2025-11-05 Nr. BB-5134-1-03-6-00007-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3657/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00007-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties išteisintųjų K. V., T. K. bei juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ollus“ baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras L. Petreikis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad K. V. ir T. K. nepagrįstai išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o UAB „Ollus“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Skundžiami teismų sprendimai prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu bei nuostatos, kad įrodymai turi būti vertinami visi kartu, o ne atskirai vienas nuo kito. Priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad UAB „Ollus“ atskaitingas asmuo T. B. negalėjo tinkamai apskaityti bendrovės apskaitoje grynuosius pinigus, gautus iš liudytojų, kuriems buvo parduotas kuras. T. B. tinkamai apskaitai reikalingų duomenų nežinojo ir negalėjo žinoti, nes kurą pardavinėję jo vadovaujami darbuotojai K. V. ir T. K. kuro pirkėjų duomenų patys nei žinojo, nei fiksavo, nei teiravosi, todėl tokių duomenų ir negalėjo perduoti T. B.. Pagal K. V. ir T. K. parodymus, T. B. žinojo tik tai, koks kiekis kuro buvo išvežamas parduoti. Taigi tokie pardavimai niekaip negalėjo būti fiksuojami bendrovės apskaitoje. K. V. ir T. K., kurie nedidelei daliai klientų jų prašymu pateikdavo kuro pardavimą patvirtinančius dokumentus, turėjo ir galėjo suvokti, kad iš klientų gauti grynieji pinigai be surašytų pardavimo dokumentų nebus įtraukti į bendrovės apskaitą. Taip K. V. ir T. K., nors nusikalstamos veikos – apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – objektyviųjų požymių nerealizavo, parduodami bendrovės prekes be jokių apskaitos dokumentų, veikė kaip padėjėjai, aiškiai suvokdami, kad savo veiksmais padeda apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Jųdviejų atlikti konkretūs nustatyti veiksmai pagrįstai susieti priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais – negalėjimu iš dalies nustatyti bendrovės konkretaus laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai, spręsdami juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, neįvertino tarp UAB „Ollus“ ir T. B. nustatyto akivaizdaus ryšio, t. y., kad jis buvo šios bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas ir kad veikė jis ir bendrovės naudai, ir kartu savo paties interesais, turėdamas bendrą tikslą sudaryti sąlygas, kad bendrovė nemokėtų mokesčių nuo parduotų prekių ir pasisavinti pinigines lėšas, pardavus bendrovės prekes. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumo, nes neįvertino nurodytų duomenų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, argumentai apie abiejų instancijų teismų padarytus esminius BPK nuostatų pažeidimus yra siejami su įrodymų vertinimu. Kasatorius kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių vertinimą bei padarytas išvadas ir pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina K. V. ir T. K. kaltumą padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, o UAB „Ollus“ – BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau toks skundo argumentavimas nepagrindžia, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas