27eb38cd-a8d5-47bc-9663-0dcf1fd0106d · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu neteisÄtu, negrÄ Å¾ino atsakovo į darbÄ , panaikino ieÅ¡kovÄs Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo A. M. 2019 m. liepos 9 d. įsakymÄ âDÄl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ â (toliau â įsakymas);
Legislator headnote
AI generated27eb38cd-a8d5-47bc-9663-0dcf1fd0106d · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas papraÅ¡Ä meistro sÄ skaitos už suteiktas paslaugas tik tuomet, kai ji pareikalavo Å¡io dokumento. IeÅ¡kovÄ teigia, kad atsakovo teiginiai apie negalÄjimÄ atvykti į darbÄ dÄl sugedusios buto durų spynos neatitinka tikrovÄs. IeÅ¡kovÄ teigia, kad atsakovas padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nustatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Å is darbo pareigų pažeidimas įtvirtintas taip pat ir ieÅ¡kovÄs darbo tvarkos taisyklÄse.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1239-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32641-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo K. J. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs AB âLietuvos geležinkeliaiâ ieÅ¡kinį atsakovui K. J. dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisÄtu. TeisÄjų kolegija nustatÄ: I. G. esmÄ 1. Darbo ginÄų komisija (toliau â DGK) 2019 m. rugsÄjo 30 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ :
1) pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu neteisÄtu, negrÄ Å¾ino atsakovo į darbÄ , panaikino ieÅ¡kovÄs Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo A. M. 2019 m. liepos 9 d. įsakymÄ âDÄl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ â (toliau â įsakymas);
2) konstatavo, kad atsakovo darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau â DK) 218 straipsnio 6 dalį DGK sprendimu jo įsiteisÄjimo dienÄ ;
3) nusprendÄ iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 1 041,12 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki DGK sprendimo priÄmimo dienos, po 28, 92 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal atsakovo savaitÄs darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ir 100 Eur neturtinÄ Å¾alÄ .
2. IeÅ¡kovÄ, nesutikdama DGK sprendimo dalimi, kuria tenkinti atsakovo reikalavimai, praÅ¡Ä teismo:
1) pripažinti nepagrįstais atsakovo reikalavimus ir juos atmesti;
2) pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teisÄtu ir palikti galioti ieÅ¡kovÄs įsakymÄ ;
3) atmesti kaip nepagrįstÄ darbuotojo reikalavimÄ dÄl kompensacijos priteisimo už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ ir reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo;
4) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
3. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas ieÅ¡kovÄs bendrovÄje Äjo jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus pareigas. Atsakovas dirbo pagal darbo laiko grafikÄ . Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. neatvyko į darbo vietÄ nustatytu laiku ir neatliko darbo funkcijų visÄ pamainÄ . Atsakovas nenurodÄ darbdavei priežasÄių, kodÄl jis negali pasirodyti darbe. IeÅ¡kovÄs darbuotojai susisiekus su atsakovu telefonu, jis nurodÄ, kad esÄ bute sugedo durų spyna, todÄl negali palikti namų ir atvykti į savo pamainÄ .
Atsakovas paaiÅ¡kino, kad planuoja atvykti į kitÄ pamainos marÅ¡ruto dalį. VÄliau, bandant su juo susisiekti, jis neatsakÄ ir visÄ dienÄ neatvyko į pamainÄ . Atsakovas pasiaiÅ¡kinime raÅ¡tu nurodÄ, kad durų spyna baigta tvarkyti 12 val. dienos laiku. Jis nepaaiÅ¡kino, kodÄl neatvyko į likusiÄ pamainos dalį. IeÅ¡kovei pareikalavus papildyti duomenis, atsakovas kitame pasiaiÅ¡kinime nurodÄ, kad meistras kviestas iÅ¡ kito mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui. Pastarasis atsisako pateikti bet kokiÄ informacijÄ .
IeÅ¡kovas meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta, su juo bendravo tik porÄ kartų. IeÅ¡kovÄ iÅ¡ socialinio tinklo âFacebookâ vieÅ¡ai prieinamo meistro profilio iÅ¡siaiÅ¡kino, jog atsakovas ir meistras apie vienerius metus palaikÄ labai draugiÅ¡kus ir familiarius santykius. Atsakovas nepateikÄ skambuÄių iÅ¡klotinių, pagrindžianÄių, kad jis skambino meistrui. NÄra duomenų apie tai, kad atsakovo nurodytas asmuo vieÅ¡ai siÅ«lo spynų remonto paslaugas. Jis vieÅ¡ai siÅ«lo animatoriaus paslaugas.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas papraÅ¡Ä meistro sÄ skaitos už suteiktas paslaugas tik tuomet, kai ji pareikalavo Å¡io dokumento. IeÅ¡kovÄ teigia, kad atsakovo teiginiai apie negalÄjimÄ atvykti į darbÄ dÄl sugedusios buto durų spynos neatitinka tikrovÄs. IeÅ¡kovÄ teigia, kad atsakovas padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nustatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Å is darbo pareigų pažeidimas įtvirtintas taip pat ir ieÅ¡kovÄs darbo tvarkos taisyklÄse.
Atsakovas pasiraÅ¡Ä, kad su jomis susipažino. Atsakovas įsipareigojo dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmÄs, laiku ir tiksliai vykdyti pavestus ir duotus nurodymus, ateiti į darbÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ jo laiku. Å iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbÄ ar pamainÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties. Atsakovas, praÅ¡ydamas neturtinÄs žalos, nepateikÄ neturtinÄ Å¾alÄ pagrindžianÄių įrodymų.
4. Atsakovas praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodÄ, kad 2019 m. birželio 15 d. buvo nenumatytų aplinkybių, dÄl kurių jis negalÄjo ateiti į darbÄ . Jam gyvenant vienam, sugedo jo buto durų spyna, todÄl, saugodamas savo turtÄ jis iÅ¡kvietÄ durų spynų meistrÄ ir nedelsdamas apie situacijÄ informavo darbdavÄ. Jis skambino ieÅ¡kovÄs atsakingoms operatorÄms ir praneÅ¡Ä apie situacijÄ , taip pat paraÅ¡Ä trumpÄ jÄ Å¾inutÄ iki darbo pradžios.
OperatorÄs patikino, kad bus rastas jį pavaduojantis darbuotojas. Po įvykio jis toliau dirbo. 2019 m. birželio 20 d. jam pasiÅ«lyta dÄl 2019 m. birželio 15 d. neatvykimo į darbÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. IeÅ¡kovÄ Ä¯kalbinÄjimo atsakovÄ , darÄ psichologinį spaudimÄ , buvo parengusi praÅ¡ymÄ . Reaguodamas į situacijÄ , ieÅ¡kovÄs atstovas iÅ¡ karto pateikÄ du praÅ¡ymus pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dÄl 2019 m. birželio 15 d. pravaikÅ¡tos. Atsakovas pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , iÅ¡samiai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes ir pateikÄ Ä¯rodymus, kad skambino ir įspÄjo darbdavÄ apie situacijÄ .
IeÅ¡kovÄ pateikÄ antrÄ praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti dÄl 2019 m. birželio 15 d. įvykio ir neatvykimo į darbÄ 2019 m. balandžio 14 d. DÄl to, kad darbe nebuvo Å¡iÄ dienÄ , jam neskirta jokia nuobauda. Atsakovas pateikÄ dar vienÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovas nesutinka, kad padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kojo priežasÄių nutraukti darbo sutartį su atsakovu, nes jis įstojo į profesinÄ sÄ jungÄ ir iÅ¡sakÄ pozicijÄ dÄl nepriimtinų darbo sÄ lygų.
Atsakovas 2019 m. balandžio 14 d. dÄl ligos neatvyko į darbÄ ir apie tai informavo darbdavÄ. Nebuvo neigiamų padarinių. Ä®monÄje yra praktika, kad apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ informuojama telefonu. Atsakovas nurodo, kad įspÄjo darbdavÄ apie neatvykimÄ visÄ pamainÄ , į darbÄ neatvyko dÄl svarbių priežasÄių, negavo darbdavÄs nurodymo privalomai atvykti į likusiÄ pamainos dalį. IeÅ¡kovÄs pateikti socialinių tinklų įraÅ¡ai neįrodo, kad atsakovas melavo apie tai, kad nepažįsta I.
G.. Jie tik naudojasi tuo paÄiu socialiniu tinklu, pasirinkÄ vienas kito statusÄ âdraugasâ. DÄl to jie gali stebÄti ir komentuoti vienas kito įraÅ¡us. Jie nebendravo socialiniame tinkle, įraÅ¡Ä tik kelis komentarus. Atsakovas neneigia, kad kvitas už paslaugas iÅ¡raÅ¡ytas pareikalavus ieÅ¡kovei. Meistras galÄjo kvito neiÅ¡raÅ¡yti. Tai reikÅ¡tų, kad padarytas administracinis nusižengimas valstybÄs mokesÄių sistemai. Tai, kad kvitas neiÅ¡raÅ¡ytas, nepatvirtina, jog paslauga nesuteikta.
Atsakovas, patyrÄs ieÅ¡kovÄs darbuotojų spaudimÄ paÄiam palikti darbÄ , ÄmÄ ieÅ¡koti įrodymų, kuriais pagrįstų nebuvimo darbe priežastis. DÄl to, ieÅ¡kovei papraÅ¡ius kvito, jis analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikÄ meistrui ir gavo kvitÄ . Darbdavei panaudojus psichologinį spaudimÄ ir atleidus atsakovÄ iÅ¡ darbo dÄl tariamos pravaikÅ¡tos, jis iÅ¡gyveno, jautÄ netikrumÄ dÄl savo veiksmų, manÄ, kad elgiasi pagal taisykles, bet jo veiksmai interpretuoti prieÅ¡ingai. Atsakovas mano, kad 100 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kinį:
1) pripažino, kad atsakovo reikalavimai, patenkinti DGK sprendimu, yra nepagrįsti, ir juos atmetÄ;
2) pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisÄtu;
3) paliko galioti ieÅ¡kovÄs Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo 2019 m. liepos 9 d. įsakymÄ Nr. Ä®S(P)-1625 âDÄl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â;
4) nusprendÄ, teismo sprendimui įsiteisÄjus DGK 2019 m. rugsÄjo 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovo reikalavimai, laikyti netekusiu galios;
5) priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 904,85 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
6. Teismas nustatÄ, kad atsakovas 2019 m. birželio 15 d. jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus darbo pareigas turÄjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., bet neatvyko į darbÄ . Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog darbuotojas neįvykdÄ pareigos praneÅ¡ti darbdavei, dÄl kokių priežasÄių negali atvykti į darbÄ , nepagrįstas. IeÅ¡kovÄs Keleivių vežimo direkcijos Keleivių aptarnavimo departamento Vilniaus II-ojo keleivių aptarnavimo skyriaus vadovÄs L. M. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dÄl atsakovo neatvykimo į darbÄ 2019 m. birželio 15 d. nurodyta, kad atsakovas, likus apie 30â35 min. iki darbo pradžios, telefonu praneÅ¡Ä bendrovÄs operatorei N. I., kad negalÄs laiku atvykti į darbÄ , nes neužsirakina namų durų spyna.
VÄliau, 7.04 val., jis paraÅ¡Ä operatorei trumpÄ jÄ Å¾inutÄ, kad dar yra namie ir laukia meistro, kuris atvyks taisyti spynÄ . Teismo posÄdyje liudytojomis apklaustos bendrovÄs operatorÄ E. S. ir atsakovo tiesioginÄ vadovÄ L. M. patvirtino, kad joms N. I. praneÅ¡Ä, jog atsakovas pirmas paskambino jai ir praneÅ¡Ä, kad negalÄs laiku atvykti į darbÄ laiku. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovÄs 2020 m. sausio 17 d. paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu , UAB âBitÄ Lietuvaâ informacija apie abonentinio numerio 8 676 82 020 įeinanÄius ir iÅ¡einanÄius skambuÄius, trumpÄ sias žinutes.
Teismas nustatÄ, kad darbuotojas 2019 m. birželio 15 d. likus 32 min. iki darbo pradžios praneÅ¡Ä darbdavei apie negalÄjimÄ atvykti į darbÄ (darbo pradžia buvo numatyta nuo 7.21 val., praneÅ¡imas â 6.49 val.) ir į darbÄ tÄ dienÄ neatvyko.
7. Darbuotojas DGK teigÄ, jog meistras tvarkyti spynos atvyko apie 12 val., užtruko apie 1 val., nes dar važiavo namo pasiimti įrankių. Atsakovas nežino, kÄ keitÄ meistras. Teismo posÄdyje liudytoju apklaustas meistras I. G. paaiÅ¡kino, kad jis atvyko į atsakovo namus tvarkyti durų spynos, jÄ iÅ¡ardÄ, prapÅ«tÄ pjuvenas ir vÄl įstatÄ spynÄ . Teismas nenustatÄ aplinkybÄs, kuriÄ atsakovas nurodÄ DGK, t. y. kad meistras buvo iÅ¡vykÄs į namus. Darbuotojas teigÄ, kad negalÄjo ieÅ¡kovei pateikti skambuÄių meistrui iÅ¡klotinÄs, nes buto savininkas atsisakÄ dalyvauti sprendžiant ieÅ¡kovÄs ir atsakovo konfliktÄ .
Savininkas iÅ¡kvietÄ meistrÄ ir liepÄ atsakovui laukti meistro. Buto savininkas gyvena kitur, Naujamiestyje. Gal pats savininkas Äjo į darbÄ . Atsakovas nežino, koks buto savininko darbo grafikas. Atsakovas nepraÅ¡Ä savininko saugoti buto. Atsakovas paaiÅ¡kinime darbdavei nurodÄ, kad meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta, yra bendravÄs porÄ kartų, kai bute buvo gedimai: Äiaupo ir elektros. TÄ kartÄ meistrÄ iÅ¡vietÄ buto savininkas. DÄl to, taip pat ir sugedus spynai, atsakovas kreipÄsi į buto savininkÄ , kuris suorganizavo meistro iÅ¡kvietimÄ .
Meistras kviestas paskambinus mygtukiniu telefonu, priklausanÄiu buto savininkui. Jis atsisakÄ teikti informacijÄ . Meistras teisme paaiÅ¡kino, kad gyventi į Vilnių atvyko prieÅ¡ keturis metus. Bendraudamas su draugais jis susipažino su atsakovu. Jie bendrauja draugų susitikimuose. Meistras atsakovo bute taisÄ spynÄ , padÄjo iÅ¡neÅ¡ti duris, keitÄ lemputÄ. Jis netaisÄ vandentiekio gedimų. Atsakovas meistrui per âWhatsAppâ arba âViberâ programÄlÄ paraÅ¡Ä, praÅ¡ydamas sutaisyti spynÄ .
Meistras, ryte perskaitÄs atsakovo žinutÄ, paraÅ¡Ä, kad atvyks sutaisyti spynos. Jis apie pietus nuvyko į atsakovo butÄ ir sutaisÄ spynÄ . Meistras draugiÅ¡kai sutiko pataisyti spynÄ . Teismas nustatÄ, kad buto savininkas buvo ne fizinis, bet juridinis asmuo UAB âNOTOâ. Atsakovas su juo buvo sudarÄs buto iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Meistras nežino tokios įmonÄs. Ji į jį nesikreipÄ.
8. Liudytojas D. R. parodÄ, kad pokalbio metu atsakovas teigÄ, jog turi du telefonus. Tuo metu atsakovas turÄjo tik vienÄ telefonÄ , o meistrui skambino iÅ¡ kito telefono, kurį nurodÄ palikÄs namuose. Atsakovas pažadÄjo liudytojui padaryti telefono ekrano nuotraukÄ , kad bÅ«tų matyti, jog jis skambino meistrui. VÄliau atsakovas teigÄ, kad antrasis telefonas yra mygtukinis, neiÅ¡manus, todÄl negalima padaryti ekrano nuotraukos. PapraÅ¡ius pateikti telefono skambuÄių iÅ¡klotinÄ, atsakovas ÄmÄ teigti, kad telefonas priklauso buto savininkui ir Å¡is nesutinka pateikti skambuÄių iÅ¡klotinÄs. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas melavo, jog meistrÄ jam iÅ¡kvietÄ buto savininkas, kad atsakovas nežino buto savininko darbo grafiko, asmeniÅ¡kai nepažįsta meistro.
Atsakovas DGK ir teismui melavo, kad 2019 m. birželio 15 d. nevyko į darbÄ dÄl sugedusios spynos. Spyna nebuvo sugedusi. Nebuvo pateisinamos priežasties nevykti į darbÄ . Atsakovas neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties. Darbdavei Ämus reikalauti pagrįsti neatvykimo į darbÄ priežastį, jis melavo, kad buvo sugedusi spyna. Atsakovas sutarÄ su draugu I. G. ir pradÄjo tvirtinti, jog pastarasis tvarkÄ spynÄ . Atsakovas siekÄ, kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .
9. Teismas nenustatÄ to, kad darbdavÄ norÄjo atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo dÄl narystÄs profesinÄje sÄ jungoje. Teismas konstatavo, kad atsakovas Å¡iukÅ¡Äiai pažeidÄ pareigas â neatvyko į darbÄ visÄ dienÄ be pateisinamos priežasties â ir melavo darbdaviui, siekdamas pateisinti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . AplinkybÄ, kad 2019 m. balandžio 14 d., kai atsakovas dar nebuvo profesinÄs sÄ jungos narys, dÄl neatvykimo į darbÄ nepradÄta procedÅ«ra pažeidimui tirti, bet apsiribota tik pokalbiu, nereiÅ¡kia, kad, darbuotojui neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties, darbdavys, jei darbuotojas nebus profesinÄs sÄ jungos narys, toleruos tokį darbuotojo elgesį ir nepraras pasitikÄjimo juo.
IeÅ¡kovÄ nebepasitiki atsakovu, nes jis neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties ir melavo. Atsakovo eita pareigybÄ priskiriama prie itin atsakingų pareigų, susijusi su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, be tokio darbuotojo traukinys iÅ¡vykti negali. Darbuotojo sÄ Å¾iningumas ir darbdavÄs pasitikÄjimas juo yra esminis geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo organizavimui, klientų saugumui užtikrinti, todÄl darbuotojui pagrįstai taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai.
Tai, kad darbdavys siÅ«lÄ atsakovui iÅ¡ darbo iÅ¡eiti savo noru, nebuvo psichologinis spaudimas. Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys buvo geranoriÅ¡kas, siÅ«lÄ darbuotojui palankesnį atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ . Pritaikyta sankcija proporcinga padarytam Å¡iurkÅ¡Äiam darbo pareigų pažeidimui, elgesiui padarius pažeidimÄ . Teismas nenustatÄ atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimų. PadarÄs iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡ darbo atleistas teisÄtai ir pagrįstai, teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo konstatuoti neteisÄtų darbdavÄs veiksmų.
Atsakovas neįrodÄ neturtinÄs žalos fakto, tai yra, kad jis patyrÄ tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinÄs žalos faktui konstatuoti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovui bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1.
Pirmosios instancijos teismas ginÄijamame sprendime nenagrinÄjo to, ar, priimdama sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dÄl darbuotojo padaryto pažeidimo, ieÅ¡kovÄ Ä¯vertino pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltÄ, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo. 10.2. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcingas pažeidimui. Teismas neįvertino to, kad atsakovas prieÅ¡ darbo pradžiÄ , informavo telefonu ir SMS žinute apie savo neatvykimÄ .
Liudytojai patvirtino, kad tokia informavimo apie neatvykimÄ praktika buvo įprasta ir priimtina ieÅ¡kovei. Tokiems atvejams įmonÄje suformuotas darbuotojų rezervas. DÄl to ieÅ¡kovÄ iÅ¡vengÄ Å¾alos, nes atsakovÄ pakeitÄ kiti darbuotojai. Jeigu atsakovas bÅ«tų siekÄs pakenkti ieÅ¡kovei, nebÅ«tų informavÄs apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, kokia atsakovo kaltÄ. FaktÄ , kad atsakovas informavo darbdavį apie neatvykimÄ , teismas vertino kaip mažareikÅ¡mį. NÄra nei atsakovo tyÄios, nei neatsargumo. 10.3.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos atsiradimo aplinkybÄ, nurodÄ, kad ieÅ¡kovui nereikÄjo nurodyti realios žalos, nes žala gali bÅ«ti reali ir potenciali, rÄmÄsi kasacinio teismo nutartimi (civilinÄ byla Nr. 3K-3-199-695/2015). Nurodytoje byloje nagrinÄjama kita faktinÄ situacija, nes darbuotojui darbdavys buvo aiÅ¡kiai uždraudÄs daryti mokÄjimo nurodymus, o darbuotojas, nepaisydamas draudimo, tyÄia atliko mokÄjimus. IeÅ¡kovÄs įmonÄje laikytasi praktikos, kad, neatvykstant į darbÄ , bÅ«tina informuoti apie neatvykimÄ , kad transporto operatorÄs galÄtų neatvykusį darbuotojÄ pakeisti kitu darbuotoju.
Atsakovas informavo apie neatvykimÄ , o ieÅ¡kovÄ jį pakeitÄ kitu darbuotoju, todÄl potenciali žala negalÄjo kilti. 10.4. NÄ vienas ieÅ¡kovÄs liudytojas nepatvirtino žalos atsiradimo aplinkybÄs, Liudytojas buvÄs konduktorius V. Z. patvirtino, kad jis dirbo vietoj atsakovo, atliko visas konduktoriaus funkcijas. Traukinių eismas nesutriko, keleiviams nepadaryta žalos. Liudytoja L. M. taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad bÅ«tų pažeisti darbdavio saugomi gÄriai.
DÄl to pirmosios instancijos teismas negalÄjo sprÄsti, kad darbuotojas galÄjo netekti darbdavio pasitikÄjimo. 10.5. IeÅ¡kovÄ Å¾alÄ sieja su aplinkybe, kad kiti darbuotojai turÄjo dirbti Atsakovo darbÄ jų poilsio laiku, bet virÅ¡valandžių praktika buvo nuolatinÄ ieÅ¡kovÄs įmonÄje. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs darbo grafikų matyti, kad visi darbuotojai (konduktoriai) dirbo virÅ¡valandžius, keisdavosi pamainomis. 10.6. Atsakovas negalÄjo užrakinti durų, todÄl saugojo savo asmeninį turtÄ .
Nenustatyta, kad liudytojas I. G. melavo, kad neatvyko taisyti spynos. Nepaneigtas jo iÅ¡raÅ¡ytas kasos kvitas. 10.7. IeÅ¡kovÄs parengtÄ dokumentÄ dÄl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu teismas nepagrįstai vertino kaip palankų darbuotojui. Tuo metu ieÅ¡kovÄ nežinojo priežasÄių, kodÄl atsakovas neatvykimo į darbÄ , jis nebuvo pateikÄs paaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovÄ iÅ¡ anksto buvo nusprendusi atleisti atsakovÄ . 10.8. Liudytojas V. Z. nurodÄ, kad jis per savo darbo praktikÄ apie 15 kartų praneÅ¡Ä operatorei apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , nes dalyvavo vakarÄlyje ir pan.
Tokių priežasÄių pagrįstumas abejotinas. Vis dÄlto Å¡is liudytojas neatleistas iÅ¡ darbo, nereikalauta pasiaiÅ¡kinti. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad nebuvo atleistas iÅ¡ darbo, kai pametÄ fiskalinÄs apskaitos dokumentus. Jam pasiÅ«lyta iÅ¡eiti savo noru. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad anksÄiau neatvyko į darbÄ , nes sirgo. Teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie pasikartojantį atsakovo elgesį ir dÄl to atsiradusį nepasitikÄjimÄ , nes pažeidimo procedÅ«ra nebuvo inicijuota. PanaÅ¡iais atvejais ieÅ¡kovÄ neskirdavo darbuotojams nuobaudų.
Pažeidimai buvo vertinami kitaip. Jie nebuvo vertinami kaip Å¡iukÅ¡tÅ«s. 10.9. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito. Net jei atsakovas į darbÄ neatvyko dÄl kitų priežasÄių ir apie tai galÄjo pasakyti netiesÄ , jam negalÄjo bÅ«ti taikoma atleidimo procedÅ«ra. Teismas neteisingai sprendÄ, kad durų meistras ir atsakovas yra draugai ir susitarÄ meluoti. NÄra tai patvirtinanÄių objektyvių duomenų. Tai, kad meluota dÄl draugystÄs, negali bÅ«ti motyvas atleisti iÅ¡ darbo. 10.10.
Tai, kad skyrÄsi atsakovo ir liudytojo I. G. parodymai dÄl meistro iÅ¡kvietimo, nereiÅ¡kia, kad meistras neiÅ¡kviestas, o atsakovas melavo. Net jei meistras nebuvo kviestas ir atsakovas į darbÄ neatvyko ne dÄl spynos gedimo, Å¡iomis aplinkybÄmis negalÄjo bÅ«ti grindžiamas sprendimas, nes turÄjo bÅ«ti įvertinta aplinkybių visuma. 10.11. Atsakovo melas dÄl to, kam priklauso butas, nesusijÄs su atleidimo iÅ¡ darbo priežastimis. Teismo posÄdžio metu atsakovas patvirtino, kad butas įvykio metu priklausÄ UAB âNotoâ.
Atsakovas, nenorÄdamas buto savininko įvelti į Å¡iÄ istorijÄ , nurodÄ neteisingus buto savininko duomenis. 10.12. Teismas taikÄ dvigubus standartus. IeÅ¡kovÄ darbo ginÄÄ nagrinÄjusios komisijos posÄdyje nurodÄ, kad atsakovas pats nesusisiekÄ su darbdaviu ir jam apie neatvykimÄ nepraneÅ¡Ä. Pateikus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovÄ pakeitÄ savo pozicijÄ . DÄl to pripažintina, kad ieÅ¡kovÄ melavo teismui. 10.13. BylinÄjimosi iÅ¡laidos, kurias pagrindžia byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, negali bÅ«ti priteistos neįvertinus, už kokias konkreÄias teisines paslaugas sumokÄjo ieÅ¡kovÄ.
IeÅ¡kovas pateikÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas pagrindžianÄius kelis dokumentus, kuriuose nÄra detalizuota, už kokiÄ konkreÄiÄ paslaugÄ koks teisinių paslaugų mokestis sumokÄtas. 2019 m. lapkriÄio 4 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 870 Eur plius PVM sumai už ieÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų parengimÄ . TaÄiau Rekomendacijoje aiÅ¡kiai iÅ¡skiriama, kad ieÅ¡kinio parengimas ir kitų procesinių dokumentų parengimas yra skirtingo pobÅ«džio teisinÄs paslaugos. Joms kurioms taikomi skirtingi įkainiai. 2019 m. gruodžio 2 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nurodoma, kad ieÅ¡kovÄ už teisines paslaugas sumokÄjo 629,88 Eur plius PVM.
Pagal atliktų darbų detalizacijos lentelÄ, sumokÄta už skirtingo pobÅ«džio darbus: sumokÄta už ieÅ¡kinio rengimÄ , nors už tai jau mokÄta pagal ankstesnÄ sÄ skaitÄ ; pasirengimÄ bylos nagrinÄjimui, atstovavimÄ posÄdyje (2019 m. lapkriÄio 28 d. posÄdis truko 14 min. ir atidÄtas ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymu.
11. Atsiliepime ieÅ¡kovÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Konstatuojant DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamų priežasÄių), turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:
1) darbuotojo neatvykimo per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;
2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasÄių faktas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , esant ginÄui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasÄių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) tenka darbdaviui (ieÅ¡kovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â darbuotojui (atsakovui) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-601/2009). 11.2. Atsakovas neatÄjo į darbÄ be pateisinamos, svarbios priežasties ir meluodamas.
A atliko neteisÄtus veiksmus. NeteisÄtų veiksmų faktÄ byloje patvirtino raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, kurie prieÅ¡taravo atsakovo paaiÅ¡kinimams. Tai, kad atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , neeliminuoja neteisÄtų veiksmų fakto. 11.3. Liudytoja E. S. patvirtino, kad atsakovas informavo apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ likus maždaug pusvalandžiui iki jo darbo pradžios, pažadÄjo, atvykti į likusiÄ pamainos dalį, kai bus sutaisytos durys, bet to nepadarÄ.
Liudytoja V. C. (buvusi Keleivių aptarnavimo departamento direktorÄ) paliudijo, kad pirmadienį gavo visÄ parÄ dirbanÄių operatorių praneÅ¡imÄ , kad vienas darbuotojas neatvyko į darbÄ ir tai jau pasikartojantis atvejis. OperatorÄs turÄjo padirbÄti, kad rastų žmogų, pakeisiantį darbuotojÄ . Jų pagrindinis darbas užtikrinti, kad nÄ vienas traukinys neiÅ¡važiuotų be personalo. Liudytoja L. M. paaiÅ¡kino, kad tai buvo antras atvejis. Kai atsakovas pirmÄ kartÄ neatvyko į darbÄ , su juo buvo pasikalbÄta telefonu ir ji buvo sakiusi, kad daugiau netoleruos neatvykimų į darbÄ be aiÅ¡kios priežasties. 11.4.
Vertinant atsakovo veiksmus, reikia atsižvelgti į tai, kad nustaÄius pažeidimÄ , atsakovas savo kaltÄs nepripažino, nemanÄ, kad padarÄ, kÄ nors bloga. Kiti konduktoriai dirbo virÅ¡valandžius, jų poilsio laikas sutrumpÄjo. Atsakovui neatÄjus į darbÄ , nebuvo užtikrinami bendrovÄs ekonominiai interesai, keleivių ir geležinkelių eismo saugumas, dÄl to traukinys galÄjo neiÅ¡vykti į reisÄ . IeÅ¡kovÄ, norÄdama iÅ¡vengti didesnių nuostolių, buvo priversta nedelsdama ieÅ¡koti pamainos, atÅ¡aukti darbuotojus iÅ¡ poilsio.
Atsakovas, turÄdamas galimybÄ atvykti į darbÄ nuo 12 val., bet to nepadarÄs, elgÄsi neatsakingai. IeÅ¡kovÄ nepatyrÄ Å¾alos, bet nebepasitiki atsakovu. 11.5. IeÅ¡kovÄ nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015. Taikant formuojamÄ teismų praktikÄ , faktinÄs aplinkybÄs neprivalo bÅ«ti identiÅ¡kos. 11.6. Atsakovo pareigybÄ â jaunesnysis konduktorius kontrolierius.
Jo pareigybÄs paskirtis â aptarnauti traukinio keleivius, užtikrinant jų kelionÄs kokybÄ ir saugiÄ kelionÄ. Jam taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Itin svarbÅ«s darbuotojo sÄ Å¾iningumas ir darbdavio pasitikÄjimas. Nepasirodydamas visÄ pamainÄ darbo vietoje be pateisinamos priežasties atsakovas padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga priemonÄ tokiam pažeidimui. 11.7. Teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ ir vertino byloje esanÄius įrodymus.
Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo paaiÅ¡kinimais, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojo I. G. paaiÅ¡kinimams. Atsakovas netiesiogiai pripažįsta, kad melavo ieÅ¡kovei ir teismui. 11.8. BylinÄjimosi iÅ¡laidų dydžiai mažesni negu nustatyti Rekomendacijose. Rekomendacijose nurodyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomas 2,5 koeficientas už praÄjusio ketvirÄio vidutinio mÄnesinio bruto darbo užmokesÄio Å¡alies Å«kyje (toliau â BDU) (apie 3 397,5 Eur); už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, â 0,4 BDU (apie 543,6 Eur); už kiekvienÄ paklausimÄ renkant bylai reikalingus įrodymus â 0,01 BDU (apie 135,9 Eur).
TeisÄjų kolegija konstatuoja: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. NagrinÄjamoje byloje Å¡alių ginÄas kilo dÄl darbo sutarties nutraukimo teisÄtumo ir pagrįstumo darbuotojui Å¡iukÅ¡Äiai pažeidus darbo pareigas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas).
13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. ApeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ absoliuÄių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovas 2018 m. lapkriÄio 9 d. sudarÄ neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2018 m. lapkriÄio 13 d. dirbo ieÅ¡kovÄs įmonÄje jaunesniuoju konduktoriumi-kontrolieriumi. Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. darbo pareigas turÄjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., bet į darbÄ neatvyko. BendrovÄs operatorÄ E. S. 2019 m. birželio 15 d. suraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl atsakovo neatvykimo į darbÄ . BendrovÄs Keleivių vežimo direkcijos Keleivių aptarnavimo departamento Vilniaus II-ojo keleivių aptarnavimo skyriaus vadovÄ L.
M. 2019 m. birželio 17 d. suraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl atsakovo neatvykimo į darbÄ . IeÅ¡kovÄ 2019 m. birželio 20 d. pareikalavo atsakovo paaiÅ¡kinti. Atsakovas 2019 m. birželio 22 d. suraÅ¡Ä paaiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovÄ 2019 m. birželio 27 d. papraÅ¡Ä atsakovo patikslinti informacijÄ , 2019 m. liepos 4 d. â patikslinti ir paaiÅ¡kinti dÄl neatvykimo į darbÄ 2019 m. balandžio 14 d. Atsakovas 2019 m. liepos 7 d. suraÅ¡Ä paaiÅ¡kinimÄ . BendrovÄs Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovas 2019 m. liepos 9 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo 2019 m. liepos 9 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .
15. DGK 2019 m. rugsÄjo 30 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ :
1) pripažino jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu;
2) negrÄ Å¾ino į darbÄ ;
3) panaikino įsakymÄ ;
4) konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu DGK sprendimu jo įsiteisÄjimo dienÄ ;
5) nurodÄ iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo naudai iÅ¡ darbdavio 1 041,12 Eur (neatskaiÄius mokesÄių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki DGK sprendimo priÄmimo dienos ir po 28,92 Eur (neatskaiÄius mokesÄių) vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal darbuotojo savaitÄs darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. liepos 9 d.);
6) nurodÄ iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ darbdavÄs 100 Eur neturtinÄ Å¾alÄ .
16. IeÅ¡kovÄ, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipÄsi į teismÄ . Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovo reikalavimai, patenkinti DGK sprendimu, yra nepagrįsti ir juos atmetÄ. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo teisÄtas ir paliko galioti ieÅ¡kovÄs įsakymÄ dÄl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikÄ apeliacinį skundÄ . DÄl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iukÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagrįstumo 17. DK 53 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Pagal nurodytÄ straipsnį darbo sutartis pasibaigia:
1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;
2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;
3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;
4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;
5) mirus darbo sutarties Å¡aliai â fiziniam asmeniui;
6) Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio â fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;
7) kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
18. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dÄl darbuotojo kaltÄs reglamentuotas DK 58 straipsnyje. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisÄ nutraukti darbo sutartį be įspÄjimo ir nemokÄti iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dÄl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisÄs normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti:
1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;
2) per paskutinius dvylika mÄnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Å iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
19. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dÄl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinÄs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltÄ, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonÄ.
20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmÄs atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , ir dÄl to teismų praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavÄs, kad, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginÄija darbo sutarties nutraukimo teisÄtumÄ teismine tvarka (pagal galiojanÄio DK 220 straipsnį â ir darbo ginÄų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet taip pat ir tai, jog nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
21. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkÅ¡Äių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius â darbuotojo neteisÄto elgesio pobÅ«dį, dÄl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltÄs laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gÄriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietÄje ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.e3K-3-461-695/2018).
22. Parinkdamas drausminÄs nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojanÄio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminÄs nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmÄs užtikrinimui. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltÄs pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mÄs drausminÄs atsakomybÄs rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikÄtis, kad darbo drausmÄs pažeidimÄ padarÄs asmuo pasitaisys, kad nereikÄs jo neteisÄto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dÄl tyÄinių neteisÄtų veiksmų.
Kitaip tariant, įvertinÄs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikÄti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybÄs rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dÄl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikÄjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).
23. Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. jaunesniojo konduktoriaus-kontrolieriaus darbo pareigas turÄjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val. Atsakovas 6.49 val. skambino operatorei, 7.04 val. paraÅ¡Ä trumpÄ jÄ Å¾inutÄ, kad neatvyks į darbÄ . Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovÄs įmonÄje vyravo tvarka, kad apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ darbdavÄ informuojama telefonu. IÅ¡ pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, neatvykdamas į darbÄ , turÄjo nurodyti pateisinamÄ priežastį. Atsakovas teigÄ, kad neatvyko į darbÄ dÄl spynos gedimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, Å¡alių liudytojų parodymus, sprendÄ, kad ieÅ¡kovas melavo ieÅ¡kovei ir teismui, nurodydamas nebuvimo darbe priežastį.
24. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai ieÅ¡kovei buvo nenuoseklÅ«s. IeÅ¡kovei pareikalavus pateikti duomenis apie meistro iÅ¡kvietimÄ , atsakovas nurodÄ skirtingas aplinkybes. Liudytojas D. R. teismui paaiÅ¡kino, kad pradžioje atsakovas teigÄ, jog turi du telefonus, pažadÄjo pateikti namie palikto telefono ekrano nuotraukÄ , vÄliau atsisakÄ tai padaryti. Atsakovas tvirtina, kad telefonas, iÅ¡ kurio jis skambino meistrui, yra mygtukinis, todÄl negalima padaryti ekrano nuotraukos. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad net ir neiÅ¡maniojo telefono ekranÄ galima nufotografuoti su iÅ¡maniuoju telefonu arba fotoaparatu ir pateikti nuotraukÄ teismui.
DÄl to atsakovo pasiteisinimas nepagrįstas. Atsakovas paaiÅ¡kinime darbdavei nurodÄ, kad atsakovas kreipÄsi į buto, kuriame gyveno, savininkÄ , kuris iÅ¡kvietÄ meistrÄ iÅ¡ jam priklausanÄio mygtukinio telefono. Buto savininkas nesutiko pateikti skambuÄių iÅ¡klotinÄs. Atsakovui liepta laukti meistro. Teismo posÄdyje apklaustas meistras I. G. paaiÅ¡kino, kad ryte gavo atsakovo žinutÄ ir atraÅ¡Ä, kad per pietus atvyks jos sutvarkyti. Meistrui tvarkiusiam spynÄ nežinoma buto savininkÄ UAB âNOTOâ.
25. Atsakovas neteisingai nurodÄ, jog butas, kuriame gyveno, priklausÄ fiziniam asmeniui, gyvenanÄiam Naujamiestyje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buto savininkas buvo ne fizinis, bet juridinis asmuo UAB âNOTOâ, UAB âNOTOâ 2019 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te nurodÄ, kad atsakovas dÄl buto durų kreipÄsi į jÄ ne 2019 m. birželio 15 d., bet 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu laiÅ¡ku. Nurodyta aplinkybÄ netiesiogiai patvirtina, kad spyna buvo sugedusi kitÄ dienÄ , t. y. ne tÄ , kuriÄ atsakovas nebuvo darbe.
DGK posÄdyje atsakovas teigÄ, kad meistras atvyko tvarkyti spynos apie 12 val. Jis užtruko apie valandÄ , nes, iÅ¡ardžius spynÄ , paaiÅ¡kÄjo, kad reikia papildomų įrankių. DÄl to meistras važiavo į namus. Teismo posÄdyje apklaustas meistras I. G. paaiÅ¡kino, kad vyko į atsakovo namus tvarkyti spynos, jÄ iÅ¡ardÄ, prapÅ«tÄ pjuvenas ir vÄl įstatÄ. Taigi liudytojas nepatvirtino atsakovo versijos, kad meistras buvo atvažiavo taisyti spynos, jÄ iÅ¡ardÄ, vÄl iÅ¡važiavo pasiimti reikiamų įrankių ir grįžo baigti tvarkyti spynos.
26. Atsakovas 2019 m. liepos 7 d. paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad meistro asmeniÅ¡kai nepažįsta, bendravo tik kelis kartus. Liudytojas I. G. teigÄ, kad su atsakovu susipažino maždaug prieÅ¡ ketverius metus, bendrauja per bendrus susitikimus su draugais. Tai â dar vienas atsakovo ir liudytojo parodymų neatitikimas. BylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kÄjo aplinkybÄ, kad duryse įmontuotos dvi spynos. Atsakovas teigÄ, kad nuo antrosios spynos raktus buvo palikÄs Kaune, tÄvų namuose.
27. TeisÄjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendÄ, kad atsakovas nuolat keitÄ pozicijÄ ir melavo. AplinkybÄ, kad atsakovas prieÅ¡ darbo pradžiÄ informavo telefonu ir trumpÄ ja žinute apie neatvykimÄ , yra nepateisinama priežastis. PraneÅ¡imas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ yra informacijos sutekimas kitai darbo santykių Å¡aliai, bet tai nÄra priežastis, dÄl kurios darbuotojas negali atvykti į darbÄ . Taigi priežastis, dÄl kurios darbuotojas negali atvykti į darbÄ yra praneÅ¡imo turinys, t. y. informacija.
Pats praneÅ¡imas darbdaviui, kaip veiksmas, yra nurodytos informacijos apie nebuvimo darbe priežastį pateikimo forma. Ä®gyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Pirmiau aptartas atsakovo elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu bendradarbiavimu, todÄl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo veiksmai yra neteisÄti. Atsakovas elgÄsi nerÅ«pestingai ir nesustengÄ problemos dÄl sugedusios spynos iÅ¡sprÄsti tai, kad nenukentÄtų darbdavio interesai ir jis laiku atvyktų į darbÄ .
PažymÄtina, kad, net ir, atsakovo teigimu, pataisius spynÄ , atsakovas neatvyko į darbÄ ir praleido visÄ darbo dienÄ . Tai, kad sugedo namų spyna, nÄra svarbi priežastis neatvykti į darbÄ visÄ dienÄ . Byloje nustatytos aplinkybÄs, kad atsakovas keitÄ savo paaiÅ¡kinimus apie aplinkybes, susijusias su spynos taisymu, kad jo ir liudytojų parodymai skiriasi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo kaltÄs forma yra tyÄia. Taigi atsakovas tyÄia be svarbios priežasties neatvyko į darbÄ visÄ dienÄ , todÄl padarÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iukÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ .
28. PažymÄtina, kad atsakovas apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ informavo ieÅ¡kovÄ likus pusvalandžiui iki darbo pradžios. Å is laikas yra trumpas, todÄl darbdaviui sunku tinkamai organizuoti neatvykusio į darbÄ darbuotojo pavadavimÄ . TeisÄjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovÄs argumentu, kad tuo metu dirbÄ darbuotojai patyrÄ Ä¯tampÄ , nes labai greitai turÄjo rasti atsakovÄ pavaduosianÄius darbuotojus. Kita vertus, ieÅ¡kovÄs darbuotojams, pavadavusiems atsakovÄ , sutrumpÄjo poilsio laikas. DÄl to ieÅ¡kovÄ pagrįstai netoleruoja neatvykimas į darbÄ be pateisinamos priežasties. Apelianto nurodytos aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovÄs įmonÄje nuolat dirbami virÅ¡valandžiai, konduktoriai keiÄiasi pamainomis, nepagrindžia to, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju priežastis, dÄl kurios į darbÄ neatvyko atsakovas, yra svarbi.
29. TeisÄjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinÄjamos bylos ir kasacinio teismo iÅ¡nagrinÄtos bylos faktinÄs aplinkybÄs netapaÄios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Vis dÄlto bendro pobÅ«džio kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti aiÅ¡kinant atitinkamas teisÄs normas, reikÅ¡mingi taip pat ir kitoje byloje taikant tas paÄias teisÄs normas. Svarbu, kad bylų faktinÄs aplinkybÄs bÅ«dų identiÅ¡kos arba panaÅ¡ios.
Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad žala gali bÅ«ti reali ir potenciali, yra bendro pobÅ«džio teisÄs normos iÅ¡aiÅ¡kinimas. DÄl to apeliantas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas negalÄjo vadovautis aptartu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu taip pat ir nagrinÄjamoje byloje. Ä®vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovo pareiginius nuostatus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo pareigybÄ svarbi, o jÄ einanÄiam asmeniui keliami aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai ir, Å¡iam darbuotojui neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties, ieÅ¡kovÄ gali patirti žalos.
Atsakovas privalÄjo atvykti į darbÄ laiku, patikrinti traukinio techninÄ ir sanitarinÄ bÅ«klÄ, parduoti traukinio bilietus, maisto produktus, papildomas paslaugas, atsakyti į keleivių klausimus, suteikti jiems pagalbÄ , užtikrinti ir palaikyti Å¡varÄ traukinyje, iÅ¡lipus keleiviams tikrinti vagonus, kritinių ir nestandartinių situacijų metu užtikrinti savo ir keleivių saugumÄ (pareigybÄs apraÅ¡ymo 1.1, 1.2, 2.3â2.7, 3.1, 4.1, 5.5 punktai). Pagal ieÅ¡kovÄs Klientų aptarnavimo standarto nuostatas, kilus ekstremaliai situacijai, konduktorius parodo keleiviams evakuacijos keliÄ .
Taigi darbdavei, teikianÄiai susisiekimo geležinkeliais paslaugas, labai svarbu pasitikÄti darbuotoju. DarbdavÄ prarado pasitikÄjimÄ darbuotoju, nes Å¡is elgÄsi nerÅ«pestingai, buvo nesÄ Å¾iningas.
30. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nenustatyta, jog liudytojas I. G. melavo teismui, kad jis neatvyko taisyti atsakovo durų, nepaneigtas jo iÅ¡raÅ¡ytas kasos kvitas. Vis dÄlto nurodytos aplinkybÄs, įvertinus jas visų bylos aplinkybių kontekste, nepaneigia to, kad atsakovas, nurodydamas ieÅ¡kovei neatvykimo į darbÄ aplinkybes, buvo nesÄ Å¾iningas ir melavo.
31. Byloje nÄra įrodymų, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡ anksto buvo nusprendusi atleisti atsakovÄ . Teismo posÄdyje liudytojas V. Z. paaiÅ¡kino, kad jis nebuvo atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kai pametÄ apskaitos dokumentus. IeÅ¡kovÄ jam pasiÅ«lÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Nurodyta aplinkybÄ patvirtina tai, kad ieÅ¡kovÄ neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ darbuotojus, kurie pažeidžia darbo pareigas. IeÅ¡kovÄ, pasiÅ«lydama atsakovui nutraukti darbo santykius jo praÅ¡ymu, elgÄsi taip pat, kaip ir su nurodytu liudytoju.
32. IÅ¡ apeliacinÄs instancijos teismui pateiktų duomenų, liudytojų paaiÅ¡kinimų, negalima nustatyti, kad panaÅ¡iais atvejais, t. y. kai darbuotojas nurodo darbdaviui melagingas aplinkybes dÄl jo neatvykimo į darbÄ , darbuotojams nebuvo skirtų sankcijų. IeÅ¡kovei svarbu pasitikÄti savo darbuotojais. DÄl to atsakovas nepagrįstai teigia, kad melavimas negalÄjo turÄti įtakos atleidimui iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad atsakovas nesusisiekÄ su darbdaviu ir nepraneÅ¡Ä apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ .
Pateikus į bylÄ telefono skambuÄių iÅ¡klotinÄ, ieÅ¡kovÄ pateikÄ paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir patikslino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybÄms apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas taikÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui dvigubus standartus, atmestinas kaip nepagrįstas. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme dydžio 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovei priteista bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma neįvertinus, už kokias konkreÄias teisines paslaugas sumokÄjo ieÅ¡kovÄ ir ar tai atitinka faktinius bylos proceso duomenis.
Ieškinio, kitų procesinių dokumentų parengimas yra skirtingo pobūdžio procesiniai dokumentai, jiems taikomi skirtingi įkainiai.
34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. DÄl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaiÄiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos.
35. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
36. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad Å¡ios rekomendacijos nustato civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį.
37. Teismas, sprÄsdamas bylinÄjimosi atlyginimo klausimÄ , atsižvelgia ne tik į tai, ar advokatas suteikÄ teisines paslaugas, ar buvo už jas sumokÄta, rekomenduojamÄ priteisti maksimalų dydį, bet ir kitus kriterijus, kurių pagrindų bylinÄjimosi iÅ¡laidos mažinamos ar didinamos.
38. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 904,85 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų už teisinÄ pagalbÄ . IeÅ¡kovÄs pateiktose sÄ skaitose nurodoma, kiek laiko advokatas sugaiÅ¡o rengdamas procesinius dokumentus. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad už skirtingus procesinius dokumentus, atliekamus procesinius veiksmus nustatyti skirtingi įkainiai. Kai kurie duomenys pakartoti skirtingose eilutÄse (ieÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų parengimas, pasirengimas bylos nagrinÄjimui). IeÅ¡kovÄ nurodo, kad Rekomendacijose nustatyti didesni dydžiai nei sÄ skaitoje už teisines paslaugas.
39. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡i byla nesudÄtinga, nebuvo sprendžiami nauji teisÄs klausimai, teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose suformuota. IeÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas. IeÅ¡kovÄs nurodyta aplinkybÄ, kad pirmosios instancijos teisme patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis mažesnis negu nustatytasis Rekomendacijose, per se nereiÅ¡kia, kad jos pagrįstos. TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis per didelis, todÄl jos mažintinas iki 600 Eur.
40. Kiti Å¡alių argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todÄl teisÄjų kolegija iÅ¡samiau dÄl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs aplinkybes, byloje esanÄius įrodymus, tinkamai pritaikÄ proceso ir materialiosios teisÄs normas, vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , dÄl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokÄjo 90 Eur žyminio mokesÄio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleidžiami darbuotojai â bylose dÄl visų reikalavimų, atsirandanÄių iÅ¡ darbo teisinių santykių. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantui grÄ Å¾inamas sumokÄtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisÄjų kolegija nutaria:
Atmesti atsakovo K. J. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimÄ , patikslinti teismo sprendimo rezoliucinÄs dalies Å¡eÅ¡tÄ pastraipÄ , nurodant, kad ieÅ¡kovei AB âLietuvos geležinkeliaiâ (kodas 110053842) iÅ¡ atsakovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama 600 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti atsakovui K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesÄio, sumokÄto už apeliacinį skundÄ 2020 m. kovo 9 d.
UAB âMaxima Ltâ. TeisÄjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus