27e8ac0e-3f2c-453b-a85e-bf32fccef465 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4876-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-05589-2015-8                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui I.

T. (I. T.) (vaizdo konferencijos bÅ«du),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad Ligoninėje buvo 2013-2015 m., kurioje buvo patalpintas į baudos izoliatorių.

Laikymo sÄ lygos kamerose yra antisanitarinės, kameros avarinės bÅ«klės, jose drėgna, per mažai Å¡viesos, Å¡alta, negalėjo normaliai pavalgyti, nes nebuvo stalo ir kėdžių. Baudos izoliatoriuje nebuvo kriauklės, jam duotas čiužinys buvo apipelijęs, patalynė neÅ¡vari, todėl jautėsi pažemintas, nepilnavertis. Tualetas nebuvo tinkamai atitvertas, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynėlės. Kamerose buvo bloga ventiliacija, o langai neatsidarė dėl grotų. Tokios nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos pažemino jo garbę ir orumÄ , jautė diskomfortÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovės atstovė Ligoninė su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 14-17) atsakovė teigia, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems.

Dėl to, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo bÅ«ti virÅ¡ijamos.Ligoninės palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose numatyto aukščio sienele. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba”. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė <...> gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 9-12) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo.

Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nurodytos aplinkybėms nepatvirtintos įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimos neturtinės žalos ir nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimÄ . Valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programÄ . Laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslas - užtikrinti saugiÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ laisvės atėmimo vietų veiklÄ , nuteistiesiems (suimtiesiems) teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sÄ lygas.

Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslÄ , nustatytas uždavinys – modernizuoti laisvės atėmimo vietas.Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 str.). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas Ligoninėje atskirais laikotarpiais 2013-2015 m.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010-04-30), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-06-04 iki 2013-06-11 Vidaus ligų skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (15,45m2, 8 lovos), nuo 2013-08-13 iki 2013-08-20 Chirurgijos skyriaus 19 kamerų tipo palatoje (7,19 m2, 3 lovos), nuo 2013-10-08 iki 2013-10-22 Chirurgijos skyriaus 26 (8,92 m2, 4 lovos) ir 28 (8,84 m2, 2 lovos) kamerų tipo palatose, nuo 2014-07-29 iki 2014-08-05 Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (21,25 m2, 7 lovos), nuo 2015-11-03 iki 2015-11-10 Psichiatrijos skyriaus 9 kamerų tipo palatoje (15,51 m2, 6 lovos).Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiÅ¡kėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė nurodė, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama.

Ä®vertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo Ligoninėje laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Ligoninėje laikotarpį (47 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Atsakovo argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.PareiÅ¡kėjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad kameros yra avarinės bÅ«klės, jose Å¡alta, per mažai Å¡viesos, bloga ventiliacija, nebuvo stalo, kėdžių.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi būti gyvenamosiose patalpose. Ligoninės pateikta informacija apie palatų inventorių, fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo argumentus, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais (b. l. 60, 86, 90-91, 96-117, 126, 134-135). Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, kai kuriose Ligoninės palatose buvo stalas, kėdės (pvz.

Nr. 26, 28, 29, b. l. 60, 86, 102, 104, 109). Atsižvelgiant į tai, teisės aktų pažeidimo šiuo aspektu nenustatyta. Ginčo laikotarpiu iki 2015-11-01 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s;

Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas); laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), nustatančioje, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas);turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 74-77, 87-89) nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl oro temperatÅ«ros, drėgmės, apÅ¡vietimo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip niekuo nepagrįsti. IÅ¡ pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad Ligoninės kameros pagal galimybes buvo remontuojamos (b. l. 118-123).

Pareiškėjas argumentuoja, kad tualetas nebuvo tinkamai atitvertas. Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).

Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis. HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.Ligoninė atsiliepime paaiÅ¡kino, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais, o pareiÅ¡kėjui nepateikus jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, laikytina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neÅ¡varios patalynės yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.).

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto ir galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje neužtikrinimo trukmę (47 paros), į pažeidimo mastÄ , teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 450 Eur neturtinės žalos dydis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo I. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti I. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                    Henrikas Sadauskas