27eab5cd-ec17-4e7d-a5dc-75ec96c2a9a8 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Nerijui Šmitui,

atsakovo atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei, trečiojo asmens atstovei Ž. A. ,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ ieÅ¡kinį atsakovui SÄ® „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo metu priimto sprendimo panaikinimo ir pirkimo nutraukimo; trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje dalyvauja UAB „URBICO“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl atsakovo VÄ® „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo, skirto įsigyti transporto priemonių stovėjimo bilietų automatus, metu priimtų sprendimų. Atsakovas 2008 m. gegužės 28 d. paskelbė apie atvirÄ konkursÄ â€žTransporto priemonių stovėjimo bilietų automatų pirkimas“. Å iam pirkimui pasiÅ«lymus pateikė SIA „BMS TECHNOLOGIJA“, UAB „SIEMENS“ ir UAB „URBICO“, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su PrancÅ«zijos bendrove SAS PARKEON. SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ ir UAB „SIEMENS“ pasiÅ«lymui buvo atmesti, atsakovui konstatavus, kad jie neatitinka techninių konkurso sÄ lygų. Atsakovas taip pat sprendė, kad UAB „URBICO“ pasiÅ«lyta kaina jam yra per didelė, todėl kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ , praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ atmesti visus pateiktus pasiÅ«lymus. Viešųjų pirkimų tarnyba 2008 m. rugpjūčio 7 d., vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 5 punktu, sutikimÄ davė. Gavęs šį sutikimÄ , atsakovas atmetė visus pasiÅ«lymus ir aptariamÄ pirkimÄ nutraukė bei nusprendė pradėti naujÄ pirkimo procedÅ«rÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, nutardamas, kad pirkimo sÄ lygos iÅ¡lieka tokios pačios, kaip ir buvusio atviro konkurso, o į neskelbiamas derybas kviečiami dalyviai, kurie atitiko minėto atviro konkurso nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pasiÅ«lymų pateikimo reikalavimus – visi trys ankstesni dalyviai. Å io pirkimo metu atsakovas du kartus atsisakė perkamų automatų dalių, kurios, jo nuomone, yra nebÅ«tinos ir be kurių automatai galėtų sėkmingai funkcionuoti. Tokius sprendimus atsakovas motyvavo sunkia ekonomine situacija ir siekiu sumažinti perkamų automatų kainas. 2009 m. spalio

8 d. atsakovas informavo dalyvius apie nustatytÄ preliminariÄ eilę, kurios pirmoje vietoje įraÅ¡ytas UAB „URBICO“, o antroje – SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ pasiÅ«lymas.

IeÅ¡kovas SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ prašė panaikinti atsakovo sprendimÄ dėl preliminarios pasiÅ«lymų eilės nustatymo ir įpareigoti jį nutraukti neskelbiamas derybas. IeÅ¡kovo teigimu, neskelbiamoms deryboms nauji pirkimo dokumentai nebuvo parengti, todėl nebuvo aiÅ¡ku, kokius reikalavimus derybų metu turėjo atitikti tiekėjų pasiÅ«lymai, kokiu bÅ«du turėjo bÅ«ti vykdomos derybos ir vertinami pasiÅ«lymai (atviro konkurso sÄ lygose Å¡ios procedÅ«ros nebuvo aptartos). Neskelbiamų derybų vykdymas nesant joms parengtų pirkimo dokumentų pažeidė teisėtumo principÄ bei Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio ir 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens UAB „URBICO“ pasiÅ«lymas neatitiko atviro konkurso sÄ lygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų: partnerio mokesčių pažyma ir jungtinės veiklos sutarties priedai neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ (3,

12 punktai), pažymos apie partnerio socialinio draudimo įmokų mokėjimÄ iÅ¡davimo data yra ankstesnė nei reikalauta (10.2 punktas), nepateikta įrodymų, kad tiekėjas yra oficialus perkamų automatų gamintojo atstovas (10.6 punktas), o pažymÄ apie neteistumÄ surašė pats partneris (10.8 punktas). Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir nepagrįstai pripažino tretįjį asmenį neskelbiamų derybų laimėtoju.

Be to, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens pasiÅ«lymas neatitiko konkurso sÄ lygose numatytos techninės specifikacijos 25, 50, 51, 71, 77 punktų reikalavimų. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad įstatymas nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai pirkimo metu keisti pirkimo dokumentuose numatytų sÄ lygų, todėl atsakovas, neskelbiamų derybų metu atsisakydamas dalie prekių, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio, 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir skaidrumo principÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, atviro konkurso ir neskelbiamų derybų metu buvo pažeisti ir lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principai bei proteguojamas vienas tiekėjas – tretysis asmuo UAB „URBICO“. Visų pirma tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tai, kad tretysis asmuo savo pasiÅ«lymus teikdavo tik po to, kai pasiÅ«lymÄ pateikdavo ir derybos įvykdavo su ieÅ¡kovu. Tikėtina, kad tokiu bÅ«du tretysis asmuo turėjo galimybę koreguoti savo pasiÅ«lymÄ taip, kad jis bÅ«tų mažesnis už ieÅ¡kovo.

Atsakovo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu patvirtina ir tai, kad dar atviro konkurso metu ieÅ¡kovas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ jo procedÅ«rų remiantis subjektyvia atsakovo nuomone, kad ieÅ¡kovas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Tik Viešųjų pirkimų tarnybai nusiuntus ieÅ¡kovo pretenzijÄ , atviras konkursas Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu – nustačius įstatymo pažeidimÄ â€“ buvo nutrauktas, o tiekėjai pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose.

Be to, nors ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo savo pasiÅ«lymuose nurodė iÅ¡ esmės identiÅ¡kus techninius rodiklius, paaiÅ¡kinti juos buvo papraÅ¡yta tik ieÅ¡kovo, o vėliau, minėta, jo pasiÅ«lymas Å¡iuo pagrindu buvo atmestas. Trečiojo asmens taip pat nebuvo papraÅ¡yta patikslinti kitų neaiÅ¡kumų, nors jie, laikantis tų pačių standartų kaip ir ieÅ¡kovo atžvilgiu, turėjo kilti. Pažymėtina ir tai, kad, kaip paaiÅ¡kino atsakovo atstovas, derybų su trečiuoju asmeniu protokolas nebuvo suraÅ¡ytas dėl to, kad jos vyko pažeidžiant įstatymo reikalavimus – atsakovui telefonu patikslinus galutinę trečiojo asmens pasiÅ«lymo kainÄ .

Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas, kreipdamasis į Viešųjų pirkimų tarnybÄ dėl leidimo atmesti visus pasiÅ«lymus nurodė, jog ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, o trečiojo asmens pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl per didelės nepriimtinos kainos, ieÅ¡kovo atvirajam konkursui pateikta kaina buvo pati didžiausia, todėl, iÅ¡ esmės nepaisant kitų kriterijų, visų konkurso tiekėjų (tame tarpe ir ieÅ¡kovo) pasiÅ«lymai turėjo bÅ«ti atmesti vien dėl per didelės pasiÅ«lymų kainos.

Gavusi leidimÄ atmesti visus pasiÅ«lymus, perkančioji organizacija nutarė pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du ir pranešė visiems minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems tiekėjams apie atsisakymÄ nuo kai kurių pirkimo dalių. Turint omenyje, kad visų dalyvių kainos atsakovui buvo per didelės, toks žingsnis logiÅ¡kas – atsakovas buvo ribojamas planuojama iÅ¡leisti suma. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas, tęsdamas konkursÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, turėjo iÅ¡ naujo ruoÅ¡ti konkurso sÄ lygas, o to nepadaręs, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio reikalavimus.

Teismas sprendė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnis nereguliuoja tokios situacijos, kai iÅ¡ atviro konkurso pereinama prie neskelbiamų derybų, o numato bendro pobÅ«džio reikalavimus pirkimo dokumentams. Ginčo santykį reguliuojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas kaip tik numato, kad prekės ir paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų bÅ«du gali bÅ«ti perkami esant bent vienai iÅ¡ sÄ lygų: jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiÅ«lymai visi nepriimtini arba nevisiÅ¡kai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiÅ«lymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiÅ«lymų pateikimo reikalavimus.

Visas Å¡ias sÄ lygas atsakovas įvykdė. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad faktas, jog jis atviro konkurso metu buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Å¡io pirkimo, rodo atsakovo subjektyvų nusistatymÄ ar viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ . Atsakovas, kaip pripažįsta pats ieÅ¡kovas, turėjo patirties su siÅ«lomų automatų, kuriuos teko gražinti, įsigijimu. Be to, ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų neatsakė atsakovui, ar konkrečiai jo siÅ«lomi automatai galėtų veikti vien saulės baterijos gaminamos energijos pagalba, bet siÅ«lė pratęsti pasiÅ«lymų pateikimo terminus ir atlikti testavimus, kas, beje, tikrai galėtų bÅ«ti vertinama kaip vieno tiekėjo protegavimas.

Teismo sutiko su atsakovo pozicija, kad ta aplinkybė, jog atsakovas buvo priverstas atsisakyti kai kurių perkamų automatų dalių, taip pat negali bÅ«ti laikoma viešųjų pirkimų principų pažeidimu, kadangi tokį sprendimÄ sÄ lygojo bendra ekonominė bÅ«klė Å¡alyje bei atsakovo finansinės galimybės. Apie tokį sprendimÄ atsakovas informavo tiekėjus iÅ¡siųstuose kvietimuose dalyvauti derybose. Ta aplinkybė, kad derybos su ieÅ¡kovu vyko viena diena anksčiau nei su trečiuoju asmeniu, savaime neleidžia teigti, kad trečiajam asmeniui tapo žinoma ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta kaina ar kitos derybų su ieÅ¡kovu detalės, o ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė.

Byloje esantys derybų protokolai paneigia ieÅ¡kovo argumentÄ , kad derybos nebuvo protokoluojamos. Teismas pažymėjo, kad tretysis asmuo pirkime dalyvavo su jungtinės veiklos partneriu iÅ¡ PrancÅ«zijos, todėl akivaizdu, kad tokio partnerio kvalifikacinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai, iÅ¡duoti kitos valstybės, savo forma skyrėsi nuo lietuviÅ¡kų, bet atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio reikalavimus pateikti kitus atitinkamus dokumentus. Tai, kad kai kurie pasiÅ«lymo dokumentai nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , kai kurie atsakovo sÄ lygose suformuluoti reikalavimai buvo perfrazuoti, pavyzdžiui, buvo reikalaujama, kad automato mygtukai bÅ«tų atsparÅ«s vandalizmui, o tretysis asmuo nurodė, kad jie pagaminti iÅ¡ vandalizmui atsparios medžiagos, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Kadangi nebuvo nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimų, ieÅ¡kinys atmestinas.Â

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Mano, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl svarbiausių patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų, o reikalavimus atmetė formaliais ir visiÅ¡kai nemotyvuotais pagrindais. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais konkrečiais argumentais:

1. Teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo patikslinto ieÅ¡kinio argumentų, susijusių su trečiojo asmens neatitikimu minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir to sÄ lygoto negalėjimo dalyvauti neskelbiamose derybose (CPK

185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). BÅ«tent nurodytos aplinkybės ir turėjo bÅ«ti vertinamos pirmiausia. Teismas tik konstatavo, kad tokie neatitikimai formalÅ«s, tačiau su Å¡ia iÅ¡vada sutikti negalima. Tretysis asmuo neatitiko konkurso sÄ lygų 3, 10.2, 10.8, 12 punkto reikalavimų pateikti dokumentus lietuvių kalba, pridėti tinkamas pažymas apie neteistumÄ ir socialinio draudimo įmokų sumokėjimÄ , taip pat jungtinėje veiklos sutartyje nurodyti Å¡alių įsipareigojimus ir jų vertės dalis bendroje sutarties vertėje (sutarties priedas, numatantis partnerių veiklos sritis ir atsakomybės pasiskirstymÄ , neiÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ ).

2. Teismas taip pat visiÅ¡kai nenagrinėjo argumentų, susijusių su trečiojo asmens pasiÅ«lymo neatitikimu konkurso sÄ lygose numatytos techninės specifikacijos 25, 71 ir 77 punktų reikalavimams. Kadangi Å¡ių aplinkybių vertinimas turi esminės reikÅ¡mės sprendžiant pirkimo teisėtumÄ , sprendimas Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3. Teismo iÅ¡vada, kad, vykdant neskelbiamas derybas, nauji pirkimo dokumentai neturėjo bÅ«ti rengiami, yra visiÅ¡kai nemotyvuota ir prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalims, 57 straipsnio 2 daliai, taip pat 62 straipsnio 2 daliai. Nauji pirkimo dokumentai galėjo bÅ«ti nerengiami tik tuo atveju, jei atviro konkurso dokumentuose atsakovas bÅ«tų numatęs galimybę, kad, neįvykus konkursui, bus pradėtos neskelbiamos derybos, bei aptaręs Å¡ios procedÅ«ros sÄ lygas.

4. Teismo iÅ¡vada, kad derybos su trečiuoju asmeniu buvo protokoluojamos, yra nepagrįsta ir padaryta neįvertinus įrodymų visumos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors derybos vyko ir su trečiuoju asmeniu, jų protokolas nebuvo suraÅ¡ytas, o tiekėjo apklausa buvo vykdoma telefonu, taip pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ . Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad tiek atviro konkurso, tiek neskelbiamų derybų metu perkančioji organizacija laikėsi skirtingų reikalavimų tiekėjų atžvilgiu ir tokiais veiksmais pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir nediskriminavimo principus.

Atsakovas SÄ® „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime pateikiami pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai.

Tretysis asmuo UAB „URBICO“ atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Pateiktame apeliaciniame skunde keliamas įvairių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir principų pažeidimo klausimas. Å iuo atveju pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytų nuostatų ir principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste turi bÅ«ti atsižvelgta į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to bÅ«tina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiÅ¡kai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iÅ¡ tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė Å¡io tiekėjo padėtį ir situacijÄ kitų tiekėjų nenaudai. Grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos konkrečios procedÅ«ros, kuris iÅ¡ esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iÅ¡ tiesų įrodytų, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn.

6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ieškinyje pareikštais reikalavimais iš esmės siekia ne pirkimo sutarties su juo sudarymo, o pirkimo nutraukimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, įsigaliojusia 2007 m. lapkričio

8 d.Â

Dėl neskelbiamų derybų vykdymo

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad vykdant neskelbiamas derybos turėjo būti rengiami nauji pirkimo dokumentai. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga aiškiai įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo

62 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti. TokiÄ iÅ¡vadÄ taip pat patvirtina Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is atsakovo padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. Visų pirma pažymėtina, kad aptariamu atveju neskelbiamos derybos buvo pradėtos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nutraukus atviro konkurso bÅ«du vykdytÄ pirkimÄ . Ankstesnio pirkimo metu pirkimo sÄ lygos buvo parengtos, jomis nuspręsta vadovautis ir neskelbiamose derybose (T. 1, b. l. 89). Esant tokioms aplinkybėms, naujų pirkimo dokumentų neparengimas nagrinėjamoje situacijose negali bÅ«ti sulygintas su tokių dokumentų nebuvimu, kai neskelbiamos derybos vykdomos nesant ankstesnio pirkimo, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto atveju, t. y. padarytas pažeidimas nėra itin grubus. Antra, neskelbiamose derybose dalyvavęs apeliantas niekuomet neprašė paaiÅ¡kinti, kokiomis sÄ lygomis remiantis vykdomas naujas pirkimas, dėl to neteikė jokių pretenzijų, be to, naujų pirkimo dokumentų nebuvimas nesutrukdė jam teikti savo pasiÅ«lymus. Taigi apeliantui neskelbiamų derybų sÄ lygos buvo žinomos ir suprantamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo spręsti, kad aptariamas atsakovo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas suteikė trečiajam asmeniui nepagrįstÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ apeliantÄ . Pažymėtina, kad tokiu pažeidimo poveikiu nesiremia ir pats apeliantas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nėra įrodymų, jog visos derybos su trečiuoju asmeniui buvo protokoluojamos, nors jas protokoluoti yra privaloma (Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IÅ¡ tiesų, byloje esančių įrodymų visuma (T 1., b. l. 47-48 67, 87-89; T. 2, b. l. 61) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad trÅ«ksta vieno derybų su trečiuoju asmeniu protokolo. Kita vertus, byloje yra tik vienas ir derybų su apeliantu protokolas (T. 1, b. l. 49). Be to, derybos, kurių metu pateikti pasiÅ«lymai buvo įraÅ¡yti į preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę, buvo protokoluojamos įstatymo nustatyto tvarka (T. 1, b. l. 49-50, 68-69). Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokių neigiamų pasekmių jam sukėlė aptartas pažeidimas. Vien tai, kad su trečiuoju asmeniui buvo deramasi vėliau nei su apeliantu, neįrodo atsakovo Å¡aliÅ¡kumo, nes derėtis vienu metu su abiem dalyviais yra objektyviai neįmanoma, ir su vienu ar kitu dalyviu vis tiek turėjo bÅ«ti pradedama derėtis anksčiau (Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio

1 dalies 1 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio.

Dėl minimalių kvalifikacijos ir kitų  reikalavimų atitikimo

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tretysis asmuo neatitinka tam tikrų minimalių kvalifikacijos ir kitų reikalavimų, o atsakovas šių aplinkybių neįvertino. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

Pirkimo dokumentų 12 punktas nustatė, kad jungtinėje veiklos sutartyje turi bÅ«ti nurodyti kiekvienos Å¡ios sutarties Å¡alies įsipareigojimai vykdant pirkimo sutartį ir jų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Partnerių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje aiÅ¡kiai numatyta lietuvių-anglų kalba pateiktos jungtinės veiklos sutarties 2.2.1 punkte. Tuo tarpu partnerių įsipareigojimai aptarti neiÅ¡verstame sutarties priede Nr. 3 (T. 1, b. l. 179) (pirkimo sÄ lygų 3 punktas). Tačiau pažymėtina, kad reikalavimas pateikti jungtinės veiklos sutartį su numatytomis nuostatomis pirkimo dokumentuose įtvirtintas prie minimalių kvalifikacijos reikalavimų (T. 1, b. l. 12-14), todėl, esant neiÅ¡verstam dokumentui, atsakovas privalėjo praÅ¡yti trečiojo asmens Å¡iuos duomenis papildyti (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis). AnalogiÅ¡kos pozicijos turėjo bÅ«ti laikomasi ir kitų jungtinės veiklos sutarties priedų bei pažymos apie sumokėtus mokesčius atžvilgiu (T. 1, b. l. 147, 164, 166-171). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, neiÅ¡verstų dokumentų pateikimas, kai atsakovas privalėjo sudaryti galimybę trečiajam asmeniui Å¡iuos trÅ«kumus paÅ¡alinti, tačiau to nepadarė, laikytinas formaliu pažeidimu.

Pirkimo dokumentų 10.2 punktas nustatė, kad tiekėjas turi bÅ«ti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu; Å¡iÄ aplinkybę turėjo pagrįsti kompetentingos institucijos pažyma, iÅ¡duota ne anksčiau kaip 30 d. iki pasiÅ«lymų pateikimo termino – 2008 m. liepos 4 d. – pabaigos. Trečiojo asmens partneris pateikė 2008 m. birželio 11 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ , kad visos socialinio draudimo įmokos 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo sumokėtos (T. 1, b. l. 141-142). Nevertinant Å¡alių argumentų dėl Å¡io dokumento tinkamumo, bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad su trečiojo asmens pasiÅ«lymu buvo pateikta ir PrancÅ«zijos teismo pažyma apie jo partnerio įsiskolinimus, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2008 m. birželio 6 d. duomenimis įsiskolinimo, susijusio su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nebuvo (T. 1, b. l. 146) (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Dėl Å¡ios priežasties negalima sutikti, kad trečiojo asmens partneris neatitiko aptariamo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo.

Pirkimo dokumentų 10.8 punktas įtvirtino kitÄ minimalų kvalifikacijos reikalavimÄ â€“ tiekėjas neturi neiÅ¡nykusio ar nepanaikinto teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Å io reikalavimÄ neatitikimÄ apeliantas ginčija tuo aspektu, kad pažymÄ apie jo laikymÄ si iÅ¡davė ne kompetentinga institucija, o pats trečiojo asmens partneris (T. 1, b. l. 153). Tačiau su Å¡iuo argumentu sutikti negalima. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kandidatui ar dalyviui dėl pateisinamų priežasčių negalint pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informacijÄ , kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Tokia galimybė įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje, konkrečiai numatančioje, kad kompetentingos institucijos pažymÄ apie neteistumÄ gali pakeisti ir užsienio valstybės tiekėjo priesaikos ar oficiali deklaracija, kuriÄ jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai jo kilmės Å¡alyje arba Å¡alyje, iÅ¡ kurios jis atvyko. Å iuo atveju aptariama trečiojo asmens pažyma buvo patvirtinta jo Å¡alies notaro, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyti nurodyto kvalifikacinio reikalavimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad tretysis asmuo galėjo bÅ«ti pakviestas dalyvauti neskelbiamose derybose (Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl techninių sÄ lygų atitikimo

Apeliantas taip pat įrodinėja, kad trečiojo asmens pasiÅ«lyta įranga neatitinka techninių pirkimo sÄ lygų, tačiau teisėjų kolegija šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

AtitikimÄ pirkimo dokumentų techninių sÄ lygų 25 punkto reikalavimui akivaizdžiai patvirtina trečiojo asmens pasiÅ«lyme nurodyta siÅ«lomos įrangos charakteristika (T. 1, b. l. 118; T. 2, b. l. 9). 71 punkto reikalavimų laikymÄ si taip pat patvirtina visuma trečiojo asmens pasiÅ«lyme pateiktų duomenų (T. 2, b. l. 19, 26, 38). Tai, kad trečiojo asmens pasiÅ«lyme nėra nurodyta dalis 77 punkto duomenų, t. y. ar bilietuose naudojamos dvi spalvos, savaime neleidžia teigti, kad pasiÅ«lymas neatitinka techninių pirkimo sÄ lygų. Visų pirma bÅ«tina pažymėti, kad toks reikalavimas, vertinant patį pirkimo objektÄ , yra neesminis. Antra, atsakovui kilus abejonių dėl reikalavimo atitikimo, jis privalėjo praÅ¡yti trečiojo asmens paaiÅ¡kinti pateiktÄ pasiÅ«lymÄ (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo patvirtino, kad jo pasiÅ«lymas aptartu aspektu visiÅ¡kai atitinka pirkimo dokumentus (T. 2, b. l. 75).

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo Â

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus, nes protegavo vienÄ tiekėjÄ â€“ tretįjį asmenį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra grindžiami jo paties samprotavimais ir įsitikinimais, o ne objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, bÅ«tina pažymėti, kad sÄ moningai ar ne, tačiau viso teisminio ginčo metu apeliantas bandė įteigti esÄ vieÅ¡asis pirkimas atviro konkurso bÅ«du buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius įstatymų pažeidimus. Tačiau byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad nurodyto pirkimo procedÅ«ros buvo nutrauktos ne dėl nustatytų pažeidimų, o dėl atsakovui nepriimtinos trečiojo asmens pasiÅ«lytos kainos (T 1, b. l. 85-86). Tokiam nutraukimui buvo privalomas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, kuris ir buvo gautas (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant aptartus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, atsakovÄ galima kaltinti nesugebėjimu tinkamai organizuoti pirkimus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių suponuoti jo nesÄ Å¾iningumÄ aptartose pirkimų procedÅ«rose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiÅ¡kai tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, tyrė įrodymus, tačiau padaryti pažeidimai buvo paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Kadangi, nepaisant skirtingo vertinimo, galutinis teismo sprendimo rezultatas nesikeičia, jis paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto valstybei priteistinos 3 Lt dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (T. 2, b. l. 109) (CPK 92, 96 straipsniai). Atsakovas ir tretysis asmuo įrodymų apie apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš SIA „BMS TECHNOLOGIJA“ valstybei 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai

Vytas Milius

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis