Legislator Case Law & Legislation
27c340cb-764e-4511-90e4-e0a34a0fd8fe AI generated

27c340cb-764e-4511-90e4-e0a34a0fd8fe · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 27c340cb-764e-4511-90e4-e0a34a0fd8fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-434/2017 pagal ieÅ¡kovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 777,03 Eur padarytos žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad apdraustasis M.

Legislator headnote

AI generated

27c340cb-764e-4511-90e4-e0a34a0fd8fe · Panevėžio apygardos teismas: praÅ¡o Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ nutraukti.Pažymi, kad eismo įvykio dienÄ 2003 m. kovo 18 d. automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ji buvo tikra, kad įvykus eismo įvykiui padarytÄ Å¾alÄ atlygins draudimo bendrovė.Teigia, kad 2003 m. kovo 18 d. galiojo jai nepalanki Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) redakcija, kuri numatė, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma asmeniui sudarė 30 000 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-491-198/2017                                        Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00770-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.16.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-434/2017 pagal ieÅ¡kovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 777,03 Eur padarytos žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad apdraustasis M.

M. nukentėjo dėl 2003 m. kovo 18 d. Kaune, Baltų pr. įvykusio autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-478/2008 kalta dėl Å¡io įvykio pripažinta atsakovė A. G. (buvusi pavardė - Pačkauskienė), eismo įvykio metu vairavusi automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas „If P&C Insurance“ draudimo bendrovėje. Nurodė, kad pagal M. M. netekto darbingumo, atsiradusio dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, proporcijÄ bendrojo M.

M. netekto darbingumo atžvilgiu, dėl atsakovės kaltės, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. iÅ¡mokant netekto darbingumo pensijÄ , VSDFV biudžetui padaryta 777,03 Eur (40 x 1 068,42 : 55 = 777,03 Eur) dydžio žala, kuri turėtų bÅ«ti atlyginta. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.2017 m. sausio 18 d. atsakovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi panaikintas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės A. G. ieÅ¡kovei VSDFV 777,03 Eur žalos atlyginimo, mokėjimÄ iÅ¡dėstant vienerių metų laikotarpiui, vienuolika mėnesių mokant po 64 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 73,03 Eur.             Nurodė, kad nukentėjusiajam M. M. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. spalio 3 d. nustatytas pakartotinis 55 proc. netekto darbingumo lygis, tÄ patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M.

M.“ už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. M. M. paskirta 307,42 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Pagal šį sprendimÄ per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė M. M. iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 3 689,04 Lt netekto darbingumo pensijos.Nustatė, kad Nukentėjusiojo nedarbingumo priežastis, netekus 40 proc. bendrojo darbingumo – A. G. padaryta nusikalstama veika. Dėl Å¡ios žalos atlyginimo atsakinga neteisėtus veiksmus atlikusi atsakovė A.

G.. Å ios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas). IeÅ¡kovė VSDFV, iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo iÅ¡mokas, perėmė žalÄ patyrusio asmens reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens – atsakovės A. G..Pažymėjo, kad nukentėjusiajam iÅ¡mokėta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija apskaičiuota Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka pagal Å¡iuose teisės aktuose nustatytus kriterijus.Teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai ir dėl to, kad ji pagal avarijos metu egzistavusį teisinį reglamentavimÄ buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko neprivalo atlyginti ieÅ¡kovo praÅ¡omos žalos.

Tuo tarpu įsiteisėjusiais Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu bei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovės atsakomybė buvo apdrausta pagal tuometinį reglamentavimÄ maksimalia suma. Teisinis draudimo sumos dydžio reglamentavimas buvo aiÅ¡kus, apsidraudęs asmuo turėjo įvertinti, jog turtinės žalos atlyginimo (draudimo iÅ¡mokos) dydis yra ribotas įstatymu, todėl, siekdamas tokiais atvejais iÅ¡vengti galimos pareigos atlyginti padarytÄ didesnę žalÄ , galėjo papildomai sumai draustis savanoriÅ¡ku draudimu.

Tam teisinė bazė egzistavo. Tokiu bÅ«du, pati nutarusi savo atsakomybę apdrausti tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atsakovė neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, jog esant faktinei žalai didesnei nei maksimali draudimo iÅ¡moka, jÄ virÅ¡ijančiÄ Å¾alos dalį jai, kaip žalÄ padariusiam asmeniui, atlyginti nereikės. Tokie jos lÅ«kesčiai, jeigu atsakovė juos turėjo, negali bÅ«ti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A.

G. praÅ¡o Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ nutraukti.Pažymi, kad eismo įvykio dienÄ 2003 m. kovo 18 d. automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ji buvo tikra, kad įvykus eismo įvykiui padarytÄ Å¾alÄ atlygins draudimo bendrovė.Teigia, kad 2003 m. kovo 18 d. galiojo jai nepalanki Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) redakcija, kuri numatė, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma asmeniui sudarė 30 000 Lt.

Ä®statymų leidėjas, priimdamas teisės aktus ir tinkamai nesureguliavęs atlygintinos žalos dydžio, pažeidė teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principÄ , dėl ko ji turi bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 4 dalį. IeÅ¡kovė VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, kad atsakovės teiginiai prieÅ¡tarauja civilinės atsakomybės prigimčiai atlyginti žalÄ pilna apimtimi bei susiklosčiusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminei praktikai (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-916/2015).

Teisinis draudimo sumos dydžio reglamentavimas buvo aiÅ¡kus, apsidraudęs asmuo turėjo įvertinti, jog turtinės žalos atlyginimo (draudimo iÅ¡mokos) dydis yra ribotas įstatymu, todėl, siekdamas tokiais atvejais iÅ¡vengti galimos pareigos atlyginti padarytÄ didesnę žalÄ , galėjo papildomai sumai draustis savanoriÅ¡ku draudimu.Teigia, kad pati atsakovė savo veiksmais padarė žalÄ , už kuriÄ numatyta civilinė atsakomybė, todėl jai CK 6.253 straipsnio 4 dalyje nurodyta iÅ¡imtis negali bÅ«ti taikoma.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas. Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ atsakovės A. G. priteista 777,03 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovei VSDFV Kauno skyriui, vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.Byloje nustatyta, kad atsakovė A.

G. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-478/2008 pripažinta kalta dėl 2003 m. kovo 18 d. Kaune, Baltų pr. įvykusio autoįvykio, kurio metu nukentėjo M. M.. Eismo įvykio metu atsakovė vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas „If P&C Insurance“ draudimo bendrovėje. M. M. netektas darbingumas – 55 proc., iš jų 40 proc. dėl 2008 m. sausio 4 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Civilinėje byloje Nr. e2-4-857/2016 Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės A. G. ieÅ¡kovei 2 058 Eur žalos, kuriÄ ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam M. M. netekto darbingumo pensijÄ už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 d. spalio 31 d. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.M. M. paskirtos netekto darbingumo pensijos mokėjimas buvo tęsiamas. Jo netekto darbingumo lygis iÅ¡liko nepakitęs. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. nukentėjusiajam M.

M. iÅ¡mokėtos netekto darbingumo pensijos 777,03 Eur dalies, proporcingos dėl eismo įvykio nukentėjusiojo netekto darbingumo lygiui, priteisimo iÅ¡ atsakovės. Netekto darbingumo iÅ¡moka CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo iÅ¡moka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o jÄ iÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovė CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį – atsakovę. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nukentėjusiajam mokamos netekto darbingumo pensijos paskyrimas ir dydžio pagrįstumas apeliacine tvarka neginčijami.

Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė iÅ¡ esmės nesuformulavo savo skundo pagrindo. Nors apeliantė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , tačiau nesuformuluoja teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, o tik iÅ¡reiÅ¡kia savo nesutikimÄ su teismo iÅ¡vadomis.

Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.Apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad 2003 m. kovo 18 d. eismo įvykio metu automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl įvykus eismo įvykiui padarytÄ Å¾alÄ turėjo atlyginti draudimo bendrovė.

Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo. Å iuo argumentu atsakovė rėmėsi nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-4-857/2016, kurioje ieÅ¡kovė reikalavo priteisti tapatų žalos atlyginimÄ už M. M. iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo iÅ¡mokÄ laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 d. spalio 31 d. Kadangi netekto darbingumo iÅ¡mokos mokėjimas nukentėjusiajam buvo tęsiamas, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

Ä®siteisėjusiais Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-4-857/2016), Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-904-755-2016) konstatuota, kad atsakovės atsakomybė buvo apdrausta pagal tuometinį reglamentavimÄ maksimalia suma; teisinis draudimo sumos dydžio reglamentavimas buvo aiÅ¡kus, apsidraudęs asmuo turėjo įvertinti, jog turtinės žalos atlyginimo (draudimo iÅ¡mokos) dydis yra ribotas įstatymu, todėl, siekdamas tokiais atvejais iÅ¡vengti galimos pareigos atlyginti padarytÄ didesnę žalÄ , galėjo papildomai sumai draustis savanoriÅ¡ku draudimu; tam teisinė bazė egzistavo; tokiu bÅ«du, pati nutarusi savo atsakomybę apdrausti tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atsakovė neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, jog esant faktinei žalai didesnei nei maksimali draudimo iÅ¡moka, jÄ virÅ¡ijančiÄ Å¾alos dalį jai, kaip žalÄ padariusiam asmeniui, atlyginti nereikės. Å ios kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėtos, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos ir tiek anose, tiek Å¡ioje byloje reikÅ¡mingos aplinkybės teismo vertinimu atitinka prejudiciniams faktams keliamus reikalavimus, todėl laikomos įrodytomis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Å ias aplinkybes paneigiančių argumentų, įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog eismo įvykio metu ji buvo apsidraudusi civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl ko neprivalo atlyginti ieÅ¡kovės reikalaujamos žalos, kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių pareiga.

Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016). Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog turi bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovė Å¡ių argumentų nenurodė pateiktame pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teismo posėdžio metu ir dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Å iuo atveju, apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , remiasi naujomis aplinkybėmis, kuriomis ji nesirėmė ir kurių neįrodinėjo nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, t. y. civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Apeliaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, jog apeliantės argumentai, susiję su civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.253 straipsnio 4 dalis), negali bÅ«ti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti Å¡ių apeliantės argumentų ir dėl jų nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ie apeliantės argumentai, be kita ko, buvo iÅ¡nagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti įsiteisėjusiais Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-4-857/2016), Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-904-755-2016).Taip pat pastebėtina, kad atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė ieÅ¡kinį atmesti, o apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsakovė savo pasikeitusiÄ pozicijÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka pagrindžiančių argumentų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas bylos nutraukimo pagrindų nenustatė.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Teisėja                                                                                            Birutė Jonaitienė