2016-05-18 Nr. AB-11011-3-61-3-00489-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-70-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00489-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodė, kad vertinant jo dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Departamentas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, įsigaliojusia nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas teigė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam turi būti išduotas, nes jis yra verslininkas, siekia plėsti verslą Lietuvos Respublikoje, įsigijo UAB „Omanus“, paskyrė save šios įmonės direktoriumi, yra vienintelis jos akcininkas.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2014 m. spalio 30 d., todėl prašymas buvo nagrinėjamas iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusiomis UTPĮ nuostatomis. Departamento vertinimu, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo J. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo Departamentui pateiktų duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, jog pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tam, kad galėtų užsiimti teisėta veikla.

II. Pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimu ir prašė jį panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Paskutinė apeliacinio skundo dėl ginčijamo sprendimo pateikimo teismui diena buvo 2016 m. kovo 21 d., tačiau apeliacinis skundas teismui paduotas tik 2016 m. kovo 22 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Nors pateiktame apeliaciniame skunde yra nurodyta galima apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis (teismo sprendimo gavimo laikas), tačiau prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nesuformuluotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 2 dalies nuostatomis toks prašymas yra būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti nurodytų termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis bei termino atnaujinimo klausimą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlyta per keturiolika dienų nuo šios nutarties nuorašo išsiuntimo dienos pašalinti nurodytą apeliacinio skundo trūkumą.

III. Pareiškėjas J. R. 2016 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą per EPP gavo 2016 m. kovo 8 d., todėl pareiškėjo atstovas buvo įsitikinęs, kad nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti apskųstas iki 2016 m. balandžio 22 d. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad terminas praleistas nežymiai, tik viena diena. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumu ir protingumo principais prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Pažymi, kad tokios praktikos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-57-143/2015, 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015 ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. kovo 7 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2016 m. kovo 21 dieną. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. kovo 22 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; AS6-247/2006; AS6-208/2006).

Nagrinėjamu atveju prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą per EPP gavo 2016 m. kovo 8 d., todėl pareiškėjo atstovas buvo įsitikinęs, kad nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti apskųstas iki 2016 m. balandžio 22 d. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad terminas praleistas nežymiai, tik viena diena. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumu ir protingumo principais prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas formaliai praleido įstatymo numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau jis praleistas nežymiai, t. y. tik 1 diena. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pareiškėjo prašymo motyvus bei bylos medžiagą ir tai, kad pareiškėjas teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo. Pastebėtina, kad teismo sprendimo paskelbimas ir įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui – teismo sprendimo notifikacija, yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso teisėtumas, tuo pačiu ir tinkamas asmens teisių šiame procese įgyvendinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai, gindamas savo teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, nežymų termino praleidimą, taip pat pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą ir remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl terminas atnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. R. prašymą tenkinti ir atnaujinti jam apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo padavimo terminą.

Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Išsiųsti atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidus reikalų ministerijos apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti atsakovui terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė