Legislator Case Law & Legislation
27eb38cd-a8d5-47bc-9663-0dcf1fd0106d AI generated

27eb38cd-a8d5-47bc-9663-0dcf1fd0106d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 27eb38cd-a8d5-47bc-9663-0dcf1fd0106d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu neteisėtu, negrÄ Å¾ino atsakovo į darbÄ , panaikino ieÅ¡kovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo A. M. 2019 m. liepos 9 d. įsakymÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€œ (toliau – įsakymas);

Legislator headnote

AI generated

27eb38cd-a8d5-47bc-9663-0dcf1fd0106d · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas paprašė meistro sÄ skaitos už suteiktas paslaugas tik tuomet, kai ji pareikalavo Å¡io dokumento. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovo teiginiai apie negalėjimÄ atvykti į darbÄ dėl sugedusios buto durų spynos neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nustatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Å is darbo pareigų pažeidimas įtvirtintas taip pat ir ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklėse.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1239-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32641-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui K. J. dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu. Teisėjų kolegija nustatė: I. G. esmė 1. Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ :

1) pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu neteisėtu, negrÄ Å¾ino atsakovo į darbÄ , panaikino ieÅ¡kovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo A. M. 2019 m. liepos 9 d. įsakymÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€œ (toliau – įsakymas);

2) konstatavo, kad atsakovo darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 6 dalį DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ;

3) nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 041,12 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki DGK sprendimo priėmimo dienos, po 28, 92 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal atsakovo savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ir 100 Eur neturtinę žalÄ .

2. Ieškovė, nesutikdama DGK sprendimo dalimi, kuria tenkinti atsakovo reikalavimai, prašė teismo:

1) pripažinti nepagrįstais atsakovo reikalavimus ir juos atmesti;

2) pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teisėtu ir palikti galioti ieÅ¡kovės įsakymÄ ;

3) atmesti kaip nepagrįstÄ darbuotojo reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovės bendrovėje ėjo jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus pareigas. Atsakovas dirbo pagal darbo laiko grafikÄ . Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. neatvyko į darbo vietÄ nustatytu laiku ir neatliko darbo funkcijų visÄ pamainÄ . Atsakovas nenurodė darbdavei priežasčių, kodėl jis negali pasirodyti darbe. IeÅ¡kovės darbuotojai susisiekus su atsakovu telefonu, jis nurodė, kad esÄ bute sugedo durų spyna, todėl negali palikti namų ir atvykti į savo pamainÄ .

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad planuoja atvykti į kitÄ pamainos marÅ¡ruto dalį. Vėliau, bandant su juo susisiekti, jis neatsakė ir visÄ dienÄ neatvyko į pamainÄ . Atsakovas pasiaiÅ¡kinime raÅ¡tu nurodė, kad durų spyna baigta tvarkyti 12 val. dienos laiku. Jis nepaaiÅ¡kino, kodėl neatvyko į likusiÄ pamainos dalį. IeÅ¡kovei pareikalavus papildyti duomenis, atsakovas kitame pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad meistras kviestas iÅ¡ kito mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui. Pastarasis atsisako pateikti bet kokiÄ informacijÄ .

IeÅ¡kovas meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta, su juo bendravo tik porÄ kartų. IeÅ¡kovė iÅ¡ socialinio tinklo „Facebook“ vieÅ¡ai prieinamo meistro profilio iÅ¡siaiÅ¡kino, jog atsakovas ir meistras apie vienerius metus palaikė labai draugiÅ¡kus ir familiarius santykius. Atsakovas nepateikė skambučių iÅ¡klotinių, pagrindžiančių, kad jis skambino meistrui. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovo nurodytas asmuo vieÅ¡ai siÅ«lo spynų remonto paslaugas. Jis vieÅ¡ai siÅ«lo animatoriaus paslaugas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas paprašė meistro sÄ skaitos už suteiktas paslaugas tik tuomet, kai ji pareikalavo Å¡io dokumento. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovo teiginiai apie negalėjimÄ atvykti į darbÄ dėl sugedusios buto durų spynos neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nustatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Å is darbo pareigų pažeidimas įtvirtintas taip pat ir ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklėse.

Atsakovas pasirašė, kad su jomis susipažino. Atsakovas įsipareigojo dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti pavestus ir duotus nurodymus, ateiti į darbÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ jo laiku. Å iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbÄ ar pamainÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties. Atsakovas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos, nepateikė neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų.

4. Atsakovas prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. buvo nenumatytų aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo ateiti į darbÄ . Jam gyvenant vienam, sugedo jo buto durų spyna, todėl, saugodamas savo turtÄ jis iÅ¡kvietė durų spynų meistrÄ ir nedelsdamas apie situacijÄ informavo darbdavę. Jis skambino ieÅ¡kovės atsakingoms operatorėms ir pranešė apie situacijÄ , taip pat parašė trumpÄ jÄ Å¾inutę iki darbo pradžios.

Operatorės patikino, kad bus rastas jį pavaduojantis darbuotojas. Po įvykio jis toliau dirbo. 2019 m. birželio 20 d. jam pasiÅ«lyta dėl 2019 m. birželio 15 d. neatvykimo į darbÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. IeÅ¡kovė įkalbinėjimo atsakovÄ , darė psichologinį spaudimÄ , buvo parengusi praÅ¡ymÄ . Reaguodamas į situacijÄ , ieÅ¡kovės atstovas iÅ¡ karto pateikė du praÅ¡ymus pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl 2019 m. birželio 15 d. pravaikÅ¡tos. Atsakovas pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , iÅ¡samiai nurodė įvykio aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad skambino ir įspėjo darbdavę apie situacijÄ .

IeÅ¡kovė pateikė antrÄ praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti dėl 2019 m. birželio 15 d. įvykio ir neatvykimo į darbÄ 2019 m. balandžio 14 d. Dėl to, kad darbe nebuvo Å¡iÄ dienÄ , jam neskirta jokia nuobauda. Atsakovas pateikė dar vienÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovas nesutinka, kad padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kojo priežasčių nutraukti darbo sutartį su atsakovu, nes jis įstojo į profesinę sÄ jungÄ ir iÅ¡sakė pozicijÄ dėl nepriimtinų darbo sÄ lygų.

Atsakovas 2019 m. balandžio 14 d. dėl ligos neatvyko į darbÄ ir apie tai informavo darbdavę. Nebuvo neigiamų padarinių. Ä®monėje yra praktika, kad apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ informuojama telefonu. Atsakovas nurodo, kad įspėjo darbdavę apie neatvykimÄ visÄ pamainÄ , į darbÄ neatvyko dėl svarbių priežasčių, negavo darbdavės nurodymo privalomai atvykti į likusiÄ pamainos dalį. IeÅ¡kovės pateikti socialinių tinklų įraÅ¡ai neįrodo, kad atsakovas melavo apie tai, kad nepažįsta I.

G.. Jie tik naudojasi tuo pačiu socialiniu tinklu, pasirinkę vienas kito statusÄ â€ždraugas“. Dėl to jie gali stebėti ir komentuoti vienas kito įraÅ¡us. Jie nebendravo socialiniame tinkle, įrašė tik kelis komentarus. Atsakovas neneigia, kad kvitas už paslaugas iÅ¡raÅ¡ytas pareikalavus ieÅ¡kovei. Meistras galėjo kvito neiÅ¡raÅ¡yti. Tai reikÅ¡tų, kad padarytas administracinis nusižengimas valstybės mokesčių sistemai. Tai, kad kvitas neiÅ¡raÅ¡ytas, nepatvirtina, jog paslauga nesuteikta.

Atsakovas, patyręs ieÅ¡kovės darbuotojų spaudimÄ pačiam palikti darbÄ , ėmė ieÅ¡koti įrodymų, kuriais pagrįstų nebuvimo darbe priežastis. Dėl to, ieÅ¡kovei papraÅ¡ius kvito, jis analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė meistrui ir gavo kvitÄ . Darbdavei panaudojus psichologinį spaudimÄ ir atleidus atsakovÄ iÅ¡ darbo dėl tariamos pravaikÅ¡tos, jis iÅ¡gyveno, jautė netikrumÄ dėl savo veiksmų, manė, kad elgiasi pagal taisykles, bet jo veiksmai interpretuoti prieÅ¡ingai. Atsakovas mano, kad 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu tenkino ieškinį:

1) pripažino, kad atsakovo reikalavimai, patenkinti DGK sprendimu, yra nepagrįsti, ir juos atmetė;

2) pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu;

3) paliko galioti ieÅ¡kovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo 2019 m. liepos 9 d. įsakymÄ Nr. Ä®S(P)-1625 „Dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€œ;

4) nusprendė, teismo sprendimui įsiteisėjus DGK 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovo reikalavimai, laikyti netekusiu galios;

5) priteisė ieškovei iš atsakovo 1 904,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. birželio 15 d. jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., bet neatvyko į darbÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog darbuotojas neįvykdė pareigos praneÅ¡ti darbdavei, dėl kokių priežasčių negali atvykti į darbÄ , nepagrįstas. IeÅ¡kovės Keleivių vežimo direkcijos Keleivių aptarnavimo departamento Vilniaus II-ojo keleivių aptarnavimo skyriaus vadovės L. M. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. nurodyta, kad atsakovas, likus apie 30–35 min. iki darbo pradžios, telefonu pranešė bendrovės operatorei N. I., kad negalės laiku atvykti į darbÄ , nes neužsirakina namų durų spyna.

Vėliau, 7.04 val., jis parašė operatorei trumpÄ jÄ Å¾inutę, kad dar yra namie ir laukia meistro, kuris atvyks taisyti spynÄ . Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos bendrovės operatorė E. S. ir atsakovo tiesioginė vadovė L. M. patvirtino, kad joms N. I. pranešė, jog atsakovas pirmas paskambino jai ir pranešė, kad negalės laiku atvykti į darbÄ laiku. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės 2020 m. sausio 17 d. paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu , UAB „Bitė Lietuva“ informacija apie abonentinio numerio 8 676 82 020 įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, trumpÄ sias žinutes.

Teismas nustatė, kad darbuotojas 2019 m. birželio 15 d. likus 32 min. iki darbo pradžios pranešė darbdavei apie negalėjimÄ atvykti į darbÄ (darbo pradžia buvo numatyta nuo 7.21 val., praneÅ¡imas – 6.49 val.) ir į darbÄ tÄ dienÄ neatvyko.

7. Darbuotojas DGK teigė, jog meistras tvarkyti spynos atvyko apie 12 val., užtruko apie 1 val., nes dar važiavo namo pasiimti įrankių. Atsakovas nežino, kÄ keitė meistras. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas meistras I. G. paaiÅ¡kino, kad jis atvyko į atsakovo namus tvarkyti durų spynos, jÄ iÅ¡ardė, prapÅ«tė pjuvenas ir vėl įstatė spynÄ . Teismas nenustatė aplinkybės, kuriÄ atsakovas nurodė DGK, t. y. kad meistras buvo iÅ¡vykęs į namus. Darbuotojas teigė, kad negalėjo ieÅ¡kovei pateikti skambučių meistrui iÅ¡klotinės, nes buto savininkas atsisakė dalyvauti sprendžiant ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktÄ .

Savininkas iÅ¡kvietė meistrÄ ir liepė atsakovui laukti meistro. Buto savininkas gyvena kitur, Naujamiestyje. Gal pats savininkas ėjo į darbÄ . Atsakovas nežino, koks buto savininko darbo grafikas. Atsakovas neprašė savininko saugoti buto. Atsakovas paaiÅ¡kinime darbdavei nurodė, kad meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta, yra bendravęs porÄ kartų, kai bute buvo gedimai: čiaupo ir elektros. TÄ kartÄ meistrÄ iÅ¡vietė buto savininkas. Dėl to, taip pat ir sugedus spynai, atsakovas kreipėsi į buto savininkÄ , kuris suorganizavo meistro iÅ¡kvietimÄ .

Meistras kviestas paskambinus mygtukiniu telefonu, priklausančiu buto savininkui. Jis atsisakė teikti informacijÄ . Meistras teisme paaiÅ¡kino, kad gyventi į Vilnių atvyko prieÅ¡ keturis metus. Bendraudamas su draugais jis susipažino su atsakovu. Jie bendrauja draugų susitikimuose. Meistras atsakovo bute taisė spynÄ , padėjo iÅ¡neÅ¡ti duris, keitė lemputę. Jis netaisė vandentiekio gedimų. Atsakovas meistrui per „WhatsApp“ arba „Viber“ programėlę parašė, praÅ¡ydamas sutaisyti spynÄ .

Meistras, ryte perskaitęs atsakovo žinutę, parašė, kad atvyks sutaisyti spynos. Jis apie pietus nuvyko į atsakovo butÄ ir sutaisė spynÄ . Meistras draugiÅ¡kai sutiko pataisyti spynÄ . Teismas nustatė, kad buto savininkas buvo ne fizinis, bet juridinis asmuo UAB „NOTO“. Atsakovas su juo buvo sudaręs buto iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Meistras nežino tokios įmonės. Ji į jį nesikreipė.

8. Liudytojas D. R. parodė, kad pokalbio metu atsakovas teigė, jog turi du telefonus. Tuo metu atsakovas turėjo tik vienÄ telefonÄ , o meistrui skambino iÅ¡ kito telefono, kurį nurodė palikęs namuose. Atsakovas pažadėjo liudytojui padaryti telefono ekrano nuotraukÄ , kad bÅ«tų matyti, jog jis skambino meistrui. Vėliau atsakovas teigė, kad antrasis telefonas yra mygtukinis, neiÅ¡manus, todėl negalima padaryti ekrano nuotraukos. PapraÅ¡ius pateikti telefono skambučių iÅ¡klotinę, atsakovas ėmė teigti, kad telefonas priklauso buto savininkui ir Å¡is nesutinka pateikti skambučių iÅ¡klotinės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas melavo, jog meistrÄ jam iÅ¡kvietė buto savininkas, kad atsakovas nežino buto savininko darbo grafiko, asmeniÅ¡kai nepažįsta meistro.

Atsakovas DGK ir teismui melavo, kad 2019 m. birželio 15 d. nevyko į darbÄ dėl sugedusios spynos. Spyna nebuvo sugedusi. Nebuvo pateisinamos priežasties nevykti į darbÄ . Atsakovas neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties. Darbdavei ėmus reikalauti pagrįsti neatvykimo į darbÄ priežastį, jis melavo, kad buvo sugedusi spyna. Atsakovas sutarė su draugu I. G. ir pradėjo tvirtinti, jog pastarasis tvarkė spynÄ . Atsakovas siekė, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

9. Teismas nenustatė to, kad darbdavė norėjo atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo dėl narystės profesinėje sÄ jungoje. Teismas konstatavo, kad atsakovas Å¡iukščiai pažeidė pareigas – neatvyko į darbÄ visÄ dienÄ be pateisinamos priežasties – ir melavo darbdaviui, siekdamas pateisinti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 14 d., kai atsakovas dar nebuvo profesinės sÄ jungos narys, dėl neatvykimo į darbÄ nepradėta procedÅ«ra pažeidimui tirti, bet apsiribota tik pokalbiu, nereiÅ¡kia, kad, darbuotojui neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties, darbdavys, jei darbuotojas nebus profesinės sÄ jungos narys, toleruos tokį darbuotojo elgesį ir nepraras pasitikėjimo juo.

IeÅ¡kovė nebepasitiki atsakovu, nes jis neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties ir melavo. Atsakovo eita pareigybė priskiriama prie itin atsakingų pareigų, susijusi su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, be tokio darbuotojo traukinys iÅ¡vykti negali. Darbuotojo sÄ Å¾iningumas ir darbdavės pasitikėjimas juo yra esminis geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo organizavimui, klientų saugumui užtikrinti, todėl darbuotojui pagrįstai taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai.

Tai, kad darbdavys siÅ«lė atsakovui iÅ¡ darbo iÅ¡eiti savo noru, nebuvo psichologinis spaudimas. Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys buvo geranoriÅ¡kas, siÅ«lė darbuotojui palankesnį atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ . Pritaikyta sankcija proporcinga padarytam Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui, elgesiui padarius pažeidimÄ . Teismas nenustatė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimų. Padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų.

Atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenagrinėjo to, ar, priimdama sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo, ieÅ¡kovė įvertino pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo. 10.2. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcingas pažeidimui. Teismas neįvertino to, kad atsakovas prieÅ¡ darbo pradžiÄ , informavo telefonu ir SMS žinute apie savo neatvykimÄ .

Liudytojai patvirtino, kad tokia informavimo apie neatvykimÄ praktika buvo įprasta ir priimtina ieÅ¡kovei. Tokiems atvejams įmonėje suformuotas darbuotojų rezervas. Dėl to ieÅ¡kovė iÅ¡vengė žalos, nes atsakovÄ pakeitė kiti darbuotojai. Jeigu atsakovas bÅ«tų siekęs pakenkti ieÅ¡kovei, nebÅ«tų informavęs apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, kokia atsakovo kaltė. FaktÄ , kad atsakovas informavo darbdavį apie neatvykimÄ , teismas vertino kaip mažareikÅ¡mį. Nėra nei atsakovo tyčios, nei neatsargumo. 10.3.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos atsiradimo aplinkybę, nurodė, kad ieÅ¡kovui nereikėjo nurodyti realios žalos, nes žala gali bÅ«ti reali ir potenciali, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-199-695/2015). Nurodytoje byloje nagrinėjama kita faktinė situacija, nes darbuotojui darbdavys buvo aiÅ¡kiai uždraudęs daryti mokėjimo nurodymus, o darbuotojas, nepaisydamas draudimo, tyčia atliko mokėjimus. IeÅ¡kovės įmonėje laikytasi praktikos, kad, neatvykstant į darbÄ , bÅ«tina informuoti apie neatvykimÄ , kad transporto operatorės galėtų neatvykusį darbuotojÄ pakeisti kitu darbuotoju.

Atsakovas informavo apie neatvykimÄ , o ieÅ¡kovė jį pakeitė kitu darbuotoju, todėl potenciali žala negalėjo kilti. 10.4. Nė vienas ieÅ¡kovės liudytojas nepatvirtino žalos atsiradimo aplinkybės, Liudytojas buvęs konduktorius V. Z. patvirtino, kad jis dirbo vietoj atsakovo, atliko visas konduktoriaus funkcijas. Traukinių eismas nesutriko, keleiviams nepadaryta žalos. Liudytoja L. M. taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų pažeisti darbdavio saugomi gėriai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kad darbuotojas galėjo netekti darbdavio pasitikėjimo. 10.5. IeÅ¡kovė žalÄ sieja su aplinkybe, kad kiti darbuotojai turėjo dirbti Atsakovo darbÄ jų poilsio laiku, bet virÅ¡valandžių praktika buvo nuolatinė ieÅ¡kovės įmonėje. IÅ¡ ieÅ¡kovės darbo grafikų matyti, kad visi darbuotojai (konduktoriai) dirbo virÅ¡valandžius, keisdavosi pamainomis. 10.6. Atsakovas negalėjo užrakinti durų, todėl saugojo savo asmeninį turtÄ .

Nenustatyta, kad liudytojas I. G. melavo, kad neatvyko taisyti spynos. Nepaneigtas jo iÅ¡raÅ¡ytas kasos kvitas. 10.7. IeÅ¡kovės parengtÄ dokumentÄ dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu teismas nepagrįstai vertino kaip palankų darbuotojui. Tuo metu ieÅ¡kovė nežinojo priežasčių, kodėl atsakovas neatvykimo į darbÄ , jis nebuvo pateikęs paaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovė iÅ¡ anksto buvo nusprendusi atleisti atsakovÄ . 10.8. Liudytojas V. Z. nurodė, kad jis per savo darbo praktikÄ apie 15 kartų pranešė operatorei apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , nes dalyvavo vakarėlyje ir pan.

Tokių priežasčių pagrįstumas abejotinas. Vis dėlto Å¡is liudytojas neatleistas iÅ¡ darbo, nereikalauta pasiaiÅ¡kinti. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad nebuvo atleistas iÅ¡ darbo, kai pametė fiskalinės apskaitos dokumentus. Jam pasiÅ«lyta iÅ¡eiti savo noru. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad anksčiau neatvyko į darbÄ , nes sirgo. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie pasikartojantį atsakovo elgesį ir dėl to atsiradusį nepasitikėjimÄ , nes pažeidimo procedÅ«ra nebuvo inicijuota. PanaÅ¡iais atvejais ieÅ¡kovė neskirdavo darbuotojams nuobaudų.

Pažeidimai buvo vertinami kitaip. Jie nebuvo vertinami kaip Å¡iukÅ¡tÅ«s. 10.9. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito. Net jei atsakovas į darbÄ neatvyko dėl kitų priežasčių ir apie tai galėjo pasakyti netiesÄ , jam negalėjo bÅ«ti taikoma atleidimo procedÅ«ra. Teismas neteisingai sprendė, kad durų meistras ir atsakovas yra draugai ir susitarė meluoti. Nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Tai, kad meluota dėl draugystės, negali bÅ«ti motyvas atleisti iÅ¡ darbo. 10.10.

Tai, kad skyrėsi atsakovo ir liudytojo I. G. parodymai dėl meistro iÅ¡kvietimo, nereiÅ¡kia, kad meistras neiÅ¡kviestas, o atsakovas melavo. Net jei meistras nebuvo kviestas ir atsakovas į darbÄ neatvyko ne dėl spynos gedimo, Å¡iomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti grindžiamas sprendimas, nes turėjo bÅ«ti įvertinta aplinkybių visuma. 10.11. Atsakovo melas dėl to, kam priklauso butas, nesusijęs su atleidimo iÅ¡ darbo priežastimis. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad butas įvykio metu priklausė UAB „Noto“.

Atsakovas, nenorėdamas buto savininko įvelti į Å¡iÄ istorijÄ , nurodė neteisingus buto savininko duomenis. 10.12. Teismas taikė dvigubus standartus. IeÅ¡kovė darbo ginÄÄ nagrinėjusios komisijos posėdyje nurodė, kad atsakovas pats nesusisiekė su darbdaviu ir jam apie neatvykimÄ nepranešė. Pateikus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovė pakeitė savo pozicijÄ . Dėl to pripažintina, kad ieÅ¡kovė melavo teismui. 10.13. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias pagrindžia byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, negali bÅ«ti priteistos neįvertinus, už kokias konkrečias teisines paslaugas sumokėjo ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovas pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius kelis dokumentus, kuriuose nėra detalizuota, už kokiÄ konkrečiÄ paslaugÄ koks teisinių paslaugų mokestis sumokėtas. 2019 m. lapkričio 4 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 870 Eur plius PVM sumai už ieÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų parengimÄ . Tačiau Rekomendacijoje aiÅ¡kiai iÅ¡skiriama, kad ieÅ¡kinio parengimas ir kitų procesinių dokumentų parengimas yra skirtingo pobÅ«džio teisinės paslaugos. Joms kurioms taikomi skirtingi įkainiai. 2019 m. gruodžio 2 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nurodoma, kad ieÅ¡kovė už teisines paslaugas sumokėjo 629,88 Eur plius PVM.

Pagal atliktų darbų detalizacijos lentelę, sumokėta už skirtingo pobÅ«džio darbus: sumokėta už ieÅ¡kinio rengimÄ , nors už tai jau mokėta pagal ankstesnę sÄ skaitÄ ; pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ posėdyje (2019 m. lapkričio 28 d. posėdis truko 14 min. ir atidėtas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu.

11. Atsiliepime ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Konstatuojant DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamų priežasčių), turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) tenka darbdaviui (ieÅ¡kovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (atsakovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). 11.2. Atsakovas neatėjo į darbÄ be pateisinamos, svarbios priežasties ir meluodamas.

A atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtų veiksmų faktÄ byloje patvirtino raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, kurie prieÅ¡taravo atsakovo paaiÅ¡kinimams. Tai, kad atsakovas informavo ieÅ¡kovę apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , neeliminuoja neteisėtų veiksmų fakto. 11.3. Liudytoja E. S. patvirtino, kad atsakovas informavo apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ likus maždaug pusvalandžiui iki jo darbo pradžios, pažadėjo, atvykti į likusiÄ pamainos dalį, kai bus sutaisytos durys, bet to nepadarė.

Liudytoja V. C. (buvusi Keleivių aptarnavimo departamento direktorė) paliudijo, kad pirmadienį gavo visÄ parÄ dirbančių operatorių praneÅ¡imÄ , kad vienas darbuotojas neatvyko į darbÄ ir tai jau pasikartojantis atvejis. Operatorės turėjo padirbėti, kad rastų žmogų, pakeisiantį darbuotojÄ . Jų pagrindinis darbas užtikrinti, kad nė vienas traukinys neiÅ¡važiuotų be personalo. Liudytoja L. M. paaiÅ¡kino, kad tai buvo antras atvejis. Kai atsakovas pirmÄ kartÄ neatvyko į darbÄ , su juo buvo pasikalbėta telefonu ir ji buvo sakiusi, kad daugiau netoleruos neatvykimų į darbÄ be aiÅ¡kios priežasties. 11.4.

Vertinant atsakovo veiksmus, reikia atsižvelgti į tai, kad nustačius pažeidimÄ , atsakovas savo kaltės nepripažino, nemanė, kad padarė, kÄ nors bloga. Kiti konduktoriai dirbo virÅ¡valandžius, jų poilsio laikas sutrumpėjo. Atsakovui neatėjus į darbÄ , nebuvo užtikrinami bendrovės ekonominiai interesai, keleivių ir geležinkelių eismo saugumas, dėl to traukinys galėjo neiÅ¡vykti į reisÄ . IeÅ¡kovė, norėdama iÅ¡vengti didesnių nuostolių, buvo priversta nedelsdama ieÅ¡koti pamainos, atÅ¡aukti darbuotojus iÅ¡ poilsio.

Atsakovas, turėdamas galimybę atvykti į darbÄ nuo 12 val., bet to nepadaręs, elgėsi neatsakingai. IeÅ¡kovė nepatyrė žalos, bet nebepasitiki atsakovu. 11.5. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015. Taikant formuojamÄ teismų praktikÄ , faktinės aplinkybės neprivalo bÅ«ti identiÅ¡kos. 11.6. Atsakovo pareigybė – jaunesnysis konduktorius kontrolierius.

Jo pareigybės paskirtis – aptarnauti traukinio keleivius, užtikrinant jų kelionės kokybę ir saugiÄ kelionę. Jam taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Itin svarbÅ«s darbuotojo sÄ Å¾iningumas ir darbdavio pasitikėjimas. Nepasirodydamas visÄ pamainÄ darbo vietoje be pateisinamos priežasties atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga priemonė tokiam pažeidimui. 11.7. Teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus.

Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo paaiÅ¡kinimais, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojo I. G. paaiÅ¡kinimams. Atsakovas netiesiogiai pripažįsta, kad melavo ieÅ¡kovei ir teismui. 11.8. Bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai mažesni negu nustatyti Rekomendacijose. Rekomendacijose nurodyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomas 2,5 koeficientas už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (toliau – BDU) (apie 3 397,5 Eur); už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, – 0,4 BDU (apie 543,6 Eur); už kiekvienÄ paklausimÄ renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 BDU (apie 135,9 Eur).

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo darbuotojui šiukščiai pažeidus darbo pareigas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas).

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. dirbo ieÅ¡kovės įmonėje jaunesniuoju konduktoriumi-kontrolieriumi. Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., bet į darbÄ neatvyko. Bendrovės operatorė E. S. 2019 m. birželio 15 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ . Bendrovės Keleivių vežimo direkcijos Keleivių aptarnavimo departamento Vilniaus II-ojo keleivių aptarnavimo skyriaus vadovė L.

M. 2019 m. birželio 17 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl atsakovo neatvykimo į darbÄ . IeÅ¡kovė 2019 m. birželio 20 d. pareikalavo atsakovo paaiÅ¡kinti. Atsakovas 2019 m. birželio 22 d. surašė paaiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovė 2019 m. birželio 27 d. paprašė atsakovo patikslinti informacijÄ , 2019 m. liepos 4 d. – patikslinti ir paaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ 2019 m. balandžio 14 d. Atsakovas 2019 m. liepos 7 d. surašė paaiÅ¡kinimÄ . Bendrovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovas 2019 m. liepos 9 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo 2019 m. liepos 9 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

15. DGK 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ :

1) pripažino jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu;

2) negrÄ Å¾ino į darbÄ ;

3) panaikino įsakymÄ ;

4) konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ;

5) nurodė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo naudai iÅ¡ darbdavio 1 041,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki DGK sprendimo priėmimo dienos ir po 28,92 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal darbuotojo savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. liepos 9 d.);

6) nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ darbdavės 100 Eur neturtinę žalÄ .

16. IeÅ¡kovė, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismÄ . Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovo reikalavimai, patenkinti DGK sprendimu, yra nepagrįsti ir juos atmetė. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo teisėtas ir paliko galioti ieÅ¡kovės įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iukÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagrįstumo 17. DK 53 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Pagal nurodytÄ straipsnį darbo sutartis pasibaigia:

1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;

2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;

3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;

4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;

5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;

6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;

7) kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

18. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės reglamentuotas DK 58 straipsnyje. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti:

1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;

2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Å iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

19. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , ir dėl to teismų praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet taip pat ir tai, jog nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

21. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-461-695/2018).

22. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

23. Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. jaunesniojo konduktoriaus-kontrolieriaus darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val. Atsakovas 6.49 val. skambino operatorei, 7.04 val. parašė trumpÄ jÄ Å¾inutę, kad neatvyks į darbÄ . Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovės įmonėje vyravo tvarka, kad apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ darbdavė informuojama telefonu. IÅ¡ pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, neatvykdamas į darbÄ , turėjo nurodyti pateisinamÄ priežastį. Atsakovas teigė, kad neatvyko į darbÄ dėl spynos gedimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių liudytojų parodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas melavo ieÅ¡kovei ir teismui, nurodydamas nebuvimo darbe priežastį.

24. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai ieÅ¡kovei buvo nenuoseklÅ«s. IeÅ¡kovei pareikalavus pateikti duomenis apie meistro iÅ¡kvietimÄ , atsakovas nurodė skirtingas aplinkybes. Liudytojas D. R. teismui paaiÅ¡kino, kad pradžioje atsakovas teigė, jog turi du telefonus, pažadėjo pateikti namie palikto telefono ekrano nuotraukÄ , vėliau atsisakė tai padaryti. Atsakovas tvirtina, kad telefonas, iÅ¡ kurio jis skambino meistrui, yra mygtukinis, todėl negalima padaryti ekrano nuotraukos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir neiÅ¡maniojo telefono ekranÄ galima nufotografuoti su iÅ¡maniuoju telefonu arba fotoaparatu ir pateikti nuotraukÄ teismui.

Dėl to atsakovo pasiteisinimas nepagrįstas. Atsakovas paaiÅ¡kinime darbdavei nurodė, kad atsakovas kreipėsi į buto, kuriame gyveno, savininkÄ , kuris iÅ¡kvietė meistrÄ iÅ¡ jam priklausančio mygtukinio telefono. Buto savininkas nesutiko pateikti skambučių iÅ¡klotinės. Atsakovui liepta laukti meistro. Teismo posėdyje apklaustas meistras I. G. paaiÅ¡kino, kad ryte gavo atsakovo žinutę ir atrašė, kad per pietus atvyks jos sutvarkyti. Meistrui tvarkiusiam spynÄ nežinoma buto savininkė UAB „NOTO“.

25. Atsakovas neteisingai nurodė, jog butas, kuriame gyveno, priklausė fiziniam asmeniui, gyvenančiam Naujamiestyje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buto savininkas buvo ne fizinis, bet juridinis asmuo UAB „NOTO“, UAB „NOTO“ 2019 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te nurodė, kad atsakovas dėl buto durų kreipėsi į jÄ ne 2019 m. birželio 15 d., bet 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu laiÅ¡ku. Nurodyta aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad spyna buvo sugedusi kitÄ dienÄ , t. y. ne tÄ , kuriÄ atsakovas nebuvo darbe.

DGK posėdyje atsakovas teigė, kad meistras atvyko tvarkyti spynos apie 12 val. Jis užtruko apie valandÄ , nes, iÅ¡ardžius spynÄ , paaiÅ¡kėjo, kad reikia papildomų įrankių. Dėl to meistras važiavo į namus. Teismo posėdyje apklaustas meistras I. G. paaiÅ¡kino, kad vyko į atsakovo namus tvarkyti spynos, jÄ iÅ¡ardė, prapÅ«tė pjuvenas ir vėl įstatė. Taigi liudytojas nepatvirtino atsakovo versijos, kad meistras buvo atvažiavo taisyti spynos, jÄ iÅ¡ardė, vėl iÅ¡važiavo pasiimti reikiamų įrankių ir grįžo baigti tvarkyti spynos.

26. Atsakovas 2019 m. liepos 7 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta, bendravo tik kelis kartus. Liudytojas I. G. teigė, kad su atsakovu susipažino maždaug prieÅ¡ ketverius metus, bendrauja per bendrus susitikimus su draugais. Tai – dar vienas atsakovo ir liudytojo parodymų neatitikimas. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad duryse įmontuotos dvi spynos. Atsakovas teigė, kad nuo antrosios spynos raktus buvo palikęs Kaune, tėvų namuose.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas nuolat keitė pozicijÄ ir melavo. Aplinkybė, kad atsakovas prieÅ¡ darbo pradžiÄ informavo telefonu ir trumpÄ ja žinute apie neatvykimÄ , yra nepateisinama priežastis. PraneÅ¡imas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ yra informacijos sutekimas kitai darbo santykių Å¡aliai, bet tai nėra priežastis, dėl kurios darbuotojas negali atvykti į darbÄ . Taigi priežastis, dėl kurios darbuotojas negali atvykti į darbÄ yra praneÅ¡imo turinys, t. y. informacija.

Pats praneÅ¡imas darbdaviui, kaip veiksmas, yra nurodytos informacijos apie nebuvimo darbe priežastį pateikimo forma. Ä®gyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Pirmiau aptartas atsakovo elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu bendradarbiavimu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti. Atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai ir nesustengė problemos dėl sugedusios spynos iÅ¡spręsti tai, kad nenukentėtų darbdavio interesai ir jis laiku atvyktų į darbÄ .

Pažymėtina, kad, net ir, atsakovo teigimu, pataisius spynÄ , atsakovas neatvyko į darbÄ ir praleido visÄ darbo dienÄ . Tai, kad sugedo namų spyna, nėra svarbi priežastis neatvykti į darbÄ visÄ dienÄ . Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas keitė savo paaiÅ¡kinimus apie aplinkybes, susijusias su spynos taisymu, kad jo ir liudytojų parodymai skiriasi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo kaltės forma yra tyčia. Taigi atsakovas tyčia be svarbios priežasties neatvyko į darbÄ visÄ dienÄ , todėl padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

28. Pažymėtina, kad atsakovas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ informavo ieÅ¡kovę likus pusvalandžiui iki darbo pradžios. Å is laikas yra trumpas, todėl darbdaviui sunku tinkamai organizuoti neatvykusio į darbÄ darbuotojo pavadavimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad tuo metu dirbę darbuotojai patyrė įtampÄ , nes labai greitai turėjo rasti atsakovÄ pavaduosiančius darbuotojus. Kita vertus, ieÅ¡kovės darbuotojams, pavadavusiems atsakovÄ , sutrumpėjo poilsio laikas. Dėl to ieÅ¡kovė pagrįstai netoleruoja neatvykimas į darbÄ be pateisinamos priežasties. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės įmonėje nuolat dirbami virÅ¡valandžiai, konduktoriai keičiasi pamainomis, nepagrindžia to, kad Å¡iuo konkrečiu atveju priežastis, dėl kurios į darbÄ neatvyko atsakovas, yra svarbi.

29. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės netapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Vis dėlto bendro pobūdžio kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti aiškinant atitinkamas teisės normas, reikšmingi taip pat ir kitoje byloje taikant tas pačias teisės normas. Svarbu, kad bylų faktinės aplinkybės būdų identiškos arba panašios.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad žala gali bÅ«ti reali ir potenciali, yra bendro pobÅ«džio teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimas. Dėl to apeliantas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis aptartu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu taip pat ir nagrinėjamoje byloje. Ä®vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovo pareiginius nuostatus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo pareigybė svarbi, o jÄ einančiam asmeniui keliami aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai ir, Å¡iam darbuotojui neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties, ieÅ¡kovė gali patirti žalos.

Atsakovas privalėjo atvykti į darbÄ laiku, patikrinti traukinio techninę ir sanitarinę bÅ«klę, parduoti traukinio bilietus, maisto produktus, papildomas paslaugas, atsakyti į keleivių klausimus, suteikti jiems pagalbÄ , užtikrinti ir palaikyti Å¡varÄ traukinyje, iÅ¡lipus keleiviams tikrinti vagonus, kritinių ir nestandartinių situacijų metu užtikrinti savo ir keleivių saugumÄ (pareigybės apraÅ¡ymo 1.1, 1.2, 2.3–2.7, 3.1, 4.1, 5.5 punktai). Pagal ieÅ¡kovės Klientų aptarnavimo standarto nuostatas, kilus ekstremaliai situacijai, konduktorius parodo keleiviams evakuacijos keliÄ .

Taigi darbdavei, teikiančiai susisiekimo geležinkeliais paslaugas, labai svarbu pasitikėti darbuotoju. Darbdavė prarado pasitikėjimÄ darbuotoju, nes Å¡is elgėsi nerÅ«pestingai, buvo nesÄ Å¾iningas.

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nenustatyta, jog liudytojas I. G. melavo teismui, kad jis neatvyko taisyti atsakovo durų, nepaneigtas jo iÅ¡raÅ¡ytas kasos kvitas. Vis dėlto nurodytos aplinkybės, įvertinus jas visų bylos aplinkybių kontekste, nepaneigia to, kad atsakovas, nurodydamas ieÅ¡kovei neatvykimo į darbÄ aplinkybes, buvo nesÄ Å¾iningas ir melavo.

31. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto buvo nusprendusi atleisti atsakovÄ . Teismo posėdyje liudytojas V. Z. paaiÅ¡kino, kad jis nebuvo atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kai pametė apskaitos dokumentus. IeÅ¡kovė jam pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Nurodyta aplinkybė patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ darbuotojus, kurie pažeidžia darbo pareigas. IeÅ¡kovė, pasiÅ«lydama atsakovui nutraukti darbo santykius jo praÅ¡ymu, elgėsi taip pat, kaip ir su nurodytu liudytoju.

32. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, liudytojų paaiÅ¡kinimų, negalima nustatyti, kad panaÅ¡iais atvejais, t. y. kai darbuotojas nurodo darbdaviui melagingas aplinkybes dėl jo neatvykimo į darbÄ , darbuotojams nebuvo skirtų sankcijų. IeÅ¡kovei svarbu pasitikėti savo darbuotojais. Dėl to atsakovas nepagrįstai teigia, kad melavimas negalėjo turėti įtakos atleidimui iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nesusisiekė su darbdaviu ir nepranešė apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ .

Pateikus į bylÄ telefono skambučių iÅ¡klotinę, ieÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir patikslino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas taikė ieÅ¡kovei ir atsakovui dvigubus standartus, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme dydžio 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovei priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neįvertinus, už kokias konkrečias teisines paslaugas sumokėjo ieÅ¡kovė ir ar tai atitinka faktinius bylos proceso duomenis.

Ieškinio, kitų procesinių dokumentų parengimas yra skirtingo pobūdžio procesiniai dokumentai, jiems taikomi skirtingi įkainiai.

34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

35. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad Å¡ios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį.

37. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi atlyginimo klausimÄ , atsižvelgia ne tik į tai, ar advokatas suteikė teisines paslaugas, ar buvo už jas sumokėta, rekomenduojamÄ priteisti maksimalų dydį, bet ir kitus kriterijus, kurių pagrindų bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos ar didinamos.

38. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 904,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose nurodoma, kiek laiko advokatas sugaiÅ¡o rengdamas procesinius dokumentus. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad už skirtingus procesinius dokumentus, atliekamus procesinius veiksmus nustatyti skirtingi įkainiai. Kai kurie duomenys pakartoti skirtingose eilutėse (ieÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui). IeÅ¡kovė nurodo, kad Rekomendacijose nustatyti didesni dydžiai nei sÄ skaitoje už teisines paslaugas.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i byla nesudėtinga, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose suformuota. IeÅ¡kovę pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažesnis negu nustatytasis Rekomendacijose, per se nereiÅ¡kia, kad jos pagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis per didelis, todėl jos mažintinas iki 600 Eur.

40. Kiti Å¡alių argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija iÅ¡samiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantui grÄ Å¾inamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria:

Atmesti atsakovo K. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimÄ , patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies Å¡eÅ¡tÄ pastraipÄ , nurodant, kad ieÅ¡kovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ (kodas 110053842) iÅ¡ atsakovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama 600 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti atsakovui K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ 2020 m. kovo 9 d.

UAB „Maxima Lt“. Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus