27de9a2f-f9ee-4383-93bf-e16a2ccd5865 · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. e2-2015-829/2020 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00169-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 27 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Loreta MasevičiÅ«tė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui R.

D. Teismas nustatė: 2020 m. kovo 2 d. teisme buvo priimtas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui R. D. dėl 955 Eur turtinės žalos, 2 850 Eur neturtinės žalos, atlyginimo bei bylinėjimo iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovas teismui paduotame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atsakovui R. D. adresuoti ieÅ¡kinio, jo priedų nuoraÅ¡ai ir teismo praneÅ¡imas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. kovo 7 d.

Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotÄ civilinę bylÄ , procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimÄ už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytÄ atsiliepimo pateikimo terminÄ , teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankami laiko jiems pareikÅ¡ti, taip pat pasinaudoti procesine teise praÅ¡yti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminÄ (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinyje yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laikÄ ir vietÄ , pasibaigus atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo terminui, turi teisę iÅ¡ karto priimti sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimÄ pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį ir prie ieÅ¡kinio pridėtus dokumentus – leistinus raÅ¡ytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti, nustato, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-829/2020 atsakovas R.

D. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant R. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesių laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Minėtu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad atsakovas bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2019 m. birželio 22 d. apie 19 val. gyvenamosios sodybos kieme: (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau vienÄ kartÄ kumščiu smogė P. J. į veidÄ bei jam parvirtus keletÄ kartų koja spyrė į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarymas jam apatinio žandikaulio lūžimÄ , tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Baudžiamojoje byloje klausimas dėl ieÅ¡kovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nebuvo sprendžiamas.

Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę – iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų iÅ¡imčių, pagal bendrÄ taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama, laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetÄ , ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės konstatavimu.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

Atlikus byloje formalų surinktų įrodymų vertinimÄ , atsakovui nepateikus duomenų apie ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos sumokėjimÄ , darytina iÅ¡vada, kad dėl atsakovo kaltės, jo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas turėjo tiesioginių nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsni, 6.248 straipsnis ir 6.249 straipsnis). IeÅ¡kinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 955 Eur turtinė žala priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui.

Taip pat ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinių sukėtimo, pažeminimo, po 3 atliktų operacijų patirto skausmo, sukrėtimo ir nepatogumo, Å¡iuo metu gyvenančiam streso bÅ«senoje, jaučiant baimę ir nerimÄ , negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, neturtinę žalÄ Ä¯vertina 2 850 Eur. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus – dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į medikus. Å iuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus po įvykio, jam lūžo žandikaulis, patyrė galvos traumÄ . Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti ieÅ¡kovo patirtus nepatogumus – 2 850 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo R.

D. Tenkinant ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinas 86 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, taip pat 1,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu. Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurių pagrindu ieÅ¡kovui P. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieÅ¡kovÄ 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pagal kuriÄ teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ P. J. valstybės patirtas iÅ¡laidas sudaro – 128 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai (100 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 128 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 285–287 straipsniais, nusprendžia: Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus (955 Eur) turtinės žalos, du tūkstančius aštuonis šimtu penkiasdešimt eurų (2 850 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus (87,86 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus (128 Eur) už advokato pagalbÄ ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias iÅ¡laidas į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo sprendimÄ priėmusiam teismui. Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiÅ¡kimo dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo. Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais. IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per sprendimÄ už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė