27edc8c2-7f19-46f1-9683-20c24ebdfd45 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?e2-1365-721/2019Civilinė byla Nr. e2-5497-721/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02355-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1; 2.6.10.24.1.; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.8.; 3.2.6.1. TELÅ IŲAPYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei JÅ«ratei Svobutienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. N., jo įgaliotai atstovei advokatei Jutai Kareivei, atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotai atstovei E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

N. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas G. N. 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 13 722,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso trys pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos plane pažymėti numeriais 1-91, 1-92 ir 1-93). 2018 m lapkričio 13 d. apie 8 val. jis pamatė, kad nuardyti dviejų pastatų stogai ir asbestinė stogo danga sukrauta šalia pastato. Prie pastatų buvo krovininis automobilis su krautuvu, į kurį buvo pakrauti jam priklausantys daiktai- užrakintuose pastatuose sandėliuojami ventiliacinės sistemos vamzdžiai su alkūnėmis ir cinkuotos skardos lakštų stogo danga.

Šie daiktai buvo sulankstyti ir kitaip sugadinti, nes buvo kraunami į automobilį keltuvu. Buvo sugadinti ir kiti pastatuose buvę daiktai: sudaužyti sandėliuojami mediniai langai, apšvietimo lempos, šamotinės plytos ir kiti daiktai, sulaužyta stogo konstrukcija. Pastatų griovimo darbai buvo atliekami atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų nurodymu. Išsiaiškinus, jog atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra minėtų pastatų savininkė tačiau vėliau pripažino, jam priklausantys daiktai buvo sukrauti atgal į jam priklausančias patalpas.

Dėl vagystės ir turto sugadinimo jis kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir teismai patvirtino tokį sprendimÄ . Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sugadinant pastatus, nugriovus jų stogus, sugadinant sienas ieÅ¡kovas patyrė 13 722,94 Eur turtinę žalÄ . Pagal vieÅ¡osios įmonės (toliau – VÅ¡Ä®) „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ paskaičiuotÄ lokalinę sÄ matÄ Nr. 190426, pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), iÅ¡ardyto dalies stogo, dangos ir konstrukcijų atstatymo darbai sudaro 2682,57 Eur. SÄ matos parengimas kainavo 150 Eur.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų taip pat buvo sugadinti jam priklausantys kilnojamieji daiktai: ventiliacinė sistema (oro ištraukimo sistemos gamybos ir komplektuojančių detalių išpildymas) 4710,53 Eur vertės; medinės lentos, 1,70 m3 350 Eur vertės; šamotinės plytos, 500 vnt. 395 Eur vertės; apsauginės grotos, 10 kv. m. 943,80 Eur vertės; mediniai langai, 10 vnt. 1161,60 Eur vertės; radiatoriai, 4 vnt. 450 Eur vertės; pramoniniai linijiniai šviestuvai, 6 vnt. 1242 Eur vertės; stogo danga, 100 m2 1187,44 Eur vertės, kurie nebegali būti panaudojami pagal paskirtį.

Sugadintų daiktų utilizavimo kaina 450 Eur. Bendra padaryta žala dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo paskaičiuota 10 890,37 Eur. IeÅ¡kovo teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , nes jau metus laiko jis patiria nepatogumus, nemigÄ , pažeminimÄ , dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nenoro atlyginti padarytos žalos. Jis buvo atitrauktas nuo savo darbo, dėl ko gavo mažiau pajamų. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos, Nurodė taip pat, kad atsakovė jam pateikė pasiÅ«lymÄ atlyginti turtinę žalÄ â€“ 3110,32 Eur, tačiau tokia suma, anot jo, yra per maža ir neleistų jam grįžti į tokiÄ padėtį, kurioje buvo prieÅ¡ įvykį.

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, neginčija fakto, kad nepavykus nustatyti patalpų savininko, atsakovė vykdė patalpų demontavimo darbus nesuderinusi su ieÅ¡kovu, kuriam, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, patalpos priklauso nuosavybės teise. Atsakovė pripažįsta, jog turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui turtinę žalÄ , tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo reikalaujamu turtinės žalos dydžiu ir visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ .

Nurodė taip pat, kad siekiant tinkamai įgyvendinti suplanuotus techninės eksploatacijos darbus, buvo bÅ«tina paÅ¡alinti priestatÄ , kuris trukdė darbų atlikimui. Atsakovė bandė nustatyti patalpų savininkÄ , tačiau nepavykus nustatyti kam priklauso tas priestatas, nutarė vykdyti suplanuotus atsakovei priklausančio pastato remonto darbus ir Å¡alia esančio priestato demontavimo darbus. Rangovui UAB „Elinsta“ pradėjus vykdyti darbus, 2018 m. lapkričio 13 d. atsirado patalpų savininkas – ieÅ¡kovas, kuris iÅ¡kvietė policijÄ , nurodydamas, jog yra griaunamos jo patalpos.

Atsakovė, susipažinusi su ieÅ¡kovo pateiktais patalpų nuosavybės dokumentais, pripažino, jog įvyko nesusipratimas, dėl ko rangovas apgriovė atsakovei nepriklausančių patalpų dalį, t. y. nuardė Å¡iferinį patalpų stogÄ , iÅ¡ardė medinio stogo paklotÄ , bandė iÅ¡vežti pataplose buvusį metalo lauÅ¾Ä kartu su Å¡iferiu, kurį ketino utilizuoti. IeÅ¡kovui sustabdžius darbus, jokie kilnojamieji daiktai nebuvo iÅ¡vežti, dalis metalo konstrukcijų iÅ¡ patalpų vidaus ir stogo dangos skardos, kurie buvo pakrauti į rangovo sunkvežimį, tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡krauti.

Atsakovė iÅ¡ karto bandė susitarti su ieÅ¡kovu, siÅ«lydamas atstatyti patalpas į pradinę jų bÅ«klę, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė. Nepavykus susitarti su ieÅ¡kovu dėl patalpų atstatymo atsakovės jėgomis ir lėšomis, atsakovė dėl nuostolių nustatymo 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į žalų nustatymo bendrovę UAB „SMART CLAIMS“. UAB „SMART CLAIMS“ atstovas 2018 m. lapkričio 20 d. nuvyko į įvykio vietÄ ir, dalyvaujant ieÅ¡kovui, surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktÄ .

Po patalpų apžiÅ«ros UAB „SMART CLAIMS“ ekspertė surašė 2018 m. lapkričio 20 d. Nuostolių turtui apskaičavimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui padaryta turtinė žala dėl stogo dangos iÅ¡ardymo ir patalpose buvusių kilnojamųjų daiktų sugadinimo buvo įvertinta bendra 1373,99 Eur suma. Atsakovo atstovas 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė ieÅ¡kovui ekspertų nuostolių vertinimÄ bei pasiÅ«lė sudaryti susitarimÄ dėl nustatytos 1373,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovas su siÅ«lomu atlyginti žalos dydžiu nesutiko.

Atsakovui nesutikus su ieÅ¡kovo reikalaujamu atlyginti turtinės žalos dydžiu, tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas. IeÅ¡kovas, gavęs atsakovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tÄ , kuriuo jam buvo siÅ«loma atlyginti 3110,32 Eur dydžio turtinę žalÄ , su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko ir ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ . Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį, o reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl 10 890,37 Eur turtinės žalos už sugadintus kilnojamuosius daiktus įrodinėja pateiktais su ieÅ¡kiniu komerciniais pasiÅ«lymais savo nurodytam, tačiau jokiais dokumentais nepatvirtintam kilnojamųjų daiktų kiekiui, nurodydamas naujų daiktų vertę ir neatsižvelgdamas nei į realia sugadinto turto bÅ«klę, nei į nusidėvėjimÄ , todėl su tokiu žalos, padarytos kilnojamiesiems daiktams, vertinimu atsakovė nesutinka. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kiek ir kokių kilnojamųjų daiktų buvo sugadinta įvykio metu, nepagrįstai praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ už visus patalpose buvusius daiktus, nors atsakovės pateiktais UAB „SMART CLAIMS“ paskaičiavimais nuostolis apskaičiuotas tik už dalį sugadintų kilnojamųjų daiktų.

Aplinkybę, kad buvo sugadinti ne visi ieškovo nurodomi kilnojamieji daiktai, patvirtina ir iš karto po įvykio žalų vertinimo bendrovės UAB „SMART CLAIMS“ atstovo darytos nuotraukos. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad patalpose buvo sandėliuojamos statybinių atliekų medžiagos, skardos, ir kad visi daiktai, kurie buvo sandėliuojami patalpų viduje, turėjo būti utilizuoti metalo supirktuvėje, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ieškovo kilnojamieji daiktai buvo mažaverčiai.

Å ias aplinkybes patvirtina ir žalų vertinimo bendrovės UAB „SMART CLAIMS“ atstovo darytos nuotraukos. Atsakovės žalų vertinimo bendrovė UAB „SMART CLAIMS“ pagrįstai apskaičiavo turtinės žalos, padarytos kilnojamiesiems daiktams, dydį, taikydama nusidėvėjimo procentÄ . Toks nuostolių apskaičiavimas atitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Kitu atveju, teismui visiÅ¡kai tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų, nes atsakovo sÄ skaita įsigytų visiÅ¡kai naujus kilnojamuosius daiktus, kurių reali vertė ženkliai skiriasi nuo patalpose buvusių kilnojamųjų daiktų, atsižvelgiant į jų bÅ«klę bei nusidėvėjimÄ ,realios kainos.

Teismo posėdyje ieškovas G. N. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, jog yra sugadintas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado nuostoliai, kurie turi būti atlyginti, o atsakovės pasiūlyta suma neatstatytų visko į pradinę padėtį. Apgriautuose pastatuose buvo sandėliukai, juose buvo sandėliuojami daiktai – statybinės medžiagos, ventiliacijos sistemos, langai, grotos, radiatoriai, po remonto atlikę ar keičiami daiktai.

Dalis daiktų buvo iÅ¡ rekonstruojamų pastatų. Jis tvarkė kitas patalpas ir tai kas buvo nereikalinga dėjo į sandėliukÄ . Tų daiktų neutilizavo, nes jie buvo geri daiktai, ateityje planavo juos panaudoti. Daiktų įsigijimo dokumentų jis neturi, kadangi įmonėje jie buvo saugojami deÅ¡imt metų nuo daiktų įsigijimo, o po to sunaikinami. PaaiÅ¡kino, kad 2018-11-13 atvykęs į darbÄ , pamatė, kad jam priklausantys daiktai sukrauti į maÅ¡inos kėbulÄ . Ä®vykio vietoje buvę asmenys, nurodė, kad juos pasamdė atsakovė, kad nugriautų minėtus pastatus ir iÅ¡vežtų visus ten esančius daiktus.

Kaip daiktus buvo kraunami į sunkvežimį ir iÅ¡ jo buvo iÅ¡krauti jis nematė, bet mano, kad jie buvo kraunami krautuvu, todėl buvo sugadinti, sulankstyti. Langai, kurie buvo sandėliuojami, sudaužyti, pažeisti jų rėmai, pramoniniai Å¡viestuvai sulaužyti, visiÅ¡kai sugadinti, radiatoriai nubraižyti, lentos buvo sulaužytos per pusę, metalinės grotos sulankstytos, patalpose viskas suniokota. Buvo sandėliuojama skardinė stogo danga. Jis praÅ¡o žalÄ atlyginti tik už sugadintus daiktus.

Ventiliacinė sistema, kurios vertė 4710 Eur, buvo veikianti, dalis buvo įrengta, o kita dalis buvo nuimta ir laikinai padėta į tÄ sandėliukÄ , tačiau jÄ bet kuriuo metu buvo galima prijungti ir toliau naudoti pagal paskirtį. Taip pat buvo sandėliuojamos Å¡amotinės plytos, kurių 500 vnt. sudaužytos. Metalinės apsauginės grotos buvo sulankstytos nepataisomai, jos buvo skirtos langams. IÅ¡vados, kad jos nėra remontuotinos, neturi, nes į ekspertus dėl to nesikreipė. Taip pat neturi įrodymų, kad radiatoriai netinkami naudoti.

IÅ¡ viso žala už kilnojamuosius daiktus sudaro 10 890,37 Eur, kuriÄ jis paskaičiavo pagal analogiÅ¡kų daiktų kainas parduotuvėse, pagal pateiktus komercinius pasiÅ«lymus. Dėl praÅ¡omos neturtinės žalos nurodė, kad atsakovės atstovai visÄ laikÄ su juo nepagarbiai elgėsi, jis patyrė iÅ¡gyvenimus, negalėjo miegoti, nes visÄ laikÄ galvojo apie tuos įvykius. Atsakovės ekspertas buvo atvykęs po įvykio, bet jis net neskaičiavo kiek ir kokių daiktų yra sugadinta, todėl visiÅ¡kai nesuprantama kaip buvo nustatyta jų vertė.

Jis viskÄ patalpoje paliko kaip buvo, kad bÅ«tų galima suskaičiuoti ir įvertinti žalÄ . Jis nesandėliuodavo daiktų, kurių negalėtų ateityje naudoti, nes nėra prasmės tokių laikyti. Atsakovė siÅ«lė susitarti dėl žalos atlyginimo, jis su pasiÅ«lymo nesutiko. Už atsakovės siÅ«lomÄ Å¾alos atlyginimui sumÄ jis negalėtų nusipirkti net panaudotų analogiÅ¡kų daiktų, nes kai kurie daiktai buvo gaminti individualiai. Teismo posėdyje atsakovės įgaliota atstovė E. B. papildomai paaiÅ¡kino, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, sutinka ieÅ¡kovui atlyginti žalÄ padaryta pastatui bei kilnojamajam turtui pagal realiÄ Å¡io turto vertę, nes ieÅ¡kovas patyrė žalÄ dėl atsakovės kaltės. Sprendžiant klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tiriant medžiagÄ Nr. M-1-01-81723 dėl aptariamo įvykio, kuomet buvo sugadintas ieÅ¡kovo turtas (2018-11-22, 2018-12-12, 2019-01-07, 2019-01-31 TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G.

N. skundÄ , 2019-02-14 TelÅ¡ių apylinkės prokurorės nutarimu ir 2019-03-14 TelÅ¡ių apylinkės teismo nutartimi buvo atmesti G. N. skundai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei 2019-04-15 Å iaulių apygardos teismo nutartimi atmestas G. N. skundas dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo 2019-03-14 nutarties) buvo nustatyta, jog atsakovė padarė žalos menkaverčiam turtui, skirtam utilizuoti. Å ioje medžiagoje tai patvirtinta liudytojų parodymais. Atsakovė dėjo pastangas tartis su ieÅ¡kovu, siÅ«lė jam pinigines kompensacijas, taip pat pasamdė nepriklausomÄ vertintojÄ , kurio iÅ¡vada grindžia atlygintinos žalos dydį.

Nors ekspertai kilnojamajam turtui žalos dydį apskaičiavo 362,50 Eur, o pastato atstatymui 1011,49 Eur, atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė padidino sumÄ daugiau negu dvigubai ir sutinka sumokėti ieÅ¡kovui 3045,07 Eur. Atsakovė, tam, kad ieÅ¡kovas nepatirtų jokių iÅ¡laidų, siÅ«lė jam vietoje atstatyti apgriautÄ pastatÄ , t. y. atsakovė bÅ«tų savo jėgomis organizavusi darbus ir ieÅ¡kovas dėl to nebÅ«tų patyręs jokių iÅ¡laidų, bet ieÅ¡kovas su tuo kategoriÅ¡kai nesutiko.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti naujo pastato atstatymo darbų vertę, neatsižvelgiant į jo nusidėvėjimÄ . Žalos kilnojamiesiems daiktams dydžio ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrindžia jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, žalos dydį grindžia teiginiais, kad sugadinti daiktais buvo tinkami naudoti pagal paskitį, komerciniais naujų daiktų pasiÅ«lymais, vėl gi nevertinant sugadintų daiktų nusidėvėjimo. Pats ieÅ¡kovas teigė, kad į sandėliukÄ daiktai buvo sudėti seni, daugiau nei deÅ¡imt metų ten iÅ¡buvo.

IeÅ¡kovas pats daugiau nei metus nėjo į sandėliukÄ ir nežiÅ«rėjo, vadinasi tie daiktai jam nebuvo reikalingi. Be to tyrimo metu policijos pareigÅ«nai nustatė, kad tie daiktai buvo skirti utilizavimui arba yra mažaverčiai. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad kažkoks sugadintas daiktas turi bÅ«ti pakeičiamas nauju, kad jo nebÅ«tų galima remontuoti, jis nepateikė jokių iÅ¡vadų apie negalimumÄ daiktus toliau eksploatuoti, todėl mano, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai nepagrįstas.

Atsakovė apgailestauja, kad nesuradusi pastato savininko, padarė žalos ieškovui, tačiau sunku įvertinti kokie daiktai buvo sugadinti, nes pats ieškovas nepateikė konkrečių daiktų sugadinimo pobūdžio. Atsakovė sutinka su UAB „SMART CLAIMS“ turto nuostolių apskaičiavimu, kadangi išvadoje nurodyti sugadinti daiktai yra seni daiktai, mažaverčiai ir skirti utilizuoti ir buvo nustatyta tyrimo medžiagoje, nutarimas bei teismo nutartis jau yra įsiteisėję. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas G. N. reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ jis patyrė dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra.

Atsakovė pripažįsta ieškinio dalį dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio, susijusios su pastato, esančio Laisvės g. 216-5, Mažeikiai, atstatymo darbų kaštais – 2682,57 Eur, todėl teismas šiais konkrečiais klausimais plačiau nepasisako. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kyla dėl žalos kilnojamiesiems daiktams dydžio nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m lapkričio 12 d. atsakovės pavedimu buvo pradėti vykdyti patalpų, esančių adresu Laisvės g. 216-5, Mažeikiai, priklausančių ieÅ¡kovui nuosavybės teise, demontavimo darbai. Vykdant patalpų demontavimo darbus, buvo nuardyta patalpų dalis, t. y. nuardytas Å¡iferinis patalpų stogas, iÅ¡ardytas medinio stogo paklotas, taip pat į transporto priemonę buvo kraunami minėtose patalpose sandėliuojami ventiliacijos sistemos vamdžiai su alkÅ«nėmis ir cinkuotos skardos lakÅ¡tų danga. 2018 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovui sustabdžius darbus, jokie kilnojamieji daiktai nebuvo nebuvo iÅ¡vežti, tÄ pačiÄ dienÄ daiktai buvo iÅ¡krauti iÅ¡ automobilio.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , skundų dėl nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei teismo nutarčių, atsakovė supratęs, kad buvo pradėta neteisėtai griauti ieÅ¡kovui priklausantį pastatÄ , iÅ¡ karto ėmėsi iniciatyvos atlyginti padarytus nuostolius. IÅ¡ 2018 m. lapkričio 20 d. Sunaikino, sugadinto turto apžiÅ«ros akto, matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolių dėl sulaužytos nuimtos Å¡iferinės stogo dangos (52 m2), sugadintos stogo medinės konstrukcijos (52 m2), sugadintos sandėlyje sudėtos stogo dangos – skardos, cinkuotų ventiliacijos vamdžių, alkÅ«nių (100 m2), sugadintų medinių lentų, Å¡amotinių plytų, apsaugos grotų, medinių langų ir Å¡ildymo sistemos radiatorių, kurių kiekiai minėtame akte nenurodytas.

Pagal atsakovės užsakymÄ UAB „SMART CLAIMS“, atlikusi minėto nuostolio turtui apskaičiavimÄ , nustatė, kad apskaičiuota kompensuojama suma sudaro 1373,99 Eur, vertinant 75 procentų nusidėvėjimÄ pagal Registrų centro pažymėjimÄ (1974 m.), cinkuotos stogo dangos nusidėvėjimas vertintas 50 procentų. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo nustatyta, kad atsakovė gavusi UAB „SMART CLAIMS“ skaičiavimus, sutiko ieÅ¡kovui atlyginti 2320,23 Eur žalÄ , tačiau ieÅ¡kovas su siÅ«lomos žalos dydžiu nesutiko ir kreipėsi VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kad bÅ«tų įvertinta pastatui, esančiam Laisvės g. 216-5, Mažeikiai, iÅ¡ardyto dalies stogo priklausančio ieÅ¡kovui, dangos ir konstrukcijų atstatymo darbų kaina.

Pagal VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. pateiktÄ Å½alos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 190426, kurioje yra atlikta pastato (dalies) atstatymo analizė ir sudaryta lokalinė sÄ mata, pastato dangos ir konstrukcijų atstatymo darbai sudaro 2682,57 Eur. Atsakovė, susipažinusi su VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateikta ataskaita, sutiko ieÅ¡kovui atlyginti paskaičiuotÄ 2682,57 Eur žalos dydį pastato demontavimo darbų nuostoliams kompensuoti bei vadovaudamasi UAB „SMART CLAIMS“ nuostolių kilnojamajam turtui skaičiavimais, siÅ«lė ieÅ¡kovui 427,75 Eur už pažeistus kilnojamuosius daiktus buvusius pastate atlyginimui, t. y. iÅ¡ viso atsakovė sutiko ieÅ¡kovui atlyginti 3110,32 Eur turtinę žalÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimų, ieÅ¡kinio bei teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovas nesutinka su siÅ«loma nuostolių atlyginimo suma, nurodo, jog jam padaryta 13 722,94 Eur turtinė žala. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas grindžia VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. pateikta Žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 190426 (kuriÄ pripažino atsakovas) bei komerciniais pasiÅ«lymais iÅ¡ įmonių:

UAB „Skaidma“ komerciniu pasiÅ«lymu, kuriame nurodyta, kad 10 vnt. langų, kurių matmenys 1770 x 1330 apskaičiuota kaina sudaro 1161,60 Eur; UAB „Salas“ komerciniu pasiÅ«lymu, kuriame paskaičiuota ortakių d-355 mm – 15 m (iÅ¡ atskirų segmentų po 1500 mm ilgio), alkÅ«nių d-355 – 4 vnt., oro surinkimo gaubtų d-800 mm – 2 vnt., kaina ir nurodyta, kad jÄ sudaro 4710,53 Eur; UAB „Stogai Jums“ pasiÅ«lymu 100 m2 stogo dangai TP-20, kurio kaina 1187,44 Eur; UAB „Elmaga“ komerciniu pasiÅ«lymu, kuriame nurodyta, kad 10 m2 grotų, pagal pateiktÄ nuotraukÄ , dažytų, kainÄ sudaro 943,80 Eur.

Be Å¡ių pasiÅ«lymų, atsakovas į bylÄ teikia foto nuotraukas iÅ¡ elektroninių parduotuvių, iÅ¡ kurių matyti, kad 4 vnt. radiatorių 550 x 2000 mm, kaina 450 Eur; 6 vnt. 200 W LED pramoninių Å¡viestuvų kaina 1242 Eur, o 500 vnt. Å¡amotinių plytų kaina 395 Eur. Kaip minėta, žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiÅ¡kė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi bÅ«ti įvertinama, iÅ¡reiÅ¡kiama pinigais.

Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimÄ taikomas visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principas. VisiÅ¡ko žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado.

Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam neturi bÅ«ti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų žalÄ padariusio asmens sÄ skaita. Kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadinto turto ir turto nuvertėjimo dėl nusidėvėjimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu bÅ«du ar automatiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad tam tikro kilnojamojo turto nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik kilnojamojo turto senumas, bet ir jo stovis atitinkamos žalos padarymo metu. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas yra vienas iÅ¡ turto vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kovas, kuris reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ , pirmiausia turi įrodyti patirtÄ Å¾alÄ ir, antra – jÄ sudarančius elementus bei jos dydį. Pažymėtina, jog žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė.

Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Atsižvelgiant į tai, kad procesinė pareiga įrodyti žalos faktÄ ir jos dydį tenka reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kusiam asmeniui, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sugriannat jam nuosavybės teisę priklausantį pastatÄ bei sugadinant ir sunaikinant jame buvusiusi kilnojamuosius daiktus ieÅ¡kovas patyrė 13722,94 Eur nuostolių bei 2000 Eur neturtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas įrodinėdamas patirtÄ Å¾alÄ , vadovaujasi VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengta ataskaita dėl pastato atkÅ«rimo sÄ naudų ir įmonių pateiktais komerciniais pasiÅ«lymais dėl sugadintų kilnojamųjų daiktų kainų.

Teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį pastatui atkurti, taip pat vadovaujasi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190426, kuri yra išsami. Be to, ir atsakovė sutinka su tokia ataskaita. Teismas pritaria, jog 2019 m. balandžio 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 190426 nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu ir yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti.

Be to, pažymėtina, jog teismo eksperto atliktoje ataskaitoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad įrodinėdamas žalos kilnojamiems daiktams dydį, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė įvairių įmonių komercinius pasiÅ«lymus, kuriuose nurodyta naujų daiktų vertę, t. y. ieÅ¡kovas jam padarytos turtinės žalos dydį grindžia naujų daiktų verte, neatsižvelgdamas nei į realiai sugadinto turto bÅ«klę, nei į jo nusidėvėjimÄ .

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas, nurodydamas sugadintų kilnojamųjų daiktų kiekį, į bylÄ iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus keletÄ pridedamų foto nuotraukų, kuriose matomas sugadinto Å¡viestuvo korpusas, pagrindžiančių minėtÄ sugadintų kilnojamųjų daiktų kiekį. IeÅ¡kovas nurodo, kad patalpose laikomi daiktai buvo geros kokybės, sandėliuojami sausose patalpose, tačiau iÅ¡ atsakovo pateiktų foto nuotraukų, akivaizdu, kad visi sandėlyje laikomi daiktai buvo stipriai susidėvėję ir pasenę, t. y., pateiktose foto nuotraukose matyti, kad dauguma metalo gaminių surÅ«diję, ventiliacijos sistemos vamzdyno dalys ir matomi radiatoriai seno modelio bei praktiÅ¡kai sunkiai pritaikomi pastatuose.

Taip pat, pažymėtina, jog iÅ¡ atsakovo pateiktų foto nuotraukų, matyti, kad nuardyti nuo pastato stogo Å¡iferio laÅ¡tai, sudėti tvarkingai Å¡alia minėto pastato be duženų, pastato viduje, taip pat nematyti jokių Å¡iferio lakÅ¡tų duženų, ar kitokių sunkių daiktų kritimo požymių, todėl darytina iÅ¡vada, kad demontuojant pastato stogÄ , Å¡iferio laÅ¡tai buvo nuimami tvarkingai, nepadarant jiems didelių pažeidimų. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovei vykdant pastato demontavimo darbus buvo sugadinta 10 m2 sandėlyje laikomų apsauginių grotų, 4 vnt. radiatorių ir 500 vnt.

Å¡amotinių plytų, vertinant bendrÄ pastato ir jo vidaus vaizdÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie kilnojamieji daiktai, tvarkingai demontavus stogÄ , negalėjo bÅ«ti sugadinti nepataisomai. Be to, kaip minėta, ieÅ¡kovas byloje nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, Å¡iems daiktams padarytÄ sugadinimo pobÅ«dį. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Atsakovė, nurodo, kad, priteisiant žalos atlyginimÄ , bÅ«tina įvertinti pastate buvusių kilnojamų daiktų nusidėvėjimÄ . Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina sugadintÄ turtÄ atkurti. Vien ta aplinkybė, kad, manymu, ieÅ¡kovas galėtų kokių nors iÅ¡laidų nepatirti, negalima apriboti žalÄ patyrusio asmens teisės į teisingÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas nustatant prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo sÄ naudos Å¡iuo atveju apima sÄ naudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Teismas byloje vertina tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir daro iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tina įvertinti daiktų, buvusių pastate, nusidėvėjimÄ . Teisės aktai nereglamentuoja turto nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos skaičiuojant Å¡iam turtui padarytos žalos dydį, tačiau nustatydamas turto nusidėvėjimo procentus, teismas gali remtis ir vertinti vizualius turto bÅ«klę patvirtinančius įrodymus – Å¡alių pateiktas fotonuotraukas ir byloje esančiÄ UAB „SMART CLAIMS“ 2018 m. lapkričio 20 d. nuostolio turtui skaičiavimÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, į ieÅ¡kovui priklausančio turto atkuriamÄ jÄ bei rinkos vertes, aplinkybę, jog kilnojami daiktai buvo atlikę po remonto kitose patalpose, ieÅ¡kovas priklausančiame pastate laikė kilnojamus daiktus pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , nereikalingus daiktus dėjo į patalpÄ , tai patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieÅ¡kovo pastate saugojami kilnojami daiktai stipriai susidėvėję ir pasenę, nors ieÅ¡kovas teigia, jog buvo geri, tačiau priteisiant patirtÄ turtinę žalÄ , bÅ«tina atsižvelgti į daiktų nuvertėjimÄ , todėl darytina iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sumÄ , kuri paskaičiuota pagal komercinius pasiÅ«lymus Å¡iuo metu daiktų esančiomis kainomis, neatsižvelgus į daiktų nusidėvėjimÄ .

Teismas atsižvelgdamas į žalos atsiradimo aplinkybes, protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ remonto darbų kainÄ â€“ 2682,57 Eur (pastato demontavimo darbų nuostoliams atlyginti), pagal UAB „SMART CLAIMS“ 2018 m. lapkričio 20 d. nuostolio turtui skaičiavimÄ nustatyta pastate buvusių kilnojamų daiktų – 427,75 Eur sumÄ . Taip pat, ieÅ¡kovui priteistina 150 Eur už VÅ¡Ä® ,,Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ ataskaitos parengimÄ .

Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti ekspertų atliktais skaičiavimais. Pastebėtina, jog ieÅ¡kovas nėra pateikęs jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie realiai patirtÄ dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo žalÄ , ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti komerciniai pasiÅ«lymai neįrodo jo patirtų nuostolių dydžio, realumo, jis teismui pateikė tik bendro pobÅ«džio pasvarstymus apie galimai patirtos žalos dydį. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti 427,75 Eur žalai už sugadintus kilnojamus daiktus atlyginti.

IeÅ¡kiniu be turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės taip pat praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ grindžia tuo, jog jau metus laiko jis patiria nepatogumus, nemigÄ , pažeminimÄ , emocinį stresÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nenoro atlyginti padarytos žalos. Nurodo, kad jaučia nusivylimÄ , nuolatinius neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus. Taip pat nurodo, kad dėl atsakovo kaltės, jis buvo atitrauktas nuo savo darbo, dėl ko gavo mažiau pajamų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Pažymėtina, jog įrodyti neturtinės žalos faktÄ , kaip ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«dui, taikyti yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 straipsnis). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tokie paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju, nors ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo, kad jis patyrė nemigÄ , nuolatinius ,neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , baimę, taip pat sumažėjo jo pajamos, kadangi buvo atitrauktas nuo savo darbo, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti neprideda jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė po padarytos žalos ieÅ¡kovui, iÅ¡kart ėmėsi veiksmų siekdama atstatyti viskÄ Ä¯ pradinę padėtį, siÅ«lė savo jėgomis ir lėšomis atstatyti nugriautas ieÅ¡kovo patalpas, kad ieÅ¡kovas patirtų kuo mažiau nepatogumų, tačiau pats ieÅ¡kovas su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko.

Å iuo atveju teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo patirtį, į tai, jog minėtais pastatais jis naudodavosi ganėtinai retai, juose laikydavo atsarginius daiktus, į tai, jog atsakovė iÅ¡kart ėmėsi veiksmų siekdamas atkurti pradinę padėtį, sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirti nepatogumai nėra pakankami, kad bÅ«tų laikomi neturtine žala, juo labiau, kad ieÅ¡kovas nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų iÅ¡gyvenimų jis patyrė fizinį sveikatos bÅ«klės ir turtinės padėties pablogėjimÄ po įvykio, kreipėsi į medikus ir pan., todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieÅ¡kiniui tenkinti iÅ¡ dalies, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 21 procentÄ (3260,32 Eur / 15 722,94 Eur x 100 proc.) ieÅ¡kinio reikalavimų. Minėtoje byloje žyminis mokestis byloje sudaro 354 Eur (15 722,94 Eur x 3 proc. – 25 proc.). IeÅ¡kovas byloje yra sumokėjęs 50 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, todėl ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, atsakovei tenkanti žyminio mokesčio dalis priteistina valstybės naudai – 74 Eur (354 Eur žyminio mokesčio x 20 proc.).

IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai taip pat priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 230 Eur (354 Eur – 50 Eur – 74 Eur). IeÅ¡kovas taip pat pateikė duomenis, kad už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ sumokėjo 500 Eur, todėl ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, minėtų iÅ¡laidų dalis priteisiama iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 105 Eur (500 Eur x 21 proc.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, ieÅ¡kovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: - 3260,32 Eur (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 32 ct) turtinės žalos atlyginimo; - 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. rugsėjo 19 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; - 105 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, valstybės naudai: - 74 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai: - 230 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Nadežda Kiubienė