2015-11-18 Nr. AB-22442-3-61-3-04087-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1209-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04087-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja su skundu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama patikrinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. 11-262 teisėtumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui), pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsniu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundžia Klaipėdos apygardos teismo raštą, pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį pareiškėjos skundas nagrinėtinas Klaipėdos, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Dėl šios priežasties, pareiškėjos A. K. T. skundą, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsisakytina priimti.

II. Pareiškėja A. K. T. padavė atskirąjį skundą (b. l. 11–12), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi todėl, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nedirba tinkamai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėja kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašė patikrinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. 11-262 teisėtumą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl teritorinio teismingumo, tačiau, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, pasisako, jog šiuo atveju spręstinas ginčo priskirtinumo administraciniams teismams klausimas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) yra įtvirtinta teismų sistema ir teismų kompetencijos, kurių laikydamiesi jie turi nagrinėti jiems priskirtus ginčus. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Pagal Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis atskleidžia viešojo administravimo sampratą, numatydama, jog tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pastebėtina, jog konkreti administracinių teismų kompetencija yra numatyta ABTĮ 15 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. 11-262, juo atsakoma į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį ir iškelti drausminę bylą teisėjui. Nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis priimta Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija nurodo, jog atsižvelgiant į minėtas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinis teismas neturi kompetencijos tirti teisėjo veiksmus nagrinėjant, aptariamu atveju, civilinę bylą, taigi ir spręsti dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. 11-262 dalies, kurioje išdėstyta pozicija dėl teisėjo procesinės veiklos vertinimo.

Dėl atsakymo į pareiškėjos prašymą iškelti teisėjui drausmės bylą pažymėtina, jog Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuri yra teismų savivaldos institucija. Siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalis). Iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui (Teismų įstatymo 84 straipsnio 6 dalis).

Pagal Teismų įstatymo 114 straipsnio 3 punktą Teisėjų garbės teismas priskiriamas teismų savivaldos sistemai. Taigi, drausminės bylos iškėlimas ir drausminės atsakomybės taikymas teisėjui yra teismų savivaldos procesas, vykdomas teismų savivaldos institucijų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjų ir teismų nepriklausomumą, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje. Teisėjo nepriklausomumas yra užtikrinamas be kita ko įtvirtinant ir teisminės valdžios, kaip visavertės, savivaldą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, jog teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus.

Atsižvelgiant į teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą, jų savivaldos paskirtį bei vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas ginčų dėl teisėjų drausminės atsakomybės taikymo nagrinėjimas, taigi ir vertinimas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. 11-262 dalies, kurioje išdėstyta pozicija dėl teisėjo drausminės atsakomybės.

Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. 11-262 atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reguliavimu ir išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, tikslintinas tik anksčiau aptartas pirmosios instancijos teismo nurodytas teisinis pagrindas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė