27ce34df-9ee8-4555-a67b-4186deb14bb0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr. 2A-209-278/2010Proceso Nr. 2-08-3-01212-2009-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 26.7; 114.4; 121.15;121.21                                                                                                                                                                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                            N U T A R T I S                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2010 m. gegužės 11 d.                                                            Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. Č., adv. A. Abraičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3612-400 pagal ieÅ¡kovės A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimi ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.

Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , ieÅ¡kovės ir jos atstovo paaiÅ¡kinimus,n u s t a t ė : ieÅ¡kovė nurodė, kad 2009-02-13 atsakovo A. Č. atstovas teismui ir vaiko apsaugos tarnyboms, be jos sutikimo pateikė jos ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro sudarytÄ gydymosi sutartį bei ranka raÅ¡ytÄ dienoraÅ¡tį. Mano, kad pateikdamas dienoraÅ¡tį, atsakovas pažeidė jos privataus gyvenimo konfidencialumÄ ir teisę į privatų gyvenimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrÄ kreipėsi sustiprėjus potraukiui vartoti alkoholį, kur gydėsi pagal specialiÄ Minesotos programÄ .

Å ios programos esmė pripažinti sau, kad esi alkoholikas. Pripažinimas iÅ¡reiÅ¡kiamas minčių iÅ¡liejimu dienoraÅ¡tyje. Informacija esanti dienoraÅ¡tyje yra griežtai asmeninė, kitas asmuo jos nei analizuoti, nei komentuoti neturi teisės. Atsakovas šį dienoraÅ¡tį pasisavino ir be jos sutikimo pateikė į bylÄ . Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, disponuodama informacija apie Å¡ias privataus gyvenimo aplinkybes, iÅ¡juokė jÄ , pasakoja Atžalyno vidurinės mokyklos socialiniam pedagogui apie jos nuopuolius, grasina, kad pavieÅ¡ins dienoraÅ¡tyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovė teigia, kad dėl atsakovo tyčinių veiksmų ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , kurie pasireiÅ¡kia įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais - baime, grėsme, kad gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos motina yra gerbiamas ir dideliam pedagogų ratui žinomas žmogus, todėl ji jautusi baimę, kad informacija, jog garsios Panevėžio miesto pedagogės dukra - alkoholikė, gali bÅ«ti pavieÅ¡inta Panevėžio miesto pedagogų tarpe.

Nurodė, kad serga pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, depresijos epizodais be psichozės simptomų. Po privataus gyvenimo pavieÅ¡inimo fakto, prasidėjo nemiga, vyrauja slogi nuotaika, pagrįstai bijo, kad nepaaÅ¡trėtų depresijos priepuoliai. Teigia, kad neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Prašė teismÄ konstatuoti, kad atsakovo pateikimas į civilinę bylÄ Nr. 2-1647-657/2009 jos asmeninio dienoraščio yra jos teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimas ir priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, atstovavimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad atsakovo A. Č. atstovas advokatas V. B. 2009-02-13 Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1647-657/2009 pagal A. Č. ieÅ¡kinį atsakovei A. Č., iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui ir santuokinio turto padalinimo ir atsakovės A.

Č. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui ir santuokinio turto padalinimo, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams pateikė Kauno apskrities priklausomybės ligų centro ir ieÅ¡kovės A. Č. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį dėl ieÅ¡kovės dalyvavimo psichoterapinės reabilitacijos pagal „Dvylikos žingsnių“ programÄ bei programos metu ieÅ¡kovės raÅ¡ytÄ dienoraÅ¡tį.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės dienoraÅ¡tis, raÅ¡ytas jai dalyvaujant psichoterapinėje reabilitacijoje, priskirtinas slaptų asmeninių faktų kategorijai, todėl jo pavieÅ¡inimas ribojamas bendrais pagrindais, reglamentuojančiais asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę bei slaptumÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinyje, parengiamųjų teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovas, pateikdamas jos asmeninį dienoraÅ¡tį į civilinę bylÄ Nr. 2-1647-657/2009 be jos sutikimo, pažeidė teisę į privatų gyvenimÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovas, vesdamas bylÄ per advokatÄ , ieÅ¡kovės dienoraÅ¡tį pateikė atstovui, kuris ir sprendė dėl jo pateikimo į bylÄ tvarkos, tačiau A. Č. atsakovo atstovui advokatui A. B., nusprendusiam jos dienoraščio nuoraÅ¡us pateikti teismui ir tiesiogiai persiųsti Kauno ir Panevėžio miestų Vaiko teisių apsaugos skyriams, ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. IÅ¡ A. Č. ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad ginčas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1647-657/2009 tarp Å¡alių vyko dėl nepilnamečio vaiko – dukros U.

Č. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas A. Č. dienoraÅ¡tį į bylÄ pateikė kaip ieÅ¡kovę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , siekiant atskleisti ieÅ¡kovės asmenines savybes, sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų. Konstatavo, jog iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-02 nutarties matyti, kad ruoÅ¡iantis bylos nagrinėjimui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pavesta pateikti teismui savo iÅ¡vadÄ dėl ginčo, t.y. dėl nepilnametės U.

Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, tuo tikslu pavesta surinkti žinias apie tėvų asmenines ir dorovines savybes, iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip abu tėvai įgyvendina įstatymuose įtvirtintas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas vaiko ugdymo, Å¡vietimo, lavinimo srityse ir kitas faktines aplinkybes. Aplinkybės, kad atsakovas dienoraÅ¡tį į bylÄ pateikė siekdamas jÄ pažeminti, ieÅ¡kovė neįrodė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutuoktinių asmeninės savybės, teisių ir pareigų vykdymas, kai tai susiję su vaikų interesų užtikrinimu, nėra vien sutuoktinių privatus reikalas, turi ir vieÅ¡ojo intereso elementų bei konstatavo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas neįrodytas, o neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. 2-1647-657/2009 dėl santuokos nutraukimo buvo iÅ¡nagrinėta vieÅ¡ame teismo posėdyje, ieÅ¡kovė uždaro teismo posėdžio neprašė, todėl pati jokių priemonių savo asmeninio gyvenimo slaptumui apsaugoti nesiėmė. Byloje nėra specialisto ar eksperto iÅ¡vados apie tai, kad ieÅ¡kovė dėl jos dienoraščio pateikimo į civilinę bylÄ Nr. 2-1647-657/2009 patyrė didelius fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie turėjo neigiamos įtakos jos psichinei bÅ«senai, darbingumui ar bendravimui su aplinkiniais.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad duomenų, jog ieÅ¡kovės pergyvenimai dėl savo ateities, sveikatos problemų paaÅ¡trėjimo, dėl neigiamų pasekmių motinai darbo ir socialinėje aplinkoje yra pagrįsti ir ji negali gyventi visaverčio gyvenimo, byloje nėra. Konstatavo, jog priimdamas sprendimÄ teismas negali vadovautis nepagrįstais teiginiais ar samprotavimais, spręsdamas apie ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. Č. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ dalyje dėl teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti.

Mano, kad jai pareiÅ¡kus du reikalavimus, teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir atmetė tik reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nepriėmė aiÅ¡kaus sprendimo ar atsakovo pateikimas jos dienoraščio be sutikimo civilinėje byloje Nr. 2-1647-657/2009 yra jos teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimas. Nesutinka su teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad ji turėjo pati imtis priemonių savo asmeninio gyvenimo slaptumui užtikrinti. Mano, kad jos teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimas buvo padarytas, atsakovo atstovui iÅ¡siuntus dienoraÅ¡tį tretiesiems asmenims, o ne ieÅ¡kovės atstovui (CPK 119 str.).

Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodo, jog ieÅ¡kovė turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovo atstovui, tačiau to nedaro, nes įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis nurodytas įgaliojime, todėl už visus atstovo veiksmus atsako atsakovas. IeÅ¡kovė nurodo, jog A. Č. nepateikė įrodymų, kad ji pati davė atsakovui dienoraÅ¡tį paskaityti. Mano, kad neteisėtas atsakovo disponavimas jos dienoraščiu yra įrodymas, jog pažeista jos teisė į privatų gyvenimÄ .

Teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-1647-657/2009 dėl santuokos nutraukimo teismas nesivadovavo jos dienoraščiu, kaip įrodymu, nes konstatavo, kad dalis A. Č. pateiktų įrodymų, tame tarpe ir dienoraÅ¡tis, nėra gauti įstatymo leistinais bÅ«dais. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas privalėjo iÅ¡siųsti dienoraÅ¡tį byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. Č. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylÄ , nagrinėjo ir vertino visus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus, kas aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies ir, įvertinęs bylos įrodymus, ieÅ¡kinį atmetė, tai yra priėmė sprendimÄ dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų. Nurodo, jog teismas darė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡eimos bylose neįmanoma iÅ¡vengti asmeninių proceso dalyvių gyvenimo detalių atskleidimo, kadangi Å¡eimos bylos yra asmeninės savo esme, todėl ieÅ¡kovės dienoraščio pateikimas vaikų teisių apsaugos skyriams, negali bÅ«ti vertinamas, kaip teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimas.

Be to, informacijos pateikimas apie asmeninį gyvenimÄ pateikiant Å¡iÄ informacijÄ ne vieÅ¡ai, o tik teismui ir iÅ¡imtinai vaiko interesus atstovaujančioms vaikų teisių apsaugos institucijoms negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas, nes Å¡ie įrodymai nebuvo pateikti plačiajai visuomenei. Nurodo, jog ieÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, kad jis pasisavino dienoraÅ¡tį ir be jos sutikimo pateikė į bylÄ . Tvirtina, kad dienoraÅ¡tį ieÅ¡kovė jam davė laisva valia ir niekieno neverčiama. Apeliacinis skundas tenkintinas.Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).Byloje nustatyta, to neginčija ir atsakovas A.

Č., kad jo iniciatyva, Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1647-657/2009 dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir turto padalijimo buvo pateikti bei Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams išsiųsti Kauno apskrities priklausomybės ligų centro ir A. Č. sudaryta gydymosi sutartis bei A. Č. ranka rašytas dienoraštis (b.l. 6). Iš mokamų paslaugų teikimo sutarties ir ranka rašyto dienoraščio matyti, kad ieškovė ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centras sudarė sutartį dėl „12-kos žingsnių programos“ vykdymo, kuria ieškovei buvo teikiama medicininė pagalba ir gydymas nuo alkoholizmo, o šio gydymo laikotarpiu buvo rašomas dienoraštis.

IeÅ¡kovės dienoraÅ¡tis, kuriame iÅ¡reikÅ¡ti vidiniai iÅ¡gyvenimai, mintys jausmai, priskirtini slaptų asmeninių faktų kategorijai. Slapti asmeniniai faktai, asmens sveikatos informacija, privatus susiraÅ¡inėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiÅ«ros, įsitikinimai, įpročiai yra privatÅ«s ir galimi naudoti tik asmeniui, kuriam Å¡ie duomenys priklauso sutikus, nes teisė į privatų gyvenimÄ yra viena iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d. nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o Å¡io straipsnio  4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ .

Å iame pagrindiniame Å¡alies įstatyme įtvirtinta nuostata, jog informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas, yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ieÅ¡kovės dienoraÅ¡tyje buvo fiksuojamos jos mintys, jausmai, sveikatos bÅ«klė gydymosi laikotarpiu, laikytina, kad Å¡iame asmeniniame dokumente fiksuota informacija yra konfidencialia, nes ji tiesiogiai susijusi su A.

Č. sveikatos bÅ«kle. Asmens sveikata neabejotinai yra privataus gyvenimo dalis, todėl duomenys, susiję su asmens sveikata, gali bÅ«ti renkami ir panaudojami tik vadovaujantis įstatymu ir tik įstatyme nustatytiems tikslams. Dėl to, kad informacija apie asmens sveikatÄ yra privataus gyvenimo dalis, rinkti tokiÄ informacijÄ galima tik pagal įstatymÄ ir skelbti tokiÄ informacijÄ paties asmens, apie kurį Å¡i informacija, sutikimu arba vadovaujantis įstatyme nustatytu teisės į tokios informacijos konfidencialumÄ ribojimu, bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje, siekiant teisėto tikslo.

Atskleisti privataus gyvenimo faktus, susijusius su asmens sveikata, ribos yra nustatytos Sveikatos sistemos įstatymo nuostatomis. Pagal Å¡io Ä®statymo 52 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos informacijos vieÅ¡umas yra ribojamas, siekiant užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo sveikatos paslapties neliečiamumÄ . Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 552, siekiant užtikrinti asmens privataus gyvenimo neliečiamumÄ , saugant informacijÄ apie jo sveikatÄ , patvirtinti Asmens sveikatos paslapties kriterijai (toliau – Kriterijai), kuriuose įtvirtinta sveikatos priežiÅ«ros darbuotojų pareiga saugoti paciento sveikatos paslaptį.

Kriterijų 4 punkte nustatyta, kad visa informacija apie paciento sveikatos bÅ«klę, diagnozę, prognozes ir gydymÄ , taip pat visa kita informacija apie paciento asmenį yra konfidenciali. Kriterijų 5 punkte iÅ¡vardyti atvejai, kai konfidencialumo reikalavimas sveikatos priežiÅ«ros darbuotojams netaikomas, ir vienas iÅ¡ tokių atvejų – kai informacija suteikiama reikalaujant teismui, komisijai ar kitoms valstybės institucijoms, kurioms teisę gauti tokiÄ informacijÄ suteikta Lietuvos Respublikos įstatymais (5.2.5 punktas).

Nors minėtu įsakymu asmens sveikatos paslapties kriterijai pirmiausia nustatyti sveikatos priežiÅ«ros darbuotojams, tačiau pagal Kriterijų 6 punktÄ Å¡ių Kriterijų 5.2 punkte įvardytos institucijos, tarp jų ir teisėsaugos, turinčios teisę gauti informacijÄ apie paciento sveikatÄ be Å¡io sutikimo, gavusios tokiÄ informacijÄ , įsipareigoja saugoti asmens sveikatos paslaptį. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas; informacija apie pacientų gyvenimo faktus gali bÅ«ti renkama ligos istorijai pacientų sutikimu ir, jei gydančio gydytojo nuomone, tai bÅ«tina diagnozuoti ligÄ , gydyti ar slaugyti.

Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį visa informacija apie paciento sveikatos bÅ«klę, diagnozę, prognozes ir gydymÄ , taip pat visa kita asmeninio pobÅ«džio informacija apie pacientÄ turi bÅ«ti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties; tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai; konfidenciali informacija gali bÅ«ti suteikta kitiems asmenims tik turint raÅ¡tiÅ¡kÄ paciento sutikimÄ arba jei tai numatyta įstatymuose.

Nors ieÅ¡kovės A. Č. dienoraÅ¡tis nėra gydymo įstaigos vedama paciento ligos istorija, tačiau joje užfiksuoti sveikatos ir elgesio bÅ«senÄ po Kauno apskrities priklausomybės ligų centro specialistų suteiktų konsultacijų ir užsiėmimų, kurių pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie asmens psichinį sveikatos stovį, todėl asmeniniame dokumente esančių duomenų pagarsinimas gali bÅ«ti vykdomas vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis. Tačiau teisė į privatų gyvenimÄ nėra absoliuti ir galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimÄ yra numatyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti ribojama, kai yra tokių sÄ lygų visuma: pirma, galimybė riboti tokiÄ teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatÄ ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

CK 2.23 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta iÅ¡imtis, kai duomenys apie asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiami net ir nesant to asmens sutikimo, t. y. informacija apie asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skleidžiama atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar jo padėtį visuomenėje ir jei tokios informacijos skleidimas atitiktų teisėtÄ ir pagrįstÄ visuomenės interesÄ tokiÄ informacijÄ Å¾inoti. IÅ¡ atsakovo A. Č. paaiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teisme matyti, kad aukščiau paminėti dokumentai Kauno miesto apylinkės teismui bei Vaiko teisių apsaugos skyriams buvo pateikti tikslu siekiant apsaugoti vaiko interesus, t.y., sprendžiant dukters gyvenamosios vietos nustatymÄ . Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), todėl spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ teismas turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė yra svarbus veiksnys sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimÄ , nes teismui bÅ«tina nustatyti ar motina gali tinkamai, visapusiÅ¡kai pasirÅ«pinti savo vaiku, atlikti savo kaip motinos pareigas, tačiau CK 3.178 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, bÅ«tinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, o Å¡io straipsnio 2 dalis nustato rajono, miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigas ir teises nagrinėjant ginčus dėl vaikų.

Minėtoms tarnyboms nustatyta pareiga iÅ¡tirti Å¡eimos aplinkos sÄ lygas ir pateikti teismui iÅ¡vadÄ dėl ginčo. Å i pareiga glaudžiai susijusi su vaikų teisių apsaugos tarnybos funkcija ginti nepilnamečių vaikų interesus, todėl minėtos tarnybos privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik Å¡alių dukters gyvenimo sÄ lygas, bet tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt..

Kolegija konstatuoja, kad duomenis apie A. Č. gyvenimo bÅ«dÄ , jos elgesį, polinkius turėjo nustatyti Vaiko teisių apsaugos skyrius, o atsakovui žinant apie ieÅ¡kovės priklausomybę nuo alkoholio, praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti duomenis tiek iÅ¡ Kauno apskrities priklausomybės ligų centro, kitų gydymosi įstaigų bei Policijos komisariatų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas atlikti A. Č. buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimÄ reikalaujant pačiai ieÅ¡kovei (b.l. 134, 141).

Nors Civilinio proceso kodekso 42, 178 straipsnių nuostatos numato Å¡alių teises ir pareigas bylose teikti įrodymus, tačiau įrodymai privalo bÅ«ti renkami ir teikiami nepažeidžiant įstatymų nuostatų, o įvertinus, kad nagrinėjant Å¡eimos bylas teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir A. Č. iÅ¡reiÅ¡kus abejones dėl A. Č. galimybių tinkamai auklėti dukrÄ bei sudaryti jai saugias ir sveikas sÄ lygas augti, atsakovas turėjo teisę rinkti įrodymus apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, elgesį, gyvenimo bÅ«dÄ , nepažeidžiant A.

Č. teisių ir dienoraščio pateikimas nebuvo būtinas. Nors atsakovas nurodo, kad sutartis bei ieškovės rašytas dienoraštis jam buvo įteikti pačios ieškovės, tačiau šiuos teiginius A. Č. neigia, o atsakovas savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Tačiau net ir įvertinus aplinkybę, kad ieškovė pati leido atsakovui susipažinti su dienoraščiu, nereiškia, jog ji sutiko, kad minėti dokumentai būtų teikiami kitiems asmenims, tame tarpe teismui, vaikų teisių apsaugos institucijoms.

Kolegija konstatuoja, kad A. Č. pažeidė A. Č. teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , nes nesant jos sutikimo ir nežinant, buvo pagarsinta informacija apie jos sveikatos bÅ«klę, nesant teisėto pagrindo. Ta aplinkybė, kad sutartį bei dienoraÅ¡tį teismui ir vaiko teisių apsaugos skyriams iÅ¡siuntė ne pats atsakovas, o jo atstovas neduoda pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės teises pažeidė A. Č. atstovas, nes minėtus dokumentus atstovui įteikė atsakovas, kurį advokatas tik atstovavimo.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti, jog A.

Č. pažeidė jos teises į privatų gyvenimÄ , naikintina ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo keistina, Å¡ias iÅ¡laidas priteisiant iÅ¡ Å¡alių proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.1 d., b.l.1). Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė tik vienÄ jos reikalavimÄ , atmestinas. IÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės abu reikalavimus iÅ¡samiai motyvavo ir rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kinys yra atmetamas, atskirai reikalavimų neiÅ¡skiriant, kas Civilinio proceso kodekso 270 str. 5 d. nuostatų nepažeidžia.

IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos valstybės naudai, priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b.l. 231).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija N u t a r ė: Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės A. Č. reikalavimas dėl jos teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , o sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei priteisimo, pakeisti.Konstatuoti, kad atsakovas A.

Č., be ieÅ¡kovės A. Č. sutikimo į civilinę bylÄ Nr. 2-1647-657/2009 pateikdamas ieÅ¡kovės asmeninį dienoraÅ¡tį, pažeidė A. Č. teisę į privatų gyvenimÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės A. Č. priteistas iÅ¡laidas valstybės naudai sumažinti iki 33,05 Lt (trisdeÅ¡imt trijų Lt 05ct) bei priteisti iÅ¡ A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 33,05 Lt (trisdeÅ¡imt tris Lt 05 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės bei 130 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Lt) žyminio mokesčio ieÅ¡kovės A.

Č. naudai.Sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 131 Lt (vienÄ Å¡imta trisdeÅ¡imt vienÄ Lt) žyminio mokesčio ieÅ¡kovės naudai bei 5,60 Lt (penkis Lt 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teisėjų kolegija                                                                                                Birutė Jonaitienė                                                                                     Ramunė Čeknienė                                                                                     Birutė Valiulienė