27d973c1-059a-48ab-b9f9-5dce4dd9c4ea · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-303-644/2013Proceso Nr. 3-62-3-01089-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 18 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas A. G. , raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos, 20 000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 4-7) nurodė, kad atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo apribotos jo teisės, kadangi laisvės atėmimo vietos sÄ lygos, kurioje jis atlikinėjo bausmę, neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko apie 2,3 kv.m. BÅ«riuose, kur nuteistųjų bÅ«davo nuo 70 iki 90, buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais ir 3 pisuarais. Maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.

Skalbyklos ir džiovyklos patalpos sudaro apie 10 kv.m., jos nėra pritaikytos patenkinti (išskalbti ir išdžiovinti) tokio didelio nuteistųjų skaičiaus poreikio. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Kamerose nėra įrengta šilto vandens, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų, pataisos namai neturi higienos paso, statinio techninio ir techninio energetinio pasų.

Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, pastatai neatitinka prieÅ¡gaisrinių reikalavimų, netinkama vėdinimo sistema, nėra evakuacijos išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sÄ lygos atsirasti bei veistis graužikams ir tarakonams. LR teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad 11-1-1 vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m., 11-1-2 kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punktas nustato, jog turi bÅ«ti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 17 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka; 27 punktas numato, kad maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų bÅ«riuose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir Å¡ilto vandens sistema; 46 punktas nustato privalomÄ higienos paso turėjimÄ ; 60 punktas numato, jog neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

LR Konstitucijos 21 straipsnis skelbia, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18,3 ir 18,4 punktuose nurodoma, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatytos minimalios laikymo sÄ lygų normos bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , nesudarant normalių bausmės atlikimo sÄ lygų, žeminant pareiÅ¡kėjo orumÄ ir garbę, dėl ko patyrė didžiulę neturtinę žalÄ . Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) buvo sutrikdyta ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-17) atsakovo atstovas nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ , gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma.

Todėl nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose, gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pataisos įstaigos gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), vėdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausykloms. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iÅ¡ Antrosios valdybos bÅ«rių patalpų, jie pateikti kiekviename bÅ«ryje. PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos sveikatos priežiÅ«ros tarnyba turi higienos pasÄ , statinio techninį pasÄ , todėl paneigtinas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad Å¡ių dokumentų atsakovo atstovas neturi. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , remiantis kuria visos gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytÄ , administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pataisos įstaigoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, patalynės ir pataisos įstaigos nuteistiesiems skirti drabužiai skalbiami centralizuotai 2012 m. kovo 20 d.

Paslaugų skalbimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu. Pataisos įstaigos prausyklų, tualetų patalpos yra įrengtos tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė – higieninė bÅ«klė atitinka galiojančius teisės norminius aktus. Tai patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2011 m. liepos 12 d. patikros aktas Nr. 36-1052 (7). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.A. G. teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Antrojoje valdyboje (Toliau tekste – Pataisos įstaiga). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat buvo neužtikrintos higienos ir sanitarinės sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė laikotarpio už kurį praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau iÅ¡ prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ jis pateko 2012 m. liepos 12 d. (b.l. 84), skundÄ dėl kalinimo sÄ lygų teismui padavė 2012 m. spalio 24 d. (b.l. 9), todėl byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2012 m. liepos 12 d. buvo paskirtas gyventi į I – ojo lokalinio sektoriaus 1 - ojo bÅ«rio 1 brigadÄ (b.l. 84).Atsakovo atstovas teismui vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ skaičiuoja vadovaudamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, patvirtintu Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310, (Toliau tekste - Reglamentas). Å io Reglamento prasme gyvenamosios patalpos - butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai; atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Minėto Reglamento 1 punkte apibrėžta jo taikymo paskirtis - nustatyti pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ juos projektuojant, statant (rekonstruojant, remontuojant), priimant naudoti, renkant jų kadastro duomenis ir registruojant nekilnojamÄ jį turtÄ bei teises į jį, taip pat skaičiuojant statinių kainas, organizuojant jų priežiÅ«rÄ ir vykdant statistinę apskaitÄ Lietuvos Respublikoje.

Å io reglamento nustatyta tvarka pastatų plotai gali bÅ«ti skaičiuojami ir kitoms reikmėms (mokesčių, lengvatų apskaičiavimui ir pan.), jei atitinkamais įstatymais nenumatyta kitaip. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Reglamentu, nepagrįstai siekia padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai.

Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 41-1999) (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:2010), kur nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte nustatant ploto normÄ vienam asmeniui taip pat buvo nurodyta, kad Å¡i norma (ne mažiau kaip 3 kv.m. 1 žmogui) yra taikoma pataisos įstaigų bendrabučio gyvenamajam kambariui (neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d.)(Žin., 2010, Nr. 41-1999).

Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ to, kad Pataisos įstaigoje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, į bÅ«rio/brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotÄ atsižvelgtina tik vertinant bendrÄ sias bausmės atlikimo sÄ lygas.Objektyvių duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje brigadoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios brigados gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos 2012 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 62-4817 nurodyto konkrečios brigados miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 18).Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Pataisos įstaigos I-ojo lokalinio sektoriaus 1 - ojo bÅ«rio 1 brigados gyvenamosios patalpos plotas yra 52,60 kv.m. (b.l. 19,20), Å¡ioje brigadoje yra 18 miegamųjų vietų (b.l. 18), taigi, padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (52,60/18) vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,92 kv.m.A.

G. skunde nurodė, kad Pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m. vienam žmogui.Teismui pateikta 2012 m. lapkričio 9 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b.l. 22,83) patvirtina, kad A. G. 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerÄ penkiolikai parų.

Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 10, į kuriÄ buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, gyvenamasis plotas yra 7,50 kv.m., joje yra dvi miegamosios vietos, todėl padalinus kameros gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (7,5/2), vienam asmeniui minėtoje kameroje teko 3,75 kv.m. (b.l. 82).Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui, bÅ«nant patalpintam į Pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 10, buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui.Tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d. (iÅ¡skyrus 15 parų, kurias pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerÄ ) A.

G. praleido Pataisos įstaigos patalpose, kurių plotas mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos A. G. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d. (iÅ¡skyrus 15 parų, kurias pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y., A.

G. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, permažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, baudos izoliatoriuose nesuteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo bei džiovinimo paslaugo, nėra Å¡ilto vandens ir pan.

Taip sudarytos sÄ lygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, gyvenamieji pastatai neatitinka prieÅ¡gaisrinių reikalavimų, netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo. Pataisos namai neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, nėra Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų, maitinimo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nėra nustatytas vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos ir džiovyklos patalpų minimalus plotas, taip pat nenurodytas nei minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas.

Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprÅ«pina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25, pagrindu (b.l. 54-57). Patalynė ir rankÅ¡luosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintÄ Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos apraÅ¡o nuostatas (b.l. 66-68). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam iÅ¡duodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius.

Gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ tvarkÄ (b.l. 94,95). IÅ¡ Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenų matyti, jog reguliariai yra vykdoma dezinfekcija įvairiose Pataisos įstaigos patalpose ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 32-41). Su specializuota įmone pasiraÅ¡yta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 28-31), taip pat sudaryta higienos ir valymo priemonių pirkimo sutartis (b.l. 23-27).

Teismui nepateikti jokie raÅ¡ytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių Å¡alys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iÅ¡ vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai, jog neskalbiama ar nekeičiama patalynė ir pan. Be to, visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d.

Pataisos įstaigai yra iÅ¡davęs leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l. 43-53). Visa tai įrodo, kad Pataisos įstaiga suteikia nuteistiesiems visas bÅ«tinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, užtikrina Å¡varÄ bei higienÄ gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose. Akcentuotina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5.p., 73.6.p. 73.8.p., 255 p. bei Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara.

Paneigtini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, Žmonių evakavimo planai iÅ¡ Pataisos įstaigos 2- osios valdybos bÅ«rių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam bÅ«riui (b.l. 58-62), taip pat teismui pateiktas Statinio techninis pasas (b.l. 96-104). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus, Pataisos įstaiga neturi Energetinio paso. Atsakovas ABTÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ esmės nepaneigė Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų, tačiau, teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pareiÅ¡kėjui nesuteikia. A. G. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y., tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimÄ , statinio neatitikimÄ prieÅ¡gaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimÄ , Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei Å¡ilto vandens sistemos baudos izoliatorių patalpose nebuvimÄ , per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamÄ skaičių bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo aukščiau nurodyti pažeidimai pažeidė jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . Å ioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal darbotvarkę skirtu miegui laiku. Be to, bÅ«rio, kuriame bausmę atliko pareiÅ¡kėjas bendrojo naudojimo patalpos yra gana didelės (b.l. 19,20) kas iÅ¡ dalies kompensuoja gyvenamam plotui skirtÄ normÄ vienam asmeniui.

Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais), vėdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausykloms, ne visos miegamosios vietos yra nuolat užimtos, taip pat yra reikÅ¡mingos įvertinant bendrÄ sias pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, t.y., neilgÄ pažeidimo trukmę (apie keturis mėnesius), bendrÄ sias bausmės atlikimo sÄ lygas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nežymiai (18 cm2) mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė su skundu ar praÅ¡ymu į Pataisos įstaigos administracijÄ , neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d. (iÅ¡skyrus 15 parų, kurias pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 4 p. teismas, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d. (iÅ¡skyrus 15 parų, kurias pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių) buvo pažeista A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo A. G. reikalavimÄ dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                               A. G.