2024-06-03 Nr. CB-3590-2-52-3-00137-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1941

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00137-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 10 d. paduotu pareiškėjos M. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjos M. M. kasacinis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, kuriuo teismas netenkino pareiškėjos M. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo žemės nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu pateikus naujus įrodymus: „Google“ žemėlapio planą bei (duomenys neskelbtini) Laisvos žemės fondo žemės planą. Naujų įrodymų pateikimo būtinybę pareiškėja grindė tuo, kad prašomuose prijungti dokumentuose (planuose) nurodytas žemės sklypas, kurį pagal 1865 m. sąrašą įsigijo J. Š. ir paveldėjo V. Š. Būtinybė pateikti šiuos dokumentus iškilo, kadangi nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas norėjo išsiaiškinti, kur yra vietovė pavadinimu (duomenys neskelbtini), bet teismo posėdžio metu pareiškėja neturėjo prašomų prijungti planų. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, nepriimdamas įrodymų, pažeidė CPK 314 straipsnį, ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, kad faktas, jog V. Š. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jau nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 3 d. sprendimu, o jokių pagrįstų duomenų apie papildomus žemės sklypus, kuriuos V. Š. būtų nuosavybės teise valdęs ne (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-304/2008; Nr. 3K-3-187/2008; Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-423/2010). Teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-177/2011; Nr. 3K-3-560/2012). Teismai netinkamai vertino įrodymus ir netaikė tikėtinumo taisyklės, tai iš esmės sudarė pagrindą padaryti klaidingą išvadą ir priimti neteisingą teismo sprendimą ir nutartį. Teismai neįsigilino į faktus, kurių analizė būtų leidusi teismui padaryti tinkamas išvadas dėl teisėto ir įrodyto V. Š. naudojimosi žemės sklypu nuosavybės teise. Pareiškėja teisme paaiškino, kad pagal 1865 m. sąrašą J. Š. įsigijo žemės sklypą ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir vietovėje pavadinimu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad žemę (duomenys neskelbtini) paveldėjo jos tėvas V. Š., ši žemė yra už geležinkelio arčiau Baltarusijos sienos, į šią žemę nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjos pareiškimas, priimti neištyrus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos pareiškime nurodytos vietovės pavadinimu (duomenys neskelbtini) buvimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. S. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 10 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 562.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė