27dc5981-00a9-4eee-bdc8-3fb17571c1df · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-772-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05184-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; 3.3.2.1.; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) R. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano bÅ«stas Neris“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rakursas“ dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovas R. P. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mano bÅ«stas Neris“ ieÅ¡kinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui UAB „Rakursas“ dėl skolos priteisimo. Kartu prašė atidėti 257 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ už apeliacinį skundÄ trims mėnesiams.

2. Apeliantas praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ grindė tuo, jog dėl Å¡alyje paskelbto karantino darbdavys ketina jį arba atleisti iÅ¡ darbo, arba skelbti prastovÄ . Nurodė, kad dėl to jo atlyginimas bus sumažintas iki minimumo arba jis liks be darbo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovui nustatė terminÄ Å¾yminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti.

4. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 84 straipsnį galima atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, todėl prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys atsakovo nurodomas aplinkybes.

5. Teismas nurodė, jog atsakovo nurodyta aplinkybė dėl darbdavio ketinimo atleisti jį iÅ¡ darbo arba skelbti prastovÄ , dėl ko atlyginimas bus sumažintas iki minimumo, arba apskritai, atsakovas liks be darbo, nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismo teigimu, paskelbtas karantinas savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas neteks darbo arba jo pajamos sumažės, be to, asmens turtinę padėtį apibÅ«dina ne tik jo gaunamas atlygis. Dėl nurodytų argumentų sprendė nustatyti atsakovui terminÄ Å¾yminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Apeliantas R. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atidėti 257 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ bent trims mėnesiams, skaičiuojant nuo karantino pabaigos;

2) priimti pridedamÄ Ä¯rodymÄ â€“ UAB „Gustaf“ ir R. P. 2020-03-30 susitarimÄ , kadangi bÅ«tinybė jį pateikti teismui atsirado tik dabar. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 6.1. Apeliantas praÅ¡o ne atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau jį atidėti dėl laikinos sunkios finansinės padėties. Siekdamas darbdavio veiklos bei darbuotojų atleidimo iÅ¡saugojimo, sutiko su darbdavio pasiÅ«lymu atsisakyti savo atlyginimo viso karantino metu ir tris mėnesius po karantino pasibaigimo, todėl pasibaigus karantinui, darbdavys atnaujins veiklÄ ir atsakovas gaus darbo užmokestį.

Nurodo, kad trÅ«kstamų lėšų pasiskolinti nepavyksta, be to, atsakovas taip pat turi nepilnametį vaikÄ , kuriam kiekvienÄ mėnesį teismo sprendimu moka iÅ¡laikymÄ . 6.2. Nors pirmosios instancijos teismas vienu iÅ¡ argumentų nurodė, jog apelianto turtinę padėtį apibÅ«dina ne tik jo gaunamas atlygis, tačiau daugiau jokių papildomų motyvų nepateikė. Tuo atveju, jeigu teismas turėjo omeny atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau Lietuvoje karantino metu apskritai nevyksta turto prekyba, todėl iÅ¡ jo atsakovas negali gauti pajamų. 6.3.

Kadangi apylinkės teismas nutartį grindė įrodymų stoka, prašo teismo priimti papildomus įrodymus. Pažymi, jog iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo tokio rašytinio įrodymo pateikti negalėjo, kadangi sudarytas vėliau nei pateiktas apeliacinis skundas, be to, pagrindžia įrodinėjamas aplinkybes dėl finansinės padėties. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

3. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 5. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. kovo 30 d. su UAB „Gustaf“ sudarytÄ susitarimÄ , kurį praÅ¡o priimti ir vertinti sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumÄ Nurodo, jog tokio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinis skundas pateiktas anksčiau nei sudarytas susitarimas, be to, įrodymu siekiama pagrįsti susiklosčiusiÄ finansinę padėtį.

6. Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314,318 straipsniai).

7. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo su atskiruoju skundu pateiktÄ papildomÄ Ä¯rodymÄ , kadangi jis gali bÅ«ti svarbus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo turtinės padėties ir jo praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ pagrįstumo, be to, kaip matyti iÅ¡ pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, jis sudarytas vėliau nei kad pateiktas apeliacinis skundas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingÄ dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei bÅ«tinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ , numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

9. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl Å¡io instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau bus pajėgus atlikti Å¡iÄ pareigÄ per ilgesnį laiko tarpÄ . Tokiu bÅ«du asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamÄ sumokėti sumÄ . PraÅ¡ymÄ Â atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dienÄ jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti.

10. Kiekvienu atveju nagrinėdamas praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių Å¡alies turtinę padėtį, visumÄ , t. y. praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi praÅ¡ymÄ teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

11. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė iÅ¡samių įrodymų, atspindinčių jo turtinę padėtį, taip pat nepateikė ir darbdavio ketinimo atleisti jį iÅ¡ darbo arba skelbti prastovÄ , dėl ko atlyginimas bus sumažintas iki minimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas savo praÅ¡ymo nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė 2020 m. kovo 30 d. susitarimÄ su UAB „Gustaf“, iÅ¡ kurio turinio matyti, jog iÅ¡ tiesų atsakovas karantino laikotarpiu ir pasibaigus jam dar tris mėnesius susitarė dirbti nemokamai tikslu iÅ¡saugoti įmonės veiklÄ .

Taigi spręstina, jog susiklosčiusi situacija turi neigiamos įtakos atsakovo finansinei padėčiai, o atsakovas neapibrėžtÄ laikotarpį negaus pajamų. Nors pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, jog finansinę padėtį apibÅ«dina ne tik gaunamos pajamos, o apeliacinės instancijos teismas, remdamasis susiklosčiusia praktika, neturi pagrindo nesutikti su tokiu argumentu, tačiau sutiktina su atsakovu, jog net ir turint turto, dėl susiklosčiusios situacijos yra sudėtingas turto realizavimas.

Taigi vertintina, jog nagrinėjamu atveju tikėtina aplinkybė, jog atsakovas dėl susiklosčiusios karantino situacijos ir laikinai sustabdytos įmonės veiklos neturi finansinių galimybių sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , tačiau tokias galimybes turės ateityje. Pažymėtina, kad asmens sunki finansinė padėtis negali apriboti asmens teisės ginti savo interesus teismine tvarka, kartu ir teisės į apeliacijÄ .

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ apie apelianto komplikuotÄ finansinę padėtį, į bÅ«tinybę atsakovui pasinaudoti teise į apeliacijÄ dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ jo priteista nemaža skolos suma, į tai, jog atsakovas turės didesnę galimybę sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laiko tarpÄ , bei tai, jog sprendžiamas žyminio mokesčio atidėjimo, o ne atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas, sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atidėti atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtinas ne atsakovo atskirajame skunde nurodytam terminui, kadangi karantino sÄ lygos yra Å¡velninamos, dėl ko įmonių veiklos atnaujinamos, tačiau, kita vertus, karantino pabaigos laikas yra neapibrėžtas ir priklausantis nuo objektyvių aplinkybių, dėl ko gali susiklostyti tokia situacija, kuomet atsakovo apeliacinis skundas bus iÅ¡nagrinėtas dar nepasibaigus jo nurodytam laikotarpiui, kas bÅ«tų nepateisinama atsižvelgiant į žyminio mokesčio atidėjimo esmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atsakovo R. P. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir atidėti atsakovui R. P. mokėtinÄ 257 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė Â