27cc470f-4660-4d96-b67f-bb5457d2cff4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1284-565/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19136-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3.; 3.3.2.5.; 3.4.1.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas V. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo, praÅ¡ydamas:

1) santuokÄ tarp V. T. ir T. P., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės T. P. kaltės;

2) nustatyti, jog nekilnojamieji daiktai, ieškovo paveldėti ir įgyti iki santuokos sudarymo, t. y.: 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/20 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/20 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) yra nedalintini, todėl pasilieka ieškovo asmeninės nuosavybės teise;

3) kilnojamieji daiktai - automobilis VOLSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir automobilis MERCEDES BENZ 240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pasilieka ieškovo asmeninės nuosavybės teise;

4) po santuokos nutraukimo ieškovas V. T. pasilieka pavardę T., o atsakovė T. P. – pavardę P.;

5) priteisti ieškovui V. T. iš atsakovės T. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

6) procesinius dokumentus atsakovei įteikti el. paštu: (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. T. ieškinį atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo. Civilinė byla priskirtina Å¡eimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieÅ¡ pateikiant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas arba abi Å¡alys turėjo pareigÄ kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo Å¡alys pasinaudojo privalomÄ ja mediacija arba ieÅ¡kovas inicijavo mediacijos procesÄ , tačiau nebuvo gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovas V. T. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirajame skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 4.1. norint pasinaudoti privaloma ikiteismine mediacija, privaloma žinoti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir VGTPT) nurodyti kitos Å¡alies gyvenamosios vietos adresÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, VGTPT kitai Å¡aliai negalės praneÅ¡ti apie galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija; 4.2. Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas dėl mediacijos nesikreipė, kadangi Å¡i procedÅ«ra bÅ«tų tik formali. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismÄ , nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka su T. P.. Taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė, nepraėjus nei mėnesiui po santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovo namus ir iÅ¡vyko pas savo buvusį draugÄ Ä¯ UkrainÄ .

IeÅ¡kovui nėra žinoma, kur ji Å¡iuo metu gyvena (galimai Ukrainoje). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė paskutinę žinomÄ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. (duomenys neskelbtini); 4.3. ieÅ¡kovui nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta Ukrainoje. Kreiptis į Ukrainos ambasadÄ bÅ«tų formalu. Procesinių dokumentų atsakovei įteikimas, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, nėra galimas.

Reglamentas nenumato pareigos kreiptis į atitinkamos valstybės kompetentingas institucijas siekiant gauti duomenis apie asmens, kuriam reikia įteikti procesinius dokumentus, adresÄ užsienio valstybėje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. IeÅ¡kovas V. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo, t. y. ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį ginčo teisena, kylantį iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių.

10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, numato, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus:

1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka;

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, spendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija.

11. PrivalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu arba viena iÅ¡ ginčo Å¡alių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo Å¡alių bendru sutarimu, ginčo Å¡alys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrÄ praÅ¡ymÄ dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , paduoti bendrÄ praÅ¡ymÄ vykdyti mediacijÄ Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Kai privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Å¡i ginčo Å¡alis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti praÅ¡ymÄ dėl mediatoriaus skyrimo Å¡io įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , paduoti praÅ¡ymÄ vykdyti mediacijÄ Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ ginčo Å¡alies praÅ¡ymÄ , ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos iÅ¡siunčia kitai ginčo Å¡aliai praneÅ¡imÄ apie gautÄ praÅ¡ymÄ , kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos turi bÅ«ti gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis).

Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyto praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos negaunamas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo Å¡alis nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Å iais atvejais privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijavusi ginčo Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo ir yra laikoma, kad ginčo Å¡alis įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

12. Apeliantas įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju mediacijos vykdyti neįmanoma, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta jam nėra žinoma. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog paskutinė jam žinoma atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau, ieÅ¡kovo žiniomis, atsakovė yra iÅ¡vykusi gyventi į UkrainÄ , taigi privalomoji mediacijos procedÅ«ra bÅ«tų tik formali, todėl ieÅ¡kovas dėl privalomosios mediacijos nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo ieškovo nurodomu ginčo situacijos atžvilgiu. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog bendravo su atsakove telefonu, taip pat prašo atsakovei procesinius dokumentus įteikti el. paštu: (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas turi galimybę su atsakove bendrauti elektroninių ryšių priemonėmis.

14. Minėta, jog Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta privaloma mediacija Å¡eimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Todėl, neatsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusias aplinkybes, Å¡alys privalo pirmiausia pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka, privalo inicijuoti privalomÄ mediacijos procedÅ«rÄ . Minėta, jog tuo atveju, jeigu per penkiolika darbo dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos negaunamas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo Å¡alis nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija.

Å iais atvejais privalomÄ mediacijÄ inicijavusi ginčo Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo ir yra laikoma, kad ginčo Å¡alis įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

15. Nepateikus nurodytų duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia ir atskirajame skunde cituojama teismų praktika. Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014).

17. IeÅ¡kovas teigdamas, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė mediacija bÅ«tų tik formali, o ieÅ¡kovo teisės akivaizdžiai pažeistos, atskirajame skunde cituoja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-605-232/2020. Atkreiptinas dėmesys, jog cituojamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė buvo pateikusi teismui įrodymus apie kreipimÄ si į VGTPT, t. y. bandymÄ inicijuoti privalomÄ mediacijos procesÄ , taip pat įrodymus, jog mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko. Tuo tarpu Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas net nebandė inicijuoti privalomojo mediacijos proceso. Minėta, jog Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta jokių iÅ¡imčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo ieÅ¡kovo nurodomu ginčo situacijos atžvilgiu.

18. Atsižvelgęs į Å¡ioje nutartyje paminėtas įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga pasisakyti dėl visų atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su mediacijos tikslingumu ir pan., nes tai neįtakoja teismo priimtos nutarties (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, atitinka Å¡iuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimÄ dėl privalomosios mediacijos taikymo, sprendžiant Å¡eimos ginčus, todėl remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Å i apeliacinio teismo nutartis neužkerta galimybės ieÅ¡kovui pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ Ä¯vykdžius Mediacijos įstatyme numatytas sÄ lygas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja RÅ«ta Burdulienė