P-146-85-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P146-85/2012

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11–1220/2007 pagal pareiškėjo B. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas B. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (b. l. 11), prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 2006/28-25-13 ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti jo 2006 m. vasario 6 d. skundą iš naujo. Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu Komisija atmetė jo skundą, kuriuo prašė išreikalauti išsamius atsakymus į 2005 m. gruodžio 19 d. rašytus prašymus iš Kėdainių rajono savivaldybės tarybos ir iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius). 2005 m. gruodžio 19 d. prašymais prašė nurodytų institucijų išduoti sklypų (duomenys neskelbtini) g. Nr. 35 ir Nr. 37 padidinimo potvarkius, planus, išduoti sklypų (duomenys neskelbtini) g. Nr. 12, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 18 padidinimo potvarkius, planus, paskelbti visus pakeitimus, padarytus kvartalo projekte, visų sklypų plotus pagal kvartalo projektą, visų įteisintų kvartalo sklypų plotus, sklypų, kurie įteisinti didesni už nurodytus kvartalo projekte, potvarkius, kuriais remiantis padidinti sklypai, išduoti Kėdainių rajono tarybos 1990 m. lapkričio 14 d. sprendimą, pagal kurį išdalinti sklypai, paskelbti, kiek kvartale yra sklypų, kurių savininkai sumokėjo pinigus šio sprendimo pagrindu. Pareiškėjas teigė, kad iš abiejų institucijų gauta informacija neparemta aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos, nebuvo pateiktas kvartalo projektas ir sumokėtų pinigų dokumentai, be to, atsakymas iš Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus buvo gautas pavėluotai.

Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 31-32) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog pateikta informacija neišsami ir nemotyvuota, yra nepagrįsti, kadangi Kėdainių rajono savivaldybės 2006 m. sausio 10 d. rašte Nr. S-2-7-1-548, kuriuo pareiškėjui atsakyta į 2005 m. gruodžio 19 d. paklausimą, pateikta tiksli, išsami, teisėta ir objektyvi informacija, atitinkanti pareiškėjo skundo turinį. Kauno apskrities viršininko administracijos atsisakymas teikti privačių subjektų nuosavybės teisėmis valdomų sklypų planus yra pagrįstas, nes pareiškėjas nenurodė tokios informacijos panaudojimo tikslo ir nepagrindė būtinumo gauti informaciją. Atsakovas turėjo teisę neteikti informacijos apie kitų asmenų privačią nuosavybę. Be to, dalis dokumentų neišlikę.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 52) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Komisija 2006 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 2006/28-25-13 atmetė pareiškėjo reikalavimus išreikalauti atsakymą iš Kėdainių rajono savivaldybės ir Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus į pareiškėjo 2005 m. gruodžio 29 d. prašymus, įvertinusi visas aplinkybes ir nustačiusi, jog minėtos institucijos pateikė pareiškėjui pagal teisės aktus teiktiną ir prašymo turinį atitinkančią informaciją.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu (b. l. 80-83) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamas administracinis ginčas kilo tarp pareiškėjo ir Kėdainių rajono savivaldybės bei Kauno apskrities viršininko administracijos, pareiškėjui nesutikus su Kėdainių rajono savivaldybės 2006 m. sausio 10 d. rašte Nr. S-2-7-1-548 pateikta informacija ir tokius veiksmus dėl informacijos pateikimo apskundus Komisijai, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Komisijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 2006/28-25-13. Komisija, kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nėra administracinės bylos proceso dalyvė, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Teismas, spręsdamas ginčą, vertino pareiškėjo 2005 m. gruodžio 19 d. prašymus Kėdainių rajono savivaldybės tarybai ir Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui, Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. SID-831 ir 2006 m. kovo 7 d. raštą Nr. SID-467, Kėdainių rajono savivaldybės 2006 m. sausio 10 d. raštą Nr. S-2-7. Teismas nustatė, kad sklypų (duomenys neskelbtini) g. Nr. 35 ir Nr. 37 padidinimo potvarkių, sklypų (duomenys neskelbtini) g. Nr. 12, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 18 padidinimo potvarkių taip, kaip pageidauja pareiškėjas, neįmanoma išduoti, nes tokių potvarkių nesama, nurodytų sklypų savininkai sklypus įsigijo po geodezinių matavimų, atmatavus jiems taką.

Su paminėtų sklypų planais pareiškėjas galėjo susipažinti, jie, taip pat sumokėtų pinigų dokumentai, buvo pateikti Komisijos byloje Nr. 25-13. Teismas taip pat nustatė, kad su išlikusia viena iš 1990 m. projekto dalių dėl elektrifikavimo darbų pareiškėjas buvo supažindintas kitoje administracinėje byloje Nr. I-631-552/2006. Šioje byloje pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, kad buvo atlikti ir kiti darbai pagal byloje pateiktus projektus. Teismas pabrėžė, jog nenuginčyta aplinkybė, kad savivaldybė neturi informacijos, kokie pakeitimai atlikti faktiškai atliekant darbus (duomenys neskelbtini) kvartale per pastaruosius 16 metų ir kaip jie skiriasi nuo pirminio 1990 m. projekto, kuris išlikęs nevisas, nes (duomenys neskelbtini) kvartalo detalusis planas nepatvirtintas.

Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad tam reikėtų atlikti ištisą studiją, sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas, ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, nes nuo pirminio projekto parengimo ir darbų atlikimo praėję daugiau kaip 16 metų, buhalteriniai apskaitos dokumentai, mokestiniai pavedimai, pareiškėjo minimas 1990 m. kvartalo projektas neišlikę, išlikusi tik projekto dalis dėl elektrifikavimo, o pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą tokią informaciją įstaiga gali atsisakyti teikti.

Teismo vertinimu, paminėtais raštais Kauno apskrities viršininko administracija ir Kėdainių rajono savivaldybė pateikė pareiškėjui pagal teisės aktus teiktiną ir prašymo turinį atitinkančią informaciją, laikydamosi Įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, todėl Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, ir nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą bei įpareigoti ją išnagrinėti pareiškėjo 2006 m. vasario 6 d. skundą iš naujo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 86) prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą. Nurodė, kad atsakovai nesuteikė jam prašomos informacijos, o teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 98-101) Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi dėl to, jog negavo iš atsakovų prašomos dokumentinės informacijos.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl pareiškėjo prašomos suteikti informacijos reglamentuojami Įstatymo, kurio nuostatos pirmosios instancijos teismo pritaikytos teisingai. Įstatymo 2 straipsnyje yra pateiktos šioje administracinėje byloje naudojamų sąvokų „informacija“ ir „informacijos teikimas“ apibūdinimai: informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (2 d.); informacijos teikimas – informacijos atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant ją prieinamą pareiškėjams, užtikrinant jiems teisę laisvai susipažinti su dokumentais ir (ar) panaudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams (4 d.). Vadovaudamasi šiais apibūdinimais, kolegija konstatavo, kad abu atsakovai privalėjo pateikti pareiškėjui tik jų (turimą) informaciją, o tinkamu informacijos pateikimu laikytina ir atsakyme į atitinkamą paklausimą pateiktos nuorodos į tiksliai nurodytą prašomos informacijos buvimo vietą bei būdą, kaip su ja galima susipažinti. Taikydama nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atitinkamos nuorodos į pareiškėjo 2005 m. gruodžio 19 d. paklausimą Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. SID-831 (Komisijos byla, b. l. 12) ir Kėdainių rajono savivaldybės 2006 m. sausio 10 d. rašte Nr. S-2-7-1-548 (b. l. 34) yra pagrįstos.

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog įstaiga (šiuo atveju atsakovai) gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo (prašančio suteikti informaciją) prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Atsižvelgusi į pareiškėjo prašomos suteikti informacijos apimtį, jos kryptingumą (kuris yra išreikštas pareiškėjo siekiu apginti jo tariamai pažeistas teises), apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo prašoma suteikti kita informacija atitinka nurodytus (Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus) kriterijus.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

V. B. V. 2012 m. sausio 6 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą, kuriame prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11–1220/2007.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, kad teismas netyrė įrodymų ir aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, taikytinais įstatymais. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas be motyvų, taip pat padaryti materialinės teisės normų pažeidimai jas taikant, nesiremta Teritorijų planavimo įstatymu, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle ir kitais teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinio pobūdžio procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, todėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos – t. y. per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-362-414/2007, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 22 d. (ABTĮ 96 str.2 d.), t.y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pateiktą apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (LVAT 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1220/2007). Iš bylos dokumentų nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Įsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 10 d. išsiuntė visomis bylos proceso šalims, tarp jų pareiškėjui B. V. Ši bylos medžiaga yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad minėtoje administracinėje byloje priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų turinys pareiškėjui turėjo būti žinomas nuo 2008 m. sausio mėnesio vidurio.

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje nėra grindžiamas jokiomis konkrečiomis Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, tačiau prašymo argumentai, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir kad byloje padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, patenka į ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) ir 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) numatytus galimus proceso atnaujinimo pagrindus.

Kai kurie ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyti proceso atnaujinimo pagrindai yra siejami su atitinkamomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios bylos proceso šalims gali paaiškėti po to, kai įsiteisėja byloje priimtas sprendimas ar nutartis, tačiau tie proceso atnaujinimo pagrindai, kuriais remiasi pareiškėjas (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 ir 10 p.), yra susiję tik su teismo priimto sprendimo ar nutarties turiniu. Minėta, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais byla išspręsta iš esmės, turinys pareiškėjui turėjo būti žinomas nuo 2008 m. sausio mėnesio vidurio, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais galėjo būti paduotas per tris mėnesius (ABTĮ 156 str.1 d.), t.y. iki 2008 m. balandžio mėnesio vidurio, o praleidus šį terminą dėl svarbių priežasčių, prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo turėjo būti paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str.2 d.).

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2012 m. sausio 9 d. (beveik po ketverių metų po to, kai įsiteisėjo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimas ir LVAT 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis), t.y. praleidus ne tik prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą (ABTĮ 156 str.1 d.) , bet ir prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą (ABTĮ 156 str. 2 d.). Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą (ABTĮ 156 str.2 d.), tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų terminas yra naikinamasis ir jis teismo negali būti atnaujintas.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ir negali būti atnaujintas (ABTĮ 156 str. 1 ir 2 d.), vien šios aplinkybės nustatymas teismui nesuteikia pagrindo atnaujinti byloje procesą (ABTĮ 159 str.1 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jei jis pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino arba teismas šį terminą, esant pagrindui, atnaujina. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti ir nenagrinėja iš esmės pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais pagrįstumo.

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas, atnaujinti procesą atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo B. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11–1220/2007 pagal pareiškėjo B. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas