2017-05-12 Nr. AB-10257-3-61-3-02700-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-298-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02700-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilavoto B&B“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. BRK-5760 (12.4) dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti 46 061,45 Lt paramos sumos pagal sutartį; 3) panaikinti NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4); 4) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3JA-112-101; 5) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti mokėjimo prašymą ir sumokėti pilna apimtimi pagal sutartį priklausančią paramos sumą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011 m. kovo 2 d. su NMA sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003776-PR001 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. pateikė NMA prašymą, reg. Nr. 3VK-KK-10-2-003776-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), dėl kurio NMA 2014 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-5760 (12.4) (toliau – ir NMA sprendimas) nekompensuoti 46 061,45 Lt paramos sumos. Pareiškėjo nuomone, NMA sprendimas yra nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, sankcijos pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai, todėl 2014 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundą ŽŪM, kuri 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2D-3918(3.19) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2D-3918(3.19)) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. VAGK 2014 m. lapkričio 19 d. panaikino ŽŪM sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. skundą nagrinėti iš naujo. ŽŪM, vykdydama VAGK sprendimą, 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 2D-5769(3.19) pavedė NMA iš naujo įvertinti Mokėjimo prašymą ir priimti teisės normomis pagrįstą, teisingą ir teisėtą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Pastarajame rašte ŽŪM atkreipė dėmesį į tai, kad NMA, pripažindama išlaidas netinkamomis finansuoti, turėjo nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokius konkrečius įsipareigojimus pareiškėjas pažeidė, t. y. NMA privalėjo nurodyti teisės aktų nuostatas bei konkrečius, su jomis sietinus faktus, kurie kiekvienas skyrium ar kurių sudėtis reiškia tam tikros normos pažeidimą. Be to, NMA neatliko visapusiško konkretaus teisinio ir faktinio įvertinimo dėl išlaidų netinkamumo finansuoti.

NMA 2015 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4), kurį pareiškėjas apskundė ŽŪM, tačiau ŽŪM, neatsižvelgdama į Sprendimą Nr. 3R-482 (AG-414/05-2014), nenagrinėdama faktinių aplinkybių visumos ir neįvertinusi NMA nepagrįstai taikyto teisinio reguliavimo ir sankcijų, 2015 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3JA-112-101 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3JA-112-101, ŽŪM sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015), VAGK sprendimas) pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas nesutiko su VAGK, NMA ir ŽŪM priimtais sprendimais, kadangi VAGK formaliai įvertino bylos aplinkybes, nevertino įrodymų pagrįstumo. Pažymėjo, kad NMA privalo kiekvieną priimamą sprendimą vertinti individualiai ir visapusiškai, pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus. Ginčijamuose sprendimuose yra tik nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta automobilio rinkos vertė yra mažesnė už automobilio įsigijimo išlaidų sumą, nors ŽŪM net nenagrinėjo faktinių aplinkybių. Pareiškėjo pateikta oficiali tiekėjų informacija patvirtina kitokią automobilio kainą. Kainų kitimą patvirtina rinkos tendencijos, kurios matomos tiekėjų platinamuose reklaminiuose skelbimuose, ir tiekėjų patvirtinimai. Pareiškėjo nuomone, NMA pritaikė pareiškėjui sankcijas, remdamasi nepatikimais ir netiksliais duomenimis, o iš sprendimų matyti, kad net ekspertų išvados skirtingos. Šiuo atveju pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų. Pareiškėjui nebuvo pateikta ekspertizės išvada. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad pažeidimo nepagrindimas objektyviais duomenimis yra esminis pažeidimas. Teigė, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų, yra nepagrįsti, todėl naikintini.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis nustatyta, jog automobilio „Fiat Ducato“ su trumpu pristatymo terminu kaina rinkoje siekia 83 901,65 Lt, neįskaitant PVM (mažesnė nei automobilio įsigijimo išlaidų suma). Pažymėjo, kad, nesutikdamas su NMA nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl tinkamumo paramai gauti, dėl to nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Po VAGK sprendimo priėmimo pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VAGK dėl UAB „Civitta“ 2015 m. sausio 23 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-63 su priedais (komerciniais pasiūlymais) pateikimo, tačiau pareiškėjui komerciniai pasiūlymai nebuvo pateikti. Kadangi nei VAGK, nei NMA negalėjo pateikti įrodymų apie automobilio kainą rinkoje ir informacijos apie ekspertus, darė išvadą, kad įvertinimą atlikę ekspertai neturėjo teisės verstis ekspertų veikla, ekspertai neturėjo specialių žinių, nebuvo įtraukti į asmenų, turinčių teisę verstis turto ir (ar) verslo vertinimo veikla, sąrašą, jų atliktas įvertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, todėl yra vertintinas tik kaip prielaida ir jokios juridinės galios neturi.

Pažymėjo, kad surinkti duomenys, kurių pagrindu NMA pritaikė pareiškėjui sankcijas, nebuvo pakankamai tikslūs, todėl neturėtų būti vertinami. Nurodė, kad automobilio „Fiat Ducato“ pirkimas buvo vykdomas 2013 m. lapkričio mėn. pradžioje, kai pirmasis ekspertinis vertinimas buvo atliktas 2014 m. balandžio 8 d., t. y. ne prekės įsigijimo metu, o tai turėjo įtakos kainų kitimui. Nuo 2013 m. lapkričio 5 d., kai tiekėjai teikė pasiūlymus, iki 2014 m. balandžio 8 d., automobilio „Fiat Ducato“ kaina sumažėjo iki 20 proc. Taip pat nurodė, kad NMA vadovaujasi nelogiškomis pakartotinės ekspertizės išvadomis, kuriose automobilio kaina nurodyta mažesnė, nei pripažinta tinkama finansuoti automobilio įsigijimo išlaidų suma. Pareiškėjas automobilio pirkimą atliko laikydamasis Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimo taisyklės). Pareiškėjui nėra aišku, kaip dar kitaip jis turėjo vykdyti pirkimą, kadangi įvykdė apklausą raštu, apklausė oficialų „Fiat“ automobilių tiekėją UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir kitus šių automobilių pardavėjus. Kadangi NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas galiojantis, pareiškėjui taip pat nėra aišku, kaip NMA sprendime buvo paskaičiuota ginčijama sankcijos suma. Pažymėjo, kad NMA pirmame ginčijamame sprendime nurodytos skirtingo dydžio sankcijos sumos, todėl darė išvadą, kad minėtų aplinkybių VAGK nevertino.

Taip pat nurodė, kad VAGK ir NMA sprendimuose nenurodytos konkrečios teisės normos, kurias pareiškėjas pažeidė. Ginčijamuose sprendimuose cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 64 punkto ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.7 papunkčio nuostatos, tačiau nesant priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių pasekmių dėl įsigyto automobilio kainos, NMA negalėjo vadovautis prielaidomis ir neteisėtai bei nepagrįstai taikyti sankcijas, o privalėjo surinkti įrodymus. VAGK sprendimu nepagrįstai paliko galioti NMA sprendimą, priimtą netinkamai taikant paramos sumažinimo taikymo pagrindus nustatančius aktus. NMA sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktį, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas remiantis vidutine rinkos kaina.

Dėl pirkimo pažeidimo nurodė, kad ŽŪM ir NMA nepagrįstai neperžiūrėjo ginčijamų aplinkybių dėl statybos darbų rangos pirkimo, neteisingai nurodė, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog jo keičiamo pirkimo dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, NMA privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, nepriekaištingai įrodytų pareiškėjų pažeidimus, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka NMA. Šiuo atveju NMA nenurodė ir nepagrindė, kokie pareiškėjo veiksmai faktiškai (realiai) paveikė pirkimo dalyvius ir ar nors vienam iš pirkimo dalyvių buvo suteikta daugiau teisių, t. y. ar pareiškėjo veiksmai dėl vieno pirkimo dalyvio pakeitė šio pirkimo dalyvio padėtį ir situaciją kitų pirkimo dalyvių nenaudai. Vykdant rangos sutartį, tik nežymiai buvo atliktas lokalinės sąmatos koregavimas, nekeičiant pirkimo sutarties objekto, kuris yra ekonomiškai pagrįstas ir naudingas, atliktas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir specialistų nurodymus, todėl negali būti laikomas Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimu. Pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, susiję su nežymiu darbų koregavimu, negali būti vertinami kaip esminiai pirkimo sutarties sąlygų pakeitimai, dėl to negali būti traktuojami kaip pareiškėjo padėtį pagerinantys. Iš NMA sprendimo nėra aišku, kokie pareiškėjo veiksmai lėmė skaidrumo principo pažeidimą. Nežymūs darbų koregavimai padėjo pasiekti numatytus projekto tikslus bei uždavinius, pakeitimai buvo ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių nebuvo galima numatyti vykdant apklausą.

Taip pat nurodė, kad NMA nepateikė ŽŪM visos informacijos ir dokumentų, todėl ŽŪM buvo sudėtinga priimti objektyvų ir visapusišką sprendimą dėl pareiškėjo skundo. Pripažino, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. skundo argumentai galėjo būti per trumpi ir netikslūs, tačiau tai negalėjo būti pagrindas ŽŪM pripažinti NMA sprendimą teisėtu bei pagrįstu ir nenagrinėti aplinkybių dėl nepagrįsto pirkimų pažeidimo. ŽŪM turėjo pati (arba pavesti NMA) atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą. VAGK netinkamai aiškino Administravimo taisyklių nuostatas, teigdama, kad ŽŪM sankcijų taikymo procese dalyvauja tik tuomet, kai sankcijos suma siekia 28 962 Eur. Pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog ŽŪM pažeidimų kontrolierius turi teisę peržiūrėti NMA nustatytus pažeidimus, siekiant įsitikinti, ar pagrįstai nustatyti pažeidimai ir priimti sprendimai dėl sankcijų. Ši nuostata nėra susijusi su sankcijos suma.

Pateiktame atsiliepime (b. l. 75–81) atsakovas NMA su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas ginčija NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimą, dėl kurio VAGK sprendimu administracinė byla buvo nutraukta. Pareiškėjas VAGK prašė panaikinti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimą, tačiau VAGK nustačius, kad skundo padavimo terminas praleistas, ši bylos dalis buvo nutraukta. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VAGK dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo panaikinimo, tačiau ši bylos dalis buvo nutraukta. Todėl VAGK nagrinėjimo dalyku buvo ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. raštas ir NMA 2015 m. vasario 9 d. raštas. Pareiškėjas nesikreipė į VAGK ar teismą dėl termino skundui dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo apskundimo atnaujinimo, dėl to nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas panaikinti NMA sprendimą yra atmestinas tais pačiais pagrindais. Pažymėjo, kad VAGK dėl 25 proc. sankcijos už pirkimų pažeidimus nepasisakė, kadangi pareiškėjas neskundė šios NMA sprendimo dalies, todėl NMA, atsižvelgdama į ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 2D-5769(3.19), atitinkama apimtimi, t. y. dėl automobilio „Fiat Ducato“ išlaidų dalies (nekompensavimo), pakartotinai įvertino pareiškėjo mokėjimo prašymą ir nevertino sankcijos už pirkimų tvarkos pažeidimus klausimo, kadangi tai nebuvo nagrinėjimo dalykas, todėl ir NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas nėra šio ginčo dalykas.

Dėl NMA sprendimo pagrįstumo nurodė, kad vertindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, kaip nustatyta Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 punktuose, NMA kreipėsi į kompetentingus ekspertus ir nustatė, kad automobilio su 4 savaičių pristatymo terminu nuo sutarties pasirašymo dienos kaina rinkoje siekia 83 901,65 Lt, neįskaitant PVM. NMA, atsižvelgdama į Administravimo taisyklių 197.1.8 punktą ir Įgyvendinimo taisyklių 64 punktą, nusprendė nekompensuoti pareiškėjui 8 660,33 Lt (92 561,98 Lt – 83 901,65 Lt = 8 660,33 Lt) automobilio įsigijimo išlaidų, t. y. 5 629,21 Lt.

NMA, atsižvelgdama į ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. raštą, inicijavo pakartotinį ekspertinį vertinimą dėl pareiškėjo įsigyto automobilio rinkos kainos pagal pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 13-11-11 sudarymo dieną buvusias rinkos kainas, kurio metu buvo nustatyta, kad automobilio kaina pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu buvo mažesnė, nei tinkama finansuoti automobilio įsigijimo išlaidų suma. Dėl to NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas, kaip pareiškėjui palankesnis, liko nepakeistas.

Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad vertinimą atlikę ekspertai neturi teisės verstis šia veikla. Priešingai nei teigia pareiškėjas, turto vertės nustatymas ir turto rinkos vertės nustatymas laikytini skirtingomis kategorijomis. Teisės aktų nuostatos nenustato pareigos nustatyti turto vertę pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir nekelia reikalavimo ekspertui būti įtrauktam į tam tikrą oficialų asmenų, turinčių teisę verstis turto ir (ar) verslo vertinimo veikla, sąrašą, dėl to ekspertų kompetencija visiškai atitinka NMA nustatytus viešojo pirkimo kvalifikacinius reikalavimus. NMA vykdomų viešųjų pirkimų sąlygos yra viešai skelbiamos, todėl pareiškėjo teiginys, jog ekspertai neturi specialių žinių, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad visi argumentai ir motyvai dėl NMA sprendimo buvo išdėstyti pačiame sprendime ir pareiškėjui buvo žinomi. Pirminio ir pakartotinio ekspertinio vertinimo ataskaitos buvo pateiktos VAGK nagrinėjant pareiškėjo skundus, todėl pareiškėjas galėjo su pateikta medžiaga susipažinti.

Nurodė, kad NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas ir 2015 m. vasario 9 d. raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu ir apimtimi minėti individualūs teisės aktai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, kokie juose išdėstyti motyvai nėra adekvatūs ar pakankami.

Dėl pareiškėjo teisės į gynybą užtikrinimo nurodė, kad visi NMA poziciją pagrindžiantys argumentai, motyvai, faktinės aplinkybės bei teisės aktai yra aiškiai išdėstyti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendime ir 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. BRK-1272, todėl NMA pozicija pareiškėjui buvo (turėjo būti) gerai žinoma NMA sprendimo gavimo dieną, o pareiškėjo teisės į gynybą tvarka yra aiškiai aprašyta pačiame NMA sprendime.

Dėl kitų pirkimų tvarkos pažeidimų nurodė, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 8 d. skundu neginčijo NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo dalies dėl sankcijos skyrimo, atitinkamai NMA ir ŽŪM sprendimą peržiūrėjo remdamosi tik ginčo dalyką sudarančia dalimi. Pareiškėjas, nesutinkantis su VAGK sprendimu, turėjo teisę jį skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. NMA, vadovaudamasi Pirkimo taisyklių nuostatomis, pažymėjo, kad Pirkimo sutarties pakeitimas galimas esant trims kumuliatyvioms, būtinoms sąlygoms: turi būti nustatyta, kad nepakeitus sutarties ji nebus tinkamai įvykdyta (pakeitimo būtinumas);

šie pakeitimai neturi iš esmės keisti Pirkimo sutarties objekto, jo tiesioginės paskirties ir šie pakeitimai privalo būti suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu skyriumi. Pakeitus Pirkimo sutartį, nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, turi būti konstatuojamas pažeidimas. Pareiškėjo atlikti lokalinės sąmatos pakeitimai, koreguojant pirkimo sutartimi įsigytų darbų kiekius, neatitinka Pirkimo taisyklių 52 punkte įtvirtinto būtinumo kriterijaus, jais keičiama esminė pirkimo sutarties sąlyga – jos objektas. Pareiškėjas nesilaikė pareigos derinti pirkimo pakeitimų su NMA, kurią apie pakeitimus informavo tik post factum.

Nurodė, kad rengdamas pirkimo dokumentus pareiškėjas turėjo apsvarstyti pirkimo objektą, jo sudėtį, galimas prekių/paslaugų tinkamumo/panaudojimo problemas, todėl privalėjo iš anksto įvertinti, kokių darbų prireiks statant pastatą, o ne sutarties vykdymo metu suderinti projektą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir aiškiai nustatyti galimus sutarties pakeitimus. Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė jokių pagrįstų Sutarties keitimo aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima numatyti rengiant pirkimo dokumentus. Nurodė, kad pareiškėjas, žymiai pakeitęs pirkimo sutarties objektą, keitė atliekamų darbų kiekį, atsirado poreikis atlikti papildomus darbus ir tokiu būdu pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte nustatytą skaidrumo principą, kadangi pakeitus pirkimo objektą, pirkimo sutartyje iš esmės susitariama dėl kitokio pirkimo objekto, nei buvo pirkimo procedūros metu, atitinkamai ši jo dalis buvo įsigyta tiekėjams nesivaržant dėl šio objekto kiekio kainų.

Tokiu būdu buvo užkirsta galimybė tiekėjų konkurencijai, kurie, atsižvelgdami į kitokius darbų kiekius ir papildomus darbus, būtų pasiūlę kitokią darbų kainą. Pabrėžė, kad pareiškėjo atlikti pirkimo sutarties pakeitimai negali pateisinti Pirkimo taisyklių 52 punkto procedūros nesilaikymo ir Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų principų pažeidimo.

Sankcija pareiškėjui buvo teisingai ir pagrįstai apskaičiuota, skiriant sankciją atsižvelgta į teisės aktų nuostatas, jos dydis apskaičiuotas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai. Todėl už pažeidimą pareiškėjui nekompensuojama 40 432,24 Lt dydžio paramos suma.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą VAGK pateiktame atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šilavoto B&B“ skundą tenkino iš dalies. Panaikino VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) dalį, kurioje pareiškėjo UAB „Šilavoto B&B“ skundo dalis dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 panaikinimo atmesta bei bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4) nutraukta. Panaikino ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3JA-112-101, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas. Panaikino NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4). Įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo UAB „Šilavoto B&B“ 2013 m. gruodžio 20 d. mokėjimo prašymo Nr. 3VK-KK-10-2-003776-MP002 dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo. Kitą dalį pareiškėjo skundo atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė pareiškėjui UAB „Šilavoto B&B“ iš atsakovo NMA 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilęs dėl VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015), kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 panaikinimo ir NMA įpareigojimo pateikti informaciją atmesta, o likusi dalis bylos nutraukta, NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. BRK-5760 (12.4) dalis, kuria nuspręsta nekompensuoti 46 061,45 Lt paramos sumos pagal sutartį, NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) bei ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti NMA iš naujo įvertinti mokėjimo prašymą ir sumokėti pilna apimtimi pagal Sutartį priklausančią paramos sumą.

Teismas rėmėsi Įgyvendinimo taisyklių 22, 56 ir 64 punktais ir pažymėjo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal ją finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką reglamentuoja Administravimo taisyklės.

Teismas rėmėsi Administravimo taisyklių 5.9, 5.10, 153.2, 197, 216, 218 papunkčiais ir pabrėžė, kad NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo Mokėjimo paraišką, 2014 m. liepos 1 d. sprendimu nusprendusi, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties atitinkamas sąlygas, taikė 25 proc. dydžio sankciją, t. y. 40 432,24 Lt, bei nusprendė nekompensuoti 5 629,21 Lt paramos sumos, įsigyjant automobilį „Fiat Ducato“, iš viso 46 061,45 Lt.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimu, pateikė skundą ŽŪM, pastaroji pareiškėjo skundo netenkino. Dėl ŽŪM 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo pareiškėjas pateikė skundą VAGK, kuri 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikino ŽŪM 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2D-3918(3.19) ir ŽŪM įpareigojo UAB „Šilavoto B&B“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. skundą nagrinėti iš naujo dėl automobilio „Fiat Ducato“ išlaidų dalies nekompensavimo, bylos dalį, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimą, nutraukė, kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šio sprendimo panaikinimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šio VAGK sprendimo nustatyta tvarka neskundė.

ŽŪM, vykdydama VAGK 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą, 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo skundą dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo išnagrinėjo iš naujo ir, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas ŽŪM skundė tik NMA veiksmus, atliktus vertinant automobilio „Fiat Ducato“ pirkimo dokumentus ir įsigijimo išlaidas, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo dalies, kurioje nekompensuota likusi paramos suma. ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu įpareigojo NMA iš naujo įvertinti Mokėjimo prašymą dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo ir priimti teisės normomis pagrįstą sprendimą (VAGK byla, I t., b. l. 62–64). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir šio ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 2D-5769(3.19) įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Todėl NMA, vykdydama ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, iš naujo vertino pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį tik dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo.

Minėta, kad VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) pareiškėjo skundo dalį dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 panaikinimo ir NMA įpareigojimo pateikti informaciją atmetė, likusią dalį bylos, t. y. dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo ir 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) bei įpareigojimo NMA pervertinti Mokėjimo prašymą ir išmokėti pareiškėjui visą paramos sumą, nutraukė.

Iš Administravimo taisyklių nuostatų, reglamentuojančių NMA ir ŽŪM sprendimų apskundimo tvarką, matyti, kad NMA 2015 m. vasario 9 d. priimtą sprendimą pareiškėjas alternatyviai galėjo skųsti ŽŪM per 15 darbo dienų, o per vieną mėnesį – VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VAGK skundžiamu sprendimu bylos dalį dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo nutraukė konstatavusi, kad praleistas apskundimo terminas. Tačiau teismo vertinimu, ši VAGK sprendimo dalis yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad nors anksčiau paminėta sprendimų apskundimo tvarka ir neprivaloma (alternatyvi), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ja pareiškėjas pasinaudojo ir apskundė NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1727(12.4) ŽŪM. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad tokią apskundimo tvarką ginčijamame 2015 m. vasario 9 d. sprendime nurodė ir NMA (VAGK byla, I t., b. l. 38–40).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą ŽŪM dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo padavė nepraleidęs Administravimo taisyklėse nustatyto 15 dienų termino. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (22 str. 1, 3, 4 dalis; 32 str. 1 d.; 33 str. 1 d.) ir pažymėjo, kad šiuo atveju ŽŪM sprendimą dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo priėmė 2015 m. kovo 6 d., o pareiškėjas skundą dėl NMA ir ŽŪM sprendimų VAGK padavė 2015 m. balandžio 8 d. (ŽŪM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2015 m. kovo 25 d.), t. y. nepaleidęs 20 dienų apskundimo termino. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) dalis, kuria byla dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo nutraukta, naikintina. Teismo vertinimu, laikantis VAGK nuomonės ir esant nustatytam tokiam alternatyviam apskundimo terminui bei pareiškėjui juo pasinaudojus, realiai pareiškėjo teisės negalėtų būti apgintos, nes net ir nustačius, kad ŽŪM sprendimas yra nepagrįstas, NMA sprendimas, kuris ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, liktų galioti.

Ginčijamu VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimą ir įpareigoti NMA pervertinti Mokėjimo prašymą ir išmokėti pareiškėjui visą paramos sumą nutraukta pagrįstai, kadangi, kaip jau buvo minėta, VAGK dar 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu bylą dalį dėl reikalavimo panaikinti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimą ir įpareigoti NMA pervertinti Mokėjimo prašymą ir pilna apimtimi sumokėti paramos sumą, nutraukė, šis sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas jo neskundė.

Pareiškėjas VAGK ginčijo ir ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas. VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) padarė išvadą, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 26 d. skundu į ŽŪM kreipėsi tuo pačiu klausimu – dėl tapačių teisinių santykių ir siekė iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Kadangi naujų faktinių duomenų ir esminių argumentų, dėl kurių ŽŪM nebūtų pasisakiusi 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime ir kurie leistų ginčyti jos priimtą administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjas nepateikė, vertino, kad ŽŪM pagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą ir skundą atmetė. Teismo vertinimu, VAGK padaryta išvada yra nepagrįsta, todėl VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis naikintina.

VAGK sprendime pagrįstai nurodė, kad ŽŪM, kaip valdymo institucijai Programos įgyvendinimo, valdymo, kontrolės ir priežiūros srityje, pavesta nagrinėti pareiškėjų skundus dėl NMA veiksmų ir priimtų sprendimų. ŽŪM, gavusi pareiškėjo skundą dėl 2015 m. vasario 9 d. NMA sprendimo, kuris, be kita ko, buvo priimtas vykdant ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo NMA įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ išlaidų dalies nekompensavimo ir nurodyti teisės aktų nuostatas bei konkrečius, su jomis sietinus faktus, kurie kiekvienas skyrium ar kurių sudėtis reiškia tam tikros teisės normos pažeidimą, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad NMA, iš naujo vertindama pareiškėjo Mokėjimo paraišką dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo, su prašymu kreipėsi ekspertinės konsultacijos į UAB „Civitta“ ir ją gavusi, 2015 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasi priėmė sprendimą nurodydama, kad NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas lieka nepakitęs (VAGK I t., b. l. 38–40).

Teismas rėmėsi VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 12 dalimi ir pažymėjo, kad ŽŪM, nagrinėdama paramos gavėjų skundus, vykdo administracinę procedūrą, kuri turi būti baigiama administracinės procedūros sprendimu. ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendime, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo skundą dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo paliko nenagrinėtą.

NMA iš naujo vertino pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo, ir kadangi UAB „Deloite Lietuva“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje buvo netikslumų, kreipėsi į UAB „Civitta“ dėl ekspertinės konsultacijos dėl minėto automobilio rinkos kainos. Gavusi ekspertinio konsultavimo ataskaitą, priėmė naują sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jis skundžiamas ŽŪM per 15 darbo dienų nuo jo gavimo arba VAGK, arba teismui. Todėl, teismo vertinimu, NMA priėmus naują sprendimą, kuris priimtas remiantis papildomai gautais dokumentais (nors iš esmės ir liko nepakitęs), ŽŪM neturėjo pagrindo atsisakyti jį nagrinėti VAĮ 23 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atitinkamai ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 3JA-112-101 naikintinas.

Teismas nurodė, kad VAGK nėra privaloma ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, todėl siekdamas pareiškėjo teises apginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai bei užtikrindamas proceso ekonomiškumą ir greitumą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo grąžinti VAGK nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl ŽŪM 2015 d. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 ir NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4).

Nors pareiškėjas teismui pateiktame skunde išdėstė argumentus, kuriais grindžiamas NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) neteisėtumas ir nepagrįstumas, tačiau byloje esant skirtingoms ekspertinio konsultavimo ataskaitose padarytoms išvadoms, teismas nematė galimybės išnagrinėti skundo iš esmės.

Teismas pažymėjo, kad NMA, pakartotinai vertindama pareiškėjo Mokėjimo paraišką, kreipėsi į UAB „Civitta“ su prašymu suteikti ekspertinę konsultaciją dėl investicijų, atliktų pareiškėjo projekte, tikslu nustatyti, ar įsigytos transporto priemonės pagal sutartį Nr. 13-11-11 vertė atitiko rinkos vertę sutarties pasirašymo dieną. UAB „Civitta“ 2015 m. sausio 23 d. surašė ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-63, kurioje nurodė, jog UAB „Šilavoto B&B“ investicijų išlaidų vertė, įsigyjant transporto priemonę, kuri pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13-11-11 sudaro 92 561,99 Lt be PVM, analogiškos ar panašios bazinės komplektacijos, visiškai tenkinančios reikalaujamą techninę specifikaciją, transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, kuri sudaro 62 203,60 Lr be PVM, viršija 30 358,39 Lt, nors pateiktoje detalizuotoje kainų palyginimo lentelėje vidutinė rinkos kaina nurodyta 80 593,58 Lt be PVM ir viršija 11 968,41 Lt (VAGK byla, II t., b. l. 88).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastabose nurodyta, kadangi automobilis pirktas 2013 m. pabaigoje, o tyrimas atliekamas 2015 m. pradžioje, per 2014 m. vidutinė naujų automobilių kaina yra išaugusi 5,5 proc., remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir „Autoplius“ duomenimis, todėl, siekiant pagrįstai palyginti kainas, dabartinė vidutinė rinkos kaina buvo pakoreguota, t. y. sumažinta 5,5 proc.

Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant byloje pateikto NMA paklausimo, iš kurio aiškiai matytųsi UAB „Civitta“ specialistams suformuluota užduotis suteikti ekspertinę konsultaciją, teismo vertinimu, yra pagrindo abejoti 2015 m. sausio 23 d. UAB „Civitta“ ekspertinėje konsultavimo ataskaitoje Nr. C-63 pareiškėjo įsigyto automobilio „Fiat Ducato“ nurodyta vidutine rinkos kaina, būtent automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Be to, UAB „Deloite Lietuva“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodyta automobilio „Fiat Ducato“ kaina ženkliai skiriasi nuo UAB „Civitta“ ekspertinėje konsultavimo ataskaitoje nurodytos to paties automobilio kainos, tačiau šioje ekspertinio konsultavimo išvadoje yra neaiškumų dėl automobilio vertės nustatymo laikotarpio, todėl remtis vien tik šioje ataskaitoje pateikta informacija nėra pagrindo.

NMA, nagrinėdama iš naujo pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo, aplinkybių dėl skirtingų kainų ekspertinėse konsultavimo ataskaitose nevertino ir neanalizavo, sprendimą priėmė remdamasi UAB „Deloite Lietuva“ ekspertų konsultacinėje ataskaitoje nurodyta automobilio rinkos verte, nors tokio savo sprendimo neargumentavo. Taigi, kaip matyti iš ginčijamo NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) ir kaip pagrįstai skunde nurodė pareiškėjas, jis neatitiko VAĮ reikalavimų, keliamų administraciniam aktui.

Kaip matyti iš NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriame nurodyta, kad NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas lieka nepakitęs, netgi nenurodant nekompensuojamos paramos sumos, nors jame ir pateikiami tam tikri argumentai bei teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios mokėjimo prašymų vertinimo atlikimą, tačiau iš sprendimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokius konkrečius įsipareigojimus pareiškėjas pažeidė ir dėl ko jam nekompensuojama dalis automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų, viešojo administravimo subjektas faktinių aplinkybių nesusieja su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aišku, kaip pasireiškė vienos ar kitos sprendime nurodytos normos pažeidimas. Taip pat sprendime nėra jokio pagrindimo, kodėl rėmėsi UAB „Deloite Lietuva“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodyta automobilio verte (nors nėra aišku, kokio laikotarpio automobilio kaina nurodyta – automobilio įsigijimo ar ataskaitos teikimo metu). Bylos kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad taikant sankcijas, nepakanka paramos sumažinimą ar neskyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas. Sprendime pateiktos teisės normos gali būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė NMA apsisprendimą nekompensuoti dalies prašomos paramos. Iš Sutarties kylančios teisės ir pareigos bei atsakomybė visų pirma yra reglamentuoti administracinės teisės aktų, todėl viešojo administravimo subjektas negali paramos gavėjo teisių riboti labiau, o paramos gavėjas negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato atitinkami teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami: VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) dalis, kurioje pareiškėjo UAB „Šilavoto B&B“ skundo dalis dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 panaikinimo atmesta bei bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4) nutraukta; ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 3JA-112-101 ir NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. BRK-1272 (12.4) panaikinti ir NMA įpareigota iš naujo vertinti pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo, kiti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su šių sprendimų neteisėtumu, nevertinti.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 28 eurus žyminį mokestį (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, teismo vertinimu 50 proc., pareiškėjui iš atsakovo priteista 14 eurų sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjas kitų įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstas. Teismas pažymėjo, kad, pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b. l. 121–125), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjo skundas dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo buvo paduotas praleidus ABTĮ 30 straipsnyje nustatytą apskundimo terminą, todėl VAGK pagrįstai nutraukė šią bylos dalį. Pareiškėjas neprašė termino atnaujinti ir nepateikė praleidimą pateisinančių priežasčių.

2. Pareiškėjas, kreipdamasis į ŽŪM dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. rašto panaikinimo, išdėstė iš esmės tapačius argumentus, kaip pirminiame skunde dėl NMA sprendimo. Todėl ŽŪM, remdamasi VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. rašto.

3. Dėl NMA sprendimo nekompensuoti automobilio įsigijimo išlaidų, viršijančių automobilio rinkos kainą, pagrįstumo pažymi, kad NMA kreipėsi į kompetentingus ekspertus ir nustatė, kad automobilio su 4 savaičių pristatymo terminu nuo sutarties pasirašymo dienos kaina rinkoje siekia 83 901,65 Lt, neįskaitant PVM. Atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 197.1.8 punktu NMA nusprendė nekompensuoti 8 660,33 Lt automobilio įsigijimo išlaidų. Teismas nepagrįstai teigia, jog NMA nepaaiškino, kodėl rėmėsi pirminės ekspertinio konsultavimo ataskaitos duomenimis, nes atlikus pakartotinę ekspertizę buvo nustatyta, jog investicijų rinkos kaina yra dar mažesnė ir dar mažiau palankesnė pareiškėjui nei pirminėje ekspertizėje. Atsižvelgiant į tai, tinkamomis finansuoti pripažinta išlaidų suma nebuvo keičiama.

4. Dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. rašto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams pažymi, kad NMA 2015 m. vasario 9 d. rašte pareiškėjui nėra taikomos naujos sankcijos ar išreiškiama kita NMA valia, galinti pakeisti pareiškėjo teisinę padėtį. NMA 2015 m. vasario 9 d. raštas svarbus tik tuo aspektu, jog juo pripažįstama, kad NMA pozicija dėl pareiškėjui mokėtinos paramos ir taikytinų sankcijų lieka nepakitusi. NMA sprendime, į kurį nukreipia NMA 2015 m. vasario 9 d. raštas, yra nuosekliai aprašytos aktualios faktinės aplinkybės, aprašytos procedūros ir jų taikymo teisinis pagrindas, aiškiai apibrėžtas pažeidimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nebūtina pakartoti tame dokumente nustatytų aplinkybių (2015 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eR-26-552/2015).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 141–145), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepime iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus atsakovo apeliaciniame skunde ir jiems pritaria.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šilavoto B&B“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 147–156), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir tą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kaip skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, jog NMA apeliaciniame skunde nepateikė naujų aplinkybių, realiai nepagrindė ir nepateikė nei vieno argumento ar įrodymo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. NMA nepagrindė, kad NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimas yra teisėtas. Pareiškėjo manymu, NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, NMA nesurinko įrodymų, kurie aiškiai ir neprieštaringai įrodytų pareiškėjo padarytus pažeidimus. Be to, pareiškėjui nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis nustatyta, jog automobilio „Fiat Ducato“ vertė siekia 83 901,65 Lt, neįskaitant PVM. Mano, jog surinkti duomenys, kuriais remiantis pareiškėjui pritaikytos sankcijos, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Iš NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo nėra aišku, kokį pažeidimą padarė pareiškėjas. Taigi NMA nevykdė ŽŪM pavedimo naujame sprendime nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokius prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjas pažeidė, o ŽŪM, matydama, jog priimtas neteisėtas sprendimas, be pagrindo jo nenagrinėjo. Tokiais veiksmais abi institucijos nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015), kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 panaikinimo ir NMA įpareigojimo pateikti informaciją atmesta, o likusi dalis bylos nutraukta, NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. BRK-5760 (12.4) dalies, kuria nuspręsta nekompensuoti 46 061,45 Lt paramos sumos pagal Sutartį, NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) bei ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas su NMA 2011 m. kovo 2 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003776-PR001, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti Projektą (VAGK byla, I t., b. l. 163–178).

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą paramai gauti, kuriame, be kitų prašomų finansuoti išlaidų, nurodė ir N1 kategorijos transporto priemonės „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidas – 92 561,98 Lt (VAGK byla, I t., b. l. 108–112).

NMA kreipėsi į UAB „Deloitte Lietuva“, su kuria 2013 m. birželio 6 d. pasirašyta ekspertinio konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, konsultacijos, be kita ko, ir dėl automobilio „Fiat Ducato“, įsigyto pareiškėjo pagal 2013 m. lapkričio 11 d. sutartį. UAB „Deloitte Lietuva“ 2014 m. balandžio 7 d. surašė ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 3-78, kurioje nurodė, kad siekiant nustatyti automobilio „Fiat Ducato“ kainą rinkoje, buvo apklausti oficialūs „Fiat“ automobilių atstovai Lietuvoje ir nustatyta, kad automobilio su 4 savaičių pristatymo terminu nuo sutarties pasirašymo dienos kaina rinkoje siekia 83 901,65 Lt (neįskaitant PVM) (VAGK byla, I t., b. l. 70).

NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. BRK-5760 informavo pareiškėją, kad vietoj prašytos 383 992 Lt paramos sumos pareiškėjui suteikiama 337 930,55 Lt paramos suma. Pareiškėjui nesuteikiama 46 061,45 Lt paramos suma (VAGK byla, I t., b. l. 65–69).

Pareiškėjas su skundu 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į ŽŪM, kuri 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2D-3918(3.19) pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimą (VAGK byla, II t., b. l. 99–100, 105–107).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ŽŪM 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu bei NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimu, su skundu 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į VAGK, kuri 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 3R-482(AG-414/05-2014) panaikino ŽŪM 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2D-3918(3.19) ir įpareigojo UAB „Šilavoto B&B“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. skundo dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ išlaidų dalies nekompensavimo nagrinėti iš naujo (VAGK byla, II t., b. l. 137–142).

ŽŪM, vykdydama VAGK 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 2D-5769(3.19) nurodė, kad pareiškėjas ŽŪM skundė tik NMA veiksmus, atliktus vertinant automobilio pirkimo dokumentus ir įsigijimo išlaidas, todėl ŽŪM dėl likusios nekompensuojamos paramos sumos nepasisako, ir nusprendė teikti NMA iš naujo įvertinti mokėjimo prašymą ir priimti teisės normomis pagrįstą teisingą ir teisėtą sprendimą (VAGK byla, I t., b. l. 62–64).

NMA, vykdydama ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-5769(3.19), 2014 m. sausio 5 d. kreipėsi į UAB „Civitta“ konsultacijos dėl investicijų, atliktų pareiškėjo projekte, su tikslu nustatyti, ar įsigytos transporto priemonės vertė atitiko rinkos vertę sutarties pasirašymo dieną. UAB „Civitta“ 2015 m. sausio 23 d. surašė ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-63, kurioje nustatyta, jog išlaidų vertė, pareiškėjui įsigyjant transporto priemonę, kuri pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13-11-11 sudaro 92 561,99 Lt be PVM, analogiškos ar panašios bazinės komplektacijos, visiškai tenkinančios reikalaujamą techninę specifikaciją, transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 62 203,60 Lt be PVM, viršija 30 358,39 Lt, kainų palyginimo lentelėje nurodyta, kad vidutinė rinkos vertė sudaro 80 593,58 Lt be PVM, t. y. viršija 11 968,41 Lt (VAGK byla, II t., b. l. 88).

NMA 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. BRK-1272 (12.4) pareiškėjui nurodė, kad atsižvelgdama į ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. rašte išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pakartotinai įvertino Mokėjimo prašymą. Pažymėjo, kad, tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, kaip numatyta Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktuose, inicijavo pakartotinę ekspertinę konsultaciją dėl įsigyto automobilio „Fiat Ducato“ pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 13-11-11 rinkos vertės nustatymo sutarties pasirašymo dieną. Nustatyta, kad automobilio rinkos vertė sutarties pasirašymo dieną buvo mažesnė nei pripažinta tinkama finansuoti 24 299,60 Eur (83 901,65 Lt) automobilio įsigijimo išlaidų suma, todėl 2014 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. BRK-5760 (12.4) dėl įsigyto automobilio liko nepakitęs (VAGK byla, I t., b. l. 38–40).

Pareiškėjas 2015 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į ŽŪM, prašydamas panaikinti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. BRK-5760 (12.4) dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti 46 061,45 Lt paramos sumos ir NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4), taip pat įpareigoti NMA pervertinti Mokėjimo prašymą ir sumokėti pilna apimtimi pagal Sutartį priklausančią paramos sumą, kuri dėl ginčijamos sankcijos nebuvo išmokėta (VAGK byla, II t., b. l. 54–60).

ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 3JA-112-101 nurodė, kad dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo atsakė 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu, kurį pareiškėjas apskundė VAGK, kuri 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu įpareigojo ŽŪM išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo iš naujo. ŽŪM, vykdydama šį sprendimą, 2014 m. gruodžio 18 d. raštu įpareigojo NMA priimti teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. NMA 2015 m. vasario 9 d. raštu priėmė pareiškėjo atžvilgiu naują sprendimą, kuris iš esmės liko nepakitęs. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, ŽŪM pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (VAGK byla, II t., b. l. 61–62).

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 7 d. skundu kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. BRK-5760(12.4) dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti pareiškėjui 46 061,45 Lt, NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4), ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3JA-112-101, įpareigoti NMA per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo elektroniniu paštu pateikti pareiškėjui ekspertinio konsultavimo ataskaitą ir jos priedus (komercinius pasiūlymus ir kt.), kuria remiamasi priimant NMA ginčijamą sprendimą bei įpareigoti NMA pervertinti Mokėjimo prašymą ir išmokėti pareiškėjui Mokėjimo prašyme nurodytą visą paramos sumą (VAGK byla, I t., b. l. 1–8).

VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) pareiškėjo skundo dalį dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 panaikinimo ir NMA įpareigojimo pateikti informaciją atmetė, likusią dalį bylos nutraukė. VAGK ginčijamame sprendime nurodė, kad skundo padavimo terminas dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. ir 2015 m. vasario 9 d. sprendimų yra praleistas, todėl bylą šioje dalyje nutraukė. Pažymėjo, kad VAGK dar 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu bylos dalį dėl NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimo nutraukė, todėl skundas dėl minėtų sprendimų panaikinimo ir NMA įpareigojimo atlikti veiksmus nenagrinėtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina. VAGK nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2D-3918(3.19), kuriuo pareiškėjo 2015 m. vasario 26 d. skundas paliktas nenagrinėtas (VAGK byla, II t., b. l. 166-171).

V. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) pareiškėjo skundo dalį dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) bei įpareigojimo atlikti veiksmus dėl praleisto skundo padavimo termino nutraukė pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, remiantis Administravimo taisyklėmis, NMA 2015 m. vasario 9 d. priimtą sprendimą pareiškėjas alternatyviai galėjo skųsti ŽŪM per 15 darbo dienų, o VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui – per vieną mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors aptarta sprendimų apskundimo tvarka ir neprivaloma, tačiau pareiškėjas ja pasinaudojo ir apskundė NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1727(12.4) ŽŪM. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą ŽŪM dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo turėjo paduoti per Administravimo taisyklėse nustatytą 15 dienų terminą, o skundą VAGK – per vieno mėnesio terminą (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjas Administravimo taisyklėse numatyto 15 dienų termino apskųsti NMA sprendimą nepraleido. Taip pat nustatyta, kad ŽŪM sprendimą dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo priėmė 2015 m. kovo 6 d., pareiškėjas skundą VAGK padavė 2015 m. balandžio 8 d., tačiau ŽŪM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2015 m. kovo 25 d. todėl būtent nuo tada skaičiuotinas apskundimo terminas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas į VAGK kreipėsi nepaleidęs 1 mėnesio apskundimo termino. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamo VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) dalį, kuria byla dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo nutraukta, panaikino pagrįstai.

Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pasakyta, jog VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101, kuriuo skundas dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo paliktas nenagrinėtas. Kaip minėta, VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. vasario 26 d. skundu į ŽŪM kreipėsi tuo pačiu klausimu, naujų faktinių duomenų ir esminių argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakyta ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime, pareiškėjas nenurodė, todėl laikė, kad ŽŪM pagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog aptarta VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo išvada yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad būtent ŽŪM yra pavesta nagrinėti pareiškėjų skundus dėl NMA veiksmų ir priimtų sprendimų. Nagrinėjamu atveju ŽŪM gavo pareiškėjo skundą dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo, kuris priimtas vykdant ŽŪM 2014 m. gruodžio 18 d. įpareigojimą NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ išlaidų dalies nekompensavimo ir nurodyti teisės aktų nuostatas bei konkrečius, su jomis sietinus faktus, kurie kiekvienas skyrium ar kurių sudėtis reiškia tam tikros teisės normos pažeidimą. Taigi NMA turėjo įvykdyti ŽŪM ankstesnio sprendimo įpareigojimus, įvertinti nurodytas aplinkybes ir priimti naują tinkamai motyvuotą sprendimą. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad NMA, vertindama pareiškėjo Mokėjimo paraišką dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo, su prašymu kreipėsi ekspertinės konsultacijos į UAB „Civitta“, sprendimą priėmė 2015 m. vasario 9 d. įvertinusi gautus naujus duomenis, jame, be kita ko, nurodė, kad NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas lieka nepakitęs.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija), kuria remiantis ŽŪM paliko pareiškėjo skundą dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo nenagrinėtą, numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ŽŪM vykdė jai pavestą funkciją nagrinėti pareiškėjų skundus dėl NMA veiksmų ir priimtų sprendimų, t. y. vykdė administracinę procedūrą, kurią turėjo užbaigti administracinio sprendimo priėmimu. Tai, jog NMA sprendimas buvo priimtas vykdant ŽŪM įpareigojimą iš naujo įvertinti tam tikras aplinkybes ir priimti naują sprendimą, ir tai, jog jis iš esmės liko nepakitęs nuo pirminio sprendimo, minėto vertinimo nekeičia. NMA, iš naujo įvertinusi pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų kompensavimo ir gavusi papildomus naujus duomenis, priėmė naują sprendimą, kurio teisėtumą pareiškėjas turėjo teisę ginčyti. ŽŪM neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą VAĮ 23 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3JA-112-101. Atitinkamai naikintina VAGK 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis dėl ŽŪM 2015 d. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nėra pagrindo grąžinti VAGK nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl ŽŪM 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 ir NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4). Tačiau teismas vertino, jog nėra galimybės išnagrinėti skundo iš esmės, nors pareiškėjas teismui pateiktame skunde išdėstė argumentus, kuriais grindžiamas NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) neteisėtumas ir nepagrįstumas, nes byloje yra skirtingos ekspertinio konsultavimo ataskaitose padarytos išvados. Visgi šioje vietoje, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti įvertintas proceso operatyvumo principas ir tai, jog pareiškėjo skundas jau du kartus buvo išnagrinėtas NMA, visos aktualios aplinkybės nustatytos, padaryti du ekspertiniai vertinimai dėl automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų. Todėl grąžinimas trečią kartą skundą nagrinėti NMA (ką padarė pirmosios instancijos teismas) užvilkintų pareiškėjo skundo nagrinėjimo procesą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijamas NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, šis sprendimas turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017).

Pasisakydama dėl ginčijamo NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad neaiškumai iš esmės kilo dėl dviejų ekspertinių vertinimų ir juose nustatytų automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo išlaidų taikymo. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindo abejoti UAB „Civitta“ 2015 m. sausio 23 d. ekspertinėje konsultavimo ataskaitoje Nr. C-63 pareiškėjo įsigyto automobilio „Fiat Ducato“ nurodyta vidutine rinkos kaina. Tačiau manytina, jog šis aspektas nagrinėjamos bylos kontekste nėra labai svarbus, nes NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendime Nr. BRK-1272 (12.4) šia ataskaita nesirėmė. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog minėtoje UAB „Civitta“ 2015 m. sausio 23 d. ekspertinėje konsultavimo ataskaitoje Nr. C-63 nustatyta automobilio rinkos vertė buvo mažesnė nei pripažinta tinkama finansuoti automobilio įsigijimo išlaidų suma, t. y. nepalankesnė pareiškėjui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad NMA sprendimą priėmė remdamasi UAB „Deloite Lietuva“ ekspertų konsultacinėje ataskaitoje nurodyta automobilio rinkos verte, nors tokio savo sprendimo neargumentavo, nes sprendime nurodyta aiški tokio pasirinkimo motyvacija.

Pažymėtina ir tai, kad NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendime Nr. BRK-1272 (12.4) nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis jis priimtas, aiškiai ir argumentuotai pasisakyta dėl tos pirminio sprendimo (NMA 2014 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. BRK-5760 (12.4)) dalies, dėl kurios pirminis sprendimas buvo panaikintas, ir nors nepakartotos visos pirminiame sprendime išdėstytos aplinkybės, įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas institucijose nagrinėjamas nuo 2013 metų pabaigos, jis buvo grąžintas pakartotinai narinėti ir pareiškėjui visą tą laikotarpį buvo prieinama su jo skundo nagrinėjimu susijusi informacija, laikytina, kad NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. BRK-1272 (12.4) buvo tinkamai motyvuotas, pareiškėjui buvo aiškūs jo priėmimo motyvai, o kilę neaiškumai nesutrukdė pareiškėjui įgyvendinti teisės į gynybą. Atsižvelgiant į tai, laikytina NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. BRK-1272 (12.4) yra teisėtas ir nėra jokio pagrindo jo panaikinti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nors teisingai pasisakė dėl kai kurių viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo, padarė nepagrįstą išvadą dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjo skundą dėl NMA 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-1272 (12.4) panaikinimo ir įpareigojimo NMA atlikti veiksmus atmetant kaip nepagrįstą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui UAB „Šilavoto B&B“ iš atsakovo NMA 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertino, kad tenkinta 50 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus esminį pareiškėjo skundo reikalavimą bei skundą tenkinus tik dėl procesinių pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui nepriteistinas.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šilavoto B&B“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau minėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikia. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti iš išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-152 (AG-97/05-2015) dalį, kurioje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ skundo dalis dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3JA-112-101 panaikinimo atmesta bei bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-1272 (12.4) nutraukta.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3JA-112-101, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas.

Kitą dalį pareiškėjo skundo atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius