27daabde-58a0-4ebc-8d60-d79f99da3b76 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-136-667/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00640-17-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.2.20.5.1.; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Monikai Petrošiutei, Justei Mikėnaitei, Karolinai Čepaitytei, Aurelijai Genienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokato padėjėjai K.

R., nukentėjusiesiems Å . M., J. M., G. G., jų atstovui advokatui A. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : D. V., davė melagingus parodymus, o bÅ«tent: 2016 m. kovo 29 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Chemijos g 4B, apklausiamas liudytoju nuo 11.13 val. iki 11.41 val. ir bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, A. S. naudai, siekiant, kad pastarasis iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val., sankirtoje esančioje Kaune, K.

M. pr., A. Juozapavičiaus pr. ir nuovaža į M. K. Čiurlionio gatvę, eismo įvykio metu susidūrus automobiliams, kurio metu automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis žuvo, o vairuotoja buvo sunkiai sužalota, automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, o ne A. S.. Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė ir nurodė, kad su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė kaltinamojo D.

V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 136-137). Kaltinamajam pateikus įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, 2018-06-13 nurodė tyrėjai, kad kuo yra kaltinamas supranta, kaltu neprisipažįsta, kad 2016 m. kovo 29 d., nuo 11.13 val. iki iki 11.41 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose apklausiamas tyrėjo D. N. negalėjo bÅ«ti apklaustas liudytoju, kadangi egzistuoja aplinkybės dėl kurių tokiu statusu jis negalėjo bÅ«ti apklausiamas.

Duoti parodymai yra susiję su aplinkybėmis apie jo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tokių parodymų duoti, kaip liudytojas jis niekada nesutiko. Todėl jis negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ (4 t., b. l. 65–67). Nors kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, ekspertizių aktais ir ekspertų apklausų protokolais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuri buvo patikrinta jÄ iÅ¡tiriant bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas toliau iÅ¡dėstomų argumentų pagrindu kaltinamojo parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyviÄ tikrovę, ir laiko juos parodymais, kuriuos duodamas kaltinamasis D. V. siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau aptariamais įrodymais. Nukentėjusysis Å . M. parodė, kad dėl kaltinamojo D. V. ir jo draugų bei pažystamų A. S., E. V. ir G. J. melagingų liudijimų jis nukentėjo moraliÅ¡kai, finansiÅ¡kai, psichologiÅ¡kai.

Å ių asmenų melagingi parodymai apie automobilių greitį tiriamos 2014 m. sausio 30 d. metu, kur ir kaip jie važiavo, suklaidino pareigÅ«nus, dėl jo sÅ«naus E. M. žūties buvo apkaltina jį vežusi jo sužadėtinė G. L., dabartinė pavardė G.. Tyrimas ir teismo procesas truko beveik trejus metus. Jis turėjo pats ieÅ¡koti duomenų, įrodinėti avarijos aplinkybes. Kadangi jis nėra specialistas, turėjo kreiptis į advokatÄ A. M., kuris yra ilgÄ laikÄ dirbęs prokuratÅ«roje ir turi tokio darbo patirties.

Po beveik ketverius metus trukusio bylos nagrinėjimo visose instancijose jo sūnaus žūties kaltininkas A. S. pasislėpė ir iki šiol nėra nubaustas, slapstosi. Visas bylos tyrimas jam kainavo labai daug išgyvenimų, jam buvo labai sunku daryti tai, ko neišmano. Iš pradžių suklaidinti policijos pareigūnai laikėsi kitokios pozicijos, niekas nenorėjo su juo kalbėti. Jis įžvelgė, kad kiti asmenys meluoja, o teisėsaugos pareigūnai pradiniame bylos tyrimo etape galvojo kitaip. Be advokato jis nebūtų surinkęs reikiamų duomenų, jis turėjo pats užsakyti ekspertizes.

Jei minėti asmenys nebÅ«tų melavę, teisėsaugos pareigÅ«nai bÅ«tų patys iÅ¡tyrę bylÄ ir jam nebÅ«tų reikėję imtis papildomų veiksmų, kurie kainavo ir tam tikrus pinigus, kÄ jis įvardijo jam padaryta turtine žala. KiekvienÄ veiksmÄ reikėjo pertikrinti ir įrodinėti iÅ¡ naujo, teisėsaugai buvo daug darbo, jam buvo sunku psichologiÅ¡kai. To nėra bylos medžiagoje, tačiau kaltinamasis D. V. buvo atvykęs pas jį į darbovietę, minėjo, kad užsakė miÅ¡ias jo sÅ«nui, taip pat pasakė, kad užsako miÅ¡ias jam, Å .

M. ir G. L.. Jo supratimu, žargonu toks pasakymas reiškia, kad jam bus blogai, kad jį gali sumušti, užmušti ar kažkas tokio. Kai D. V. pamatė, kad jis į tai nesureagavo, tik padėkojo, kad rūpinasi, jis paklausė jo žmonos vardo ir pasakė, kad mišias užsakys ir jo žmonai J. M.. Dar po tam tikro laiko kažkas, pasirašęs kaip D. V., jam atnešė laiškelį į darbovietę. Laiškelyje buvo parašyta, kad jei jis sieks objektyvios tiesos, jis žino apie jį neva kažkokius duomenis, kuriuos viešins.

Jei jis kažkokius duomenis žino, galėjo ir posėdyje juos pasakyti. Å . M. nedarė nieko antiįstatymiÅ¡ko ar nelegalaus, kad turėtų ko bijoti. Jis jautė psichologinį spaudimÄ , matė, kad kaltinamasis D. V. anksčiau buvo teistas už teleskopinės lazdos turėjimÄ , girdėjo gandų, kad jis yra susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis. Manė, kad jam gali grėsti realus pavojus, taip pat jaudinosi dėl žmonos. GÄ sdinamas kaltinamojo ir jo draugų jis buvo visus 4 metus. Jo paties parodymai dėl avarijos ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingi.

Å ias aplinkybes jis buvo nurodęs ir tyrėjai, nagrinėjant E. V. bylÄ , bet jos nebuvo įtrauktos, nes D. V. tuo metu buvo paieÅ¡komas, o D. V. byloje jis nebuvo apklaustas. Nukentėjusysis patvirtino BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 135–136). Nukentėjusysis Å . M. papildomai parodė, kad D. V. byloje jis norėjo papildyti savo duotus parodymus, tačiau jam nebuvo leista. Nagrinėjant E. V. bylÄ jis taip pat norėjo iÅ¡samiau paaiÅ¡kinti, tačiau jam buvo pasakyta, kad ne apie tai kalba.

Faktinės aplinkybės, kad automobilį vairavo A. S., buvo nustatytos Kauno apygardos teismo nuosprendyje. Jis apie tai, kad automobilį vairavo A. S., sužinojo 2015 m. balandžio 22 d., kai liudytojai atpažino kaip Mercedes-Benz vairuotojÄ A. S. teismo posėdyje. Toje byloje buvo teisiamas D. V., jis buvo prisiėmęs kaltę dėl avarijos. Po atlikto papildomo tyrimo iÅ¡nagrinėjus bylÄ kaltu buvo pripažintas A. S.. Dėl visų Å¡ių aplinkybių jam buvo padaryta 5000 eurų neturtinė žala. Tai yra ketverių metų įvykiai, kurių net nenorėtų prisiminti, bet turi vis juos pasakoti.

Jis turėjo atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo ir užsiimti visiÅ¡kai jam nežinoma veikla, ieÅ¡koti, nuolat susidurti su situacijomis, kai niekas net nesistengė suprasti ar iÅ¡girsti. Kai suprato, kad aplinkybės, kurios nustatyto vadovaujantis melagingais parodymais, yra neatitinkančios tiesos, bandė pasakyti iÅ¡ paprasto žmogaus suvokimo, kokie duomenys, kÄ rodo, tačiau su juo niekas net nesiÅ¡nekėjo. Prisijungus advokatui A. M., žingsnis po žingsnio jie teikė duomenis, asmenys keitė vienÄ melÄ kitu, davė naujus parodymus teismuose, o jie vėl iÅ¡ naujo turėjo įrodinėti, kad asmenys vėl kitaip meluoja.

Å ioje byloje jie abu su žmona yra civiliniai ieÅ¡kovai, abu praÅ¡o priteisti po 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Jie abu kartu kasdien namie aptardavo įvykį, savo skausmÄ . Kiekvienas tyrimas, įrodymų rinkimas kainavo daug nervų, sveikatos ir laiko. Patvirtina civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus motyvus, savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Jis rado advokatÄ A. M., kuris apsiėmė jam padėti, teikiant duomenis į bylÄ , tinkamai juos įforminant. Gynybai, atstovavimui advokato darbui apmokėti buvo skirta 3262,50 Eur suma, tai jis pagrindė byloje pateiktais mokėjimo pavedimais.Å ios iÅ¡laidos buvo bendras Å¡eimos interesas, tai bendrai Å¡eimos sumokėta suma, kuri sudaro turtinę žalÄ .

Dabar dar pagal pateiktus dokumentus praÅ¡o papildomai priteisti 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Jis yra UAB „MargÅ«nas“ pirkimų direktorius. Jo darbas yra važinėti po užsienį, sudaryti kontraktus su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis. FaktiÅ¡kai ketverius metus niekur nevažinėjo, prarado savo ryÅ¡ius. Nukentėjusioji J. M. parodė analogiÅ¡kai, kaip ir jos vyras Å . M., ji dėl sÅ«naus žūties ir visų Å¡ioje byloje minimų aplinkybių patyrė didelę moralinę traumÄ .

Daugiau kaip keturis metus po eismo įvykio besitęsiantis procesas įrodinėjant tiesÄ kėlė didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad sÅ«nų pražudęs asmuo bus nenubaustas. Dėl Å¡ios priežasties ji patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 5000 eurų, kuri nėra atlyginta. Taip pat praÅ¡o priteisti ir turėtas 300 Eur bylinėjimo iÅ¡laidas, jas patvirtina teismui pateikti dokumentai: pinigų priėmimo kvitas, sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 449 ir sudarytÄ su gynėju advokatu A.

M. Teisinių paslaugų sutartis Nr. 34/18 (5 t., b.l. 7-9). Nukentėjusioji G. G. (buvusi pavardė – L,) parodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji avarijos neprisiminė, nematė, kas vairavo kitÄ automobilį. Dėl sveikatos, streso, Å¡oko visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminė, todėl jos parodymai nebuvo tikslÅ«s. Jei ne kaltinamojo D. V. melas, tyrimo vilkinimas, viskas bÅ«tų pasibaigę greičiau ir ji iÅ¡ pradžių nebÅ«tų kaltinama dėl autoavarijos sukėlimo.

Ji buvo tiesiogiai ir netiesiogiai kaltinama tiek pačios advokatės A. R., tiek D. V.. Dėl to jai buvo Å¡okas, jai buvo sunku. Å itas įvykis turėjo įtakos jos sveikatai. Ji turėjo nuolat lankytis teismuose, samdytis advokatus, įrodinėti savo nekaltumÄ ir kaskart iÅ¡ naujo iÅ¡gyventi skausmÄ . Žiniasklaidoje rašė, kad ji kalta ir nužudė savo sužadėtinį. Dėl draugo netekties buvo didžiausia žala. Kai buvo nubaustas A. S., žiniasklaidoje neparašė, kad iÅ¡ tiesų G. L.-G. nėra kalta.

Savo civilinį ieškinį palaiko. Ieškinio nebūtų, jei nebūtų melagingų parodymų. Viskas būtų greičiau pasibaigę, nors skausmas išlieka. Jos išlaidas kompensavo draudimo bendrovė. Dėl neteisėto apkaltinimo iš A. S. nuosprendžiu jai buvo priteista 17 tūkstančių eurų neturtinės žalos bei gydymo išlaidos. Po avarijos jai buvo vidinis kraujavimas, buvo pašalinta blužnis. Ji kelis mėnesius gulėjo ligoninėje, pirmas dienas buvo komoje, buvo bendri kūno sužalojimai, nedarbinga buvo apie pusę metų.

Po pusės metų jai buvo nustatyta trauminė epilepsija, nuo kurios gydosi iki Å¡iol. Pakartotinai į ligoninę gulėsi dar keletÄ kartų 2015 metais, 2016 metais. Trauminė epilepsija atsirado nuo streso, jÄ reikės gydyti visÄ gyvenimÄ , ypač kol dar organizme yra stresinė bÅ«sena. Jei nebÅ«tų buvę tiek teismų, galbÅ«t nebÅ«tų taip, kaip yra Å¡iai dienai. Ji ir dabar geria vaistus, epilepsijos situacija gerėja, priepuoliai nesikartoja. Antidepresantus ji gėrė ilgiau nei trejus metus, be vaistų negalėjo gyventi.

Po trijų metų žinia, kad A. S. bus nubaustas, jai buvo lyg Å¡viesa tunelio gale. Mano, kad jos psichinė bÅ«klė bÅ«tų geresnė, jei asmenys nebÅ«tų melavę, nebÅ«tų reikėję nuolat prisiminti įvykio ir viskÄ vėl iÅ¡ naujo iÅ¡gyventi. Taip pat ji patyrė didžiulį emocinį smÅ«gį, kai iÅ¡vykusi į kelionę internetinėje svetainėje „Kas vyksta Kaune“ pamatė, kad į avarijÄ patekęs jos automobilis yra eksponuojamas prie prekybos centro „Akropolis“ su iÅ¡kaba, kad vairuoti reikia atsargiai, nes neva vairuotojas žuvo, keleivis sunkiai sužalotas dėl virÅ¡yto greičio.

Ten buvo užraÅ¡yta neteisybė, kad neva mirė vairuotojas, ne keleivis. Tai pamačiusi paskambino Å . M.. Jeigu bÅ«tų pasibaigęs ikiteisminis tyrimas, bÅ«tų sunaikintas automobilis, jai nebÅ«tų reikėję į tai žiÅ«rėti, iÅ¡gyventi dėl žmonių klaidinimo, matyti automobilį, patekusį į avarijÄ . Tai buvo skaudu jai ir kitiems nukentėjusiesiems. Ji mano, kad kaltinamasis D. V. yra kaltas dėl jos emocinės bÅ«klės. Jis apkaltino jÄ , Å¡meižė jÄ , visiems teigė, kad iÅ¡ tiesų automobilį vairavo jis, nors iÅ¡ tikrųjų nevairavo, bandė apginti A.

S.. Jei ne toks jo elgesys, visas tyrimas ir bylos nagrinėjimas bÅ«tų pasibaigęs greičiau. Trauminė epilepsija jai prasidėjo po avarijos. Kaltinamasis tiesiogiai nesukėlė jai epilepsijos, bet galbÅ«t jai liga nebÅ«tų pasireiÅ¡kusi, jei nebÅ«tų buvę tiek per jį patirto streso. Ji mano, kad E. V. ir D. V. kaltės yra skirtingos: D. V. prisiėmė ne savo kaltę ir bandė apginti tikrÄ jį kaltinamÄ jį, o E. V. tiesiog pritarė jiems ir teigė, kad ji matė, kad važiavo ne A. S., o D.

V.. E. V. tik pritarė jiems, sukÅ«rė jų žodžiams alibi. (5 t., b.l. 21-24, 43-44). Ekspertas D. T. parodė, kad trauminė epilepsija atsiranda tik dėl galvos traumos, kai iÅ¡silieja kraujas. Jo suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje ir gydymo įstaigos pateiktoje ligos istorijoje nėra nei vienos užuominos apie nukentėjusiosios G. G. galvos traumÄ , jokių iÅ¡orinių sužalojimų. Nukentėjusiajai buvo padaryta kompiuterinė galvos tomograma, bet nenustatyta jokių kraujosruvų. Tam, kad iÅ¡sivystytų epilepsija, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s pakitimai smegenyse, turi iÅ¡silieti kraujas.

Å iuo atveju to nėra, tik pilvo ir krÅ«tinės trauma, dėl to plyÅ¡o blužnis ir sužalojimas įvertintas sunkiu. Susieti su trauma tos epilepsijos negalima, nes nėra galvos traumos. Paskaičius ligos istorijÄ , matyti, kad nukentėjusioji atsigulė stacionare po 11 mėnesių. Apie trauminę epilepsijÄ nekalbama, ten diagnozuojama nepatikslinta epilepsija, remiantis pacientės paaiÅ¡kinimais. Tam, kad bÅ«tų galima sieti su trauma, epilepsija turi bÅ«ti trauminė. Tam, kad rimtai bÅ«tų galima diagnozuoti epilepsijÄ , turi bÅ«ti epilepsijos priepuolis stacionare, jo stacionare nebuvo nustatyta.

Turi būti encefalograma, su bangų pakitimu, būdingu epilepsijai. Epilepsija nenustatyta, palikta diagnozė – nepatikslinta epilepsija. Po eismo įvykio praėjus kažkuriam laikui gal ir gali atsirasti epilepsija, bet susijusi ne su trauma, o dėl kitų priežasčių. (5 t., b.l. 40-43) Liudytojas D. N. parodė, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-00084-14 grįžo iš Kauno apylinkės teismo ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes paaiškėjo naujos aplinkybės. Buvo priimtas prokuroro nutarimas, panaikinti įtarimus D.

V. atžvilgiu, panaikinant jam įtariamojo statusÄ , bei nutraukti bylÄ D. V. atžvilgiu. Liudytojo D. N. žiniomis teismo posėdyje viena iÅ¡ liudytojų pasakė, kad avarijos metu Mercedes vairavo ne D. V. o kitas asmuo - A. S., kuris pradžioje į bylÄ buvo įtrauktas tik kaip liudytojas. Jis Å¡ios bylos iÅ¡ pradžių aÅ¡ netyrė, bet po grįžimo iÅ¡ teismo Å¡i byla buvo pavesta tirti jam. Apie tai, kad jis bÅ«tų įtariamas kito nusikaltimu (BK 235 straipsnio 1 dalyje) prieÅ¡ apklausÄ D. N. neturėjo, tik norėjo apklausoje iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes. 2016-03-29 apklausinėjo liudytoju apie eismo įvykio aplinkybes, jo kaip tyrėjo apklausos tikslas buvo apklausti D.

V. apie patį įvykį. PrieÅ¡ jo apklausÄ jis manė, kad D. V. jam apklausos metu duos naujus ir teisingus parodymus. Kadangi jo statusas iÅ¡ įtariamojo buvo pasikeitęs, tapo liudytoju, todėl D. N., D. V. iÅ¡aiÅ¡kinęs jam liudytojo teises ir pareigas, pasiraÅ¡ytinai įspėjo dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus. D. V. teigė, kad jis vairavo tiriamo įvykio metu transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis apklausinėdamas D. V. suprato, kad jo parodymai nieko nesiskyrė, nuo anksčiau duotų, kad jis jam davė melagingus parodymus. (2 t., b.l. 136-137, 5 t., b.l. 95).

Liudytoja I. R. parodė, kad ji dirba Kauno AVPK Centro PK vyr. tyrėja, ji nurodė, kad pirminėje byloje Nr. 20-1-00084-14 ta byla nuėjo ne ta linkme, nes buvo suklaidinti tyrėjai nes iÅ¡ pradžių tikėjo liudytojais A. S. ir kitais, kad vairavo D. V.. PaaiÅ¡kėjus, kad viskas buvo ne taip, Kauno apylinkės teismas prokuroro praÅ¡ymu grÄ Å¾ino bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildymu. BylÄ iÅ¡nagrinėjus Kauno apygardos teisme buvo nustatyta tiesa, kad avarijos metu automobilį Mercedes vairavo A. S.. Teismas nustatė, kad visi kiti liudytojai D.

V., G. J. ir E. V., kurie kalba prieÅ¡ingai, kad vairavo D. V., meluoja. Kauno apygardos teismas 2017-02-24 priėmė nutartį, kurioje pranešė Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui, kad galimai apklausti liudytojai davė melagingus parodymus (1 t., b.l. 34), todėl policijoje buvo pradėta bylÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl D. V., G. J. ir E. V. galimai melagingų parodymų davimo bylos tyrimo, ir nagrinėjimo Kauno apygardos teisme, metu. Iki A. S. paieÅ¡kos D. V. nebuvo patrauktas įtariamuoju dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos ir Å¡ioje byloje nebuvo apklaustas kaip spec. liudytojas.

Kai ji jam 2018-06-13 pareiÅ¡kė įtarimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kurį ji pati suformulavo, analogiÅ¡kas buvo visiems trims asmenims, kurie buvo kaltinami dėl melagingų parodymų davimo. Po to 2018-06-13 11:35 – 11:41 val. D. V. apklausė tarnybinėse patalpose įtariamuoju, dalyvaujant jo advokatei AuÅ¡rai Ručienei, jo parodymai buvo užfiksuoti iÅ¡ jo žodžių, jam niekas jokio poveikio nedarė. Ji iÅ¡ bylos, tik nepamena kurios, medžiagos matė, kad buvo kažkokių peripetijų, kad D.

V. ikiteisminio tyrimo metu grasino nukentėjusiajam Å . M. (5 t., b.l. 95-96). Liudytojas G. J., kuris pagal kaltinamÄ jį aktÄ galimai bendrininkavo kartu su kaltinamuoju D. V. ir nuteistÄ ja E. V. padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, teisme atsisakė duoti parodymus (5 t., b.l. 95). Teismas liudytojÄ E. V., kuri taip pat buvo kaltinama bendrininkavusi padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, kartu su D. V. ir G. J., negalėjo iÅ¡kviesti į teismo posėdžius, nes nebuvo galimybės įteikti jai Å¡aukimÄ , todėl teismas priimdamas nuosprendį byloje rėmėsi jos parodymais duotais teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-4645-246/2018, kurie yra užfiksuoti įsiteisėjusiame jos atžvilgiu priimtame Kauno apylinkės teismo 2018-02-26 nuosprendyje.

Šį nuosprendį iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, buvo atmestas nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas ir nuosprendis nepakeistas (2018-11-28 Kauno apygardos teismo nutartis (5 t., b.l. 85-92)). IÅ¡ jo matyti, kad teisme nuteistoji E. V. neprisipažino padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad buvo apklausiama, kaip liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose dėl 2014-01-30 apie 20.25 val. Kaune, K. M. pr., A. Juozapavičiaus pr. ir M. K. Čiurlionio g. sankryžoje įvykusio autoįvykio davė teisingus parodymus, papasakojo tiesÄ , kad tuo metu automobilį "Mersedes Benz" valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. V., o Å¡alia jo keleivio pusėje sėdėjo A. S.. Ji su G. J. važiavo jos mamos automobiliu, kurį vairavo ji. Važiavo 60 – 70 km/h greičiu, Å¡iek tiek atsilikusi nuo D. V. vairuojamo automobilio. Tai kÄ matė ji papasakojo ikiteisminio tyrimo metu bei teismuose ir nežino, kodėl teismai ja nepatikėjo. Su nei vienu nebuvo susitarusi duoti melagingus parodymus dėl eismo įvykio. Su G. J. buvo artimi draugai, jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę užsienyje.

D. V. ir A. S. pažinojo kaip G. J. draugus, ji ir Å¡ie asmenys buvo geri draugai. Å iuo metu su nei vienu iÅ¡ jų nebebendrauja. G. J., D. V. ir A. S. paskutinį kartÄ matė tik teisme dėl eismo įvykio. Parodė, kad nematė momento, kai A. S. ir D. V. įlipo į automobilį Mercedes Benz prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į Kauno miesto centrÄ iÅ¡ AukÅ¡tųjų Å ančių, nematė ir to momento, kai iÅ¡ Å¡io automobilio iÅ¡lipo A. S. ir D. V. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio Mercedes Benz po autoįvykio. (4 t., b.l. 13-22)).

Teismas priimdamas apkalinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje byloje kaltinamojo D. V. atžvilgiu remiasi įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje, kurios procesinio sprendimo Nr. 20-1-00084-2014-3. 2014 m. sausio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014 m. sausio 30 d. apie 20.29 val. Kaune, K. M. - A. Juozapavičiaus pr. ir nuovažos į M. K. Čiurlionio g. sankryžoje, apžiÅ«rėta įvykio vieta Kaune, K. M. pr. (1 t., b. l. 48–55). IÅ¡ 2014-01-30 Kauno apskr.

VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-jo bÅ«rio vyresniojo patrulio A. U. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014-01-30 atvykęs į eismo įvykio vietÄ Kaune, po M. K. Čiurlionio tiltu, rado susidÅ«rusius automobilius „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Mercedes“ vairuotojas D. V. paaiÅ¡kino, kad važiavo A. Juozapavičiaus pr. link K. M. pr. Ties nusukimu į M. K. Čiurlionio g. staigiai prieÅ¡ jį suko į kairę K.

M. pr. atvažiavęs automobilis „Opel Astra“. Nespėjo net pristabdyti ir trenkėsi į jo deÅ¡inį Å¡onÄ . Opelio vairuotoja apie eismo įvykį nieko negalėjo pasakyti, tik pasakė savo vardÄ , pavardę ir gimimo metus. Å alia sėdėjo keleivis. Medikai konstatavo, kad jis miręs. PareigÅ«nas užrašė liudytojos E. K. telefono numerį (1 t., b.l. 23). 2014-01-30 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, plane, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, buvęs 2014 m. sausio 30 d. apie 20.29 val.

Kaune, K. M. – A. Juozapavičiaus pr. ir nuovažos į M. K. Čiurlionio g. sankryžoje (1t., b.l. 27-34). 2014 m. sausio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad G. L. galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje (1 t., b. l. 44–45). 2014 m. sausio 31 d. suraÅ¡ytas praneÅ¡imas prokurorui apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodyta, kad G. L. galimai padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje (1 t., b. l. 46). 2014 m. vasario 27 d. nutarimu nutarta G. L. apklausti kaip liudytojÄ apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir ji buvo apklausta. (BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (1 t., b. l. 90–91, 93–95). 2014-03-21 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 644/14(02) konstatuota, kad G.

L. padaryti sužalojimai,- odos nubrozdinimai krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imas su kraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, blužnies plyÅ¡imas,- sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1t., b.l. 81-82). 2014 m. kovo 21 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyti G. L. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 106–107). Specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad G. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta, kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (1 t., b. l. 96, 97). 2014-01-31 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 111/14(02) konstatuota, kad E. M. mirties priežastis politrauma: sunki galvos smegenų trauma, sunkus galvos smegenų sukrėtimas (sunkus difuzinis aksonų pažeidimas), dalinis aortos kylančios dalies plyÅ¡imas, kepenų, blužnies, Å¡lapimo pÅ«slės plyÅ¡imai, plaučių sumuÅ¡imas, gaktikaulio virÅ¡utinių Å¡akų, skeveldrinis deÅ¡inės gūžduobės, pilnas kairės sakroilijinės jungties lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu didžiuosiuose pusrutuliuose bei smegenėlėse, kraujosruvos tarpuplaučio ir dubens minkÅ¡tuosiuose audiniuose bei storžarnės pasaite, muÅ¡tinė-plėštinė žaizda nosyje, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡iniame antakyje, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡iniame žande, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inėje blauzdoje.

Tai komplikavosi vidinis kraujavimas į krÅ«tinplėvės ir pilvo ertmes bei tarpuplaučio ir dubens minkÅ¡tuosius audinius, nukraujavimu, Å¡oku (1t., b.l. 50-53). 2014 m. sausio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodytos nukentėjusiojo E. M. mirties priežastys ir laikas (1 t., b. l. 67–70). 2013-02-11 daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktÅ«ra“ vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant geležinkelio tilto per NemunÄ A.

Juozapavičiaus pr. pusėje, 2014-01-30 20.29 val. užfiksuotas vaizdas (1 t., b.l. 70-73). 2014-09-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1099 (14) konstatuota, kad (pagal tuo metu pateiktus duomenis) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz E280“vairuotojo D. V. veiksmai, – važiuodamas apie 108 km/h greičiu, ženkliai virÅ¡ijo didžiausiÄ leistinÄ 50 km/h greitį, dėl to susidÅ«rė su kairio posÅ«kio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“,- techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui (1 t., b.l. 86-94). 2013 m. vasario 11 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu apraÅ¡ytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktÅ«ra“ vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant geležinkelio tilto per NemunÄ A.

Juozapavičiaus pr. pusėje, 2014 m. sausio 30 d., 20.29 val. užfiksuotas vaizdas (1 t., b. l. 56–59). 2014 m. kovo 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėta vieta Kaune, A. Juozapavičiaus pr., geležinkelio tiltas per NemunÄ (1 t., b. l. 61–66). 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1099(14) konstatuota, kad (pagal tuo metu pateiktus duomenis) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojo D.

V. veiksmai,- važiuodamas apie 108 km/h greičiu, ženkliai virÅ¡ijo didžiausiÄ leistinÄ 50 km/h greitį, dėl to susidÅ«rė su kairio posÅ«kio kreive judėjusių automobiliu „Opel Astra“,- techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui (1 t., b. l. 71–79). 2015-06-10 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas A. Å . parodė, kad važiavo su draugais nusipirkti kebabų ir apsisukinėjo vietoje, kur įvyko avarija, matė, kaip iÅ¡ „Mersedeso“ iÅ¡lipo vienas žmogus, pribėgo prie automobilio bandė atidaryti automobilio „Opel“ kapotÄ .

Pribėgus prie kaltininko, kuris vairavo „MersedesÄ â€œ, jis pasakė, kad neturi teisių. „Mersedeso“ vairuotojÄ atsimintų, su juo kalbėjosi, jis sakė, kad neturi teisų, iÅ¡gėręs lyg nebuvo. Salėje „Mersedeso“ vairuotojo lyg nemato, tikrai ne kaltinamasis. Buvo žiema, vilkėjo pÅ«sta striuke, lyg aukÅ¡tesnis, nei kaltinamasis, vairavo ne kaltinamasis, ir iÅ¡lipo tik vienas žmogus, jis pats pasakė, kad skambina draugui, net nepriėjo padėti, sakė "neturiu teisių, paskambinsiu draugui, jei būčiau su teisėmis, kaltas nebūčiau, važiavau pagrindiniu keliu".

VairuotojÄ atpažintų. (1t., b.l. 173-174). 2015-07-01 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytojas G. K. parodė, kad 2014-01-30 apie 20.29 val. buvo A. Juozapavičiaus pr. Važiavo iÅ¡ Akropolio po filmo ir pravažiavus kebabinę norėjo apsisukti ir tuomet susidÅ«rė dvi maÅ¡inos. „MersedesÄ â€œvairavo vaikinas, važiavo vienas. Keleivio nebuvo, matė, kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, keleivis neliko sėdėti maÅ¡inoje, iÅ¡lipo vienas, vairuotojÄ matė, jis buvo priėjęs, pasakė: "jeigu kÄ , ne aÅ¡ vairavau, nes aÅ¡ be teisų" ir skambino draugams, sakė: "atvažiuok, padariau avarijÄ ".

VairuotojÄ Ä¯sidėmėjo gerai, vairavo ne kaltinamasis, ne jis. Jis buvo priėjęs, tikrai ne Å¡itas, tÄ tvirtina, atmintis gerai. Po eismo įvykio iÅ¡ karto pribėgo prie įvykio vietos, praėjo maksimaliai minutė laiko. „Mersedeso“vairuotojas buvo iÅ¡lipęs, prie „Mersedeso“žmonių daugiau nestovėjo. Kaip atrodė vairuotojas atpažintų iÅ¡ nuotraukos - Å¡viesus, už patį žemesnis ir smulkesnis (1t., b.l. 188-189). 2015-11-10 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas A.

Å . atpažįsta A. S., kaip asmenį vairavusį automobilį „Mercedes Benz E280“ (2t., b.l. 10-14). 2015-07-01 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. D. parodė, kad 2014-01-30 apie 20.29 val. vairavo automobilį „Audi“ ir A. Juozapavičiaus pr. matė avarijÄ . Matė kas avarijos metu vairavo MrsedesÄ â€œ, važiavo vienas, matė, kaip iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo vairuotojas, buvo arti, girdėjo kÄ Å¡neka, jis sakė: "kai atvažiuos policija nieko nesakykit, nes aÅ¡ be teisių", jis visiems taip sakė, garsiai sakė.

Atpažinti jį galėtų, tikrai ne kaltinamasis, buvo Å¡viesių plaukų, veidÄ atsimena, panaÅ¡aus Å«gio, bet Å¡iek tiek stambesnis, tikrai ne kaltinamasis D. V. (1t., b.l. 190-191). 2015-11-10 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas G. K. atpažįsta A. S., kaip asmenį vairavusį automobilį „Mercedes Benz E280“(2t., b.l. 15-18). 2016-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-327(15), 11K-78(16) (14) konstatuota, kad 2014-01-30 20;29 val. pateiktame vaizdo įraÅ¡e matomo automobilio judėjimo greitis nurodytoje kelio atkarpoje buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h., jeigu tirti pateiktame vaizdo įraÅ¡e matomas automobilis yra „Mercedes Benz E280“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), tai atsižvelgiant į Å¡io tyrimo metu nustatytas aplinkybes, techniniu požiÅ«riu jos nekeičia 2014-09-03 duotos specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1099914). Techniniu požiÅ«riu, minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ galima tik papildyti, jog tikėtina, kad prieÅ¡ įvykį link susidÅ«rimo su automobiliu „Opel Astra“ vietos automobilis „Mercedes Benz E280“ artėjo stabdomas, todėl prieÅ¡ stabdymÄ automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo didesnis nei 108 km/h, o susidÅ«rimo su automobiliu „Opel Astra“ metu automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo apie 108 km/h. (t. 4, b. l. 29-33).

Å iÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo Å . M. pateikta fizinių mokslų daktaro A. U. 2015-05-15 iÅ¡vada dėl automobilio greičio nustatymo, kurioje nurodyta, kad filmuojamoje atkarpoje prieÅ¡ pradedant stabdyti automobilio „Mercedes Benz E280“ greitis buvo 153,9 km/h (2t., b.l. 19-23). 2015-11-27 UAB „Autotechnum“ atlikus automobilio „Mercedes Benz E280 CDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. WDB2110262A605608, kompiuterinę mazgų diagnostinę analizę ir saugos sistemų analizę duoda atsakymus – iÅ¡vadÄ : suveikusi vairuotojo oro pagalvė, (pagalvės piro užtaisas susideda iÅ¡ dviejų stiprumo lygių, priklausomai nuo smÅ«gio stiprumo, suveikia pirmas arba abu lygiai).

Vairuotojo saugos oro pagalvė autoįvykio metu yra suveikusi abiem lygiais. - Vairuotojo diržo piro užtaiso suveikimas (autoįvykio metu piro užtaiso pagalba diržas fiksuojamas ir patraukiamas atgal apie 3-5 cm.). Diržo mechanizmas ir piro užtaisas suveikęs natÅ«raliomis sÄ lygomis. - Keleivio pagalvės, diagnostikos metu, matomas, tariamas suveikimas yra vieno lygio (pastaba: paprastai kartu įvykio metu, suveikus ir keleivio pagalvei, ji suveikia ne mažesniu stiprumu, kaip vairuotojo, priklausomai nuo smÅ«gio zonos, ribinio greičio bei smÅ«gio stiprumo, įvertinant tyrimo metu gautus greičio rodiklius ir pagrindinio smÅ«gio zonÄ deÅ¡inėje priekinėje automobilio dalyje – keleivio pagalvė turėjo suveikti abiem lygiais, esant keleiviui. -Keleivio diržo piro užtaiso suveikimas (pastaba: diržas fiksuotas, užkirstas praktiÅ¡kai pilnai iÅ¡temptas, kas negali bÅ«ti natÅ«rali sÄ lyga.

Tyrimo metu atlikus mechaninę diržo sutraukimo mechanizmo apžiÅ«rÄ nustatyta, kad diržo apdailos panelėje matomi charakteringi pažeidimai, kurie galėjo atsirasti traukiant dirÅ¾Ä specifiniu kampu, pro keleivio duris ar langÄ (nustatyta pirmosios apžiÅ«ros metu, įtraukta į protokolÄ ). Pats diržo mechanizmas buvo pakeistas, sprendžiant iÅ¡ tvirtinimo iÅ¡ tvirtinimo varžtų apgadinimų – naudotas netinkamas raktas demontuoti mechanizmÄ , taip pat, pats mechanizmo piro užtaiso „laidynas“ apgadintas (nukirpti laidai, sujungta, panaudota izoliacinė medžiaga), diržo mechanizmas – ne Å¡io automobilio (skiriasi automobilio instaliacijos laidų ir piro patrono laidų spalvos kirpimo ir jungimo vietoje).

Nustatyti diržo apdailos detalės tvirtinimo elementų trÅ«kumai, apgadinimai dėl nekokybiÅ¡ko iÅ¡rinkimo/surinkimo. Piro užtaisas suveikęs, bet ne įvykio metu (pagal vėlai nustatytÄ suveikimo laikÄ ), arba jo suveikimas galėjo bÅ«ti dirbtinai imituotas pajungiant 12V įtampÄ Ä¯ piro patronÄ . - Atliekant dalinį priekinės apdailos panelės, keleivio pusės saugos pagalvių zonos demontaÅ¾Ä nustatyta: apgadintas Å¡oninės deÅ¡inės pusės salono ventiliacijos grotelių tvirtinimo mechanizmas (iÅ¡laužtos).

Grotelės su ortakiu tvirtinamos trimis varžtais, vienas jų – po apdailos juosta, sekantis – po Å¡oniniu dangteliu, trečias – paslėptas, pastarasis ir buvo iÅ¡laužtas, nes jo atsukimas pakankamai sudėtingas, reikalaujantis daugiau laiko. Per angÄ išėmus groteles, buvo atjungta keleivio saugos pagalvės (pirmo lygio) piro užtaisas, sulaužant jungties fiksavimo mechanizmÄ , po to jungtis įjungta ne iki galo, tik imituojant jos pajungimÄ fiziÅ¡kai, tačiau, dėl kontakto nebuvimo iÅ¡ kompiuterinės diagnostikos pusės matomas minėto piro užtaiso atjungimas ar suveikimas (identifikuojamas vienodai).

Nustatytas keleivio saugos pagalvės atjungimo laikas. Atjungimas įvykdytas 5min.16s.(316s.) vėliau, nei suveikė vairuotojo saugos pagalvė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagalvė negalėjo bÅ«ti atjungta prieÅ¡ įvykį, o atjungta praėjus minėtam laikui po įvykio. Saugos pagalvių valdymo modulyje laikas skaičiuojamas nuo ekploatacijos pradžios įjungus degimÄ . Piro užtaisų atjungimo laikas skaičiuojamas nuo atjungimo momento (laikas fiksuojamas ir stabdomas to piro užtaiso, kuris buvo suveikęs ar atjungtas).

Dėl galimo degimo įjunginėjimo, pavyzdžiui., transportavimo metu ar kitais atvejais, praėjęs bendras laikas yra 5min. 16 s. (316s.). iki keleivio saugos pagalvės ir diržo piro užtaiso atjungimo, vairuotojo pagalvės suveikimo atžvilgiu. Atlikus minėto keleivio saugos oro pagalvės pajungimÄ Ä¯ valdymo modulį, taip pat keleivio sėdėjimo priekinėje vietoje jutiklio B48 testavimÄ , įvertinus tai, kad iÅ¡oriÅ¡kai keleivio saugos oro pagalvė – nepažeista, įsitikinta, kad keleivio saugos sistema įvykio metu veikė be trikdžių. - Ä®vykio metu keleivio saugos pagalvės mechanizmas ir keleivio identifikavimo mechanizmas sėdynėje – veikė tinkamai, esant keleiviui, ji bÅ«tų suveikusi.

Kadangi pagalvė nėra suveikus, galima teigti, kad keleivio priekyje įvykio metu nebuvo. Keleivio pagalvės 1 lygio atjungimas ir diržo mechanizmo/piro užtaiso sugadinimas ar pakeitimas buvo atliktas po įvykio praėjus 5 min. 16 s. sÄ lyginai vertinant saugos oro pagalvių modulio motovalandas, kurios skaičiuojamos nuolat tik atlikus degimo įjungimÄ . Iki keleivio saugos oro pagalvės atjungimo, taip pat, diržo mechanizmo atjungimo/sugadinimo degimas sumoje buvo įjungtas minėtÄ laiko tarpÄ , vertinant vairuotojo oro pagalvės suveikimo metu užfiksuotÄ laikÄ . - ABS (stabdžių prieslydžio sistemos) suveikimo momentu prieÅ¡ įvykį, jau suveikus 9 ciklus (9 stabdymo jėgos padavimo į ratus ir atleidimo ciklai), kitaip tariant, stabdymo kelio pabaigoje, bet iki prieÅ¡ suveikiant sekančiam „ESP“ (stabilumo programos, Å¡oninio slydimo modulis) blokui -užfiksuotas automobilio greitis yra 135 km/h. - ESP suveikimo momentu, po ABS bloko suveikimo, prieÅ¡ įvykį, (atsiradus Å¡oniniam pagreičiui ar slydimui, bet iki ESBASG (stabdžių sistema) modulio fiksuojamo generatoriaus atjungimo ar užgesimo užfiksuotas automobilio greitis yra 114 km/h. - EHBASG modulyje po ABS ir ESP modulių suveikimo, fiksuojamas įtampos kritimas, pažeidus priekinėje automobilio dalyje esantį elektros generatorių, arba užgesus (iÅ¡ karto po kontakto).

Gedimo (sÄ lygos) atsiradimo momentu užfiksuotas automobilio greitis yra 102 km/h. - CDI (variklio valdymo modulis) fiksuoti pažeidimo momentai ir parametrai (momentinis kuro iÅ¡puÅ¡kimas 32-37 mg/Hub) leidžia spręsti, kad susidÅ«rimo momentu akseleratoriaus pedalas buvo nuspaustas dalinai 1/2-2/3, kartu su stabdžio pedalu (2t., b.l. 24-28). Apklaustas liudytoju A. S. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 važiavo automobilyje „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo sesers A. vardu.

Automobilį vairavo D. V.. Sėdėjo Å¡alia vairuotojo, matė eismo įvykio aplinkybes. Visi važiavo link Akropolio, Ernesta važiavo iÅ¡ galo. Privažiavo netoli tilto, kur yra perėja. Ernesta pristabdė prie perėjos, o jie važiavo trečia eile link Akropolio. Važiavo ne didesniu nei 60 ar 70 km/h. Pamatė atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , kuri turėjo sustoti, tačiau nesustojo, o kirto dvigubÄ juostÄ , suko iÅ¡ ketvirtos. Darius suko vairÄ Ä¯ kitÄ pusę, tačiau jie atsitrenkė į maÅ¡inÄ .

Viskas įvyko labai greitai. Tada jie pribėgo prie „Opel Astra“ir pamatė, kad panelė su berniuku sėdi, pulso pas berniukÄ jau nebuvo. Jis buvo baisiame Å¡oke (1t., b.l. 57-58). 2017-02-24 baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-493/2017 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr.20-1-00084-14) buvo priimtas įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir konstatuota, kad jis 2014 m. sausio 30 d., apie 20:25 val., Kaune, A.

A. Juozapavičiaus pr., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link K. M. pr., sankryžoje su K. M. pr. ir nuovaža į M. K. Čiurlionio g., tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 10 d.) 9, 14, 133, 135, 231.4 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, virÅ¡ijo gyvenvietėje leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį, važiavo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas – matomumÄ tamsiu paros metu, eismo intensyvumÄ mieste, pėsčiųjų perėjų buvimÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, dėl to susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi atvažiavusiu, kairio posÅ«kio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. L., dėl tokių jo veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Opel Astra“ keleivis E. M. nuo patirtos politraumos mirė, o vairuotojai G. L. dėl blužnies plyÅ¡imo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu bÅ«du A. S. tyčia nužudė E. M., o G. L. padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis A. S. nubaustas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtÄ sias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė bausmė 11metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (3 t., b.l. 93-107).

Å is nuosprendis paliktas galioti 2017-07-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (3.t., b. l. 108-127). Lietuvos Aukščiausiasis teismas bylÄ Nr. 2K-100-696/2018 iÅ¡nagrinėjęs kasacine tvarka 2018-03-06 nutartimi nuteistojo A. S. kasacinį skundÄ atmetė. Tuo remiantis negalima kvestionuoti žemesnių teismų Å¡ioje byloje priimtais sprendimais dėl baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-2014-3 iÅ¡tirtų veikų teisinio kvalifikavimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kurios žemiau iÅ¡vardintos.

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui praneÅ¡ta, kad liudytojai E. V., G. J. ir D. V. galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 34). Apklausta liudytoja E. V. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 susitiko su draugais ir nutarė nuvažiuoti į „Akropolį“pavalgyti. IÅ¡važiavo dvejais automobiliais. Ji vairavo „Toyota Corolla“. Kartu su ja važiavo G. J.. Kitu automobiliu – „Mercedes Benz” – važiavo Darius ir ArÅ«nas.

Vairavo Darius. IÅ¡ AukÅ¡tųjų Å ančių nusileido į A. Juozapavičiaus pr. ir važiavo link K. M. pr. „Mercedes“ važiavo pirmas, o ji paskui, atsilikusi gal 20-30 metrų. PrieÅ¡ geležinkelio tiltÄ kelias dalijosi į keturias eismo juostas. „Mercedes“ judėjo trečia juosta, o ji – ketvirta. Greitis galėjo bÅ«ti iki 70 km/h. Matė, kaip įvyko susidÅ«rimas. Sustojo įvykio vietoje. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2014-01-30 vakare, tiksliai laiko nepamena su automobiliu „Toyota Corolla“, valst.

Nr. nepamena, kartu su buvusiu draugu G. J. atvažiavo į AukÅ¡tuosius Å ančius, tikslios gatvės nežino, pas jo pažįstamÄ A. S.. Nuodugniai visų detalių nepamena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, bet žino, kad nusprendė nuvažiuoti į Akropolį pavalgyti. A. S. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. nežino, vairavo pažįstamas D. V., A. S. sėdėjo Å¡alia keleivio vietoje. Nusileidus nuo kalno, prie „Norfos“ parduotuvės įvažiavo į Juozapavičiaus pr. ir važiavo link K.

M. pr. Automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas D. V., važiavo priekyje nutolęs apie 20-30 metrų atstumu, važiavimo greitis galėjo bÅ«ti apie 70 km/h. Artėjant A. Juozapavičiaus pr. link geležinkelio tilto, prie paskutinės pėsčiųjų perėjos, kuri buvo prie deÅ¡inėje pusėje besibaigiančių gyvenamųjų namų, sustojo praleisti pėsčiojo, iÅ¡ kurios pusės ėjo pėsčiasis negali pasakyti, nes nepamena, D. V. vairuojamas automobilis nuvažiavo toliau. Praleidus pėsčiÄ jį pradėjo važiuoti toliau, „Mercedes“ automobilis buvo priekyje, matė jo galinius žibintus, jis tuo metu buvo netoli geležinkelio tilto.

Važiuodama ketvirta juosta staiga pamatė, kaip, kiek pamena, lygtais trečia juosta važiavęs automobilis „Mercedes Benz“staiga metasi į dešinę, tuo pačiu momentu pamatė priešinga kryptimi važiavusį automobilį, kuris suko į kairę visiškai prieš pat atvažiuojantį „Mercedes Benz“ automobilį. Iš karto po akimirkos įvyko susidūrimas. Po eismo įvykio staiga pradėjo stabdyti, sustojo dešinėje kelio pusėje, netoli visuomeninio transporto sustojimo. Pamena, kad pati išlipusi iš automobilio iš karto nubėgo dešiniu šaligatviu prie įvykio vietos.

Kaip prie įvykio vietos pateko kartu važiavęs Gediminas nepamena dėl patirto šoko pamačius įvykį. Kuomet pribėgo prie įvykio vietos jau buvo prisirinkę daug žmonių, taip pat prie įvykio vietos buvo sustoję daug automobilių su įjungtais avariniais ženklais. Matė, kad automobiliai stipriai sudaužyti, kiek pamena, D. V. ir A. S. paklausė kaip jų sveikata, jie niekuo nesiskundė, matė, kad kitame automobilyje „Opel“, modelio nepamena, yra nukentėjusiųjų, tačiau arti nėjo.

Netrukus į įvykio vietÄ suvažiavo medikai, gelbėtojai, policija, kas atvyko pirmieji nepamena. Kiek laiko įvykio vietoje buvo, nepamena, po to kartu su G. J. buvo atvykusi į kelių policijÄ , kur buvo D. V. ir A. S. (1t., b.l. 59-60, 2t., 29-30). 2015-04-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja E. V. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (1t., b.l. 143-144). 2015-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip E. V. nurodo autoįvykio vietÄ (2t., bl. 31-33). 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo atskirti ikiteisminiai tyrimai G.

J. ir D. V. atžvilgiu, nes baudžiamoji byla E. V. atžvilgiu yra perduotina teismui (1 t., b. l. 6–10). Kauno apylinkės teismas 2018-02-26 baudžiamojoje byloje Nr. 1-464-246/2018 priėmė nuosprendį kaltinamosios E. V. atžvilgiu, padariusiÄ jai nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje ir jÄ nuteisė 30 MGL bauda, nukentėjusiųjų Å arÅ«no ir J. M. bei G. G. civilinius ieÅ¡kinius tenkino dalinai(4 t., b.l. 13-22). Šį nuosprendį iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, 2018-11-28 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas nuteistosios E. V. gynėjo apeliacinis skundas ir nuosprendis nepakeistas ( 5 t., b.l. 85-92).

Apklaustas liudytoju G. J. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 važiavo automobilyje „Toyota“, kurį vairavo E. V.. Matė, kaip priekyje važiavęs „Mercedes“metasi į Å¡onÄ ir tÄ pačiÄ akimirkÄ buvo smÅ«gis. Kaip judėjo Opelis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ â€“ nesuspėjo pamatyti. Papildomos apklausos metu parodė, kad prieÅ¡ du metus, tiksliai datos nepamena, žino, kad buvo žiema, kartu su savo pažįstama E. V., kuri vairavo automobilį, markės nepamena, atvažiavo pas pažįstamÄ A.

S., gyvenantį AukÅ¡tuosiuose Å ančiuose, tikslaus adreso nežino. Susitikę sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Akropolį, pavalgyti. Kiek pamena, ArÅ«nas pasiÅ«lė kartu pasiimti jo pažįstamÄ Darių, pavardės nežino, tuomet lygtais kartu su Ernesta nuvažiavo iki Dariaus, gyvenančio Žemuosiuose Å ančiuose, adreso tikslaus nežino ir jį pasiėmę atvežė iki ArÅ«no. Tuomet Darius sėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. nežino, kuris, kiek žino, priklauso ArÅ«no sesei, vairo, o ArÅ«nas sėdo Å¡alia, keleivio vietoje ir visi iÅ¡važiavo į Akropolį.

Pro buvusiÄ 3-iÄ ligoninę nusileido žemyn į A. Juozapavičiaus pr. ir pasuko į deÅ¡inę. Priekyje važiavo automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas Dariaus, jie iÅ¡ paskos. Važiavimo greičio negali pasakyti, kadangi automobilio nevairavo, spidometrų parodymo nestebėjo. Važiuojant A. Juozapavičiaus pr. artėjant link Geležinkelio tilto E. V. stabtelėjo prie pėsčiųjų perėjos, praleisti pėsčiojo, kuris nepamena iÅ¡ kurios pusės ėjo, tiksliai negali pasakyti ar buvo visiÅ¡kai E. V. sustabdžiusi automobilį, nes tai buvo seniai.

Ar priekyje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ buvo sustojęs prie perėjos, nepamena. Važiuojant toliau ir artėjant link geležinkelio tilto, nepamena kuria juosta važiuojant, pamatė kaip geležinkelio tiltÄ pravažiavęs automobilis „Mercedes Benz“ metasi į deÅ¡inę ir susiduria su kitu prieÅ¡ais jį sukančiu automobiliu. Po įvykio E. V. iÅ¡ karto prieÅ¡ Geležinkelio tiltÄ sustabdė automobilį, iÅ¡ karto abu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo, ar bėgo, nepamena link įvykio vietos.

Ä®vykio vietoje pamatė kad Dariaus Vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ susidÅ«rė su kitu automobiliu, kurio markės neįsidėmėjo, nepamena kas buvo už kito automobilio vairo ir kiek jame buvo žmonių. Ä® įvykio vietÄ rinkosi daug žmonių, nepamena ar bendravo po įvykio su ArÅ«nu ir Dariumi, nes ten buvo didelė sumaiÅ¡tis, į įvykio vietÄ rinkosi daug žmonių, važiavo spec. tarnybų automobiliai. Ä®vykio vietoje kaip stebėtojas buvo gan ilgÄ laikÄ , galimai valandÄ ar dvi, tiksliai nepamena.

Kur po to iÅ¡vyko – nepamena (1 t., b.l. 61-62, 2t. 34-35). 2015-04-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. J. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (1 t., b.l. 141-142). 2015-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip G. J. nurodo autoįvykio vietÄ (2 t., b. l. 36-38). 2018 m. birželio 25 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas G. J., jam pasislėpus, atžvilgiu, nes baudžiamoji byla įtariamojo D. V. atžvilgiu yra perduotina teismui (1 t., b. l. 1–5).

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. sausio 31 d. nutarimu nutarta apklausti D. V. kaip liudytojÄ apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 81–82). 2014 m. sausio 31 d. specialiuoju liudytoju apklaustas D. V. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 20.25 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. vairavo automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis priklauso jo draugo ArÅ«no Å¡eimai. Susitikę pas jį namuose AukÅ¡tuosiuose Å ančiuose nutarė nuvažiuoti į Akropolį.

Važiavo dviese, ArÅ«nas sėdėjo Å¡alia, saugos dirÅ¾Ä buvo prisisegęs. Artėjo prie K. M. pr. PrieÅ¡ geležinkelio tiltÄ kelias dalijosi į 4 eismo juostas. Pirma ir antra buvo skirtos sukti į deÅ¡inę. Jis judėjo trečia juosta tiesiai. Tikrai nelėkė beprotiÅ¡ku greičiu. Sankryža buvo pustuÅ¡tė. Matė prieÅ¡ prieÅ¡ais artėjančias automobilio Å¡viesas. Ä®važiavus į sankryÅ¾Ä minėtas artėjantis automobilis, kaip vėliau pamatė „Opel Astra“, prieÅ¡ pat jį pasuko į kairę.

Jo manevras buvo staigus ir netikėtas. PrieÅ¡ posÅ«kį į kairę automobilis sustojęs nebuvo. Negali pasakyti, ar spėjo stabdyti (1 t., b. l. 83–85). 2014 m. spalio 8 d. D. V. buvo apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 ir nurodė, kad automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis (1 t., b. l. 126–127). Byla buvo perduota į teismÄ , jį kaltinant pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. V. 2016 m. kovo 29 d. apklausiamas tyrėjo D.

N. jau nebebuvo joks įtariamasis, kaip jis teigė teismui nagrinėjant jo atžvilgiu bylÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes 2016 m. vasario 26 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Å ukio nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 jo, kaip įtariamojo, atžvilgiu, D. V. veikoje nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių, nutarime nurodant ikiteisminiam tyrimui toliau galint vykti A.

S. atžvilgiu (2 t., b. l. 126–127). Nei buvęs įtariamasis D. V., nei jo gynėja advokatė Aušra Ručienė, šiuo prokuroro nutarimo neskundė, tuo sutikdami su jo teisėtumu, nors tam turėjo dvidešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos. Praėjus šiam terminui, daugiau nei mėnuo laiko nuo nutarimo priėmimo, 2016-03-29, kaip nurodė liudytojas tyrėjas D. N., buvo apklaustas D. V. apie 2014-01-30 eismo įvykį, kurį sukėlė A. S., o ne D. V., kaip jis pradžioje nurodė, siekdamas, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės jo draugas A.

S. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Po to, 2018-06-13 kaltinamasis D. V., apklausiamas įtariamuoju pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyrėjai I. R. nurodė, kad jis 2016-03-29 negalėjo bÅ«ti apklausiamas liudytoju, kadangi egzistavo aplinkybės dėl kurių jis negalėjo bÅ«ti apklausiamas liudytojo statuse, nes jo 2016-03-29 duoti parodymai buvo susiję su aplinkybėmis apie jo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jis tokių parodymų duoti, kaip liudytojas niekada nesutiko (4 t..b.l. 65). Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. kovo 29 d. liudytojo D.

V. apklausos protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14, jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. D. V. melagingai nurodė tiriamo eismo įvykio aplinkybes, tai yra jis parodė, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 20.30 val. iš Aukštųjų Šančių rajono, nuo draugo A. S. namų, tikslaus adreso nežino, nes ten nežino gatvių pavadinimo, išvažiavo su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. S.. Automobilis, kiek žino, priklausė A.

S. sesei, pats A. S. vairuoti negalėjo, nes jam buvo atimta teisė vairuoti. A. S. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, abu buvo prisisegę saugos diržais. Nusileidus nuo kalno pro Respublikinę Kauno ligoninę įvažiavo į A. Juozapavičiaus g. ir važiavo į Akropolį pavakarieniauti. Paskui su kitu automobiliu važiavo iš matymo pažįstami Ernesta ir Gedas, kurie yra A. S. draugai, jie važiavo su automobiliu „Toyota“, tikslaus modelio nežino, vairavo mergina. A. Juozapavičiaus pr. link Akropolio važiavo iki 80 km/h.

Eismas tuo metu nebuvo intensyvus, abejomis kryptimis važiavo pavieniai automobiliai. Važiuojant per sankryža su K. M. g. ir nuvažiavimu link M. K. Čiurlionio g. trečia eismo juosta, prieÅ¡inga kryptimi nuo Akropolio atvažiavęs automobilis suko į kairę prieÅ¡ pat vairuojamÄ automobilį, atstumas iki sukančio automobilio galėjo bÅ«ti apie 5-10 m, dar bandė sukti vairÄ Ä¯ deÅ¡inę, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nepamena ar spėjo stabdyti, nes po akimirkos įvyko susidÅ«rimas. Po susidÅ«rimo iÅ¡ karto abu su A.

S. iÅ¡lipo per vairuotojo dureles į laukÄ ir nuėjo prie „Opel“ automobilio pažiÅ«rėti kas nutikę juo vykusiems žmonėms. Vairuotoja mergina ir keleivis vaikinukas buvo be sÄ monės. Netrukus į įvykio vietÄ per keletÄ minučių prisirinko daug paÅ¡alinių žmonių. Atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai pasidomėjo kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuomet pasisakė, kad vairavo automobilį ir po to buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrÄ , kur buvo paimtas kraujo bandinys, po to buvo atvežtas į policijÄ , kur davė pirminius parodymus apie eismo įvykį, vėliau davė iÅ¡samius parodymus įtariamojo apklausos metu atliekant ikiteisminį tyrimÄ (2 t., b. l. 136–137).

Kaltinamajame akte (4 t., b.l. 103-109) kaltinamajam D. V. buvo inkriminuota, kad jis nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje iÅ¡dėstytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas iÅ¡ anksto susitaręs kartu su E. V. ir G. J.. Å ios aplinkybės byloje nenustatytos, jų bendrininkavimas nenustatytas ir E. V. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2018-02-26 priimtame nuosprendyje , todėl jos Å¡alintinos iÅ¡ D. V. pareikÅ¡to kaltinimo. Teismas nustatė, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, davė melagingus parodymus, jam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis visos apklausos metu, tai yra apklausiamas melavo nuo 2016-03-29 11.13 iki 11.41 val., todėl Å¡i laikotarpio patikslinta aplinkybės konstatuojama nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , kad kaltinamasis D. V. padarė Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje iÅ¡dėstytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jo padaryta veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nustačius melagingų parodymų 2016-03-29 davimÄ ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui D. N. ir nenustačius veikÄ kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 235 straipsnio kitose dalyse. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. V. anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, nebaustas administracine tvarka, nėra registruotas priklausomybės ligų ir psichiatrinių ligų įskaitose, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . Å is nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, Å¡i kaltės forma suponuoja didesnį turtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kaltinamajam skirtina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojanti BK 47 straipsnio redakcija (2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 04 28) (Žin., 2011, Nr. 49-2374). Baudos dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parenkama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 47 straipsnio redakcijÄ , ir paskaičiuojamas pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį MGL dydį (37,66 eurų). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Naujausioje teismų praktikoje (civilinė byla 3K-217-690/2017) yra suformuotas naujas patirtos žalos kriterijus.

Jeigu užsitęsia ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas, tai pagilina dar labiau nukentėjusiųjų psichologines traumas. Å i aplinkybė yra svarbus argumentas dėl ko iÅ¡ kaltinamojo D. V. priteistina didesnė patirta žala, nei iÅ¡ Å¡ioje byloje minimos, analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusios, nuteistosios E. V., nes jei ne D. V. bandymas prisiimti kaltę dėl avarijos padarymo, nebÅ«tų užsitęsusi tiek laiko byla dėl avarijos aplinkybių teisingo iÅ¡tyrimo ir avarijos kaltininko nubaudimo.

Tačiau nukentėjusiųjų Å . ir J. M. ir G. G. praÅ¡ymas priteisti didesnes neturtinės žalos sumas, nes jie turėjo papildomų pergyvenimų dėl to, kad policija prie „Akropolio“ Kaune eksponavo sudaužytÄ avarijoje G. G. vairuotÄ automobilį, netenkintinas, nes tai nėra susiję su kaltinamojo D. V. padaryta nusikalstama veika, numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusios G. G. praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ dėl atsiradusios potrauminės epilepsijos, netenkintinas, nes tai nepagrįsta objektyviais įrodymais – medicininiais dokumentais, epikrizėmis, ekspertų iÅ¡vadomis, Å¡ios ligos atsiradimo susietumÄ su tiriamo eismo įvykio pasekmėmis paneigė teisme apklaustas gydytojas ekspertas D.

T.. Nukentėjusysis Å . M. pareiÅ¡kė 3262,50 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kinį grįsdamas byloje pateiktais dokumentais: teisinių paslaugų sutarčių, sÄ skaitų ir mokėjimo nurodymų kopijomis (32 lapai) (4 t., b. l. 147-178). Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai, nes jis nėra pilnai įrodytas, kiek jis susijęs bÅ«tent su kaltinamojo D. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis Å .

M. siekdamas objektyviai iÅ¡tirti 2014-01-30 eismo įvykio, kurio metu žuvo jo sÅ«nus E. M. bei sunkiai sužalota buvo jo sužadėtinė G. L., aplinkybes 2015-02-26 kreipėsi į advokatÄ A. M. dėl teisinių paslaugų ir jis jas nukentėjusiajam teikė, remiantis pateiktais dokumentais, iki 2017-06-02 d. Suprantama, kad to tyrimo tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias įvykio aplinkybes ir kaltininkÄ , surinkti patikimus įrodymus, kad G. L. nėra kalta dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo jų sÅ«nus.

Tam buvo panaudoti 3262,50 eurai, juos nori, kad teismas priteistų iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusysis Å . M. nurodė, kad jis vėliau į teismÄ kreipsis civilinio proceso tvarka dėl nukentėjusiojo Å¡eimai kaltinamojo A. S. padarytos neturtinės žalos, nes žuvo jų sÅ«nus, dėl to jie nespėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio bylÄ nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, kuris nuteisė A. S.. Todėl teismas nukentėjusiajam priteisia 1500 Eur patirtos turtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo D. V., nes jis savo veiksmais yra kaltas, kad trukdė ir klaidino ikiteisminį tyrimÄ , ko pasekoje pats nukentėjusysis turėjo rinkti įrodymus, tam leisti savo ir Å¡eimos lėšas, nes Å¡iems darbams buvo reikalinga kvalifikuoto advokato A.

M. pagalba, nes pats nukentėjusysis Å . M. nėra teisininkas. Likusi neatlyginta patirta turtinė žala gali bÅ«ti priteistina civilinio proceso tvarka iÅ¡ avarijos kaltininko A. S.. Jis su žmona patyrė didelę neturtinę žalÄ dėl eismo įvykio metu žuvusio sÅ«naus, norės Å¡iÄ Å¾alÄ prisiteisti iÅ¡ kaltų asmenų. Jis su žmona Å¡ioje byloje praÅ¡o priteisti po 5000 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu.

Teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrÄ sias žalos atlyginimo taisykles, todėl nukentėjusiųjų Å . M. ir J. M. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iÅ¡ dalies. Teismas konstatuoja, jog akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl kaltinamosios melagingų parodymų patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, buvo trukdomas tiek bylos nagrinėjimo, tiek nukentėjusiųjų laikas, kas tiesiogiai įtakojo ir jų iÅ¡gyvenimus.

Teismas susipažinęs su nukentėjusiųjų pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais ir juos įrodančiais įrodymais, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų nurodyta patirta neturtinė žala priteistina, tačiau mažesnio dydžio, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , ir į tai, kad jiems priteista turtinės ir neturtinės žalos dalis iÅ¡ nuteistosios E. V. (po 1000 Eur neturtinės žalos ir 290 Eur turtinės žalos), atsižvelgiant į kaltinamojo D. V. turtinę padėtį. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, į tai, kad patys nukentėjusieji Å .ir J.

M. nenukentėjo tiriamajame įvykyje, iÅ¡ kaltinamojo kiekvienam iÅ¡ jų priteistina po 2000 eurų neturtinės žalos. Å iems nukentėjusiesiems priteistina po 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes jie pagrindė įrodymais turėtas atstovavimo iÅ¡laidas (5 t., b.l. 1-3, 6-8) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji G. G. pareiÅ¡kė byloje ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė 300 Eur žalÄ , nes teismo procesui samdėsi advokatÄ A.

M., Å¡ias iÅ¡laidas ji pagrindė teismui pateikta sutartimi ir mokėjimo dokumentais (5 t., b.l. 4-6). IeÅ¡kinio dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ji nurodė kokias kančias ir pergyvenimus turėjo dėl patirtos avarijos, jos sunkaus sužalojimų, skausmo dėl sužadėtinio netekimo, pusės metų gydimosi, taip pat dėl policijoje vykdyto nesÄ Å¾iningo ir apgaulingo bylos aplinkybių tyrimo, kuris pradžioje buvo daromas tik remiantis kaltinamojo ir kitų jo pažystamų po tiriamo įvykio duotais melagingais parodymais.

Buvo patirti dideli dvasiniai iÅ¡gyvenimai. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus nusikalstamos veikos padarymo metu ar iÅ¡ karto po jos, bet turi bÅ«ti įvertinama ir Å¡ių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų įtaka tolesniam gyvenimui, darbinei ar visuomeninei veiklai, Å¡eimos santykiams ir kt. Todėl atsižvelgiant į jos patirtus nepatogumus bei labai neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, ji mano, jog adekvati ir teisinga kompensacija už jai padarytÄ neturtinę žalÄ yra 8000 Eur.

Teismas mano, kad nukentėjusios nurodyta neturtinės žalos dalis mažintina atsižvelgiant į teismų praktikÄ , į tai kad dalis neturtinės žalos yra priteista iÅ¡ tikrojo avarijos kaltininko A. S. (17500 Eur) bei nuteistosios E. V. (1000 Eur), Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (4 t., b.l. 68-70). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: D.

V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas bei kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijÄ , priimtÄ 2011-04-21 įstatymu Nr. X1-1350, galiojusiÄ iki 2017-10-05, skirti D. V. 50 MGL, 1883 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti nuteistÄ jį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801), o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti į teismo Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamųjų bylų raÅ¡tinę (kabineto Nr.120).

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos. Dalinai patenkinti nukentėjusiojo Å . M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. V., nukentėjusiajam Å . M. 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) patirtos turtinės žalos atlyginimo. Dalinai patenkinti nukentėjusiųjų G. G., Å . M. ir J. M. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo D.

V. nukentėjusiesiems: G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur (du tÅ«kstančius eurų); Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų); J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų); Priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. V. nukentėjusiesiems patirtas atstovavimo iÅ¡laidas: Å . M. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų), J. M. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų); G. G., 300 Eur (tris Å¡imtus eurų). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius