Legislator Case Law & Legislation
27eb714b-8ad8-4ff8-ab32-9a2cd7ab3dcc AI generated

27eb714b-8ad8-4ff8-ab32-9a2cd7ab3dcc · Kauno apygardos teismas

Case Number 27eb714b-8ad8-4ff8-ab32-9a2cd7ab3dcc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 15 d.

Legislator headnote

AI generated

27eb714b-8ad8-4ff8-ab32-9a2cd7ab3dcc · Kauno apygardos teismas: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-652-493/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11098-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. V. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimÄ Nr. 81/04-461 taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 15 d.

2. Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 81/04-461 nutarta taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymu ir nenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti T. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendė, kad paleidus nuteistÄ jį nebus pasiekti laisvės atėmimo bausmės tikslai.

4. Nuteistasis T. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . 4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta neatsižvelgiant į visas jo asmens byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistasis pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jo atžvilgiu bus taikytas lygtinio paleidimo institutas. Institucija privalėjo gerbti jo teisėtus lÅ«kesčius, atsižvelgti į visas nuteistojo pastangas bausmės atlikimo vietoje taisytis ir elgtis tinkamai.

Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino buvusius teistumus, kadangi veikos, už kurias jis buvo nuteistas, priskiriamos prie neatsargių nusikalstamų veikų, be to, viena veika buvo dekriminalizuota. Tokiu bÅ«du, teismas, atsižvelgdamas į praeityje buvusius teistumus, neįsigilino į nusikalstamų veikų sunkumÄ , pobÅ«dį ir priežastis. 4.2. Nuteistasis nurodo, kad pripažįstÄ kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kuriÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ir mano, kad yra atviras, teisingas ir sÄ Å¾iningas.

Nors Å¡iuo metu jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji per du mėnesius sumažėjo. Nuteistasis sutinka, kad pataisos namuose nedirba, tačiau pažymėjo, kad teisė laisvai pasirinkti darbÄ yra konstitucinė žmogaus teisė ir kiekvienas žmogus gali spręsti kokiÄ veiklÄ jam pasirinkti. Kartu nuteistasis nurodė, kad iki laisvės atėmimo bausmės jis dirbo MB „V.“ vadybininku, Å¡iuo metu UAB „M.“ yra pasiruoÅ¡usi jį įdarbinti. Be to, nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki Å¡iol mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje.

Pataisos namuose nedirba, nes jam nustatyti medicininiai stuburo pakitimai, dėl ko jis dažnai kenčia skausmus nugaros srityje, negali lankstytis ir dirbti fizinio darbo. Å ios aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadas, kad nuteistasis pataisos namuose vengia dirbti ar mokytis. Iki nuteistojo sulaikymo T. V., dirbo, gyveno Å¡eimoje, mokėjo įsiskolinimus. Nuteistasis skunde mini ir stiprius socialinius ryÅ¡ius, nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi su savo sugyventine, su kuria augina dukrÄ . Be to, nuteistajam nevykdant lygtinio paleidimo sÄ lygų, jis gali bÅ«ti grÄ Å¾intas į įkalinimo įstaigÄ , todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė D. K. atsiliepimu į nuteistojo T. V. skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kadangi skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime prokurorė pažymėjo, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad T. V. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog lygtinis paleidimas nuteistajam T. V. netaikytinas, yra teisinga. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 7.1.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta, kad T. V. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 76 balais, iÅ¡ kurių net 56 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lyginant su pirmuoju vertinimu, kuris buvo atliktas nuteistajam atvykus į pataisos namus (2018 m. lapkričio 3 d.), sumažėjo vos vienu balu (buvo 77 balai).

Kaip jau minėta, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

2. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, Å¡iuo atveju abejonių pakankama T. V. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių kiekis – ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo stilius ir draugai (bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurio padidina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ ); darbinių įgÅ«džių stoka; psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas.

Ä®vertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdÅ«s, aiÅ¡kÅ«s pokyčiai, rodantys žymiÄ pažangÄ mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, T. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, padarymÄ . Nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartÄ , buvo teistas ir užsienio valstybėje.

Visus nusikaltimus T. V. darė ne pagal modelį – vykdė nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, darė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, taip pat, Å¡iuo metu atlieka bausmę už nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Å is teisės pažeidimas yra sunkesnis už ankstesnius. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino ankstesnius jo teistumus, kadangi neatsižvelgė į ankstesnių nusikaltimų padarymo aplinkybes (padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat, vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, o dar viena nusikalstama veika nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo dekriminalizuota), tačiau su Å¡iais T.

V. teiginiais sutikti nėra pagrindo. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali bÅ«ti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek ankstesni teistumai atskleidžia T. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam anksčiau taikytų kriminalių poveikio priemonių.

Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia. Teismas konstatuoja, kad anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau pažeidinėja nustatytas elgesio taisykles, jo padaryti nusikaltimai sunkėja, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei ir jo elgesio pokyčius Å¡iam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kartu įvertinus tai, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikalauja vertinti itin atidžiai.

3. Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilių ir draugus, svarbu yra tai, jog greta anksčiau padarytų nusikalstamų veiksmų, nuteistajam bÅ«dinga tai, kad jis linkęs save pateikti iÅ¡ gerosios pusės, taip pat, esant nuteistajam nepalankioms aplinkybėms, nuteistasis gali lengvai prarasti savitvardÄ ir pasielgti impulsyviai, neapgalvodamas galimų savo veiksmų pasekmių. NestruktÅ«ruotoje aplinkoje nuteistasis yra vartojęs smurtÄ , siekdamas, kad kiti jam paklustų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad T. V., susidurdamas su problemomis, kartoja tas pačias klaidas ir yra linkęs savo nusikalstamÄ elgesį pateisinti, minimizuoti, racionalizuoti, atsakomybę perkeliant aplinkai ir aplinkiniams.

4. Å iame kontekste pažymėtina, kad galimas nuteistojo finansinis nestabilumas, įvertinus tai, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra duomenų apie jo nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su lėšų tvarkymo problemomis, kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs tik 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , specialybės neturėjo, o jo darbo patirtis laisvėje taip pat yra nedidelė. Å iuo metu nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) nuotoliniu bÅ«du.

Nors nuteistasis nurodo, kad turi sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. Visgi, nuteistasis pataisos namuose neiÅ¡reiÅ¡kė noro dirbti. Å ios aplinkybės duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad ir pataisos namuose pagal sveikatos bÅ«klę, jis turi galimybę bÅ«ti įdarbintas. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų įdarbintas UAB „M.“, kadangi įvertinus jo menkÄ darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimÄ , pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus T. V. įsiliejimo į darbo rinkÄ , kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimÄ .

5. Pritariama nuteistojo teiginiams, kad lygtinis paleidimas nėra visiÅ¡kas asmens atleidimas nuo bausmės. Tačiau pažymima tai, kad paleidžiant asmenį lygtinai tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, naujų nusikaltimų nedarys. Be to, pats lygtinio paleidimo taikymas neiÅ¡vengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nuteistajam nustatymu. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, kaip minėta, yra iÅ¡ viso teistas 6 kartus. Tačiau nei skirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas, teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiams neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , jis nei karto nėra pažeidęs nustatytos tvarkos, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog akivaizdžių T. V. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamÄ elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog T. V., atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir tai nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis T. V., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims, neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų. Todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo T. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Algirdas Giedraitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis