27c39a4e-ecec-4297-a6a2-140c9ae28648 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8101-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėjas S. D. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo laikymÄ teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nuo 2013 iki 2014 metų.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne didesne nei 1,5 m aukščio sienele. Tualete nebuvo durų, buvo matomas prižiÅ«rėtojų ir kitų asmenų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Dėl to patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ dvasinį nepatogumÄ . Kamerose buvo per mažas stalas ir tik dvi kėdės, o asmenų buvo laikoma po keturis. Tokios aplinkybės kėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , fizinį nepatogumÄ , moralinį pažeminimÄ . Kameroje, pagal jos plotÄ , galėjo bÅ«ti laikomas tik vienas asmuo, bet buvo laikoma iki 4 asmenų. Pasivaikščioti buvo galima tik 1 val. ir tik kartÄ per parÄ , nors tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ , ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.

Lovų ilgis buvo apie 1,8 m, o plotis apie 0,7 m, todėl galėjo miegoti tik ant Å¡ono ir sulenkęs kojas, dėl ko neiÅ¡simiegodavo ir nepailsėdavo. Dėl Å¡ios aplinkybės jautė didžiulį diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , fizinį nepatogumÄ bei moralinį pažeminimÄ . Kamerose nebuvo spintelių daiktams susidėti, buvo metalinės lentynos, ant kurių tilpo tik indai, kitus daiktus turėjo laikyti krepÅ¡yje. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinti buvo galima tik per langus. Maudytis duÅ¡e buvo galima tik 15 min.

Dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , moralinį pažeminimÄ , negali ramiai miegoti, jaučia baimę aplinkiniams, nepasitiki savimi, negali bendrauti su aplinkiniais.              Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 39–48) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Lovos matmenys apie 1,9x0,7 m, stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – 0,6x0,5 m, taburetes – 0,3x0,3 m, sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8x0,7 m. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.3.3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema.

Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.4. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas – 6,36 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. 3.5. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad 2013–2014 metais LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Iš Lukiškių TI-K teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-09-16 iki 2014-03-12.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).7. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2013-09-16 S. D. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 280, kurios plotas 7,82 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-09-18 iki 2013-09-19 kameroje Nr. 280 buvo 3 asmenys; 2013-09-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 324, kurios plotas 7,68 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-21 perkeltas į kamerÄ Nr. 264, kurios plotas 7,80 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-22 kameroje Nr. 264 buvo 1 asmuo; 2013-09-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 342, kurios plotas 8,10 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-24 kameroje Nr. 342 buvo 4 asmenys; 2013-09-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-09-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 287, kurios plotas 7,70 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-09-27 iki 2013-10-01 kameroje Nr. 287 buvo 3 asmenys; nuo 2013-10-02 iki 2013-10-04 kameroje Nr. 287 buvo 4 asmenys; 2013-10-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-10-06 kameroje Nr. 118 buvo 3 asmenys; 2013-10-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 283, kurios plotas 7,69 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-10-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 287, kurios plotas 7,70 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-10-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 374, kurios plotas 7,23 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 342, kurios plotas 8,10 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-10-11 kameroje Nr. 342 buvo 3 asmenys; nuo 2013-10-12 iki 2013-10-14 kameroje Nr. 342 buvo 4 asmenys; 2013-10-15 kameroje Nr. 342 buvo 2 asmenys; 2013-10-30 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 174, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-01 iki 2013-11-03 kameroje Nr. 174 buvo 4 asmenys; 2013-11-04 kameroje Nr. 174 buvo 3 asmenys; 2013-11-05 kameroje Nr. 174 buvo 4 asmenys; 2013-11-13 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-11-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 174, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-15 iki 2013-11-19 kameroje Nr. 174 buvo 4 asmenys; 2013-11-27 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-11-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 384, kurios plotas 7,35 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-11-29 iki 2013-12-03 kameroje Nr. 384 buvo 3 asmenys; 2013-12-11 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-12-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 384, kurios plotas 7,35 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-12-13 iki 2013-12-21 kameroje Nr. 384 buvo 3 asmenys; 2013-12-22 kameroje Nr. 384 buvo 4 asmenys; nuo 2013-12-23 iki 2013-12-26 kameroje Nr. 384 buvo 3 asmenys; 2013-12-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 377, kurios plotas 7,33 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-12-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 327, kurios plotas 7,65 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-12-29 kameroje Nr. 327 buvo 4 asmenys; nuo 2013-12-30 iki 2014-01-04 kameroje Nr. 327 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-05 iki 2014-01-07 kameroje Nr. 237 buvo 4 asmenys; 2014-01-22 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-01-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 264, kurios plotas 7,80 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-01-24 iki 2014-01-25 kameroje Nr. 264 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-26 iki 2014-01-27 kameroje Nr. 264 buvo 4 asmenys; nuo 2014-01-28 iki 2014-01-29 kameroje Nr. 264 buvo 2 asmenys; 2014-01-30 perkeltas į kamerÄ Nr. 311, kurios plotas 7,75 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-01-31 iki 2014-02-01 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-02 iki 2014-02-03 kameroje Nr. 311 buvo 4 asmenys; 2014-02-04 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys; 2014-02-05 kameroje Nr. 311 buvo 4 asmenys; 2014-02-06 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys; 2014-02-07 kameroje Nr. 311 buvo 4 asmenys; nuo 2014-02-08 iki 2014-02-26 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys; 2014-02-27 kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys; nuo 2014-02-28 iki 2014-03-02 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys; 2014-03-03 kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-04 iki 2014-03-11 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys.             8.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-09-16 iki 2014-03-12) Lukiškių TI-K buvo laikomas 128 dienas.9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 23 dienas, vadinasi, 105 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .11.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 105 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.14.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .15. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.16.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo per mažas stalas ir tik dvi kėdės, o asmenų buvo laikoma po keturis, nebuvo spintelių daiktams susidėti, buvo metalinės lentynos, ant kurių tilpo tik indai, kitus daiktus turėjo laikyti krepÅ¡yje. Atsižvelgiant į tai, kad teismas Å¡ioje byloje nustatė, jog t LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido 105 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ â€“ buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios pagal plotÄ skirtos gyventi dviems asmenims, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ne visada pakako vietos atsisėsti prie stalo, taip pat vietos susidėti daiktus, todėl Å¡ie argumentai vertintini pareiÅ¡kėjo naudai.             17.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne didesne nei 1,5 m aukščio sienele. Tualete nebuvo durų, buvo matomas prižiÅ«rėtojų ir kitų asmenų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Dėl to patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , dvasinį nepatogumÄ .              17.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 17.2. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LukiÅ¡kių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.             17.3.

Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.17.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis iÅ¡lieka visÄ laikÄ visiÅ¡kai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.             18.

Skunde pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinti buvo galima tik per langus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovės atstovo pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tinkamai užtikrinamas vėdinimas per langus (b. l. 54–94, 100–137).

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad vėdinimas per langus neužtikrina tinkamos ventiliacijos.19. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščioti buvo galima tik 1 val. ir tik kartÄ per parÄ , nors tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ , ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ ( CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.20. Skunde taip pat teigiama, kad maudytis duÅ¡e buvo galima tik 15 min. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje nustatyta, kad duÅ¡u laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 minučių. Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės Å¡ia teise pasinaudoti, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.21.

Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad lovų ilgis buvo apie 1,8 m, o plotis apie 0,7 m, todėl galėjo miegoti tik ant Å¡ono ir sulenkęs kojas, dėl ko neiÅ¡simiegodavo ir nepailsėdavo. Dėl Å¡ios aplinkybės jautė didžiulį diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , fizinį nepatogumÄ bei moralinį pažeminimÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančių lovų matmenys apie 1,9x0,7 m. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-13 pažyma Nr. 24-5962 „Dėl S. D.“ patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K esančių kovų plotis yra 1,9x0,7 m.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja lovų iÅ¡matavimų, teismo vertinimu, lovų iÅ¡matavimai turi atitikti protingumo principÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjo Å«gis 176 cm, svoris – 70 kg, taigi jis nėra nestandartinio Å«gio ar svorio, todėl, teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K esančių lovų iÅ¡matavimai yra pakankami pareiÅ¡kėjui iÅ¡sitekti lovoje.22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 050 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 050 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132, 133 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 050 (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas