2020-06-23 Nr. AB-12643-3-62-3-00339-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2590-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00339-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. G. 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–6), jį patikslino 2019 m. kovo 13 d. (b. l. 15), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, Pataisos namai) 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą kildina 2018 m. birželio 20 d.–2019 m. kovo 17 d. laikotarpiu. Paaiškino, kad buvo laikomas Pravieniškių PN gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, kurį papildomai mažino patalpose esantis kietasis inventorius – lovos, spintelės ir kt., gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, nepakankamas apšvietimas, dėl to buvo neįmanoma skaityti, rašyti ar užsiimti šviesos reikalaujančia veikla negadinant regėjimo, veisėsi pelėsis, patalpų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, grindys išpuvusios, linoleumas suplyšęs, po kojomis knibždėjo tarakonai, pastato konstrukcijoje buvo asbesto, nebuvo pakankamai įrengta tualetų ir prausyklų. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinių išgyvenimų, stresą ir kitų nepatogumų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 26–32) su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pataisos namų 1-ajame sektoriuje karantine bei 1 ir 3 būryje 2 ir 6 gyvenamojoje patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko nuo 3,24 iki 3,68 kv. m. Teisės aktai nenumato, kad iš gyvenamojo ploto būtų išskaičiuotas patalpose esantis inventorius, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažesnis nei 3,1 kv. m., t. y. teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Pravieniškių PN nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir jo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

5. Švaros palaikymu gyvenamosiose patalpose privalo rūpintis nuteisėtieji, jiems pagal poreikį išduodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės, taip pat ir pelėsiui valyti, jei nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, patalpos būtų švarios ir jose nebūtų pelėsio. Pataisos namai užtikrina tinkamą patalpų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, jos remontuojamos pagal poreikį, patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pataisos namų gyvenamosiose patalpose įrengtas apšvietimas atitinka apšvietimo normas, perdegusios lemputės nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namų karantino patalpoje buvo 1 klozetas, 2 praustuvai; 1 būryje 5 klozetai ir 5 praustuvai, o 3 būryje 2 pisuarai, 2 unitazai, 6 praustuvai ir 1 dušo galvutė, 1-ajame būryje kalėjo 49 asmenys, 3-ajame būryje – 24 asmenys, t. y. tualetų ir prausyklų skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus.

6. Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį ir kad pirmajame sektoriuje gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos ir kad tokie darbai nebuvo vykdomi darbai.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pataisos namuose, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, diskomforto, emocinės depresijos, dvasinių, psichologinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą, kurią reikėtų atlyginti pinigais.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu (b. l. 79–83) pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Teismas, iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų, 2019 m. kovo 27 d. pažymos „Dėl nuteistojo G. G.“, Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymos „Apie nuteistojo G. G. laikymo sąlygas“ pažymos nustatė, kad pareiškėjas į Pataisos namų 1-ąjį sektorių atvyko 2018 m. birželio 28 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2019 m. kovo 17 d. bausmę atliko šiuose būriuose ir gyvenamosiose patalpose (bendrabučio tipo): nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 3 d. karantine, kuriame įrengta 10 miegamųjų vietų (patalpos plotas – 36,73 kv. m, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,67 kv. m); nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 8 miegamosios vietos (patalpos plotas – 26,97 kv. m, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,37 kv. m); nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. kovo 17 d. 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 11 miegamosios vietos (patalpos plotas – 35,62 kv. m, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,24 kv. m). Teismas vertino, kad, net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 3,24 kv. m iki 3,67 kv. m. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose nebuvo pažeista.

11. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 13, 14, 16, 17 punktų nuostatas, įvertinęs Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje nurodytus duomenis, kad 1-ajame sektoriuje yra centralizuotas šildymas, esant būtinybei, pagal nuteistųjų prašymus nuteistiesiems išduodami ventiliatoriai, gyvenamos patalpose, kuriose gyvena nuteistasis, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, Pataisos namuose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į administraciją ar atitinkamas tarnybas, sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl sienų, grindų, lubų būklės, pelėsio, prasto apšvietimo, drėgmės ir kt. yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikė juos nepagrįstus.

12. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime ir Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje pateiktus duomenis apie pisuarų ir praustuvių skaičių būryje ir karantino patalpoje, laikomų asmenų skaičių, darė išvadą, kad prausyklų ir tualetų skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus.

13. Dėl asbesto teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie darbai buvo atliekami. Teismas darė išvadą, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

14. Teismas taip pat nenustatė Pataisos namų neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose šalinimo. Teismas nurodė, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Atliktų darbų aktas patvirtina, kad kenkėjų dezinfekcijos darbai buvo atliekami.

15. Teismas apibendrindamas darė išvadą, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo teiginius, susijusius su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais. Teismas nenustatė Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo viešajai atsakomybei kilti, tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėjas G. G. apeliaciniame skunde (b. l. 86–87) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Atsakovui pateiktus klaidingą informaciją, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimų nerasta. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas teismui melagingai nurodė, jog apšvietimo pažeidimų nebuvo. 3-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje dirbtinė dieninė apšvieta buvo vykdoma 40–60 W kaitrinėmis lemputėmis, todėl akivaizdu, kad apšvietimas neatitiko normų. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyrius yra atlikęs daug patikrinimų ir kiekvienu atveju konstatuodavo higienos normų pažeidimus, pavyzdžiui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (2-224.80) 2-2708 nurodė, kad 1–2 gyvenamosiose patalpose buvo nustatyta tik 109 lx apšvieta, kai turi būti 200 lx. Pareiškėjas šio rašto pateikti negali, nes jis buvo siunčiamas kitam asmeniui. Pareiškėjo teigimu, dėl apšvietos turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013, kurioje buvo svarstomas analogiškas pažeidimas. Dėl buitinių parazitų pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo daug tarakonų ir blakių, kurių atsiradimą lėmė atsakovo neveikimas, nes dezinfekcija būdavo atliekama tik kartą per pusę metų, o ne 2 kartus per mėnesį, kaip nurodyta sutartyje su UAB „Utenos deratizacija“.

18. Pareiškėjo teigimu, minėti pažeidimai jam sukėlė pasekmes. Dėl didesnio asmenų kiekio patalpoje savaime atsirasdavo įtampa, dirglumas, kildavo konfliktinės situacijos, visa tai būtų juntama mažiau, jei patalpos ploto norma, tenkanti vienam asmeniui nebūtų pažeista. Pabrėžė, kad dėl nepakankamo apšvietimo patalpoje atsiranda neigiamas poveikis sveikatai, ypač akims, pasireiškia galvos skausmai, dirglumas, depresija, apatija, mieguistumas, sutrinka žmogaus gyvybinės funkcijos, visa tai pareiškėjas teigia patyręs. Prie tokio apšvietimo pareiškėjas negalėdavo rašyti, skaityti, užsiimti kita prasminga veikla. Blakės kandžiodavo visą kūną, todėl pareiškėjas negalėdavo miegoti, tarakonai laipiodavo visur, nuo jų tekdavo slėpti maistą, taip pat neigiamai kalinimo sąlygas blogino ir pelėsis, nes jis neigiamai veikia kvėpavimo takus.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 91–92) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė.

21. Pravieniškių PN laikosi nuomonės, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

22. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui 2018 m. birželio 20 d.–2019 m. kovo 17 d. neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų, kaip kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra abstraktūs ir nepagrįsti, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, rėmėsi atsakovo atstovo pateikta klaidinga informacija, todėl nepagrįstai nenustatė pažeidimų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei rėmėsi atsakovo atstovo pateikta klaidinga informacija, dėl ko byloje nepagrįstai nenustatė pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų rašytinių duomenų jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN pateiktų rašytinių duomenų patikimumu.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 6 d. raštas Nr. (2-224.80) 2-2708 patvirtina, jog 1–2 gyvenamosiose patalpose buvo nustatyta mažesnė apšvieta nei turi būti, tačiau šio rašto į bylą nepateikė, aplinkybių apie rašto egzistavimą pirmosios instancijos teismui nenurodė, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šie pareiškėjo argumentai išsamiau nenagrinėtini. Taip pat nėra pagrindo remtis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013, nes toje byloje nustatytos aplinkybės nėra identiškos aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamoje byloje.

30. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

31. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, šių taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,24 kv. m iki 3,67 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose nebuvo pažeista.

32. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apšvietimas buvo nepakankamas ir neatitiko higienos normų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pataisos įstaigos patalpų dezinfekcija nebuvo atliekama tokiu dažnumu kaip nurodyta su UAB „Utenos deratizacija“ sudarytoje sutartyje, todėl atsirado tarakonų, blakių. Pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas pataisos namuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo buvimo patalpose metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017 ir kt.). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

33. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Pravieniškių PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamos apšvietos, kenkėjų gyvenamosios patalpose (konkrečiai tarakonų, nes aplinkybių dėl blakių pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs). Byloje taip pat nepateikta informacija, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu buvo gavęs nusiskundimų dėl Pravieniškių PN gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje Nr. 77-528 “Apie nuteistojo G. G. laikymo sąlygas“ (b. l. 38–39) nurodyta, kad įstaiga užtikrina HN 134:2015 nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Iš byloje pateikto UAB „Utenos deratizacija“ 2018 m. rugsėjo 17 d. kenkėjų kontrolės darbų atlikimo akto (b. l. 61) matyti, kad priežiūros ir, esant poreikiui, parazitų naikinimo darbai Pravieniškių PN buvo atliekami. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nedetalizavo aplinkybių, kuriose patalpose ir kokiu metu buvo tarakonų, nebuvo nurodęs argumentų dėl kenkėjų naikinimo dažnumo (juos nurodė tik apeliaciniame skunde). Byloje nėra duomenų apie netinkamos apšvietos įtaką pareiškėjo regėjimui, taip pat, duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi medicininės pagalbos dėl sveikatos negalavimų ir pan. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl higienos normų neatitikimo yra abstraktūs ir pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymosi.

34. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo paties nurodytų pažeidimų nesikreipė į Pravieniškių PN administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir dėl kitų pareiškėjo nurodytų kalinimo sąlygų (temperatūros, ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, gyvenamųjų patalpų būklės, prausyklų ir tualetų, asbesto) ir jų papildomai nekartoja, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių nesutikimo argumentų nepateikė.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė