Legislator Case Law & Legislation
27c2b1ea-502c-40ae-be70-4b543b9f52ea AI generated

27c2b1ea-502c-40ae-be70-4b543b9f52ea · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Case Number 27c2b1ea-502c-40ae-be70-4b543b9f52ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., jo atstovei adv. Ninai Frolovičevai,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui H. K. P. dėl žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o sumažinti atsakovui H. K. P. mokamos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydį, pasikeitus nukentėjusiojo asmens netektam darbingumui nuo 80 procentų iki 50 procentų Nurodė, kad H.

Legislator headnote

AI generated

27c2b1ea-502c-40ae-be70-4b543b9f52ea · Kėdainių rajono apylinkės teismas: Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis Å¡iame straipsnyje numatytu atveju gali bÅ«ti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytu pagrindu, žalos atlyginimo dydį praÅ¡o sumažinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas H. K. P. ir jo atstovė ieÅ¡kinį pripažino, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo nurodoma 1995 m. ekspertizė, kuria atsakovui neterminuotam laikui buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, buvo paskutinė jam atlikta darbingumo nustatymo ekspertizė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-45-673/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02272-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos:44.5.2.16.; 44.8., 113.1., 116.1., (S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Jolitai Nemeikšienei,atsakovui H.

K. P., jo atstovei adv. Ninai Frolovičevai,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui H. K. P. dėl žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o sumažinti atsakovui H. K. P. mokamos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydį, pasikeitus nukentėjusiojo asmens netektam darbingumui nuo 80 procentų iki 50 procentų Nurodė, kad H.

K. P. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismÄ , nurodydamas, kad 1963-11-01 dirbant Panevėžio zoninėje mechanizacijos valdyboje (kreipimosi į teismÄ metu reorganizuota į AB „Panevėžio statybos trestas“ filialÄ â€žGerbusta“), nelaimingo atsitikimo metu jam buvo sužalota akis ir prašė teismo neterminuotam laikui priteisti iÅ¡ AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ po 336 Lt kas mėnesį žalos atlyginimo. Teismas 1996-03-15 sprendimu konstatavo, kad 1995-12-27 Kauno medicininė darbo ekspertizės komisija H.

K. P. nustatė 80 proc. darbingumo netekimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir iÅ¡ atsakovo priteisė žalos atlyginimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotam laikui. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus žalos dydis priklausė nuo prarasto profesinio darbingumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 181 str. 1 d. 3 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997, VSDFV Kėdainių skyrius nuo 2002-07-01 perėmė žalos atlyginimo mokėjimÄ H.

K. P.. Nuo 2012-01-01 VSDFV Kėdainių skyriaus teisės ir pareigos perėjo VSDFV Kauno skyriui. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinis skyrius 2012-02-15 raÅ¡tu Nr. R-290 VSDFV Kauno skyrių informavo, kad H. K. P. nuo 1995-12-27 nustatė 50 proc. netektÄ darbingumÄ visam laikui. Vadovaujantis laikinojo įstatymo 16 str. žalos atlyginimo mokėtojas turi teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iÅ¡ naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto darbingumo procentai sumažėjo.

Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis Å¡iame straipsnyje numatytu atveju gali bÅ«ti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytu pagrindu, žalos atlyginimo dydį praÅ¡o sumažinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas H. K. P. ir jo atstovė ieÅ¡kinį pripažino, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo nurodoma 1995 m. ekspertizė, kuria atsakovui neterminuotam laikui buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, buvo paskutinė jam atlikta darbingumo nustatymo ekspertizė.

Sutinka, kad žalos atlyginimas būtų mažinamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.Ieškinys tenkintinas. Atsakovui ieškinį pripažinus, sprendimas surašomas sutrupintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.).Nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 1996-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-512/1996 iš AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ H. K. P. neterminuotai buvo priteistas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo po 336 Lt kas mėnesį, o pasikeitus minimaliai mėnesinei algai, ne mažiau negu dvigubos mėnesinės minimalios algos dalies, atitinkančios darbingumo netekimo procentus.

Teismas žalos atlyginimo dydį apskaičiavimo atsižvelgdamas į MDEK pažymoje nurodytÄ H. K. P. nustatytÄ netektÄ darbingumÄ dėl suluoÅ¡inimo darbe - 80 proc. (b. l. 4-6). Nuo 2002-07-01 H. K. P. priteisto žalos atlyginimo mokėjimo prievolę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu, iÅ¡ AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ perėmė VSDFV Kėdainių skyrius (b. l. 7, 8).

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad reorganizavus VSDFV teritorinius skyrius, VSDFV Kėdainių skyriaus teisės ir pareigos nuo 2012-01-01 perėjo VSDFV Kauno skyriui. Iš NDNT Kauno V teritorinio skyriaus pateiktos H. K. P. medicininės bylos Nr. 2175 kopijos matyti, kad H. K. P. dėl suluošinimo darbe buvo suteikiama tai antra, tai trečia invalidumo grupė (b. l. 27-131). Paskutiniame byloje esančiame Kauno V medicininės socialinės ekspertizės komisijos 1995-12-27 ekspertizės akte H. K.

P. neterminuotai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (dėl akivaizdaus raÅ¡ymo apsirikimo žodžiai „penkiasdeÅ¡imt“ įraÅ¡yti ne į skiltį „darbingumo netekimas“ bet į aukščiau esančiÄ skiltį „invalidumo priežastis“) (b. l. 130-131). Tai, jog minėta ekspertizė, kuria H. K. P. neterminuotai buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, buvo paskutinioji asmeniui atlikta medicininė ekspertizė, teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 16 straipsnis numato, kad žalos atlyginimo mokėtojas turi teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iÅ¡ naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto darbingumo procentai sumažėjo.

Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis Å¡iame straipsnyje nustatytu atveju gali bÅ«ti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė, kaip ir bet kuri kita prievolė, turi bÅ«ti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.). Dėl fizinio asmens sveikatos pakenkimo padaryta žala turi bÅ«ti apskaičiuota ir atlyginama pagal įstatymo nurodymus. Žalos atlyginimÄ periodiniais mokėjimais pagal įstatymÄ vykdantis asmuo privalo mokėti tokio dydžio žalos atlyginimÄ , koks turi bÅ«ti mokamas tinkamai taikant konkretų įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

Per didelio, t.y. pagal įstatymÄ nepriklausančio žalos atlyginimo, gavimas iÅ¡ skolininko reikÅ¡tų ne kÄ kita, kaip kreditoriaus praturtėjimÄ skolininko sÄ skaita. Žalos atlyginimo dydžio peržiÅ«rėjimas ir jo sumažinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neteisingai ir nepagrįstai pateisintų kreditoriaus praturtėjimÄ , bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir neatitiktų protingumo kriterijaus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-719/2003).Kadangi teismo sprendimu H.

K. P. priteisto žalos atlyginimo dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į netekto darbingumo procentus – 80 proc., o byloje nustatyta, kad H. K. P. netekto darbingumo procentai sumažėjo iki 50 proc., kÄ patvirtina Kauno V medicininės socialinės ekspertizės komisijos 1995-12-27 ekspertizės aktas bei paties atsakovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 16 straipsniu, praÅ¡o sumažinti H.

K. P. mokamos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydį, pasikeitus nukentėjusiojo asmens netektam darbingumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui ieÅ¡kinį pripažinus (CPK 140 str. 2 d.), ieÅ¡kinys tenkintinas, atsakovui H. K. P. mokamos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sumažintinas, pasikeitus nukentėjusiojo asmens netektam darbingumui nuo 80 proc. iki 50 proc. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje buvo atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, todėl patenkinus ieÅ¡kinį pagal bendrÄ jÄ taisyklę bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo, kaip bylÄ pralaimėjusios Å¡alies (CPK 96 str. 1 d.).

Tačiau atsižvelgęs į tai, kad pagal egzistuojantį teisinį reguliavimÄ sumažinti mokamos žalos atlyginimo dydį ieÅ¡kovas esamoje situacijoje neteismine tvarka neturėjo galimybės, į atsakovo procesinį elgesį (ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo neginčijo ir su ieÅ¡kiniu sutiko), taigi jokios atsakovo kaltės dėl susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra, taip pat įvertinus atsakovo socialinę padėtį (yra beveik 79 metų amžiaus, neįgalus dėl suluoÅ¡inimo darbe), teismas sprendžia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ atsakovo prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 5 d.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sumažinti H. K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydį, pasikeitus nukentėjusiojo asmens netektam darbingumui nuo 80 procentų iki 50 procentų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                  Laima Å ablevičienė  Â