2022-02-02 Nr. AB-2619-3-61-3-00003-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-300-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00003-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės JSC Europe stabilizers apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės JSC Europe stabilizers skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) JSC Europe stabilizers su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT, Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. B6-(1.9.)-2144 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-929(AG-832/02-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą pareiškėjui išduoto 2020 m. balandžio 23 d. veterinarijos sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Veterinarijos sertifikatas) 1.6 punkte kaip kilmės šalį nurodyti Rusijos Federaciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2020 m. balandžio 23 d. išdavė jam Veterinarijos sertifikatą prekei – negyvūninės kilmės gyvūnų pašaro priedui pavadinimu BHT E-OX (prekės kodas HS2907199000) (toliau – ir Veterinarijos sertifikatas), kurio 1.6 punkte kilmės šalimi nurodė Lietuvą. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus (toliau – ir Rūmai) su prašymu išduoti prekės kilmės sertifikatą tai pačiai Veterinarijos sertifikate nurodytai prekei, adresuotai Turkijos įmonei. Rūmai 2020 m. gegužės 12 d. išdavė Europos Bendrijos kilmės sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kilmės sertifikatas), kurio 3 punkte („Kilmės šalis“) yra nurodyta, kad pareiškėjo prekės, t. y. gyvūnų pašaro priedo BHT E-OX (prekės kodas HS2907199000) kilmės šalis yra Rusijos Federacija. Išsiuntus prekes kartu su jas lydinčiais dokumentais (įskaitant ir Veterinarijos sertifikatą bei Kilmės sertifikatą) gavėjui į Turkiją, paaiškėjo, kad pagal Turkijoje galiojantį reglamentavimą prekės negali būti išmuitintos ir patekti į Turkiją dėl to, kad nesutampa kilmės šalis, nurodyta Veterinarijos sertifikate ir Kilmės sertifikate.

3. Pareiškėjas teigė, kad klausimą dėl tos pačios kilmės šalies kaip Kilmės sertifikate, t. y. Rusijos Federacijos, nurodymo ir Veterinarijos sertifikate, mėgino spręsti bendraudamas su atsakovo atstovais, tačiau Tarnyba skundžiamame Sprendime nurodė, jog neturi teisinio pagrindo Veterinarijos sertifikato 1.6 punkte kilmės šalį nurodyti Rusijos Federaciją. Pareiškėjo manymu, Sprendime atsakovas nenurodė jokio teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta jo teisė spręsti dėl prekės kilmės šalies ir / ar ją nustatinėti. Tarnyba tokios funkcijos niekada nevykdė ir nevykdo. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į LAGK, kuri skundžiamame 2020 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 21R-929(AG- 832/02-2020) nepasisakė dėl aiškių ir konkrečių pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. skunde ir 2020 m. lapkričio 27 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų argumentų ir faktinių aplinkybių bei nepateikė jų teisinio vertinimo.

4. Pareiškėjo teigimu, spręsdama kilusį ginčą, LAGK netinkamai vertino faktinių aplinkybių, atsakovo veiklą reglamentuojančių bei kitų teisingam šio ginčo išsprendimui aktualių ir taikytinų teisės aktų nuostatų visumą. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas, kaip kompetentinga institucija 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2017/625) prasme, atlieka šiame reglamente aprašytą oficialią kontrolę bei valstybinę veterinarinę priežiūrą, o taip pat, be kita ko, išduoda ir oficialius sertifikatus. Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos šio reglamento taikymo sritys. Tarp išvardintų sričių nėra nurodyta, kad oficiali atsakovo vykdoma kontrolė apima ir prekės kilmės šalies nustatymą, taigi kilmės nustatymas nėra ir oficialaus sertifikavimo dalis. Teisės nustatinėti ir išduodamais oficialiais dokumentais tvirtinti prekių kilmės šalį nėra numatyta ir jokiame kitame teisės akte.

5. Be to, atsakovas 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-1590, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. liepos 10 d. paklausimą, patvirtino, kad „VMVT nėra įgaliota nustatyti produktų kilmės šalies“ ir tai, kad „VMVT išduodami veterinarijos sertifikatai eksportui nėra skirti pašarų kilmei identifikuoti“. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba privalėjo vadovautis pagal Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą (toliau – ir Rūmų įstatymas) Rūmų išduotu Kilmės sertifikatu ir ištaisyti Veterinarijos sertifikate padarytą klaidą. Nei atsakovas, nei LAGK negali ir neturi teisės plečiamai aiškinti Tarnybai pavestų vykdyti funkcijų ar, tuo labiau, suteikti atsakovui papildomų, įstatymais nenumatytų veiklos funkcijų ar jas perkelti iš kito teisės aktais įgalioto subjekto atsakovui. Atsakovo veiksmai, kai jam teisės aktais akivaizdžiai nėra pavesta nustatinėti ir spręsti dėl šio produkto kilmės šalies, o Tarnyba teigia ir bando ginti poziciją, kad ji tokią teisę turi, nors nenurodo jokio konkretaus teisės akto, pareiškėjo teigimu, ne tik prieštarauja teisinei logikai, bet akivaizdžiai pažeidžia ir pamatinį konstitucinį teisinės valstybės principą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog prekės kilmės šalies nustatymo funkcija yra pavesta Rūmams, todėl pareiškėjas, prašydamas Tarnybos išduoti veterinarijos sertifikatą su jame nurodyta teisinga prekės kilmės šalimi (t. y. Rusijos Federacija), būtent ir rėmėsi Rūmų išduotu oficialiu ir galiojančiu dokumentu, t. y. Kilmės sertifikatu. Tuo tarpu LAGK sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2019/628), nors jį atsakovas savo teiktuose dokumentuose nurodė kaip esminį savo argumentą, nes ten yra minimas terminas „Kilmės šalis“.

7. Atsakovas citavo ir kaip pagrindinį savo argumentą pateikė nuorodą į reglamentą, kuriuo pateikiami gyvūnų ir gyvūninių produktų sertifikatų pavyzdžiai, bet ginčas kilęs dėl atsakovo išduoto Veterinarijos sertifikato dėl pareiškėjo prekių - negyvūninės kilmės pašarų priedų. Reglamente (ES) 2019/628 net neužsimenama negyvūninės kilmės produktus ir, tuo labiau, nėra pateikiami pavydžiai sertifikatų, kurie būtų skirti negyvūninės kilmės pašarų priedams.

8. Prašyme dėl veterinarijos sertifikato išdavimo pareiškėjas kaip kilmės šalį nurodė Lietuvą, nes buvo aiškiai informuotas, kad kitu atveju Veterinarijos sertifikatas apskritai nebūtų buvęs išduotas. LAGK sprendime nurodyta, kad prekių kilmę patvirtino Tarnybos atliktas prekių patikrinimas, tačiau, pareiškėjo teigimu, jokiame teisės akte Tarnybai nėra pavesta teisė ir / ar pareiga (funkcija) tvirtinti, nustatinėti, atlikti patikrinimus ar spręsti dėl prekių kilmės šalies.

9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnyje įtvirtinta aiški klaidų ištaisymo procedūra. Tarnyba, vadovaudamasi VAI 35 straipsnio 1 dalimi, privalėjo ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidą Veterinarijos sertifikate. Atsakovas Veterinarijos sertifikate padarė grynai techninio pobūdžio klaidą, nes oficialiu ir galiojančiu Rūmų išduotu Kilmės sertifikatu yra patvirtinta, kad prekės kilmės šalis yra Rusijos Federacija. Tarnyba, kaip administracinės procedūros sprendimą (Veterinarijos sertifikatą) priėmęs viešojo administravimo subjektas, gali pati ištaisyti šią klaidą ir dėl tokio klaidos ištaisymo niekaip iš esmės nepasikeistų pareiškėjo turimos teisės, t. y. pareiškėjui nebūtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Priešingai, būtų ištaisytas akivaizdus faktinis duomenų neatitikimas, kuris teigiamai paveiktų pareiškėjo teisėtus interesus ir padėtų išvengti dar didesnių nuostolių. Dėl tokio su klaidinga informacija atsakovo išduoto Veterinarijos sertifikato pareiškėjo prekės nebuvo įleistos importuoti į Turkiją, todėl buvo nuspręsta jas grąžinti atgal į Lietuvą, tačiau prekėms 2020 m. lapkričio 25 d. atvykus į Klaipėdos uostą, ta pati Tarnyba nesutiko leisti pareiškėjui importuoti prekių atgal, nors pareiškėjas yra pateikęs atsakovui visus reikalingus dokumentus ir paaiškinimus. Taigi, dėl VMVT padarytos klaidos, pareiškėjui priverstinai norint susigrąžinti prekes atgal į Lietuvą, dėl Tarnybos tolimesnių veiksmų jis yra priverstas kasdien patirti su prekių saugojimu uoste susijusias išlaidas.

10. Pareiškėjo vertinimu, ginčas kilo ne dėl Veterinarijos sertifikato formos, bet dėl jo turinio, o tiksliau dėl įrašo 1.6 punkte, kuriame kilmės šalimi turi būti nurodyta Rusijos Federacija. Jokių kitų ginčų ar klausimų su Turkijos Respublikos institucijomis dėl Veterinarijos sertifikato nėra ir nekilo.

11. Pasak pareiškėjo, LAGK ir Tarnybos teiginiai apie tai, kad atsakovas pagal pareiškėjo prašymą galėtų kreiptis į Turkijos kompetentingas institucijas su prašymu pateikti šalies importuotojos importo reikalavimus negyvūniniams gyvūnų pašarams, inicijuoti veterinarijos sertifikato negyvūniniams gyvūnų pašarams suderinimo procedūras bei suteikti papildomą informaciją, susijusią su veterinarijos sertifikato išdavimu, laikytini tik deklaratyviais teiginiais, iš esmės nesprendžiančiais šio ginčo klausimo. Be to, atsakovo deklaruojamiems tariamos pagalbos veiksmams atlikti nebuvo ir nėra reikalingas atskiras pareiškėjo prašymas, nes situacija Tarnybos pareigūnams buvo žinoma.

12. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ keliamų privalomų reikalavimų individualiam administraciniam teisės aktui, nes Sprendimas priimtas neatsižvelgus ir neįvertinus (arba įvertinus netinkamai) visų objektyvių duomenų (faktų). VMVT Sprendime visiškai netinkamai interpretavo jai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą, nepagrįstai išplėsdama ir priskirdama sau funkcijas (kilmės šalies tvirtinimas), kurias įstatymu yra įpareigota ir vykdo kita institucija. Tarnyba skundžiamame Sprendime daugeliu atveju teikė savo nuomonę, tačiau jai teisės aktais nėra pavesta teikti nuomonę dėl kitų institucijų atliekamų funkcijų, tuo labiau atsakovas neturi teisės aiškinti teisės aktų taikymo. Pareiškėjas, kaip eksportuotojas, įvykdė pareigą prašyme dėl veterinarijos sertifikato išdavimo nurodyti teisingą ir tikrovę atitinkančią sertifikavimui būtiną informaciją, o Tarnyba skundžiamu Sprendimu iš esmės netiesiogiai pritaikė neigiamas poveikio priemones, dėl kurių pareiškėjas negali vykdyti savo komercinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, nes prekės nėra įleidžiamos į užsienio valstybę, dėl ko pareiškėjas patiria finansinių nuostolių.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos pareigūnas Veterinarijos sertifikato 1.6 papunktyje „Kilmės šalis“ nurodė Lietuvą, remdamasis faktiniais duomenimis, t. y. patikrinęs į konteinerį kraunamą siuntą ir nustatęs, kad pareiškėjas, ženklindama eksportuojamus pašarų priedus, deklaruoja esantis jų tiekėjas, gamintojas, pakuotojas.

15. Kilmės sertifikato 8 skiltyje yra nurodyta šio sertifikato pasirašymo data 2020 m. gegužės 12 d., t. y. Kilmės sertifikatas buvo išduotas praėjus beveik trims savaitėms po to, kai buvo išduotas Veterinarijos sertifikatas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinės sistemos, skirtos elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimą uoste, duomenimis siunta iš Klaipėdos jūrų uosto buvo išsiųsta 2020 m. gegužės 2 d., taigi Kilmės sertifikatas buvo išduotas išsiuntus nurodytą siuntą iš Lietuvos.

16. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1237 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/265 įgyvendinimo“ 1.1 papunktį, Tarnyba yra oficialiai paskirta už valstybinę pašarų kontrolę pagal Reglamentą (ES) 2017/625 atsakinga institucija, o jos pareigūnai laikytini kompetentingos institucijos pareigūnais. Viena iš Tarnybos pareigūnų, kuriems pavesta vykdyti valstybinę pašarų priežiūrą, funkcijų yra eksportuojamų pašarų kontrolė, t. y. šiems Tarnybos pareigūnams yra pavesta pašarų oficialus sertifikavimas. Rūmams nėra pavestos jokios oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos, nustatytos Reglamente (ES) 2017/625, funkcijos, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Tarnyba, išduodama Veterinarijos sertifikatą, padarė klaidą ir ją turi ištaisyti remdamasi Kilmės sertifikate nurodyta informacija.

17. Pareiškėjo pateiktuose 2020 m. balandžio 23 d. Analizės sertifikatuose Nr. 0147042020ESt, išduotuose toms pačių pašarų priedų partijoms Nr. 140 ir Nr. 141, kurioms buvo išduotas Veterinarijos sertifikatas, pareiškėjas nurodė, kad jis yra šių pašarų priedų gamintojas (gamybos data 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. balandžio 21 d.), taip dar kartą patvirtindamas, kad būtent jis pagamino nurodytus pašarų priedus.

18. Atsakovas Sprendime aiškiai nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimtas sprendimas nekeisti Veterinarijos sertifikate nurodytos kilmės šalies (t. y. nurodė Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnį bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-288 „Dėl Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punktą), be to paaiškino pareiškėjui, kas yra laikytina kilmės šalimi vadovaujantis veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais (t. y. pateikė aiškią Europos Sąjungos (toliau – ir ES) veterinarijos sritį reglamentuojančiame teisės akte įtvirtintą kilmės šalies paaiškinimą, nurodydama, kad vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/628 II priede pateikiamuose sertifikato pildymo paaiškinimuose nustatyta, kad pildant sertifikato langelį „Kilmės šalis“, kai sertifikuojami produktai, nurodoma „šalies, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos (paženklintos identifikavimo ženklu), pavadinimas ir ISO kodas“.

19. Reglamentu (ES) 2019/628 (1 str.1 d.) nustatomos „vienodo Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsnių taikymo taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pasirašymu ir išdavimu bei oficialių sertifikatų patikimumo garantijomis, siekiant laikytis to reglamento 126 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų“. Nors Reglamento (ES) 2019/628 II priede nėra pateikta negyvūninių pašarų sertifikato pildymo paaiškinimų, tačiau tai yra paaiškinimai kaip iš veterinarijos sritį reglamentuojančių teisės aktų pozicijos yra traktuojama kilmės šalis (t. y. šiuo atveju nesiremiama ekonominiais ar finansiniais kriterijais, turinčiais įtakos prekių apmokestinimui, vadovaujamasi principu, kad kilmės šalimi laikoma šalis, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos). Kadangi ES teisės aktai nenustato iš ES eksportuojamų negyvūninių pašarų vieningos sertifikatų formos, todėl ir atskiro paaiškinimo, kas laikoma kilmės šalimi eksportuojant iš ES negyvūninius pašarus, nėra ir negali būti ir šiuo atveju Tarnyba vadovavosi kitais veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais.

20. Veterinarijos sertifikate negyvūniniams pašarams nurodoma ne tik kilmės šalis, bet ir duomenys apie negyvūninių pašarų kilmės įmonę, sertifikuojamų negyvūninių pašarų tinkamumą, t. y. visuose veterinarijos sertifikato punktuose pateikiama informacija apie tą patį sertifikuojamą negyvūninį pašarą ir ši informacija negali būti prieštaringa.

21. Atsakovas Sprendime atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad „Tarnyba taip pat nėra gavusi oficialių pranešimų iš Turkijos Respublikos kompetentingų institucijų (muitinės, veterinarijos) apie sulaikytą įmonės siuntą.“, taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjo prašymą „galėtų kreiptis į siuntą sulaikiusios šalies importuotojos kompetentingą instituciją su prašymu pateikti šalies importuotojos importo reikalavimus negyvūniniams gyvūnų pašarams, inicijuoti veterinarijos sertifikato negyvūniniams gyvūnų pašarams suderinimo procedūras bei suteikti papildomą informaciją susijusia su veterinarijos sertifikato išdavimu.“ Su Turkija nėra suderintos veterinarijos sertifikato negyvūniniams pašarams formos, todėl yra išduodami pavyzdinės formos veterinarijos sertifikatai. Be to, VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. B1-26 „Dėl Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo (toliau – ir Eksporto aprašas) 15 punkte yra nustatyta, kad išduodant su trečiąja šalimi nesuderintos formos eksporto sertifikatą rizika dėl prekių neįleidimo į trečiąją šalį tenka eksportuotojui.

22. Atsakovas nurodė, kad Eksporto aprašo 17 punktas įpareigoja sertifikuojantį pareigūną vadovautis Aprašu ir išduoti veterinarijos dokumentą tik atlikus valstybinę veterinarinę kontrolę, t. y. tik faktiškai patikrinus pareiškėjo nurodytą informaciją. Pareiškėjo teiginiai, kad sertifikato 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 1.6 nurodoma informacija nereikalauja atlikti jokios kontrolės, neatitinka nei Eksporto aprašo 17 punkto, nei Aprašo 16 punkto, nustatančio, kad veterinarijos dokumentai išduodami Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. nei vienas iš aukščiau nurodytų teisės aktų nenustato, kad sertifikatas gali būti išduotas remiantis nepatikrintais duomenimis ir faktais.

23. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. prašyme pats nurodė, kad kilmės šalis yra Lietuva.

24. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti Belgijos karalystės kompetentingos institucijos sertifikatai yra išduoti 2013 ir 2014 m., , tačiau pareiškėjas nenurodė teisinio pagrindo, t. y. nepateikė nuorodos nei į ES, nei į nacionalinius Belgijos Karalystės teisės aktus, kuriais vadovaujantis nurodyti sertifikatai buvo išduoti. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų ar pagrindimų, kad Belgijos Karalystės kompetentinga institucija viename iš nurodytų sertifikatų kilmės šalį nurodė Kinijos Liaudies Respubliką vadovaudamasi ES tiesiogiai taikomu teisės aktu (pvz., sprendimu ar reglamentu), kuriuo Tarnyba, kaip už pašarų kontrolę atsakinga kompetentinga institucija, turėtų taip pat vadovautis nurodydama trečiąją šalį kilmės šalimi eksportuojant negyvūninius pašarus iš Lietuvos.

25. Tiek Reglamentas (ES) 2019/628, tiek Aprašo 34 punktas nustato aiškias pakaitinių sertifikatų išdavimo taisykles, kuriomis ir turi vadovautis Tarnyba. Kadangi pareiškėjas prašė pataisyti informaciją apie kilmės šalį, kuri negali būti laikoma technine (arba kaip įvardija Reglamentas (ES) 2019/628 administracine) klaida išduodant Veterinarijos sertifikatą, Tarnyba, išduodama pakaitinį sertifikatą ir vietoj kilmės šalies Lietuva įrašydama Rusijos Federacija, pažeistų tiek Aprašą, tiek ir Reglamentą (ES) 2019/628.

26. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas nesilaikė Valstybinės pašarų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3D-67 „Dėl Valstybinės pašarų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatytos tvarkos. Taisyklių nuostatos įpareigoja pareiškėją ne tik siųsti informacinius pranešimus, bet ir fiziškai atgabenti grąžinamą negyvūninių pašarų siuntą į pasienio veterinarijos postą patikrinimui. Pareiškėjo siuntos į pasienio veterinarijos postą kontrolei buvo pateiktos tik 2021 m. sausio 5 d. Nors nurodytos siuntos buvo pateiktos pasienio veterinarijos posto pareigūnų kontrolei, tačiau pareiškėjas taip ir nepateikė Turkijos kompetentingos institucijos rašto, kuriame būtų nurodytos grąžinimo priežastys, kaip nustatyta Taisyklių 42.2 papunktyje, todėl siuntos buvo sulaikytos. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB JSC Europe stabilizers skundą atmetė.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VMVT Klaipėdos departamentui pateikė 2020 m. balandžio 22 d. prašymą Nr. 0147 kartu su mokėjimą patvirtinančiu dokumentu. VMVT Klaipėdos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą su rinkliavos sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu, 2020 m. balandžio 23 d. pavedė VMVT Klaipėdos departamento pareigūnui atlikti pareiškėjo veiklos priežiūrą siekiant išduoti sertifikatą į Turkiją numatomai eksportuoti negyvūninių pašarų (pašarų priedų BHT E-OX, partijos Nr. 140 ir Nr. 141) siuntai. Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnas, patikrinęs siuntą ir nustatęs, kad pašarus pagamino, supakavo ir tiekia pareiškėjas, 2020 m. balandžio 23 d. išdavė Veterinarijos sertifikatą negyvūniniams gyvūnų parašams eksportuojamiems iš Lietuvos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1.6. punkte nurodė, kad kilmės šalis – Lietuva. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė 2020 m. gegužės 12 d. Kilmės sertifikatą, kurio 3 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjo prekės, t. y. gyvūnų pašaro priedo BHT E-OX (prekės kodas HS2907199000) kilmės šalis yra Rusijos Federacija. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2020 m. liepos 10 d. raštą „Dėl produkto kilmės identiškumo“, kuriame prašė išrašyti naujus sertifikatus, nurodant kilmės šalį Rusijos Federaciją. Tarnyba 2020 m. liepos 16 d. raštu B6-(1.9.)-1590 „Dėl produkto kilmės šalies veterinarijos sertifikate“ atsisakė tai padaryti, nurodydama atsisakymo argumentus. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 28 d. Tarnybai pateikė raštą „Dėl kilmės šalies veterinarijos sertifikate“, kuriame prašė kuo skubiau ištaisyti Veterinarijos sertifikato 1.6 punkte padarytą klaidą, vietoj „Lietuva“, įrašant „Rusijos Federacija“. Tarnyba ginčijamu 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. B6-(1.9.)-2144 „Dėl produkto kilmės nurodymo veterinarijos sertifikate“ dar kartą nurodė atsisakymo keisti kilmės šalį Veterinarijos sertifikate argumentus. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi LAGK, kuri 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 21R-929(AG-832/02-2020) pareiškėjo skundą atmetė.

29. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad Tarnyba pagal Reglamento (ES) 2017/625 atlieka oficialią kontrolę bei valstybinę veterinarinę priežiūrą bei išduoda oficialius sertifikatus. Ginčas kilo dėl to, ar atsakovas gali nustatyti negyvūninės kilmės pašarų priedų prekės kilmės šalį.

30. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei ES teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato reikalavimo išduoti veterinarinius sertifikatus eksportuojamiems negyvūniniams pašarams. Tarnyba išduoda tokius sertifikatus tik tuomet, jeigu pagal Eksporto aprašo 13 punktą ūkio subjektas pateikia prašymą išduoti veterinarijos dokumentus, kuriame nurodo visą veterinarijos dokumentams išduoti reikalingą informaciją. Šiuo atveju pats pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, paduodamas 2020 m. balandžio 22 d. prašymą išduoti Veterinarijos sertifikatą, kuriame nurodė, kad prekių kilmės šalis yra Lietuva.

VMVT pareigūno 2020 m. liepos 17 d. elektroniniame rašte parašyta: „Informuojame, kad mes negalėsime išrašyti veterinarinio sertifikato pašarams, kurios kilmės šalis yra Rusija į Nigeriją. Pašaras, kurį ketinate eksportuoti į Nigeriją, pagamintas UAB „JSC Europe Stabilizers“ Lietuvoje ir kuri patvirtinta VMVT“. Teismo vertinimu, elektroniniame laiške pareiškėjui tik buvo nurodytos priežastys, dėl kurių Tarnyba negali išduoti sertifikato pašaro siuntai, kurios kilmės šalimi nurodoma Rusija, tačiau tai nepatvirtino, jog pareiškėjui buvo daromas poveikis 2020 m. balandžio 22 d. prašyme nurodyti, kad prekių kilmės šalis yra Lietuva, nes Tarnyba Veterinarijos sertifikatus išduoda ne vien remdamasi pareiškėjo prašymuose formaliai pateikta informacija, bet ir atlikusi valstybinę veterinarinę kontrolę.

Tai patvirtina ir byloje esantys pareiškėjo 2020 m. kovo 31 d. prašymai Nr. 0119 ir Nr. 0120, iš kurių turinio matyti, kad nors pareiškėjas juose įrašė, kad jos prekių kilmės šalis yra Rusijos Federacija, tačiau Tarnyba 2020 m. balandžio 8 d. Veterinarijos sertifikatuose negyvūniniams gyvūnų pašarams eksportuojantiems iš Lietuvos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kilmės šalis nurodyta Lietuva. Tarnyba, atlikusi pareiškėjo veiklos priežiūrą ir nustačiusi, kad jis yra negyvūninės kilmės gyvūnų pašaro priedo tiekėjas, gamintojas ir pakuotojas, Veterinarijos sertifikato 1.6. papunktyje nurodė Lietuvą.

Be to, 2020 m. balandžio 23 d. Analizės sertifikatuose Nr. (duomenys neskelbtini), kurie išduoti pašarų priedų partijoms Nr. 140 ir Nr. 141, kurioms buvo išduotas Veterinarijos sertifikatas, pareiškėjas nurodė, kad jis yra šių pašarų priedų gamintojas (gamybos data 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. balandžio 21 d.), taip dar kartą patvirtindamas, kad būtent jis pagamino nurodytus pašarų priedus.

31. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, jokiame teisės akte Tarnybai nėra pavesta teisė / pareiga tvirtinti, nustatinėti, atlikti patikrinimus ar spręsti dėl prekių kilmės šalies, teismas pažymėjo, jog Eksporto aprašo 17 punktas įpareigoja sertifikuojantį pareigūną vadovautis Aprašu ir išduoti veterinarijos dokumentą tik atlikus valstybinę veterinarinę kontrolę, t. y. tik faktiškai patikrinus pareiškėjo nurodytą informaciją. Nei Eksporto aprašo 17 punkto, nei Aprašo 16 punkto nuostatos nenustato, kad sertifikatas gali būti išduotas remiantis nepatikrintais duomenimis ir faktais. Kadangi ES teisės aktai nenustato iš ES eksportuojamų negyvūninių pašarų vieningos sertifikatų formos, todėl ir atskiro paaiškinimo, kas laikoma kilmės šalimi eksportuojant iš ES negyvūninius pašarus, nėra, taigi, Tarnyba turi vadovautis kitais veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Reglamento (ES) Nr. 2019/628 paaiškinimais kaip iš veterinarijos sritį reglamentuojančių teisės aktų pozicijos yra traktuojama kilmės šalis, t. y. produktų: šalies, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos (paženklintos identifikavimo ženklu), pavadinimas ir ISO kodas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Reglamentas (ES) Nr. 2019/628 yra neaktualus ginčo kontekste, nes Reglamento (ES) 2019/628 1 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad šiuo reglamentu nustatomi vienodo Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsnių taikymo taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pasirašymu ir išdavimu bei oficialių sertifikatų patikimumo garantijomis, siekiant laikytis to reglamento 126 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų.

32. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Tarnyba turi ištaisyti klaidą ir Veterinarijos sertifikate nurodyti prekės kilmės šalį, kurią nustatė Rūmai, teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad Rūmai pagal Rūmų įstatymą yra įgalioti išduoti įvairių formų prekių kilmės dokumentus, nereiškia, kad tuose dokumentuose nurodyta informacija yra pakankamas pagrindas Tarnybai išduoti pakaitinį sertifikatą, nes nei viename teisės akte nėra numatyta, kad sertifikuojantis pareigūnas privalo vadovautis ne savo nustatytais faktais, o remtis institucijos, kuri Reglamento (ES) 2017/625 prasme nėra kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1237 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/265 įgyvendinimo“ Rūmams nėra pavestos jokios oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos, nustatytos Reglamente (ES) 2017/625, funkcijos). Veterinarijos sertifikatų keitimą nustato Reglamento (ES) 2019/628 5 straipsnis bei šias nuostatas detalizuoja Aprašo 34 punktas. Tiek Reglamentas (ES) 2019/628, tiek Aprašo 34 punktas nustato aiškias pakaitinių sertifikatų išdavimo taisykles, kuriomis ir turi vadovautis Tarnyba. Pareiškėjo prašymas pataisyti Veterinarijos sertifikate informaciją apie kilmės šalį, negali būti laikoma technine klaida, todėl teismas sutiko su Tarnybos argumentu, kad atsakovas, išduodamas pakaitinį sertifikatą ir vietoj kilmės šalies Lietuva įrašydamas Rusijos Federacija, pažeistų tiek Aprašą, tiek ir Reglamentą (ES) 2019/628.

33. Teismo vertinimu, būtų nepagrįsta Veterinarijos sertifikato 1.6 papunktyje nurodyti kilmės šalį Rusiją, kai sertifikato 3.1. papunktyje nurodoma, kad negyvūniniai pašarai pagaminti Lietuvos įmonėje, kurią remiantis Veterinarijos sertifikato 4.1 papunkčiu, patvirtino ir įregistravo Tarnyba. Be to, pareiškėjas nei gavęs Veterinarijos sertifikatą, nei Kilmės sertifikatą, Veterinarijos sertifikato teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

34. Atsižvelgęs į tai, kad skundžiami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo juos naikinti.

III. 35. Pareiškėjas UAB JSC Europe stabilizers apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas teigia, jog atsakovui nėra pavesta pareiga (funkcija) bei suteikta teisė spręsti dėl jo prekės kilmės šalies ar ją nustatinėti. Tokia teisė yra suteikta Rūmams, kurie, atlikę išsamiai prekės sudėties, jos gamybos technologinių procesų bei ekonominės vertės ir jos pokyčio analizę, įvykdė jiems nustatytą pareigą ir išdavė pareiškėjui Kilmės sertifikatą, kurio 3 punkte („Kilmės šalis“) yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjo prekės kilmės šalis yra Rusijos Federacija. Teismas sprendime pripažino, kad Rūmai yra įgalioti išduoti kilmės dokumentus, tačiau taip pat neargumentuodamas nurodė, jog tai nereiškia, kad tuose dokumentuose nurodyta informacija yra pakankamas pagrindas atsakovui išduoti pakaitinį sertifikatą. Teismas tik konstatuoja, kad Rūmai pagal įstatymą yra įgalioti išduoti pareiškėjo prekės kilmės šalį patvirtinantį dokumentą, bet nenurodoma, kodėl teismas laikė, jog šiuo atveju išduotas Kilmės sertifikatas ir jame pateikta informacija yra neaktuali. Pareiškėjo nuomone, teismas, nurodydamas, kad Rūmų pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išduotas oficialus bei galiojantis Kilmės sertifikatas šiuo atveju yra neaktualus, iš esmės tiesiogiai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.

37. Pareiškėjo nuomone, taip pat teismas sprendime netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, o kai kurių išvis nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nevertino ir argumentuotai nepagrindė savo išvados, kodėl neturėtų būti vadovaujamasi Rūmų išduotu oficialiu ir galiojančiu Kilmės sertifikatu, o turėtų būti taikomas su pareiškėjo preke bei jos gamyba nesusijęs teisės aktas (Reglamentas (ES) 2019/628), kuriuo pateikiami gyvūnų ir gyvūninių produktų sertifikatų pavyzdžiai, kai ginčas kilęs dėl atsakovo išduoto veterinarijos sertifikato dėl pareiškėjo prekių – negyvūninės kilmės pašarų priedų. Kadangi Kilmės sertifikatas nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, tai juo privalo būti vadovaujamasi.

38. Atsakovo argumentą, jog Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatos dėl prekių kilmės šalies nustatymo yra taikomos išimtinai tik su muitinės klausimais susijusiais atvejais ir šiuo atveju neturi būti taikomos, pareiškėjas laiko nepagrįstu, nes Reglamentas (ES) 2018/775, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklės, susijusios su pagrindinės maisto sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo taisyklėmis, duoda nuorodą į pareiškėjo minimo Reglamento Nr. 2913/92 23–26 straipsnius.

39. Nei atsakovas, nei LAGK, nei teismas nenurodė teisė akto, kuriuo Tarnybai būtų suteikta teisė spręsti dėl negyvūninės kilmės pašarų kilmes ar ją nustatinėti. Be to, teismas nepasisakė dėl to, kokiu būdu atsakovas atlieka eksportuojamos produkcijos valstybinę veterinarinę kontrolę, kurios pagrindu yra išduodami arba motyvuotai atsisakoma išduoti veterinarijos dokumentus. Teismo aprašomas pareiškėjo veiklos patikrinimas apsiribojo tuo, kad atvykęs Tarnybos specialistas apžiūrėjo į jūrinį konteinerį sukrautas ir supakuotas prekes. Tą patvirtina kartu su atsiliepimu į skundą pateiktos nuotraukos.

40. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nuostolių, nes jis turėjo grąžinti produkciją iš Turkijos į Lietuvą, o ir atsakovas ilgą laiką atsisakė leisti įvežti produkciją atgal į Lietuvą, nors turėjo galimybę tik grįžus produkcijai atlikti valstybinį veterinarinį patikrinimą, koks buvo atliktas produkcijai išvykstat, ir nustatyti, jog tai tas pats krovinys.

41. Pareiškėjo įsitikinimu, Veterinarijos sertifikate yra padaryta aiški faktinių duomenų klaida. Jis skunde nurodė aiškią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu, bet pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą praktiką ir dėl jos nepasisakė. Be to, konstatavus padarytą faktinę klaidą, jos ištaisymas tikrai nepažeistų jokių teisės aktų, o priešingai – tokiu administraciniu veiksmu būtų atstatyta teisybė ir oficialiame dokumente būtų nurodyti tikrieji duomenys bei informacija.

42. Nors atsakovas ir teismas vertina Veterinarijos sertifikato formą, tačiau pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl jo turinio, o ne formos, t. y. kad atsakovas pateikė informaciją, dėl kurios neturėjo teisės spręsti. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokios informacijos apie tai, kad jam išduodant Veterinarijos sertifikatą, buvo gautas šalies importuotojos (šiuo atveju Turkijos) kompetentingos institucijos sutikimas.

43. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

44. Atsakovas pažymi, kad VMVT įgaliojimus pagal kompetenciją išduoti veterinarijos dokumentus pašarų priedų siuntoms nustato teisės aktai, o asociacijos statuso juridinių asmenų, šiuo atveju Rūmų nuomonė ar sprendimai, įskaitant Kilmės sertifikatą, negali būti laikomi lygiaverčiais ar aukštesnės teisinės galios aktais nei nacionaliniai ir ES teisės aktai, kuriais reglamentuojami reikalavimai pašarų priedų siuntų sertifikavimui. VMVT išduoda veterinarijos srities dokumentus atlikdama kompleksinį vertinimą, t. y. visų pirma įvertina ūkio subjekto kuris prašo išduoti veterinarijos srities dokumentus jo gaminamai ir rinkai tiekiamai produkcijai atitiktį teisės aktų reikalavimams susijusiems su veiklos teisėtumu, t. y. nustato ar su prašymu kreipėsi asmuo, kuriam teisės aktuose nustatyta tvarka yra išduotas leidimas užsiimta tam tikra veikla šiuo atveju pašarų priedų gamybos ir tiekimo rinkai veikla ir kad prašomo išduoti dokumento išdavimo metu šiam asmeniui nėra taikomi veiklos ribojimai vykdyto tokią veiklą ar ribojimai tiekti į rinką nesaugios produkcijos ir pan.

VMVT išduoda veterinarijos srities dokumentus pagal kompetenciją ir pareiškėjas kreipėsi į VMVT dėl veterinarijos sertifikato siuntai išdavimo, žinodamas, kad VMVT yra Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, turinti įgaliojimus išduoti veterinarijos sertifikatą Nr. LT (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas prieš siuntos eksportavimą atlikus siuntos kontrolę t. y. 2020 m. balandžio 23 d. VMVT Klaipėdos departamento pareigūnui atlikus eksportuojamų pašarų priedų partijų Nr. 140 ir Nr. 141 patikrinimą jų pakrovimo vietoje.

VMVT Klaipėdos departamento pareigūnas, patikrinęs į konteinerį (duomenys neskelbtini) kraunamas pareiškėjo siuntos prekes, pagal ant siuntos prekių pateiktą ženklinimą nustatė, kad siuntą sudaro pašarų priedai BHT E-OX, partijos Nr. 140 ir Nr. 141, kurių tiekėjas, gamintojas ir pakuotojas yra pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad patikrinęs siuntą ir nustatęs, kad siuntą pagamino, supakavo ir tiekia rinkai pareiškėjas, Klaipėdos departamentas 2020 m. balandžio 23 d. pareiškėjo siuntai, prieš eksportuojant siuntą iš Lietuvos, išdavė Veterinarijos sertifikatą, kurio 1.1, 1.6, 3 punktuose nurodė atitinkamus duomenis apie pareiškėją ir eksportuojamus pašarų priedus, įskaitant siuntos kilmę.

Atsakovo nuomone, išduodant Veterinarijos sertifikatą ir nurodant kilmės šalį nebuvo padaryta jokios klaidos, nes kilmės šalsi buvo nurodyta remiantis faktiniais duomenimis, t. y. pagal kompetenciją patikrinęs į konteinerį kraunamus eksportuojamus pašarų priedus ir nustatęs, kad pareiškėjas, ženklindamas eksportuojamus pašarų priedus, deklaruoja esantis jų tiekėjas, gamintojas, pakuotojas.

45. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Kilmės sertifikatas buvo išduotas praėjus beveik trims savaitėms po to, kai buvo išduotas Veterinarijos sertifikatas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinės sistemos, skirtos elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimą uoste, duomenimis siunta iš Klaipėdos jūrų uosto buvo išsiųsta 2020 m. gegužės 2 d. Taigi akivaizdu, kad Kilmės sertifikatas buvo išduotas praėjus ilgam laiko tarpui nuo siuntos išsiuntimo iš Lietuvos. Tai, kad Rūmai veikia pagal tokių rūmų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. pagal Rūmų įstatymą, niekaip nepatvirtina, kad pačių rūmų veikla gali prieštarauti įstatymams ar kad rūmai turi įstatymais suteiktas specialias teises kurios viršesnės už VMVT kompetencijai priskirtų teisės aktų nuostatas ar kad turi taikymo prioritetą. VMVT atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčo metu visai nepagrindė, kodėl, jei Kilmės sertifikate, kurį išdavė Rūmai, tariamai teisingai nurodyta pareiškėjo siuntos prekių kilmė Rusijos Federacija, jam kilo kliūčių šią jo siuntos prekių kilmę, įrodyti Turkijos Respublikoje kaip teisingą.

46. Nors Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti galimybė sertifikuoti kitais pagrindais, tačiau nei viename iš jų nėra numatyta, kad sertifikuojantis pareigūnas privalo vadovautis ne savo nustatytais faktais, o remtis institucijos, kuri Reglamento (ES) 2017/625 prasme nėra kompetentinga institucija, todėl VMVT nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Tarnyba padarė klaidą ir ją turi ištaisyti remdamasi Kilmės sertifikate nurodyta informacija.

47. VMVT 2020 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. B6-(1.9.)-2144 aiškiai nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimtas sprendimas nekeisti Veterinarijos sertifikate nurodytos kilmės šalies (t. y. nurodė Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnį bei Aprašo 16 punktą), be to paaiškino pareiškėjui, kas yra laikytina kilmės šalimi, vadovaujantis veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais. Reglamentu (ES) 2019/628 (1 str. 1 d.) nustatomos „vienodo Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsnių taikymo taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pasirašymu ir išdavimu bei oficialių sertifikatų patikimumo garantijomis, siekiant laikytis to reglamento 126 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų“. Nors Reglamentas (ES) 2019/628 II priede nėra pateikta negyvūninių pašarų sertifikato pildymo paaiškinimų, tačiau tai yra paaiškinimai kaip iš veterinarijos sritį reglamentuojančių teisės aktų pozicijos yra traktuojama kilmės šalis. Kadangi ES teisės aktai nenustato iš ES eksportuojamų negyvūninių pašarų vieningos sertifikatų formos, todėl ir atskiro paaiškinimo, kas laikoma kilmės šalimi eksportuojant iš ES negyvūninius pašarus, nėra ir negali būti ir šiuo atveju VMVT vadovaujasi kitais veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais.

48. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. prašyme pats, t. y. VMVT Klaipėdos departamento pareigūnams nedarant jam jokio poveikio, nurodė, kad kilmės šalis yra Lietuva.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 49. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. B6-(1.9.)-2144 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareikėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą pareiškėjui išduoto 2020 m. balandžio 23 d. veterinarijos sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) 1.6 punkte kaip kilmės šalį nurodyti Rusijos Federaciją pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-929(AG-832/02-2020), kuriuo netenkintas jo skundas.

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Tarnyba, įvertinusi paties pareiškėjo 2020 m. balandžio 22 d. prašyme nurodytus duomenis bei savo nustatytas faktinius duomenis, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui išduoto Veterinarijos sertifikato 1.6 punkte kaip kilmės šalį nurodė Lietuvą bei ginčijamu Sprendimu, kuris atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus, atsisakė pakeisti kilmės šalį, nurodytą Veterinarijos sertifikate.

51. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

52. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.): nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 1 ir 2 d.).

53. Taigi tam, kad apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas, taip atsiribojant nuo hipotetinio pobūdžio klausimų, keliamų šalių procesiniuose dokumentuose, primintini pirmosios instancijos teismo nustatyti pagrindiniai faktai, kurie šalių iš esmės nėra ginčijami: pareiškėjas, prekių siuntėjas, 2020 m. balandžio 23 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentui pateikė 2020 m. balandžio 22 d. prašymą Nr. 0147 dėl veterinarijos sertifikato prekėms – pašarų priedams BHT E-OX, partijos Nr. 140 ir Nr. 141, kurių kilmės šalis – Lietuva, pagaminimo datos – 2020 m. balandžio 21 d. ir 22 d., o gavėjas yra Turkijoje – išdavimo. Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnas, kuriam buvo pavesta atlikti pareiškėjo veiklos priežiūrą siekiant išduoti sertifikatą, patikrinęs siuntą, 2020 m. balandžio 23 d. išdavė Veterinarijos sertifikatą negyvūniniams gyvūnų parašams eksportuojamiems iš Lietuvos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1.6. punkte nurodyta kilmės šalis – Lietuva, o kituose – kita prekes identifikuojanti informacija, iš jų – ir pagaminimo datos (2020 m. balandžio 21 d. ir 22 d.) prekės kilmė (čia nurodyti pareiškėją identifikuojantys duomenys), valstybinio veterinarijos inspektoriaus patvirtinimas, kad nurodyta prekė pagaminta įmonėje, registruotoje / patvirtintoje Tarnybos ir kt.

54. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė 2020 m. gegužės 12 d. Kilmės sertifikatą, kurio 3 punkte yra nurodyta, kad siuntėjo, kuriuo nurodytas pareiškėjas, prekių – gyvūnų pašaro priedo BHT E-OX (prekės kodas HS2907199000) – kilmės šalis yra Rusijos Federacija.

55. Pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad jo krovinio, dėl dokumentuose nurodyto prekių kilmės skirtumo, gavėjas negali paimti, Tarnybai pateikė 2020 m. liepos 10 d. raštą „Dėl produkto kilmės identiškumo“, kuriame prašė išrašyti naujus veterinarijos sertifikatus, prekių kilmės šalimi nurodant Rusijos Federaciją. Tarnyba 2020 m. liepos 16 d. raštu B6-(1.9.)-1590 „Dėl produkto kilmės šalies veterinarijos sertifikate“ pateikė pareiškėjai atsakymą, nurodydama argumentus, kodėl nebus keičiama kilmės šalis, nurodyta Veterinarijos sertifikate.

56. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. Tarnybai pateikė raštą „Dėl kilmės šalies veterinarijos sertifikate“, kuriame prašė kuo skubiau ištaisyti Veterinarijos sertifikato 1.6 punkte padarytą klaidą, vietoj „Lietuva“, įrašant „Rusijos Federacija“. Tarnyba byloje ginčijamu sprendimu, nurodytu 2020 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. B6-(1.9.)-2144 „Dėl produkto kilmės nurodymo veterinarijos sertifikate“, atsisakė keisti Veterinarijos sertifikate nurodytą kilmės šalį.

57. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis prekės, kurioms Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnas 2020 m. balandžio 23 d. išdavė Veterinarijos sertifikatą negyvūniniams gyvūnų parašams eksportuojamiems iš Lietuvos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintos pareiškėjui.

58. Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarnybos sprendimo pareiškėjo prašymu ištaisyti Veterinarijos sertifikato 1.6 punkte, kaip teigiama, padarytą klaidą, nurodant prekės kilmės šalį, t. y. vietoj „Lietuva“ įrašyti „Rusijos Federacija“, todėl šalių argumentai, ką turėjo / galėjo nustatyti Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnas, 2020 m. balandžio 23 d. išduodamas Veterinarijos sertifikatą, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo, kurio dalykas yra ne minėto 2020 m. balandžio 23 d. akto teisėtumas ir pagrįstumas, o 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo atisakyti jį ištaisyti teisėtumas ir pagrįstumas, kontekste.

59. Aptartu aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms: pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams, viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012 ir kt.). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

60. Tiek Reglamento (ES) 2019/628 5 straipsnyje (“1 . Kompetentingos institucijos gali išduoti pakaitinį sertifikatą tik tuo atveju, jei pirminiame sertifikate padaryta administracinių klaidų arba jei pirminis sertifikatas buvo sugadintas arba pamestas.”; “2. Pakaitiniame sertifikate neturi būti pakeista pirminiame sertifikate nurodyta informacija, susijusi su siuntų identifikavimu, atsekamumu ir sveikumo garantijomis.”; “3. Be to, pakaitinis sertifikatas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) jame pateikiama aiški nuoroda į Reglamento (ES) 2017/625 89 straipsnio 1 dalies a punkte minimą unikalų kodą ir pradinio sertifikato išdavimo datą ir aiškiai įrašoma, kad juo pakeičiamas pradinis sertifikatas;

b) jam priskirtas naujas sertifikato numeris, kuris skiriasi nuo pradinio sertifikato numerio;

c) vietoje pradinio sertifikato išdavimo datos jame nurodyta jo išdavimo data ir d) kompetentingoms institucijoms pateikiamas jo originalas, išskyrus elektroninius pakaitinius sertifikatus, pateikiamus per IMSOC.”), tiek Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 34 punkte (“VMVT pareigūnas, išdavęs sertifikatą, gali išduoti pakaitinį sertifikatą, jeigu pradiniame sertifikate buvo padaryta techninių klaidų arba jis buvo sugadintas ar pamestas. Pakaitiniame sertifikate negali būti pakeista pradiniame sertifikate nurodyta informacija, susijusi su prekių identifikavimu, atsekamumu, prekių kiekiu ir sveikumo garantijomis.

Pakaitinis sertifikato turi turėti unikalų numerį. Pakaitiniame sertifikate turi būti pateikta nuoroda į pradinio sertifikato numerį ir jo išdavimo datą ir padarytas aiškus įrašas, kad jis išduodamas vietoj pradinio sertifikato. Pakaitinis sertifikatas gali būti išduotas ne vėliau kaip po 90 kalendorinių dienų (jei prekės galiojimo terminas nėra trumpesnis kaip 150 dienų) nuo pradinio sertifikato išdavimo datos. Pakaitinis sertifikatas gali būti išduodamas, jeigu pradinį sertifikatą gavęs ūkio subjektas sertifikuojančiam pareigūnui pateikia laisvos formos prašymą nurodydamas pradinio sertifikato keitimo priežastis ir sugadintą ar klaidingai užpildytą pradinį sertifikatą (kai prašoma pakeisti pradinį sertifikatą dėl techninių klaidų ar jo sugadinimo) arba garantuoja, kad pamestas pradinis sertifikatas bus grąžintas sunaikinti, jei bus rastas.

Pakaitiniai sertifikatai negali būti išduodami, jeigu sertifikatų negalima keisti pagal importuojančios šalies reikalavimus ar tarptautines sutartis (susitarimus, memorandumus, protokolus).”) nustatyto teisinio reguliavimo dėl veterinarijos sertifikatų keitimo prasme pareiškėjo prašyme nurodytas atvejis, atsižvelgiant į jo pagrindimą, nepriskirtinas atvejams, kuriais yra išduodami pakaitiniai veterinarijos sertifikatai: pirminis sertifikatas nebuvo nei sugadintas, nei pamestas, duomenų, kad pirminiame sertifikate padaryta administracinė klaida, nėra.

Pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2019/628 preambulės 8 dalyje, kurioje nurodyti nustatyto teisinio reguliavimo motyvai, pabrėžiama, kad siekiant išvengti netinkamo naudojimo ir piktnaudžiavimo, svarbu apibrėžti atvejus, kai gali būti išduodamas pakaitinis sertifikatas, ir reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokie sertifikatai. Visų pirma tai turėtų būti tik su akivaizdžios administracinės klaidos, pavyzdžiui, sukeisti vietomis skaičiai konteinerių arba plombos numeriuose, rašybos klaidos adresuose arba produktų aprašymuose.

61. Pareiškėjo argumentai dėl atsakovo, kaip teigiama, padarytos klaidos, Veterinarijos sertifikate nurodant prekių kilmės šalį, nėra pagrįsti: paties pareiškėjo 2020 m. balandžio 23 d. Tarnybos Klaipėdos departamentui pateiktame 2020 m. balandžio 22 d. prašyme Nr. 0147 dėl veterinarijos sertifikato išdavimo nurodyta prekės kilmės šalis – Lietuva; Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kilmės sertifikatas, kurio 3 punkte yra nurodyta, kad siuntėjo, kuriuo nurodytas pareiškėjas, prekių – gyvūnų pašaro priedo BHT E-OX (prekės kodas HS2907199000) – kilmės šalis yra Rusijos Federacija, buvo išduotas 2020 m. gegužės 12 d., t. y. jau po Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūno 2020 m. balandžio 23 d. Veterinarijos sertifikato negyvūniniams gyvūnų parašams eksportuojamiems iš Lietuvos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, dėl ko jis objektyviai galėtų patvirtinti atsakovą padarius ne administracinę klaidą, bet akto neteisėtumą ir nepagrįstumą, kas kaip jau minėta, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad minėtas Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. Kilmės sertifikatas nei administracinės procedūros metu, ginčo ikiteisminio ar teisminio nagrinėjimo nebuvo kvestionuojamas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai pirmosios instancijos teismą, jį išdavusio asmens neįtraukusio į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, padarius procesinės teisės normos pažeidimą (ABTĮ 146 str. 1 d. 2 p.), nėra pagrįsti.

62. Konstatavus, kad Tarnyba neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateiktame rašte „Dėl kilmės šalies veterinarijos sertifikate“ prašymo ištaisyti Veterinarijos sertifikato 1.6 punktą, vietoj „Lietuva“, įrašant „Rusijos Federacija“, nagrinėjamo ginčo kontekste kiti pareiškėjo argumentai, nurodyti procesiniuose dokumentuose, iš jų – ir apeliaciniame skunde, nėra reikšmingi, todėl dėl jų atskirai nėra pasisakoma.

63. Netekinius apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės JSC Europe Stabilizers apeliacinį skundą netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė