Legislator Case Law & Legislation
27cf2ab8-40ed-4c32-891d-b34b9eeea02b AI generated

27cf2ab8-40ed-4c32-891d-b34b9eeea02b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 27cf2ab8-40ed-4c32-891d-b34b9eeea02b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. lapkričio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. N. ir E. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R.

Legislator headnote

AI generated

27cf2ab8-40ed-4c32-891d-b34b9eeea02b · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas teisingai nurodė, kad butas, privatizuotas ir įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už parduotÄ butÄ . Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja A. Romanovienė                                           Civilinė byla Nr. 2A-1374-163/2014Teisėjas P. Mineikis                                           (Proceso Nr. 2-06-3-10941-2013-2)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                           75.4.3; 75.8; 121.21.

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. lapkričio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. N. ir E. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R.

N. ieÅ¡kinį atsakovui E. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kompensacijos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti ikisantuokinę pavardę – S., o atsakovui palikti jo turimÄ pavardę – N.; priteisti iÅ¡ atsakovo 45 000 Lt kompensacijÄ už parduotÄ butÄ bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad po santuokos sudarymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), 2013-02-20 butÄ pardavė už 95 000 Lt, pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Kadangi butas buvo bendra sutuoktinių nuosavybė, tai pusė gautos už parduotÄ butÄ pinigų sumos atsakovas turėjo atiduoti ieÅ¡kovei, tačiau atsakovas minėtos sumos ieÅ¡kovei neatidavė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-16 sprendimu ieÅ¡kinį tenkinto iÅ¡ dalies, nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko ikisantuokinę pavardę – S., atsakovui paliko pavardę – N., priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 21 986,84 Lt kompensacijÄ už parduotÄ butÄ ; priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 842,44 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 661,50 Lt žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kompensacijos dydžio ieÅ¡kovei priteisimo ir dėl tų dalių priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl atsakovo kaltės, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 33 908 Lt kompensacijÄ už parduotÄ butÄ , atitinkamai pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nuolat vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ , užgauliojo, grasino, nesaikingai vartojo alkoholį, todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Smurto vartojimo faktÄ patvirtino dukros, be to, ir pats atsakovas pripažino, todėl santuoka turėjo bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo priteistinÄ kompensacijos sumÄ , nes nepagrįstai iÅ¡ dalytinos 95 000 Lt sumos, už kuriÄ buvo parduotas butas, atėmė atsakovo sumokėtus 23 841,29 Lt, kurie buvo priteisti iÅ¡ atsakovo už komunalines paslaugas (įskaitant vykdymo iÅ¡laidas), Å¡i suma nebuvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, o tik sumokėta už komunalinius patarnavimus, kuriais ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesinaudojo, ir jos kaltės dėl skolų susidarymo nėra, todėl bendra dalytina suma yra 67 815 Lt, atitinkamai teismo priteista kompensacija turi bÅ«ti padidinta nuo 21 986,84 Lt iki 33 908 Lt.

Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimo dalį, kuria nutarta iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovei 21 986,64 Lt kompensacijÄ už parduotÄ butÄ , taip pat perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau teismas netinkamai iÅ¡sprendė reikalavimÄ dėl kompensacijos už parduotÄ butÄ priteisimo.

Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 3.67 str. 2 dalį ir pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000-09-13, t. y. kai Å¡alys kartu jau nebegyveno. Teismas neteisingai nustatė buto teisinį statusÄ , pripažindamas jį sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Butas buvo privatizuotas tik atsakovo vardu, todėl laikytinas tik jo asmenine nuosavybe. Atsakovo Å¡eimos nariai davė sutikimÄ privatizuoti butÄ atsakovo vardu, tuo metu Å¡alys jau kartu nebegyveno ir nevedė bendro Å«kio, po buto privatizavimo atsakovo Å¡eimos nariai butu naudojosi panaudos sutarties pagrindu.

IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad atsakovas praÅ¡ydamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium, siekia iÅ¡vengti kompensacijos mokėjimo pardavus santuokoje įgytÄ turtÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium.

Teismas teisingai nurodė, kad butas, privatizuotas ir įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už parduotÄ butÄ . Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinių skundų ribų.IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir praÅ¡o pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko tik dėl atsakovo kaltės. Pasisakydama dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi bÅ«ti atsižvelgta į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Santuokinės pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja prasme, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-2/2011).Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę vartojo smurtÄ , užgauliojo, grasino, nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, o atsakovas teigė, jog santuoka realiai iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė jam buvo neiÅ¡tikima. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.), teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos turi daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012).

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kuriais ginčijamos teismo iÅ¡vados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė, besiremdama aplinkybėmis apie atsakovo vartotÄ smurtÄ , girtavimÄ bei agresyvumÄ , turėjo Å¡iuos faktus pagrįsti (CPK 178 str.). IeÅ¡kovė aplinkybes dėl atsakovo agresyvumo, smurto prieÅ¡ jÄ vartojimo įrodinėja tik liudytojų, t. y.

Å¡alių dukrų, parodymais, kurie, kolegijos nuomone, neabejotinai duoti padarius įtakÄ ieÅ¡kovei bei paremti subjektyviu požiÅ«riu, todėl vertintini kritiÅ¡kai. Vien tai, kad atsakovas po įvykusio sutuoktinių konflikto, užkliuvęs už televizoriaus, jį nuvertė, neįrodo, kad atsakovas smurtavo prie ieÅ¡kovę, nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių nurodytas aplinkybes apie jų bendravimÄ , elgesį gyvenant bendrai, liudytojų parodymus apie Å¡alių bendravimÄ , elgesį, abiejų Å¡alių jokių pastangų nesiėmimÄ siekiant atkurti sutuoktinių santykius bei iÅ¡saugoti santuokÄ , atsakovo iÅ¡sikraustymÄ iÅ¡ buto ir ieÅ¡kovės su vaikais palikimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.92 str.).Atsakovas nurodo, kad teismas, konstatavęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 3.67 str. 2 dalį ir pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000-09-13, t. y. kai Å¡alys kartu jau nebegyveno.Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms reglamentuojama CK 3.67 straipsnyje.

Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iÅ¡ jų gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

IÅ¡ CK 3.67 str. 2 d. matyti, kad Å¡i nuostata teismo taikoma tik sÄ Å¾iningo sutuoktinio praÅ¡ymu. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti CK 3.67 str. 2 dalį ir pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000-09-13, t. y. kai Å¡alys kartu jau nebegyveno. Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai pripažįsta, kad kartu nebegyveno pakankamai ilgÄ laikÄ , atsakovas nurodė, kad nuo 2000 m. iÅ¡sikėlė iÅ¡ buto ir bute liko gyventi ieÅ¡kovė su vaikais, 2004 m. atsakovas, grįžęs iÅ¡ reiso jÅ«roje ir sužinojęs, kad už butÄ , kuriame gyveno jo sutuoktinė su vaikais, susidarė skolos, jas sumokėjo, o tai patvirtina, kad atsakovas toliau rÅ«pinosi Å¡eima bei jos gyvenimo sÄ lygomis ir nesiekė, kad sutuoktiniams turtinės pasekmės kiltų iÅ¡ karto, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu.

Teisėjų kolegijos nuomone atsakovas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000-09-13, siekia iÅ¡vengti kompensacijos už santuokos metu parduotÄ butÄ ieÅ¡kovei mokėjimo ir tokiais veiksmais elgiasi nesÄ Å¾iningai savo sutuoktinės atžvilgiu. Å ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs sutuoktinių faktines gyvenimo aplinkybes, pagrįstai atsisakė pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000-09-13.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė buto teisinį statusÄ ir nepagrįstai jį laikė sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Ä®statymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Å i įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį.

Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ prezumpcijÄ (CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 2 d.). Bylos duomenimis, Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams suteiktas socialinis bÅ«stas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui palikus Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė su vaikais toliau gyveno bute ir butas buvo naudojamas bendroms Å¡eimos reikmėms, ta aplinkybe, kad ieÅ¡kovė 2005-10-28 davė sutikimÄ atsakovui, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bÅ«tų privatizuojamas lengvatinėmis sÄ lygomis atsakovo vardu, ir atsakovas 2006-01-10 savo vardu privatizavo butÄ , neįrodo atsakovo valios, kad butas buvo įgytas tik atsakovo asmeninės nuosavybės teise, nes, kaip jau buvo minėta, butas buvo suteiktas Å¡eimai ir visa atsakovo Å¡eima Å¡iuo bÅ«tu naudojosi ir laikė jį bendru Å¡eimos turtu.

Tas faktas, kad nuosavybės teisės į butÄ vieÅ¡ame registre buvo įregistruotos tik atsakovo vardu, taip pat neįrodo, kad santuokos metu įgytas butas pripažintinas tik atsakovo asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tiek pagrindinė 2013-02-20 buto pirkimo–pardavimo sutartis, tiek preliminarioji sutartis dėl buto pardavimo buvo sudaryta abiejų sutuoktinių vardu, t. y. pardavėjais, kaip buto savininkais, nurodytos abi Å¡alys, o atsakovo veiksmai, derinant su ieÅ¡kove buto pardavimo sÄ lygas, ieÅ¡kovės įgaliojimo atstovauti jai, parduodant butÄ , atsakovui iÅ¡davimas patvirtina, kad atsakovas niekada nelaikė buto savo asmenine nuosavybe ir pripažino jį bendru sutuoktinių turtu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas Å¡alių ginčui svarbias faktines bylos aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumÄ apie turto naudojimo pobÅ«dį, įsigijimo laikÄ , buto pardavimo aplinkybes, konstatuoja, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nebuvo paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atitinkamai už buto pardavimÄ gautos lėšos pagrįstai pripažintos taip pat bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalytinÄ sutuoktinių turtÄ Ä¯traukė pinigines lėšas, gautas už parduotÄ butÄ , kurios laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei kompensacijÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas neteisingai nustatė kompensacijos dydį. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 str. 1 d.). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

IÅ¡ bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi bÅ«ti sumokamos (priteisiamos) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar Å¡ios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama Å¡ių prievolių (skolų) suma. Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso numatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 str.).

Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai sumažino santuokoje įgyto turto masę 23 841,29 Lt suma, nes, pasak ieškovės, ši suma buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, o sumokėti už komunalinius patarnavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 2-4 p.).

Konstatavus, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl prievolės, susijusios su bendro turto iÅ¡laikymu, turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Bylos duomenimis, atsakovas sumokėjo skolas už komunalines paslaugas, suteiktas butui, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat vykdymo iÅ¡laidas, susidariusias dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ viso – 23 841,29 Lt, taip pat atsakovas prieÅ¡ buto pardavimÄ sumokėjo 24 121,88 Lt skolÄ , susidariusiÄ dėl nesumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas sumokėjęs komunalinius mokesčius ir su buto pardavimo susijusius mokesčius patyrė 51 026,33 Lt iÅ¡laidų, ir atsižvelgdamas į tai, kad prievolė iÅ¡laikyti ginčo butÄ pripažintina bendrÄ ja Å¡alių prievole, pagrįstai ta suma sumažino dalytino turto sumÄ ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 21 986,84 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ (CK 3.117 str.).Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mę bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, Å¡alims nepriteistinos (CPK 93 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                        Alona Romanovienė Kolegijos teisėjos                                                    Erinija Kazlauskienė                                                    Raimonda Andrulienė