27c9ef44-5106-4539-aec7-eafb64acf54e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr      Civilinė byla Nr. A2-1236-494/2018      Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04336-2015-6      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)       2.1.1.2.; 2.1.1.3.10.; 3.2.3.2.;       3.2.3.8.; 3.2.4.4.; 3.3.4.3. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. kovo 16 d.Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Dalia Zeniauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų I. M., Z. M. ir K. D. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 pagal ieÅ¡kovų I.

M. ir Z. M. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) dėl savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai I. M., Z. M. ir K. D. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, kuriuo praÅ¡o:

1) atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka 2017-01-25 nutartimi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017 pagal ieÅ¡kovų I. M. ir Z. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. M. ir Z. M. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl aktų panaikinimo;

2) atnaujinus procesÄ , panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017, panaikinti 2016-10-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 ir priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. ieÅ¡kovų I. M. ir Z. M. ieÅ¡kinį patenkinti;

3) sustabdyti 2017-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017 ir 2016-10-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymÄ civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016.Patikslintame praÅ¡yme (b. l. 55-69) pažymi, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teikiamas paaiÅ¡kėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) ir teismui nusprendus dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ , materialiųjų teisių (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

Esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu – Nepriklausomo LR teismo eksperto V. Å . (toliau – Teismo eksperto) 2017-10-15 ekspertinio akto Nr. 108 S iÅ¡vados, kurios yra prieÅ¡ingos priimto teismo sprendime civilinėje byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, padarytoms iÅ¡vadoms. Taip pat svarbiu motyvu nurodo tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ asmens, t. y.

K. D.. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-11 sprendime, kurio procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, konstatuota, kad tvoros atkarpa yra savavaliÅ¡kai pastatyta už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiÅ¡kėjams I. M. bei Z. M., ribų, patenka į valstybinę žemę, t. y. užima 19 kv. m. valstybinės žemės. Tačiau iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, t. y. 2017-10-15 ekspertinio akto Nr. 108 S, pagal atliktas sklypo formavimo ribas ir pagal atliktus matavimus, sklypo plotas nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, t. y.

NŽT klaidingose schemose nurodytas tikslumas yra 19-20 kv. m., o pagal Vyriausybės leistinÄ matavimo tikslumÄ , galimas 21 kv. m., todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra užimta valstybinė žemė, o tik nepatikslintos sklypo ribos, kÄ pagal žemėtvarkos teisės aktus privalėjo padaryti NTŽ. Be to, 2017-10-15 ekspertiniame akte Nr. 108 S, prieÅ¡ingai nei teismo sprendime, kurio procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, padaryta iÅ¡vada, kad abejose schemose, pridėtose prie NŽT 2013-12-11 ir 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 48N-(14.48.73)-234 ir Nr. 48ŽN-(141.48.73)-246, nubraižytos neteisingai, jos neatitinka esančios realios situacijos, taip pat užraÅ¡yti neteisingi matmenys.

Tokių matmenų valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp privačių pareiškėjo K. D. ir pareiškėjų I. M. bei Z. M. žemės sklypų, pagal teisės aktus negali būti projektuojamas įvažiavimu, nes neatitinka minimalių kelio reikalavimų. Be to, pareiškėjo K. D. žemės sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini), yra nurodytas abejose schemose, pridėtose prie NŽT 2013-12-11 ir 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 48N-(14.48.73)-234 ir Nr. 48ŽN-(141.48.73)-246, kurios aprašytos pateiktame 2017-10-15 ekspertiniame akte Nr. 108 S. Aptardamas K.

D. žemės sklypo padėtį įsiterpusio žemės sklypo atžvilgiu civilinės bylos sprendime, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, teismas nusprendė dėl byloje neįtraukto asmens - K. D., teisių ir pareigų. Atitinkamai, CPK 329 str. 2 d. 2 p. numato, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (b. l. 82-87), su praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįsta ir neįrodantį sÄ lygų, bÅ«tinų proceso atnaujinimui.

Nurodė, kad ieškinys šioje byloje buvo pateiktas dėl Inspekcijos 2015-10-14 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-151014-00139 bei privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Taigi ginčas kilo iš esmės dėl to, kad Inspekcija nustatė, kad dalis tvoros (49,20 m ilgio ir 1,55 m pločio) pastatyta valstybinėje žemėje greta žemės sklypo, kuriuo kadastrinis (duomenys neskelbtini), neturint valstybės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos, rašytinio sutikimo.

Todėl visi argumentai, kuriais gali bÅ«ti grindžiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , turi bÅ«ti susiję su savavaliÅ¡kos statybos aktu bei privalomuoju nurodymu. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos matavimų teisėtumas, todėl atmestini bet kokie bandymai praÅ¡yme atnaujinti procesÄ apeliuoti į Nacionalinės žemės tarnybos atliktų matavimų teisingumÄ . Be to, pareiÅ¡kėjai pakartotinai apeliuoja į pravažiavimo kelio tarp žemės sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini), negalimumÄ , tačiau Inspekcija pažymi, kad ginčas kilo dėl valstybinėje žemėje neteisėtai pastatyto statinio, tuo tarpu kelio klausimas visiÅ¡kai neaktualus nagrinėtos bylos ribose ir niekaip negali daryti įtakos sprendimo dėl savavaliÅ¡kos statybos priėmimui ar pakeitimui.

Pažymėjo, kad teismai nagrinėdami bylÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nesprendė dėl K. D. teisių ir pareigų. K. D. nepagrindė, kaip konkrečiai ir kokios jo subjektinės teisės yra pažeistos. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymÄ bei tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų.

Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas ar nepagrįstas.Kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-462-860/2016 (toliau – byla), ieÅ¡kovai I. M. bei Z. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-14 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-151014-00139 bei 2015-10-14 privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PRN-00-151014-00141, jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 44-1849-5728, kadastrinis(duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pareigÅ«nai surašė skundžiamus aktus tik formaliai remiantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus parengtu žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas Å¡ioje byloje ir kuris buvo parengtas jiems nedalyvaujant ir be jų žinios.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu c. b. 2-462-860/2016 (b. l. 16-23) ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , konstatuodamas, kad į bylÄ pateikti įrodymai, tame tarpe matavimų schemos, patvirtina, jog ieÅ¡kovai dalį tvoros (19 kv. m.) pastatė už savo sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. valstybinėje žemėje.

Jokio teisinio pagrindo tokios tvoros pastatymui valstybinėje žemėje ieÅ¡kovams nebuvo; jie neturėjo jokių teisių į valstybinę žemę ir jos nevaldė jokiais teisėtais pagrindais, todėl buvo pažeisti LR statybos įstatymo 2 str. 71 d., 3 str. 2 d., ir kitų nuostatų reikalavimai. Nacionalinės žemės tarnybos 2014-05-02 matavimų schema yra sudedamoji Žemės naudojimo patikrinimo akto dalis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas, kuriuo ieÅ¡kovė buvo įpareigota savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytÄ metalo tvorÄ su betoniniu pamatu ir sutvarkyti statybvietę, turi tiek teisinį, tiek ir faktinį pagrindus, jis yra teisėtas ir pagrįstas, tad remiantis tik formaliais pagrindais negali bÅ«ti panaikintas.         2017-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 paliktas nepakeistas, apeliantų I.

M. bei Z. M. apeliacinis skundas atmestas (b. l. 24-27). Vilniaus apygardos teismas 2017-01-25 nutartyje nurodė, kad apeliantų teiginiai, jog 2015-10-14 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-151014-00139 yra paneigiamos jiems nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo ribos, laikytini nepagrįstais, kadangi Inspekcija tik konstatavo, kad ieškovų pastatyta tvoros dalis stovi už apeliantams priklausančio žemės sklypo ribų. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo ribų klausimas šioje byloje nesusijęs su bylos dalyku ir žemės sklypo ribos nekviestinuojamos;

žemės naudojimo patikrinimo teisėtumas nekelia abejonių; atlikus minėtÄ Å¾emės naudojimo patikrinimÄ nustatyta, kad apeliantų pastatyta tvora įsiterpia į valstybinę žemę. Apeliantai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie paneigtų faktÄ , kad tvoros atkarpa, kuri nustatyta kaip savavaliÅ¡kai pastatyta už žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), ribų, bei žemės sklypo plane pažymėtos tvoros padėtis yra tapačios. Tvora niekur neregistruota, žemės sklypo plane pažymėta be konkrečių koordinačių, todėl ginčo sklypo ribos neturėtų bÅ«ti siejamos su tvoros ribomis.

Skundžiami institucijų veiksmai ir aktai yra pagrįsti ir teisėti, dėl to nėra jokio pagrindo juos naikinti.PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ (CPK 368 str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba.

Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ teismo posėdyje, klausimÄ dėl praÅ¡ymo pagrįstumo sprendžia iÅ¡ esmės, t.y. patikrina, ar praÅ¡ymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu, paaiÅ¡kėjo 2017-10-15 gavus Ekspertinį aktÄ Nr. 108 S. PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2017-10-23, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino.LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyta proceso atnaujinimo pagrindas – kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kaip išaiškinta Teismų praktikoje Nr. 26 “Dėl Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai,” naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

Taigi pareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jų nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis c. b. Nr. A2-2697-480/2017). Esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu, pareiÅ¡kėjai nurodo Nepriklausomo LR teismo eksperto V. Å . 2017-10-15 ekspertinį aktÄ Nr. 108 S, kurio iÅ¡vados yra prieÅ¡ingos priimtame teismo sprendime civilinėje byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, padarytoms iÅ¡vadoms.

Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, teismui bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o atnaujinti procesÄ , negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ne dėl pareiÅ¡kėjų kaltės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ekspertinis aktas gautas 2017-10-15, t. y. po Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 priimtos nutarties c. b. 2A-95-661/2017. Teismas mano, kad ekspertinį aktÄ buvo galima užsakyti žymiai anksčiau, o ne sulaukus apeliacinės instancijos nutarties, kuria apeliacinis skundas atmestas.

Teismai yra ne kartÄ pasisakę, kad įrodinėjimo procesas, siekiant patikrinti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių įvardijamų faktų bei aplinkybių teisingumÄ (pagrįstumÄ ), vyksta pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigta nagrinėti ir yra priimtas jiems nepalankus sprendimas. PareiÅ¡kėjai neteikė jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiÅ¡kėjai bÅ«tų reiÅ¡kę praÅ¡ymÄ byloje paskirti ekspertizę, nurodę savo sutikimÄ finansuoti ekspertizės kaÅ¡tus, o tokio praÅ¡ymo teismas neiÅ¡sprendė arba nepatenkino.

PareiÅ¡kėjams atstovavo kvalifikuoti teisininkai, advokatai K. Ž. ir A. V., todėl pareiÅ¡kėjai galėjo įvertinti byloje esančių duomenų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir spręsti dėl jų nepakankamumo. Be to, tokius pat atsakymus į ekspertui užduotus klausimus pareiÅ¡kėjai bÅ«tų gavę ir bylos nagrinėjimo metu, tad ekspertiniame akte pateikti atsakymai negali bÅ«ti laikomi naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis. Taigi, pareiÅ¡kėjai neįrodė, kad paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kaip tai numato CPK 366 str. 1 d. 2 p.CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyta proceso atnaujinimo pagrindas – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Teismų praktikoje Nr. 26 “Dėl Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualÅ«s klausimai,” tam, kad procesas galėtų bÅ«ti atnaujintas Å¡iuo pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str.1 d.).

Taip pat bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiÅ¡kinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis c. b. 3K-3-69/2005: 2007 m. spalio 8 d. nutartis c. b. 3K-3-380/2007). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi bÅ«ti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog dėl proceso Å¡alių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryÅ¡io pasikeitė pastarųjų turinys.PareiÅ¡kėjai svarbiu motyvu atnaujinti bylos nagrinėjimÄ nurodo tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ asmens, t. y.

K. D.. Pagal LR CK 1.103 str. 2 d., asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagal LR CK 4.103 str. nuostatas, suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavaliÅ¡kai arba nors nesavavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies), pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-15 nutartis c. b. 3K-3-240/2009).

Nagrinėjamu atveju K. D. niekaip nesusijęs su savavaliÅ¡ka tvoros statyba ir Å¡ios statybos niekaip nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nenurodė, kokios teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, neįtraukus K. D. į bylos nagrinėjimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad SavavaliÅ¡kos statybos akto bei Privalomojo nurodymo palikimo galioti faktas niekaip neįtakojo Å¡io asmens teisių ir pareigų.

Teismas sutinka su suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais, nurodytais atsiliepime į praÅ¡ymÄ .Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka.

Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkovv.

Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3- 303/2007). Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad į bylÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateiktu 2017-10-15 ekspertiniu aktu Nr. 108 S nepateikta jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios negalėjo bÅ«ti nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, neįrodyta aplinkybė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įtakos pareiÅ¡kėjo K. D. teisėms ir pareigoms.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytais argumentais bei pagrindais, nėra pagrindo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 str., , 370 str. 3 d., teismas n u t a r ė: Atmesti pareiÅ¡kėjų I. M., Z. M. ir K. D. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016.Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                             Dalia Zeniauskaitė                          Â