27cfd70c-596d-456f-9f3b-2ed6e7014bc9 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1851-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01970-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 26 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. P. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. P. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, kad jis yra tarnavęs VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje prie LR VRM. 2012 m. gruodžio 3 d. buvo pristatytas į Kauno TI, kur buvo patalpintas ir iki 2013 m. vasario 14 d. gyveno kameroje kartus su asmenimis, kurie nebuvo valstybės tarnautojai, taip pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas suimtųjų/nuteistųjų izoliavimo taisykles.

Tvirtino, kad teisės aktuose yra nustatyta pareiga įstaigos administracijai tikrinti suimtųjų ir nuteistųjų asmens duomenis, reikÅ¡mingus jų laikymui izoliatoriuje. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu Å¡ios pareigos nebuvo laikomasi. Nurodė, kad ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu buvo informavęs Kauno TI pareigÅ«nus apie buvusiÄ tarnybÄ bei prašė perkelti į kitÄ kamerÄ , tačiau į jo pateikiamÄ informacijÄ bei praÅ¡ymus nebuvo reaguojama. Kartu su juo kameroje buvę asmenys žinojo apie jo tarnybÄ , dėl to pareiÅ¡kėjas iÅ¡tisai buvo fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai kankinamas, muÅ¡amas.

PareiÅ¡kėjas vartojo raminamuosius vaistus, visÄ kalėjimo laikotarpį buvo įsitempęs, patyrė psichologinius sukrėtimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nukentėjo jo orumas, pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, nuolatos jautė didelę baimę bei įtampÄ dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 2000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.             Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b.l.11-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Kauno TI, nenurodė, jog buvo Vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nas, todėl skiriant jį į kamerÄ nebuvo taikomas Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nustatytas reikalavimas laikyti jį atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Apie buvusiÄ tarnybÄ pareiÅ¡kėjas nurodė tik 2013 m. vasario 11 d. pateiktame praÅ¡yme. Atlikus tyrimÄ ir gavus patvirtinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tarnybos VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje prie VRM, jis 2013 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į kitÄ kamerÄ .

Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde nurodytos neturtinės žalos, nes jeigu jis bÅ«tų patyręs skunde nurodytus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tai bÅ«tų ne po dviejų mėnesių, o iÅ¡ karto kreipęsis į Kauno TI administracijÄ dėl perkėlimo į kitÄ kamerÄ . PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje jokių įrašų apie sumuÅ¡imus nėra, pareiÅ¡kėjo turėtos psichologinės problemos buvo susijusios su bylos tyrimu, jos eiga, teismo sprendimu ir santykiais su artimaisiais. Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.             Į teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas R.

P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).              PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.             PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. vasario 14 d. jį kalinant Kauno TI pažeidžiant suimtųjų (nuteistųjų) izoliavimo taisykles – t.y. laikant jį vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiÅ¡kėjas, nėra buvę / esami valstybės tarnautojai.             Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno TI buvo pristatytas 2012 m. gruodžio 3 d. ir paskirtas į kamerÄ Nr. 139.

Å ioje kameroje R. P. buvo laikomas iki 2013 m. vasario 14 d. Nuo 2013 m. vasario 15 d. R. P. paskirtas į kamerÄ Nr. 332 (b.l. 14-15).             Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

             Suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Å io įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygos. Suėmimo vykdymo režimÄ Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygų ir elgesio taisyklių visumÄ (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra Å¡ie:

1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas;

2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra;

3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.              Suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 10 str. nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis tokių izoliavimo reikalavimų:

1) vyrai – atskirai nuo moterų;

2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nepilnamečius skirstant į kameras, bÅ«tina atsižvelgti į jų amžių, fizinį iÅ¡sivystymÄ , sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes;

3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų;

4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių;

5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;

6) nuteistieji areštu – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;

7) nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu – atskirai nuo suimtųjų;

8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;

9) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;

10) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;

11) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.             Pareiga laikyti suimtuosius ar nuteistuosius, buvusius ar esamus valstybės politikus, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojus atskirai nuo kitų nuteistųjų įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalyje.             BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ;

4) padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Taigi vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas yra buvęs VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie LR VRM pareigÅ«nas.

PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ kildina bÅ«tent aplinkybėmis, siejamomis su jo tarnyba VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje prie LR VRM. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas minėtose teisės normose ir nustatė tokių asmenų laikymo / kalinimo atskirai režimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta pareiÅ¡kėjo nurodytos situacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , analogiÅ¡koje byloje Nr. A492-2917/2012 yra pasisakęs, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei BVK 70 str. 3 d.

įtvirtintas imperatyvas laikyti suimtuosius ir nuteistuosius, kurie buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, bÅ«tų laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Taip pat pabrėžė, kad už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymÄ si yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityviÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančiÄ pareigÄ , nėra svarbus pareiÅ¡kėjo elgesys bei jo valia. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sÄ lygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios bÅ«ti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – Å¡io režimo taikymui nėra bÅ«tinas nei suimtojo ar jo atstovų praÅ¡ymas, nei koks kitas kreipimasis, todėl atsakovo atstovo nurodyti argumentai dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, nepateikiant informacijos apie ankstesnę tarnybÄ , neatleido Kauno TI nuo pareigos imtis aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o, tuo pačiu, neÅ¡alina Kauno TI atsakomybės. Akivaizdu, kad 2012 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į kamerÄ atsakovo atstovui nevykdant aukščiau nurodytos pareigos.

Laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. vasario 14 d. R. P. buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.Valstybės institucijų neveikimas (imperatyvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.   Remiantis pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos bei psichologo konsultacijų duomenimis (b.l.18-43) nustatyta, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dažnai kreipėsi į medikus dėl nemigos, dirglumo, nerimo, krÅ«tinės lÄ stos skausmo ir pan.

Nurodytuose medicininiuose dokumentuose specialistų yra nustatyta, kad psichologiniai pareiškėjo sveikatos sutrikimai atsirado kaip nerimo dėl suėmimo, bylos eigos, santykių su artimaisiais pablogėjimo pasekmė. Minėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į medicinos darbuotojus būtų kreipęsis dėl sumušimo, kitų suimtųjų/nuteistųjų jo atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto ar pan., todėl, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl iškilusios grėsmės jo sveikatai, gyvybei, kitų suimtųjų/nuteistųjų sukeltų psichologinių problemų.

Be to, pažymėtina, kad su analogiÅ¡ko pobÅ«džio skundais dėl psichinės sveikatos negalavimų (nemigos, dirglumo ir t.t.) pareiÅ¡kėjas kreipėsi į medikus ir vėliau, jau perkeltas į kitÄ kamerÄ , kurioje jis buvo laikomas nepažeidžiant nuteistųjų/suimtųjų izoliavimo taisyklių. Nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų apie izoliavimo reikalavimų nesilaikymo įtakÄ pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie LR VRM pareigÅ«nas, kurios viena iÅ¡ funkcijų - nuteistųjų/suimtųjų konvojavimas, jo tarnyba praeityje buvo tiesiogiai susijusi su nuteistaisiais asmenimis, jų priežiÅ«ra, kontrole, byloje nepaneigta pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad kartu su pareiÅ¡kėju kameroje gyvenę asmenys žinojo apie pareiÅ¡kėjo tarnybÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas kartu su kitais asmenimis galėjo jausti įtampÄ , nesaugumo jausmÄ dėl to, kad su juo gali bÅ«ti siekiama susidoroti dėl jo kaip buvusio valstybės tarnautojo statuso.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. R. P. patyrė neturtinę žalÄ .Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę ( apie du su puse mėnesio), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas, gavus informacijÄ apie jo tarnybÄ , operatyviai buvo perkeltas į kitÄ kamerÄ , nesant duomenų apie nuteistųjų/suimtųjų izoliavimo režimo nesilaikymo įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Janina Vitunskienė