AS-556-464-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-464/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01389-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. G. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu 2012 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Karoliniškių policijos nuovados (toliau – ir Policijos nuovada) 2011 m. birželio 8 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenei elgesio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).

Iš ginčijamo Policijos nuovados 2011 m. birželio 8 d. nutarimo matyti, kad juo pareiškėjas įspėtas dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų, išaiškinant, jog tokių veiksmų nenutraukus ar jiems pasikartojus, gali būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 155 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Minėtas įspėjimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. vykdant teisės pažeidimų prevenciją, todėl nelaikytinas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracine nuobauda.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Karoliniškių policijos nuovados 2011 m. birželio 8 d. nutarimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes bendro pobūdžio įpareigojimas laikytis teisės aktų reikalavimų nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu realias teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo keliamas ginčas teisme nenagrinėtinas (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas nutartį vadovavosi formaliai tik Policijos nuovados nutarimu ir Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, nekreipdamas dėmesio į skunde išdėstytą motyvaciją ir prie jo pridėtą medžiagą, kurioje nėra net užuominos apie konkrečius įžeidimus ir grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Skundžiamas Policijos nuovados nutarimas priimtas be jokio pagrįstumo, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme numatytas administracinio sprendimo priėmimo procedūros nuostatas. Policijos nuovados nutarimas žeidžia jo teisę, numatytą Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje, už kurią Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė ir tuo sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų, motyvuodamas tuo, jog ginčijamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Karoliniškių policijos nuovados 2011 m. birželio 8 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenei elgesio, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Iš minėto skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad oficialaus įspėjimas buvo pateiktas vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, kuris numato, kad policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, taip pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams asmenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašytus į policijos profilaktines įskaitas, taip pat kviesti į policiją ir oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Oficialiu įspėjimu pareiškėjas yra įspėjamas dėl neleistino priešingo visuomenei elgesio ir dėl galimos atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-484/2012 konstatavo, jog Policijos veiklos įstatymo nuostatos ir ginčijamo oficialaus įspėjimo turinys leidžia daryti išvadą, kad oficialus įspėjimas yra prevencinio pobūdžio dokumentas, kuris pagal savo esmę ir paskirtį yra skirtas užbėgti už akių / įspėti asmenį, kuriam jis adresuotas, dėl tam tikrų veiksmų atlikimo / neatlikimo ir su tuo susijusių galimų teisinių pasekmių. Tačiau toks prevencinio pobūdžio dokumentas asmens turimų teisių ir pareigų apimties realiai nekeičia, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme jis negali būti administracinio ginčo objektas.

Analogišką išvadą, kad pagal Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 punktą paskirtas oficialus įspėjimas yra tik prevencinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria, padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-536/2010.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir konstatuoja, kad ginčijamas atsakovo nutarimas, kuriuo pareiškėjas įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenei elgesio, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius