27ccd53f-e897-4cf5-9902-9118c85d9319 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-353-298/2017                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46685-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.1; 2.1.4.6.1; 2.1.4.7; 2.1.4.8; 2.1.4.11.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.7; 2.3.4.8; 2.3.4.9; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7;

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis,sekretoriaujant J. Pladui,dalyvaujant prokurorei I. Gureckienei,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui I. Å ., nukentėjusioms R. K., M. K., liudytojams G. K.. P. K., M. Grajauskui,civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. P.,ekspertams V. Matusevičiui, V. Mitunevičiui,vertėjai E. Tunčikienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA.

M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ekskavatorininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Bezdonių k., Vilniaus r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį,n u s t a t ė:A. M. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent jis:2016 m. spalio 3 d. apie 06.24 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi A6“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto“, t. y. važiavo Vilniaus r., Bezdonių mstl., Geležinkelio gatve kryptimi nuo Statybininkų gatvės link Kranto gatvės, privažiuodamas prie Geležinkelio – Kranto gatvių sankryžos ir ketindamas joje važiuoti tiesiai, buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį, kur partrenkė ir mirtinai sužalojo Geležinkelio gatve kryptimi nuo Tapelių gatvės link Kranto gatvės dviračiu važiavusį ir minėtoje sankryžoje į dešinę sukusį L.

K., taip pat apgadino L. K. priklausantį dviratį,          t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 3 d. apie 06.20 val. Vilniaus r., Bezdonių kaime automobiliu ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 50 km/h greičiu važiavo pagrindiniu keliu Geležinkelio gatve link Kranto gatvės. Kadangi dėl rÅ«ko buvo blogas matomumas, dėl to nesilaikė arčiau deÅ¡inės kelio pusės. Nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to, nes žmonės toje kelio atkarpoje eina Å¡alia kelio, kur nėra jokio takelio, ten ant kalniuko bÅ«na žmonių, kurie laukia mikroautobuso.

Staiga prieÅ¡ais save apie 20 metrų atstumu pamatė iÅ¡ už Tapelių pusės dideliu lanku į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ iÅ¡važiuojantį dviratininkÄ . Dviratininkas dideliu lanku įsukinėjo iÅ¡ Kranto gatvės į Geležinkelio gatvę. Kadangi nesilaikė deÅ¡inės pusės, pradėjo stabdyti ir nusprendė pasukti automobilį į kairę, bandydamas prasilenkti su dviratininku. IÅ¡ karto kai suprato, kad bus sunku iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininku, pradėjo sukti vairÄ Ä¯ kairę ir stabdyti.

Vengdamas susidÅ«rimo su dviratininku, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo pusę ir per kelio vidurį susidÅ«rė su dviratininku. Dviratininkas atsitrenkė į automobilio priekį, į bamperį, labiau į deÅ¡inę pusę. Po to, kai atsitrenkė į automobilį, dviratininkas kÅ«nu į automobilio priekinį stiklÄ , o galva- į stogÄ daugiau. Nuo smÅ«gio sudužo automobilio priekinis stiklas, ant jo liko dviratininko žalios liemenės gabaliukų. Pagal dviratininko judėjimo kryptį, buvo galimybė, kad pastarasis trenksis į automobilio kairės pusės sparnÄ .

Turėjo galimybę automobilio vairÄ pasukti į deÅ¡inę pusę. Automobilio vairÄ pasuko į kairę pusę, nes galvojo, kad taip pavyks iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininku. Po susidÅ«rimo automobilis nuvažiavo apie 12 metrų, kol galutinai sustojo. Automobiliui sustojus, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo iki automobilio galo, apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, paprašė, kad į įvykio vietÄ bÅ«tų atsiųsta greitoji medicinos pagalba. Priėjęs prie dviratininko, patikrino pastarojo pulsÄ , pulso nebuvo.

Kraujo iÅ¡kart nebuvo. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo po 10-15 minučių. Medikai bandė gaivinti dviratininkÄ , tačiau jo Å¡irdis buvo sustojusi. Ä®vykio metu buvo blaivus. Kaltinamasis pripažįsta, kad nesilaikė arčiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo dalį ir kad partrenkė dviratininkÄ prieÅ¡ingos krypties eismo dalyje, tačiau nesutinka, kad tik jis vienas yra kaltas dėl eismo įvykio. Sutinka su nukentėjusiosios R. K. pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu.

Važiavo deÅ¡inėje kelio pusėje, bet kairys automobilio ratas važiavo maždaug per kelio vidurį, ant tos vietos, kur turėtų bÅ«ti skiriamoji eismo juosta. Iki pamatant sankryžoje įvažiuojantį dviratininkÄ , nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Ä® prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ Ä¯važiavo tik prieÅ¡ pat įvykį, bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininku. PrieÅ¡ eismo įvykį arčiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to nebuvo nė vieno žmogaus.

Automobilio ,,Audi A6“ judėjimo kryptimi iÅ¡ kairės pusės Å¡alutinį keliÄ užstoja namas, landÅ¡aftas, kalnas, krÅ«mai. Gerai žinojo minėtÄ sankryÅ¾Ä , žinojo, kad ten žmonės vaikÅ¡to be Å¡viečiančių liemenių ir kad sankryža labai pavojinga. Važiuojamoji kelio dalis nebuvo paženklinta toje vietoje, kur įvyko avarija, skiriamųjų juostų nebuvo. Kelio plotis toje vietoje, kur pamatė dviratininkÄ , 5,40 metro, susidÅ«rimo vietoje – daugiau nei 6 metrai. Po eismo įvykio prie jo priėjo G.

K. ir P. K., kurie matė įvykį. DviratininkÄ pamatė, nes automobilis jį apÅ¡vietė. Po įvykio jo žmona nuvažiavo pas žuvusiojo artimuosius, pastarojo seseriai R. K. perdavė 200 eurų, pasakė, kad jie gali kreiptis pagalbos. Atsiprašė žuvusiojo artimųjų, davė jiems dar 150 eurų (T 2, b. l. 24-27).Nors kaltinamasis pilnai nepripažino savo kaltės, tačiau jo kaltę įrodyta Å¡iais įrodymais:Liudytojo G. K. parodymais, kur jis teisme paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 3 d. nuo 06.10 val. iki 06.30 val. buvo prie sankryžos, laukė marÅ¡rutinio autobuso.

Susitiko su P. K., iÅ¡ kurio norėjo pasiimti pusę pakelio cigarečių. Susitikus jie kalbėjosi, rÅ«kė, žiÅ«rėjo į Geležinkelio gatvės pusę, iÅ¡ kurios turėjo atvažiuoti marÅ¡rutinis autobusiukas. Pastebėjo, kad Geležinkelio gatve atvažiuoja automobilis, nes žibintai Å¡vietė, o nuo kalno į minėtÄ gatvę iÅ¡ Tapelių gatvės užsuko dviratis. Dviratininkas iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažinėjo į pagrindinį. Tuo metu buvo prieblanda, rÅ«kas, apsiniaukę, praÅ¡vitę.

DviratininkÄ pastebėjo tik kai pastarasis įvažiavo į sankryÅ¾Ä , jis kairėje rankoje laikė žibintuvėlį, dėvėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Tarp dviratininko ir automobilio buvo apie 30 metrų atstumas. Dviratininkas įvažiavo į sankryÅ¾Ä nepristabdydamas, paėmė per didelę elipsę, įvažiavo į vidurį kelio ir susidÅ«rė su A. M. vairuojamu automobiliu. SusidÅ«rimas įvyko 50 metrų atstumu iki sankryžos. SusidÅ«rimas įvyko per kelio vidurį, dviratininkas trenkėsi į automobilio priekinę dalį, į keleivio pusę.

Girdėjo automobilio stabdžių cypimÄ . Po susidÅ«rimo automobilis iÅ¡ karto sustojo. Dviratininkas po susidÅ«rimo užkrito ant automobilio ,,Audi A6“ variklio dangčio, trenkėsi galva ir nukrito prie automobilio sparno iÅ¡ keleivio pusės. Priėjęs prie dviratininko pažino, kad tai L. K., patikrino jo pulsÄ , tačiau pulso nebuvo. A. M. iÅ¡kvietė pagalbos tarnybas. Buvo prastas matomumas, didelis rÅ«kas. Dviratis labai greitai iÅ¡važiavo iÅ¡ sankryžos, galėjo ir apie 40 km/h greitį iÅ¡vystyti nuo kalno važiuodamas, nes nepristabdė.

IÅ¡ A. M. matymo taÅ¡ko, matomumas labai prastas, nes tvora užstoja vaizdÄ , auga krÅ«mai, medžiai (T 2, b. l. 27-28).L. P. K. parodymais teisme, kur jis parodė, kad 2016 m. spalio 3 d. apie 06.30 val. prie sankryžos susitiko su G. K., laukė mikroautobuso važiuoti į darbÄ . Jie rÅ«kė. Laukdamas autobuso, pamatė Geležinkelio gatve į Vilniaus pusę važiuojantį automobilį. IÅ¡ kitos pusės dviračiu važiavo L. K.. Po to iÅ¡girdo susidÅ«rimo garsÄ , paties susidÅ«rimo nematė. Dviratininkas atsitrenkė į automobilį, gulėjo Å¡alia automobilio.

Automobilis nebuvo įvažiavęs į sankryÅ¾Ä , o dviratininkas jau buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä . Pastebėjo automobilį dėl įjungtų Å¡viesų, o dviratį pastebėjo, nes dviratininkas rankoje turėjo žibintuvėlį ir dėvėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. IÅ¡ to kÄ matė, jam atrodo, kad dviratis su automobiliu susidÅ«rė kelio viduryje (T 2, b. l. 28).L. M. Grajausko parodymais, kur jis teisme paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 3 d. dirbo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyboje. 2016 m. spalio 3 d. ryte gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniaus r., Bezdonių k., sankryžoje tarp keturių gatvių eismo įvykio metu žuvo dviratininkas.

Atvykus į įvykio vietÄ , pamatė automobilį ,,Audi A6“, dviratininkas buvo žuvęs. Eismo įvykis įvyko sudėtingoje sankryžoje. Braižė eismo įvykio schemÄ . Automobilis buvo toje eismo juostoje, kuria važiavo dviratininkas. Už eismo įvykio vietos 5 metrų atstumu buvo siaura iÅ¡tisinė linija. Automobilis kirto tÄ siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Tarp kelkraščio ir automobilio buvo labai mažas atstumas. Dviratininkas iki galo nebuvo pravažiavęs sankryžos, jis sankryžos viduryje ant kelkraščio gulėjo.

SusidÅ«rimas buvo viduryje kelkraščio sankryžos. Automobilio vairuotojas buvo sutrikęs, negalėjo nieko paaiÅ¡kinti, eismo įvykio metu jis nenukentėjo. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio vairuotojas kirto siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ . Dviratininkas buvo apsirÅ«pinęs visomis saugumo priemonėmis: dėvėjo Å¡viečiančiÄ liemenę, rankoje turėjo žibintuvėlį. Jeigu vairuotojas nebÅ«tų kirtęs iÅ¡tisinės linijos, susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengęs. Ä®vykio dienÄ eismo sÄ lygos buvo sudėtingos, buvo rÅ«kas.

Automobilio vairuotojas yra vietinis gyventojas, dėl to turėjo žinoti, kurioje vietoje eina ištisinė kelio linija (T 2, b. l. 28-29).Lavono apžiūros protokolu, iš kuriuo matyti, kad buvo apžiūrėtas L. K. lavonas. Protokole nurodyta, kad apžiūros metu lavonas guli ant kelio važiuojamosios dalies, ant dešinio šono, apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos striuke, po striuke – pilkos spalvos dryžuotu megztiniu, vilkėjo geltonos spalvos ryškiaspalvę liemenę, avėjo juodos-rudos spalvos sportinius batus.

Vyrui kraujavo iÅ¡ galvos. DeÅ¡inėje rankoje laikė įjungtÄ (Å¡viečiantį) žibintuvėlį (T 1, b. l. 32).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 1275/2016 (01) su priedais, kurioje konstatuota, jog L. K. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kÅ«ne, muÅ¡tinės žaizdos veide ir kojose, pjautinės žaizdelės veido kairėje, abipusiai Å¡onkaulių lūžiai, kraujosruvos galvos ir nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, kraujo iÅ¡siliejimas į skilvelius, kraujo iÅ¡siliejimas į stuburo kanalÄ .

Tai komplikavosi galvos ir nugaros smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Pjautinės žaizdelės veido kairėje, padaryti pjaunančių savybių turinčių daiktų poveikyje, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.4 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. L. K. lavono kraujyje rasta 1,09 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvÄ (0,41-1,5 promilių) girtumo laipsnį ( T1, b. l. 34-42).Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta esanti Geležinkelio g. 44, Bezdonių k., Bezdonių sen., Vilniaus r.

Apžiūra atliekama automobilio ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi – Geležinkelio gatve link Užupio – Kranto – Tapelių gatvių sankryžos. Automobilis ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Geležinkelio gatvės važiuojamojoje dalyje, kairėje pusėje, nuo automobilio priekinių kairės pusės ratų ašies iki sankirtos su Tapelių gatve yra 17,6 m. Automobilis galinių kairės pusės ratų ašimi nutolęs nuo kairės pusės važiuojamosios dalies pradžios – 0,8 m atstumu, priekinių kairės pusės ratų ašimi – 0,7 m atstumu.

Vyriškas dviratis, žalios spalvos rėmu, guli kelio važiuojamosios dalies viduryje, nutolęs nuo Geležinkelio g. dešinės pusės važiuojamosios dalies pradžios 6 m atstumu, 3,5 m atstumu iki lavono kojų bei 9 m atstumu iki susikirtimo su Tapelių gatve. Kairės pusės automobilio rato stabdymo žymė prasideda 1,1 m atstumu nuo kairės pusės (Geležinkelio g.) važiuojamosios dalies pradžios, jos ilgis – 4,75 m, pabaiga nutolusi 1 m atstumu nuo kairės pusės važiuojamosios dalies pradžios, iki automobilio ,,Audi A6“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairės pusės rato ašies – 4,9 m atstumas. Tarp stabdymo žymių – 1,4 m plotis, dešinės pusės automobilio rato stabdymo žymės ilgis – 5,35 m, pabaiga nutolusi nuo automobilio ,,Audi A6“ galinio dešinės pusės rato ašies 6 m atstumu. Automobilio ,,Audi A6“ priekinio bamperio plastmasės šukės guli prieš automobilio priekinę dalį 2,5 m atstumu, nuo kairės pusės važiuojamosios dalies pradžios – 2 m atstumu. L. K. kepurė rasta Geležinkelio gatvės važiuojamojoje dalyje, nutolusi nuo dešinės pusės važiuojamosios dalies pradžios 4,3 m atstumu, iki automobilio ,,Audi A6“ dešinės pusės galinio rato ašies – 4,3 m atstumu.

Žuvusiojo rankinė guli Geležinkelio gatvės važiuojamojoje dalyje, nutolusi nuo dešinės pusės važiuojamosios dalies pradžios 2,5 m atstumu, iki automobilio ,,Audi A6“ dešinės pusės priekinio rato ašies – 4,7 m atstumu, iki lavono galvos – 2,6 m atstumu. L. K. lavonas guli ant kelio važiuojamosios dalies prieš automobilio ,,Audi A6“ priekinę dalį, galva nukreipta į automobilio priekinę dalį, kojos – į Užupio gatvę (T 1, b. l. 7-22).Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas A.

M. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad sudaužytas priekinis automobilio stiklas, įlenktas stogas ir variklio dangtis, įbrėžtas priekinis bamperis, ant automobilio stogo ir priekinio lango – kraujo žymės, ant variklio dangčio liko batas, sulaužytos priekinio bamperio grotelės (T 1, b. l. 23-24).Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas L.

K. dviratis, nurodyta, jog sulaužytas priekinis ratas, sulenktas dviračio vairas (T 1, b. l. 30-31). Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu su priedais, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo papildomai apžiÅ«rėtas L. K. dviratis. Protokole nurodyta, kad paspaudus paminÄ atgal, blokuojamas galinis ratas. ApÅ¡vietimo prietaisų ir veidrodėlių nėra. IÅ¡ priekio pritvirtintas baltos spalvos apvalus Å¡viesÄ atspindintis elementas, ant galinio sparno pritvirtintas raudonos spalvos apvalus Å¡viesÄ atspindintis elementas, ant dėžės iÅ¡ galo pritvirtinta raudona juosta ir baltai raudonas elementas (T 1, b. l. 135-137).Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-520(17), kurioje konstatuota, kad prieÅ¡ eismo įvykį automobilis ,,Audi A6“, vairuojamas A.

M., judėjo kelio važiuojamosios dalies kaire puse. PrieÅ¡ pat stabdymÄ automobilio ,,Audi A6“ greitis buvo ne mažesnis kaip 40 km/h. PrieÅ¡ eismo įvykį dviratininkas L. K. važiavo palei kelio deÅ¡inį kraÅ¡tÄ , žiÅ«rint jo judėjimo kryptimi. Negalima apskaičiuoti dviratininko L. K. judėjimo greičio prieÅ¡ eismo įvykį. Dviratininkas L. K. buvo kliudytas ne mažesniu kaip 23,1 m atstumu nuo menamos linijos, pravestos pagal Geležinkelio gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡inį kraÅ¡tÄ , žiÅ«rint jo judėjimo kryptimi.

Kelio pločio atžvilgiu – apie 2,0 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi. Automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas A. M. privalėjo važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Neįvažiuodamas į kelio kairę pusę, o važiuodamas kelio dešine puse, automobilio vairuotojas A. M. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti dviratininko L. K. partrenkimo, nes tokiu atveju automobilio ir dviračio judėjimo trajektorijos nesusikirstų.

Dviratininkas L. K. nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, iÅ¡ Å¡alutinio kelio sukdamas į deÅ¡inėje esantį pagrindinį keliÄ , privalėjo duoti keliÄ juo važiavusiam automobiliui ,,Audi A6“, vairuojamam A. M.. L. K. duodamas keliÄ automobiliui ,,Audi A6“ bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su juo. Specialisto iÅ¡vadoje nurodytas eismo įvykio mechanizmas: A. M. vairuojamas automobilis ,,Audi A6“ važiavo Geležinkelio gatve link sankryžos su Kranto gatve.

Artėjant prie sankryžos, automobilis važiavo važiuojamosios dalies kaire puse. Jo greitis buvo ne mažesnis kaip 40 km/val. Tuo pačiu metu prie sankryžos automobiliui iÅ¡ kairės Å¡alutiniu keliu (Geležinkelio gatve) artėjo dviratininkas L. K.. Dviratininkas sankryžoje suko į deÅ¡inę ir važiavo laikydamasis kelio deÅ¡iniojo kraÅ¡to. A. M., vengdamas dviratininko partrenkimo, intensyviai stabdė savo vairuojamÄ automobilį ,,Audi A6“, tačiau jo priekine dalimi kliudė jį. Dviratininkas buvo kliudytas ne mažesniu kaip 23,1 m atstumu nuo menamos linijos, pravestos pagal Geležinkelio gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡inį kraÅ¡tÄ , žiÅ«rint jo judėjimo kryptimi.

Kelio pločio atžvilgiu – apie 2,0 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, žiÅ«rint automobilio judėjimo kryptimi. Dviratis priekine dalimi (ratu, priekinėmis Å¡akėmis, rėmo priekiniu vamzdžiu) trenkėsi į automobilio ,,Audi A6“ priekinį pavirÅ¡ių (priekinį valstybinio numerio ženklÄ , priekinį bamperį, radiatoriaus groteles, variklio dangtį), maždaug 0,1 m į deÅ¡inę nuo iÅ¡ilginės simetrijos aÅ¡ies. Nuo smÅ«gio dviračiu važiavęs L.

K. buvo numestas nuo jo ir trenkėsi į automobilio priekinį stiklÄ bei stogÄ priekinėje dalyje. L. K. judėjo ant automobilio variklio dangčio bei priekinio stiklo ir nukrito ant važiuojamosios dalies ties automobilio priekine dalimi, kai Å¡is buvo sustabdytas. Specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Dviratininkas L. K. nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, iÅ¡ Å¡alutinio kelio sukdamas į deÅ¡inėje esantį pagrindinį keliÄ , nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui ,,Audi A6“, vairuojamam A.

M.. Automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas A. M. nevažiavo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, o važiuodamas kelio važiuojamosios dalies kaire puse, t. y. prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirta kelio puse, partrenkė prieÅ¡inga kryptimi važiavusį dviratininkÄ L. K. (T 1, b. l. 107-112).E. V. M. paaiÅ¡kinimu teisme, kur jis patvirtino savo 2017-04-25 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-520 (17) (T 1, b. l. 107-112). Mano, kad automobilio ir dviratininko susidÅ«rimas įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų.

Dviratininkas nedavė kelio vairuotojui, nors važiavo Å¡alutiniu keliu. Vairuotojas nevažiavo arčiau deÅ¡inės kelio pusės. Dviratininkas buvo partrenktas kairėje kelio pusėje, savo eismo juostoje. Dviratininkas nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje sukdamas nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui. Dviratininkas neturėjo įvažiuoti į sankryÅ¾Ä matydamas artėjantį automobilį. Eismo įvykis įvyko sankryžoje, bet ne važiuojamųjų dalių sankirtoje. Sankryža tęsiasi iki užapvalinimo pradžios, kur kelias jau pradeda platėti.

Jeigu abu eismo įvykio dalyviai laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Eismo įvykio nuotraukoje matomas skiriamosios juostos fragmentas. SusidÅ«rimas įvyko automobiliui visiÅ¡kai iÅ¡važiavus į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Toje vietoje, kur įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas, kur judėjo automobilis, kelio plotis buvo daugiau nei 6 metrai. Kairės pusės automobilio ratų stabdymo pėdsakų pradžia buvo 1, 10 metro, pabaiga – apie metras, todėl negalima sakyti, kad automobilis nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

Dviratininkas buvo apie dviejų metrų atstumu nuo važiuojamosios eismo dalies kraÅ¡to savo eismo juostoje. Dviratininkas taip pat važiavo ne arčiau deÅ¡inio kelkraščio. Automobilis partrenkimo momentu buvo apie vieno metro atstumu nuo kelio kraÅ¡to, todėl susidÅ«rimas bÅ«tų įvykęs, jei dviratininkas ir bÅ«tų laikęsis arčiau deÅ¡inio savo eismo juostos kraÅ¡to. Dviratis buvo partrenktas automobilio priekine dalimi ties viduriu. Dviratis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo prieÅ¡inga automobiliui kryptimi.

Pagal apgadinimus tikėtina, kad dviratis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo nedideliu kampu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę. Eismo įvykio vietoje yra ribotas matomumas dėl augančių medžių, krÅ«mų ir eismo įvykio dalyviams pamačius vienas kitÄ nebÅ«tų kada padaryti kaltinamojo nurodytų vairuotojo manevrų. Negalima patvirtinti kitais bylos duomenimis kaltinamojo įvykio versijos. Visi pėdsakai rodo prieÅ¡ingai. Didelis lankas nėra diskretinis dydis, t. y. jis gali atrodyti didelis subjektyviu liudytojo G.

K. vertinimu. Pagal automobilio stabdymo keliÄ automobilis stabdymo metu judėjo nežymiu kampu įstrižai važiuojamosios kelio dalies iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, analogiÅ¡ka kryptimi jis važiavo ir prieÅ¡ stabdymÄ . Nėra duomenų, kad automobilis staigiai keitė kryptį, to nesimato iÅ¡ stabdymo pėdsakų. Dviratininkas važiavo deÅ¡ine kelio puse ir nėra duomenų, kad jis bÅ«tų iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Jis iki 6 metrų pločio kelio atkarpos neprivažiavo.

KrÅ«mai galėjo trukdyti jo matomumui. Abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. Automobilio vairuotojas laiku pamatė dviratininkÄ , bet priėmė neteisingÄ sprendimÄ (T 2, b. l. 29-31). Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės R. K. parodymais, kad L. K. yra jos brolis. 2016 m. spalio 3 d. apie 06.45 val. jai paskambino brolienė M. K. ir pasakė, kad L. K. mirtinai partrenkė automobilis. Laidotuvių iÅ¡laidas jai apmokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“, paminklÄ ir gedulingus pietus apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“.

PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 10 000 eurų, iÅ¡Â AB „Lietuvos draudimas“ 5000 eurų neturinei žalai atlyginti (T 2, b. l. 31).Nukentėjusios M. K. parodymais, kad L. K. yra jos sutuoktinis. 2016 m. spalio 3 d. apie 06.15 val. L. K. iÅ¡važiavo į darbÄ . Apie 07.30 val. jai paskambino sesuo ir pasakė, kad jos vyrÄ partrenkė automobilis. IÅ¡ vakaro vyras vartojo alkoholinius gėrimus, iÅ¡gėrė nedaug, 2017 m. spalio 3 d. ryte alkoholio nevartojo. Kaltinamajam A. M. pretenzijų neturi. (T 2, b. l. 32).  Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad A.

M. 2016 m. spalio 3 d. apie 06.24 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto“, t. y. važiavo Vilniaus r., Bezdonių mstl., Geležinkelio gatve kryptimi nuo Statybininkų gatvės link Kranto gatvės, privažiuodamas prie Geležinkelio – Kranto gatvių sankryžos ir ketindamas joje važiuoti tiesiai, buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį, kur partrenkė ir mirtinai sužalojo Geležinkelio gatve kryptimi nuo Tapelių gatvės link Kranto gatvės dviračiu važiavusį ir minėtoje sankryžoje į dešinę sukusį L.

K., taip pat apgadino L. K. priklausantį dviratį.Nors kaltinamasis pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punktÄ , tačiau laikėsi gynybinės versijos, kad į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ iÅ¡važiavo tik siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininku. Kaltinamasis apklausiamas teisme teigė, kad važiuojant link Geležinkelio, Kranto, Užupio, Tapelių gatvių sankryžos, nevažiavo arčiau deÅ¡inės kelio pusės, nes ten ant kalniuko bÅ«na žmonių, kurie laukia mikroautobuso.

Staiga prieÅ¡ais save apie 20 metrų atstumu pamatė iÅ¡ už Tapelių pusės, dideliu lanku į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ iÅ¡važiuojantį dviratininkÄ . Dviratininkas dideliu lanku įsukinėjo iÅ¡ Kranto gatvės į Geležinkelio gatvę. Kadangi nesilaikė deÅ¡inės pusės, pradėjo stabdyti ir nusprendė pasukti automobilį į kairę. Tačiau byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai paneigia kaltinamojo gynybinę versijÄ . IÅ¡ eismo įvykio vietos plano (T 1, b. l.

12) ir Lietuvos teismo ekspertinės centro 2017-04-25 specialisto išvadoje Nr. 11-520 (17) (T 1, b. l. 108) esančio eismo įvykio mastelinio plano (1 pav.) matyti, kad automobilio ,,Audi A6“ judėjimo kryptimi kelio plotis 6 metrai, artėjant prie sankryžos, kelias platėja. Automobilio ,,Audi A6“ kairiojo rato stabdymo žymė yra 1 metro atstumo nuo kairiojo kelkraščio, žiūrint automobilio ,,Audi A6“ judėjimo kryptimi. Automobiliui ,,Audi A6“ pilnai sustojus atstumas tarp kairiojo automobilio rato ir kelio kairės pusės kelkraščio, žiūrint automobilio ,,Audi A6“ judėjimo kryptimi, yra 0,7 metro.

Be to, iÅ¡ byloje esančios fotolentelės (T 1, b. l. 16-21), o bÅ«tent iÅ¡ Foto Nr. 3, matyti, kad automobilio stabdymo žymės yra tiesios, stabdymo pėdsakų pabaigoje matomas nedidelio kampo pakrypimas į kairę pusę, žiÅ«rint automobilio judėjimo kryptimi, kas rodo, kad automobilis ,,Audi A6“ stabdyti pradėjo, bÅ«damas prieprieÅ¡inėje eismo juostoje. IÅ¡ to kas pasakyta, seka, kad objektyvÅ«s byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai paneigia kaltinamojo gynybinę versijÄ , kad į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ iÅ¡važiavo, tik siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininku.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , sutinka su Lietuvos teismo ekspertinės centro 2017-04-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-520 (17) padaryta iÅ¡vada, kad dviratininkas L. K. sankryžoje suko į deÅ¡inę ir važiavo laikydamasis deÅ¡inio kelio kraÅ¡to, važiavo savo kelio pusėje. IÅ¡ kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad kai jis pastebėjo dviratininkÄ , pastarasis važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, tiesiai į jį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamais kurį laikÄ iki susidÅ«rimo su dviratininku jau važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, darytina iÅ¡vada, kad dviratininkas L.

K. važiavo savo eismo juosta. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas, neįvažiuodamas į kairę kelio pusę, o važiuodamas kelio deÅ¡ine puse, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti dviratininko partrenkimo, nes tokiu atveju automobilio ir dviračio judėjimo trajektorijos nesusikirstų. Taip pat teismas nesutinka su kaltinamojo teiginiu, kad įvykio vietoje nematė jokių ženklų, draudžiančių jam iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ar skiriamosios kelios juostos.

Kaltinamasis apklausiamas teisme patvirtino, kad gerai žino sankryÅ¾Ä , kurioje įvyko eismo įvykis, kad tuo keliu važiuoja kiekvienÄ dienÄ . Å ie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis kaip vietinis gyventojas, dažnai važinėjantis minėtu keliu, žinojo, kad keliÄ skiria iÅ¡tisinė linija, nors eismo įvykio metu ji buvo stipriai nusitrypusi.Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad vienas iÅ¡ pagrindinių momentų nagrinėjamoje baudžiamojo byloje yra matomumas. Nebuvo nustatinėjamas matomumas, nebuvo atsižvelgta į oro sÄ lygas, matomumÄ ribojančias kliÅ«tis (prie sankryžos augančius krÅ«mus, medžius, stovinčiÄ tvorÄ ).

Gynėjas kėlė klausimÄ , ar automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas turėjo galimybę pamatyti iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiuojantį dviratininkÄ . Å iame kontekste teismas pažymi, kad automobilio vairuotojui kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojui keliami žymiai didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos nagrinėjamas eismo įvykis įvyko 2016 m. spalio 3 d. apie 06.24 val. Tiek kaltinamasis, tiek teisme apklausti liudytojai G. K. ir P. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo rÅ«kas, buvo praÅ¡vitę, tačiau dar tamsu.

Kaltinamasis parodė, kad įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis- 50 km/h. Byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad A. M., vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į eismo sÄ lygas, t. y. į tai, kad buvo rÅ«kas, tamsu, į tai, kad sankryžoje kelias daro vingį, į Å¡alutinio kelio matomumÄ ribojančias kliÅ«tis, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 119 punkte nustatyto reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ko pasėkoje pamatęs dviratininkÄ , nespėjo iÅ¡vengti kliÅ«ties ir su juo susidÅ«rė.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra vietos gyventojas, kad gerai žino eismo įvykio vietÄ , kasdien važiuoja tuo keliu, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis žinojo, kad jo važiuojama kryptimi Å¡alutinio kelio matomumas yra ribotas, dėl to, turėjo atsižvelgti į visas aptartas aplinkybes ir pasirinkti saugų važiavimo bÅ«dÄ . Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis A. M., eismo įvykio metu, vairuodamas automobilį, buvo nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.Atmestina eksperto V.

M. iÅ¡vada Nr. MV 2017-58 (T 2, b. l. 3-15). Ekspertas, atlikęs tyrimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad techniniu požiÅ«riu nėra pagrindo teigti, kad susidariusiomis prieÅ¡ eismo įvykį sÄ lygomis automobilį ,,Audi A6” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. M. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti buvusio eismo įvykio, stabdant ir nekeičiant važiavimo krypties, jei betarpiÅ¡kai prieÅ¡ eismo įvykį dviratininkas važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, ir tuo atžvilgiu automobilio ,,Audi A6“ vairuotojo manevras į kairę techniniu požiÅ«riu laikytinas kaip bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiu dviratininku.

Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad, neįvažiuodamas į kelio kairę pusę, o važiuodamas kelio deÅ¡ine puse, automobilio vairuotojas A. M. bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti dviratininko L. K. partrenkimo, nes tokiu atveju automobilio ir dviračio judėjimo trajektorijos nesusikirstų. Nors ekspertas V. M. ir specialistas V. M., atlikdami tyrimus, nagrinėjo tuos pačius duomenis, tačiau padarė skirtingas iÅ¡vadas.

Teisme apklaustas ekspertas V. M. negalėjo logiškai paaiškinti savo išvados, kodėl, remiantis tokiais pačiais duomenimis, gautos priešingos išvados, todėl jo pateikta specialisto išvada Nr. MV 2017-58 atmestina.Nors kaltinamasis A. M. pripažino, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių 119 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, tačiau tiek jis, tiek jo gynėjas teigė, jog tarp kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio.

Å iuo atveju priežastinio ryÅ¡io buvimo patvirtinimui yra bÅ«tinas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas. Priežastinis ryÅ¡ys kaltinant asmenį pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktÄ , ir kilusių padarinių. Sprendžiant šį klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar A. M. pažeidė jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-520(17) pateikta išvada, kad automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas A. M. privalėjo važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, neįvažiuodamas į kelio kairę pusę, o važiuodamas kelio dešine puse, automobilio vairuotojas A. M. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti dviratininko L. K. partrenkimo, nes tokiu atveju automobilio ir dviračio judėjimo trajektorijos nesusikirstų.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , t. y. tarp kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių 119 punkte numatyto pažeidimo ir dviratininko L. K. žūties yra priežastinis ryÅ¡ys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1275/2016 (01) su priedais, konstatuota, jog L. K. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo, patirtų eismo įvykio, įvykusio 2016 m. spalio 3 d., metu.Kaltinamasis teisme pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, t. y. nevažiavo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tačiau nesutiko, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas jis vienas, mano, kad kaltas ir žuvęs dviratininkas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-520(17) konstatuota, kad dviratininkas L. K. nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, iÅ¡ Å¡alutinio kelio sukdamas į deÅ¡inėje esantį pagrindinį keliÄ , privalėjo duoti keliÄ juo važiavusiam automobiliui ,,Audi A6“, vairuojamam A. M.. L. K. duodamas keliÄ automobiliui ,,Audi A6“ bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su juo. Liudytojo G. K. parodymai tai pat patvirtina aplinkybę, kad dviratininkas L.

K., prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, nesustojo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sutinka su kaltinamojo teiginiu, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sÄ lygojo ne vien tik kaltinamojo A. M., bet ir dviratininko L. K. veiksmai.Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad tokio pobÅ«džio bylose, net ir nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas).

Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamojo kodekso numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi jų iÅ¡vengti, t. y. tokio pobÅ«džio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti (BK 16 str. 2 d.).

Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (Lietuvos A.

T. kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2014, 2K-160/2014). Kaltinamojo gynėjas teigė, kad A. M. veiksmuose nėra bÅ«tino nusikaltimo sudėties požymio kaltės. Argumentuodamas savo pozicijÄ , gynėjas teigė, kad tarp kelių eismo dalyvių galioja pasitikėjimo principas, reiÅ¡kiantis, kad kelių eismo dalyvis turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Å iame kontekste pažymėtina, kad kelių eismo dalyvis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, praranda teisę tikėti, jog kiti eismo dalyviai laikysis Kelių eismo taisyklių, kai pastarasis pats jas pažeidžia ir kelia pavojų eismo saugumui.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. M. veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis suprato pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad nevažiuodamas arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, t. y. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, gali sukelti eismo įvykį ir Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Dėl bausmės skyrimoSkiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad A. M. padarė neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 str.), į tai, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sÄ lygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas (T 1, b. l. 73), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 74-75), vedęs, dirba, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Baudžiamojo kodekso sankcijoje nenumatyta alternatyvi bausmė.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į kilusius padarinius, t. y. į tai, kad dėl eismo įvykio žuvo žmogus, į tai, kad nustatyta abiejų eismo dalyvių kaltė, todėl A. M. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , Å¡iuo metu dirba, anksčiau neteistas, senai baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ 2012 m. spalio 19 d., paskirtos baudos sumokėtos, nėra duomenų, kad po nusikaltimo įvykdymo bÅ«tų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams (BK 75 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, svarstytinas klausiamas dėl draudimo naudotis minėta specialia teise. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik tai, kad asmuo nusikaltimÄ padarė, naudodamasis specialia teise, nesudaro pagrindo skirti asmeniui draudimÄ naudotis specialia teise. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A.

T. kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad A. M. veiksmai – buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo dalį, buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo abiejų eismo dalyvių neatsargÅ«s veiksmai, į tai, kad L. K., laikantis Kelių eismo taisyklių, eismo įvykis nebÅ«tų kilęs, todėl kaltinamojo A.

M. padarytas pažeidimas nelaikytinas Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. M. nėra teistas, senai baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ 2012 m. spalio 19 d. už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ iki 30 km/h. Aptartos aplinkybės, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. nepiktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį A. M. sukėlė nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo taikyti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Dėl civilinio ieÅ¡kinioNukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R. K. teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo parÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo A. M. priteisti 10 00 euro, o iÅ¡ civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 5 000 eurų neturinei žalai atlyginti. R. K. nurodė, kad su broliu L. K. buvo labai artimi, visÄ laikÄ palaikė artimus Å¡eimyninius santykius.

Po brolio netekties patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ ir dvasines kančias (T 1, b. l. 174).Civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovas teisme paaiÅ¡kino, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ sutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu ir sutinka nukentėjusiajai atlyginti 5 000 eurų neturtinę žalÄ (T 2, b. l. 32).Teismas pripažįsta bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, tačiau nesudarant galimybės iÅ¡ to neteisėtai pasipelnyti.

Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. N. R. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusios patirtus iÅ¡gyvenimus dėl artimo Å¡eimos nario (brolio) žūties, į tai, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, kaltas ne tik kaltinamasis, bet ir žuvusysis, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios ir jos Å¡eimos, teikė jiems materialinę pagalbÄ , į tai, kad civilinis atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, į kaltinamojo asmenybę, kuris vedęs, dirba.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes ir visas kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobÅ«džio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajai R. K. iÅ¡ civilinio atsakovo ir kaltinamojo priteistina po 5 000 eurų neturinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 straipsniais,n u s p r e n d ė: A.

M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant atviroje kolonijoje.         V. B. kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.           Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A.

M. kardomosios priemonės neskirti.N. R. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ A. M. ir civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ po 5 000 (penkis tÅ«kstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                              Vaclavas KarÅ¡ulis