2022-04-20 Nr. AB-9561-3-61-3-04779-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2036-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04779-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. I. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. I. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21S38026 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio suteikimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1966 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) pareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) suteikimo.

2. Skundžiamame Departamento sprendime nuspręsta: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas padavė prašymą suteikti prieglobstį, nes jam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

3.2. Apklausų metu pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini). Iš laiškų antraščių ir turinio akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad nors ir pateikė įrodymus, t. y. vaizdo įrašą, nuotraukas, laiškus, tačiau Departamentas, netinkamai atlikęs tyrimą, net nesiaiškino, kas jam nėra aišku iš šių jam paduotų įrodymų, pareiškėjo nuomone, patvirtinančių individualaus pobūdžio pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę. Dėl to Departamentas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Departamentas tyrimą dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai.

3.3. Departamentas nepagrįstai taikė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, nėra padaręs pažeidimų, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui.

3.4. Departamentas nesurinko duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas ir nekils grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

4. Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė teismo posėdyje, kuris vyko pirmosios instancijos teisme, palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, kad jis (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė skirtingomis aplinkybėmis apklausų metu. Pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Antrosios apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas ne tik turi formos ir turinio trūkumų (abstraktus, painus, prieštaringas), tačiau pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjas pirminės apklausos ir Departamente vykusios apklausos metu nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, skirtingas tariamų persekiotojų tapatybes. Tyrimo metu įvertinta, jog pareiškėjo nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

5.2. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama ypatingai detaliai pateikti informaciją laisvo pasakojimo metu, nes apklausoje pareiškėjui buvo užduodami įvairūs klausimai: apie jo faktinę patirtį, grasinimus, baimes, išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Departamentas vertino, ar visos šios nurodytos aplinkybės tarpusavyje logiškai ir nuosekliai siejasi su laisvo pasakojimo metu nurodytomis aplinkybėmis bei su tomis, kurias pareiškėjas papasakojo pateikdamas prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti pasakojime pateiktų nesutapimų.

5.3. Nors pareiškėjas pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriuose jis save nusifotografavo ir nusifilmavo mieste ir civilių žmonių minioje, tačiau nenurodė šių nuotraukų reikšmės jo prieglobsčio prašymo pagrįstumo atveju. Dėl to pats pareiškėjas nebuvo nei aktyvus, nei sąžiningas, nesiekė efektyviai išnaudoti jam prieinamas priemones, pateikiant paaiškinimus. Tyrimo metu Departamentas iš nuotraukų ir vaizdo įrašo neįžvelgė jokių grasinimų ar pareiškėjui kilusią ar kylančią persekiojimo grėsmę kilmės valstybėje. Todėl buvo pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas nėra pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę patvirtinantys įrodymai.

5.4. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį metu nebuvo nustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pripažinus, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

5.5. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų.

5.6. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, t. y. kad pareiškėjas ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

6. Atsakovo Departamento atstovė teismo posėdyje, kuris vyko pirmosios instancijos teisme, prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais. Departamento atstovė, pasisakydama dėl pareiškėjo teismo posėdyje išdėstytų aplinkybių dėl jo pažeidžiamumo, nurodė, kad šios aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo pašymo suteikti prieglobstį vertinimui, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo minimos (duomenys neskelbtini).

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Departamento sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti M. I. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi M. I. A. A. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. 2021 m. spalio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną buvo atlikta pirminė pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

8.2. 2021 m. spalio 20 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini).

8.3. Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis bei remdamasis Įstatymo 86, 87 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 dalimi, vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 125.4 punktu, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu, vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 49 ir 57 punktais bei SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, priėmė Departamento sprendimą, kuriame nusprendė: pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos;

įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Departamento sprendime: nurodyta, kad pareiškėjo pasakojimas prieštaringas, abstraktus, nėra detalus ir išsamus; pažymėta, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų; nurodyta, kad nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės; konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje; nurodyta, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo jos teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta; nurodyta, kad beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad sąlygotų žalą; konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

8.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, apskundė jį nustatyta ikiteismine tvarka.

8.5. Komisija pareiškėjo skundą Komisijos sprendimu atmetė, pripažinusi, kad ginčijamas Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punktu, 12 straipsniu, Įstatymo nuostatomis (83 str., 86 str., 87 str., 126 str., 133 str.,), aktualias Įstatymo nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Tvarkos aprašo nuostatomis (116 p., 115 p.), Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatomis (2 str., 15 str., 17 str.), 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 19 punktu, 33 punktu, Tvarkos 5 punktu, 44 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 12 punktu ir 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo nuostatomis (24 str., 25 str.).

10. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, remdamasis nustatytais faktais bei pareiškėjo prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, remdamasis Tvarkos aprašo 116 punkte nustatytais kriterijais. Pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Departamentas nevertino jo pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašo, kurie patvirtina, jog jam kilmės valstybėje gresia pavojus patirti smurtinius veiksmus ar nužudymą.

11. Teismo įsitikinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Apklausose Departamentas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro išvadomis apie bendrą situaciją kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini) mieste, beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nėra realaus pavojaus, jog civilis asmeniškai nukentės dėl beatodairiško smurto. Be to, Europos prieglobsčio paramos biuras išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo: asmenys, suvokiami kaip susiję su Islamo valstybe; arabų sunitai; politinės opozicijos aktyvistai ir protestuotojai; žurnalistai, žiniasklaidos darbuotojai ir žmogaus teisių aktyvistai; kariuomenės dezertyrai; į ginkluotas grupuotes verbuojami asmenys; buvę „Baath“ partijos nariai; (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgų nariai, mobilizuoti padaliniai; Peshmerga ir vietos policijos atstovai; asmenys, suvokiami kaip priešinantys Islamo valstybei; asmenys, suvokiami kaip bendradarbiaujantys su Vakarų ginkluotosiomis pajėgomis, organizacijomis ar įmonėmis; humanitarinės pagalbos darbuotojai; LGBT asmenys; asmenys, suvokiami kaip pažeidžiantys moralės kodeksus; asmenys kaltinami šventvagyste arba apostazija; etninių ir religinių grupių atstovai (turkmėnai, jazidai, šabakai, hakai, fayli kurdai, palestiniečiai, krikščionys ir kt.); moterys; vaikai; negalią ar sunkių sveikatos sutrikimų turintys asmenys; asmenys, įtraukti į kraujo kerštą ar nukentėję nuo kraujo keršto (genčių konflikto kontekste); asmenys, kaltinami padarius nusikaltimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš aptartų grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Teismas vertino, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo.

12. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl pareiškėjo pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašo, laiško, padarė išvadą, kad Departamento sprendime išsamiai dėl jų pasisakyta. Departamentas nustatė, jog nuotraukose ir vaizdo įraše neįmanoma įžvelgti jokių grasinimų. (Duomenys neskelbtini).

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausose nurodytą informaciją apie patirtus grasinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus. Teismas pripažino, kad kai kurie pareiškėjo paaiškinimai, susiję su pareiškėjo persekiojimu, yra painūs, prieštaringi, abstraktūs. Pareiškėjas nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, skirtingas tariamų persekiotojų tapatybes. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Antrinės apklausos metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Departamentas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Pats pareiškėjas, teikdamas painius atsakymus, turėjo suprasti, kad jų turinys negali būti laikomas išsamiu ir detaliu paaiškinimu. Jokių naujų duomenų ar patikslinančių paaiškinimų pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė, todėl teismui dėl aptartų pasakojimo trūkumų kilo pagrįstų abejonių.

14. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinančio dokumento. Pripažinęs, kad rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, teismas kritiškai įvertino su tuo susijusius pareiškėjo argumentus. Teismui nekilo jokių abejonių, jog Departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aplinkybių atskleidimo yra pareiškėjo pozicija, kurios negalima vertinti kaip pagrindo abejoti prašymo tyrimo išsamumu. Bylos medžiaga patvirtina, kad vertėjai tiksliai ir nuosekliai vertė pareiškėjo pasakojimą, pareiškėjas nei apklausoje, nei po jos dėl netinkamo vertimo pretenzijų nereiškė.

15. Tai įvertinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų gauti pabėgėlio statusą.

16. Nustatęs, kad individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį Departamentas nenustatė, minėtą baimę patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė, teismas sutiko su Departamento pozicija, kad, remdamasis pateikta medžiaga, šis neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Dėl to teismas konstatavo, kad ir Departamento sprendimo dalis, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, yra teisėta ir pagrįsta.

17. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, nustatė, kad pareiškėjas prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Teismas sutiko su Departamento pozicija, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tikslas gauti prieglobstį Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Byloje nėra duomenų, kad iki Departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo priėmimo pareiškėjas būtų pareiškęs norą savanoriškai išvykti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Departamento sprendimo dalis, kurioje nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

18. Spręsdamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo, teismas nusprendė, kad toks terminas nėra proporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui. Nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo situacijai taikytinas Tvarkos 44.3.1 punktas, nustatant minėtą 2 metų draudimo atvykti terminą. Atitinkamai, spręsdamas dėl nutarimo įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas sumažino šį terminą į 2 metų terminą. Atitinkamai teismas skundžiamų Departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis pakeitė.

19. Teismas, netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo ir toje dalyje pareiškėjo skundą atmetęs, netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo, vadovavosi Departamento selektyviai atrinka ir klaidingai įvertinti informacija, todėl neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį, dėl ko priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

21.2. Pirmosios instancijos teismas nesurinko naujausios ir tikslios informacijos apie pareiškėjo nurodytas grupuotes. Teismas atmetė su tuo susijusius pareiškėjo argumentus, nors byloje pateikta kilmės valstybės informacija, kad (duomenys neskelbtini).

21.3. Departamentas nenagrinėjo nei vieno pareiškėjo pateikto įrodymo, nors jie yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį išdėstytomis aplinkybėmis.

21.4. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, neatsižvelgė į pareiškėjo pažeidžiamumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas autizmo sindromas. Tai patvirtina, kad pareiškėjas turi specialiųjų poreikių ir priskirtas prie pažeidžiamų asmenų, dėl ko jo prašymas suteikti prieglobstį turėjo būti nagrinėjamas bendra tvarka.

21.5. Abejotinos Departamento išvados dėl pareiškėjui nesuteiktos papildomos apsaugos. Departamentas nėra atleistas nuo individualaus, objektyvaus ir nešališko pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Pareiškėjo pateikta informacija patvirtino apie jam gresiantį pavojų.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui paduotame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, priešingai nei pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, buvo tirti ir vertinti tyrimo metu. Nurodo, kad Departamentas neįpareigotas rinkti informacijos visais pareiškėjo norimais aspektais. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo surinkti duomenys apie pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas grupuotes, yra nepagrįstas. Ypač pačiam pareiškėjui minimų grupuočių neįvardijant. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad duomenys apie kilmės valstybę, tiek, kiek reikėjo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimui, buvo rinkti. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento dėl pareiškėjo pažeidžiamumo, Departamentas teigia, kad dėl aplinkybės, jog pareiškėjui 2011 m. buvo (duomenys neskelbtini), buvo pasisakyta ir teismo posėdyje. Net ir esant šiai aplinkybei tai pareiškėjui netrukdė gyventi normalaus gyvenimo, jis baigė aukštąjį mokslą. Todėl minėta aplinkybė nepagrindė jokios pareiškėjui kylančios individualios persekiojimo grėsmės. Ta aplinkybė, kad asmuo yra pažeidžiamas savaime nereiškia, kad jis atitinka kriterijus tarptautinei apsaugai gauti. Asmenims, įtrauktiems į pažeidžiamų asmenų sąrašus, yra suteikiamos papildomos garantijos (apgyvendinimo vieta, medicininė priežiūra, maistas), tačiau tai neturi jokios reikšmės tyrimo dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesui. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl pagrįstai pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

25. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

26. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, Departamento sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijoje, pareiškėjo ir Departamento pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo sulaikytas Švenčionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną pareiškėjas išreiškė pageidavimą gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. padavė prašymą dėl prieglobsčio. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, jog (duomenys neskelbtini).

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi laikotarpis yra neproporcingi. Todėl teismas atitinkamai pakeitė šias Departamento sprendimo dalis, nustatęs, kad tiek draudimas atvykti, tiek tokių duomenų įvedimas į C.SIS II turėtų trukti 2 metus.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas visiškai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be to, kad nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nei teismas, nei Departamentas nesurinko naujausios informacijos apie pareiškėjo nurodytas grupuotes, Departamentas neįvertino nei vieno pareiškėjo pateikto įrodymo, pagrindžiančio pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas baimę grįžti grindžiančias aplinkybes, taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo dėl patirto psichologinio smurto.

31. Įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcijos įsigaliojimo) nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už kilmės valstybės ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

32. Departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje („Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjimas“), nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės (Įstatymo 76 str. 1 d.). Nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka aptartus Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų Įstatymo 88 straipsnyje („Prieglobsčio nesuteikimas“) (Įstatymo 76 str. 2 d.). Departamentui suteikta teisė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai nustatomos tą leidžiančios aplinkybės, įvardytos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje. Prašymas suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka nenagrinėjamas, jeigu tokį prašymą paduoda prieglobsčio prašytojas, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinė ar seksualinį smurtą, išskyrus, kai paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio (Įstatymo 76 str. 6 d.).

33. Pažeidžiamas asmuo yra laikomas asmeniu, turinčiu specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, asmuo, turintis psichikos ir elgesio sutrikimų, asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą (Įstatymo 2 str. 182 d.). Pažeidžiami asmenys turi teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (Įstatymo 71 str. 1 d. 9 p.).

34. Tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) 2.8 punkte nustatyta, kad specialiosios procedūrinės garantijos – priemonės, skirtos sudaryti sąlygas prieglobsčio prašytojui, kuris yra pažeidžiamas asmuo efektyviai naudotis Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytomis teisėmis ir vykdyti šiuose teisės aktuose nustatytas pareigas, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra. Pasirenkant bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiama inter alia į jo kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą (Tvarkos aprašo 6 p.). Atitinkamai Departamento valstybės tarnautojai mokomi pasirinkti tinkamiausią bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiant inter alia į jo amžių, brandą, kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą, taip pat pagal atitinkamus požymius atpažinti problemas, kurios gali neigiamai paveikti prieglobsčio prašytojo galimybę būti apklausiamam (Tvarkos aprašo 18 p.). Pirminės apklausos metu atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas (Tvarkos aprašo 25.5.3 p.). Įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis ir atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo rezultatus, nustato pažeidžiamam prieglobsčio prašytojui specialiąsias procedūrines garantijas, nurodytas Tvarkos aprašo 3 priede, ir pažymi jas asmens byloje. Specialiosios procedūrinės garantijos prieglobsčio prašytojui nenustatomos, jeigu nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas nėra priskirtinas prie pažeidžiamų asmenų (Tvarkos aprašo 34 p.). Tvarkos aprašo 2 priede patvirtinti nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį duomenys, tarp kurių – pažeidžiamumo pirminis įvertinimas. Į klausimą „Ar prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie pažeidžiamų asmenų?“ atsakoma, įvertinus, ar, be kita ko, prieglobsčio prašytojas yra asmuo, kuris buvo kankintas, patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą (6.1.8 p.); prieglobsčio prašytojas gali būti pažeidžiamas dėl kitų priežasčių (6.1.11 p.). Tvarkos aprašo 3 priede patvirtintos „Pažeidžiamam prieglobsčio prašytojui taikytinos specialiosios procedūrinės garantijos“.

35. Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio neatleidžia Departamento, nustačiusio, kad prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, nuo pareigos užtikrinti, kad pažeidžiamas prieglobsčio prašytojas efektyviai naudotųsi Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytomis teisėmis (išskyrus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 76 str. 6 d.), dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo (Įstatymo 77 str. 3 d.)) ir kad jam būtų užtikrintos visos jam taikytinos specialiosios procedūrinės garantijos.

36. Šioje vietoje pažymėtina, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

37. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas pažeidžiamiausių asmenų identifikavimo lape nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), tačiau prie pažeidžiamumo pirminio įvertinimo klausimo „Ar prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie pažeidžiamų asmenų?“ pažymėta – Ne, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Išnagrinėjusi apklausos transkripciją, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas jau apklausos metu valstybės tarnautojai, padedančiai Departamentui, nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

38. Įvertinusi tai, ir nustačiusi, kad iš byloje pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar Departamentas, atlikdamas pažeidžiamumo pirminį vertinimą, aiškinosi, pavyzdžiui, šios nutarties 34 punkte išskirtus klausimus (Tvarkos aprašo 3 priedo 6.1.8, 6.1.11 punktai), identifikuojančius asmens pažeidžiamumą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Departamento sprendimo išvada, jog pareiškėjas nėra pažeidžiamas (žr. sprendimo 7 psl.), yra tik deklaratyvi, padaryta tinkamai neatlikus, kaip nustatyta, pažeidžiamumo pirminio vertinimo.

39. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad ir pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės dėl pareiškėjo pažeidžiamumo, vykdant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui, be kitų įrodymų, padavė raštą „Dėl medicininės apžiūros akto“, kuriame nurodyta, (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini). Nors Departamento atstovė teismo posėdyje atsakė į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pažeidžiamumo, tačiau iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kuo remdamasis teismas pripažino, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo (žr. šios nutarties 11 p.), kaip matyti, neatliktas savarankiškas teisinis ir faktinis situacijos vertinimas dėl aptariamo aspekto.

40. Apklausos transkripcija patvirtina ir tai, kad pareiškėjas buvo apklausiamas jam (duomenys neskelbtini). Tai leidžia abejoti pirmosios instancijos teismo ir Departamento vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas stokoja nuoseklumo, detalumo.

41. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nebuvo įvertintas individualiai, teisės aktų nustatyta tvarka neįvertintas pareiškėjo pažeidžiamumas ir jo įtaka pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimo procedūrai, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo ir Departamento pozicija, kad Departamentas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimą atliko tinkamai.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, o ir pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamos Departamento atlikto pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimo teisminės patikros, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas – panaikinami Departamento sprendimas ir Komisijos sprendimas, Departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti pareiškėjo pažeidžiamumą ir poreikį specialiųjų procedūrinių garantijų, užtikrinant, kad pareiškėjas galėtų efektyviai naudotis Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytomis teisėmis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. I. A. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. I. A. A. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21S38026.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio suteikimo komisijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1966.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. I. A. A. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė