2022-11-16 Nr. AB-27699-3-61-3-01963-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-730-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01963-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arimex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arimex“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arimex“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Vilniaus departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 69SV-191 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą paskirti byloje ekspertizę. Prašyme nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra susidariusi situacija, kai dviejų skirtingų kompetentingų laboratorijų atliktų ginčo produkcijos mėginių tyrimų rezultatai yra kardinaliai priešingi – laboratorija, kurios tyrimų protokolu vadovaujasi atsakovas, nustatė, kad Ochtratoksino A kiekis yra viršytas, o akredituota Lietuvos laboratorija nustatė, kad Ochratoksino A kiekis yra teisės aktų leistinose ribose, nėra viršytas. Pareiškėjo vertinimu, esant akivaizdiems prieštaravimas tarp atliktų tos pačios serijos produktų, kurių sudėtyje naudota ta pati žaliava, laboratorinių tyrimų rezultatų, siekiant pašalinti prieštaravimus ir, ypač, siekiant išsamaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo egzistuoja poreikis pasitelkti specialių žinių turintį asmenį, kurio pagalba būtų pašalinami tarp bylos dokumentų egzistuojantys prieštaravimai, nustatyta ginčo maisto produktų kokybė, Ochratoksino A kiekis juose.

Atsakovas pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo skirti ekspertizę, kurioje nurodė, kad su prašymu nesutinka. Teigė, kad byloje nėra jokio pagrindo ir / ar būtinybės skirti ginčo produkto ekspertizę ir pakartotinai atlikti šio produkto laboratorinius tyrimus, kadangi ginčo produkto tyrimai jau yra atlikti ir jų rezultatai yra nagrinėjamoje byloje. Be to, minėti produkto tyrimai atlikti vykdant oficialią kontrolę ir nėra pagrindo abejoti jų rezultatais ar asmenų, kurie atliko minėtus tyrimus, profesine kompetencija vykdyti tokio pobūdžio laboratorinius tyrimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Paskyrė maisto produktų ekspertizę, o bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus atlikta teismo ekspertizė.

Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų šalių dokumentų matyti, jog yra pateikti ginčo produkto atitikimo galiojantiems teisės aktams tyrimai. Atsakovas produktų neatitikimą teisės aktų reikalavimams grindžia 2022 m. kovo 16 d. tyrimo protokolu Nr. PV-2022-P-287945.01. Tyrimo protokolas patvirtina, kad pareiškėjo ginčo produkte buvo nustatytas didžiausias leistinas kiekis viršijantis Ochratoksino A kiekis (nustatyta 56,1 plius / minus 16,3 mg / kg, o didžiausias leistinas kiekis 10 mg / kg). Tyrimą atliko akredituota Latvijos institucija. Tuo tarpu pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus, kuriuose nurodyta, kad Ochratoksino A kiekis ginčo produkte neviršija leistino kiekio.

Pareiškėjo nuomone, minėtas prieštaravimas gali būti pašalintas paskiriant byloje ekspertizę. Teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir siekdamas neapriboti pareiškėjo teisės į gynybą, t. y. sudaryti jam galimybę pateikti į bylą įrodymus, paskyrė byloje ginčo maisto produktų ekspertizę, o bylos nagrinėjimą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, sustabdė.

III. Atsakovas VMVT padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad nors įstatymai ir numato galimybę taikyti bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokio pobūdžio procesinius veiksmus, pirmiausiai turėtų įsitikinti, ar tam yra realus pagrindas ir aplinkybės, t. y., ar atsiradusios visos sąlygos tokio instituto galiojimui ir veikimo būtinybei, kad nebūtų vilkinamas teisminis procesas.

Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kuriai esant yra prieita prie neteisingų išvadų bei argumentų, kad šioje situacijoje turi būti taikoma ABTĮ 100 straipsnio 7 punkto bei 61 straipsnio 1 dalies norma, t. y., jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, dėl to turėtų būti stabdomas visas bylos nagrinėjimo procesas, kuomet teismas neturi visiško tikrumo ar yra galimybė apskritai atlikti tarpinį veiksmą ir stabdyti bylos nagrinėjimą, kuomet yra neįvertinti kiti šiuo metu byloje esantys ir galiojantys dokumentai.

Atsakovo vertinimu, šiai dienai byloje nėra jokių kliūčių išnagrinėti bylą, kadangi šalių procesiniuose dokumentuose yra pateikti motyvai, teiginiai, rašytiniai dokumentai, t. y. visos sąlygos greitam ir išsamiam bylos nagrinėjimui.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto ir neatsižvelgė į tai, kad Sprendimas buvo priimtas tik tuomet, kai VMVT pareigūnas surinko, išnagrinėjo, įvertino visus duomenis ir dokumentus, taip pat ir pareiškėjo pateiktus rašytinius dokumentus, įvertino gauto pranešimo turinį, laboratorinio tyrimo rezultatus, patikrinimo metu gautą informaciją sąsajumo aspektu, dėl to, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo maisto produkto vartojimo, buvo priimtas Sprendimas uždrausti nesaugaus produkto buvimą rinkoje dėl pavojaus žmonių sveikatai. Tai reiškia, kad Sprendimas buvo priimtas VMVT Vilniaus departamento vadovo, kuriam suteikti tokio pobūdžio įgaliojimai, įvertinus ūkio subjekto veiklos patikrinimo metu gautą medžiagą, rašytinę informaciją, duomenis ir dokumentus, susijusius su nesaugaus maisto rinkoje buvimo aspektu, uždraudžiant tokios produkcijos tiekimą į rinką, bei įpareigojant vykdyti priimtą Sprendimą.

Teismas, priimdamas nutartį dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, visiškai nevertino fakto, kad pagal Sprendimą, vadovaujantis 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/625), 138 straipsniu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir 121 straipsniu, Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20.1 / 20.2 / 20.3 / 20.4 papunkčiais, pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, ne tik buvo uždrausta tiekti į rinką nesaugų produktą, bet jis buvo įpareigotas susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų bei pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, taip pat įpareigojant ūkio subjektą sunaikinti nesaugu produktą. Tai reiškia, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, jog yra paskirta teismo ekspertizė dėl maisto produkto ištyrimo, visiškai neįsigilino į tą aplinkybę, kad Sprendime yra nurodytas ir įtvirtintas imperatyvus reikalavimas Sprendimą vykdyti nuo jo įteikimo dienos, tai reiškia, kad uždrausta produkcija turėjo būti utilizuota, o skundo pateikimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Taigi sustabdžius bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad yra paskirta maisto produkto ekspertizė utilizuotai produkcijai, ne tik vilkinamas teisminis procesas, bet ir pažeidžiamas teisingumo principas, pagarbos žmogui principas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybės, jog šioje byloje yra ne viena nutartis, kuria nebuvo patenkinti pareiškėjo prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tai pat lemia tai, jog uždrausti maisto produktai turėjo būti utilizuoti, o ne stabdomas bylos nagrinėjimas dėl paskirtos ekspertizės.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nutartyje nurodžius, jog šalys įpareigojamos užtikrinti, kad būtų paimtas būtent ginčo maisto produktų mėginys ar mėginiai, kai tuo tarpu pagal Sprendimą pareiškėja buvo įpareigotas sunaikinti nesaugius ginčo maisto produktus, taigi minėti produktai jau turėtų būti sunaikinti. Taigi šiuo metu apskritai abejotina, ar yra galimybė paimti ginčo maisto produktų mėginius, kur šie produktai yra saugomi (laikomi) ir pan., tokiu būdu sudaromos sąlygos vilkinti procesą, dėl to kyla pagrįstos abejonės dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo teisėtumo, savalaikiškumo, tinkamai neišsiaiškinus, neįvertinus ir neišanalizavus tikrosios padėties.

Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Sprendimu yra uždraustas nesaugus maisto produktas, kuris turi ribotą „galiojimo laiką“, tai reiškia, kad šiai dienai ginčijama nutartimi nepagrįstai yra sustabdytas bylos nagrinėjimas, nes priimtas sprendimas skirti maisto produkto ekspertizę, realiai negali būti įvykdytas, dėl to atsiranda nepagrįstas proceso vilkinimas, nutarties turinys neatitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimų.

Skundžiamą nutartį teismas priėmė vadovaudamasis išimtinai pareiškėjo teiginiais, nevertindamas jų visos bylos aplinkybių kontekste. Atsakovas pažymi, kad dviprasmiškumas, neaiškumas ginčijamoje nutartyje pasireiškia ir tuo, jog iš nutarties turinio visiškai nėra aiškios kiekvienos atskirai proceso šalies veiksmai, susiję su pačiu tyrimu, kada turi būti atliktas, kas turi būti iniciatoriumi, ar pareiškėjas, ar atsakovas.

Teismas visiškai neįvertino ir pačioje nutartyje neapžvelgė ir nepasisakė dėl Reglamento (ES) 2017/625 35 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo. Teismas apribojo šalių procesinės padėties lygybę, nes atsakovui apribojo galimybę užduoti savarankiškus klausimus ekspertui, siekiant teisingai, operatyviai ir tinkamai išspręsti šią bylą.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju ABTĮ nėra numatyta galimybė skųsti nutartį skirti byloje ekspertizę. Iš atsakovo atskirojo skundo turinio ir jame dėstomų argumentų matyti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su ekspertizės nagrinėjamoje byloje skyrimu, dėsto argumentus, savo nuomonę dėl ekspertizės skyrimo netikslingumo, neva teismo neteisingai išspręstų klausimų, susijusių su ekspertizės paskyrimu, pasisako ir dėl klausimų, kurie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Tiek ABTĮ 152 straipsnis, tiek ir suformuota teismų praktika patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas skirti ekspertizę, pripažintina neskundžiama atskiruoju skundu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi ir negali vertinti jokių atskirojo skundo argumentų, susijusių su ekspertizės byloje skyrimu, klausimų ekspertui pateikimu ir kt.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl tariamai nepagrįstai paskirtos teismo ekspertizės, reikšmingų aplinkybių neįvertinimo skiriant teismo ekspertizę, juo labiau – dėl negalimumo atlikti teismo ekspertizę ir kt. Tačiau vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pareiškėjas nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, atsakovo paaiškinimų, nuomonės, susijusių su ekspertizės byloje skyrimu ir kitų, su tuo susijusių argumentų, nes jie yra susiję su nutarties dalimi, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki kol bus atlikta teismo ekspertizė, kad taip bus sudarytos sąlygos bylos vilkinimui ir kt. Tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai paskiriama ekspertizė. Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu bei ABTĮ 102 straipsniu, tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė, o išnykus aplinkybei, dėl kurios byla buvo sustabdyta, t. y atlikus ekspertizę, byla atnaujinama.

Aiškinant minėtas teisės normas, LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ABTĮ imperatyviai įtvirtina, jog paskyrus byloje ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė, ir nenustato jokių išimčių ar sąlygų, kurioms esant, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas nebūtų stabdomas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylą, kadangi egzistavo imperatyvus ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas administracinės bylos sustabdymo pagrindas.

Pareiškėjas teigia, kad tenkinti atsakovo atskirąjį skundą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atsakovas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria paskirta maisto produktų ekspertizė, o bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus atlikta teismo ekspertizė.

Nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą paskirti byloje maisto produktų ekspertizę. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Dėl šios nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog šiuo atveju ekspertizės skyrimas yra nebūtinas, kadangi bylą galima išnagrinėti pagal byloje šalių pateiktus įrodymus. Paskiriant ekspertizę ir sustabdant bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesas, pažeidžiamas teisingumo ir pagarbos žmogui principai, be to, teismas apribojo šalių procesinės padėties lygybę, nes atsakovui apribojo galimybę užduoti savarankiškus klausimus ekspertui, siekiant teisingai, operatyviai ir tinkamai išspręsti šią bylą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos pagal atskiruosius skundus objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo atskirojo skundo turinio ir jame dėstomų argumentų matyti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su ekspertizės skyrimu, t. y. iš esmės skundžiama ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo paskirta ekspertizė. Tačiau ABTĮ nuostatos nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį skirti ekspertizę (ABTĮ 152 str. 1 d. 1 p.) ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (ABTĮ 152 str. 1 d. 2 p.), kadangi, atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ 101 str. 3 p., 102 str.). Todėl atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skiriama ekspertizė, negali būti paduodamas. Toks aiškinimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-599/2008, 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-186/2009, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-482/2009, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-150-525/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija atskirojo skundo argumentų šiuo aspektu nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Pasisakydama dėl nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta galimybė teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai yra skiriama ekspertizė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgusi į bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ABTĮ imperatyviai įtvirtina, jog paskyrus byloje ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė, ir nenustato jokių išimčių ar sąlygų, kurioms esant, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas nebūtų stabdomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-181/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-755/2014, 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-740-1062/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylą, kadangi egzistavo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas administracinės bylos sustabdymo pagrindas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad teismas apribojo šalių procesinės padėties lygybę, kadangi atsakovui apribojo galimybę užduoti savarankiškus klausimus ekspertui, siekiant teisingai, operatyviai ir tinkamai išspręsti šią bylą.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą skirti byloje ekspertizę, pareiškėjo prašymą išsiuntė atsakovui, pasiūlydamas pateikti savo nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, kurią atsakovas ir pateikė pirmosios instancijos teismui. Taigi atsakovo teisės niekaip nebuvo apribotos ar suvaržytos.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymu šioje byloje, nevertinami, kadangi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad kiti atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties neteisėtumas, susiję su maisto produkto saugumu, patikrinimo atlikimu, Sprendimo vykdymu ir kiti, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi sprendžiant bylos sustabdymo klausimą paskyrus byloje ekspertizę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai, paskyrus byloje ekspertizę, sustabdė bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė