27dc8aca-e582-4fec-a4fc-06f0f546e302 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4763-463/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03295-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas G. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 1 300,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d., t. y. nuo jo atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K iki iÅ¡vykimo iÅ¡ Å¡ios įstaigos jam nebuvo suteikta teisė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui turinčiÄ tekti minimalaus gyvenamojo ploto normÄ . Gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacija, elektros laidai ir Å¡iluminių trasų izoliacija) yra naudojamas asbestas, kuris patenka į nuodingų medžiagų sÄ raÅ¡Ä . Jam nebuvo suteiktos priemonės kameros Å¡varai palaikyti. Buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Nėra patenkintas sanitarinio mazgo įrengimu, trikdė nuo jo sklindantis kvapas.

Kamerose kalinama daug nuteistųjų, sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio ir grybelio. Buvo kreiptasi žodžiu ir raÅ¡tu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl Å¡ių pažeidimų, tačiau atsakymai nebuvo gauti. Kamerose inventoriaus kiekis tenkino tik dviejų kalinamųjų poreikius. Nors sutinka, kad pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nurodo, kad prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis rekomendacijoms, pagal kurias, nuteistiesiems ir suimtiesiems turi bÅ«ti suteiktas ne mažesnis kaip 8 m2 pasivaikščiojimui skirtas plotas vienam asmeniui.

Nesutinka su tuo, kad jam buvo leidžiama tik 1 val. per dienÄ bÅ«ti pasivaikščiojimo kiemelyje, nors minėto komiteto rekomendacijose nurodyta, kad turi bÅ«ti užtikrinta galimybė 8 val. per dienÄ praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliu nebuvo galima pasinaudoti jeigu bÅ«davo prastos oro sÄ lygos. Dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , nuolatinę emocinę depresijÄ , atsirado nemiga, prarado daug svorio, pradėjo nuolat sirgti, prarado pasitikėjimÄ savimi, jautė pasityčiojimÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 41–46) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, kurio įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Tokiems asmenims sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitė. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos reikalavimus, atskyrimas nuo likusio kameros ploto atitinka teisės aktų reikalavimus. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras tam, kad suimtieji ir nuteistieji palaikytų jose Å¡varÄ . IÅ¡duodama ir kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti.

Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Kamerose pritvirtintos prie grindų kiekvienam suimtajam ir nuteistajam tenkančios lovos, stalas ir taburetės (suoliukai). Kadangi kameros plotas ganėtinai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Kameros vėdinamos natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų. Nesant bÅ«tinos civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui. Ä®vertinus byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo įskaitos kortelės duomenis (b. l.47–48) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Todėl toliau pareiÅ¡kėjo skundo argumentais vertinamas bÅ«tent Å¡is laikotarpis CK 6.271 straipsnio prasme.

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos reikalavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktyje nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 77–79) nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpos matmenys – 0,56 m2. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktus duomenis (b. l.

41) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso 3 paras, per kurias pareiÅ¡kėjui teko minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pagal nacionalinę teisę ir jam teko daugiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto (atėmus sanitarinį mazgÄ ). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu nenustatytas LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų faktas tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos prasme. Dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (2016 m. sausio 27 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 16.5 papunktyje nustatyta, kad: įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (2016 m. sausio 27 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Kaip matyti, teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ sanitarinio mazgo patalpoje, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertintini. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 77–79) pateiktus duomenis nustatyta, kad kamerose Nr. 106 ir Nr. 310, kuriose ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr. 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12), 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIÄ®ET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Nors nurodoma, kad yra įrengtos užuolaidos Å¡iuo metu, tačiau sanitarinį mazgÄ atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kalinimo sÄ lygos, kai asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 70065/13) ir kt.). Å ios iÅ¡vados nenuneigiamos LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.). Todėl pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ ginčo laikotarpiu, viso 3 paras konstatuotina kad buvo pažeista. Nors Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai konstatuotini, tačiau pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos dydį bus atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį kalinimo laikotarpio atitinkamose kamerose buvo laikomas vienas (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo 1 psl.).

Dėl asbesto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčiu nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Visgi atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jam nebuvo taikomas.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto galimÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai ir tokie sveikatos negalavimai bÅ«tų nustatyti. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 50), o LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 77–79) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra, pasivaikščiojimų kontÅ«rų padengti cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te – asbesto nėra, LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemelių su Å¡iferiu dengtais stogais nėra.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų abejoti LukiÅ¡kių TI-K argumentais. Taigi konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas tik bendrai akcentuodamas galimÄ Å¾alÄ sveikatai dėl asbesto, neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje galimai esantis asbestas, galėjo sukelti / sukėlė jam sveikatos negalavimus, dėl kurių jam turėtų bÅ«ti priteista neturtinė žala, todėl Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl teisės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje suvaržymų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore.

Ä®vertinus teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam buvo leidžiama tik 1 val. pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus turi veikti. Pažymėtina, kad nuteistieji ir suimtieji turi teisę, o ne pareigÄ eiti į pasivaikščiojimo kiemelius. Pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punktÄ , rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne gryname ore.

Todėl nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl minėtos rekomendacijos pažeidimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka teisės aktų, t. y. PĮĮET ir TIĮET reikalavimus, tačiau yra nepatenkintas jų plotų, mano, kad jie per maži, nes pasivaikščiojimų metu vienam asmeniui netenka 8 m2. PĮĮET ir TIĮET nėra expresiss verbis (lot. tiesiogiai) nėra nurodyta, kokio ploto turi būti pasivaikščiojimo kiemeliai.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži atmestini kaip nepagrįsti. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 77–79) nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad negali pasinaudoti pasivaikščiojimo kiemelių, jeigu tuo metu yra prastos oro sÄ lygos, jam nenurodžius konkrečių aplinkybių, t. y. kada jam nebuvo leista pasinaudoti teise į pasivaikščiojimo laikÄ pasivaikščiojimo kiemelyje, kokios konkrečios priežastys lėmė jos teisės suvaržymÄ , neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė PĮĮET ir TIÄ®ET nuostatas, kuriose nurodyta, kad iÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema.

Ä®vertinus visa tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie argumentai vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, nesudarantys pagrindo vertinti LukiÅ¡kių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Dėl teisės nusiprausti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis ginčo laikotarpiu nebuvo nuvestas nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K nors ir pateikė grafikus, iÅ¡ kurių matyti, kad kokiomis savaitėmis dienomis kokie priežiÅ«ros postai vedami į duÅ¡us (b. l. 68–74), tačiau jie nėra aktualÅ«s ginčo laikotarpiu.

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotos pateikti aktualius duomenis apie prausimo tvarkÄ (b. l. 28–29), tačiau to nepadarė. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo konkrečiu ir aiÅ¡kiu teiginius, kad jis nebuvo nuvestas į duÅ¡Ä nusiprausti. Todėl Å¡iuo aspektu neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai konstatuotini. Dėl kamerų įrengimo, priemonių Å¡varai palaikyti iÅ¡davimo Pelėsis ir grybelis. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Byloje pateiktame Vilniaus visuomenės centro 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 (b. l. 6–7, 54–59) konstatuota, kad kameroje Nr. 310 ant sienų vizualiai nustatyti pelėsių požymiai. Šis pažeidimas buvo pašalintas 2018 m. balandžio 22 d. (b. l. 60). Kad aptariamoje kameroje nebuvo nustatytas šis pažeidimas ir vėliau patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VD) 2016 m. birželio 30 d. patvirtinimo aktas Nr. 10-563(16.17.7 10.12) (b. l.62–63).

Vadinasi, nėra duomenų, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 310, t. y. 2016 m. liepos 2 d. – 2016 m. liepos 3 d., kameroje buvo įsiveisęs pelėsis. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 13–18), kuriomis iš esmės grindžiamas kamerų netinkamas įrengimas, yra kitų kamerų, o ne tų, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, todėl nevertinamos. Vis dėlto, Lukiškių TI-K nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad kameroje Nr. 106, kurioje jis buvo laikomas ginčo metu, buvo įsiveisęs pelėsis.

Todėl Å¡iuo aspektu konstatuotini LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai. Vertinant dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų Å¡iuo aspektu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 106 buvo laikomas tik 1 parÄ , viso ginčo laikotarpiu nesikreipė ne tik į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 50), bet ir į VD (b. l. 33–40) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nepateikė reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius iÅ¡gyvenimus dėl įsiveisusio pelėsio galimo neatitikimo higienos normos reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl įsiveisusio pelėsio vertintini kaip nepagrindžiantys patirtos neturtinės žalos, todėl Å¡iuo atveju jos faktas nėra konstatuotinas ir neturtinė žala nepriteistina.

Priemonės Å¡varai palaikyti. HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo iÅ¡duotos priemonės palaikyti Å¡varÄ kamerose, kuriose buvo laikomas.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodyta (b. l. 77–79), kad kamerose aprÅ«pinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis, kameras valo juose laikomi asmenys, viso kamerose aprÅ«pintos valymo priemonėmis, iÅ¡duodami Å¡epečiai grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvai, kibirai, Å¡luostės, valikliai. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad jam nebuvo iÅ¡duota priemonių kameros valymui, nenurodė konkrečių su tuo susijusių aplinkybių, t. y. kokių priemonių jam nebuvo iÅ¡duota. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas net nėra kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų (b. l. 50).

Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip per daug abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, nesudarantys pakankamo pagrindo vertinti LukiÅ¡kių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas viso 3 paras ir įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 3 paras pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, ir higienos normos dėl galimybės nusiprausti po duÅ¡u, darytina iÅ¡vada, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iais aspektais egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma.

Dėl neturtinės žalos dydžio Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikoma tik 3 paras, per jas nėra kreipęsis nei į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (b. l. 50), nei į VD dėl laikymo sÄ lygų (b. l. 33–40), nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Todėl, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mÄ stÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 40,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 300,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo kalėjimo-izoliatoriaus, pareiÅ¡kėjui Gediminui Visockui 40,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolanta Malijauskienė