27ee84ec-eba6-49db-9dd7-ae43112d7d67 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-205-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32999-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.2.11.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. M. pateikė ieÅ¡kinį atsakovui V. M., kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 159 291 Eur paskolos, 87 010,05 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

Nurodė, kad 2005 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ grynaisiais perdavė atsakovui 550 000 Lt (159 291 Eur) dydžio paskolÄ ; atsakovas įsipareigojo mokėti 11 proc. metines palÅ«kanas, o paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2007 m. sausio 31 d. 1.2. Pažymėjo, kad atsakovas įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė tik iÅ¡ dalies – laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. grynaisiais sumokėjo ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 126 215 Lt (36 554 Eur), kuriuos ieÅ¡kovas įskaitė kaip palÅ«kanas už 2006–2011 m. laikotarpį pagal minėtÄ kredito sutartį.

IeÅ¡kovo teigimu, 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. atsakovas pervedė ieÅ¡kovui dar 600 Eur. Anot ieÅ¡kovo, atsakovas liko skolingas 87 010,05 Eur dydžio palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., jau įskaičius minėtus 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. sumokėtus 600 Eur, ir 159 291 Eur dydžio paskolÄ . 1.3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Notingamo grafystės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas apie atsakovo atleidimÄ nuo įsipareigojimų, pasibaigus jo bankroto bylai, nepatvirtina, jog atsakovas yra atleistas nuo visų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Nurodė, kad pagal 2000 m. gegužės 29 d. ReglamentÄ Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000, Reglamentas) atsakovo bankroto bylai ir jos pasekmėms yra taikomas Jungtinės Karalystės 1986 m. Nemokumo aktas. IeÅ¡kovo teigimu, tam, kad atsakovas bÅ«tų atleistas nuo skolos ieÅ¡kovui pagal 2005 m. spalio 28 d. kredito sutartį, jis turėjo įrodyti, jog Notingamo grafystės teismui atsakovas pateikė duomenis apie nurodytÄ skolÄ ieÅ¡kovui, tačiau, anot ieÅ¡kovo, atsakovas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Be to, teigė, kad ieÅ¡kovui apie atsakovui Jungtinėje Karalystėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ nebuvo praneÅ¡ta Reglamento 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad leidinyje „Valstybės žinios“ atsakovo nurodyta informacija dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo, anot ieÅ¡kovo, negali bÅ«ti laikoma tinkamu praneÅ¡imu kreditoriui Reglamento nustatyta tvarka. Be to, nurodė, kad atsakovas net ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo (ir jos pabaigos) dar mokėjo ieÅ¡kovui dalį palÅ«kanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovui A. M. iÅ¡ atsakovo V. M. 159 291 Eur paskolÄ , 87 010,05 Eur palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 246 301,50 Eur sumÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 3 322 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui 550 000 Lt paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo mokėti 11 proc. metines palÅ«kanas ir grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2007 m. sausio 31 d.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė paskolos perdavimo atsakovui fakto, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad atsakovui buvo perduota kredito sutartyje nurodyta paskola, taip pat pripažino, jog atsakovas sumokėjo (grÄ Å¾ino) ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje nurodytas pinigų sumas. Be to, teismas teigė, kad paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2016–2017 m. atsakovo ieÅ¡kovui siųstos žinutės, taip pat 2017 m. ieÅ¡kovui atlikti atsakovo mokėjimai po 200 Eur. 2.2.

Teismas nustatė, kad Jungtinės Karalystės Notingamo grafystės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iÅ¡kėlė atsakovui fizinio asmens bankroto bylÄ , o 2016 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atleido atsakovÄ nuo skolų mokėjimo dėl bankroto. 2.3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimus dėl nemokumo bylų ir jų pasekmių, taikomas valstybės narės, kurioje iÅ¡kelta tokia byla, teisė, t. y. Å¡iuo atveju Jungtinės Karalystės 1986 m. Nemokumo aktas (toliau – Nemokumo aktas). 2.4.

Pirmosios instancijos teismas pritarė ieÅ¡kovo pozicijai, kad, remiantis Nemokumo akto 272 ir 281 straipsnių nuostatomis, bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas atleidžia skolininkÄ tik nuo tų įsipareigojimų vykdymo, apie kuriuos teismui buvo praneÅ¡ta. Pabrėžė, kad tai iÅ¡ dalies patvirtina ir atsakovo pateikta Jungtinės Karalystės advokato M. W. S. (M. W. S.) 2018 m. balandžio 3 d. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog skolininko kreditoriai yra nurodyti reikalų ataskaitoje, pateiktoje teismui. 2.5. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas teigė, jog Jungtinės Karalystės Notingamo grafystės teismui pateiktoje ataskaitoje nurodė ir ginčijamÄ skolÄ ieÅ¡kovui, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė; taip pat nepateikė įrodymų, kad neturi objektyvių galimybių gauti tokius duomenis iÅ¡ bankroto bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo ar bankroto administratoriaus. 2.6.

Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas atsakovo bankroto byloje buvo teismui ar paskirtam likvidatoriui žinomas kreditorius ir ieÅ¡kovÄ teismas ar paskirtas likvidatorius apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ informavo, pateikdamas Reglamento 42 straipsnio 1 dalyje nurodytos formos praneÅ¡imÄ . Nurodė, kad byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje leidžiamose „Valstybės žinios“ skelbimÄ dėl informacijos atsakovo kreditoriams dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo pateikė aukščiau nurodyti subjektai.

Teismas pažymėjo, kad jeigu tokį skelbimÄ pateikė atsakovas, toks vieÅ¡as paskelbimas, atsakovui žinant ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos adresÄ , nelaikytinas tinkamu praneÅ¡imu ieÅ¡kovui apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . 2.7. Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas dėl bankroto yra atleistas nuo skolos ieÅ¡kovui pagal 2005 m. spalio 28 d. kredito sutartį mokėjimo. 2.8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, nurodė, kad minėta kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2007 m. sausio 31 d.; ieÅ¡kovas su pareiÅ¡kimu iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos pagal Å¡iÄ kredito sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio mėn.; pažymėjo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam reikalavimui yra 10 metų.

Kita vertus, teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 bei 3 dalis ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, o nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Teismo vertinimu, atsakovas pagal kredito sutartį atliko mokėjimus ieÅ¡kovui 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m., todėl, atlikdamas Å¡iuos mokėjimus, atsakovas pripažino savo prievolę ieÅ¡kovui, bei Å¡ie atsakovo veiksmai, anot teismo, nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir Å¡is terminas nuo paskutinio mokėjimo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ nėra pasibaigęs. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Atsakovas V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; taip pat taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo pareikÅ¡tiems reikalavimams. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Esant Notingamo grafystės teismo sprendimui, kuriuo atsakovas pripažintas nemokiu ir atleistas nuo turėtų skolų, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo yra nepagrįstas, nes buvę atsakovo įsipareigojimai pagal nurodytÄ kredito sutartį nebeegzistuoja.

Pažymi, kad minėtam Notingamo grafystės teismui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir ieÅ¡kovÄ A. M., bei tuo metu egzistavusias skolas, tačiau apeliantas neturi objektyvių galimybių pateikti nurodyto dokumento (kreditorių ataskaitos) teismui. Teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į Jungtinės Karalystės teisininkÄ (advokatÄ ) dėl iÅ¡vados pateikimo, kurioje pastarasis nurodė, jog negali gauti Notingamo grafystės teismui pateiktos ataskaitos.

Taigi, anot apelianto, jis įrodė, kad neturi objektyvių galimybių gauti bankroto bylÄ iÅ¡nagrinėjusiam Notingamo grafystės teismui pateiktos tuo metu buvusių atsakovo kreditorių ir egzistavusių skolų ataskaitos. 3.2. Atsakovas nurodo, kad Å¡iuo atveju buvo tinkamai įvykdyta pareiga informuoti ieÅ¡kovÄ apie bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimÄ . AiÅ¡kina, kad Notingamo grafystės teismas net nebuvo įpareigojęs apelianto asmeniÅ¡kai informuoti kreditorius apie bÅ«simÄ bylos nagrinėjimÄ teisme, todėl atsakovas tokios pareigos neturėjo.

Be to, duomenys apie apelianto bankrotÄ buvo 2015 m. lapkričio 11 d. vieÅ¡ai paskelbti oficialiame Lietuvos Respublikos leidinyje „Valstybės žinios“. Pažymi, kad Jungtinės Karalystės advokatas minėtÄ informavimÄ laiko tinkamu; kita vertus, net jeigu pareiga informuoti kreditorius ir nebÅ«tų buvusi tinkamai įgyvendinta, tai neturėtų įtakos sprendimo dėl bankroto galiojimui. Taigi, apelianto vertinimu, ieÅ¡kovas apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ buvo informuotas tinkamai, o nepareiÅ¡kęs reikalavimo bankroto byloje, prarado galimybę reikalauti iÅ¡ apelianto apmokėti buvusiÄ skolÄ . 3.3.

Apelianto teigimu, jo atlikti daliniai mokėjimai ieÅ¡kovui nedaro įtakos ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimui. Nurodo, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo pagal minėtÄ kredito sutartį iki 2017 m. vasario 1 d. (nes paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2007 m. sausio 31 d., o bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų), tačiau kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 30 d., todėl, anot atsakovo, ieÅ¡kovas praleido nurodytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo atlikti mokėjimai ieÅ¡kovui sudarė pagrindÄ nutraukti ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ , nes nėra duomenų, jog Å¡ie mokėjimai buvo atlikti bÅ«tent pagal apelianto ir ieÅ¡kovo sudarytÄ kredito sutartį susidariusiai skolai dengti. Be to, pažymi, kad mokėjimai, atlikti po jo pripažinimo nemokiu, negali bÅ«ti laikomi veiksmais, nutraukiančiais ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ , taip pat turėtų bÅ«ti laikomi ne prievolės atlikimu, o geranoriÅ¡ku apelianto bandymu sumažinti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

4. IeÅ¡kovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 4.1. Atsakovo pateiktas Notingamo grafystės teismo sprendimas apie jo atleidimÄ nuo įsipareigojimų, pasibaigus bankroto bylai, nepatvirtina, jog bankrutavusiu pripažintas atsakovas atleistas nuo visų įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ . Pažymi, kad pagal Å¡iuo atveju taikytinÄ Nemokumo aktÄ , bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas atleidžia skolininkÄ tik nuo tų įsipareigojimų vykdymo, apie kuriuos jam buvo praneÅ¡ta, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Notingamo grafystės teismui atsakovas pateikė duomenis apie Lietuvoje esančius kreditorius, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis neturi objektyvių galimybių gauti nurodytų dokumentų iÅ¡ bankroto bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo ar bankroto administratoriaus. 4.2. Anot ieÅ¡kovo, atsakovo nurodytas Jungtinės Karalystės advokatas neatstovavo atsakovo jo bankroto byloje ir nėra susipažinęs su minėtos bylos procesiniais dokumentais, todėl advokato pateikta iÅ¡vada nei patvirtina, nei paneigia atsakovo bankroto bylos aplinkybių. 4.3. IeÅ¡kovas pakartotinai pažymi, kad jam, kaip kreditoriui, apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ nebuvo praneÅ¡ta (nei teismo, nei bankroto administratoriaus, nei paties atsakovo) Reglamento nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo nurodyta informacija Lietuvos Respublikos leidinyje negali bÅ«ti laikoma tinkamu praneÅ¡imu kreditoriui apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . 4.4. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė (ir neįrodinėjo), jog tarp Å¡alių buvo sudaryta kokia nors kita sutartis (iÅ¡skyrus kredito sutartį), pagal kuriÄ atsakovas vykdė kitas prievoles ieÅ¡kovui, mokėdamas tam tikras lėšų sumas. Pažymi, kad atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog lėšos ieÅ¡kovui buvo mokamos bÅ«tent pagal Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį, tokiu bÅ«du atsakovas pripažino savo prievolę, atitinkamai ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrauktas ir iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ nebuvo pasibaigęs. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl užsienyje skolininkui iškeltos fizinio asmens bankroto bylos pasekmių 6.

Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas 2005 m. spalio 28 d. suteikė atsakovui 550 000 Lt (159 291 Eur) dydžio paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo mokėti 11 proc. metines palÅ«kanas ir paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2007 m. sausio 31 d. (atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tai pripažino). Taip pat Å¡alys pripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus – iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pateikimo negrÄ Å¾ino nurodytos paskolos, sumokėjo tik dalį palÅ«kanų.

Atsakovas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kinio reikalavimais iÅ¡ esmės grindė tuo, kad Jungtinės Karalystės Notingamo grafystės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡kėlė jam fizinio asmens bankroto bylÄ , o nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. atleido nuo skolų mokėjimo dėl bankroto.

7. Taigi, Å¡iuo atveju ginčo objektu tapusi bankroto byla yra susijusi su skirtingomis Europos SÄ jungos valstybėmis narėmis – ji iÅ¡kelta ir užbaigta Jungtinėje Karalystėje, o ginčas vyksta dėl jos sukeliamų teisinių pasekmių Lietuvos Respublikoje, todėl Å¡iai bylai, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, taikytinas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų.

8. Reglamento Nr. 1346/2000 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is reglamentas taikomas kolektyvinio bankroto byloms, susijusioms su skolininko daliniu ar visiÅ¡ku teisės į turtÄ netekimu bei likvidatoriaus paskyrimu. Pagal Reglamento 3 straipsnio, kuriame reglamentuojami tarptautinės jurisdikcijos nemokumo bylose klausimai Europos SÄ jungoje, 1 dalį, Europos SÄ jungos valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikcijÄ iÅ¡kelti pagrindinę bankroto bylÄ .

Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is reglamentas numato kÄ kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta tokia byla, teisė. Pagal to paties Reglamento straipsnio 2 dalį valstybės, kurioje iÅ¡kelta byla, teisė nustato tokios bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas, jos eigÄ ir užbaigimÄ ; be kita ko, ji konkrečiai nustato: <...> f) bankroto bylų pasekmes individualių kreditorių iÅ¡keltoms byloms, iÅ¡skyrus neiÅ¡spręstas bylas; g) reikalavimus, kurie turi bÅ«ti nukreipti į skolininko turtÄ , ir reikalavimų, atsiradusių iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , vertinimÄ ;

h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimÄ , patikrinimÄ ir pripažinimÄ .

9. Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bet kuris sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kurį pagal savo jurisdikcijÄ , kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje. Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo, kurio sprendimas dėl bylos iÅ¡kėlimo pripažįstamas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, taip pat yra pripažįstami be tolesnių formalumų.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jungtinės Karalystės Notingamo grafystės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimÄ dėl bankroto pagal skolininko praÅ¡ymÄ , kuriame pripažino atsakovÄ V. M. bankrutavusiu (Å¡is sprendimas iÅ¡ esmės laikytinas procesiniu sprendimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), o 2017 m. sausio 23 d. iÅ¡davė pažymÄ apie atleidimÄ nuo skolų, kurioje nurodė, jog V. M. nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. atleidžiamas nuo skolų mokėjimo dėl bankroto (Å¡i pažyma iÅ¡ esmės laikytina procesiniu sprendimu dėl bankroto bylos užbaigimo).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek pirmasis, tiek antrasis Jungtinės Karalystės teismo procesinis sprendimas pagal ReglamentÄ Nr. 1346/2000 yra pripažįstami kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedÅ«rų, o jų sukeliamos teisinės pasekmės turi bÅ«ti nustatomos pagal Jungtinės Karalystės teisę. Taigi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečiai yra jų sukeliamos teisinės pasekmės pagal minėtos valstybės teisę.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad fizinių asmenų bankroto procedÅ«ras Jungtinėje Karalystėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo aktas (įstatymas) (angl. Insolvency Act 1986), o procedÅ«rinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 1986 m. Nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency Rules 1986). 13. 1986 m. Nemokumo akto 278 straipsnyje („Pradžia ir tÄ sa“) įtvirtinta, kad asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl bankroto, bankrotas: a) prasideda tÄ dienÄ , kada yra priimamas sprendimas ir b) tęsiasi iki tol, kol asmuo bus atleistas pagal tolesnes Å¡io skyriaus nuostatas. 1986 m.

Nemokumo akto 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo įsipareigojimų pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kuriÄ prasideda bankrotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo nuo įsipareigojimų teisinės pasekmės nurodytos 1986 m. Nemokumo akto 281 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų; kita vertus, minėtame straipsnyje nurodytos ir iÅ¡imtys, kurioms esant asmuo nėra atleidžiamas nuo atitinkamų įsipareigojimų.

Viena iš tokių išimčių yra įtvirtinta 1986 m. Nemokumo akto 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodamos jo bankroto procese, kaip yra nurodyta (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės remdamasis nurodytomis 1986 m. Nemokumo akto nuostatomis, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog Jungtinės Karalystės Notingamo grafystės teismui, teikdamas dokumentus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurodė ir ginčijamÄ skolÄ ieÅ¡kovui, taip pat nepateikė įrodymų, kad neturi objektyvių galimybių gauti tokius duomenis iÅ¡ bankroto bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo ar bankroto administratoriaus; be to, akcentavo, kad nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovas atsakovo bankroto byloje buvo teismui ar paskirtam likvidatoriui žinomas kreditorius ir informuotas apie atsakovo bankroto bylÄ .

Atsakovas nesutinka su tokiomis teismo iÅ¡vadomis ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Notingamo grafystės teismui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir ieÅ¡kovÄ A. M., tačiau apeliantas neturi objektyvių galimybių pateikti nurodyto dokumento (kreditorių ataskaitos) teismui; taip pat ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie minėtÄ bankroto bylÄ .

15. Taigi, byloje vyksta ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovo reikalavimas buvo įtrauktas į atsakovo bankroto bylÄ ir ar kreditorius (ieÅ¡kovas) buvo tinkamai informuotas apie bankroto procesÄ Jungtinėje Karalystėje.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Reglamentas Nr. 1346/2000 nenustato įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių bylose, kuriose keliamas kitoje valstybėje narėje priimto procesinio sprendimo bankroto byloje nepripažinimo klausimas, todėl taikytinos nacionaliniuose proceso teisės aktuose įtvirtintos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, Å¡iuo atveju – CPK 176–185 straipsniai. IÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiga įrodyti egzistuojant faktines aplinkybes, pagal kurias taikomos užsienio teisėje numatytos teisinės pasekmės, tenka Å¡aliai, kuri reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl tokių pasekmių taikymo; pažymėjo, jog Å¡i pareiga galioja ir tais atvejais, kai iÅ¡ užsienio valstybės teismo sprendimo ir (arba) bankroto proceso metu kompetentingų institucijų priimamų dokumentų turinio negalima nustatyti, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, nuo kurių buvimo ar nebuvimo priklauso užsienio teisėje nustatytų teisinių pasekmių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).

17. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybes dėl kreditoriaus (ieÅ¡kovo) reikalavimo įtraukimo į užsienyje vykusiÄ bankroto bylÄ ir tinkamo kreditoriaus informavimo apie bankroto bylÄ Ä¯rodinėjo atsakovas, bÅ«tent jam teko pareiga pateikti minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas, iÅ¡skyrus Å¡ios nutarties 10 punkte nurodytus dokumentus, t. y. Notingamo grafystės teismo sprendimo (dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) ir pažymos (dėl bankroto bylos užbaigimo), nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo nurodymo tarp atsakovo kreditorių bankroto bylÄ nagrinėjusiam teismui, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas, kaip minėta, teigė, kad neturi objektyvių galimybių pateikti kitų įrodymų (bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui teiktos kreditorių ataskaitos), tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog atsakovas nepateikė jokių ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė duomenų, kad bÅ«tų kreipęsis į bankroto bylÄ nagrinėjusį Notingamo grafystės teismÄ ar paskirtÄ bankroto administratorių dėl nurodytų duomenų pateikimo ir, pavyzdžiui, gavo neigiamÄ atsakymÄ .

Viena vertus, atsakovas Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjo advokato, veikiančio Jungtinėje Karalystėje, iÅ¡vada, kurioje, anot atsakovo, pastarasis nurodė negalintis gauti Notingamo grafystės teismui pateiktos ataskaitos (dėl kreditorių). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateikta minėto advokato iÅ¡vada, pažymi, kad tokios informacijos Å¡ioje iÅ¡vadoje net nėra nurodyta. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, kuris nurodo teikęs Notingamo grafystės teismui ataskaitÄ dėl turimų kreditorių (į kuriÄ , anot atsakovo, įtraukė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ ), neabejotinai turėtų turėti tai patvirtinančius įrodymus (tokios ataskaitos kopijÄ ir pan.).

19. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareigos informuoti fizinio asmens, kuris siekia bankrutuoti, kreditorius apie tokios bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir atitinkamas pareigas bei pasekmes, pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnį bet kuris kreditorius, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iÅ¡kelta byla, turi teisę raÅ¡tu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Kita vertus, tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti Å¡iÄ teisę, reikia jį informuoti.

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minimalios užsienio kreditorių informavimo taisyklės iÅ¡dėstytos Reglamento Nr. 1346/2000 40–42 straipsniuose – pagal Reglamento 40 straipsnio 1 dalį iÅ¡kėlus bankroto bylÄ valstybėje narėje, jurisdikcijÄ turintis tos Å¡alies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse; Reglamento 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas turi bÅ«ti nurodyta praneÅ¡ime kreditoriams: atskiru praneÅ¡imu pateiktoje informacijoje nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones;

Reglamento 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 40 straipsnyje numatyta informacija pateikiama valstybės, kurioje iÅ¡keliama byla, valstybine kalba arba viena iÅ¡ valstybinių kalbų; tam naudojama forma, kurios antraÅ¡tė visomis oficialiomis Europos SÄ jungos institucijų kalbomis yra „Kvietimas pateikti reikalavimÄ . Privalomieji terminai“. Be to, Jungtinės Karalystės teisėje kreditorių informavimÄ reglamentuojančių 1986 m. Nemokumo taisyklių 6.73 punkte nustatyta, kad oficialusis gavėjas bent vienÄ kartÄ po įsakymo dėl bankroto priėmimo, iÅ¡siunčia kreditoriams ataskaitÄ dėl bankroto proceso ir bankrutavusio asmens padėties (angl. state of affairs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).

21. Å iuo atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ užsienio valstybėje ir jam pateiktas nurodytas „Kvietimas pateikti reikalavimÄ . Privalomieji terminai“ ar kiti procesiniai dokumentai (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vieÅ¡as skelbimas Lietuvos Respublikos leidžiamame leidinyje apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ ir pasiÅ«lymÄ teikti kreditorinius reikalavimus negali bÅ«ti laikomas tinkamu ieÅ¡kovo, kaip atsakovo kreditoriaus, informavimu pagal nurodytas Reglamente Nr. 1346/2000 bei 1986 m.

Nemokumo taisyklėse nustatytas nuostatas (sÄ lygas). Pažymėtina, kad minėtame skelbime nenurodytas joks terminas, per kurį turi bÅ«ti pateikiamas kreditoriaus reikalavimas, nenurodytos jokios nuobaudos dėl tokio termino nepaisymo, kaip reikalaujama pagal Reglamento 40 straipsnio 2 dalį; be to, praneÅ¡ime nėra antraÅ¡tės visomis oficialiosiomis Europos SÄ jungos institucijų kalbomis „Kvietimas pateikti reikalavimÄ . Privalomieji terminai“, kaip reikalaujama pagal Reglamento 42 straipsnio 1 dalį, ir pan.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos atveju kreditorių ar jų atstovų teisė dalyvauti procese yra ypač svarbi dėl adekvačių teisinės gynybos priemonių principo laikymosi; sprendžia, jog vienoje valstybėje narėje esančio kreditoriaus tinkamas informavimas apie skolininko bankrotÄ kitoje valstybėje narėje yra bÅ«tina sÄ lyga, kad Å¡iam kreditoriui galėtų bÅ«ti taikomi bankroto bylos teisiniai padariniai. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl netinkamo ieÅ¡kovo informavimo apie atsakovo bankroto bylÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės prarado teisę į savo kreditorinio reikalavimo patenkinimÄ (bent iÅ¡ dalies) iÅ¡ atsakovo turto, todėl Å¡is netinkamas kreditoriaus (ieÅ¡kovo) informavimas akivaizdžiai pažeidė jo teises bei pareigas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pažeidimas leidžia teismui atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti teismo sprendimus dėl nemokumo bylos iškėlimo arba su nemokumo procesu susijusius teismo procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui neįrodžius, jog jo bankroto bylÄ nagrinėjusiam užsienio teismui buvo pateikta informacija dėl atsakovo turimo įsipareigojimo ieÅ¡kovui, taip pat tinkamai neinformavus ieÅ¡kovo, kaip atsakovo kreditoriaus, apie atsakovui keliamÄ (iÅ¡keltÄ ) bankroto bylÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atsakovas nėra atleistas nuo skolos ieÅ¡kovui pagal 2005 m. spalio 28 d. kredito sutartį mokėjimo, todėl pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ paskolÄ ir ieÅ¡kovo paskaičiuotas palÅ«kanas (atsakovas ieÅ¡kovo nurodytų reikalavimų dydžių neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 24. Ä®statyme ieÅ¡kinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl skolos grÄ Å¾inimo taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

25. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ieÅ¡kinio senaties nutraukimo atvejis skolininkui atlikus veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Konkrečių tokio pripažinimo veiksmų įstatymas nenumato ir teismas kiekvienu atveju turi vertinti ar skolininko atlikti veiksmai yra pakankami spręsti apie prievolės pripažinimÄ .

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, pagrįstai atsakovo pagal kredito sutartį atliktus mokėjimus ieÅ¡kovui (nuo 2007 m. iki 2017 m.) pripažino prievolės pripažinimu. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio terminas prasidėdavo iÅ¡ naujo po kiekvieno tokio atlikto mokėjimo, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimÄ reguliuojančių teisės normų taikymo neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog nėra duomenų, kad Å¡ie mokėjimai buvo atlikti bÅ«tent pagal atsakovo ir ieÅ¡kovo sudarytÄ kredito sutartį susidariusiai skolai dengti. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų (ar paaiÅ¡kinimų) kokiu pagrindu, jei ne kredito sutarties, buvo atliekami nurodyti mokėjimai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovė pripažino, jog minėti mokėjimai buvo atliekami bÅ«tent pagal Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį.

27. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieÅ¡kovas nepraleido senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu (paskutiniai atsakovo mokėjimai ieÅ¡kovui atlikti 2017 m., todėl nuo to momento iÅ¡ naujo prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas).

28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Dėl procesinės bylos baigties 29.

Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 30.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

31. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

32. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovo 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, nurodytos ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos, kurios nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė Gasiūnienė Egidija Tamošiūnienė Jūratė Varanauskaitė