27d3ffff-d88a-4e26-8a46-8442dda36f18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                         Administracinė byla Nr. I-2678-244/2017                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02715-2016-7                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui D.

P., pareiÅ¡kėjo atstovei N. A., atsakovo atstovui V. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų pakeitimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, patikslintais skundais (I t., b. l. 1–7, 27–33, II t., 40–45), praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK, atsakovas) 2016-05-31 įsakymo Nr. 10-TE-445 (toliau – Ä®sakymas Nr. 10-TE-445) 1 punktÄ dalyje, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, Å¡velnesne tarnybine nuobauda ir panaikinti Vilniaus AVPK virÅ¡ininko pavaduotojo, atliekančio virÅ¡ininko funkcijas, 2016-06-02 įsakymo Nr. 10-TE-450 1 punktÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sutinka su tuo, jog, neturėdamas teisinio pagrindo POLIS II narÅ¡yklėje 2016-01-26 tikrino A.

V. asmens duomenis ir tokiu bÅ«du pažeidė reikalavimÄ tarnybos informacinėse sistemose esančius duomenis naudoti tik tarnybos tikslais. Šį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. PareiÅ¡kėjas nesutinka su tuo, kad vienÄ kartÄ nuvykęs į A. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ vilkėdamas tarnybinę uniformÄ ir iÅ¡ pastarojo tėvo gavęs A. V. telefono numerį elgėsi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Nurodo, kad jis kaip sÄ Å¾iningas žmogus negalėjo ignoruoti savo draugo E. B. praÅ¡ymo atgauti iÅ¡ A.

V. jo pasiraÅ¡ytame skolos raÅ¡telyje nurodytÄ 1000 eurų skolÄ . PareiÅ¡kėjas pirmiausiai norėjo pamėginti pasikalbėti su A. V. ir be ilgai trunkančio bei brangiai kainuojančio teisminio bylinėjimosi gražiuoju įtikinti jį grÄ Å¾inti skolÄ E. B.. PareiÅ¡kėjas nemano, kad A. V. tėvai nurodė sÅ«naus buvimo vietÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas buvo uniformuotas, jo nuomone, iÅ¡ pokalbių jie aiÅ¡kiai suprato, kad pareiÅ¡kėjas jų sÅ«naus ieÅ¡ko privačiais reikalais ir jo tarnyba su tuo nesusijusi.

Teigia, kad, jeigu jis bÅ«tų norėjęs daryti spaudimÄ , visus kartus bÅ«tų važiavęs uniformuotas ir nepaaiÅ¡kinęs, kodėl ieÅ¡ko jų sÅ«naus, arba nurodęs kitÄ priežastį. PareiÅ¡kėjo teigimu, jokie teisės aktai nedraudžia reikalauti skolos grÄ Å¾inimo, nei savo, nei kitų asmenų, o jo nuvykimas į PravieniÅ¡kių pataisos namus su tarnyba visiÅ¡kai nesusijęs, tai privatus reikalas. Bendravimas su A. V. pataisos namuose buvo iÅ¡tirtas ir nenustatyta jokių pažeidimų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2016-05-12 iÅ¡vadoje Nr. 10-IS-119 (toliau – Patikrinimo iÅ¡vada) nepagrįstai teigiama, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose nėra tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad informacijÄ apie nagrinėjamus įvykius jis tarnybiniu praneÅ¡imu pateikė dar prieÅ¡ pradedant tarnybinį patikrinimÄ , nieko neslėpė, pripažino savo klaidas, dėl jų gailėjosi, padėjo atskleisti tarnybinio nusižengimo aplinkybes.PareiÅ¡kėjas teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas Å¡aliÅ¡kai ir tendencingai, o Patikrinimo iÅ¡vada dėl tariamo piktnaudžiavimo tarnyba iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų yra neobjektyvi, hiperbolizuota.

PareiÅ¡kėjas teigia nesiėmęs jokios prievartos ar kitų veiksmų, kokius galimai įsivaizdavo tarnybinį patikrinimÄ atliekantis pareigÅ«nas, norėjo tik pasikalbėti su A. V.. PareiÅ¡kėjo nuomone, visiÅ¡kai lietuviÅ¡kai nekalbančių rusakalbių A. V. tėvų parodymai iÅ¡dėstyti ne tik sklandžia lietuvių kalba bet ir identiÅ¡ki savo turiniu. Neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai atlikus tarnybinį patikrinimÄ buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedÅ«ra. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, yra per griežta, neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijųTeismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytas aplinkybes.Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. 1. 36–40).Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos – skirta už tai, kad: jis, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, 2016-01-26 tarnybos metu, pasinaudodamas jam tarnybos tikslams suteikta prieiga prie policijos informacinės sistemos (toliau – ir PIS), siekdamas padėti savo draugui E. B., tikrino A.

V. bei J. V. asmens duomenis 2016 m. sausio mėn. pabaigoje (tiksli data tyrimo metu nenustatyta), pasinaudodamas iÅ¡ PIS gauta informacija, nuvyko pas V. į namus aiÅ¡kintis su A. V. dėl jo skolos grÄ Å¾inimo E. B.; pareiÅ¡kėjas bendravo su J. V., nes A. V. nebuvo namuose; po poros dienų pareiÅ¡kėjas ne tarnybos metu, vilkėdamas policijos pareigÅ«no uniformÄ , vėl nuvyko į V. namus, kur A. V. tėvams parodė dokumentÄ , kurį pastarieji vertino kaip policijos pareigÅ«no pažymėjimÄ ; sužinojęs, kad A.

V. nėra namuose, pareiÅ¡kėjas išėjo; po keleto dienų pareiÅ¡kėjas vėl buvo atėjęs pas V., šį kartÄ â€“ kartu su E. B. ir bendravo su J. V.; J. V. ir J. V. teigimu, J. V. pareiÅ¡kėjui pasakė sÅ«naus telefono numerį, o kito apsilankymo metu suteikė informacijÄ apie tai, kad sÅ«nus yra sulaikytas ir atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje tik įvertinę pareiÅ¡kėjo, kaip policijos pareigÅ«no, statusÄ . Atlikdamas Å¡iuos veiksmus, pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo tarnyba ir pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 14.2 punktÄ , Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – Registrų naudotojų administravimo taisyklės) 16.1 punktÄ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-17 įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų (toliau – Saugos nuostatų) 37.2 punktÄ , taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus.

Atsakovės iniciatyva pareiÅ¡kėjo veiksmus įvertino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK), kuri 2016-05-26 raÅ¡tu Nr. S-853-(2.5) atsakovę informavo, kad 2016-05-12 posėdyje apsvarstė Patikrinimo iÅ¡vadÄ ir nusprendė pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus.Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus reikÅ¡minga yra tai, kad 2016-01-26 pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas jam tarnybos tikslams suteikta prieiga prie PIS, POLIS II narÅ¡yklėje tikrino A. ir J.

V. asmens duomenis ir jais pasinaudojo ne tarnybinei veiklai vykdyti; pareiÅ¡kėjas informacijÄ apie A. V. buvimo vietÄ iÅ¡ jo tėvo gavo ne kaip privatus asmuo, o kaip policijos pareigÅ«nas (jis buvo uniformuotas, o tai patvirtino jo, kaip pareigÅ«no statusÄ ), Å¡i aplinkybė įpareigojo J. V. suteikti informacijÄ apie sÅ«nų; nagrinėjamoje situacijoje pareiÅ¡kėjas veikė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nes siekė padėti savo draugui E. B. realizuoti tikrÄ ar tariamÄ teisę atgauti pinigus, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Å ie pareiÅ¡kėjo veiksmai vertinami, kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia.Skirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, gali bÅ«ti skiriama už piktnaudžiavimÄ tarnyba ir VPIDVTÄ® reikalavimų pažeidimÄ . Paskirta tarnybinė nuobauda nėra per griežta padarytam pažeidimui, įsakymas paskirti Å¡iÄ tarnybinę nuobaudÄ priimtas įvertinus visus įstatymų keliamus reikalavimus.

Skirtingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, lengvinančiomis aplinkybėmis nelaikytini jo veiksmai 2016-03-18 pateikiant tarnybinį praneÅ¡imÄ apie 2016-03-09 atliktÄ apklausÄ dėl jo veiksmų, kurioje jau dalyvavo Vilniaus AVPK imuniteto pareigÅ«nai, nes Å¡is praneÅ¡imas pateiktas po 10 dienų nuo sužinojimo apie atliekamÄ tyrimÄ ir jau žinant, kad įstaiga disponuoja informacija apie jo atliktus veiksmus, bei siekiant iÅ¡vengti Etikos kodekso 14.5 punkto pažeidimo inkriminavimo. PareiÅ¡kėjo įvykdyta veikla yra nesuderinama su skaidria, neÅ¡aliÅ¡ka ir disciplinuota vidaus tarnyba.Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovas, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skundÄ atmesti.

Teismask o n s t a t u o j a :Byloje ginčas kilo dėl 2016 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 10-TE-445 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jaunesniajam policininkui D. P.“ kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-450 „Dėl jaunesniojo policininko D. P. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos – teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjo nuomone, jam skirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl jis praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Å¡is nusižengimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTÄ® straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siÅ«loma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iÅ¡ svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Ä®statymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra Å¡io akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis.

Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiÅ¡kia, kad tikrinant pareiÅ¡kėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimÄ , teisės taikymo požiÅ«riu bÅ«tina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu bÅ«tina patikrinti, ar iÅ¡vadoje nurodytas pareiÅ¡kėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iÅ¡ tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratÄ , t. y. ar jis gali bÅ«ti laikomas tarnybiniu nusižengimu.Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius 2016 m. gegužės 12 d. parengė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 10-7S-119 (I t. b. 1. 10–16), kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, užimdamas Vilniaus AVPK PR vyriausiojo patrulio pareigas, 2016-01-26 tarnybos metu, pasinaudodamas jam tarnybos tikslams suteikta prieiga prie PIS, siekdamas padėti savo draugui E. B., tikrino A. ir J.

V. asmens duomenis. 2016 m. sausio mėn. pabaigoje (tiksli data tyrimo metu nenustatyta), pasinaudodamas iÅ¡ PIS gauta informacija, nuvyko pas V. į namus aiÅ¡kintis su A. V. dėl jo skolos grÄ Å¾inimo E. B.; pareiÅ¡kėjas bendravo su J. V., nes A. V. nebuvo namuose; po poros dienų pareiÅ¡kėjas ne tarnybos metu, vilkėdamas policijos pareigÅ«no uniformÄ , vėl nuvyko į V. namus, kur A. V. tėvams parodė dokumentÄ , kurį pastarieji vertino kaip policijos pareigÅ«no pažymėjimÄ ; sužinojęs, kad A.

V. nėra namuose, pareiÅ¡kėjas išėjo; po keleto dienų pareiÅ¡kėjas vėl buvo atėjęs pas V., šį kartÄ â€“ kartu su E. B. ir bendravo su J. V.; J. V. ir J. V. teigimu, J. V. pareiÅ¡kėjui pasakė sÅ«naus telefono numerį, o kito apsilankymo metu suteikė informacijÄ apie tai, kad sÅ«nus yra sulaikytas ir atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje tik įvertinę jo, kaip policijos pareigÅ«no, statusÄ . PareiÅ¡kėjas, užimdamas Vilniaus AVPK PR vyriausiojo patrulio pareigas, 2016-01-26 tikrino A.

J. V. duomenis PIS registruose bei peržiÅ«rėjo jų fotografijas ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo. Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (jame nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebÅ«tų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieÅ¡ renkant asmens duomenis), Registrų naudotojų administravimo taisyklių 16.1 punktÄ (jame įtvirtintas draudimas registrų naudotojui naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais), Saugos nuostatų 37.2 punktÄ (jame nustatyta, kad POLIS naudotojai kompiuterius naudoja iÅ¡skirtinai tik tarnybinėms funkcijoms atlikti).

Nustatyti pareiškėjo veiksmai, pasireiškė piktnaudžiavimu tarnyba, Asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 14.2 punkto nesilaikymu, Registrų naudotojų administravimo taisyklių 16.1 punkto ir Saugos nuostatų 37.2 punkto reikalavimų nevykdymu, VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų pažeidimu, įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia, už kurį pareiškėjui skirtina tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Patikrinimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad Statuto 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos gali bÅ«ti skiriama už piktnaudžiavimÄ tarnyba ir VPIDVTÄ® pažeidimÄ .Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) 2016-05-26 raÅ¡tu Nr. S-853-(2.5) „Dėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados vertinimo“ (toliau – VTEK raÅ¡tas) (I t., b. l.

55) pritarė Patikrinimo iÅ¡vados teiginiui, kad pareiÅ¡kėjas tarnybos metu (2016-01-26), tikrindamas fizinių asmenų duomenis valstybiniuose registruose ne tarnybinių funkcijų atlikimui, piktnaudžiavo tarnyba ir tokiais veiksmais pažeidė VPIDVTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus.Vilniaus AVPK 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-TE-445 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jaunesniajam policininkui D. P.“ skyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos (II t. b. 1. 30–34).Vilniaus AVPK 2016 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 10-TE-450 „Dėl jaunesniojo policininko D. P. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos (II t. b. 1. 34–37).Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl daugumos Patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nėra, t. y. pareiÅ¡kėjas neneigia ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, užimdamas Vilniaus AVPK PR vyriausiojo patrulio pareigas, tarnybos metu naudodamasis POLIS II narÅ¡ykle 2016-01-26, 2016-01-28 tikrino A. ir J.

V. asmens duomenis (I t., b. l. 79–102). Å iuos veiksmus jis atliko siekdamas padėti savo pažįstamam (draugui) E. B.; Å¡iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde, tarnybinio patikrinimo metu teiktuose paaiÅ¡kinimuose (I t., b. l. 17, 18, 61–63, 72, 73), tai matyti ir iÅ¡ E. B. paaiÅ¡kinimo Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriui (I t., b. l. 74). 2016 m. sausio mėn. pabaigoje pasinaudodamas iÅ¡ PIS gauta informacija, nuvyko pas V. į namus aiÅ¡kintis su A. V. dėl jo skolos grÄ Å¾inimo E. B., bendravo su J.

V., vienÄ kartÄ Ä¯ V. namus buvo nuvykęs ir ne tarnybos metu, vilkėdamas policijos pareigÅ«no uniformÄ , J. V. pareiÅ¡kėjui pasakė sÅ«naus telefono numerį, o kito apsilankymo metu suteikė informacijÄ apie tai, kad sÅ«nus yra sulaikytas ir atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje (I t., b. l. 17, 18, 61–63, 72–77).PareiÅ¡kėjas teigia, kad, iÅ¡ pokalbių Josifas ir J. V. aiÅ¡kiai suprato, jog pareiÅ¡kėjas jų sÅ«naus ieÅ¡ko privačiais reikalais ir jo tarnyba su tuo nesusijusi.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teiginius paneigia Patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės. Patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. V. tėvams parodė dokumentÄ , kurį pastarieji vertino kaip policijos pareigÅ«no pažymėjimÄ , o J. V. savo sÅ«naus telefono numerį pasakė ir buvimo vietÄ nurodė tik todėl, kad buvo įsitikinę, jog bendrauja su policijos pareigÅ«nu. Å iÄ aplinkybę patvirtina Josifo ir J. V. parodymai (I t., b. l. 75–77). PareiÅ¡kėjas nesutinka su iÅ¡vada, jog jo veiksmai buvo atliekami dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

Nurodo, kad yra sÄ Å¾iningas žmogus ir norėjo draugui padėti atgauti paskolintus pinigus. Teismas atkreipia dėmesį, kad savanaudiÅ¡kos paskatos apibrėžiamos kaip siekimas turėti iÅ¡ tam tikros neteisėtos veikos kokiÄ nors turtinę naudÄ sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimÄ , užvaldyti turtÄ , įgyti teises į turtÄ , iÅ¡laikyti turimas turtines vertybes arba faktiÅ¡kai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, iÅ¡vengti skolos, turto grÄ Å¾inimo, alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo ar mokėjimo, kito asmens iÅ¡laikymo ir pan.).

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas elgėsi iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, kadangi bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, žinodamas, kad policijos pareigÅ«nui taikomi aukÅ¡ti moralės ir etikos standartai, siekė turtinės naudos savo draugui (E. B.) reikalaudamas skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ A. V., tokiu bÅ«du piktnaudžiavo tarnyba.PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareiÅ¡kėjo padaryti pažeidimai buvo įvertinti griežčiau nei analogiÅ¡ki kitų pareigÅ«nų padaryti pažeidimai ir pateikė medžiagÄ , susijusiÄ su kitų pareigÅ«nų tarnybinių pažeidimų tyrimais ir jiems pritaikyta tarnybine atsakomybe (I t., b. l. 126–178).

Teismas pažymi, kad pareiškėjo tarnybinis tyrimas ir kiti pateikit byloje tarnybiniai tyrimai nėra analogiški, juos sieja tik neteisėtas naudojimasis policijos duomenų bazėje esančiais duomenimis, tačiau tolimesnis informacijos panaudojimas skiriasi. Kiekvienas asmens tarnybinės atsakomybės taikymo klausimas yra individualus, todėl pateiktoji medžiaga savaime negali būti pagrindu pareiškėjui skirtai tarnybinei nuobaudai sušvelninti. Pareiškėjas nesutinka su išvada, jog jo veiksmuose nėra tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Viena iÅ¡ tokių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nurodo tai, kad informacijÄ apie nagrinėjamus įvykius jis tarnybiniu praneÅ¡imu pateikė dar prieÅ¡ pradedant tarnybinį patikrinimÄ , nieko neslėpė, pripažino savo klaidas, dėl jų gailėjosi, padėjo atskleisti tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas 2016-03-18 pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie 2016-03-09 atliktÄ apklausÄ , nelaikytina lengvinančia aplinkybe, nes, kaip matyti iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo 2016-03-18 tarnybinio praneÅ¡imo turinio (I t., b. l. 60), 2016-03-09 vykusioje pareiÅ¡kėjo apklausoje jau dalyvavo Vilniaus AVPK imuniteto pareigÅ«nai.

PareiÅ¡kėjas tarnybinį praneÅ¡imÄ pateikė jau žinodamas, kad apie jo atliktus veiksmus jau žinoma. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tuo atveju, jeigu pareigÅ«nas apie jo padarymÄ praneÅ¡a nedelsdamas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad A. V. tėvams apklausos Vidaus tyrimų skyriuje metu buvo pateikta nuomonė, jog pas juos atvykęs pareiÅ¡kėjas teigė esÄ s pareigÅ«nas, nes visiÅ¡kai lietuviÅ¡kai nekalbančių rusakalbių A.

V. tėvų parodymai iÅ¡dėstyti ne tik sklandžia lietuvių kalba bet ir identiÅ¡ki savo turiniu, taip pat tuo, kad jiems pareiÅ¡kėjas tariamai rodė kažkokį pažymėjimÄ , nors jis teigia to nedaręs. Teismas kritiÅ¡kai vertina tokius pareiÅ¡kėjo teiginius. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pirma kartÄ pas A. V. tėvus JosifÄ ir J. V. atvyko uniformuotas, dėl ko A. V. tėvai tinkamai suprato, kad pas juos atvyko policijos pareigÅ«nas. Aplinkybė, kad A. V. tėvai nekalba lietuviÅ¡kai, nesudaro pagrindo teigti, kad jie netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo statusÄ , kadangi pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas atvyko uniformuotas, ir kaip teigia J. ir J.

V., parodė kažkokį pažymėjimÄ . Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad bendravimas su A. V. pataisos namuose buvo iÅ¡tirtas ir nenustatyta jokių pažeidimų. Aplinkybė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nas 2016-03-14 nutarimu atsisakė pagal A. V. skundÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ (I t., b. l. 64–67) įrodo tik tai, kad, Å¡io pareigÅ«no nuomone, A. V. nurodytų aplinkybių ir pagrindų, susijusių su pareiÅ¡kėjo veiksmais iÅ¡ieÅ¡kant esamÄ arba tariamÄ jo pažįstamo (draugo) skolÄ , nepakako ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau Å¡is faktas nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikoma tarnybinė atsakomybė dėl piktnaudžiavimo tarnyba iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.PareiÅ¡kėjas teigia, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliktas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, todėl buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedÅ«ra.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių Patikrinimo iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusių ar skyrusių pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo ar neobjektyvumÄ patvirtinančių įrodymų. Patikrinimo iÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kaltės forma – tyčia, o objektyviais įrodymais nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visuma, tarp jų ir esminis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – pažeidimo padarymo faktas.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Ä®sakymu Nr. 10-TE-450, jį vertinant kartu su Patikrinimo iÅ¡vada, teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju yra visos faktinės ir teisinės prielaidos taikyti Statuto 33 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ ir už nustatytus tarnybinius pažeidimus pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas pažymi, kad atsakovas tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo padarytus tarnybinius nusižengimus, tinkamai taikė materialias ir procesinės teisės normas ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-TE-445 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jaunesniajam policininkui D. P.“ skyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos bei pagrįstai 2016 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 10-TE-450 „Dėl jaunesniojo policininko D. P. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos.Ä®vertinus ginčo teisinį reglamentavimÄ , nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedÅ«ra buvo atlikta iÅ¡ esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už padarytÄ nusižengimÄ buvo priimtas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudÄ buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius.

Teismas jokių esminių įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad 2016 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 10-TE-445 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jaunesniajam policininkui D. P.“ kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 10-TE-450 „Dėl jaunesniojo policininko D. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :Atmesti pareiškėjo D.

P. skundÄ kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                       Liudmila Zaborovska