėjus dirbti teisėju Lietuvos apeliaciniame teisme stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus buvo pagrįstai skaičiuojamas vadovaujantis galiojančiu Teisėjų atlyginimų įstatymu.

19. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kadangi pareiškėjas tikėjosi, kad pedagoginio darbo stažas, įgytas nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d., turi būti įtrauktas į jo darbo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, nes valstybė privalo vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus, kadangi dar 2007 m. Vilniaus apygardos teismas minėtą laikotarpį įskaičiavo į darbo stažą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimuose, 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, jog atlyginimas – teisėjo socialinė (materialinė) garantija – susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia (be kita ko) pareiginės algos, priedų, priemokų. Taip pat pažymėta, kad pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą teisėjų atlyginimo pagrindinė sudedamoji dalis – teisėjų pareiginė alga padidėjo, o teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies – priedo santykinis dydis sumažėjo; iš teisėjų atlyginimų dydžių skaičiavimų pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Teismų tarybos 2004 m. balandžio 2 d. priimtu nutarimu Nr. 207 „Dėl pritarimo darbo grupės parengtai Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikai“ ir pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą matyti, kad teisėjų atlyginimas (pareiginės algos ir priedo suma) priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą padidėjo (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Konstatavus, kad pareiškėjui pradėjus dirbti teisėju Lietuvos apeliaciniame teisme stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus buvo pagrįstai skaičiuojamas vadovaujantis galiojančiu Teisėjų atlyginimų įstatymu, Vilniaus apygardos teisme apskaičiuotas pareiškėjo darbo stažas ir su tuo susiję apelianto argumentai šio ginčo išsprendimui įtakos neturi.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys